a06cd337-0ef6-4d1d-aa68-757fa53f2dd6 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-238-555/2022 Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00281-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.3; 2.1.2.4.1.1; 2.5.6; 2.6.16.8; 2.6.8.6; 2.6.8.7; 2.6.8.9; 2.6.8.11.5; 2.6.8.12; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 3 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus TamaÅ¡ausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G.

S. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2736-829/2021 pagal ieÅ¡kovės G. S. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei D. J. dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikÅ¡ti atnaujinimo, o jo neatnaujinus, atnaujinti ir pratęsti privačios žemės nuomos sutartį, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, R. K. ir P. B.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė G. S. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama atnaujinti įstatyme įtvirtintÄ trijų mėnesių terminÄ kreditoriaus reikalavimams pareikÅ¡ti E. D., mirusio (duomenys neskelbtini), ir B.

D., mirusios (duomenys neskelbtini), turto įpėdiniams dėl velionių E. D. ir B. D. 5 792,40 Eur skolos ieÅ¡kovei G. S., o atsisakius šį terminÄ atnaujinti, atnaujinti ir pratęsti 2015 m. liepos 3 d. sudarytos 69300/149300 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį dar Å¡eÅ¡ių metų laikotarpiui, t. y. iki 2026 m. liepos 3 d., į nuomos kainÄ Ä¯skaitant jau faktiÅ¡kai E. D. ir B. D. iÅ¡ ieÅ¡kovės ankstesniais laikotarpiais gautas pinigų sumas (3 186,33 Eur).

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad su E. D., B. D. 2005 m. susitarė, jog ji iÅ¡ jų už 20 000,00 Lt sumÄ (5 792,40 Eur) nori įsigyti 60000/149300 dalis (6 ha) 14,9300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), bei statinius: gyvenamÄ jį pastatÄ , unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinį pastatÄ unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinį pastatÄ , unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinį pastatÄ , unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Å alys buvo sutarę, kad už perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ mokės kas mėnesį dalimis ir pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta visiÅ¡kai iÅ¡mokėjus Å¡alių sutartÄ sumÄ .

Iki to laiko ieÅ¡kovė naudosis ir valdys aukščiau nurodytÄ turtÄ . IeÅ¡kovė aukščiau minėto nekilnojamo turto įsigijimui 2006 m. sausio 23 d. pardavė pirkimo–pardavimo sutartimi jai ir jos sutuoktiniui bendrosios junginės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius (duomenys neskelbtini) už 10 000,00 Lt (2 896,20 Eur) sumÄ , kuriÄ dalimis skirtingo dydžio sumomis bendroje sumoje 10 000,00 Lt (2 896,20 Eur) nuo 2006 metų sausio mėn. iki 2012 m. balandžio mėn. perdavė velioniui E. D., B.

D.. 2012 m. balandžio 11 d. ieÅ¡kovė pasirašė paskolos raÅ¡tÄ su A. M., kuriame buvo nurodyta, jog ieÅ¡kovė pasiskolina 10 000,00 Lt (2 896,20 Eur) iki 2013 m. liepos 31 d. Å ios sutarties įvykdymas buvo užtikrintas velionio E. D. laidavimu, įsipareigojant pačiam padengti skolÄ , arba neįvykdžius įsipareigojimo, perleisti kreditoriui 2 hektarus ginčo žemės arba sodybÄ . IÅ¡ karto po Å¡ios paskolos sutarties sudarymo ir pinigų perdavimo, ieÅ¡kovė gautÄ paskolos sumÄ perdavė velioniui E. D..

Ä®vykdžius pradinius susitarimo etapus, ieÅ¡kovė ėmė naudoti 60000/149300 dalimi (6 ha) ginčo žemės sklypo, gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais, juos prižiÅ«rėti ir tvarkyti kaip savo, o E. D. įsipareigojo baigti tvarkyti žemės ir statinių pardavimo ir įsigijimo dokumentus. E. D., delsiant sudaryti ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį, siekiant įtvirtinti nekilnojamojo turto valdymÄ , 2015 m. liepos 3 d. ieÅ¡kovė su E. D. sudarė privačios žemės nuomos sutartį, kurioje buvo nurodyta, jog E. D. ieÅ¡kovei iki 2020 m. liepos 3 d. iÅ¡nuomoja 6 ha ginčo žemės sklypo.

Po E. D. mirties, ieÅ¡kovė 2015 m. liepos 3 d. privačios žemės nuomos sutarties pagrindu, iki 2020 m. liepos 3 d. valdė 6 ha ginčo žemės sklypÄ kartu su visais jame esančiais pastatais. Sužinojusi, jog atsirado velionių E. D. ir B. D. turto paveldėtojas, ieÅ¡kovė nieko nelaukdama, 2020 m. rugpjūčio 6 d. iÅ¡siuntė paveldėtojai D. J. informacinį praneÅ¡imÄ , dėl ginčo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. 2020 m. spalio 6 d. ieÅ¡kovė gavo advokato suraÅ¡ytÄ praneÅ¡imÄ , kuriame buvo reikalaujama, kad ieÅ¡kovė grÄ Å¾intų iÅ¡ tariamai neteisėto valdymo D.

J. priklausantį ginčo turtÄ . Minėtas raÅ¡tas buvo pateiktas be jokių priedų, todėl ieÅ¡kovė, laikydama, kad atsakovė į jos siųstÄ raÅ¡tÄ neatsakė, kreipėsi į teismÄ su pareikÅ¡tais reikalavimais.

3. Atsakovė D. J. su patikslintu nesutiko ir nurodė, kad bendraudavo visÄ laikÄ su mama B. D.. Mama niekada neminėjo, kad sodybÄ pardavė ir nesakė apie jokias paskolas. Brolis E. D. ginčo sodybos negalėjo parduoti, nes sodyba, kurioje ieÅ¡kovė gyvena, priklausė mamai. Po mamos mirties jis taip pat negalėjo Å¡io turto parduoti, nes ne jis vienas buvo turto paveldėtojas. Kitoje sodyboje gyvena atsakovė su sÅ«numi. Atsakovė bendravo su ieÅ¡kove. IeÅ¡kovė atsakovę pažinojo, taip pat žinojo, kad jos brolis sunkiai serga.

Brolis sirgo vėžiu, tačiau buvo sveiko proto. Abu gyveno vienas Å¡alia kito. Jei ieÅ¡kovė ginčo turtÄ pirko, tai galėjo reikalauti važiuoti sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau to nedarė. Jei davė broliui ar motinai pinigų, turi pateikti įrodymus. Broliui mirus, atsakovė bendravo su ieÅ¡kove, kuri dalyvavo Å¡ermenyse, laidotuvėse, metinėse, atvažiuodavo į kitÄ , gretimai esančiÄ sodybÄ , kuriÄ prižiÅ«rėjo po brolio mirties. IeÅ¡kovė yra užsiminusi, kad tiek metų gyvena sodyboje, kad jÄ yra nupirkusi ir sudariusi nuomos sutartį.

Atsakovė prašė ieÅ¡kovės pateikti dokumentus, tačiau ji to nepadarė. Brolis sakydavo, kad ginčo žemė yra iÅ¡nuomota, Å¡iÄ sutartį atsakovė yra mačiusi. Atsakovė nežinojo, koks buvo jos brolio ir ieÅ¡kovės susitarimas, tačiau po jo mirties žemės mokestį mokėjo ji, tuo tarpu ieÅ¡kovė sakė, kad jai ginčo žemės mokesčio nemokės. Pasibaigus žemės nuomos sutarčiai, jÄ nutraukė, nes Å¡iuo žemės sklypu pati pradėjo naudotis. Susitvarkiusi paveldėjimo dokumentus, paprašė ieÅ¡kovės iÅ¡sikraustyti iÅ¡ namo, kuriame ji gyvena.

IeÅ¡kovė tikrai žinojo, kad po brolio mirties ji priėmė Å¡io palikimÄ , nes nepraėjus trims mėnesiams kreipėsi į notarÄ ir susitvarkė paveldėjimÄ . Po brolio mirties ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė jai jokių kreditorinių reikalavimų.

4. Trečiais asmuo R. K. nurodė, kad yra ginčo žemės sklypo bendraturtė. Galėjo šį turtÄ Ä¯sigyti 2011 m. ir yra nusipirkusi 7-8 ha žemės. Kam priklausė pirktos žemės sklypo dalies nuosavybė neprisiminė. Perkant dalį žemės nebuvo informuota, kad galimai yra įsipareigojimų tretiesiems asmenims, sutarties sudarymo metu pas notarÄ tokios informacijos pateikta taip pat nebuvo. Trečiasis asmuo neprisiminė, kaip atsiskaitė su pardavėju, kiek mokėjo už vienÄ ha trečiasis asmuo žinojo, kad žemę dirbo R. V., jie ten gyveno su ieÅ¡kove, imdavo jai priklausančiÄ technikÄ , tačiau, kokiu pagrindu jie ten gyveno ir dirbo žemę, nežinojo.

5. Trečiasis asmuo P. B. nurodė, kad yra ginčo žemės sklypo bendraturtis. Dalį žemės sklypo pirko 2015 m. rugsėjo mėn. IÅ¡ viso pirko apie 3 ha, tačiau tiksliai pasakyti negalėjo, kaip ir pasakyti kiek mokėjo už vienÄ ha. Žemę pirko iÅ¡ E. D. ir sumokėjo grynaisiais pinigais. Pirkimo metu nebuvo sakyta, kad dalis žemės priklauso G. S., kad ji jÄ nusipirko. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, pripažino negaliojančia 2015 m. liepos 3 d. privačios žemės nuomos sutartį dėl 6 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės ir E. D., nuo Å¡io susitarimo sudarymo momento, netaikant restitucijos, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai priteisė 500,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės naudai priteisė 20,00 Eur procesinių dokumentų teikimo iÅ¡laidų.

7. Dėl svarbių priežasčių atnaujinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ . Teismas nustatė, kad 1) reikalavimÄ atsakovei dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikÅ¡ti po B. D. mirties – (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kė praėjus CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinam naikinamajam terminui;

2) reikalavimÄ atsakovei dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikÅ¡ti po E. D. mirties – (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kė nepraėjus CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinam naikinamajam terminui, t. y. kreipdamasi 2021 m. balandžio 15 d. į teismÄ ir iÅ¡vieÅ¡indama kreditorinių reikalavimų sumÄ .

8. Teismas sprendė, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. ieÅ¡kovės atsakovei adresuotas praneÅ¡imas nėra tinkamas kreditorinių įsipareigojimų iÅ¡vieÅ¡inimui, nes iÅ¡ praneÅ¡imo turinio nėra aiÅ¡ku, koks mirusiojo skolinių įsipareigojimų dydis, nes nėra nurodyta ne tik, kad pinigų sumÄ , kokiai galimai buvo sudaryti sandoriai, tačiau nenurodytas ir visas galimai pirktas turtas – nieko neužsimenama apie ginčo sodybÄ . Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės vykę pasikalbėjimai apie galimai pirktÄ turtÄ , taip pat nėra tinkamas kreditorinių reikalavimų iÅ¡vieÅ¡inimas, nes tokio turinio pokalbis savaime neinformuoja įpėdinių apie galimÄ mirusiojo turėtos skolos dydį.

9. Teismas taip pat sprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl praleisto trijų mėnesių termino atnaujinimo B. D. turto įpėdiniams, atmestinas, nes ieÅ¡kinio padavimo dienÄ yra praleistas naikinamasis trejų metų terminas, kuris negali bÅ«ti atnaujintas, nes teisė reikÅ¡ti reikalavimus palikėjo įpėdiniams yra laikoma iÅ¡nykusi (CK 1.117 straipsnio 6 dalis, 5.63 straipsnio 4 dalis).

10. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė per įstatyme nustatytÄ terminÄ nebuvo informavusi atsakovės ar palikimo atsiradimo vietos notaro arba kitu bÅ«du iÅ¡vieÅ¡inusi savo reikalavimo teisės egzistavimo faktÄ ir jos dydžio, o tai lėmė, kad atsakovė neturėjo informacijos, kuri bÅ«tų padėjusi apsispręsti, ar apskritai priimti palikimÄ ir kokiu bÅ«du. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas palikėjo E. D. įpėdiniams pareikÅ¡ti reikalavimus baigėsi (duomenys neskelbtini)IeÅ¡kovė apie galimÄ mirusiojo skolos dydį ir atsiradimo pagrindÄ atsakovei iÅ¡vieÅ¡ino tik kreipdamasis į teismÄ 2021 m. balandžio 15 d.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės – tikėjimasis, kad atsakovė perraÅ¡ys galimai nupirktÄ ginčo sodybÄ ir 6 ha ginčo žemės sklypÄ , egzistavusios CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos metu, negali bÅ«ti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo pareiÅ¡kėjos valios ir objektyviai sutrukdžiusios jai laiku pareikÅ¡ti kreditorinį reikalavimÄ E. D. įpėdinei D. J.. Teismas atmetė ieÅ¡kovės nurodytÄ aplinkybę, kad ji iki 2020 m. rugpjūčio mėn. nežinojo kas yra E. D.

įpėdiniai, nes teismo posėdyje pati tai paneigė, teigdama, jog žinojo, kad po E. D. mirties palikimÄ gali priimti vienintelė įpėdinė – mirusiojo sesuo D. J..

11. Teismas laikė, kad ieÅ¡kovės pozicija dėl informavimo atsakovę apie skolÄ yra prieÅ¡taringa. IeÅ¡kovė elgėsi pasyviai, nors žinojo apie E. D. mirtį jau (duomenys neskelbtini), turėjo visas galimybes kreiptis į notarÄ ir iÅ¡vieÅ¡inti galimÄ kreditorinį reikalavimÄ . IeÅ¡kovė nesielgė operatyviai, nesilaikė įstatymo reikalavimų, o atsakovė neturėjo tikslios informacijos, kuri bÅ«tų padėjusi apsispręsti, ar apskritai priimti palikimÄ ir kokiu bÅ«du. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovės nurodytos CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo aplinkybės neatitinka svarbių aplinkybių reikÅ¡mės, nes jos priklausė nuo pačios ieÅ¡kovės valios ir buvo jos kontroliuojamos.

12. Teismas vertino, kad prioritetas Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti suteiktas palikėjo įpėdinių interesų apsaugai, nuosavybės teisės stabilumui, juolab kad ieÅ¡kovė leistinomis priemonėmis neįrodė ne tik aplinkybių, jog atsakovei laiku pareiÅ¡kė konkrečius reikalavimus, bet ir nepagrindė objektyvių tai padaryti sutrukdžiusių priežasčių, jų svarbos, todėl reikalavimÄ atnaujinti įstatyme įtvirtintÄ trijų mėnesių terminÄ kreditoriaus reikalavimams pareikÅ¡ti E. D. turto įpėdiniams atmetė.

13. Dėl ieÅ¡kovės finansinio reikalavimo 5 792,40 Eur sumai. Nors ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama reikalavimÄ atnaujinti trijų mėnesių terminÄ pareikÅ¡ti kreditorinius reikalavimus palikimÄ priėmusiems įpėdiniams, nepraÅ¡o 5 792,40 Eur sumos priteisti iÅ¡ E. D. įpėdinės – atsakovės D. J., tačiau teismas nusprendė trumpai pasisakyti dėl Å¡ios aplinkybės, nes ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodo, kad reiÅ¡kia kreditoriaus reikalavimÄ atsakovei.

14. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė nėra nuosekli, tiek nurodydama, su kuo tarėsi dėl ginčo turto pirkimo, tiek kam perdavinėjo pinigus. Toks ieÅ¡kovės nenuoseklumas sudarė pakankamÄ pagrindÄ jos paaiÅ¡kinimus vertinti kritiÅ¡kai ir pareikÅ¡tÄ kreditorinį reikalavimÄ laiko nepagrįstu. Liudytojų parodymai nėra tokio pobÅ«džio, patikimumo ir pakankamumo, kad patvirtintų ieÅ¡kovės nenuosekliai dėstomÄ pozicijÄ dėl ginčo sodybos ir 6 ha žemės pirkimo. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo faktÄ Ä¯rodinėti liudytojų parodymais iÅ¡ esmės yra negalima, o įstatymo nustatytais atvejais notarinės formos sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.393 straipsnis) 15.

Teismas vertino, kad ieÅ¡kovė savo teiginius dėl ginčo sodybos ir 6 ha ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo su E. D. grindžia netiesioginiais, nuo pagrindinio įrodinėjimo dalyko loginiu ryÅ¡iu nutolusiais, nenuosekliais įrodymais, neleidžiančiais daryti pakankamai tikėtinos iÅ¡vados apie teisinių nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo santykių tarp ieÅ¡kovės ir E. D. susiformavimÄ . IeÅ¡kovė nebuvo rÅ«pestinga ir atidi, mokėdama jos nurodomas pinigų sumas be jokių raÅ¡ytinių, leistinų įrodymų, todėl teismas konstatavo, jog ji neįrodė Å¡ių sumų sumokėjimo fakto.

16. Dėl nuomos sutarties atnaujinimo CK 6.566 straipsnio 1 dalyje pagrindu. Teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju neegzistuoja tiesinis ir faktinis pagrindas atnaujinti 2015 m. liepos 3 d. nuomos sutartį, nes nėra visų trijų CK 6.566 straipsnyje numatytų taikymo prielaidų – byloje nėra duomenų, kad atsakovė sudarė to paties daikto nuomos sutartį su kitu asmeniu. Kiekviena sutarties Å¡alis turi teisę laisvai apsispręsti dėl sutartinių santykių, draudžiama kitÄ asmenį versti sudaryti sutartį, iÅ¡skyrus, kai Å¡iÄ pareigÄ nustato įstatymas ar savanoriÅ¡kas įsipareigojimas.

17. Dėl 2015 m. liepos 3 d. privačios žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima matyti, kokia ginčo žemės sklypo dalis, kokioje teritorijos dalyje ir kokių išmatavimų bei ribų buvo jai išnuomota. Nesant žemės sklypo plano ar schemos, yra neaišku, kurioje ginčo žemės sklypo vietoje yra 6 ha dydžio žemės sklypo dalis, kuri buvo išnuomota ieškovei. Dėl to teismas laikė, kad 2015 m. liepos 3 d. privačios žemės nuomos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir yra niekinis bei negaliojantis nuo jo sudarymo momento sandoris (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

18. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog ieškovė E. D., o po to jo turto paveldėtojai – atsakovei, mokėjo kokį nors nuomos mokestį, ar kitas pinigų sumas, be to, sutartis yra pasibaigusi dar 2020 m. liepos 3 d. Teismas sprendė, kad pripažinus sutartį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, ieškovės interesai dėl žemės naudojimosi nebūtų pažeisti, todėl šiuo konkrečiu atveju restitucijos netaikė (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 19.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė G. S. praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. ieÅ¡kovės atsakovei adresuotas praneÅ¡imas nėra tinkamas kreditorinių įsipareigojimų iÅ¡vieÅ¡inimui. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, kuriomis nesirėmė teismas, priimdamas sprendimÄ , tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 14 straipsnio, 177 straipsnio nuostatas. 2021 m. rugsėjo 21 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog velionės B.

D. paveldėjimo klausimus pradėjo tvarkytis tik tada, kai sužinojo apie tai, jog ieÅ¡kovė neturi nuosavybės teisės į ginčo objektus – ji manė, jog ieÅ¡kovė yra susitvarkiusi nuosavybę, t. y. pati atsakovė dar 2019 m. žinojo apie ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamus reikalavimus ir turtines teises į ginčo turtÄ . 1.2. Nepaisant to, jog ieÅ¡kovei ir buvo žinoma apie E. D. ir B. D. mirtį anksčiau, tačiau iki pat teisminio ginčo pradžios, palikėjų įpėdiniai nebuvo pateikę ieÅ¡kovei, kaip faktiÅ¡kai valdančiam asmeniui ginčo turtÄ , jokių dokumentų apie tai, kad bÅ«tent atsakovė priims palikimÄ .

Pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai nustatė, kad yra suėjęs naikinamasis terminas dėl kreditorinio reikalavimo pareiÅ¡kimo B. D. palikėjams, o taip pat nepagrįstai konstatavo, jog nėra nustatyta svarbių kreditorinių reikalavimų praleidimo priežasčių. BÅ«tent aktyvÅ«s ir kryptingi atsakovės veiksmai, lėmė ieÅ¡kovės apribotas galimybes pareikÅ¡ti kreditorinį reikalavimÄ velionių E. D. ir B. D. paveldėtojams, nes jie, galimai siekdami iÅ¡vengti ieÅ¡kovės turimų reikalavimų į velionių turtÄ , kryptingai vengė iÅ¡sivieÅ¡inti, nebendradarbiavo su ieÅ¡kove, vengė pateikti jų paveldėjimo teisę ar nuosavybės teisę pagrindžiančius dokumentus ir pan.

BÅ«tent nesÄ Å¾iningi atsakovės veiksmai lėmė ieÅ¡kovės kreditorinių reikalavimų pareiÅ¡kimo termino praleidimo priežastis. Teismas, priimdamas sprendimÄ , iÅ¡vis nevertino atsakovės nesÄ Å¾iningumo, kaip esminio faktoriaus lėmusio ieÅ¡kovės termino praleidimo priežastis. 1.3. PrieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, piniginių lėšų perdavimo faktas E. D. ir B. D. Å¡ioje civilinėje byloje buvo įrodytas ir pagrįstas tiek liudytojų R. D., R. V., A. M. paaiÅ¡kinimais, tiek ir kita raÅ¡ytine bylos medžiaga – paskolos sutartimi, kurios sudarymo metu, visi pasirašę asmenys patvirtino, jog ieÅ¡kovės paskolintos lėšos buvo perduotos E. D..

IeÅ¡kovės pateikta jos gyvenamojo bÅ«sto pirkimo–pardavimo sutartis, pagrindžia ir įrodo aplinkybę, jog ji nagrinėjamu laikotarpiu turėjo pakankamai lėšų, tiek ir ginčo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriui, tiek ir mokėjimams už žemės sklypo nuomÄ , pagal teismui pateiktÄ tarp ieÅ¡kovės ir E. D. sudarytÄ Å¾emės nuomos sutartį. Teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė CPK 14 straipsnio, 177 straipsnio nuostatas. 1.4. Pirmosios instancijos teismas sprendime kaip ir pripažįsta, jog dalis ieÅ¡kovės piniginių lėšų buvo perduotos B.

D. ir E. D., tos lėšos buvo skirtos, ne nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriui, o ginčo žemės ar sodybos nuomai. Teismui, priimant sprendimÄ , pripažinti negaliojančia 2015 m. liepos 3 d. privačios žemės nuomos sutartį, turėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas klausimas ir dėl restitucijos taikymo. Nors teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurio iÅ¡aiÅ¡kinta, kad be bendraturčio sutikimo sudarytas sandoris yra niekinis, tačiau nebuvo atsižvelgta į tai, jog pagal paties teismo iniciatyva dar 2021 m. balandžio 20 d.

VÄ® Registrų centro į bylÄ pateikto ginčo žemės sklypo iÅ¡raÅ¡o duomenis, juridiniai faktai apie kitus bendraturčius ir jų nuosavybę nekilnojamojo turto registre įregistruoti jau po 2015 m. liepos 3 d. privačios žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, t. y. tik nuo 2015 m. rugsėjo 29 d., todėl atskiras bendraturčių sutikimas sudaryti žemės nuomos sutartį Å¡iuo atveju nebuvo reikalingas. 1.5. Nei viena iÅ¡ ginčo Å¡alių nereikalavo privačios žemės sutarties pripažinti negaliojančia, bylos nagrinėjimo metu nei vienas iÅ¡ žemės sklypo bendraturčių nenurodė, jog bÅ«tų koks nors ginčas tarp bendraturčių ir / ar ieÅ¡kovės dėl žemės sklypo dalies naudojimosi tvarkos, naudojamo ploto ribų.

Nuomos laikotarpiu ieÅ¡kovei taip pat nebuvo pareikÅ¡ta jokių pretenzijų dėl ginčo žemės nuomos. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ veikė ultra vires, tuo pačiu pažeisdamas CK 6.156 Å¡alių sutarties laisvės principÄ â€“ jog Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams. 1.6. Pirmosios instancijos teismo nurodomo žemės sklypo plano prie privačios žemės sklypo nuomos sutarties nebuvimas Å¡ioje byloje, savaime nereiÅ¡kia, jog toks planas neegzistavo privačios žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo metu ir jo neturi atsakovė.

Å ių aplinkybių nagrinėjamoje byloje teismas netyrė, nors ex oficio priimdamas sprendimÄ dėl privačios žemės sklypo nuomos sutarties negaliojimo, tokiÄ pareigÄ turėjo. Dėl Å¡ių teismo padarytų CPK pažeidimų, buvo pilnai ir iÅ¡samiai neiÅ¡tirtos visos bylai teisingai iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingos aplinkybės ir priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. 1.7. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ iki bus iÅ¡spręsta byla dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kurioje atsakovė įrodinėjo, jog po palikėjos B.

D. mirties priėmė palikimÄ . Dėl tos pačios priežasties, teismas, priimdamas sprendimÄ , nusprendė dėl asmenų, neįtrauktų į Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimÄ (užvestame teisminiame procese dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiÅ¡kai jį valdyti gali atsirasti kiti, nei dabar esantys, B. D. turto paveldėtojai), materialiųjų teisių ir pareigų, kas sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ sprendimÄ panaikinti ir / ar atsiradus tretiesiems asmenims – atnaujinti procesÄ byloje.

20. Atsakovė D. J. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o jį atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovės apeliacinis skundas iÅ¡ esmės yra grindžiamas tais pačiais argumentais ir motyvais, kurie buvo nurodyti jos patikslintame ieÅ¡kinyje. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , atskleidė bylos esmę, detaliai iÅ¡nagrinėjo minėtus argumentus ir motyvus, bei savo sprendimÄ aiÅ¡kiai motyvavo, t. y. pasisakė dėl esminių ieÅ¡kinio argumentų ir nurodė, kodėl jiems nepritaria.

Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

22. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl termino atnaujinimo pareikÅ¡ti kreditorinį reikalavimÄ mirusio skolininko įpėdiniams bei skolininkui priklaususio turto nuomininko interesų gynimo. Dėl termino atnaujinimo pareikÅ¡ti kreditorinį reikalavimÄ 23. CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto. Trijų mėnesių terminÄ kreditoriaus reikalavimams pareikÅ¡ti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau, kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

24. Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiÅ¡kimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtÄ , nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimÄ , o jeigu priimti, tai kokiu bÅ«du (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus.

Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiÅ¡kiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimÄ . Å i įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikÅ¡ti (CK 5.63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

25. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kreditoriai, buvę neaktyvÅ«s ar dėl kitų priežasčių praleidę nustatytÄ terminÄ kreditoriniam reikalavimui pareikÅ¡ti, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieÅ¡ palikimÄ priėmusius įpėdinius, o Å¡ie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiÅ¡kėjo per įstatymo nustatytÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

26. Nagrinėjamojoje byloje ieÅ¡kovė (apeliantė) G. S. įrodinėja, kad 2005 m. sudarė susitarimus, kurių pagrindu iÅ¡ B. D. ketino įsigyti statinius: gyvenamÄ jį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinį pastatÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei iÅ¡ E. D. ketino įsigyti 60000/149300 dalis (6 ha) 14,9300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) .

IeÅ¡kovės teigimu, ji už ketinamÄ Ä¯sigyti turtÄ sumokėjo 20 000,00 Lt (5 792,40 Eur) (2 000,00 Lt (579,24 Eur) už sodybÄ , 4 000,00 Lt (1 158,48 Eur) už 4 ha žemės ir 14 000,00 Lt (4 054,68 Eur) už papildomai nupirktus 2 ha žemės). Galutinai su E. D. atsiskaityta 2012 m. balandžio 11 d. pinginėmis lėšomis, gautomis paskolos sutarties pagrindu iÅ¡ A. M..

27. IÅ¡ byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad B. D. mirė (duomenys neskelbtini), o E. D. mirė (duomenys neskelbtini) todėl kreditoriniai reikalavimai, sutinkamai su CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatomis B. D. įpėdiniams turėjo bÅ«ti pareikÅ¡ti iki (duomenys neskelbtini) ir E. D. įpėdiniams iki (duomenys neskelbtini)PalikimÄ , tiek po B. D., tiek po E. D. mirties, 2019 m. gegužės 13 d. paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, priėmė atsakovė D. J.. Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovė apie skolininkų mirties faktus sužinojo jų mirties dienÄ . IeÅ¡kovė 2021 m. balandžio 15 d. kreipėsi į teismÄ dėl praleisto įstatyme nustatyto termino atnaujinimo, nurodydama, kad terminas kreditoriniams reikalavimams pareikÅ¡ti yra praleistas esant svarbioms termino praleidimo priežastims.

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymo, sprendė, kad reikalavimas atsakovei D. J. dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikÅ¡ti po B. D. mirties – (duomenys neskelbtini), pareikÅ¡tas praėjus CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinam naikinamajam terminui. Be to, pirmosios instancijos teismo vertino, kad ieÅ¡kovės tikėjimas, jog atsakovė perraÅ¡ys galimai ieÅ¡kovės nupirktÄ ginčo sodybÄ ir 6 ha ginčo žemės sklypÄ , negali bÅ«ti vertinama kaip aplinkybė objektyviai sutrukdžiusi laiku pareikÅ¡ti kreditorinį reikalavimÄ E. D. įpėdinei D. J.. Nesutikdama su skundžiamu teismo sprendimu, ieÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame iÅ¡ esmės nurodo, kad atsakovė vengė iÅ¡vieÅ¡inti aplinkybes, jog bÅ«tent ji priėmė palikimÄ , todėl apie palikimo priėmimÄ ieÅ¡kovei tapo žinoma tik 2020 m. spalio 6 d., t. y, nuo to momento, kada atsakovė pareikalavo turto, kuriuo ji naudojosi.

29. Ä®statymai nedetalizuoja „svarbios priežasties“ sÄ vokos, todėl kokios priežastys laikytinos pateisinančiomis termino praleidimÄ , formuojamos teismų praktikoje. Sprendžiant, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, vertintinas svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobÅ«dis: tai gali bÅ«ti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminÄ praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminÄ praleidusio asmens veiksmai ir Å¡ių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminÄ praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovÄ atlikti teisinį veiksmÄ , kuriam nustatytas terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015).

30. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka, kad ieÅ¡kovei iki 2020 m. spalio 6 d. nebuvo pareikÅ¡tos pretenzijos dėl jos naudojimo turto grÄ Å¾inimo, tačiau nuosavybės teisių įsigijimo-perleidimo sandorio įstatymo nustatyta tvarka nesudarymo faktas yra pakankamai objektyvi priežastis domėtis, kas turi teisę paveldėti turtÄ , kurį ketino įsigyti ieÅ¡kovė. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė nurodė, kad sandorį dėl nuosavybės teisių įsigijimo ketino sudaryti tiek su B. D., tiek su E. D.. IeÅ¡kovė pripažino, kad ji suvokė nuomos sutarties, kurios pagrindu naudojosi palikėjų turtu, ir pirkimo–pardavimo sutarties skirtumais, taip pat, kad sandoris dėl nuosavybės teisių perleidimo į turtÄ , kuriuo ji naudojosi, įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įgyvendintas.

31. Byloje nustatytos aplinkybės, jog ieÅ¡kovė dalyvavo abiejų palikėjų laidotuvėse, kad jai buvo žinoma, kokie giminaičiai ir koks Å¡ių asmenų giminystės ryÅ¡is, kurie rÅ«pinosi asmenų, kurių turtu naudojosi ieÅ¡kovė, laidotuvėmis, taip pat ieÅ¡kovės suvokimas, kad nuosavybės teisių į turtÄ , kuriuo ji naudojosi, ji (ieÅ¡kovė) nėra įgijusi, įgalina spręsti, kad ieÅ¡kovė nuo palikėjų mirties momento, manydama, kad palikėjai nėra įvykdę savo prievolių, per įstatymo nustatytus terminus privalėjo imtis veiksmų ir priemonių palikėjų paveldėtojams iÅ¡siaiÅ¡kinti ir / ar įstatymo nustatyta kita tvarka pareikÅ¡ti jiems savo reikalavimus (CK 5.65 straipsnio 1 dalis).

32. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, gindama savo, kaip kreditorės, interesus. IeÅ¡kovės tikėjimas, jog palikėjų įpėdinis sudarys ginčo turto perleidimo sandorius, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad egzistavo objektyvios, sukliudžiusios įstatymo nustatytu terminu pareikÅ¡ti reikalavimus palikėjo įpėdiniui, priežastys. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieÅ¡kovė yra praleidusi naikinamÄ jį trejų metų terminÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ B.

D. įpėdiniams, taip pat ir su teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė nesielgė atidžiai ir rÅ«pestingai, t. y. net ir įpėdinei (atsakovei) pareiÅ¡kus reikalavimÄ dėl turto grÄ Å¾inimo, dėl termino pareikÅ¡ti kreditorinį reikalavimÄ atnaujinimo į teismÄ kreipėsi po Å¡eÅ¡ių mėnesių. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai nepagrįstai ilgas laiko tarpas, rodantis nepateisinamÄ kreditoriaus delsimÄ ir nerÅ«pestingumÄ (CPK 185 straipsnis). Be to, ieÅ¡kovės įvardijamos aplinkybės, kad ginčo turto naudojimasis nuomos sutarties pagrindu jai sudarė pagrindÄ manyti, jog įpėdiniai nereikÅ¡ pretenzijų į ieÅ¡kovės naudojamÄ turtÄ ir sudarys turto perleidimo sandorį, nesudaro pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog ieÅ¡kovė nėra praleidusi termino dėl kreditorinio reikalavimo pareiÅ¡kimo.

Taigi, ieÅ¡kovei nenurodžius jokių objektyvių ir pripažintinų svarbiomis trijų mėnesių termino, skaičiuotino nuo skolininko mirties, praleidimo priežasčių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino ieÅ¡kovei praleisto termino kreditoriniam reikalavimui pareikÅ¡ti. Dėl 2015 m. liepos 3 d. privačios žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir nuomos sutarties atnaujinimo 33. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2015 m. liepos 3 d. nuomos sutarties, sudarytos su E. D., pagrindu naudojosi 60000/149300 dalimi žemės sklypo, unikalusis Nr.  (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini); nuomojamo sklypo plotas 6 hektarai, nuomos sutartimi sulygta nuomos kaina – 300,00 Lt (86,89 Eur) per metus už vienÄ hektarÄ .

Nuomos sutartis įregistruota VĮ Registrų centre. Nuomos sutartis pabaigė 2020 m. liepos 3 d.

34. Nuomos sutartis yra konsensualinė, ji įsigalioja nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos, todėl sutartį pasiraÅ¡ius, jos Å¡alims atsiranda teisės ir pareigos, kurias Å¡alys privalo tinkamai ir laiku vykdyti (CK 6.256 straipsnis). Nuomos sutartimi viena Å¡alis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti nuomininkui turtÄ laikinai valdyti ir naudoti už mokestį, o kita Å¡alis (nuomininkas) – mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į CK 6.477 straipsnio 1 dalyje pateiktÄ nuomos sutarties sampratÄ , darytina iÅ¡vada, kad esminės tokios sutarties sÄ lygos yra konkretus nuomojamas turtas ir nuomos mokestis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindinė nuomotojo pareiga yra perduoti nuomininkui (ieÅ¡kovei) sutarties sÄ lygas ir daikto paskirtį atitinkančios bÅ«klės daiktÄ (CK 6.483 straipsnio 1 dalis), o nuomininko pareiga – mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis), naudotis daiktu pagal paskirtį (CK 6.489 straipsnio 1 dalis), grÄ Å¾inti jį savininkui pasibaigus nuomos santykiams (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).

35. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, iš kurių, teismo vertinimu, būtų galimybė matyti, kokia žemės sklypo dalis, kokioje teritorijos dalyje ir kokių išmatavimų bei ribų buvo jai išnuomota, sprendė, kad nesant žemės sklypo plano ar schemos, yra neaišku, kurioje ginčo žemės sklypo vietoje yra 6 ha dydžio žemės sklypo dalis, kuri buvo išnuomota ieškovei. Nustatęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) pripažino nuomos sutartį niekine ir negaliojančia bei taikė sandorio negaliojimo teisinius padarinius.

Su Å¡iais pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais teisėjų kolegija sutikti pagrindo neturi. CK 6.477 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog nuomos sutartyje turi bÅ«ti nurodytas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys nustatyti daiktÄ , kurį nuomotojas privalo perduoti nuomininkui. Tačiau minėtoje teisės normoje taip pat nurodyta, jog nuomos sutartis laikoma nesudaryta tik tuomet, jei nuomos sutarties dalyko negalima nustatyti, remiantis kitais požymiais.

36. Nagrinėjamos bylos atveju nėra ginčo, kad nuomotojui E. D. nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas ir įregistruotas įstatymo nustatyta tvarka. IÅ¡ pateiktos žemės nuomos sutarties turinio nustatyta, kad pasiraÅ¡ydamos nuomos sutartį Å¡alys nurodė nuomojamojo daikto unikalų numerį, jo buvimo adresÄ , sutartyje įvardintas nuomos objekto konkretus plotas, todėl teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad nėra galimybės identifikuoti nuomos sutarties dalyko.

37. Å ioje byloje nustatytos aplinkybės įgalina spręsti, kad sutarties galiojimo metu tiek tarp sutarties Å¡alių, tiek dėl žemės sklypo bendraturčių ginčas dėl nuomos objekto, taip pat ir dėl sutarties pasibaigimo pagrindo nebuvo kilęs. IeÅ¡kovė sutartį sudarė turėdama tikslÄ naudoti E. D. bendrosios nuosavybės teise priklausančio sklypo dalį, nuomos mokesčio dydis buvo siejamas su iÅ¡nuomoto sklypo dydžiu. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad sutartį įregistravus VÄ® Registrų centre, sutarties sudarymo metu aptarus nuomojamo daikto plotÄ , iÅ¡samiau identifikuoti nuomojamÄ daiktÄ Å¡alims poreikis nekilo, todėl nustačius, jog ieÅ¡kovei nebuvo sudarytos kliÅ«tys faktiÅ¡kai naudotis sutarties dalyku, aplinkybė, jog, sudarius sutartį, nebuvo pridėta žemės sklypo schema, kurioje turėjo bÅ«ti nurodyta nuomojamo žemės sklypo dalis, nagrinėjamos bylos atveju, nesudaro pagrindo nuomos sutartį pripažinti niekine (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

38. Nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui, turi pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis atnaujinti sutartį (CK 6.482 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį teisme, jame suformulavo atsakovei reikalavimÄ atnaujinti ir pratęsti 2015 m. liepos 3 d. sudarytos 69300/149300 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį dar 6 metų laikotarpiui, t. y. iki 2026 m. liepos 3 d., į nuomos kainÄ Ä¯skaitant jau faktiÅ¡kai E. D. ir B. D. iÅ¡ ieÅ¡kovės ankstesniais laikotarpiais gautas pinigų sumas.

39. CK 6.842 straipsnyje įtvirtinta nuomininko pirmenybės teisė atnaujinti sutartį teisė. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies nuostatÄ , nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui, turi pirmenybės teisę, palyginti su kitais asmenimis, atnaujinti sutartį. CK 6.482 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuomotojas privalo per nuomos sutartyje numatytÄ terminÄ raÅ¡tu praneÅ¡ti nuomininkui apie Å¡io teisę sudaryti nuomos sutartį naujam terminui, o jei toks terminas nenumatytas, – per protingÄ terminÄ iki nuomos sutarties pabaigos.

40. Teisėjų kolegija nustatė, kad nuomos sutarties pabaiga 2020 m. liepos 3 d., byloje nėra pateikta įrodinėjimo priemonių, kad atsakovė, pasibaigus nuomos sutarties terminui, ketina sudaryti ar sudarė jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nuomos sutartį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pasibaigus ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytai nuomos sutarčiai ir nuomotojai neketinant toliau nuomoti ginčo žemės sklypo, neliko nuomos objekto. Esant iÅ¡reikÅ¡tai nuomotojo valiai daikto nenuomoti, nuomininko siekis atnaujinti nuomos santykius, nesudaro pagrindo nuomos sutarties terminui atnaujinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas reikalavimas atnaujinti (pratęsti) nuomos sutartį pažeidžia CK 6.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ draudimÄ versti kitÄ asmenį sudaryti sutartį, todėl patenkinus tokį ieÅ¡kovės reikalavimÄ bÅ«tų pažeistas sutarties laisvės principas.

41. TeisiÅ¡kai reikÅ¡mingais ir pagrįstais nepripažintini apeliacinio skundo argumentai, kuriais nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ iki bus iÅ¡spręsta byla dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kurioje atsakovė įrodinėjo, jog po palikėjos B. D. mirties priėmė palikimÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, teismuose nėra ginčijamas atsakovės nuosavybės teisių į ginčo turtÄ atsiradimo pagrindas, iÅ¡ teismų sistemos LITEKO duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, yra įsiteisėjęs, todėl atsakovė D. J. yra tinkama atsakovė pagal ieÅ¡kovės pareikÅ¡tus reikalavimus ir Å¡iuo atveju, iÅ¡sprendus ieÅ¡kovės reikalavimus teismas dėl neįtrauktų į bylÄ asmenų teisių ir pareigų nesprendė.

42. Nagrinėjamojoje byloje pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo ex officio (pagal pareigas) pripažinti nuomos sutartį niekine ir negaliojančia, tačiau sutinkant su teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog terminÄ pareikÅ¡ti kreditorinį reikalavimÄ mirusių skolininkų įpėdinei praleido dėl svarbių priežasčių, taip pat, kad atsakovė pažeidė įstatyme įtvirtintÄ buvusios nuomininkės pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis toliau nuomotis žemės sklypÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovės reikalavimus atmetė.

Esant byloje nustatytų aplinkybių visumai ir remdamasi iÅ¡dėstytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, o Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. pakeisti, panaikinant sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia 2015 m. liepos 3 d. privačios žemės nuomos sutartis dėl 6 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp ieÅ¡kovės G. S. ir E. D. nuo Å¡io susitarimo sudarymo momento, netaikant restitucijos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 43. Kadangi pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovės byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, o nuomos sutartis ex officio (pagal pareigas) pripažinta teismo iniciatyva, todėl teisėjų kolegijai nusprendus Å¡iÄ sprendimo dalį panaikinti, Å¡alių patirtos pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi iÅ¡laidos neperskirstomos, kadangi laimėjusiÄ jÄ ginčo Å¡alimi (apsigynusia nuo ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų materialinių reikalavimų) yra laikytina atsakovė.

44. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ patenkinus iÅ¡ dalies ir panaikinus sprendimo dalį, kuria teismas nuomos sutartį pripažino niekine ex officio (pagal pareigas), ieÅ¡kovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos, kadangi teismo sprendimo dalis, kuria atmesti jos pirmosios teisme pareikÅ¡ti reikalavimai, palikta nepakeista.

Apeliacinės instancijos teisme ginÄÄ laimėjusia Å¡alimi taip pat laikytina atsakovė, todėl ieÅ¡kovei jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nėra priteisiamos. Tuo tarpu atsakovė nėra pateikusi į bylÄ jos apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl teisėjų kolegija dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako.

45. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimÄ pakeisti. Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia 2015 m. liepos 3 d. privačios žemės nuomos sutartis dėl 6 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp ieÅ¡kovės G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo Å¡io susitarimo sudarymo momento, netaikant restitucijos.

LikusiÄ Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Gintautas Koriaginas Albina Rimdeikaitė Egidijus TamaÅ¡auskas