Legislator Case Law & Legislation
a06c8fbe-b84a-487d-a7a3-fd97e42a4e4c AI generated

a06c8fbe-b84a-487d-a7a3-fd97e42a4e4c · Panevėžio miesto apylinkės teismas

Case Number a06c8fbe-b84a-487d-a7a3-fd97e42a4e4c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir S. P.,dalyvaujant ieÅ¡kovų atstovei advokato padėjėjai J. M.,atsakovui R. I.atsakovo atstovui advokato padėjėjui R. V.,trečiojo asmens UAB „Sadiras“ atstovui S. D.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų J. P. ir S. P. ieÅ¡kinį atsakovui R. I. dėl skolos priteisimo ir atsakovo R. I. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams J. P. ir S. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir neturtinės žalos priteisimo, irn u s t a t ė :IeÅ¡kovė J.

Legislator headnote

AI generated

a06c8fbe-b84a-487d-a7a3-fd97e42a4e4c · Panevėžio miesto apylinkės teismas: Pažymi, kad jo grÄ Å¾inamos piniginės lėšos buvo Å¡eimos turtas (LR CK 3.87 str. 2 d., 3.88 str. 1 d.), todėl nors raÅ¡teliuose, įrodančiuose piniginių lėšų grÄ Å¾inimÄ pasiraÅ¡o S. P., laikytina, kad kreditas grÄ Å¾intas ir J. P., kadangi mokėjo pinigus Å¡eimai. Tai, kad pagal pasiraÅ¡ytas 2002 m. vasario 25 d. paskolos sutartis atsakovas negavo pinigų, jo nuomone akivaizdžiai parodo aplinkybės, kad tÄ pačiÄ dienÄ , t.y. 2002 m. vasario 25 d. kuomet atsakovui neva buvo suteikti du kreditai - 20000 Lt ir 40000 Lt, atsakovas iÅ¡mokėjo S. P., kaip paskolos grÄ Å¾inimÄ 4500 Lt.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                          Civ. byla Nr. 2-2655-589/2012Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00724-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 63;113.1;116.4 (S)                                                                             PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS                                   S P R E N D I M A S                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                       2012 m. spalio 15 d.                                       Panevėžys              Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rita Dambrauskaitė, sekretoriaujant Vilmai Bučaitei,nedalyvaujant ieškovams J.

P. ir S. P.,dalyvaujant ieÅ¡kovų atstovei advokato padėjėjai J. M.,atsakovui R. I.atsakovo atstovui advokato padėjėjui R. V.,trečiojo asmens UAB „Sadiras“ atstovui S. D.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų J. P. ir S. P. ieÅ¡kinį atsakovui R. I. dėl skolos priteisimo ir atsakovo R. I. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams J. P. ir S. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir neturtinės žalos priteisimo, irn u s t a t ė :IeÅ¡kovė J.

P. praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo R. I. 20000 Lt skolos, 3600 Lt delspinigių ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad tarp ieÅ¡kovės J. P. ir atsakovo R. I. susiklostė sutartiniai paskolos santykiai – ieÅ¡kovė suteikė atsakovui 20000 Lt paskolÄ , kuriÄ atsakovas įsipareigojo ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti iki 2002 m. gruodžio 23 d. Paskolos grÄ Å¾inimo užtikrinimui 2002 m. vasario 25 d. atsakovo valdoma bendrovė UAB „Sadiras“ su ieÅ¡kove sudarė laidavimo sutartį, kuria laiduotojas UAB „Sadiras“ įsipareigojo neatlygintinai atsakyti ieÅ¡kovei, jeigu atsakovas neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, t.y. negrÄ Å¾ins paskolos sumos per nustatytÄ terminÄ .

Toje pačioje sutartyje Å¡alys taip pat nustatė ir pagrindines paskolos sutarties sÄ lygas bei Å¡alių įsipareigojimus – ieÅ¡kovė J. P. paskolino atsakovui 20000 Lt, o atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti paskolos sumÄ iki 2002 m. gruodžio 23 d. Laiku negrÄ Å¾inęs paskolos atsakovas įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovei 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Todėl atsižvelgiant į Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ , delspinigių suma už negrÄ Å¾intÄ paskolÄ sudaro 3600 Lt.IeÅ¡kovas S. P. praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo R.

I. 40000 Lt skolos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad tarp ieÅ¡kovo S. P. ir atsakovo R. I. susiklostė sutartiniai paskolos santykiai – ieÅ¡kovas suteikė atsakovui 40000 Lt paskolÄ , kuriÄ atsakovas įsipareigojo ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti. Paskolos grÄ Å¾inimo užtikrinimui 2002 m. vasario 25 d. atsakovo valdoma bendrovė UAB „Sadiras“ su ieÅ¡kovu sudarė laidavimo sutartį, kuria laiduotojas UAB „Sadiras“ įsipareigojo neatlygintinai atsakyti ieÅ¡kovui, jeigu atsakovas neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, t.y. negrÄ Å¾ins paskolos sumos.

Toje pačioje sutartyje Å¡alys taip pat nustatė ir pagrindines paskolos sutarties sÄ lygas bei Å¡alių įsipareigojimus – ieÅ¡kovas S. P. paskolino atsakovui 40000 Lt, o atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti paskolos sumÄ .             RuoÅ¡iantis bylos nagrinėjimui ieÅ¡kovai savo reikalavimus patikslino bei nurodė, kad vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi atsisako dalies ieÅ¡kinio reikalavimų ir praÅ¡o Å¡ioje dalyje civilinę byla nutraukti. IeÅ¡kovas S. P. atsisakė reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo 40000 Lt skolos, procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė J. P. atsisakė reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo 10040 Lt skolos, 1787,28 Lt delspinigių. 2012 m. balandžio 24 d. teismas priėmė nutartį, kuria civilinę bylÄ dalyje pagal ieÅ¡kovo S. P. ieÅ¡kinį atsakovui R. I. dėl 40 000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos priteisimo ir bylinėjimo iÅ¡laidų, bei civilinę bylÄ dalyje pagal ieÅ¡kovės J. P. ieÅ¡kinį atsakovui R. I. dėl 10 040 Lt skolos, 1787,28 Lt delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo, nutraukė.Atsakovas su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovas nurodė, kad jis ir ieÅ¡kovės J. P. sutuoktinis S. P. įkÅ«rė bendrovę UAB „UAB „Sadiras“, kurios direktoriumi buvo paskirtas ieÅ¡kovas S. P.. S. P. valdė 450 bendrovės paprastųjų akcijų, kas sudarė 50% visų bendrovės akcijų. Jam bÅ«nant direktoriumi, bendrovėje buvo nustatyti nemaži trÅ«kumai, įsiskolinimai kreditoriams, todėl, bendrovėje kilo ginčas su S. P., kurio metu buvo iÅ¡ jo reikalaujama padengti nuostolius ir pasitraukti iÅ¡ verslo. S. P. sutiko atsakovui parduoti akcijas, tačiau akcijų perleidimo dienÄ Ä¯ bendrovės kontorÄ atvyko su trimis nepažįstamais vyriÅ¡kiais, kurie atsakovui ir atsakovo Å¡eimos nariams grasino susidorojimu ir privertė atsakovÄ pasiraÅ¡yti dvi paskolos sutartis.

Pagal vienÄ sutartį atsakovas neva pasiskolino iÅ¡ S. P. 40000 Lt, pagal kitÄ sutartį atsakovas neva pasiskolino 20 000 Lt iÅ¡ J. P., nors nei iÅ¡ ieÅ¡kovo S. P. nei iÅ¡ ieÅ¡kovės J. P. niekada jokių pinigų nesiskolino. Paskolos sutartis, kaip ir laidavimo sutartis jau paruoÅ¡tas atsivežė S. P.. Už pagal paskolos sutartis neva suteikiamas paskolas turėjo laiduoti UAB „UAB „Sadiras““, todėl atsakovas, verčiamas S. P. atsivestų vyriÅ¡kių, 2002 m. vasario 25 d. pasirašė S. P. paruoÅ¡tÄ sprendimÄ , kuriuo UAB „UAB „Sadiras“ buhalterę atsakovas įgaliojo pasiraÅ¡yti laidavimo sutartį.

Prie ieÅ¡kinio ieÅ¡kovai nepridėjo 2002 m. vasario 25 d. paskolos sutarčių pagal kurias atsakovui kilo pareiga jiems grÄ Å¾inti 60000 Lt. IeÅ¡kovų teiginiai apie tai, kad laidavimo sutartys, kurias ieÅ¡kovai pateikia teismui, laikytinos paskolos sutartimis yra nepagrįsti, kadangi buvo sudarytos paskolos sutartys, kurios, po paskolos grÄ Å¾inimo, greičiausiai buvo grÄ Å¾intos atsakovui. Tiksliai paskolos sutarčių grÄ Å¾inimo fakto nepamena, nes praėjo ilgas laiko tarpas. Turi iÅ¡saugojęs tik Å¡ių sutarčių kopijas, originalų neranda.

Dėl to daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai neturi originalių paskolos sutarčių, todėl ir negali jos pateikti teismui, o laidavimo sutartis bando pateikti teismui kaip paskolos sutartis ir dar kartÄ siekia nepagrįstai iÅ¡sireikalauti iÅ¡ atsakovo 60000 Lt. Byloje pateiktos laidavimo sutartys, remiantis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, laikytinos bÅ«tent laidavimo sutartimis, o ne paskolos sutartimis. Pažymi, kad bijodamas dėl savo ir Å¡eimos narių sveikatos dėl tokių S. P. veiksmų, į policijÄ nesikreipė, sandorių neginčijo ir neva pasiskolintas pinigų sumas, t.y. 40000 Lt ir 20000 Lt grÄ Å¾ino iki 2003 m. gegužės 30 d.

S. P., kuris gavęs kiekvienÄ atsakovo įmokÄ pasiraÅ¡ydavo raÅ¡telyje, kad pinigus gavo, todėl laikytina, kad atsakovas įsipareigojimus kreditoriams (ieÅ¡kovams) yra įvykdęs pilnai. Tai patvirtina ir S. P. 2003 m. gegužės 30 d. raÅ¡telyje nurodydamas, kad „Atsiskaitėme pilnai, pretenzijų neturiu“. Atsakovas nurodo, kad per visiÅ¡kÄ atsitiktinumÄ neiÅ¡metė raÅ¡telių su S. P. paraÅ¡u, kuriuose atsispindi piniginių įmokų S. P. mokėjimas. IÅ¡ raÅ¡telių, kurie patvirtina atsiskaitymÄ su ieÅ¡kovais matyti, kad S. P. pinigus mokėjo kas mėnesį po 1000 Lt, kaip ir buvo numatyta paskolos sutartyje dėl 40000 Lt paskolos.

Pažymi, kad jo grÄ Å¾inamos piniginės lėšos buvo Å¡eimos turtas (LR CK 3.87 str. 2 d., 3.88 str. 1 d.), todėl nors raÅ¡teliuose, įrodančiuose piniginių lėšų grÄ Å¾inimÄ pasiraÅ¡o S. P., laikytina, kad kreditas grÄ Å¾intas ir J. P., kadangi mokėjo pinigus Å¡eimai. Tai, kad pagal pasiraÅ¡ytas 2002 m. vasario 25 d. paskolos sutartis atsakovas negavo pinigų, jo nuomone akivaizdžiai parodo aplinkybės, kad tÄ pačiÄ dienÄ , t.y. 2002 m. vasario 25 d. kuomet atsakovui neva buvo suteikti du kreditai - 20000 Lt ir 40000 Lt, atsakovas iÅ¡mokėjo S. P., kaip paskolos grÄ Å¾inimÄ 4500 Lt.

Atsakovas mano, kad iÅ¡ jo nurodytų aplinkybių aiÅ¡kiai matyti, kad ieÅ¡kovai be pagrindo kreipdamasi į teismÄ dėl jau grÄ Å¾intos skolos priteisimo, neturėdama paskolos sutarties, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 95 str. kiekvienam ieÅ¡kovui turėtų bÅ«ti paskirta po 20 000 Lt bauda, o pusę tos baudos priteista atsakovui. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ prieÅ¡ieÅ¡kiniui paduoti, pripažinti negaliojančiomis 2002 m. vasario 25 d. paskolos sutartis, sudarytas tarp atsakovo ir ieÅ¡kovų dėl 20000 Lt ir 40000 Lt paskolų suteikimo, taikyti restitucijÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų 29750 Lt palÅ«kanų, procesines palÅ«kanas, 10000 Lt neturtinę žalÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PraÅ¡ydamas atnaujinti ieÅ¡kinio senatį atsakovas nurodo, kad LR CK 1.125 str. numato 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos (LR CK 1.127 str.). Todėl Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio senatis suėjo 2012 m. vasario 25 d. Per laikotarpį nuo paskolos sutarčių sudarymo iki ieÅ¡kinio senaties termino suėjimo 2012 m. vasario 25 d. minėtų sutarčių neginčijo, nes buvo sumokėjęs pinigus ir buvo įsitikinęs, kad viskas baigėsi dar 2003 m. gegužės 30 d., kuomet sumokėjo paskutinę įmokÄ , tačiau 2012 m. kovo 15 d. ir 2012 m. kovo 28 d. gavęs ieÅ¡kinius suvokė, kad ir toliau iÅ¡ jo prievartaujamas turtas, todėl nusprendė gintis, tačiau tuo metu jau buvo suėję ieÅ¡kinio senaties terminai minėtiems sandoriams pripažinti negaliojančiais.

Mano, kad ieÅ¡kovų vykdomi nusikalstami veiksmai, kuomet sukčiaujant apgaulė naudojama prieÅ¡ asmenis, turinčius spręsti teisinį ginÄÄ ir priimančius privalomai vykdytinÄ sprendimÄ , t.y. teisėjus, yra pakankamas pagrindas atnaujinti terminÄ ieÅ¡kiniui paduoti (LR CK 1.131 str. 2 d.), kadangi neatnaujinus Å¡io termino negalės tinkamai įgyvendinti savo teisės ir gintis nuo nepagrįstų ieÅ¡kinių pareiÅ¡kimo. Motyvuodamas prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovas nurodė, kad jis ir ieÅ¡kovės J.

P. sutuoktinis S. P. įkÅ«rė bendrovę UAB „Sadiras“, kurios direktoriumi buvo paskirtas ieÅ¡kovas S. P.. S. P. valdė 450 bendrovės paprastųjų akcijų, kas sudarė 50% visų bendrovės akcijų. Jam bÅ«nant direktoriumi, bendrovėje buvo nustatyti nemaži trÅ«kumai, įsiskolinimai kreditoriams, todėl, bendrovėje kilo ginčas su S. P., kurio metu buvo iÅ¡ jo reikalaujama padengti nuostolius ir pasitraukti iÅ¡ verslo. S. P. sutiko atsakovui parduoti akcijas, tačiau akcijų perleidimo dienÄ Ä¯ bendrovės kontorÄ atvyko su trimis nepažįstamais vyriÅ¡kiais, kurie atsakovui ir atsakovo Å¡eimos nariams grasino susidorojimu ir privertė atsakovÄ pasiraÅ¡yti dvi paskolos sutartis.

Pagal vienÄ sutartį atsakovas neva pasiskolino iÅ¡ S. P. 40000 Lt, pagal kitÄ sutartį atsakovas neva pasiskolino 20 000 Lt iÅ¡ J. P., nors nei iÅ¡ ieÅ¡kovo S. P. nei iÅ¡ ieÅ¡kovės J. P. niekada jokių pinigų nesiskolino. Paskolos sutartis, kaip ir laidavimo sutartis jau paruoÅ¡tas atsivežė S. P.. Už pagal paskolos sutartis neva suteikiamas paskolas turėjo laiduoti UAB „Sadiras“, todėl atsakovas, verčiamas S. P. atsivestų vyriÅ¡kių, 2002 m. vasario 25 d. pasirašė S. P. paruoÅ¡tÄ sprendimÄ , kuriuo UAB „Sadiras“ buhalterę atsakovas įgaliojo pasiraÅ¡yti laidavimo sutartį.

Bijodamas dėl savo ir Å¡eimos narių sveikatos dėl tokių S. P. veiksmų į policijÄ nesikreipė, sandorių neginčijo, ir neva pasiskolintas pinigų sumas, t.y. 40000 Lt ir 20000 Lt grÄ Å¾ino iki 2003 m. gegužės 30 d. S. P., kuris gavęs kiekvienÄ atsakovo įmokÄ pasiraÅ¡ydavo raÅ¡telyje, kad pinigus gavo, todėl laikytina, kad atsakovas įsipareigojimus kreditoriams (ieÅ¡kovams) yra įvykdęs pilnai. Tai patvirtina ir S. P. 2003 m. gegužės 30 d. raÅ¡telyje nurodydamas, kad „Atsiskaitėme pilnai, pretenzijų neturiu“.

Atsakovas nurodo, kad per visiÅ¡kÄ atsitiktinumÄ neiÅ¡metė raÅ¡telių su S. P. paraÅ¡u, kuriuose atsispindi piniginių įmokų S. P. mokėjimas. IÅ¡ raÅ¡telių, kurie patvirtina atsiskaitymÄ su ieÅ¡kovais matyti, kad S. P. pinigus mokėjo kas mėnesį po 1000 Lt, kaip ir buvo numatyta paskolos sutartyje dėl 40000 Lt paskolos. Tai, kad pagal pasiraÅ¡ytas 2002 m. vasario 25 d. paskolos sutartis atsakovas negavo pinigų, jo nuomone akivaizdžiai parodo aplinkybės, kad tÄ pačiÄ dienÄ , t.y. 2002 m. vasario 25 d. kuomet atsakovui neva buvo suteikti du kreditai - 20000 Lt ir 40000 Lt, atsakovas iÅ¡mokėjo S. P., kaip paskolos grÄ Å¾inimÄ 4500 Lt.

Todėl mano, kad paskolos sutartys turi bÅ«ti pripažįstamos negaliojančiomis CK 6.875 str. bei 1.91 str. pagrindais. Pripažinus paskolos sutartis negaliojančiomis bÅ«tina taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų solidariai 60000 Lt, kuriuos jie gavo vykdant neteisėtas nutartis. IÅ¡ ieÅ¡kovų taip pat priteistinos 5 procentų metinės palÅ«kanos už neteisėtÄ naudojimÄ si 60000 Lt suma, kurios už laikotarpį nuo 2003 m. gegužės 30 d. iki 2012 m. gegužės 14 d. (ieÅ¡kinio padavimo dienos) sudaro 29750 Lt.

Pažymi, kad dėl įvykių, grasinimų turėjo didelių pergyvenimų dėl savo ir Å¡eimos sveikatos ir gyvybės, vengė iÅ¡eiti iÅ¡ namų, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės. Dėl nepagrįstų paskolų įmokų mokėjimo patyrė ne tik finansinių sunkumų, bet ir neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , nepatogumus. Todėl mano, kad įvertinus visas Å¡ias aplinkybes taip pat turėtų bÅ«ti priteista 10000 Lt neturtinė žala.IeÅ¡kovai su atsakovo pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad atsakovas pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį yra praleidęs bendrÄ deÅ¡imties metų senaties terminÄ ginčyti paskolos sutartis. Todėl praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. Atsakovas, remdamasis CK 1.125 str. 1 d., praÅ¡o teismo atnaujinti senaties terminÄ ginčyti minėtas paskolos sutartis. Mano, kad atsakovo nurodytos priežastys nesudaro pagrindo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ginčyti 2002 m. vasario 25 d. paskolos sutartis. Kai ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas praleidus ieÅ¡kininės senaties terminÄ , o atsakovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kininę senatį, teismas gali ginti pažeistÄ teisę tik tuo atveju, jeigu jis konstatuoja, kad ieÅ¡kininės senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 str. 2 d.).

Svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis gali bÅ«ti pripažįstamos tik ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo Å¡io asmens valios. Sprendžiant ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausima vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienÄ konkrečiÄ situacijÄ bÅ«tina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo elgesio standartai.

Pažymi, kad pats atsakovas R. I. priešieškinyje pripažįsta, kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas dėl 2002 m. vasario 25 d. paskolos sutarčių ginčijimo prasidėjo 2002 m. vasario 25 d., kada atsakovui buvo suteiktos paskolos bei pasirašytos ginčijamos paskolos sutartys. Tokiu būdu bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas sueina 2012 m. vasario 25 d. Atsakovas nurodo, kad tik 2012 m. kovo 15 d. ir 2012 m. kovo 28 d. kai gavo ieškinius sužinojo apie ieškovų reiškiamus reikalavimus jam, tačiau bylos duomenys šiuos atsakovo argumentus paneigia, nes Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d.

įsakymas dėl skolos priteisimo J. P. atsakovui buvo Įteiktas 2012 m. vasario 7 d., dar nepasibaigus ieškinio senaties terminui. O Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. įsakymas dėl skolos priteisimo S. P. atsakovui buvo įteiktas taip pat nepraleidus ieškinio senaties termino ginčyti 2002 m. vasario 25 d. paskolos sutartis, nes 2012 m. vasario 28 d., praėjus trims dienoms nuo ieškinio senaties termino pasibaigimo, atsakovas pateikė teismui prieštaravimus dėl 2012 m. vasario 15 d. teismo įsakymo priėmimo.

Be to per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atsakovui niekas nekliudė ginti savo pažeistas teises bei teisme ginčyti 2002 m. vasario 25 d. paskolos sutartis. Mano, kad aplinkybė, jog atsakovas galvojo, kad visus savo įsipareigojimus pagal 2002 m. vasario 25 d. paskolos sutartis įvykdė, nėra pagrindas atnaujinti ieÅ¡kinio senatį, nes Å¡i aplinkybė priklausė nuo paties atsakovo valios. O kitos atsakovo nurodytos aplinkybės dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo neįrodytos.Dėl 2002 m. vasario 25 d. paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ieÅ¡kovai nurodė, kad atsakovo nurodyti argumentai bei pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai - UAB „Sadiras" darbuotojų paaiÅ¡kinimai, vertintini kritiÅ¡kai.

Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad S. P., vadovaudamas bendrovei UAB „Sadiras", pridarė daug nuostolių, skolų kreditoriams, atmestinos kaip nepagrįstos ir neįrodytos (CPK 12 str. 178 str.). Be to atsakovas nepateikė jokių įrodymų pagrįsti savo prieÅ¡inius reikalavimus dėl paskolos sutarčių nuginčijimo LR CK 1.91 str. numatytu pagrindu (LR CPK 178 str.).Dėl praÅ¡omos priteisti 10000 Lt neturtinės žalos ieÅ¡kovai nurodė, kad atsakovas neįrodė ir nepagrindė Å¡io savo reikalavimo jokiais įrodymais be to nėra jokio teisinio pagrindo priteisti atsakovui neturtinę žalÄ .

LR CK 6.250 str. 2 d. nustato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. IeÅ¡kovai mano, kad skirtingai nei turtinė žala, neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Jeigu įstatymas specialiai jos atlyginimo nenustato, ji neatlyginama. Å iuo atveju atsakovas neturtinės žalos reikalavimÄ kildina iÅ¡ paskolos sutarčių vykdymo.

Kadangi įstatymai neturtinės žalos atlyginimÄ dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo nenustato, atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.Trečiojo asmens UAB „Sadiras“ atstovas nurodo, kad jam nieko nežinoma apie laidavimo sutartis už atsakovo skolas, nes pradėjo dirbti bendrovėje 2007 m. kovo 8 d. Mano, kad Å¡ioje byloje jokios teisės ir pareigos trečiajam asmeniui atsirasti arba pasikeisti negali.IeÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestini.Bylos nagrinėjimo metu nustatyta , kad 2002 m. vasario 25 d. tarp ieÅ¡kovės J.

P. ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis pagal kuriÄ ieÅ¡kovė suteikė atsakovui 20000 Lt paskolÄ . Taip pat 2002 m. vasario 25 d. tarp ieÅ¡kovo S. P. ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis pagal kuriÄ ieÅ¡kovas suteikė atsakovui 40000 Lt paskolÄ . 2012 m. balandžio 24 d. teismas priėmė nutartį, kuria patenkino ieÅ¡kovų pareiÅ¡kimÄ ir civilinę bylÄ dalyje pagal ieÅ¡kovo S. P. ieÅ¡kinį atsakovui R. I. dėl 40 000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos priteisimo ir bylinėjimo iÅ¡laidų, bei civilinę bylÄ dalyje pagal ieÅ¡kovės J.

P. ieÅ¡kinį atsakovui R. I. dėl 10 040 Lt skolos, 1787,28 Lt delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo, nutraukė.Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovas S. P. 2002 m. vasario 25 d. parašė pakvitavimÄ atsakovui R. I. dėl 4500 Lt paskolos grÄ Å¾inimo (55 b.l.), ieÅ¡kovas S. P. parašė pakvitavimÄ atsakovui R. I. dėl 1000 Lt paskolos grÄ Å¾inimo (56 b.l.), ieÅ¡kovas S. P. 2002 m. kovo 1 d. parašė pakvitavimÄ atsakovui R. I. dėl 1000 Lt paskolos grÄ Å¾inimo (57 b.l.), ieÅ¡kovas S. P. 2002 m. balandžio 3 d. parašė pakvitavimÄ atsakovui R.

I. dėl 1000 Lt paskolos grÄ Å¾inimo (58 b.l.), ieÅ¡kovas S. P. 2002 m. gegužės 2 d. parašė pakvitavimÄ atsakovui R. I. dėl 1000 Lt paskolos grÄ Å¾inimo (59 b.l.), ieÅ¡kovas S. P. 2002 m. birželio 4 d. parašė pakvitavimÄ atsakovui R. I. dėl 1000 Lt paskolos grÄ Å¾inimo (60 b.l.), ieÅ¡kovas S. P. 2002 m. liepos 3 d. parašė pakvitavimÄ atsakovui R. I. dėl 500 Lt paskolos grÄ Å¾inimo (61 b.l.), ieÅ¡kovas S. P. 2002 m. liepos 13 d. parašė pakvitavimÄ atsakovui R. I. dėl 500 Lt paskolos grÄ Å¾inimo (62 b.l.), ieÅ¡kovas S. P. 2002 m. rugpjūčio 9 d. parašė pakvitavimÄ atsakovui R.

I. dėl 1000 Lt paskolos grÄ Å¾inimo (63 b.l.), ieÅ¡kovas S. P. 2002 m. rugsėjo 7 d. parašė pakvitavimÄ atsakovui R. I. dėl 1000 Lt paskolos grÄ Å¾inimo (64 b.l.), ieÅ¡kovas S. P. 2002 m. lapkričio 9 d. parašė pakvitavimÄ atsakovui R. I. dėl 1000 Lt paskolos grÄ Å¾inimo (65 b.l.), ieÅ¡kovas S. P. 2002 m. gruodžio 7 d. parašė pakvitavimÄ atsakovui R. I. dėl 1000 Lt paskolos grÄ Å¾inimo (66 b.l.), ieÅ¡kovas S. P. 2003 m. kovo 27 d. parašė pakvitavimÄ atsakovui R. I. dėl 13040 Lt paskolos grÄ Å¾inimo (67 b.l.), ieÅ¡kovas S. P. 2003 m. gegužės 30 d. parašė pakvitavimÄ atsakovui R.

I. dėl 22500 Lt paskolos grÄ Å¾inimo bei nurodė, kad „atsiskaitėme pilnai, pretenzijų neturiu“ (68 b.l.).Dėl skolos priteisimo LR CK 6.870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ bei mokėti palÅ«kanas, jei sutartis nenustato ko kita. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2002 m. vasario 25 d. tarp ieÅ¡kovės J.

P. ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis pagal kuriÄ ieÅ¡kovė suteikė atsakovui 20000 Lt paskolÄ . Taip pat 2002 m. vasario 25 d. tarp ieÅ¡kovo S. P. ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas suteikė atsakovui 40000 Lt paskolÄ . Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma, o kai kreditorius priėmė įvykdymÄ , pareiga įrodinėti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka kreditoriui (LR CK 6.123 str. 1, 2 d.). Pagal LR CK 6.65 straipsnio 1 dalį kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymÄ , privalo duoti skolininkui pakvitavimÄ apie visiÅ¡kÄ ar dalinį prievolės įvykdymÄ , jeigu sutartis nenumato ko kita.

Atsakovas pateikė ieÅ¡kovo S. P. pakvitavimus 50040 Lt sumai (55-68 b.l.), pažymėdamas, kad likusių pakvitavimų nerado, nes praėjo ilgas beveik 10 metų terminas. IeÅ¡kovas S. P., 2003 m. gegužės 30 d. pateikdamas atsakovui pakvitavimÄ 22500 Lt sumai nurodė „atsiskaitėme pilnai, pretenzijų neturiu“ kas pripažintina, kaip pakvitavimas apie visiÅ¡kÄ prievolės įvykdymÄ (LR CK 6.65 str. 1 d.) ir preziumuojama, kad toks prievolės įvykdymo priėmimas reiÅ¡kia tinkamÄ jos įvykdymÄ (LR CK 123 str. 1 d., 6.65 str. 1 d.).

Toks prievolės įvykdymo priėmimo patvirtinimo santykis su tinkamu jos įvykdymu reikÅ¡mingas kilus ginčui dėl prievolės įvykdymo fakto ar įvykdymo tinkamumo. Tokiais atvejais pareiga įrodyti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka pakvitavimÄ be pastabų apie įvykdymo tinkamumÄ iÅ¡davusiam kreditoriui (LR CK 123 str. 2 d.). Taigi, esant paminėtoms faktinėms aplinkybėms, visų pirma ieÅ¡kovai turėjo pateikti pakankamai patikimus įrodymus, kurie paneigtų tinkamos prievolės įvykdymo prezumpcijÄ .

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovų pateikimas teismui ieÅ¡kinį 60000 Lt sumai ir dalies reikalavimų atsisakymas, atsakovui pateikus ieÅ¡kovo S. P. pakvitavimus 50040 Lt sumai, keliÄ pagrįstų abejonių dėl ieÅ¡kovų sÄ Å¾iningumo. IeÅ¡kovų atstovės paaiÅ¡kinimai, kad 2003 m. gegužės 30 d. pakvitavimu ieÅ¡kovas patvirtino apie 40000 Lt sumos pagal vienÄ paskolos sutartį grÄ Å¾inimÄ , abejotini, nes pakvitavimai pateikti 50040 Lt sumai ir minėtas pakvitavimas dėl pilno atsiskaitymo paraÅ¡ytas vėliausiai.

Be to LR CK 6.65 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu skolininkas turėjo nuosekliai vykdyti vienÄ po kito kelis veiksmus ir iÅ¡duotas pakvitavimas apie dviejų paskutinių veiksmų įvykdymÄ , preziumuojama, kad įvykdyti ir ankstesni veiksmai, iÅ¡skyrus atvejus, kai sutartyje ir pakvitavime numatyta kas kita. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieÅ¡kovai nepateikė paskolos sutarčių originalų, todėl tikėtina, kad ieÅ¡kovai, priėmę visÄ prievolės įvykdymÄ , grÄ Å¾ino paskolos sutartis atsakovui, kÄ patvirtina ir atsakovas, kad grÄ Å¾inus paskolos sumÄ , paskolos sutartys buvo grÄ Å¾intos ir atsakovo, dalyvaujant ieÅ¡kovui S. P., suplėšytos.

Jeigu skolininkas yra kreditoriui iÅ¡davęs prievolei patvirtinti skolos dokumentÄ , tai kreditorius, priimdamas visÄ prievolės įvykdymÄ , privalo tÄ dokumentÄ skolininkui grÄ Å¾inti (LR CK 6.65 str. 2 d.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-427/2008, ir kt.).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , iÅ¡analizavęs bylos dalyvių procesinių dokumentų turinį ir paaiÅ¡kinimus, priėjo iÅ¡vados, kad atsakovas sumokėjo ieÅ¡kovams 60000 Lt ir tinkamai įvykdė prievolę pagal 2002 m. vasario 25 d. tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo sudarytas paskolos sutartis. Todėl ieÅ¡kinys atmestinas. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo IeÅ¡kovai praÅ¡o teismo taikyti ieÅ¡kinio senatį bei atmesti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytus reikalavimus. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (LR CK 1.124 str.).

IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga, pareikalavus atsakovui, yra pagrindas teismui ieÅ¡kinį atmesti (LR CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Ta­Äiau jei­gu teis­mas pri­pa­Å¾Ä¯s­ta, kad ieÅ¡­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas pra­leis­tas dėl svar­bios prie­Å¾as­ties, pa­Å¾eis­to­ji tei­sė tu­ri bÅ«­ti gi­na­ma, o pra­leis­tas ieÅ¡­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas at­nau­ji­na­mas (LR CK 1.131 str. 2 d.). Tai­gi pa­grin­das gin­ti pa­Å¾eis­tas tei­ses pa­si­bai­gus ieÅ¡­ki­nio se­na­ties ter­mi­nui yra pri­pa­Å¾i­ni­mas, kad tei­sė kreip­tis į teis­mÄ per įsta­ty­mo nu­sta­ty­tÄ ter­mi­nÄ ne­bu­vo įgy­ven­din­ta dėl svar­bių prie­Å¾as­Äių.

LR CK ir ki­ti įsta­ty­mai ne­nu­ro­do ap­lin­ky­bių (ieÅ¡­ki­nio se­na­ties ter­mi­no pra­lei­di­mo svar­bių prie­Å¾as­Äių), ku­rias nu­sta­Äius yra pa­grin­das pa­si­bai­gu­sį ieÅ¡­ki­nio se­na­ties ter­mi­nÄ at­nau­jin­ti. Ä®sta­ty­muo­se taip pat nė­ra įvar­dy­ti ir kri­te­ri­jai, pa­gal ku­riuos ga­li­ma bÅ«­tų spręs­ti, ko­kios ter­mi­no pra­lei­di­mo prie­Å¾as­tys pri­pa­Å¾in­ti­nos svar­bio­mis. Klau­si­mÄ , ar kon­kre­Äios ieÅ¡­ki­nio se­na­ties ter­mi­no pra­lei­di­mo prie­Å¾as­tys yra svar­bios ir su­da­ro pa­grin­dÄ jį at­nau­jin­ti, teis­mas tu­ri spręs­ti va­do­vau­da­ma­sis tei­sin­gu­mo, pro­tin­gu­mo ir sÄ ­Å¾i­nin­gu­mo prin­ci­pais, at­si­Å¾velg­da­mas į ieÅ¡­ki­nio se­na­ties ter­mi­no truk­mę (ben­dra­sis ar­ba su­trum­pin­tas), gin­Äo es­mę, Å¡a­lių el­ge­sį, ieÅ¡­ki­nio se­na­ties tei­si­nio ins­ti­tu­to es­mę ir pa­skir­tį bei į ki­tas reikÅ¡­min­gas by­los ap­lin­ky­bes.

Spren­džiant ieÅ¡­ki­nio se­na­ties ter­mi­no at­nau­ji­ni­mo klau­si­mÄ , rei­kė­tų nu­sta­ty­ti svar­bių ap­lin­ky­bių at­si­ra­di­mo mo­men­tÄ (ar Å¡ios ap­lin­ky­bės at­si­ra­do ieÅ¡­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džio­je, ar pa­bai­go­je), jų eg­zis­ta­vi­mo truk­mę, taip pat ar po to, kai mi­nė­tos ap­lin­ky­bės iÅ¡­ny­ko, as­muo krei­pė­si į teis­mÄ per pro­tin­gÄ lai­ko tar­pÄ . Ver­tin­ti­na, ar as­muo bu­vo pa­kan­ka­mai ati­dus, sÄ ­Å¾i­nin­gas, ar, prie­Å¡in­gai, sa­vo tei­ses įgy­ven­di­no ne­rÅ«­pes­tin­gai, ap­lai­džiai.

Å ia pras­me kiek­vie­nÄ kon­kre­ÄiÄ si­tu­a­ci­jÄ bÅ«­ti­na ver­tin­ti in­di­vi­du­a­liai, kiek­vie­nam kon­kre­Äiam at­ve­jui tai­ky­ti­ni ne vi­du­ti­niai, o in­di­vi­du­a­lÅ«s sÄ ­Å¾i­nin­go, ati­daus bei rÅ«­pes­tin­go el­ge­sio stan­dar­tai. Pra­leis­to ieÅ¡ki­nio se­na­ties ter­mi­no at­nau­ji­ni­mo klau­si­mas ne­ga­li bÅ«­ti spren­džia­mas at­si­Å¾vel­giant iÅ¡­im­ti­nai tik į vienos Å¡alies in­te­re­sus, kiek­vie­nu kon­kre­Äiu at­ve­ju tu­ri bÅ«­ti ieÅ¡­ko­ma pro­tin­gos vie­Å¡Å³­jų in­te­re­sų už­tik­rin­ti re­a­liÄ pa­Å¾eis­tų sub­jek­ti­nių tei­sių ap­sau­gÄ ir ga­ran­tuo­ti tei­si­nių san­ty­kių sta­bi­lu­mÄ bei api­brėž­tu­mÄ pu­siau­svy­ros.Svar­bio­mis ieÅ¡­ki­nio se­na­ties ter­mi­no pra­lei­di­mo prie­Å¾as­ti­mis, su­da­ran­Äio­mis pa­grin­dÄ pra­leis­tÄ ieÅ¡­ki­nio se­na­ties ter­mi­nÄ at­nau­jin­ti, ga­li bÅ«­ti pri­pa­Å¾Ä¯s­ta­mos tik ieÅ¡­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos me­tu bu­vu­sios ap­lin­ky­bės, ku­rios kliu­dė as­me­niui lai­ku ir tin­ka­mai, tie­sio­giai ar­ba per at­sto­vÄ gin­ti sa­vo pa­Å¾eis­tas tei­ses ir ku­rios ne­pri­klau­sė nuo Å¡io as­mens va­lios.

To­kios ap­lin­ky­bės ga­li bÅ«­ti fi­zi­nio as­mens sun­ki li­ga, ne­raÅ¡­tin­gu­mas, pa­da­riu­sio ža­lÄ as­mens ne­ra­di­mas ir pan.Svar­bio­mis ieÅ¡­ki­nio se­na­ties ter­mi­no pra­lei­di­mo prie­Å¾as­ti­mis pa­pras­tai ne­lai­ky­ti­nas ne­tei­sė­tas sa­vo tei­sės įgy­ven­di­ni­mas, as­mens krei­pi­ma­sis ne į teis­mÄ ar­ba ki­tas kom­pe­ten­tin­gas spręs­ti gin­ÄÄ ins­ti­tu­ci­jas, o į ki­tas ins­ti­tu­ci­jas, ne­tu­rin­Äias ju­ris­dik­ci­nių įga­li­ni­mų, ne­tin­ka­mas tei­sės kreip­tis į teis­mÄ re­a­li­za­vi­mas, fi­zi­nio as­mens li­ga, ne­už­kir­tu­si ga­li­my­bės lai­ku tie­sio­giai ar­ba per at­sto­vÄ kreip­tis į teis­mÄ , tei­sė­tas lais­vės at­Ä—mi­mas ar­ba ap­ri­bo­ji­mas, ju­ri­di­nio as­mens dar­buo­to­jų bei va­do­vų kai­ta, ap­lai­du­mas ir pan.Pagal LR CK 1.127 str. 1 d., 2 d., ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Å iuo atveju taikomas bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas (LR CK 1.125 str. 1 d.). Terminas dėl 2002 m. vasario 25 d. paskolos sutarčių nuginčijimo pradedamas skaičiuoti nuo 2002 m. vasario 25 d. ir suėjo 2012 m. vasario 25 d. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinį pateikė praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ t.y. 2012 m. gegužės 14 d. Atsakovas praÅ¡ydamas atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ nurodo, kad dėl sandorių nuginčijimo nesikreipė, nes manė, kad viskas baigėsi dar 2003 m. gegužės 30 d., kuomet sumokėjo paskutinę įmokÄ , tačiau gavęs ieÅ¡kinius suvokė, kad ir toliau iÅ¡ jo prievartaujamas turtas, todėl nusprendė gintis.

Be to kaip pakankamÄ pagrindÄ atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ atsakovas nurodo ieÅ¡kovų nusikalstamus veiksmus, kurie pasireiÅ¡kia sukčiavimu ir apgaule.Ä®ro­di­nė­ji­mo pa­rei­ga dėl svar­bių ieÅ¡­ki­nio se­na­ties ter­mi­no pra­lei­di­mo prie­Å¾as­Äių ten­ka atsakovui (LR CPK 12, 178 str.). Be atsakovo paaiÅ¡kinimų, daugiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų dėl ieÅ¡kovų nusikalstamų veiksmų. IeÅ¡kovų ieÅ¡kinių pateikimas teismui, nelaikytina svarbia ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo aplinkybe, nes Å¡i aplinkybė nekliu­dė atsakovui lai­ku ir tin­ka­mai, tie­sio­giai ar­ba per at­sto­vÄ gin­ti sa­vo pa­Å¾eis­tas tei­ses.

Todėl jokio pagrindo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ nėra. Ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį (CK1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Tai, kad ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus, reiÅ¡kia, jog tuo atveju, kai ieÅ¡kovas praleidžia įstatymo nustatytÄ terminÄ , per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina (CK1.131 str. 2 d.), ieÅ¡kinys atmetamas nepaisant ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Kirsnė“ v.

UAB ,,Medicinos bankas“, bylos Nr. 3K-3-317/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje A. B. V. v. T. M., UAB „Vartų technika“, bylos Nr. 3K-3-137/2009), todėl teismas nepasisako dėl atsakovo reikalavimo pripažinti paskolos sutartis negaliojančiomis. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis Atsakovas praÅ¡o bausti ieÅ¡kovus po 20000 Lt baudomis, kurių pusė baudos t.y. 50 procentų (po 10000 Lt) skirti atsakovui, kaip kompensacijÄ už nepagrįstų ieÅ¡kinių pareiÅ¡kimÄ .

Nurodo, kad ieÅ¡kovai be pagrindo kreipdamiesi į teismÄ dėl jau grÄ Å¾intos skolos priteisimo, neturėdami paskolos sutarties, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl vadovaujantis LR CPK 95 str. bei įvertinus jų pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių sumas ieÅ¡kovams skirtinos baudos.LR CPK 7 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigÄ , pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

Å alis, kuri nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį, kasacinį skundÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigota atlyginti kitai Å¡aliai jos patirtus nuostolius (LR CPK 95 str. 1 d.). Teismas, nustatęs LR CPK 95 str. straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 20 000 Lt baudÄ (LR CPK 95 str. 2 d.). Pagal LR CPK 95 str. straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti bÅ«tinos sÄ lygos:

Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir pareiÅ¡kimo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Nenustatyta, kad ieÅ¡kovai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ (CPK 95 str.).

Teisė kreiptis į teismÄ yra konstitucinė kiekvieno asmens teisė, ji realizuojama įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Dalis ieÅ¡kinio reikalavimų iÅ¡ esmės nebuvo iÅ¡nagrinėti, ieÅ¡kovams pasinaudojus įstatyme įtvirtinta teise atsisakyti ieÅ¡kinio (CPK 42 str. 140 str.1 d.). Teismas atsisakymÄ ieÅ¡kinio priėmė ir civilinę bylÄ dalyje nutraukė (CPK 293 str.4 p.). Nustatyta, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę teisiniai santykiai 2002 m. vasario 25 d. pasiraÅ¡ius paskolos sutartis.

Todėl praÅ¡ymas dėl baudos skyrimo atmestinas.             Kadangi ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestini Å¡alims nepriteistinos jų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. IÅ¡ Å¡alių priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įtekimu, valstybei ( CPK 88,92 straipsniai). Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a:IeÅ¡kinį atmesti.PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50,18 Lt (penkiasdeÅ¡imt litų 18 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.             Priteisti iÅ¡ atsakovo R.

I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50,18 Lt (penkiasdeÅ¡imt litų 18 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.              Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ Panevėžio miesto apylinkės teisme.

             Teisėja                                                                             Rita Dambrauskaitė