a066774c-4fda-4dfe-ace2-edcd4f4d0d43 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas LPranešėja Violeta Miliuvienė                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-310-174/2015Teisėja Zita Romanovaitė                          Teisminio proceso Nr. 1-06-3-00101-2014-9                          Procesinio sprendimo kategorijos:                          2.4.; 1.2.14.10.; 2.1.14.; 2.1.15.1.;                          2.1.15.3.3.3.; 2.4.6.3.4. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 2 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Daliaus Jocio,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant nukentėjusiesiems M.

L. ir V. L.,iÅ¡teisintosios U. A. gynėjui advokatui Rimvydui Paulauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiųjų M. L. ir V. L. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo U. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡teisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalį, nesant jos veikoje baudžiamojo nusižengimo požymių.V.

L. ir M. L. civiliniai ieÅ¡kiniai palikti nenagrinėti.Daiktinį įrodymÄ â€“ kompaktinę plokÅ¡telę – nuspręsta palikti saugoti byloje.Nuosprendžiu priteista U. A. iÅ¡ nukentėjusiųjų M. L. ir V. L. 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: U. A. buvo kaltinama tuo, kad sugadino nedidelės vertės svetimÄ turtÄ , t. y. tuo, kad ji 2014 m. spalio 4 d., apie 16.30 val., DzÅ«kų g., Klaipėdoje, tyčia spirdama į V. L. automobilio BMW 524, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), deÅ¡inįjį sparnÄ , jį įlenkė, tokiais savo veiksmais padarydama 165,09 Eur vertės turtinę žalÄ bei 300 Eur neturtinę žalÄ , o M.

L. padarydama 868,86 Eur neturtinę žalÄ .Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu U. A. iÅ¡teisino pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, nesant jos veikoje baudžiamojo nusižengimo požymių.Apeliaciniu skundu nukentėjusieji M. L. ir V. L. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pripažinti U. A. kalta pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, priteisti iÅ¡ U. A. nukentėjusiajam V. L. 165,09 Eur (570,01 Lt) turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimui, M.

L. – 868,86 Eur (3 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimui ir kiekvienam iÅ¡ jų po 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliantų teigimu, skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl toliau iÅ¡dėstytų motyvų.Dėl turto vertės nustatymoByloje nustatyta, kad U. A. spyrė į svetimÄ automobilį ir jį įlenkė. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pripažino, kad svetimam turtui buvo padaryta žala, t. y.

             U. A. veiksmuose yra BK 187 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Ä® bylÄ pateikta remonto sÄ skaita faktÅ«ra pagrindė turto žalos dydį 165,09 Eur vertės atkÅ«rimo metodu ir kitais įrodymais byloje nebuvo paneigta.Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas sugadinto turto vertę, visiÅ¡kai nesivadovavo suformuota LAT praktika ir pasirinko nepagrįstÄ neginčijamais įrodymais vertės nustatymo bÅ«dÄ .Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad neginčijamų duomenų, kokia V.

L. priklausančio automobilio vertė buvo tuo metu, kai jis dėl U. A. veiksmų buvo apgadintas, byloje nėra. Taip pat teismas, motyvuodamas, kad nukentėjusysis realiai nepatyrė automobilio remonto kaÅ¡tų, nes jo neremontavo, atmetė sugadinto turto vertės nustatymÄ atkÅ«rimo kaÅ¡tų metodu. Tokio savo motyvo teismas nepagrindė nei teisės normomis, nei LAT praktika.Neturėdamas tikslių duomenų, už kokiÄ kainÄ V. L. įsigijo automobilį (įrodymai yra prieÅ¡taringi) bei neturėdamas neginčijamų įrodymų apie automobilio pardavimo kainÄ , pirmosios instancijos teismas sugadinto turto vertę nustatė pagal automobilio įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumÄ .

Toks vertės nustatymo bÅ«das, nukentėjusiųjų įsitikinimu, negali bÅ«ti taikomas ir laikomas teisingu bei pagrįstu, nes pirkimo–pardavimo sandorių piniginė iÅ¡raiÅ¡ka gali bÅ«ti skirtinga, atsižvelgiant į žodinėje sutartyje numatytas sÄ lygas, turto įvertinimÄ , papildomus priedus, sutarties sudarymo kaÅ¡tus, papildomas paslaugas ar veiksmus ir kt. svarbias sÄ lygas. Tai yra sutartį pasiraÅ¡iusių Å¡alių derybų ir pasiekto susitarimo rezultatas, bet tai jokiu bÅ«du negali bÅ«ti laikoma daikto verte.

Be to, nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde pažymima, jog V. L. per visÄ laikotarpį, kol turėjo automobilį, atliko pagerinimus, kurie turėjo įtakos viso automobilio vertei.U. A. gynėjas advokatas R. Paulauskas taip pat pripažino, jog automobilių pirkimo–pardavimo sutartys neatspindi tikrosios Å¡alių valios, sutarties sÄ lygų, kartu ir daikto vertės. Todėl teismas, neteisingai nustatęs sugadinto daikto vertę, o Å¡i aplinkybė turi reikÅ¡mės veikos kvalifikavimui Å¡ioje byloje, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl priėmė neteisingÄ nuosprendį ir nepagrįstai iÅ¡teisino U.

A..Dėl proceso išlaidų priteisimoLietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) išteisintojo išlaidos gynėjo paslaugoms apmokėti tiesiogiai nėra įvardytos kaip proceso išlaidos, tačiau BPK 103 straipsnio 6 punkte, 104 straipsnio 2 dalyje teismui leidžiama proceso išlaidomis laikyti ir proceso metu patirtas išlaidas, kurios nėra nurodytos BPK 103 straipsnio 1–5 punktuose. Išteisintojo išlaidos gynėjo paslaugoms apmokėti neabejotinai yra patirtos dėl pradėto baudžiamojo proceso, todėl nėra jokių kliūčių šių išlaidų laikyti proceso išlaidomis.

Å ias iÅ¡laidas pripažinus proceso iÅ¡laidomis, jos paprastai turėtų bÅ«ti apmokamos iÅ¡ valstybės lėšų, tačiau tuo atveju, kai procesas buvo pradėtas tik pagal nukentėjusiojo pareiÅ¡kimÄ , pagal BPK 105 straipsnio 6 dalį bet kurios rÅ«Å¡ies proceso iÅ¡laidos gali bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ pareiÅ¡kimÄ pateikusio asmens, todėl ir iÅ¡teisintojo iÅ¡laidos gynėjo paslaugoms apmokėti gali bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ nukentėjusiojo.Proceso pradžiÄ privataus kaltinimo tvarka (BPK 407 straipsnis) lemia vien tik nukentėjusiojo valia, todėl privataus kaltinimo bylose, sprendžiant proceso iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ , iÅ¡teisintojo patirtos iÅ¡laidos paprastai turėtų bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ pareiÅ¡kimÄ pateikusio asmens, jei bÅ«tų nustatyta, kad nukentėjusysis inicijavo baudžiamÄ jį procesÄ , neturėdamas pagrindo teigti, kad jis nukentėjo nuo nusikalstamos veikos (LAT 2005 m. spalio 27 d. konsultacija Nr.    B3-364.

Teismų praktika. 2005, 24).LAT aiÅ¡kiai suformavo praktikÄ dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo: procesų iÅ¡laidų priteisimas yra teismo teisė, o ne pareiga, iÅ¡laidų priteisimo pagrindas ir iÅ¡laidų dydis turi bÅ«ti argumentuotas apraÅ¡omojoje nuosprendžio dalyje.Pirmosios instancijos teismas sprendimÄ priteisti U. A. iÅ¡ nukentėjusiųjų 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų tik iÅ¡dėstė nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, tačiau jo visiÅ¡kai nemotyvavo, taip pažeisdamas procesinės teisės normas bei nesivadovaudamas LAT praktika.Apeliantai pažymi, kad teismas neabejotinai nustatė, jog U.

A. iniciatyva buvo iÅ¡kviesta policija, kad dėl jos pareiÅ¡kimo policijai buvo pradėtas tyrimas Nr. 31-At-01993-14, tačiau      2014-10-13 Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyrius priėmė nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , šį savo sprendimÄ motyvuojant tuo, kad                   U. A. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje ar 3 dalyje (turto sunaikinimas ar sugadinimas), požymius, tačiau, vadovaujantis BPK 407 straipsniu, dėl Å¡ių veikų ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o nukentėjusysis gali kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka.

Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teismas neturėjo teisinio pagrindo iÅ¡ nukentėjusiųjų priteisti iÅ¡teisintosios naudai proceso iÅ¡laidų, procesas buvo pradėtas U. A. iniciatyva. Be to, nukentėjusysis turėjo teisėtÄ pagrindÄ kreiptis į teismÄ su skundu privataus kaltinimo tvarka, nes taip jam rekomendavo kompetentinga teisę taikanti institucija – policijos komisariatas.LAT formuoja praktikÄ , kad iÅ¡ nukentėjusiojo gali bÅ«ti priteistos procesinės iÅ¡laidos tik tuo atveju, jei jis neturėjo pagrindo procesui pradėti ir nenukentėjo nuo neteisėtų veikų.

Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas neginčijamai pripažino, kad U. A. savo veiksmais apgadino nukentėjusiojo automobilį ir padarė jam žalÄ . Be to, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis formuojama praktika, turėjo apraÅ¡omojoje dalyje motyvuotai nustatyti proceso iÅ¡laidų dydį, pagrįsti, ar advokato pagalbai iÅ¡laidų suma yra ne per didelė. Nukentėjusiųjų nuomone, Å¡ioje byloje U. A. iÅ¡laidos gynėjui yra per didelės, įvertinus advokato atliktÄ darbÄ teisme bei bylos nesudėtingumÄ .Be to, apeliantai pažymi, kad tik U.

A. viso teisminio nagrinėjimo metu nesutiko taikiai spręsti kilusio konflikto. Todėl, vadovaujantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, LAT suformuota praktika bei teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgiant į tai, kad pati  U. A. inicijavo procesÄ ir padarė žalÄ nukentėjusiesiems bei kategoriÅ¡kai nesutiko taikiai spręsti ginčo, tai proceso iÅ¡laidos (advokato pagalbai apmokėti) iÅ¡ nukentėjusiųjų negali bÅ«ti priteisiamos. Nukentėjusiųjų teigimu, Å¡iuo atveju jie nukenčia antrÄ kartÄ , o U.

A. neteisėti veiksmai nėra įvertinti nei baudžiamosios, nei administracinės teisės apimtimi.Dėl neturtinės žalosNukentėjusieji apeliaciniame skunde pažymi, kad U. A. savo neteisėtu elgesiu padarė ne tik materialinę, bet ir neturtinę žalÄ , t. y. asmeniÅ¡kai ir tiesiogiai paveikė juos. Tyčia gadindama automobilį nukentėjusiojo M. L. ir kitų asmenų akivaizdoje, manydama, kad automobilis yra jo nuosavybė, U. A. siekė jį pažeminti, sumenkinti, pasityčioti bei įbauginti.

Tokia U. A. veika, nukentėjusiųjų teigimu, pažeidžia jų prigimtines teises ir laisves.Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teigia, kad neturtinė žala M. L. nebuvo padaryta, nes automobilio savininkas yra V. L., todėl žala padaryta tik daikto savininkui. Teismas mano, kad neturtinė žala gali atsirasti tik dėl kilusių pasekmių, patirtos turtinės žalos. Nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde pažymima, kad visų pirma moralinę skriaudÄ dėl                 U.

A. neteisėtos veikos patyrė M. L., kadangi jis buvo įvykio vietoje tuo metu, kai buvo gadinamas automobilis, taigi jis tiesiogiai patyrė neturtinę žalÄ , o turtinė žala ir jos dydis tik dar labiau pagilina moralinę nuoskaudÄ . Po įvykio jo santykiai su artimaisiais ir jo paties Å¡eimoje tapo įtempti, atsirado nepasitikėjimas, nepagrįstas kritiÅ¡kumas, neigiamai paveikė ir santykius su darbdaviu dėl dalyvavimo posėdžiuose kartu su broliu V. L., nes abu dirba vienoje įmonėje. Nukentėjusysis V.

L. taip pat patyrė neturtinę žalÄ . Labai pasikeitė jo santykiai Å¡eimoje tarp artimųjų (su broliu, tėvu), įsivyravo emocinė įtampa, prasidėjo priekaiÅ¡tai, kyla konfliktai, santykiai tapo Å¡altesni, bendravimas atÅ¡iauresnis, santykių pablogėjimas sukėlė dvasinių iÅ¡gyvenimų.Dėl civilinio ieÅ¡kinioNukentėjusiųjų nuomone, U. A., neturėdama pagrindo, tyčia sugadino V. L. turtÄ , kurį tuo metu valdė M. L., todėl ji privalo visiÅ¡kai atlyginti jiems padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrė ir tinkamai, iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai bei teisingai neįvertino visų baudžiamosios bylos duomenų, nepagrįstai ir neteisėtai nevertino pateiktų byloje įrodymų, dėl to nepagrįstai ir neteisėtai U.

A. iÅ¡teisino pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, nesant nusikaltimo sudėties. Tokiu bÅ«du teismas padarė esminius BK ir BPK pažeidimus.Pagal naujÄ jį teisinį reguliavimÄ turtas, kurio vertė nevirÅ¡ija 3 MGL, nelaikytinas nedidelės vertės turtu baudžiamÄ ja teisine prasme, t. y. nesudaro nusikalstamų veikų, numatytų XXVIII skyriuje, dalyko. Atsakomybė kyla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksÄ (toliau – ATPK). Tačiau apeliantai pažymi, kad veikos padarymo metu policijos pareigÅ«nai netaikė U.

A. administracinės teisės normų, nes visiÅ¡kai pagrįstai nustatė jos veiksmuose nusikalstamos veikos požymius pagal BK 187 straipsnį. Tačiau pasikeitus BK 190 straipsnio 1 dalies nuostatoms U. A. iÅ¡vengė bet kokios sankcijos, net administracinės nuobaudos už savo neteisėtus tyčinius veiksmus. Tokia įstatymų spraga tik suteikia pažeidėjams tikėjimÄ , kad už neteisėtus veiksmus galima iÅ¡vengti bausmės. Nukentėjusiųjų teigimu, Å¡ioje byloje buvo Å¡iurkščiai pažeistas ir bausmės neiÅ¡vengiamumo principas.Nukentėjusieji M. ir V.

L. praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.IÅ¡teisintosios U. A. gynėjas advokatas R. Paulauskas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nukentėjusieji apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iÅ¡teisinti U. A. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, konstatavus, kad jos veiksmuose nėra Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties, teigia, jog teismas neteisingai nustatė sugadinto turto vertę, t. y. padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog V.

L. dėl automobilio sparno apgadinimo bÅ«tų padaryta žala, virÅ¡ijanti 3 MGL, todėl netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , ir mano, jog U. A. veika turėjo bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, priteisiant iÅ¡ pastarosios dėl jos neteisėtų veiksmų jiems padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad nukentėjusiesiems dėl automobilio apgadinimo buvo padaryta 3 MGL virÅ¡ijanti žala.

TokiÄ iÅ¡vadÄ , nesant byloje neginčijamų duomenų, kokia V. L. priklausančio automobilio vertė buvo tuo metu, kai jis dėl U. A. veiksmų buvo apgadintas, teismas padarė atsižvelgdamas į automobilio įsigijimo bei jo pardavimo kainas (pagal V. L. parodymus automobilį jis įsigijo už 1 700 Lt, nors pagal teismui pateiktÄ 2014-09-23 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį (b. l.

93) automobilį BMW 524, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirko už 100 Lt), analogiškų automobilių priekinio sparno (įvykio metu apgadintos detalės) rinkos kainas (10–35 Eur) bei analogiškų automobilių rinkos kainas (390–550 Eur) (b. l. 33–38), taip pat į tai, kad pagal V. L. parodymus jis realiai nepatyrė automobilio remonto kaštų, nes jį pardavė nesuremontavęs ir 300 Lt (89 Eur) pigiau, jeigu būtų tikima jo parodymais, kad automobilį jis įsigijo už 1 700 Lt, nei už jį buvo sumokėjęs įsigydamas.

Atsižvelgdamas į Å¡iuos duomenis Klaipėdos miesto apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo teigti, jog V. L. dėl automobilio sparno apgadinimo buvo padaryta 3 MGL virÅ¡ijanti žala. Tokia teismo iÅ¡vada, apygardos teismo vertinimu, yra pagrįsta.Nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas be pagrindo atmetė sugadinto turto vertės nustatymÄ atkÅ«rimo kaÅ¡tų metodu ir pasirinko nepagrįstÄ neginčijamais įrodymais vertės nustatymo bÅ«dÄ .

Tačiau, kolegijos vertinimu, tokie apeliantų skundo argumentai yra nepagrįsti. Nors nukentėjusieji pateikė teismui 570 Lt (165,09 Eur) sumos automobilio „BMW 524“ remonto sÄ matÄ , tačiau tuometinis automobilio savininkas V. L., apklausiamas teisme, tiksliai įvardyti padarytos žalos dėl automobilio apgadinimo negalėjo, nes, kaip pats nurodė: „Pardaviau maÅ¡inÄ jos nesuremontavęs. 570 Lt iÅ¡laidų nepatyriau, tik galvojau, kad tokios bÅ«tų iÅ¡laidos.“ (b. l. 85), taigi, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, realiai jis automobilio remonto iÅ¡laidų nepatyrė.

Be to, kaip matyti iÅ¡ V. L. teisme duotų parodymų, automobilį jis pardavė už 1 400 Lt, t. y. 300 Lt pigiau, nei už jį mokėjo įsigydamas prieÅ¡ mėnesį laiko (pasak V. L., automobilį jis pirko už 1 700 Lt, nors byloje automobilio prikimo-pardavimo sutartyje nurodyta kita kaina – 100 Lt), nors pagal pateiktÄ sÄ matÄ automobilio remonto kaina, vertinant automobilio įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumÄ , yra beveik dvigubai didesnė. Be to, vadovaujantis protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad viso analogiÅ¡ko automobilio rinkos kaina yra 390 Eur – 550 Eur (tai patvirtinantys duomenys pateikti teismui (b. l. 36–38), o automobilio priekinio sparno (įvykio metu apgadintos detalės) rinkos kaina yra 10 Eur –35 Eur (V.

P. individualios įmonės duomenimis automobilio „BMW 524“, išleidimo metai 1990 m., dešinės pusės priekinio sparnas šiuo metu kainuoja 10 Eur (b. l. 33); UAB „Autoaibė“ duomenimis automobilio „BMW E34“ sparno be skylės posūkiui kaina 35 Eur (b. l. 34), konstatuoti, kad vienos apgadintos automobilio detalės, šiuo atveju – dešinės pusės sparno, kuris, kaip matyti iš byloje pateiktos fotolentelės (b. l. 5), buvo labai nežymiai įlenktas, vertė faktiškai atitiktų beveik pusę analogiško automobilio vertės, yra nelogiška.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė teismui pateikta automobilio remonto sÄ mata, kadangi atsižvelgiant į pateiktus duomenis dėl analogiÅ¡kų automobilių ir jų dalių rinkos kainų, ji yra nereali, juolab, kad ir pats tuometinis automobilio savininkas V. L. jos nepagrindė, t y. negalėjo konkrečiai įvardyti padarytos žalos dydžio, nes, kaip pats nurodė, automobilį pardavė jo neremontavęs. Tuo tarpu netikėti įmonių pateiktais analogiÅ¡kų automobilių detalių įkainiais nėra jokio pagrindo, nes nurodytos kainos, atsižvelgiant į automobilio pagaminimo metus, įvertinus automobilio nusidėvėjimÄ ir kt., yra realios.

Kita vertus, kaip matyti pateiktos automobilio remonto sÄ matos, joje, be kita ko, nurodomi ir automobilio buferio, įskaitant apsaugines juostas, Å¡oninio posÅ«kio žibinto ir kt. automobilio remonto darbai (b. l. 11), nors kaltinimai U. A. pateikti tik dėl automobilio sparno įlenkimo. Atsižvelgiant į Å¡iuos duomenis pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad V. L. dėl automobilio sparno apgadinimo bÅ«tų padaryta 3 MGL virÅ¡ijanti žala.

Ä®vertinus aptartų aplinkybių visumÄ , konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl sugadinto turto vertės yra teisinga. PrieÅ¡ingai apeliantų tvirtinimui, apeliacinės instancijos teismas nenustatė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų. Ä®rodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad nukentėjusiesiems nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, nelaikytina netinkamu Baudžiamojo įstatymo taikymu.Nustatęs, kad sugadinto svetimo turto vertė nesiekia 3 MGL dydžio sumos, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į naujÄ jį teisinį reguliavimÄ (nuo 2015 m. sausio 1 d.

įsigaliojusi BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija), pagal kurį turtas, kurio vertė virÅ¡ija 1 MGL, bet nevirÅ¡ija 3 MGL, nelaikytinas nedidelės vertės turtu baudžiamÄ ja teisine prasme, pagrįstai Å¡iÄ nuostatÄ , kaip Å¡velninančiÄ U. A. padėtį, taikė nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ir Å¡iuo atveju priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ iÅ¡teisinti U. A. jai nepadarius veikos, kuri pagal galiojančiÄ nuo 2015 m. sausio 1 d. BK redakcijÄ bÅ«tų laikoma nusikalstama, t. y. turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Klaipėdos miesto apylinkės teismui priėmus sprendimÄ iÅ¡teisinti U.

A., jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, buvo priimtas sprendimas V. ir M. L. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus, kaip tai numatyta BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo U. A. priimtas išteisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde keliami turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimai nenagrinėti, nes šiuo atveju tai yra civilinės teisės normų reguliuojami klausimai.Nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde taip pat ginčijamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas.

Teigiama, kad U. A. Å¡ioje byloje turėtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti buvo nepagrįstai ir nemotyvuotai priteistos iÅ¡ nukentėjusiųjų, nes ji pati inicijavo procesÄ , be to, nepaisant to, kad dėl jos neteisėtų veiksmų buvo sugadintas svetimas turtas, ji kategoriÅ¡kai nesutiko taikiai spręsti ginčo.BPK 105 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai kaltinamasis iÅ¡teisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiÅ¡kimÄ , teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso iÅ¡laidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas procesas.

Taigi įstatymas leidžia tam tikrÄ atsakomybę už proceso eigÄ ir/ar rezultatus pritaikyti nukentėjusiajam, iÅ¡ jo gali bÅ«ti priteisiamos visos ar dalis proceso iÅ¡laidų.Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimÄ iÅ¡teisinti U. A., jai nepadarius veikos, kuri pagal nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojančiÄ BK 190 straipsnio, reglamentuojančio turto vertės iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , 1 dalies redakcijÄ nelaikoma nusikalstama, tačiau byloje esant nustatytai neginčijamai aplinkybei, kad U.

A. sugadino svetimÄ turtÄ (spyrė į V. L. automobilio deÅ¡inį sparnÄ ir jį įlenkė, tai baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pripažino pati iÅ¡teisintoji), teismo sprendimas priteisti iÅ¡ nukentėjusiųjų U. A. jos turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, nėra teisingas. Todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas), panaikinant nuosprendžio dalį, kuria priteista U.

A. iš nukentėjusiųjų M. ir V. L. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tuo pačiu pagrindu netenkintinas ir išteisintosios U. A. gynėjo prašymas priteisti iš nukentėjusiųjų M. ir V. L. U. A. jos patirtas teisinės pagalbos išlaidas apeliaciniame procese.Nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde prašoma priteisti iš U. A. visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Baudžiamojoje byloje yra pateikti pinigų priėmimo kvitai Nr. 724723 ir Nr. 724726, iš kurių matyti, jog nukentėjusysis M.

L. už teisines paslaugas sumokėjo 1 000 Lt (b. l. 78), nukentėjusysis V. L. – 200 Eur (b. l. 79). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K-174/2014, 2K-322/2014). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamojoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėmė sprendimÄ tenkinti nukentėjusiųjų apeliacinį skundÄ labai maža apimtimi (dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo) ir ne apeliantų skunde iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu, todėl nukentėjusiųjų patirtų teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliaciniame procese atlyginimas nepriteistinas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a: nukentėjusiųjų M.

L. ir V. L. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendį pakeisti:panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ nukentėjusiųjų M. L. ir V. L. priteista U. A. 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                 Violeta Miliuvienė Teisėjai                                                                                Eduardas MaÅ¡kevičius                                                                                 Dalius Jocys