Legislator Case Law & Legislation
a065efa4-9033-4ea0-8a64-4cacb18d6794 AI generated

a065efa4-9033-4ea0-8a64-4cacb18d6794 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number a065efa4-9033-4ea0-8a64-4cacb18d6794
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl teisės aktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai įvertinimo; pripažinti atsakovės bankrotÄ tyčiniu, nustatant kad Å¡is bankrotas įvyko dėl solidarios – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Skolvalda“, V. M., B. P., V. B., J. G., Advokatų kontoros Altun Ir Partneriai A&P Law Group, L. A., A. U., R. Ž., BUAB „Šiaurės kompanija“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – kalti asmenys) – kaltės;

Legislator headnote

AI generated

a065efa4-9033-4ea0-8a64-4cacb18d6794 · Lietuvos apeliacinis teismas: Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas priėjo iÅ¡vadÄ , kad tokio pobÅ«džio reikalavimas, kuris neatitinka Ä®BÄ® įtvirtintų nuostatų, negali bÅ«ti nagrinėjamas teisme, dėl ko jį atsisakytina priimti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-1398-781/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01799-2015-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.4.; 3.4.3.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 25 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja JÅ«ratė Varanauskaitė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų S. B. ir S. J. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kimÄ pripažinti bankrotÄ tyčiniu bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Natural North Caviar“ bankroto byloje, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjai S. B. ir S. J. B. (toliau – pareiÅ¡kėjai) 2020 m. liepos 27 d. kreipėsi į teismÄ dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Natural North Caviar“ bankroto pripažinimo tyčiniu, akcininkui padarytos žalos nustatymo ir atlyginimo. PareiÅ¡kėjai prašė teismo:

1) kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl teisės aktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai įvertinimo;

2) pripažinti atsakovės bankrotÄ tyčiniu, nustatant kad Å¡is bankrotas įvyko dėl solidarios – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Skolvalda“, V. M., B. P., V. B., J. G., Advokatų kontoros Altun Ir Partneriai A&P Law Group, L. A., A. U., R. Ž., BUAB „Šiaurės kompanija“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – kalti asmenys) – kaltės;

3) atsakovės bankroto byloje nustatyti akcininko S. B. teisę balsuoti kreditorių susirinkimuose priklausomai nuo turimų akcijų vertės, kreiptis į teismÄ dėl kreditorių susirinkimų sprendimų apskundimo, kreiptis į teismÄ dėl nuostolių bankroto byloje atlyginimo;

4) nustatyti akcininko S. B. finansinio reikalavimo dydį bankroto iškėlimo dienai – 3 934 420 Eur;

5) priteisti solidariai pareiÅ¡kėjams iÅ¡ kaltų asmenų solidariai neturtinę moralinę žalÄ â€“ 3 934 420 Eur – ir 5 procentų metines palÅ«kanas nuo praÅ¡ymo padavimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo;

6) iÅ¡ Lietuvos Respublikos Vyriausybės papildomai didesnę žalÄ lygiÄ moralinės ir materialinės žalos sumai 7 868 840 Eur ir 5 procentus metines palÅ«kanas nuo praÅ¡ymo padavimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo;

7) iÅ¡reikalauti dokumentus. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 30 d. nutartimi pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ dėl BUAB „Natural North Caviar“ bankroto pripažinimo tyčiniu, akcininkui padarytos žalos nustatymo ir atlyginimo priimti atsisakė.

3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiÅ¡kimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu turinys iÅ¡imtinai yra grindžiamas trečiųjų asmenų (kaltų asmenų), anot pareiÅ¡kėjų, neteisėtais veiksmais. Pažymėjo, kad tiek Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – Ä®BÄ®), tiek ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANÄ®) įtvirtintos nuostatos dėl tyčinio bankroto pripažinimo kriterijų patvirtina, jog sprendžiant klausimÄ dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu yra vertinami ne trečiųjų asmenų veiksmai, galimai sÄ lygoję tyčinio bankroto buvimÄ , bet bÅ«tent asmenų, susijusių su įmonės valdymu, veiksmai.

4. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su pareiškimo turiniu, konstatavo, kad jame nėra nurodyti galimai neteisėti asmenų, susijusių su įmonės valdymu, veiksmai, galimai atitinkantys ĮBĮ įtvirtintus tyčinio bankroto nustatymo kriterijus. Be to teismas nustatė, kad pateiktame prie pareiškimo priede – Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše – nurodyta, jog būtent pareiškėjas S. B. ir yra vienas iš buvusių įmonės vadovų. Pripažino, jog nors pateiktas teismui pareiškimas ir įvardinamas kaip „Dėl LBUAB „Natural North Caviar“ bankroto pripažinimo tyčiniu“, tačiau iš pareiškimo turinio akivaizdu, jog jame nėra keliamas galimai buvusių neteisėtų asmenų, susijusių su įmonės valdymu, veiksmų, atitinkančių ĮBĮ įtvirtintus tyčinio bankroto nustatymo kriterijus, klausimas.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas priėjo iÅ¡vadÄ , kad tokio pobÅ«džio reikalavimas, kuris neatitinka Ä®BÄ® įtvirtintų nuostatų, negali bÅ«ti nagrinėjamas teisme, dėl ko jį atsisakytina priimti.

5. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad žalos atsiradimas, anot pareiÅ¡kėjų, grindžiamas ne neteisėtais asmenų, susijusių su įmonės valdymu, veiksmais, lėmusiais tyčinį bankrotÄ , tačiau trečiųjų asmenų (kaltų asmenų) veiksmais, praÅ¡ant priteisti žalÄ tiesiogiai pareiÅ¡kėjams. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažino, kad pareikÅ¡tas reikalavimas dėl žalos atlyginimo taip pat negali bÅ«ti nagrinėjamas atsakovės bankroto byloje. III. Atskirojo skundo argumentai 6.

PareiÅ¡kėjai atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – priimti praÅ¡ymÄ dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pažeidė pareiÅ¡kėjų teises ir laisves, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, o bÅ«tent – teisę kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo.

Tokie teismo veiksmai suponuoja pasitikėjimo praradimÄ teisine sistema, valstybe. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

8. Apeliacijos dalykÄ nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo 9. CPK 314 straipsnyje reglamentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Ä®rodymų teikimas (praÅ¡ymas juos priimti) byloje negali bÅ«ti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

10. PareiÅ¡kėjai apeliacinės instancijos teismui pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį, pažymÄ apie Å¡eimos sudėtį, praÅ¡ymÄ dėl socialinės paÅ¡alpos skyrimo, informacinį lapelį, patvirtinantį pareiÅ¡kėjo S. B. praÅ¡ymo skirti socialinę paÅ¡alpÄ , pateikimÄ , Užimtumo tarnybos pažymų, iÅ¡duotų pareiÅ¡kėjams, dėl bedarbio registravimo laikotarpių, kopijas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjų pateikti dokumentai yra svarbÅ«s nagrinėjant jų pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už atskirÄ jį skundÄ .

Å is klausimas buvo iÅ¡spręstas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi, todėl pareiÅ¡kėjų naujai pateiktų dokumentų pridėjimo prie bylos klausimas nėra teisiÅ¡kai aktualus. Dėl atskirojo skundo argumentų 11. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu, motyvuojant tuo, kad teismui pateiktame pareiÅ¡kime nėra nurodyta faktinių aplinkybių, įmonės buvusių vadovų veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti traktuojami kaip tyčinio bankroto požymių egzistavimas.

PareiÅ¡kėjai, nesutikdami su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, priimtos nutarties neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ grindžia argumentu, jog skundžiama nutartimi yra užkertamas kelias jiems ginti savo pažeistas teises, kas yra uždrausta Lietuvos Respublikos Konstitucijos, CPK nuostatomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesiniais sprendimais. 12. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANÄ®, neteko galios Ä®BÄ® su visais pakeitimais (JANÄ® 153 straipsnis).

JANÄ® 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamÄ sias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams Å¡io įstatymo (JANÄ®) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedÅ«roms, kurios pradedamos Å¡iam įstatymui įsigaliojus, iÅ¡skyrus tam tikras iÅ¡vardytas Å¡io įstatymo nuostatas.

13. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad atsakovės bankroto byla buvo iÅ¡kelta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi. Å i nutartis įsiteisėjo 2016 m. liepos 21 d. Nagrinėjant pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentÄ , kadangi tiek Ä®BÄ®, tiek JANÄ® tyčinio bankroto kriterijaus taikymÄ sieja su bendrovės nemokumo bÅ«kle. Ä®BĮ 20 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad teismas, esant Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotÄ tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus praÅ¡ymu.

Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Ä®BĮ 2 straipsnio 12 dalis). Teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sÄ moningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (JANÄ® 70 straipsnio 1 dalis).

Kadangi nagrinėjant bendrovės tyčinio bankroto klausimÄ privalu atlikti bankrutavusios atsakovės finansinės bÅ«klės analizę už laikotarpį iki bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo (2016 m. liepos 21 d.), Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikomas tuo laikotarpiu galiojęs teisės aktas – Ä®BÄ®, todėl pasisakant ginčijamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas taikys minėto įstatymo nuostatas.

14. CPK 1 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, įtvirtinta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. ĮBĮ nereglamentuoti pareiškimo (prašymo) dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu atsisakymo priimti pagrindai, todėl turi būti vadovaujamasi bendrosiomis CPK normomis.

15. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymu nustatė, kad jame nėra aptariami asmenų, susijusių su atsakovės valdymu, galimai neteisėti veiksmai, kuriuos galima bÅ«tų vertinti kaip sudarančius pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu. BÅ«tent Å¡iuo motyvu buvo argumentuojamas teismo procesinis sprendimas atisakyti priimti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ . Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjai atskirajame skunde neįrodinėjo Å¡io argumento nepagrįstumo, o tik apeliavo į pažeistas teises atsisakius priimti jų procesinį dokumentÄ .

16. Nagrinėjamu atveju aktualu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis), tačiau Å¡i teisė negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du.

17. EŽTT savo praktikoje pažymi, kad asmens teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti. Siekiant užtikrinti veiksmingÄ teisingumo vykdymÄ , Å¡iÄ teisę gali riboti nacionalinės procedÅ«ros. Atsižvelgiant į tai, teisė kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia, jog valstybės narės negali nustatyti kreipimosi į teismÄ tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis, nes ir pačios teisės kreiptis į teismÄ Ä¯tvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo nustatymo.

EŽTT praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad asmens teisė kreiptis į teismÄ tam tikrais atvejais gali bÅ«ti apribota, pavyzdžiui, senaties terminais, teismo mokesčiais, teisinio atstovavimo reikalavimu (EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimas byloje Stubbings ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 22083/93; 22095/93, p. 50-51, 1985 m. gegužės 28 d. sprendimas byloje Ashingdane prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 8225/78, p. 57, 2012 m. spalio 9 d. sprendimas byloje R. P. ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 38245/08, p. 63–67) ir pan., ir tai nelaikoma Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimu.

Taigi vien tik tvarkos kreiptis į teismÄ buvimas ir formalių reikalavimų nustatymas dar savaime nereiÅ¡kia, kad yra suvaržyta atitinkamo asmens teisė kreiptis į teismÄ ir nepagrįstai apsunkintas Å¡ios teisės įgyvendinimas ar pažeidžiama pati teisė į teisminę gynybÄ . Tačiau svarbu, kad tokiais ribojimais ar jų taikymu nebÅ«tų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati kreipimosi į teismÄ teisės esmė (EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4451/70).

Apibendrinant anksčiau iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjų teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti ir gali bÅ«ti ribojama taikant tam tikrus procesinius reikalavimus.

18. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Å ios teisės įgyvendinimo tvarkÄ Ä¯tvirtina CPK. Teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ , patikrina, ar pateiktas pareiÅ¡kimas atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, iÅ¡vardytus CPK 111-114 straipsniuose, ar nurodytas pareiÅ¡kimo dalykas (reikalavimas) ir faktinis pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, bei Å¡ias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). PareiÅ¡kėjams byloje neįrodžius, kad jų praÅ¡ymas dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu, žalos iÅ¡ kaltų asmenų priteisimo atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo neteisėtumui pagrįsti jie negali remtis tik savo teise į teisminę gynybÄ .

19. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiÅ¡kėjų pateiktame praÅ¡yme nėra keliamas buvusių atsakovės valdymo organų galimai neteisėtų veiksmų klausimas, kas yra bÅ«tina įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nustatymo aplinkybė, o yra dėstoma tik apie trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų egzistavimÄ , kas sudaro pagrindÄ reikalauti iÅ¡ jų žalos atlyginimÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, civilinio proceso tvarka sprendžiant klausimÄ dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, iÅ¡ esmės nėra sprendžiamas padarytos žalos dydžio ir jo atlyginimo įmonei bei jos kreditoriams klausimas, todėl pareiÅ¡kėjai savo teises ir teisėtus interesus turi ginti kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsisakymas priimti pareiÅ¡kimÄ dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu neužkerta kelio pareiÅ¡kėjams vėl inicijuoti šį ginÄÄ teisme pateikus pareiÅ¡kimÄ , atitinkantį CPK numatytus reikalavimus.

20. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja JÅ«ratė Varanauskaitė