2021-03-24 Nr. AB-6016-3-61-3-02889-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-618-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02889-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 12.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ADPF” apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ADPF” skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas UAB „ADPF“ (toliau – ir Bendrovė) padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2019 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. (23.24-08) 327-9498 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą VMI sudaryti mokestinės paskolos sutartį su Bendrove, išdėstant pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) nepriemokos sumą (620 525,04 Eur) už ataskaitinius laikotarpius nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. ir nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d.; 3) priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo VMI. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Bendrovė VMI elektroninio deklaravimo sistemos priemonėmis 2019 m. balandžio 25 d. pateikė PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d., kurioje deklaruota į valstybės biudžetą mokėtina 338 667 Eur PVM suma, o 2019 m. gegužės 21 d. užpildė ir elektroninio deklaravimo priemonėmis pateikė PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d., kurioje deklaruota į valstybės biudžetą mokėtina 292 101 Eur PVM suma. Bendrovė pagal PVM deklaraciją už ataskaitinį laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. turėjo 328 424,04 Eur mokestinę prievolę, o pagal PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. – 292 101 Eur mokestinę prievolę. Bendra Bendrovės deklaruota į valstybės biudžetą mokėtina PVM suma už 2019 m. kovo bei balandžio mėnesius bendrai sudarė 620 525,04 Eur. Bendrovė 2019 m. birželio 13 d. pateikė prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą deklaruotai PVM sumai (toliau – ir prašymas). Bendrovė prašė išdėstyti PVM sumos mokėjimą lygiomis dalimis mokant kas ketvirtį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2023 m. liepos 23 d. Bendrovė taip pat pateikė dokumentus, įrodančius jos sunkią finansinę būklę ir kitus dokumentus, kuriuos privaloma pateikti VMI siekiant sudaryti mokestinės paskolos sutartį. VMI parengė 2019 m. liepos 9 d. išvadą Nr. (23.31-08) 326-2738 „Dėl prašymo išdėstyti pridėtinės vertės mokesčio nepriemokos mokėjimą“ (toliau – ir Išvada). Išvadoje siūloma nesudaryti Sutarties su Bendrove ir neišdėstyti mokestinės nepriemokos (PVM sumos). VMI priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė netenkinti Bendrovės prašymo ir neišdėstyti mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos prašyme nurodytam laikotarpiui.

1.2. Bendrovė prašyme nurodė reikalingus duomenis ir kartu su prašymu VMI pateikė visus reikalingus bei tinkamai užpildytus dokumentus, numatytus Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 patvirtintų Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių (2016 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. 1K-293 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) 19 punkte ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2001 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 236 patvirtinto Prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, sudarant mokestinės paskolos sutartį, reikalavimų aprašo (2014 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. Va-184 redakcija) (toliau – ir Aprašas) 5.1 punkte. Šį faktą patvirtina ir VMI veiksmai, nes VMI priėmė Sprendimą ir neprašė Bendrovės pateikti papildomus dokumentus (informaciją), kaip yra numatyta Aprašo 7 punkte ir Taisyklių 21 punkte. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad VMI turėjo visus reikalingus duomenis, kurie tinkamai parodo Bendrovės finansinę būklę ir kaip ji pakistų, Bendrovei nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką (PVM sumą), t. y., kad jos finansinė būklė taptų kritine (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 88 str.).

1.3. Taisyklių 7 punkte įtvirtinta mokesčių administratoriaus pareiga priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą vadovautis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. VA-38 patvirtintomis Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos). VMI priėmė Sprendimą vadovaudamasi Išvadoje pateiktais siūlymais. Išvadoje nurodyta, kad rengiant ją vadovautasi MAĮ, Taisyklėmis ir Rekomendacijomis. Išvadoje taip pat pažymėta, kad Bendrovė yra galbūt nemoki ir ateityje galbūt neturės pakankamai lėšų sumokėti PVM sumą ir taip tinkamai atsiskaityti su valstybės biudžetu. Visgi su šiais argumentais nesutiktina. Bendrovė kartu su prašymu užpildė ir atsakovui pateikė Aprašo priede Nr. 1 (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. birželio 14 d.) numatytą „Verslo planą“ (toliau – ir Verslo planas), kurio 10 punkte Bendrovė, be kitų prašomų pateikti duomenų, taip pat detaliai nurodė, dėl kokių objektyvių priežasčių ir jos vykdomų projektų finansinė būklė suprastėjo, kokių asmenų veiksmai lėmė tokią situaciją, taip pat nurodė, iš kokių šaltinių ir vykdomų projektų ateityje planuoja sumokėti PVM sumą ir taip atsiskaityti su valstybės biudžetu. Bendrovė Verslo plano 10 punkte taip pat nurodė, iš kokių šaltinių planuoja atstatyti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką (PVM sumą) bei atsiskaityti su valstybės biudžetu. VMI, rengdama Išvadą, galbūt net nevertino Bendrovės Verslo plano 10 punkte nurodytos informacijos, nes apie šią informacija Išvadoje nėra apskritai užsimenama. Atsižvelgiant į Verslo plano 10 punkte Bendrovės pateiktą informaciją VMI, taip pat pabrėžtina, kad Išvadoje nurodytas teiginys, jog Bendrovė nenurodė tolimesnės veiklos vystymo perspektyvų, nepateikė argumentų, kuriais galėtų įrodyti, kad sugebėtų stabilizuoti savo finansinę būklę, jeigu būtų sudaryta mokestinės paskolos sutartis, yra visiškai nepagrįstas.

1.4. Jeigu VMI Išvadoje nustatė, kad Bendrovė yra galbūt nemoki, ir jeigu VMI būtu tinkamai atsižvelgusi į pareiškėjo su prašymu pateikto Verslo plano 10 punkte nurodytą informaciją, VMI turėjo taikyti Rekomendacijų 2 priedo (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 16 d.) 3 punktą ir pareiškėjo prašymą tenkinti, nes: 1) pati VMI Išvadoje konstatavo galimą Bendrovės nemokumą; 2) Bendrovė pateikė dokumentus (duomenis, pagrindžiančius realias galimybes atkurti įmonės mokumą ir sumokėti prašomą atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinę nepriemoką ateityje).

1.5. Atsižvelgiant į tai, kad VMI Išvadoje nei karto neminėjo ir neanalizavo pareiškėjo Verslo plano 10 punkte pateiktos informacijos ir neprašė pateikti papildomų dokumentų, kaip yra numatyta Aprašo 7 punkte ir Taisyklių 21 punkte, darytina išvada, kad VMI galbūt selektyviai pasirinko analizuoti tik nepalankią Bendrovei informaciją ir duomenis, kuriais vadovaudamasi parengė Išvadą ir pagal Išvadoje pateiktus siūlymus priėmė Sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo. Rekomendacijų 4 punkte numatyta, kokius kartu su prašymu atidėti arba išdėstyti mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo pateiktus dokumentus turi vertinti mokesčių administratorius. Tarp šių dokumentų turi būti vertinami dokumentai, kurie įrodytų realias juridinio asmens galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką. VMI Išvadoje nenurodė, kad apskritai būtų vertinusi tokius dokumentus ar pareiškėjo pateiktus duomenis. Rekomendacijų 20 punkte įtvirtinta galimybė mokesčių administratoriui priimti sprendimą atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, nurodant mokestinės paskolos sąlygų vykdymą užtikrinti įkeitimu, hipoteka, laidavimu arba garantija. Šia galimybe VMI taip pat nepasinaudojo.

1.6. Išvada galbūt buvo priimta vertinant VMI turimą informaciją šališkai, nes Išvadoje vertinama tik ta informacija, kuri patvirtina galimą pareiškėjo nemokumą ir sunkią finansinę būklę, tačiau Išvadoje nenurodyta, kad apskritai būtų vertinami pareiškėjo pateikti argumentai ir duomenys apie Bendrovės realias galimybes atkurti įmonės mokumą ir sumokėti prašomą atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinę nepriemoką ateityje, jeigu būtų sudaryta mokestinės paskolos sutartis. Taigi VMI Sprendimą priėmė vadovaudamasi galbūt šališka Išvada, VMI galbūt nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui nustatytų reikalavimų, taip pat MAĮ 27 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų, t. y. VMI galėjo bendradarbiauti su Bendrove ir prašyti pateikti papildomus dokumentus, kaip yra numatyta Aprašo 7 punkte ir Taisyklių 21 punkte.

2. Atsakovas VMI atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad:

2.1. Išvada yra sudedamoji Sprendimo dalis, kurioje pateikti Sprendimo priėmimo motyvai, dėl to pareiškėjas neteisingai supranta Išvados reikšmę, teigdamas, kad tik ja remiantis buvo priimtas Sprendimas. Sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjo pateiktus ir VMI turimus bei savarankiškai surinktus duomenis. Išvada ir Sprendimas pagrįsti ne prielaidomis, o atsižvelgus į konkrečius Bendrovės finansinius rodiklius, kurie buvo vertinami vadovaujantis Rekomendacijomis, kurios nustato mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo kriterijus, mokesčių administratoriui priimant sprendimą atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą.

2.2. Nei Taisyklėse, nei Rekomendacijose nėra numatyta, kad įmonės privalėtų pildyti ir pateikti VMI verslo planus. Bendrovės apyvartinis kapitalas buvo neigiamas, o neigiamas dydis gali būti traktuojamas kaip padidėjusios įmonės mokumo-likvidumo rizikos faktorius. Per 1 metus Bendrovės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 3 564 348 Eur, o tai yra 2,16 karto daugiau negu pusė viso Bendrovės turimo turto. Visi apskaičiuoti 2019 m. kovo 31 d. finansinės rizikos ir likvidumo koeficientai (bendrojo likvidumo, kritinio likvidumo, įsiskolinimo) neatitiko rekomenduojamų reikšmių.

Bendrovės debitoriniai įsiskolinimai 2019 m. kovo 31 d. sudarė 678 965,65 Eur, kreditoriniai įsiskolinimai tam pačiu periodu sudarė 1 249 037,99 Eur. Bendrovės atžvilgiu vykdomos 3 bylos dėl išieškojimo iš turto. Bendrovė laiku nemoka einamųjų mokesčių (PVM už 2019 m. gegužės mėn.). Bendrovė yra suteikusi paskolas didžiausiam jos debitoriui UAB „Real Capital Baltic“, kurios įsiskolinimas Bendrovei 2019 m. kovo 31 d. sudarė 228 879,98 Eur arba 33,6 proc. viso debitorinio įsiskolinimo. Taip pat nenumatytas svarus steigėjo (akcininko) indėlis stabilizuojant Bendrovės ekonominę būklę numatant papildomas investicijas ir lėšų gavimo šaltinius.

Nagrinėjamu atveju informacijos apie akcininko įnašus prisidedant prie Bendrovės gelbėjimo nebuvo pateikta. Bendrovė nenurodė tolimesnės veiklos vystymo perspektyvų, nepateikė argumentų (sutarčių projektų), kuriais galėtų įrodyti, kad sugebėtų stabilizuoti savo finansinę būklę, jeigu būtų sudaryta mokestinės paskolos sutartis. Remiantis Bendrovės pateiktu preliminariu balansu už 2019 m. pirmąjį ketvirtį, ji atitinka nemokios įmonės statusą pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (neteko galios 2020 m. sausio 1 d.) (toliau – ir ĮBĮ) – trumpalaikiai įsipareigojimai (3 564 348 Eur) viršija pusę į preliminarų 2018 m. balansą įrašyto turto vertės. Taigi galima teigti, kad Bendrovė yra galbūt nemoki (ĮBĮ 2 str. 8 d.), t. y.

įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Priimant Sprendimą buvo įvertinta mokesčių mokėtojo finansinė būklė, analizuojant paties mokesčių mokėtojo pateiktus ir mokesčių administratoriaus turimus duomenis. Mokesčių administratorius pagrįstai vertino nurodytas aplinkybes (duomenis) ir į jas atsižvelgė priimdamas Sprendimą.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo UAB „ADPF“ skundą atmetė.

4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VMI Sprendimo, kuriuo atsisakyta išdėstyti 620 528,04 Eur PVM nepriemoką, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Teismas nustatė, kad Bendrovė 2019 m. birželio 13 d. buvo skolinga valstybės biudžetui 620 525,04 Eur PVM sumos už 2019 m. kovo ir balandžio mėnesius bei 3 815,13 Eur PVM delspinigių. Pareiškėjas 2019 m. birželio 13 d. pateikė VMI prašymą atidėti arba išdėstyti 620 525,04 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2023 m. liepos 23 d. VMI, įvertinusi pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, 2019 m. liepos 9 d. parengė Išvadą ir pasiūlė nesudaryti mokestinės paskolos sutarties su Bendrove, neišdėstyti mokestinės nepriemokos (PVM sumos). VMI Sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino ir nusprendė neišdėstyti Bendrovės 620 525,04 Eur (PVM sumos) mokesčio nepriemokos sumokėjimo.

6. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, jog Bendrovė atitinka MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, t. y. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nedelsiant sumokėjus 620 535,04 Eur mokestinę nepriemoką, jos finansinė būklė taptų kritine. Mokesčių administratorius parengtoje Išvadoje, kuri yra sudėtinė Sprendimo dalis, pažymėjo, kad pareiškėjo apyvartinis kapitalas buvo neigiamas, o neigiamas dydis gali būti traktuojamas kaip padidėjusios įmonės mokumo-likvidumo rizikos faktorius.

Bendrovė per 1 metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 3 564 348 Eur, o tai yra 2,16 karto daugiau negu pusė viso Bendrovės turimo turto. Visi apskaičiuoti 2019 m. kovo 31 d. finansinės rizikos ir likvidumo koeficientai (bendrojo likvidumo, kritinio likvidumo, įsiskolinimo) neatitiko rekomenduojamų reikšmių. Bendrovės pateikti debitoriniai įsiskolinimai 2019 m. kovo 31 d. sudarė 678 965,65 Eur, kreditoriniai įsiskolinimai tuo pačiu periodu sudarė 1 249 037,99 Eur. Bendrovės atžvilgiu vykdomos 3 bylos dėl išieškojimo iš turto, pareiškėjas laiku nemoka einamųjų mokesčių (PVM už 2019 m. gegužės mėn.).

Be to, Bendrovė yra suteikusi paskolas didžiausiam Bendrovės debitoriui UAB „Real Capital Baltic“, kurios įsiskolinimas pareiškėjui 2019 m. kovo 31 d. sudarė 228 879,98 Eur arba 33,6 proc. viso debitorinio įsiskolinimo. Taip pat mokesčių administratorius pažymėjo, kad nėra numatytas svarus steigėjo (akcininko) indėlis stabilizuojant Bendrovės ekonominę būklę numatant papildomas investicijas ir lėšų gavimo šaltinius, o apie akcininko įnašus prisidedant prie Bendrovės gelbėjimo pareiškėjas nepateikė duomenų. Pareiškėjas apskritai nepateikė jokių duomenų apie Bendrovės tolimesnės veiklos vystymo perspektyvas, nepateikė argumentų ar sutarčių projektų, kuriais galėtų įrodyti, kad sugebėtų stabilizuoti finansinę būklę, jeigu būtų sudaryta mokestinės paskolos sutartis.

Remiantis Bendrovės pateiktu preliminariu balansu už 2019 m. pirmąjį ketvirtį, pareiškėjas atitinka nemokios įmonės statusą pagal ĮBĮ nuostatas, nes trumpalaikiai įsipareigojimai (3 564 348 Eur) viršija pusę į preliminarų 2018 m. balansą įrašyto turto vertės. Todėl Bendrovė galbūt yra nemoki pagal ĮBĮ nuostatas (IBĮ 2 str. 8 d.), nes pareiškėjas nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. VMI išvados dėl Bendrovės veiklos perspektyvų yra nepaneigtos skunde nurodytais argumentais.

7. Teismo vertinimu, priimant ginčijamą Sprendimą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo buvo įvertinta mokesčių mokėtojo finansinė būklė, analizuojant paties mokesčių mokėtojo pateiktus ir mokesčių administratoriaus turimus duomenis. Byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad mokesčių administratoriaus Sprendimas neišdėstyti pareiškėjo PVM mokestinės nepriemokos sumokėjimo priimtas įgyvendinant visuotinio privalomumo ir mokesčių mokėtojų lygybės principus. Mokesčių administratorius ginčijamą Sprendimą priėmė pagrįstai ir motyvuotai, neviršydamas savo kompetencijos, nepiktnaudžiavo jam suteiktais įgaliojimais, o tinkamai įgyvendino MAĮ 88 straipsnyje numatytą teisę. Aplinkybių, kad ginčijamu Sprendimu būtų pažeisti teisės aktų reikalavimai ar bendrieji teisės ir gero administravimo bei apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principai, byloje nenustatyta.

8. Teismas, įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, pripažino, kad Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. VMI ištyrė pareiškėjo pateiktus įrodymus, įvertino ginčui reikšmingas aplinkybes, nurodė išsamius faktinius bei teisinius mokestinės nepriemokos atidėjimo ir išdėstymo teisinius pagrindus, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą Sprendimą, kurio keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Pripažinus, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas neturėjo pagrindo tenkinti ir antrojo pareiškėjo reikalavimo dėl įpareigojimo mokesčių administratorių sudaryti mokestinės paskolos sutartį su Bendrove, išdėstant 620 525,04 Eur PVM nepriemokos sumą už ataskaitinius laikotarpius nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. ir nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. Atmetęs skundą, teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

III. 9. Pareiškėjas Bendrovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

9.1. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nenagrinėjo esminių pareiškėjo pateiktų įrodymų ir argumentų. Bendrovė buvo nurodžiusi, kad VMI galbūt vertino tik nepalankią pareiškėjui informaciją, nevisapusiškai išnagrinėjo Bendrovės pateiktus įrodymus ir paaiškinimus dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo. Skundžiamas teismo sprendimas priimtas vertinant tik atsakovo pateiktus įrodymus ir argumentus.

9.2. Pareiškėjas neneigė pareigos mokėti mokesčius į valstybės biudžetą ir tokios aplinkybės nagrinėtoje administracinėje byloje nenustatytos, todėl neaišku, dėl kokių priežasčių apie tai pasisakyta teismo sprendime. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, jog Bendrovė atitinka MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, t. y. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nedelsiant sumokėjus 620 535,04 Eur mokestinę nepriemoką, jos finansinė būklė taptų kritinė. Pažymėtina, kad teismo sprendime tikrovės neatitinkančių faktų konstatavimas yra svarus įrodymas dėl teismo galimo šališkumo ir byloje pateiktų įrodymų neobjektyvaus vertinimo bei netinkamo teismo sprendimo motyvavimo.

9.3. Tiek pati VMI Išvadoje nurodo, tiek teismo sprendime konstatuota, kad pagal pačios Bendrovės pateiktus ir atsakovo turimus duomenis (Bendrovės balansai, kiti finansinės atskaitomybės dokumentai) bei byloje pateiktus įrodymus Bendrovė yra galbūt nemoki pagal IBĮ 2 straipsnio 8 dalį. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad, Bendrovei nedelsiant sumokėjus 620 535,04 Eur mokestinę nepriemoką, jos finansinė būklė taptų kritine. Tiek VMI, tiek teismas turėjo pakankamai įrodymų, kad būtų patenkinta pirma mokestinės paskolos sutarties sudarymo sąlyga – nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba jis turėtų didelių sunkumų, vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus.

9.4. Nagrinėjamu atveju Bendrovė buvo nurodžiusi, iš kokių šaltinių ir vykdomų projektų ateityje planuoja sumokėti PVM sumą ir taip atsiskaityti su valstybės biudžetu. Teismas apskritai nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų ir duomenų dėl antrosios kumuliatyviosios sąlygos (mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau), kuri turi būti pagal MAĮ 88 straipsnį, kad būtų sudaryta mokestinės paskolos sutartis tarp pareiškėjo ir atsakovo. Ši sąlyga egzistavo, tačiau teismo nebuvo objektyviai ir visapusiškai įvertinta. Priimant teismui sprendimą turėjo būti visapusiškai ištirti ir įvertinti ne tik atsakovo pateikti įrodymai ir argumentai, tačiau ir pareiškėjo pateikti įrodymai bei argumentai, kad būtų priimtas teisėtas, motyvuotas ir objektyvus teismo sprendimas. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl nei vieno pareiškėjo pateikto argumento ar įrodymo, todėl teismo išvada, kad VMI ištyrė pareiškėjo pateiktus įrodymus, įvertino ginčui reikšmingas aplinkybes, nurodė išsamius faktinius bei teisinius mokestinės nepriemokos atidėjimo ir išdėstymo teisinius pagrindus, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą Sprendimą, kurio keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, yra nepagrįsta.

10. Atsakovas VMI atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

11. Atsakovas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai pažymi, kad dėl to, jog Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, VMI pareiškimu „Dėl administracinės bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo UAB „ADPF“ vadovui S. P.“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-5282-827/2019, teismo posėdis paskirtas 2020 m. sausio 10 d.). Vilniaus apygardos teismas taip pat priėmė VMI pateiktą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei (civilinė byla Nr. eB2-4775-640/2019, teisminio proceso Nr. 2-55-3-01778-2019-0). VMI nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, padarė teisingas išvadas, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. (23.24-08) 327-9498 teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Pareiškėjas 2019 m. birželio 13 d. pateikė VMI prašymą atidėti arba išdėstyti 620 525,04 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2023 m. liepos 23 d.

14. VMI, įvertinusi minėtą pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, parengė 2019 m. liepos 9 d. išvadą (23.31-08) 326-2738 bei pasiūlė nesudaryti mokestinės paskolos sutarties su pareiškėju ir neišdėstyti mokestinės nepriemokos (PVM sumos).

15. VMI 2019 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-9498 pareiškėjo 2019 m. birželio 13 d. prašymo netenkino ir nusprendė neišdėstyti pareiškėjo 620 525,04 Eur mokesčio nepriemokos (PVM) sumokėjimo.

16. MAĮ 88 straipsnio 1 dalis nustato, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.

17. Aiškinant minėtas MAĮ 88 straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo gali būti priimtas tik esant dviem sąlygom: 1) kai nustatoma, jog nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus; taip pat 2) kai nustatoma, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo instituto paskirtis yra užtikrinti įmonių veiklos tęstinumą, todėl esminis kriterijus, kurį turi įvertinti mokesčių administratorius, yra įmonės mokumo palaikymas, kuris vėliau leistų įmonei visiškai įvykdyti mokestinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3585/2001, 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3250-575/2016, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-876-556/2018).

18. Pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-147-640/2020 pareiškėjui UAB „ADPF“ buvo iškelta nemokumo byla. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-147-640/2020 pareiškėjas UAB „ADPF“ pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto. Šios Vilniaus apygardos teismo nutartys yra įsiteisėjusios.

19. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 83 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto praėjus 3 mėnesiams nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, jeigu per tą laikotarpį nemokumo administratorius nesikreipė į teismą su prašymu nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį.

20. Pripažinus pareiškėją bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto, jo apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks pareiškėjui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau, nėra reikšmingos, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

21. Dėl esamo pareiškėjo teisinio statuso (pripažinimo bankrutavusiu ir likviduojamu) nėra jokio pagrindo išvadai, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks pareiškėjui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką, užtikrins jo veiklos tęstinumą, palaikys mokumą, kas vėliau leis pareiškėjui visiškai įvykdyti mokestinę prievolę. Pasikeitusių minėtų faktinių aplinkybių kontekste pripažintina, kad nėra visų būtinųjų sąlygų sprendimui dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo priimti, todėl naikinti ginčijamą atsakovo Sprendimą ir įpareigoti jį sudaryti mokestinės paskolos sutartį su pareiškėju nėra pagrindo.

22. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ADPF” apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė