2013-05-02 Nr. AB-1466-3-61-3-02697-2011-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A442-644/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02697-2011-1

Procesinio sprendimo kategorijos 26; 33.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. B. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja O. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 3R-287(AG-251/01-2011) ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė mokėjimo agentūra, Agentūra) 2011 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. SP1-(11.84)-98.

Skunde (b. l. 1) pareiškėja paaiškino, kad paramai gauti 2010 m. birželio 11 d. deklaravo 6 sklypus (iš viso 10,93 ha plotą), tačiau atsakovas patikrino tik du iš jų. Lauke Nr. l esantis žemės sklypas Nr. 134621-3632 deklaruotas 3 ha ploto, tačiau patikros metu nustatytas 2,89 ha plotas (neatitinka 11 arų), o lauke Nr. l deklaruotas 3,5 ha sklypas Nr. 135620-1624 patikros metu nustatytas 3,27 ha ploto (neatitinka 23 arai). Pareiškėjos įsitikinimu, šie neatitikimai atsirado dėl neteisingai įbrėžtų nedeklaruojamų sklypų plotų, kurių dydžiai nebuvo nustatyti atliktos patikros metu. Todėl visiškai neaišku, kaip buvo apskaičiuojami plotai. Patikra atlikta kompiuteriniu būdu, nepranešus pareiškėjai apie šios procedūros atlikimo laiką bei rastus neatitikimus. Kadangi nenustačius sklypų ribų ilgio, sklypų plotų apskaičiuoti neįmanoma, patikra laikytina fiktyvia.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 20-21) paaiškino, kad O. B. 2010 m. birželio 11 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, mokamą už plotus 2010 m. (reg. Nr. 10-1005678765-A1-1) (valdos Nr. 1011664127) (toliau – ir Paraiška), kurioje deklaravo 10,93 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos ir kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (didelio nepalankumo vietovės).

Pareiškėjos pateikta 2010 m. paraiška vertinta vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2010 m. taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 3D-278 (toliau – ir Taisyklės), bei Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ „Natūra 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natūra 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d.

įsakymu Nr. 3D-151 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 3D-675 sudaryta Kontrolinių žemės sklypų (bl3) tinkamumo paramai tiesioginėmis išmokomis vertinimo komisija (toliau – ir Vertinimo komisija) nusprendė nemokėti tiesioginių išmokų už laukų dalis, deklaruotas 2010 m. kontroliniame žemės sklype bl3, kurias nustatė valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – ir Centras), remdamasis naujausia kartografine medžiaga.

Taip pat Vertinimo komisija įpareigojo Centrą atnaujintus duomenis pateikti Agentūrai. Kontroliniame žemės sklype Nr. 134621-3632 esančiame lauke Nr. 1 pareiškėja deklaravo 3,00 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos – pievos (5 m. ir daugiau)) plotą, tačiau vadovaujantis Centro 2011 m. vasario 19 d. raštu Nr. IS-2341 pateiktais duomenimis, šiame lauke žemės ūkio naudmenų plotas, už kurį gali būti teikiama parama, sudaro 2,89 ha (0,11 ha žemės sklypo plotas, įvertintas kaip netinkamas paramai (bl3)). Taip pat kontroliniame žemės sklype Nr. 135620-1624 esančiame lauke Nr. 1 pareiškėja deklaravo 3,50 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos – pievos (5 m. ir daugiau)) plotą, tačiau nustatyta, jog šiame lauke žemės ūkio naudmenų plotas, už kurį gali būti teikiama parama, sudaro 3,27 ha (0,23 ha žemės sklypo plotas, už kurį prašyta išmokų, įvertintas kaip netinkamas paramai (bl3)).

Atsižvelgiant į naujai paaiškėjusius duomenis ir vadovaujantis Taisyklėmis bei Įgyvendinimo taisyklėmis Paraiška buvo administruojama pakartotinai. Po peradministravimo nustatyta, jog pareiškėjai permokėta 612,70 Lt, todėl Agentūra 2011 m. balandžio 15 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-(11.84)-98 „Dėl išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“. Šį sprendimą pareiškėja apskundė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ir Ministerija). 2011 m. birželio 30 d. raštu Nr. 3IN-B-574-922 Ministerija rekomendavo Agentūrai dar kartą atlikti paraiškoje deklaruotuose kontroliniuose žemės sklypuose Nr. 134621-3632 ir 135620-1624 patikrą vietoje. 2011 m. liepos 21 d. buvo atlikta 2010 m. paraiškoje deklaruotame kontroliniame žemės sklype Nr. 134621-3632 esančio lauko Nr. 1 bei kontroliniame žemės sklype Nr. 135620-1624 esančio lauko Nr. 1 patikra vietoje.

Po patikros vietoje rezultatų apdorojimo suvedus juos į paraiškų administravimo sistemą, patikros vietoje duomenys tapo tikslesni, iš jų paaiškėjo, kad kontroliniame žemės sklype Nr. 134621-3632 esančiame lauke Nr. 1, kuriame pareiškėja deklaravo 3,00 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos-pievos (5 m. ir daugiau)) plotą, žemės ūkio naudmenų plotas, už kurį gali būti teikiama parama, sudaro ne 2,75 ha, o 2,85 ha. Taip pat kontroliniame žemės sklype Nr. 135620-1624 esančiame lauke Nr. 1, kuriame pareiškėja deklaravo 3,50 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos-pievos (5 m. ir daugiau)) plotą, žemės ūkio naudmenų plotas, už kurį gali būti teikiama parama, sudaro 3,30 ha, o ne 3,29 ha.

Nesutikdama su patikros vietoje duomenimis, 2011 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėja kreipėsi į Agentūrą. O. B. prašymas dėl patikros vietoje duomenų patikslinimo nebuvo tenkinamas. Pareiškėjai Agentūra atsakė 2011 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. BR6-(1.14)-7608 „Dėl atsakymo į skundą“, kuris neturi būtinųjų individualaus administracinio akto požymių, nustatytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnyje, todėl negali būti skundžiamas. Atsakovo manymu, Komisija savo sprendime pagrįstai konstatavo, jog O.

B. Agentūros 2011 m. balandžio 15 d. sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, praleido šio sprendimo apskundimo terminą, todėl šio sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo vertinti negali. Taip pat Komisija pagrįstai nurodė, jog patikra nesukelia teisinių pasekmių ir nėra individualus administracinis aktas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjos O. B. skundą atmetė (b. l. 56-60).

Teismas nustatė, kad po O. B. skundo Komisijai pateikimo, Agentūra 2011 m. spalio 19 d. sprendimu perskaičiavo pareiškėjai pagal jos 2010 m. pateiktą paraišką skiriamą paramos sumą ir taikomų sankcijų dydį. Įvertinęs šią aplinkybę, teismas padarė išvadą, kad Agentūra, vykdydama Ministerijos 2011 m. birželio 30 d. rašte išdėstytą pavedimą dėl pareiškėjai skirtinos paramos, 2011 m. spalio 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo buvo pakeistas Agentūros 2011 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjai paskirtų sankcijų apskaičiavimas. Taigi pareiškėjos pateikto skundo nagrinėjimo Komisijoje metu Agentūros 2011 m. balandžio 15 d. sprendimas iš esmės buvo panaikintas paties atsakovo. Priešingai aiškinant aptartą teisinę situaciją, t. y. pripažįstant, kad abu Agentūros 2011 m. balandžio 15 d. ir 2011 m. spalio 19 d. sprendimai dėl to paties dalyko yra galiojantys, būtų pažeidžiamos Taisyklių 4 punkto ir Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio nuostatos, nurodančios kad administracinė procedūra baigiama vieno administracinio sprendimo priėmimu. Atsižvelgiant į tai pripažinta, kad pareiškėjai teisines pasekmes sukelia ne Agentūros 2011 m. balandžio 15 d., o 2011 m. spalio 19 d. sprendimas, kuris gali būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau šio sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas nėra nagrinėjamo ginčo dalyku. Informacinio pobūdžio 2011 m. rugsėjo 14 d. raštu pareiškėjai išaiškinta, kad apie 2010 m. paraiškos administravimo rezultatus ji bus informuota nustatyta tvarka. Minėtas raštas pareiškėjai teisių ir pareigų nesukuria, todėl nelaikytinas skundžiamu aktu pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 ir 11 dalį.

III. Pareiškėja O. B. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Agentūros 2011 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. BR6-1670056, bei priteisti iš atsakovo žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas (b. l. 65-67, 76-78) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Agentūros 2011 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. SP1-(11.84)-98 pareiškėja apskundė nustatyta tvarka. Teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo nauja aplinkybė, kad Agentūra savo iniciatyva 2011 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. BR6-1670056 pritaikė naują sankciją ją sumažindama (238,48 Lt + 182,00 Lt., iš viso 420,48 Lt.). Kadangi pastarasis sprendimas laiku nebuvo įteiktas, pareiškėja jo negalėjo skųsti. Vilniaus apygardos administracinis teismas šią bylą atnaujino, tačiau nagrinėjo skundą tik dėl pirmojo Agentūros sprendimo, o skundas dėl 2011 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. BR6-1670056 nebuvo iš esmės patenkintas, todėl pareiškėjos pažeista teisė liko neapginta.

2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. 3D-675 „Dėl Kontrolinių žemės sklypų (bl3) tinkamumo paramai tiesioginėmis išmokomis skirti įvertinimo“ įsigaliojo 2010 m. liepos 23 d., o Paraiška buvo pateikta 2010 m. birželio 11 d. Taigi Paraiškos padavimo metu šis įsakymas negaliojo, todėl negalėjo būti taikomas anksčiau susiklosčiusiems teisiniams santykiams ir už jo nesilaikymą skiriamos sankcijos.

3. Agentūros 2011 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. BR6-1670056 nustatyta pasėlių deklaravimo paklaida neviršija leistino masto, tačiau atsakovas, skirdamas sankciją, į tai neatsižvelgė.

Atsakovas Agentūra prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą

Atsiliepime (b. l. 89-90) pažymi, kad:

1. Apeliaciniame skunde pareiškėja kelia naują reikalavimą – prašo panaikinti Agentūros 2011 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. BR6-1670056 (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 130 str. 5 d.).

2. Byloje yra duomenų, jog 2011 m. lapkričio 11 d. vykusio Komisijos posėdžio metu pareiškėjai buvo įteiktas 2011 m. spalio 19 d. sprendimas Nr. BR6-1670056, todėl reikalavimą dėl minėto sprendimo panaikinimo ji turėjo teisę pareikšti tiek bylos nagrinėjimo Komisijoje, tiek teisme metu. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 3D-675 buvo tik patvirtinta Vertinimo komisija, kuri turėjo patvirtinti paramai tinkamus ir netinkamus plotus. Šiuo įsakymu nenustatyti jokie reikalavimai 2010 m. pateiktoms paraiškoms, galintys turėti įtakos paraiškų administravimui.

3. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos pateikto skundo nagrinėjimo Komisijoje metu Agentūros 2011 m. balandžio 15 d. sprendimas iš esmės buvo panaikintas paties atsakovo. Agentūros 2011 m. balandžio 15 d. sprendimas ir 2011 m. spalio 19 d. sprendimas yra skirtingo pobūdžio – pirmuoju yra siekiama susigrąžinti permoką (pareiškėjai apskaičiuotą skolą), o antruoju sprendimu Agentūra išreiškė valią dėl pagal Paraišką pritaikytų sankcijų. Atsižvelgiant į tai, Agentūrai priėmus 2011 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. BR6-1670056, 2011 m. balandžio 15 d. sprendimas Nr. SP1-(11.84)-98 negalėjo būti (ir nebuvo) panaikintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kelia ginčą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo bei Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimų, priimtų administruojant 2010 m. paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, mokamą už 2010 metus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėja su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, ginčydama Nacionalinės mokėjimo agentūros 2011 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. SP1-(11.84)-98 „Dėl išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ bei 2011 m. rugsėjo 14 d. rašto Nr. BR6-(1.14)-7608 „Dėl atsakymo į skundą“ teisėtumą ir pagrįstumą.

Vyriausioji administracinių ginčų komisija, 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 3R-287(AG-251/01-2011) atmesdama pareiškėjos skundą, konstatavo, kad pareiškėja praleido 2011 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. SP1-(11.84)-98 apskundimo Komisijai terminą, taip pat kad 2011 m. rugsėjo 14 d. raštas Nr. BR6-(1.14)-7608 nėra individualus administracinis aktas, todėl jo teisėtumo ir pagrįstumo nevertino.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai turi būti paduotas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo ar pranešimo apie administracijos (tarnautojo) veiksmus (neveikimą) suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi reikalavimo įvykdymo terminas.

Remiantis pareiškėjos paaiškinimais, Nacionalinės mokėjimo agentūros 2011 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. SP1-(11.84)-98 „Dėl išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ pareiškėja gavo ir su jo turiniu susipažino 2011 m. balandžio 23 d. (Komisijos byla, b. l. 1). Taigi paskutinė diena, kai vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi pareiškėja galėjo kreiptis į administracinių ginčų komisiją dėl 2011 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. SP1-(11.84)-98 panaikinimo, buvo 2011 m. gegužės 23 d. Bylos duomenys rodo, kad pareiškėja skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuriame ji suformulavo reikalavimą panaikinti 2011 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. SP1-(11.84)-98, pateikė tik 2011 m. spalio 17 d. (Komisijos byla, b. l. 1), t. y. pasibaigus vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminui. Pareiškėjos skunduose nėra nurodyta jokių priežasčių, kurios būtų pareiškėjai sudariusios objektyvias kliūtis ginčyti minėtą sprendimą per ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą. Todėl darytina išvada, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija teisingai apskaičiavo skundo padavimo terminą ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja, 2011 m. spalio 17 d. pateikdama skundą dėl 2011 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. SP1-(11.84)-98, akivaizdžiai praleido ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytą skundo pateikimo terminą, dėl ko atsisakė iš esmės nagrinėti pareiškėjos skundo argumentus dėl šio sprendimo teisėtumo.

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja dėl 2011 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. SP1-(11.84)-98 kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, kuri, išnagrinėjusi skundą, 2011 m. birželio 30 d. raštu Nr. 31N-B-574-922 „Dėl skundo“ nurodė Nacionalinei mokėjimo agentūrai iš naujo peržiūrėti 2011 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. SP1-(11.84)-98 bei rekomendavo atlikti pareiškėjos paramai gauti deklaruotų sklypų patikrą vietoje bei priimti objektyviais duomenimis ir teisės aktais pagrįstą sprendimą (Komisijos byla, b. l. 31-32). Atsižvelgiant į tai, 2011 m. liepos 21 d. buvo atlikta 2010 m. paraiškoje deklaruotame kontroliniame žemės sklype Nr. 134621-3632 esančio lauko Nr. 1 bei kontroliniame žemės sklype Nr. 135620-1624 esančio lauko Nr. 1 patikra vietoje. Apie patikros metu nustatytus neatitikimus pareiškėja buvo informuota Nacionalinės mokėjimo agentūros 2011 m. liepos 25 d. pranešimu Nr.

74. Nesutikdama su patikros vietoje duomenimis, pareiškėja 2011 m. rugpjūčio 10 d. prašymu „Dėl deklaruojamų sklypų patikros“ kreipėsi į Nacionalinę mokėjimų agentūrą (Komisija byla, b. l. 61). Pareiškėjai Nacionalinė mokėjimo agentūra atsakė 2011 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. BR6-(1.14)-7608 „Dėl atsakymo į skundą“. Iš šio atsakovo rašto matyti, kad juo pareiškėjai buvo pateiktas paaiškinimas dėl atliktos 2010 m. paraiškoje deklaruotame kontroliniame žemės sklype Nr. 134621-3632 esančio lauko Nr. 1 bei kontroliniame žemės sklype Nr. 135620-1624 esančio lauko Nr. 1 patikros vietoje, taip pat nurodyta, kad apie 2010 m. paraiškos administravimo rezultatus (galutinę mokėtinos išmokos sumą ir pritaikytas sankcijas) pareiškėja bus informuota nustatyta tvarka (Komisijos byla, b. l. 54-55).

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog administraciniu sprendimu, sukeliančiu pareiškėjai materialines teisines pasekmes, laikytinas Nacionalinės mokėjimo agentūros 2011 m. spalio 19 d. sprendimas Nr. BR6-1670056 dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų, nes jis paramos gavėjai sukelia teisės aktuose numatytas materialines teisines pasekmes. Tuo tarpu patikros rezultatai nėra savarankiškas administracinis sprendimas, jie yra faktinis pagrindas priimti tokį sprendimą. Todėl atsakovo 2011 m. rugsėjo 14 d. raštas Nr. BR6-(1.14)-7608, kuriuo, kaip minėta, buvo paaiškinta dėl atliktos patikros vietoje, pats savaime jokių teisių ir pareigų pareiškėjai nesukelia ir yra tik informacinio pobūdžio.

Viešojo administravimo įstatymo taikymo požiūriu 2011 m. rugsėjo 14 d. raštas Nr. BR6-(1.14)-7608 nėra individualus administracinis aktas (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 9 d.), kadangi jame nėra tokiam aktui būtino požymio – viešojo administravimo subjekto konkrečiam asmeniui ar jų grupei nustatytų arba suteikiamų teisių ir pareigų (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 2 d.). Dėl to pareiškėjos ginčijamas Nacionalinės mokėjimo agentūros 2011 m. rugsėjo 14 d. raštas Nr. BR6-(1.14)-7608 negali būti savarankišku skundo dalyku ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija bei pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino jo teisėtumo.

Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 130 straipsnio 5 dalį, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjos apeliaciniame skunde išreikštas reikalavimas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros 2011 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. BR6-1670056 yra naujas reikalavimas, kuris nebuvo pareikštas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Todėl teisėjų kolegija iš esmės nevertins atsakovo 2011 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. BR6-1670056 teisėtumo ir pagrįstumo, pažymėdama, kad ši nutartis pareiškėjai nėra kliūtis kreiptis į pirmosios instancijos teismą su skundu (prašymu) ABTĮ nustatyta tvarka ir iškelti naują ginčą.

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 3R-287(AG-251/01-2011) ir Nacionalinės mokėjimo agentūros 2011 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. SP1-(11.84)-98, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

pareiškėjos O. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė