Legislator Case Law & Legislation
2017-11-15 Nr. AB-21307-3-61-3-01738-2016-1 AI generated

2017-11-15 Nr. AB-21307-3-61-3-01738-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2017-11-15 Nr. AB-21307-3-61-3-01738-2016-1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

2017-11-15 Nr. AB-21307-3-61-3-01738-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas M. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. balandžio 25 d. teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-1643-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01738-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gagio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. balandžio 25 d. teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas teigė, kad jis 2016 m. sausio 22 d. iš Ligoninės Vilniaus padalinio buvo etapuotas į Ligoninės Pravieniškių padalinį. Jam išvykstant nebuvo duotas sausas maisto davinys, todėl pareiškėjas pamaitintas tik 7 val. ir 18 val. Tokiu būdu pareiškėjas buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis, kurios nepriimtinos ligoniui.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, jog, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 31 punktu ir atsižvelgiant į tai, kad etapavimas iš Ligoninės Vilniaus padalinio į Pravieniškių padalinį gali trukti ilgiau nei 6 val. nuo paskutinio maitinimo, sausas maisto davinys buvo užsakytas iš UAB „Pontem“ ir išdalintas 2016 m. sausio 22 d. į Pravieniškes išvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjo M. Ž. skundą atmetė.

6. Teismas vadovavosi Taisyklių 31 punktu, kuriame nustatyta, kad asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val. Nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. sausio 22 d. iš Ligoninės Vilniaus padalinio buvo grąžintas į Pravieniškių padalinį. Ligoninės Įskaitos skyriaus 2016 m. sausio 22 d. pažyma „Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis (G) asmenims, vežamiems į kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietą arba iš jų“ patvirtino, kad 2016 m. sausio 22 d. iš Ligonės Vilniaus padalinio į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją bei Ligoninės Pravieniškių padalinį buvo vežami 6 asmenys.

7. Ligoninės Vidaus ligų skyriaus dietistė 2016 m. gegužės 11 d. pažymoje nurodė, kad Ligoninės Įskaitos skyrius išrašo pažymą apie vežamų į kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietą žmonių skaičių. Pažyma turi būti įtraukta į užsakymo formą, kurioje turi būti nurodytas atitinkamas sauso maisto davinio porcijų kiekis. Tačiau tikslų išvykstančių žmonių skaičių Ligoninės Įskaitos skyrius gali nurodyti tik 13-14 val., todėl, pagal nustatytą tvarką, maisto užsakymo forma pateikiama iki 12 val., o išvykstančiųjų pažyma – po 13-14 val. UAB „Pontem“ išvykusių asmenų skaičių įtraukia į sekančios dienos užsakymą, nes tos dienos užsakymas jau padarytas. Pagal išrašytą pažymą, kurioje nurodyta data bei žmonių skaičius, išvykusieji gauna sausą maisto davinį, tačiau tas skaičius atsiranda tik kitos dienos užsakymo sąskaitoje faktūroje.

8. Ligoninės suvestiniai duomenys patvirtino, kad 2016 m. sausio 22 d. buvo išduoti 6 maisto daviniai, t. y. tiek maisto davinių, kiek tą dieną buvo konvojuota asmenų. Taigi pareiškėjui, 2016 m. sausio 22 d. išvykstant iš Ligoninės Vilniaus padalinio, buvo išduotas maisto davinys ir nebuvo pagrindo konstatuoti neteisėtus Ligoninės pareigūnų veiksmus, o skunde nurodyta žala jam nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestas.

III. 9. Pareiškėjas M. Ž. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

10. Pareiškėjas pastebi, kad teismo sprendimas motyvuotas tuo, jog Ligoninė pateikė dokumentus ir nebuvo pagrindo jais netikėti. Tačiau teismui nepateikti jokie dokumentai su pareiškėjo parašu, patvirtinantys, kad jam sauso maisto davinys buvo išduotas. Be to, pažymoje nurodyta data – 2016 m. sausio 22 d., o tai, remiantis dietistės paaiškinimais, reiškia, kad ši paraiška pateikta 2016 m. sausio 23 dienai. Pareiškėjas 2016 m. sausio 23 d. nebebuvo Ligoninės Vilniaus padalinyje, todėl jis negalėjo gauti davinio pagal 2016 m. sausio 22 d. paraišką. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad etapavimo metu sauso maisto davinio negavo ne tik jis, bet ir kartu su juo vykdęs K. K., kuris skundu irgi kreipėsi į Ligoninę bei Departamentą. Ligoninė teismui pateikė klaidingą informaciją ir teismo pareiga buvo išsiaiškinti, kodėl pateikta klaidinga informacija.

11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

12. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas yra objektyvus, pagrįstas ir teisingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iki 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1–3 d.).

14. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos pareiškėjui neužtikrinus maitinimo konvojuojant, atlyginimo.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

16. Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, kad, jį 2016 m. sausio 22 d. etapuojant iš Ligoninės Vilniaus padalinio į Ligoninės Pravieniškių padalinį, jam nebuvo išduotas maisto davinys. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, kadangi pareiškėjo etapavimas truko ilgiau nei 6 val., jam turėjo būti ir buvo išduotas maisto davinys.

17. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas; maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal Taisyklių 31 punktą, asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val.

18. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo etapavimas 2016 m. sausio 22 d. tęsėsi ilgiau nei 6 val. nuo paskutinio maitinimo ir jis turėjo teisę gauti maisto davinį, tačiau pareiškėjas ir atsakovas nesutiko dėl faktinės aplinkybės, ar toks davinys pareiškėjui buvo išduotas. 2016 m. kovo 24 d. atsakyme į pareiškėjo skundą (b. l. 8) Departamentas nurodė, kad 2016 m. sausio 22 d. iš Ligoninės į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją išvyko 4 asmenys, o į Ligoninės Pravieniškių filialą – 2 asmenys, visiems išrašytas sausas maisto davinys; UAB „Pontem“ suvestinėje pažymoje nurodyta, kad 2016 m. sausio 22 d. išduoti 6 sausi maisto daviniai; iš į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją vykusių nuteistųjų pretenzijų nebuvo gauta. Ligoninės Įskaitos skyriaus 2016 m. sausio 22 d. pažymoje „Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis (g) asmenims, vežamiems į kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietą arba iš jų“ (b. l. 16) užfiksuota, kad tą dieną buvo vežami 6 asmenys. Su 2016 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra pateiktame išraše (b. l. 18) užfiksuota, kad 2016 m. sausio 22 d. išvykstantiems asmenims buvo išduoti 3 maisto daviniai, o 2016 m. sausio 23 d. – 6 maisto daviniai. Tai atitiko Ligoninės Vidaus ligų skyriaus dietistės 2016 m. gegužės 11 d. pažymoje (b. l. 19) nurodytą aplinkybę, kad maisto užsakymas išvykstantiems asmenims yra įtraukiamas kaip kitos po išvykimo dienos užsakymas, t. y. sąskaitoje faktūroje kitą dieną užfiksuotas užsakymas jau yra įvykdytas. Taigi, 2016 m. sausio 22 d. 13-14 val. pateiktas ir tą pačią dieną įvykdytas užsakymas UAB „Pontem“ sąskaitos faktūros išraše buvo užfiksuotas kaip 2016 m. sausio 23 d. užsakymas. Šie dokumentai patvirtino, kad 2016 m. sausio 22 d. maisto daviniai buvo užsakyti visiems iš Ligoninės išvykstantiems asmenims. Teisės aktai nenumato reikalavimo etapuojamiems ar kitiems asmenims maisto davinius išduoti pasirašytinai, todėl aplinkybė, jog nebuvo pareiškėjo pasirašyto dokumento, patvirtinančio maisto davinio gavimą, nereiškia, kad toks davinys pareiškėjui nebuvo išduotas.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigė, kad maisto davinio negavo ir kartu su juo etapuotas K. K., kuris dėl to neva kreipėsi į Ligoninės administraciją ir Departamentą. Pareiškėjas nepaaiškino, kodėl jis šios aplinkybės negalėjo nurodyti pirmosios instancijos teismui, nors, kaip minėta, Departamentas dar 2016 m. kovo 24 d. rašte nurodė pretenzijų iš kitų etapuotų asmenų negavęs. Be to, pastebėtina, kad pareiškėjas šio rašto jame nustatyta tvarka neapskundė. Ligoninė apie kitų 2016 m. sausio 22 d. etapuotų asmenų skundų gavimą / negavimą nei atsiliepime į skundą, nei atsiliepime į apeliacinį skundą nepasisakė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teiginiai apie K. K. skundus buvo deklaratyvūs, abstraktūs (net apytiksliai nenurodyta, kada šie skundai pateikti, be kita ko, ar į Departamentą kreiptasi iki 2016 m. kovo 24 d., bei nežinomas atsakymų į šiuos skundus turinys, jei tokie atsakymai išvis buvo gauti) ir nepagrįsti jokiais įrodymais (pvz., nepateiktos skundų ar atsakymų į juos kopijos).

20. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog, pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d., 72 str.; žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/2011, 2016 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-832-492/2016). Atsižvelgiant į ribotas kalinamų asmenų galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-28-602/2017). Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas aiškiai įvardijo veiksmus, kuriuos laikė savo teisių pažeidimu – maisto davinio neišdavimą etapavimo 2016 m. sausio 22 d. metu, – jis nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų ar dokumentų, o atsakovo pateikti įrodymai paneigė pareiškėjo argumentus. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad maisto davinys, Ligoninės 2016 m. sausio 22 d. užsakytas iš UAB „Pontem“, pareiškėjui nebuvo išduotas. Pareiškėjo teiginiai, kad su juo etapuotas asmuo – K. K. – taip pat negavo sauso davinio ir dėl to pateikė skundus Ligoninei ir Departamentui, buvo nekonkretūs, iš dalies grįsti prielaidomis ir neparemti jokiais įrodymais, kurie galbūt galėtų paneigti Departamento nurodytas aplinkybes. Vadovaudamasi tuo, teisėjų kolegija sprendžia, kad Ligoninė pareiškėjo atžvilgiu veikė taip, kaip buvo įpareigota teisės aktų, t. y. institucija neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

21. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kad atsakovo deliktinei atsakomybei (įskaitant pareigą atlyginti neturtinę žalą) kilti yra būtina nustatyti visas CK 6.271 straipsnyje numatytas sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, ir tuo, kad šiuo atveju buvo nustatytas vienos iš šių būtinųjų sąlygų – neteisėtų veiksmų – neegzistavimas, sprendžia, kad atsakovui deliktinė atsakomybė nekilo, todėl, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo reikalavimas atlyginti padarytą neturtinę žalą atmestinas.

22. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Arūnas Sutkevičius