2024-09-25 Nr. AB-13684-4-45-3-00312-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2400-662/2024

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00312-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio R. S. (R. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio R. S. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį R. S. (R. S.), gimusį (duomenys neskelbtini), (toliau – ir užsienietis) Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams, t. y. iki 2024 m. lapkričio 9 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (toliau – ir Teikimas).

2. Pareiškėjas Teikime nurodė, kad užsienietis 2023 m. balandžio 26 d. atvyko į Lietuvos Respubliką iš (duomenys neskelbtini), neteisėtai kirsdamas valstybių sieną, ir pateikė prieglobsčio prašymą, kurį Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė nagrinėti iš esmės bendra tvarka, įleido užsienietį į Lietuvos Respublikos teritoriją ir apgyvendino jį VSAT netaikant judėjimo laisvės ribojimo. Užsienietis 2023 m. rugpjūčio 7 d. išėjo iš apgyvendinimo vietos ir negrįžo. Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu nutraukė prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Užsienietis 2024 m. rugpjūčio 9 d. pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013 (toliau ‒ ir Dublino III reglamentas) buvo grąžintas iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir Užsieniečių registracijos centro pareigūno 2024 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val.

3. Pareiškėjas teigė, kad buvimo Lietuvos Respublikoje metu užsienietis įvykdė nusikaltimą, už kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pripažino užsienietį kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį. Taip pat užsienietis įvykdė keturis administracinius nusižengimus (viršijo leistiną greitį).

4. Pareiškėjo teigimu, užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingomis Lietuvos Respublikos valdžios institucijomis, užsienietis gali pasislėpti ar siekti išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, todėl jo sulaikymas yra proporcinga priemonė, siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.

5. Užsienietis su Teikimu nesutiko ir nurodė, kad jis, turėdamas galimybę laisvai judėti, Lietuvoje dirbo (išvežiojo maistą, paveždavo keleivius), gavo pajamų, padėdavo savo šeimos nariams. Užsienietis netyčia išvyko iš Lietuvos Respublikos, nes padėjo pažįstamam asmeniui, nuvežė jį nurodytu adresu.

6. Užsieniečio atstovas prašė taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

II. 7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu iš dalies tenkino Užsieniečių registracijos centro Teikimą ir skyrė (duomenys neskelbtini) piliečiui R. S. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo tris mėnesius, bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Teikime nurodytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje, 5 dalies 7, 11 punktuose nustatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai, nes užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jis, apgyvendintas VSAT, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu išvyko iš Lietuvos Respublikos.

9. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Teismo vertinimu, minėtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti užsieniečio išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos.

III. 10. Užsienietis (duomenys neskelbtini) pilietis R. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą ir taikyti jam švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų arba taikyti įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti VSAT apie savo buvimo vietą.

11. Užsienietis teigia, kad teismo taikyta Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra neproporcinga. Užsienietis gailisi, kad išvyko į Latviją, supranta, kad jo prieglobsčio prašymas gali būti nagrinėjamas tik Lietuvoje, todėl jam nebeliko jokios prasmės slėptis ar bandyti palikti šalį. Užsienietis mano, kad šiuo atveju proporcinga būtų jam taikyti švelnesnę alternatyvą sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose, 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

12. Užsienietis pažymi, kad jis yra prieglobsčio prašytojas, klausimas dėl jo tapatybės nėra keliamas, byloje nenustatyta duomenų, kad jis šiuo metu nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, taip pat nėra duomenų, kad užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui. Užsienietis teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių ypatingų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą jam taikyti griežtą judėjimo laisvės apribojimą.

13. Pareiškėjas Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

14. Pareiškėjas nurodo, kad užsienietis 2024 m. rugpjūčio 27 d. pateikė Migracijos departamentui paskesnį prieglobsčio prašymą, kurį Migracijos departamentas priėmė nagrinėti skubos tvarka. Užsienietis 2024 m. rugsėjo 12 d. išreiškė norą kuo greičiau sugrįžti į kilmės šalį, tuo pagrindu Migracijos departamentas 2024 m. rugsėjo 16 d. priėmė sprendimą nutraukti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą ir išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. (duomenys neskelbtini) ambasada Lietuvos Respublikoje 2024 m. rugsėjo 20 d. išdavė užsieniečiui grįžimo pažymėjimą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nutraukė administracinio nusižengimo bylą pagal VSAT teikimą pakartotinai svarstyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės užsieniečiui skyrimo.

15. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pagal tas aplinkybes, kurios buvo žinomos teismo sprendimo priėmimo metu, tinkamai įvertino visas faktines aplinkybes ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas Užsieniečių registracijos centro Teikimas ir užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo tris mėnesius, bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje, 5 dalies 7, 11 punktuose nustatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai, nes užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jis, apgyvendintas VSAT, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu išvyko iš Lietuvos Respublikos. Teismas, spręsdamas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės užsieniečiui taikymo, vertino, kad alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatyta Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte, šiuo atveju yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y priimti ir įvykdyti užsieniečio išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos.

18. Užsienietis apeliaciniame skunde nesutinka su teismo pritaikyta alternatyvia sulaikymui priemone, mano, kad ji yra per griežta, todėl prašo skirti mažiau jo judėjimo laisvę varžančią priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų arba taikyti įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti VSAT apie savo buvimo vietą (Įstatymo 115 str. 2 d. 2 ir 4 p., 14019 str. 1 d. 2 p.).

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos užsieniečio apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia akcentuoja bylos faktines aplinkybes: užsienietis 2023 m. balandžio 26 d. neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką iš (duomenys neskelbtini) ir pateikė prieglobsčio prašymą, kurį Migracijos departamentas priėmė nagrinėti iš esmės bendra tvarka, įleido užsienietį į Lietuvos Respublikos teritoriją ir apgyvendino jį VSAT netaikant judėjimo laisvės ribojimo. Užsienietis buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu įvykdė nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. baudžiamuoju įsakymu, taip pat užsienietis ne vieną kartą buvo baustas administracine tvarka. Užsienietis 2023 m. rugpjūčio 7 d. išėjo iš apgyvendinimo vietos VSAT ir negrįžo, todėl Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu nutraukė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūrą. Užsienietis 2024 m. rugpjūčio 9 d. pagal Dublino III reglamentą buvo grąžintas iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir sulaikytas 48 val.

21. Byloje taip pat nustatyta, kad užsienietis, po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, 2024 m. rugpjūčio 27 d. pateikė Migracijos departamentui paskesnį prieglobsčio prašymą, kurį Migracijos departamentas priėmė nagrinėti skubos tvarka. Užsienietis 2024 m. rugsėjo 12 d. išreiškė norą kuo greičiau sugrįžti į kilmės šalį, todėl Migracijos departamentas 2024 m. rugsėjo 16 d. priėmė sprendimą nutraukti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą ir išsiųsti užsienietį į kilmės šalį. Užsienietis 2024 m. rugsėjo 20 d. buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

22. Pažymėtina, kad šioje byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu užsieniečio teisinis statusas nebuvo prieglobsčio prašytojas, nes jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu buvo nutraukta. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai taikė Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

23. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

24. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

25. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.). Įstatymo 14019 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Įstatymo 14019 straipsnio 21 dalyje nurodyta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos rizika.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje buvo pagrindas taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Kaip minėta, užsienietis, paskyrus jam apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimo, pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro (išvyko į Latvijos Respubliką) ir apie metus laiko jo buvimo vieta institucijoms nebuvo žinoma. Taip pat užsienietis yra linkęs pažeidinėti teisės aktų reikalavimus, nes buvimo Lietuvos Respublikoje metu (nuo 2023 m. balandžio 26 d. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d.) jis įvykdė nusikaltimą, už kurį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį; užsienietis yra baustas ir už administracinius nusižengimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl konkrečios judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo priemonės taikymo, padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju alternatyvios sulaikymui priemonės, nustatytos Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte, taikymas yra objektyviai reikalingas ir proporcingas, o taikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai, nes yra tikimybė, kad neapribojus užsieniečio laisvės judėti jis galėjo trukdyti institucijoms įvykdyti priimtą sprendimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

27. Byloje pateikti duomenys, kad užsienietis 2024 m. rugsėjo 20 d. buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo taikyta alternatyvi sulaikymui poveikio priemonė buvo pagrįsta ir proporcinga, siekiant veiksmingai užtikrinti užsieniečio išsiuntimo į kilmės šalį procedūras.

28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus nurodytas aplinkybes, užsieniečio polinkį pažeisti apgyvendinimo sąlygas, kai jo laisvė judėti nebuvo visiškai ribojama (užsienietis, netaikius judėjimo laisvės apribojimų, pasišalino iš apgyvendinimo vietos), pirmosios instancijos teismas pagrįstai užsieniečiui taikė judėjimo laisvę apribojančią (tačiau esant objektyviai būtinybei, apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu suteikiančią teisę išvykti už apgyvendinimo teritorijos ribų) alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Dėl nurodytų priežasčių užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio R. S. (R. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Rasa Ragulskytė-Markovienė