AS-662-659-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. Š., A. E. Š., A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. Š., A. E. Š., A. Š. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašto.
Legislator headnote
AI generatedAS-662-659-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2012 m. rugpjūčio 13 d. gautas pareiškėjų E. Š., A. E. Š. ir A. Š. (toliau – ir pareiškėjai) skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2012 m. liepos 12 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-1246 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas).
Full text
Administracinė byla Nr. AS662-659/2012
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02127-2012-0
Procesinio sprendimo kategorija 63.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. spalio 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. Š., A. E. Š., A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. Š., A. E. Š., A. Š. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašto.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2012 m. rugpjūčio 13 d. gautas pareiškėjų E. Š., A. E. Š. ir A. Š. (toliau – ir pareiškėjai) skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2012 m. liepos 12 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-1246 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas).
Skunde pareiškėjai nurodė, kad faktinių aplinkybių ir teisės normų viseto analizė sudarė prielaidas NŽT, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsniu, laikyti, kad A. Š. prašymas pirkti valstybinę žemę yra paduotas tinkamai 2008 m. balandžio 9 d.; atnaujinti terminą A. Š. prašymui pirkti valstybinę žemę paduoti; taip pat panaikinti atitinkamus teritorinio padalinio sprendimus ir priimti sprendimą išbraukti nuomojamo žemės sklypo plotą iš laisvos valstybinės žemės žiniaraščių, patvirtintų Teritorinio padalinio 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 29VI-(14.29.2)-522; panaikinti dalyje Teritorinio padalinio sprendimus dėl nuomojamo sklypo dalies suformavimo kaip Pakruojo rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2011 m. žemės reformos žemėtvarkos projekte sklypo Nr. 805; panaikinti Teritorinio padalinio sprendimus dalyje dėl Pakruojo rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2011 m. žemės reformos žemėtvarkos projekte sklypo Nr. 805 suformavimo.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.
Teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 35 straipsnį. Teismas nustatė, kad ginčas iš esmės kilo dėl Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. V-1273 patvirtinto Šiaulių apskrities Pakruojo rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2008 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto; Pakruojo žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 29VI-(14.29.2)-522 „Dėl Pakruojo rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“; Pakruojo žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 29VI-(14.29.2)-61 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų, pageidaujančių gauti nuosavybės, pirkti ir nuomoti valstybinę žemę Pakruojo rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo; Pakruojo žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 29VI-(14.29.2)-60 „Dėl Pakruojo rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“. Pažymėjo, kad įsakymas, kuriuo pareiškėjas išbrauktas iš asmenų, pageidaujančių gauti nuosavybėn, pirkti ir nuomoti valstybinę žemę Kalpokų kadastro vietovėje sąrašą pagal savo pobūdį yra aktas, priimtas žemės reformos procese iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo priėmimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-522/2008; 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-88/2009).
Teismas nurodė Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalis. Pažymėjo, kad NŽT vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 4 d.). Nurodė, kad Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 4 dalis nenumato bylų dėl NŽT vadovo priimtų sprendimų išimtinio priskirtinumo Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atsižvelgdamas į tai, teismas pažymėjo, kad sprendžiant bylų dėl žemės reformos vykdytojų priimtų sprendimų priskirtinumo atitinkamiems apygardų administraciniams teismams klausimą, turi būti laikomasi taisyklės, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjami skundai tik dėl tų Nacionalinės žemės tarnybos vadovo priimtų sprendimų, kurie skundą paduodančiam asmeniui sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Tais atvejais, kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjęs skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio sprendimo pareiškėjo skundo nepatenkina ar patenkina iš dalies ir pareiškėjas nesutinka su palikta galioti sprendimo dalimi, skundo teismui dalyku laikomi sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes, o atsakovu tokiose bylose yra Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai, kurie atitinka teritorinių valstybinio administravimo subjektų sampratą (ABTĮ 2 str. 8 d.), o šios bylos nagrinėtinos administraciniuose teismuose pagal šių teritorinių viešojo administravimo subjektų buveinių priskyrimą teismams (ABTĮ 35 str.). Teismas konstatavo, kad dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjų skundo nagrinėjimas priskirtinas Šiaulių apygardos administracinio teismo kompetencijai.
II. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir skundą priimti arba perduoti nagrinėti pagal teismingumą. Taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti NŽT atlikti bet kokius veiksmus su 0,3400 ha bendro ploto žemės ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties sklypu, kurio unikalus Nr. 4400-0021-0431, kadastrinis Nr. 6525/0003:36, (duomenys neskelbtini) k. v., esantis (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., įskaitant, bet neapsiribojant, jo ženklinimą, pardavimą, nuomą ar bet kokį kitą teisiškai reikšmingą veiksmą.
Atskirajame skunde teigia, jog skundas yra teismingas Vilnius apygardos administraciniam teismui, nes skundžiamą raštą parengusio viešojo administravimo subjekto (NŽT) buveinė yra Vilniaus mieste. Pažymi, kad skundžiami NŽT veiksmai (skundžiamas raštas), o ne teritorinio padalinio veiksmai. Nurodo, kad Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklės, patvirtintos NŽT direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90, (toliau – ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo taisyklės) nustato specialią ginčų, kylančių iš Žemės reformos įstatyme nustatytų teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką, patvirtina specialią sprendimo formą. Teigia, jog skundo esmė yra ta, kad NŽT išnagrinėjo A. Š. prašymą ne pagal Taisykles, todėl teismo prašoma įpareigoti NŽT tinkamai, t. y. pagal Taisykles išnagrinėti skundą, o taip pat ir pasisakant dėl skunde nurodytų motyvų. Pažymi, kad NŽT Pakruojo skyrius neturi įgaliojimų nagrinėti skundų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nurodo, jog NŽT Pakruojo skyrius žemės reformos teisiniuose santykiuose veikia NŽT vardu ir pagal vadovo išduotus įgaliojimus, todėl negali būti tinkamais atsakovais bylose. NŽT Pakruojo skyriaus atliekami veiksmai pagal įgaliojimą nėra savarankiška NŽT Pakruojo skyriaus kompetencija, nes jis veikia NŽT direktoriaus vardu pagal jam išduotą įgaliojimą, todėl tinkamas atsakovas teisme yra tik NŽT, atstovaujama direktoriaus arba tam įgalioto asmens. Teigia, jog skundžiamame rašte ydingai nurodyta jo apskundimo tvarka. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS5-266/2004. Mano, jog jei pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad turi būti skundžiami teritorinio padalinio veiksmai, būtų teisinga ir sąžininga, jei NŽT aiškiai nurodytų, kad turi būti skundžiamas ne jos parengtas atsakymas, o teritorinio padalinio sprendimai, ir kokiam teismui (institucijai) teikti skundą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III. Atskirasis skundas netenkintinas.
Pareiškėjai atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį, kuria teismas nutarė pareiškėjų skundo nepriimti dėl to, kad byla nepriskirtina Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Nagrinėjamu atveju tikrintina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atsakovą ir, atsižvelgiant į tai, tinkamai išsprendė bylos teritorinio teismingumo klausimą.
Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą.
Pagal ABTĮ 35 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą, skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami (ABTĮ 48 str. 2 d.), buveinė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje atsakovu laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą (2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 4(14), p. 109–124).
Iš pirmosios instancijos teismui pateiktų skundo priedų matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyrius 2012 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 29SS-(14.29.32)-23 ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. liepos 12 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-1245 pareiškėjų atžvilgiu priėmė konkrečius ir aiškius sprendimus, su kuriais pareiškėjai sieja savo teisių ir/ar teisėtų interesų pažeidimą (ABTĮ 5 str. 1 d.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 31 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS143-715/2010, išaiškino, kad sprendžiant bylų dėl žemės reformos vykdytojų priimtų sprendimų priskirtinumo atitinkamiems apygardų administraciniams teismams klausimą, turi būti laikomasi taisyklės, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjami skundai tik dėl tų Nacionalinės žemės tarnybos vadovo priimtų sprendimų, kurie skundą paduodančiam asmeniui sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Tais atvejais, kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjęs skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio sprendimo pareiškėjo skundo nepatenkina ar patenkina iš dalies, ir pareiškėjas nesutinka su palikta galioti sprendimo dalimi, skundo teismui dalyku laikomi sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes, o atsakovu tokiose bylose yra Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai, kurie atitinka teritorinių valstybinio administravimo subjektų sampratą (ABTĮ 2 str. 8 d.), o šios bylos nagrinėtinos administraciniuose teismuose pagal šių teritorinių viešojo administravimo subjektų buveinių priskyrimą teismams (ABTĮ 35 str.).
Šiuo atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Raštą priėmė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. Š. įgalioto asmens E. Š. skundą dėl NŽT Pakruojo skyriaus 2012 m. balandžio 6 d. rašto Nr. 29SS-(14.29.32)-23. Tokios pozicijos laikosi ir pareiškėjai. Kaip matyti iš NŽR Rašto (b. l. 24-27), NŽT pozicija vertinant pareiškėjų prašymą sutapo su jos teritorinio struktūrinio padalinio nuomone, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjas inicijuoja teisminį ginčą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus sprendimo pagrindu. Šio skyriaus buveinė yra Pakruojyje, t. y. Šiaulių apygardos administracinio teismo veiklos teritorijoje. Tai reiškia, kad pareiškėjų skundą priimti Vilniaus apygardos administracinio teismo žinion buvo atsisakyta pagrįstai.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kuri paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog tik priėmus pareiškėjų skundą nagrinėti iš esmės spręstinas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas, todėl atskirajame skunde išdėstytas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nenagrinėtinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjų E. Š., A. E. Š., A. Š. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė