a05fe09e-febb-4a7b-baa3-e185b7886fbf · Regionų administracinis teismas

Panevėžio rūmaiAdministracinė byla Nr. eI2-712-1029/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02390-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.6.6; 51.5.; 55.1.3

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 25 d.

Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Giedrės Kairienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Varžinskienės,

teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. U. patikslintÄ skundÄ atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas G. U. kreipėsi į teismÄ patikslintu skundu praÅ¡ydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2022-08-31 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-08-31 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022-10-17 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti atsakovÄ kompensuoti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nepagrįstai iÅ¡ieÅ¡kotas nedarbo draudimo iÅ¡mokos permokos lėšas.

Patikslintame skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2021 m. gruodžio mėnesį užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, kur jam buvo suteiktas bedarbio statusas. Užimtumo tarnybai pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, jog yra Valstybinės darbo inspekcijos Darbo ginčų komisijos narys, tačiau per metus turi tik 3-4 posėdžius ir jam kompensuojamos tik patirtos iÅ¡laidos (kelionė, elektra, kanceliarinės prekės). PareiÅ¡kėjas teigia nežinojęs, kad gavus pinigus iÅ¡ Valstybinės darbo inspekcijos turi apie tai praneÅ¡ti Užimtumo tarnybai. Pažymi, kad tik 2022 m. rugpjÅ«tį iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Valstybinės darbo inspekcijos sužinojo, kad turint bedarbio statusÄ nerekomenduojama dalyvauti Darbo ginčų komisijos posėdžiuose, nes nebus mokama bedarbio paÅ¡alpa. Tvirtina, kad atsakovas nepagrįstai apskaičiavo bedarbio iÅ¡mokos įsiskolinimÄ .

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (toliau – VSDFV Panevėžio skyrius) atsiliepime su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutinka. Paaiškina, kad pareiškėjui bedarbio statusas buvo suteiktas 2021 m. liepos 5 d. Atsakovui 2022 m. rugpjūčio mėn. tapo žinoma, kad pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų – laikotarpiais nuo 2022-02-01 iki 2022-02-28 ir nuo 2022-05-01 iki 2022-07-31 gavo vienkartines išmokas iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI).

Užimtumo tarnyba atsakovui pateikė informacijÄ , kad nuo 2022-02-01 iki 2022-02-28 ir nuo 2022-05-01 iki 2022-06-30 pareiÅ¡kėjui buvo stabdomas bedarbio statusas. Dėl nurodytų priežasčių ginčijamu 2022-08-31 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) VSDFV Panevėžio skyrius nustatė, kad pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2022-02-01 iki 2022-06-30 susidarė 1004,91 Eur nedarbo draudimo iÅ¡mokos permoka. Tos pačios dienos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas nusprendė nuo 2022-08-01 nustatytÄ iÅ¡mokos permokÄ iÅ¡skaityti 50 procentų per mėnesį iÅ¡ pareiÅ¡kėjo gaunamos nedarbo iÅ¡mokos.

Pažymi, kad pasibaigus nedarbo iÅ¡mokos mokėjimui, liko neiÅ¡ieÅ¡kotas 423,62 Eur nedarbo socialinio draudimo permokos likutis (2023-01-24 duomenimis). Atsakovas remiasi Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, jog nedarbo draudimo iÅ¡mokos mokėjimas sustabdomas, kai bedarbiui Užimtumo įstatymo nustatyta tvarka sustabdomas bedarbio statusas. Atkreipia dėmesį, kad ne VSDFV Panevėžio skyrius, o Užimtumo tarnyba sprendžia dėl bedarbio statuso sustabdymo. Akcentuoja, jog Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbÄ Ä¯statymas ir Darbo ginčų komisijos narių atlygio mokėjimo ir kelionės iÅ¡laidų apmokėjimo tvarkos apraÅ¡as reglamentuoja komisijos nario atlyginimo dydį, jo nustatymÄ , todėl mano, kad pareiÅ¡kėjas savo darbÄ Darbo ginčų komisijoje nepagrįstai traktuoja kaip neatlygintinÄ užimtumÄ .

Nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad jis nebuvo informuotas apie pareigÄ gavus pinigus iÅ¡ VDI praneÅ¡ti Užimtumo tarnybai, nes pagal Nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokų nuostatų 11 punktÄ , bedarbis, pageidaujantis gauti nedarbo iÅ¡mokÄ , turi pareigÄ Užimtumo tarnybai pateikti visÄ informacijÄ , galinčiÄ turėti įtakos nedarbo iÅ¡mokos mokėjimui ir jos dydžiui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) atsiliepimo į patikslintÄ skundÄ nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2022-08-31 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-08-31 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022-10-17 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

RaÅ¡ytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas G. U. registravosi Užimtumo tarnyboje ir 2021 m. liepos 5 d. jam buvo suteiktas bedarbio statusas bei laikotarpiu nuo 2021-07-13 iki 2021-07-21 mokama nedarbo socialinio draudimo iÅ¡moka. 2021-10-27 pareiÅ¡kėjas vėl užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, užpildydamas Darbo ieÅ¡kančio asmens kortelę, o 2021-11-03 pateikė praÅ¡ymÄ skirti jam nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokÄ . Nustatyta, kad laikotarpiais nuo 2022-01-01 iki 2022-05-28 ir nuo 2022-05-01 iki 2022-06-30, kai pareiÅ¡kėjui buvo mokamos nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokos, jis iÅ¡ Lietuvos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gavo vienkartines iÅ¡mokas (asmuo, gaunantis tantjemas/atlygį) ir apie Å¡ių pajamų gavimÄ neinformavo Užimtumo tarnybos aptarnaujančios vyr. specialistės.

Pareiškėjas šių faktinių aplinkybių neginčija, pripažįsta gavęs pajamas iš Lietuvos valstybinės darbo inspekcijos kaip Darbo ginčų komisijos narys, tačiau vertina, kad jo kaip Darbo ginčų komisijos nario veikla yra iš esmės neatlyginamo pobūdžio (atlyginamos tik kelionės, elektros, kanceliarinės išlaidos).

Atlygio mokėjimo ir kelionės iÅ¡laidų apmokėjimo darbo ginčų komisijos nariams – profesinių sÄ jungų ir darbdavių organizacijų atstovams – ir jų pakaitiniams nariams tvarkÄ reglamentuoja Darbo ginčų komisijos narių atlygio mokėjimo ir kelionės iÅ¡laidų apmokėjimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ApraÅ¡as), patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-344. Pagal ApraÅ¡o 2.1 punktÄ , Darbo ginčų komisijos narys gauna atlygį už pasirengimÄ posėdyje nagrinėti vienÄ pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ , ieÅ¡kinį ar skundÄ ir už darbÄ Darbo ginčų komisijos posėdyje. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja asmenų, turinčių darbo santykius arba santykius, savo esme atitinkančius darbo santykius, socialinį draudimÄ . Pagal Å¡io straipsnio 6 dalį asmenys, gaunantys tantjemas arba atlygį už jų veiklÄ stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamÄ vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, asmenys, atlygintinai einantys renkamÄ sias ar skiriamÄ sias pareigas, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas pareigas, ir mažųjų bendrijų vadovai, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymÄ nėra tų mažųjų bendrijų nariai, draudžiami pensijų socialiniu draudimu. Remiantis nurodytomis teisės normomis, laikytina, kad pareiÅ¡kėjo kaip Darbo ginčų komisijos nario veikla savo esme atitinka darbo santykius ir, prieÅ¡ingai nei tvirtina G. U., yra atlygintina.

Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , bedarbio statusas sustabdomas laikotarpiu, kai atsiranda ne ilgesnės kaip 6 mėnesių trukmės terminuoti darbo santykiai ar darbo santykiams prilyginti teisiniai santykiai arba bedarbis pradeda individualiÄ veiklÄ ir jÄ vykdo ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Nustačius, kad G. U. laikotarpiais nuo 2022-01-01 iki 2022-05-28 ir nuo 2022-05-01 iki 2022-06-30 iÅ¡ Lietuvos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gavo iÅ¡mokas, jam buvo sustabdytas bedarbio statusas.

Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Nedarbo draudimo išmoka skiriama bedarbiais Užimtumo tarnyboje registruotiems asmenims. Tuo tarpu pagal šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalį Nedarbo draudimo išmokos mokėjimas sustabdomas, kai bedarbiui Užimtumo įstatymo nustatyta tvarka sustabdomas bedarbio statusas. Kadangi pareiškėjui G. U. laikotarpiais nuo 2022-01-01 iki 2022-05-28 ir nuo 2022-05-01 iki 2022-06-30 buvo sustabdytas bedarbio statusas, šiais laikotarpiais jis neturėjo teisės gauti Nedarbo draudimo išmokų.

Remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamu 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl G. U. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog G. U. už laikotarpius nuo 2022-02-01 iki 2022-02-08 ir nuo 2022-05-01 iki 2022-06-30 išmokėta jam nepriklausanti 1004,91 Eur dydžio nedarbo socialinio draudimo išmoka.

Skundžiamu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iÅ¡skaityti 50 procentų per mėnesį iÅ¡ G. U. gaunamos nedarbo draudimo iÅ¡mokos nustatytÄ 1004,91 Eur nedarbo draudimo iÅ¡mokos permokÄ .

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad juridiniais ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai iÅ¡mokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras iÅ¡mokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tÄ Å¾alÄ atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, jeigu socialinio draudimo iÅ¡mokos ar kitos iÅ¡mokos, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, neteisėtai iÅ¡mokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus arba jo įgalioto valstybės tarnautojo sprendimu iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos tam asmeniui iÅ¡ Fondo lėšų, ir (ar) bet kurios kitos iÅ¡mokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams. IÅ¡ieÅ¡komos sumos dydis per mėnesį negali virÅ¡yti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo iÅ¡mokų ir kitų iÅ¡mokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, sumos. Pažymėtina, kad remiantis Nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656, 11 punktu, bedarbis, pageidaujantis gauti nedarbo iÅ¡mokÄ , turi pareigÄ Užimtumo tarnybai pateikti visÄ informacijÄ , galinčiÄ turėti įtakos nedarbo iÅ¡mokos mokėjimui ir jos dydžiui. Pildydamas darbo ieÅ¡kančio asmens kortelę pareiÅ¡kėjas taip pat įsipareigojo pasikeitus bet kokiems nurodytiems duomenims, apie jų pasikeitimÄ Užimtumo tarnybÄ informuoti per 3 darbo dienas.

Vertintina, kad pareiÅ¡kėjas G. U. neįvykdė pareigos apie gautas papildomas pajamas praneÅ¡ti Užimtumo tarnybai, todėl susidarė nedarbo iÅ¡mokos permoka, kuriÄ pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1-2 dalis pagrįstai nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo gaunamos nedarbo draudimo iÅ¡mokos.

Taip pat atkreiptinas pareiÅ¡kėjo dėmesys, kad pagal Nedarbo draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, nedarbo draudimo iÅ¡moka mokama 9 mėnesius, tačiau į nedarbo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo laikotarpį neįskaitomi laikotarpiai, kai nedarbo draudimo iÅ¡mokos mokėjimas buvo sustabdytas pagal Å¡io įstatymo 9 straipsnio 1 dalį. Todėl nors pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiais buvo sustabdytas bedarbio statusas ir atitinkamai nedarbo draudimo iÅ¡mokos mokėjimas, tačiau tai negalėjo įtakoti jo teisės gauti nedarbo draudimo iÅ¡mokÄ visÄ Nedarbo draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatytÄ laikotarpį.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog VSDFV Panevėžio skyrius, priimdamas ginčijamus 2022-08-31 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022-08-31 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) tinkamai aiÅ¡kino ir taikė ginčui aktualias teisės normas, todėl skundžiamus sprendimus panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Kartu konstatuotina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. spalio 17 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡ankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir pagrįstai nusprendė, kad VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas šį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimÄ panaikinti taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas - įpareigoti atsakovÄ kompensuoti nepagrįstai iÅ¡ieÅ¡kotas nedarbo draudimo iÅ¡mokos permokos lėšas, laikytinas iÅ¡vestiniu skundo reikalavimu. Teismui konstatavus ginčijamų sprendimų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , atmestinas ir iÅ¡vestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas ne pareiÅ¡kėjo naudai, todėl jis neįgyja teisės į teismo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

pareiÅ¡kėjo G. U. patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjai

Erminijus Baziulis

Giedrė Kairienė

Irena Varžinskienė