a05f28d0-7798-4f9a-8bc1-cbdb34ec76ea · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-612-538/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02982-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.3; 3.3.2.4. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 3 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo M. Z. (M. Z.) atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo M.

Z. (M. Z.) ieÅ¡kinį atsakovei V. D., iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo vaikui priteisimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti nepilnametės dukters J. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu; dukters iÅ¡laikymui iÅ¡ atsakovės V.

D. priteisti po 200 Eur per mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis iki dukters pilnametystės, paskiriant uzufrukto teise pinigų valdytoju ieÅ¡kovÄ M. Z. (M. Z.), pradedant skaičiuoti priteistÄ iÅ¡laikymÄ nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.

2. Nurodė, kad su atsakove nebuvo susituokę, bet gyvenant drauge susilaukė dukters J. Z.. Jiems ėmus gyventi atskirai vaiko auginimu dalinosi, kad vaikas palaikytų ryÅ¡ius su abiem tėvais. Tačiau atsakovė jau trejus metus ilgam iÅ¡vyksta į (duomenys neskelbtini) darbo reikalais, nepalikdama konkretaus adreso, nes dirba Å¡ou versle, jos buvimo vieta nepastovi, tada telefonu ji ilgai nepasiekiama, kito telefono numerio, kuris galioja užsienyje, neatsiunčia. Taip pat nurodė, kad jis iÅ¡laiko dukterį, tačiau įstatymo numatyta tvarka, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ privalu iÅ¡spręsti ir vaiko iÅ¡laikymo klausimÄ , todėl jis praÅ¡o priteisti minimaliu pripažįstamÄ teismų praktikoje vaiko iÅ¡laikymÄ po 200 eur per mėnesį, pradedant nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad tikslinga teismo sprendimu nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu, vaiko tėvu, nes jis ja rÅ«pinasi, tinkamai vykdo tėvo pareigas.

Pažymėjo, kad dėl privalomos mediacijos kreipėsi, bet ji buvo neįmanoma, nes nėra galimybės nustatyti atsakovės buvimo vietos procedÅ«rai atlikti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovei, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo vaikui priteisimo.

Teismo pagrindiniai motyvai: 3.1. Atsižvelgiant į Mediacijos įstatymo nuostatas, laikytina, kad ieÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ , nesilaikė Å¡iai bylų kategorijai nustatytos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsisakytina priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto nustatytu pagrindu. 3.2. IeÅ¡kovas turi bendradarbiauti su Tarnyba, teikiant jai reikalingÄ informacijÄ ir tinkamai pasinaudoti privalomÄ ja mediacija. 3.3. IeÅ¡kovas turi įdėti maksimalias pastangas dėl pasinaudojimo privalomÄ ja mediacija. 3.4.

IÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad ieÅ¡kovas tinkamai nebendradarbiavo su Tarnyba, nepateikė jai praÅ¡omos informacijos, todėl Tarnyba nekonstatavo, jog yra pasinaudota privalomosios mediacijos institutu. III. Atskirojo skundo argumentai 4. IeÅ¡kovas (toliau – ir apeliantas) pateikė atskirÄ jį skundÄ , juo praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartį. Skundo pagrindiniai motyvai: 4.1. Privalomai mediacijai kreipėsi, bet ji buvo neįmanoma, nes nėra galimybės nustatyti atsakovės buvimo vietos procedÅ«rai atlikti, tačiau dėl to negali nukentėti vaiko interesai, todėl byla nagrinėtina teisme. 4.2.

Kreipėsi į gyventojų registro tarnybÄ , gauta informacija, kad atsakovė iÅ¡vykusi iÅ¡ Lietuvos į (duomenys neskelbtini) ir jos gyvenamoji vieta nežinoma. Paskutinė gyvenamoji atsakovės vieta nurodyta ieÅ¡kinyje, jos giminių Lietuvoje nėra. 4.3. Mediacija neįmanoma ne dėl ieÅ¡kovo kaltės, o vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas nesprendžiama ir nukenčia vaiko interesai Å¡iuo sunkiu laikmečiu, kad yra grėsmė dėl COVID-19. 4.4. Teismas nusprendė grÄ Å¾inti ieÅ¡kinį formaliais pagrindais neįsigilinęs, kad nėra galimybių, todėl nutartis naikintina.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai Atskirasis skundas tenkinamas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl nutarties (ne) pagrįstumo 6. Byloje nagrinėjamas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, yra teisėta ir pagrįsta.

7. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo, taigi ieÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį, kylantį iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių. Pirmosios instancijos teismas atsisakė ieÅ¡kinį priimti iÅ¡ esmės motyvuodamas tuo, kad atsižvelgiant į Mediacijos įstatymo nuostatas, laikytina, kad ieÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ , nesilaikė Å¡iai bylų kategorijai nustatytos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Apeliantas su nutartimi nesutinka, argumentuoja, kad kreipėsi dėl privalomos mediacijos, bet ji buvo neįmanoma, nes nėra galimybės nustatyti atsakovės buvimo vietos procedÅ«rai atlikti, tačiau dėl to negali nukentėti vaiko interesai, todėl byla nagrinėtina teisme. Su Å¡iais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka.

8. Teisę kreiptis į teismÄ užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybÄ , taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismÄ tik įstatymo nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į teismÄ prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sÄ lygų buvimÄ ar nebuvimÄ teismas aiÅ¡kinasi savo iniciatyva, ieÅ¡kinio priėmimo metu spręsdamas bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ .

Teismas Å¡ios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieÅ¡kinį paduodantis asmuo turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismÄ prielaidos, ar ne, taip pat ar pareiÅ¡kėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

9. Viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms iÅ¡ankstinę privalomÄ ginčų sprendimo ne teisme tvarkÄ , asmuo gali kreiptis į teismÄ ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja iÅ¡ankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

10. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Mediacijos įstatymo 20 straipsnis, kurio 1 punkte numatyta, jog privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių (toliau – ir Tarnyba) su praÅ¡ymu vykdyti privalomÄ jÄ mediacijÄ sprendžiant ginÄÄ su atsakove dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo, nurodė atsakovės V. D. asmens kodÄ , taip pat nurodė paskutinę žinomÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje, paskutinę deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje bei tai, kad 2019 m. atsakovė Gyventojų registre deklaravo iÅ¡vykimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad kitų atsakovės kontaktų nežino ir neturi galimybės pateikti, tačiau Tarnyba ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ laikė nepaduotu, kadangi ieÅ¡kovas nenurodė atsakovės kontaktinių duomenų, todėl Tarnyba negalėjo kreiptis į kitÄ ginčo Å¡alį gauti reikiamÄ informacijÄ , organizuoti mediacijos procedÅ«rÄ ir konstatuoti, kad yra pasinaudota privalomosios mediacijos institutu.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieÅ¡kovas pateikė įrodymus apie kreipimÄ si į TarnybÄ , t. y. bandymÄ inicijuoti privalomÄ mediacijos procesÄ , taip pat įrodymus, jog mediacijos procesu pasinaudoti nepavyko, kadangi nebuvo žinoma atsakovės gyvenamoji vieta. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas tinkamai neatliko įstatyme nustatytos pareigos inicijuoti privalomos mediacijos procesÄ . Spręstina, kad ieÅ¡kovas neturi galimybės įgyvendinti LR Teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 31 d.

įsakymu Nr. 1R-289 patvirtinto Kreipimosi dėl mediatoriaus skyrimo ir mediatoriaus parinkimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos mediatorių sÄ raÅ¡o ir skyrimo tvarkos apraÅ¡o 6 punkto. Objektyvus negalėjimas įvykdyti Å¡ios nuostatos ieÅ¡kovui faktiÅ¡kai užkerta ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme galimybę. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, spręstina, kad Å¡is įstatyminio reglamentavimo trÅ«kumas asmeniui negali apriboti teisės į teisminę gynybÄ .

13. Pažymėtina ir tai, jog teismas nagrinėdamas Å¡eimos bylas yra aktyvus, todėl turi galimybę paskelbti ir atsakovės paieÅ¡kÄ (CPK 132, 376 straipsniai), o nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės – pasiÅ«lyti ginčo Å¡alims bandyti ginÄÄ spręsti teisminės mediacijos bÅ«du (Mediacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalis). Dėl procesinės bylos baigties 14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio priėmimÄ , todėl ginčijama nutartis naikintina.

Kadangi ieÅ¡kinio priėmimo klausimas priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, nutartį panaikinus, ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieÅ¡kovo M. Z. (M. Z.) ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjas Almantas Padvelskis