2023-04-19 Nr. AB-8525-3-61-3-01872-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-404-415/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01872-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 37.6.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (teisių perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba), (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (dabar – Lietuvos kalėjimų tarnyba)), dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 2S-979 (toliau – ir Departamento sprendimas); 2) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) direktoriaus 2022 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 42-587 (Vilniaus PN sprendimas); 3) perkelti pareiškėją į Vilniaus pusiaukelės namus.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus PN sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą perkelti jį tęsti laisvės atėmimo bausmę į Vilniaus PN pusiaukelės namus. Departamentas sprendimu pareiškėjo skundą pripažino nepagrįstu.

3. Pareiškėjas teigė, kad jis prašymo nagrinėjimo metu atitiko visus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytus reikalavimus (kriterijus), keliamus nuteistiesiems, kurie nori būti perkelti į pataisos įstaigos specialųjį padalinį – Pusiaukelės namus, todėl mano, kad į Vilniaus PN padalinį Pusiaukelės namus jis turėjo būti perkeltas. Pareiškėjas nurodo, kad sprendimai yra nemotyvuoti, juose tik nurodoma, kad pareiškėjas neatitinka BVK 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos ir siekiant nepažeisti asmens teisių ir visuomenės interesų pusiausvyros, pareiškėjo prašymas tęsti laisvės atėmimo bausmę perkeliant iš Vilniaus PN į Vilniaus PN-atviros kolonijos pusiaukelės namus netenkintinas.

4. Pareiškėjas nurodo, kad jis yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, intensyviai lankosi psichologo konsultacijose.

5. Pareiškėjas paaiškino, kad yra neįgalus, šią aplinkybę patvirtina 70% nedarbingumo lygio pažyma Nr. 0842958. Iš dalies darbingas yra 30%. Vilniaus PN neturi galimybių aprūpinti jį pagal turimas specialybes ir išsilavinimus apmokamu darbu. Per vienuolikos metų trukmės bausmės atlikimo laikotarpį buvo baustas tik 2 kartus, nuo paskutinės paskirtos nuobaudos praėjo daugiau kaip 6 metai, o skatintas už nepriekaištingą elgesį net 11 kartų, bausmę atlieka lengvoje grupėje.

6. Pareiškėjas teigė, kad Departamento sprendime išsakyta nuomonė prieštarauja Vilniaus PN administracijos socialinės reabilitacijos ir psichologinės tarnybų kolegialiai nuomonei, sprendime nepateikiamas pakankamas motyvavimas suinteresuotiems asmenims (tiek jam, tiek Vilniaus PN administracijai), todėl tapo neaišku, kokias dar sąlygas ir kriterijus nuteistas asmuo turi atitikti, kad galėtų būti taikoma BVK 69 straipsnio 2 dalyje nustatyta paskatinimo priemonė, perkėlimas į pusiaukelės namus.

7. Pareiškėjas nurodo, kad jam yra 52 metai, turi gyvenamąją vietą, yra vedęs, darbingo amžiaus, motyvuotas dirbti. Būdamas pakelės namuose bus priimtas dirbti MB „ (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „ (duomenys neskelbtini)“. Dirbdamas galėtų finansiškai padėti žmonai. Iki bausmės pabaigos likę 5 metai, kas palyginus su jau atlikta 11 metų bausme tikrai nėra labai daug.

8. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

9. Atsakovo atstovas paaiškino, kad Departamento direktoriaus įsakymu sudaryta Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija (toliau – Komisija) posėdžio metu nagrinėjo pareiškėjo prašymą perkelti jį į Vilniaus PN padalinį pusiaukelės namus. Posėdyje dalyvavę Komisijos nariai priėmė sprendimą siūlyti Vilniaus PN direktoriui pareiškėjo prašymo netenkinti ir neperkelti pareiškėjo iš Vilniaus PN į Vilniaus PN pusiaukelės namus. 2022 m. kovo 7 d. surašytas Komisijos Siūlymas dėl pareiškėjo neperkėlimo į pusiaukelės namus Nr. 1S-870, su kuriuo sutiko ir kurį patvirtino įstaigos vadovas.

10. Atsakovo atstovas nurodė, kad Komisija, nagrinėdama turimą dokumentinę medžiagą dėl pareiškėjo perkėlimo iš Vilniaus PN į Vilniaus PN pusiaukelės namus, nustatė, kad pareiškėjas bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, prevenciniuose užsiėmimuose, 2018 m. dalyvavo elgesio korekcinėse programose: „Tik tu ir aš“, „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, dailės terapijos programoje, „Agresijos ir autoagresijos valdymas“, 2019 m. dalyvavo psichologinėse konsultacijose. 2019 m.

Marijampolės profesinio rengimo centre įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu profesiją, 2020 m. įgijo batsiuvio, o 2021 m. siuvėjo profesijas, nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio pradėjo mokytis Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje baldžiaus profesijos. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos ar perkeltas tęsti laisvės atėmimo bausmės į pusiaukelės namus planuoja dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbininku. Taip pat teigia, kad galėtų dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbinio darbininko pareigose. Paleidimo atveju apsigyventų su sugyventine jai priklausiančiame bute (duomenys neskelbtini) (buvo pateikti tai patvirtinantys dokumentai).

Pareiškėjas su artimaisiais palaiko socialinius ryšius. Pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus duomenimis, vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo pareiškėjas neturėjo. Tačiau Komisija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad bausmės atlikimo metu pareiškėjas nedirba, o jo darbinė motyvacija nestabili. Pareiškėjas teigia, jog negali dirbti dėl sveikatos problemų, teigia – turintis 30 proc. nedarbingumo lygį (darbingumo lygį patvirtinančių dokumentų svarstant pareiškėjo prašymą dokumentinėje medžiagoje nebuvo pateikta).

Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas ankščiau yra teistas 4 kartus, šiuo metu bausmę atlieka už tai, kad organizavo ir vadovavo nusikalstamo susivienijimo veiklai, koordinavo narių veiklą darant nusikaltimus, susijusius su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu ir su tuo susijusiais veiksniais, tačiau teismo nuosprendyje savo kaltę dėl paskutiniųjų įvykdytų nusikaltimų neigė. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu dalinai prisiima atsakomybę už savo nusikalstamus veiksmus, pareiškėjo nusikalstamam elgesiui yra būdingas neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis nusikaltimų modelis.

Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta, kad pareiškėjo ankstesnis poreikis užsitikrinti savo statusą materialinėmis galimybėmis, jį pabrėžti bei išlaikyti, tokiu būdu didinant savo savigarbos bei pasitikėjimo savimi lygį, buvo svarbus kriminogeninis veiksnys, kuris skatino pareiškėjo savęs realizavimą nusikalstamose veikose. Kontroliuojantis elgesys, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai bei savo elgesio pasekmių įvertinimo stoka taip pat yra aktualūs su pareiškėjo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai veiksniai.

Nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, taip pat išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio bei nuostatų srityse ir reikalauja tolesnių tikslingų veiksmų. 2022 m. sausio 20 d. pareiškėjui buvo atliktas smurto rizikos įvertinimas, taikant HCR-20 metodiką, nustatyta, kad pareiškėjo smurtinio elgesio rizika šiuo metu taip pat yra vidutinė, todėl Komisijos buvo nuspręsta, kad pareiškėjo padaryta pažanga nėra akivaizdi ir dėl minėtų priežasčių jis neatitinka BVK 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos dėl perkėlimo į pusiaukelės namus.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

12. Departamentas nurodė, kad išanalizavęs pareiškėjo skundą ir visą pateiktą dokumentinę medžiagą, pagrįstai konstatavo, kad Vilniaus PN direktorius, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą perkelti jį į Vilniaus PN pusiaukelės namus tinkamai įvertino pateiktą medžiagą. Vilniaus PN direktoriaus sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad J. D. 2022 m. sausio 24 d. pateikė Vilniaus PN prašymą perkelti jį likusią laisvės atėmimo bausmės dalį atlikti į Vilniaus PN specialųjį padalinį – pusiaukelės namus. Komisija netenkino pareiškėjo prašymo perkelti tęsti laisvės atėmimo bausmę iš Vilniaus PN į Vilniaus PN pusiaukelės namus. Vilniaus PN direktorius, įvertinęs 2022 m. kovo 7 d. surašytą Komisijos siūlymą dėl pareiškėjo neperkėlimo į pusiaukelės namus Nr. 1S-870, 2022 m. kovo 15 d. motyvuotu raštu Nr. 42-587 „Dėl neperkėlimo į pusiaukelės namus“ informavo pareiškėją apie tai, kad jo prašymas perkelti jį tęsti laisvės atėmimo bausmę iš Vilniaus PN į Vilniaus PN pusiaukelės namus netenkintas. Pareiškėjas minėtą raštą BVK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskundė Departamentui, kuris 2022 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 2S-979 pripažino pareiškėjo skundą nepagrįstu.

15. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas formaliai atitiko BVK 69 straipsnio 2 dalies bei Aprašo 3 punkto reikalavimus, todėl turėjo formalią teisę pateikti prašymą dėl perkėlimo atlikti tolesnę bausmę į pusiaukelės namus: pareiškėjas yra atlikęs nustatytą bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja elgesio korekcijos programose, neturi nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus, tačiau vertino, kad vien to nepakanka, kadangi sprendžiant nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, bet būtina įvertinti ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, kuris socialinio tyrimo išvados vertinimu, rodo, kad tikslai dar nepasiekti, nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė.

16. Teismas nurodė, kad Komisija pareiškėjo prašymo netenkino konstatavusi, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, taip pat išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio, nuostatų srityse ir reikalauja tolesnių tikslingų veiksmų, todėl šiuo metu perkėlimas tolimesniam bausmės atlikimui į pusiaukelės namus nebūtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui.

17. Teismas vertino, kad Komisija, svarstydama pareiškėjo prašymą perkelti jį į pusiaukelės namus ir remdamasi 2022 m. sausio 22 d. socialinio tyrimo išvada Nr. 57-19, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, t. y. kad bausmės atlikimo metu ši rizika nebuvo akivaizdžiai sumažinta. Teismas sutiko su Komisijos padaryta išvada ir priimtu siūlymu, kuriuo pareiškėjo prašymas dėl perkėlimo į pusiaukelės namus nepatenkintas, kadangi pažanga yra suprantama kaip nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymas, t. y. tam tikri nuteistojo veiksmai, padedantys suvaldyti kriminogeninius veiksnius sumažinti jų įtaką, o akivaizdi pažanga reiškia realius, aiškius ir konkrečius asmens veiksnius, liudijančius apie nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą. Nagrinėjamu atveju negalima vienareikšmiškai teigti, kad nusikalstamo elgesio rizika pareiškėjo akivaizdžiai buvo sumažinta, kuri reikštų realius, aiškius ir konkrečius asmens veiksnius, liudijančius apie nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą.

18. Teismas sutiko ir su Departamento sprendime padaryta išvada, kad nors pareiškėjo reguliarus dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse, renginiuose, prevencinėse programose, rodo daromą pažangą ir motyvaciją keisti savo elgesį, charakterizuoja jį teigiamai, tačiau pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nebus matoma, kol pareiškėjas neįsitrauks į priemones, orientuotas į konkrečių nustatytų rizikos veiksnių valdymą, ir aktyviai jose nedalyvaus dėdamas asmenines pastangas.

19. Įvertinęs išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad Vilniaus PN direktoriaus sprendimas yra argumentuotas ir motyvuotas, aiškus, kad būtų suprantamas, yra aiškiai įvardytos prašymo netenkinimo priežastys, todėl nėra pagrindo jį naikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Departamento sprendimas taip pat vertintas kaip motyvuotas, išsamus, aiškus ir suprantamas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

20. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikini Vilniaus PN ir Departamento administracinius aktus, netenkintas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti Vilniaus PN perkelti pareiškėją toliau atlikti bausmę į Vilniaus PN specialų padalinį pusiaukelės namus.

21. Pareiškėjui išaiškinta, kad jis, vadovaudamasis Aprašo 14 punktu, kuriame numatyta, kad tuo atveju, jei nuteistojo prašymas arba įstaigos teikimas dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus nebuvo patenkintas, pakartotinai klausimas dėl šio nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus gali būti svarstomas ne anksčiau kaip po 4 mėnesių nuo sprendimo neperkelti į pusiaukelės namus priėmimo dienos. Prašymas dėl perkėlimo į pusiaukelės namus turi būti adresuojamas Departamento direktoriui. Taigi, pareiškėjas, vadovaudamasis išaiškintu, turi teisę dar kartą kreiptis su prašymu perkelti jį atlikti likusią bausmę į pusiaukelės namus.

III. 22. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

23. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, atsisakydamas tenkinti skundą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus, savo atsisakymą netinkamai motyvavo, nustatydamas aukštesnius reikalavimus, nei įstatymai. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus PN nėra jokių sąlygų susirasti darbo ir įsidarbinti. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN dėl darbo, tačiau gavo atsakymą, kad šiuo metu nėra laisvų darbo vietų. Pareiškėjo vertinimu, teiginiai, dėl darbo paieškos Vilniaus PN yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nesuderinami su bendruoju teisės principu, kad teisė nereikalauja to, kas neįmanoma.

24. Pareiškėjas nurodo, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nuosprendžio priėmimas ir jo įsiteisėjimas yra būtent ta riba, kuomet pasikeičia nusikaltimą padariusio asmens teisinis statusas – jis nustoja būti nusikaltimo padarymu kaltinamu asmeniu ir pradeda atlikinėti paskirtą bausmę, taip reabilituodamasis prieš visuomenę. Būtent nuo šio momento Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintas non bis in idem principas nebeleidžia asmeniui prikaišioti jo padaryto nusikaltimo sunkumo, nusikaltimo rūšies, ar kitaip bloginti jau nuteisto ir bausmę atlikinėjančio asmens teisinę padėtį tais pagrindais, kuriais jis jau yra teismo nuteistas, nes tai būtų baudimu pakartotinai.

25. Pareiškėjo vertinimu, teismo nurodytos aplinkybės, į kurias atsižvelgiant atsisakyta perkelti pareiškėją į pusiaukelės namus, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, ankstesni teistumai yra statiniai veiksniai, kurių bausmės vykdymo laikotarpiu neįmanoma pakeisti, todėl remiantis vien jais, tuo motyvuojant dėl perkėlimo į pusiaukelės namus netaikymą iš esmės yra kvestionuojama pati perkėlimo į pusiaukelės namus instituto esmė. Būtent todėl įstatymų leidėjas į BVK 69 straipsnio 2 dalį numatytus kriterijus įtraukė tik tas aplinkybes, kurios nėra nekintamos ir kurios pirmiausia priklauso nuo paties nuteistojo (nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir pan.). Vilniaus apygardos teismas, skirdamas pareiškėjui laisvės atėmimo bausmę, jau atsižvelgė į jo padarytos veikos pavojingumą ir sunkumą, o sprendžiant dėl perkėlimo į pusiaukelės namus klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais, perkėlimo į pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teismas nepagrįstai esminę reikšmę suteikė veiksniams, kurių pareiškėjas negali pakeisti.

26. Pareiškėjas akcentuoja, kad perkeltas į pusiaukelės namus asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti asmens grąžinimą iš pusiaukelės namų į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Todėl, netgi taikant asmens perkėlimą į pusiaukelės namus iš pataisos įstaigos, bausmės tikslų įgyvendinimas yra tęsiamas, o nuteistasis skatinamas pasitaisyti, taip netgi sėkmingiau užtikrinant bausmės tikslų įgyvendinimą.

27. Pareiškėjo vertinimu, nesant išskirtinių jo asmenybę neigiamai charakterizuojančių požymių ir konstatavus vidutinę riziką pakartotinai nusikalsti, išėjus į laisvę turint garantuotą gyvenamąją vietą, darbą, teismas, motyvuodamas vien tuo pagrindu, jog pareiškėjas anksčiau buvo teistas, atsisakydamas tenkinti skundą, netinkamai vertino visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nustatydamas nepagrįstai aukštus kriterijus, aukštesnius nei numatyti įstatymo leidėjo, taip iš esmės apribodamas pareiškėjo galimybę būti perkeltam į pusiaukelės namus. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 10 d. yra formalus bei paremtas iš esmės netinkamais motyvais, jis laikytinas nepagrįstu, todėl naikintinas.

28. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

29. Vilniaus PN vertinimu, pareiškėjas nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Vilniaus PN teigimu, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinių teisės normų nepažeidė, todėl teismo sprendimas turi būti paliekamas nepakeistas.

30. Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

31. Departamentas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą remdamasis formuojama teismų praktika, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo ir apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Esminis bylos dalykas – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. 2S-979 ir Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 42-587, kuriais netenkintas pareiškėjo prašymas dėl jo perkėlimo į Vilniaus pusiaukelės namus, teisėtumas ir pagrįstumas.

33. Byloje nustatyta, kad gavę pareiškėjo prašymą perkelti jį į Vilniaus pusiaukelės namus, Vilniaus pataisos namai pavedė Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sprendimams dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus sudarytai komisijai įvertinti informaciją, susijusią su nuteistojo prašymu perkelti į pusiaukelės namus. Komisija, įvertinusi turimą medžiagą, be kita ko, nustatė, kad pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, taip pat išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio, nuostatų srityse ir reikalauja tolesnių tikslingų veiksmų. Nustatyta, kad pareiškėjo smurtinio elgesio rizika šiuo metu taip pat yra vidutinė. Įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes Komisija sprendė, kad pareiškėjo padaryta pažanga nėra akivaizdi, todėl jis neatitinka BVK 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos dėl perkėlimo į pusiaukelės namus ir siūlė Vilniaus pataisos namų direktoriui netenkinti pareiškėjo prašymo dėl perkėlimo į pusiaukelės namus. Atsižvelgdami į Komisijos siūlymą Vilniaus PN netenkino pareiškėjo prašymo. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, konstatavo, kad Vilniaus PN visą pareiškėją charakterizuojančią informaciją vertino kompleksiškai. Kalėjimų departamentas akcentavo, kad pareiškėjo nusikalstamo elgesio ir smurtinio elgesio rizika išlieka vidutinė, nėra nustatyta akivaizdi pareiškėjo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius, tokius kaip mąstymas ir elgesys, nuostatos, gyvenimo stilius ir draugai. Kalėjimų departamentas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pateikė darbingumo lygio pažymą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas yra 70 proc. nedarbingas, o išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyta, kad pareiškėjas negali kelti didelio svorio, dirbti darbų, susijusių su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu, todėl Departamentas išreiškė pagrįstą abejonę, ar pareiškėjas galės dirbti planuojamą statybos darbininko darbą.

34. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus dėl ginčijamų sprendimų nepagrįstumo ir neteisėtumo, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad sprendimai yra teisingi ir nėra faktinio ir teisinio pagrindo juos panaikinti.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundo reikalavimai būtų patenkinti, nes pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovas ir teismas netinkamai vertino visas klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nustatė nepagrįstai aukštus kriterijus, aukštesnius nei numatyti įstatymo leidėjo, taip iš esmės apribodamas pareiškėjo galimybę būti perkeltam į pusiaukelės namus.

36. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

37. BVK 69 straipsnio 2 dalyje (2020 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. XIII-3023 redakcija), be kita ko, nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės, o nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, – yra atlikę ne mažiau kaip šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios; 2) iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jam liko ne daugiau kaip vieneri metai; 3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 4) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 5) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus; 6) laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės aktų pažeidimų. Pagal to paties straipsnio 6 dalį, teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Departamento direktorius.

38. Departamento direktorius, siekdamas užtikrinti tinkamą nuteistųjų perkėlimą į pusiaukelės namus ir grąžinimą iš jų, patvirtino Aprašą (2021 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-210 redakcija), nustatantį nuteistųjų, atliekančių terminuotą laisvės atėmimo bausmę, perkėlimo į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus specialų padalinį – pusiaukelės namus bei grąžinimo iš jų tvarką ir pusiaukelės namų darbo organizavimo tvarką. Aprašo 5 punkte nustatyta, kad įstaigos direktorius, kuriam nuteistasis pateikė prašymą perkelti į pusiaukelės namus, įsitikinęs, kad nuteistasis, kuris gali būti perkeltas į pusiaukelės namus, atitinka, be kita ko, BVK 69 straipsnio 2 dalyje nustatytus formaliuosius pagrindus (sąlygas), paveda Resocializacijos skyriaus atsakingam darbuotojui parengti sprendimui dėl perkėlimo į pusiaukelės namus priimti būtiną šią dokumentinę medžiagą (informaciją): 5.1. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą; 5.2. socialinio tyrimo išvadą; 5.3. nuteistojo prašymą arba įstaigos teikimą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus; 5.4.

įsipareigojimą susirasti darbą ir nuteistojo sutikimą dirbti įstaigos pasiūlytą darbą, taip pat kitą informaciją apie nuteistojo galimybes dirbti ir mokytis už įstaigos ribų; 5.5. duomenis apie nuteistojo finansinius įsiskolinimus; 5.6. bausmės atlikimo terminą, galimo perkėlimo į pusiaukelės namus bei lygtinio paleidimo datą; 5.7. nuosprendžio, pagal kurį nuteistasis atlieka bausmę, kopiją arba išrašą; 5.8. žinomą informaciją apie nustatytus apribojimus dirbti tam tikrą darbą (teismo sprendimą, neįgaliojo pažymėjimą, išvadą dėl darbo sąlygų ir pobūdžio ir pan.); 5.9. galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją; <...> 5.11. kitą dokumentinę medžiagą (informaciją), kuri gali turėti reikšmės priimant sprendimą.

Šie duomenys pateikiami Komisijai (Departamento direktoriaus įsakymu sprendimams dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus sudaryta komisija) (Aprašo 6 p.). Komisija, apsvarsto pateiktą dokumentinę medžiagą (informaciją) ir posėdyje priima motyvuotą, vieną iš Aprašo 7 punkte išvardytų sprendimų. Aprašo 8 punkte nustatyta, kad Komisija, priimdama sprendimą, įvertina: 8.1. likusį laiką iki galimo lygtinio paleidimo arba bausmės pabaigos; 8.2. nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu; 8.3. nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus; 8.4. individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymo rezultatus; 8.5. nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius; 8.6. nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis laisvėje; 8.7. nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį; 8.8. ar nuteistasis nėra įtrauktas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą; 8.9. intensyvaus rengimo nuteistajam būtinumą prieš paleidžiant jį iš pataisos įstaigos; 8.10. kitas aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimo dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus priėmimui.

Departamento direktoriui pritarus Aprašo 7.4 papunktyje nurodytam Komisijos sprendimui (teikti siūlymą Departamento direktoriui neperkelti nuteistojo į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai) nuteistajam parengiamas atsakymas dėl prašymo perkelti į pusiaukelės namus netenkinimo arba Departamento direktorius priima kitą motyvuotą sprendimą (Aprašo 13 p.).

39. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą grindė vien tokiomis aplinkybėmis kaip nusikalstamos veikos pobūdis, ankstesni teistumai, kurių bausmės vykdymo laikotarpiu neįmanoma pakeisti, tačiau bylos duomenys paneigia šiuos pareiškėjo teiginius.

40. Bylos duomenys patvirtina, kad sprendimai atsisakyti pareiškėją perkelti į pusiaukelės namus priimti įvertinus visas Aprašo 8 punkte nustatytas reikšmingas aplinkybes ir konstatavus, kad pareiškėjas neatitinka BVK 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos sąlygos – nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta. Kaip patvirtina byloje esantys duomenys (Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus 2022 m. sausio 24 d. socialinio tyrimo išvada, Komisijos siūlymas) nustatyta vidutinė pareiškėjo nusikalstamo elgesio ir smurtinio elgesio rizika. Minėtuose dokumentuose pažymima, kad nėra nustatyta akivaizdi pareiškėjo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius, tokius kaip mąstymas ir elgesys, nuostatos, gyvenimo stilius ir draugai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir buvo priimti Vilniaus PN ir Departamento sprendimai neperkelti pareiškėjo į pusiaukelės namus. Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nustatė aukštesnius kriterijus, nei yra nustatyti įstatymo leidėjo, taip iš esmės apribodamas pareiškėjo galimybę būti perkeltam į pusiaukelės namus, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi iš ginčijamų sprendimų motyvų ir teismo sprendimo motyvų yra matyti, jog esmine aplinkybe, kuria remiantis pareiškėją atsisakyta perkelti į pusiaukelės namus, yra nurodytas pareiškėjo neatitikimas būtent įstatyme nurodytai vienai iš privalomųjų perkėlimo į pusiaukelės namus sąlygų, t. y. sąlygai, susijusiai su pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika.

41. Pirmosios instancijos teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį į Departamento sprendime nurodytus išaiškinimus, kad reguliarus dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse, renginiuose, prevencinėse programose, rodo pareiškėjo pažangą ir motyvaciją keisti savo elgesį, charakterizuoja pareiškėją teigimai, tačiau pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nebus matoma, kol pareiškėjas neįsitrauks į priemones, orientuotas į konkrečių rizikos veiksnių valdymą ir aktyviai jose nedalyvaus dėdamas pastangas. Departamentas pareiškėjui rekomendavo kilus neaiškumams dėl rizikos veiksnių nustatymo ir socialinės reabilitacijos priemonių, tinkamiausių pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymui, kreiptis į pataisos namų Resocializacijos skyriaus specialistus.

42. Pirmosios instancijos teismas taip pat akcentavo, kad remiantis Aprašo 14 punktu pareiškėjas po 4 mėnesių nuo sprendimo neperkelti į pusiaukelės namus priėmimo dienos gali pakartotinai kreiptis su prašymu perkelti jį į pusiaukelės namus.

43. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, bei padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjo ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis