a05e6977-ecc9-4e5f-8796-55c882364f5a · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Jolanta Gailevičienė                                      Civilinė byla Nr. 2A-364-777/2015Teisėja Diana Vercinskė                           (Proceso Nr. 2-10-3-00874-2013-1)                                      Procesinio sprendimo kategorijos                                                                                                     44.2.4.1; 44.5.1; 44.5.2; 45.8;

                                                                                                    99.5; 121.15; 121.21 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. vasario 10 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, teisėjų Raimondos Andrulienės ir Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės J.

G. apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014-10-20 sprendimo ir Palangos miesto apylinkės teismo                 2014-10-27 papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo I. T. ieÅ¡kinį atsakovei J. G., trečiajam asmeniui P. G. (P. G.) dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės J. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui I. T. dėl nuostolių atlyginimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas 2013-10-18 kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, juo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 6 000 Lt, kurios atsakovė nepagrįstai sulaikė ir negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui vykdant lengvojo automobilio „Audi S4“ (toliau – automobilis) 2013-03-15 pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – sutartis), ir turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad su atsakove sudarė sutartį, kuria atsakovė pardavė ieÅ¡kovui automobilį. IeÅ¡kovas už perkamÄ automobilį sumokėjo dalį kainos – 6 000 Lt. IeÅ¡kovas nurodė ir tai, kad atsakovė 2013-07-31 pareiÅ¡kimu nepagrįstai apkaltino ieÅ¡kovÄ vienaÅ¡aliu sutarties nutraukimu. Atsakovė pati neperdavė ieÅ¡kovui transporto priemonės, tačiau jÄ perleido kitam asmeniui. Atsakovė neturi pagrindo praturtėti ieÅ¡kovo sÄ skaita. Atsakovė nepagrįstai atsisako grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 6 000 Lt.Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir skirti ieÅ¡kovui 5 000 Lt baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, pusę sumos skirti atsakovei. Nurodė, kad automobilis buvo perduotas ieÅ¡kovui iÅ¡ karto po sutarties sudarymo, jis automobiliu važinėjosi 3 mėnesius ir pats jį grÄ Å¾ino atsakovei. IeÅ¡kovas automobilį atsakovei grÄ Å¾ino apgadintÄ ir be ratlankių su ant jų užmautomis žieminėmis padangomis komplekto.

Automobilio apgadinimus patvirtina pridedamos fotonuotraukos, kurios darytos iki perdavimo ieÅ¡kovui ir po to, kai jis grÄ Å¾ino automobilį atsakovei. Matyti, kad įlenktos vairuotojo priekinės durelės. Be to, iÅ¡ filmuotos medžiagos bus matyti, kaip ieÅ¡kovas kažkÄ pjausto automobilio dugne. IeÅ¡kovas gauto atsakovės automobilio visus tuos                    3 mėnesius visiÅ¡kai netausojo. Automobilio variklis buvo didelio galingumo, todėl jaunuolis mėgdavo su juo greitai važinėtis.

Po to, kai ieÅ¡kovas gavo automobilį, nesumokėjo atsakovei nė vienos mėnesinės 200 Lt įmokos, numatytos sutartyje. Todėl teismas turi pripažinti, kad sutartis buvo nutraukta dėl ieÅ¡kovo kaltės. Po to, kai ieÅ¡kovas grÄ Å¾ino automobilį ir tokiais neteisėtais veiksmais nutraukė sutartį, automobilis buvo parduotas trečiajam asmeniui už 10 000 Lt pagal          2013-06-25 automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Automobilis buvo parduotas už pusę kainos, palyginti su ta, kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovei pagal sutartį (20 000 Lt).

Automobilio kaina sumažėjo dėl žalos, kuriÄ ieÅ¡kovas padarė automobiliui. Todėl ieÅ¡kovas yra skolingas atsakovei. Nurodė ir tai, kad ieÅ¡kovas iki kreipimosi į teisininkus ir teismÄ grasino ir reikalavo iÅ¡ atsakovės grÄ Å¾inti jam pinigus, sumokėtus už automobilį. Dėl Å¡ios priežasties atsakovė ėmėsi teisinių priemonių ir per notarę 2013-07-31 iÅ¡siuntė ieÅ¡kovui pareiÅ¡kimÄ . PareiÅ¡kime buvo nurodyta, kad atsakovas apgadino automobilį, tačiau Å¡io pareiÅ¡kimo ieÅ¡kovas 2013-08-27 raÅ¡te neginčijo.Atsakovė 2014-01-09 teismui pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, juo prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 10 000 Lt negautų pajamų, 6 534 Lt nuostolių už naudojimÄ si automobiliu, 2 800 Lt nuostolių už ieÅ¡kovo parduotus atsakovės automobilio ratlankius, iÅ¡ viso 19 334 Lt.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas atsakovei grÄ Å¾ino apgadintÄ automobilį, dėl ko sumažėjo automobilio vertė. Pagal sutartį automobilis ieÅ¡kovui buvo parduotas už 20 000 Lt. IeÅ¡kovui 3 mėnesius prasivažinėjus Å¡iuo automobiliu jo kaina sumažėjo iki 10 000 Lt, nes už tokiÄ kainÄ Å¡is automobilis buvo parduotas 2013-06-25 D. B.. IÅ¡ pateiktų fotonuotraukų plika akimi matomi kėbulo apgadinimai (vairuotojo pusės durelių įlenkimas). Pirkėjui D. B. patikrinus techninę automobilio bÅ«klę, iÅ¡aiÅ¡kėjo daugiau jo defektų, kurie atsirado šį automobilį naudojus ieÅ¡kovui.

Filmuota medžiaga ir nuotraukos patvirtina, kad ieÅ¡kovas automobilio netausojo. Dėl ieÅ¡kovo kaltės anksčiau laiko nepasibaigus sutarčiai, atsakovė bÅ«tų gavusi 20 000 Lt. Dėl ieÅ¡kovo kaltės apgadinus automobilį ir dėl jo kaltės nutraukus sutartį anksčiau termino nuvertėjęs apgadintas automobilis buvo parduotas kitam pirkėjui už 10 000 Lt kainÄ . Dėl to atsakovė patyrė 10 000 Lt žalÄ . IeÅ¡kovas, reikalaudamas atgauti 6 000 Lt pradinio įnaÅ¡o, iÅ¡ esmės praÅ¡o, kad jo pasivažinėjimas automobiliu 3 mėn. bÅ«tų pripažintas nemokamu.

Teisė važinėtis svetimu automobiliu – tai yra vertybė, kuri įvertinama pinigais. Tai nėra nemokama teisė. Automobilio nuosavybės teisė buvo iÅ¡likusi atsakovei, iki ieÅ¡kovas sumokės bent 75 proc. automobilio kainos. VisÄ tÄ laikotarpį (3 mėn.), kol ieÅ¡kovas naudojosi atsakovės automobiliu, atsakovė pati negalėjo juo naudotis, todėl patyrė nepatogumų (nuostolių). Tuo tarpu ieÅ¡kovas iÅ¡ to naudojimosi automobiliu gavo naudos – jis neatlygintinai naudojosi svetimu automobiliu.

Ta nauda, kuriÄ gavo ieÅ¡kovas, apskaičiuotina įvertinus, kiek kainuoja panaÅ¡aus automobilio nuoma. 2013-08-27 raÅ¡te ieÅ¡kovas patvirtino, kad ieÅ¡kovas pardavė ginčo automobilio ratlankius (su padangomis). Ratlankius su padangomis atsakovė pirko už 2 800 Lt. Todėl atsakovei dėl ratlankių praradimo padaryti nuostoliai sudaro 2 800 Lt. IeÅ¡kovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kia neteisėtu sutarties nutraukimu ir automobilio apgadinimu. IeÅ¡kovo kaltė yra preziumuojama ir yra aiÅ¡ki, įvertinus jo veiksmus ir neveikimÄ , tiek vykdant sutartį, tiek naudojantis ginčo automobiliu.IeÅ¡kovas atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka.

Nurodė, kad atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje pripažino faktÄ , jog ji automobilį 2013-06-25 pardavė trečiajam asmeniui pirkėjui D. B.. Tokiais veiksmais atsakovė veikė prieÅ¡ sutartį, t. y. atsakovė, pasiraÅ¡iusi automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, vengė perduoti nuosavybės teises į automobilį ieÅ¡kovui, nepasirašė automobilio perdavimo–priėmimo akto, ieÅ¡kovui nepateikė automobilio registracijos dokumentų. Todėl dėl atsakovės kaltų veiksmų nebuvo vykdoma sutartis, nes atsakovė automobilio neperdavė ieÅ¡kovui, tačiau automobilį pardavė trečiajam asmeniui, bet apie automobilio pardavimÄ nepranešė ieÅ¡kovui.

Todėl sutartis ir Å¡iuo metu yra galiojanti, ji yra nenutraukta, tačiau sutartis atsakovės liko neįvykdyta. Atsakovė ieÅ¡kovui negrÄ Å¾ino sumokėtų 6 000 Lt. Nurodė ir tai, kad ieÅ¡kovas 2013 m. laikotarpiu nuo 2013-01-02 iki 2013-06-19 dirbo atsakovės sutuoktinio valdomose bendrovėse ir ekonomiÅ¡kai buvo susijęs su atsakovės Å¡eima. Kol ieÅ¡kovas dirbo atsakovės Å¡eimos bendrovėse ir tarp ieÅ¡kovo bei atsakovės buvo geri dalykiÅ¡ki santykiai, atsakovės sutuoktinis davė sutikimÄ iÅ¡bandyti perkamÄ automobilį.

Todėl ieÅ¡kovas po automobilio pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo ginčo automobiliu važinėjo po PalangÄ , t. y. iÅ¡ darbo vietos iki savo gyvenamosios vietos ir atgal, taip pat Å¡iuo automobiliu vykdė darbo sutartimi su atsakovės sutuoktinio bendrovėmis sulygtas užduotis. Tačiau atsakovė ieÅ¡kovui niekada neperdavė Å¡io automobilio registracijos dokumentų, sÄ moningai nepasirašė automobilio priėmimo–perdavimo akto, todėl ieÅ¡kovas neturėjo galimybės ginčo automobilio užregistruoti nustatyta tvarka VÄ® „Regitra“ savo vardu sutarties pagrindu.

Atsakovė ieškovui nežinant ginčo automobilį savo nuožiūra                     2013-06-25 pardavė trečiajam asmeniui D. B.. 2013-06-19 ieškovo darbo santykiai atsakovės sutuoktinio bendrovėje pasibaigė ir atsakovė ieškovui nepareiškė jokių materialinio pobūdžio pretenzijų dėl ginčo automobilio techninės būklės ir (ar) jo vertės sumažėjimo. Atsakovė taip pat nereiškė ieškovui jokių pretenzijų dėl pinigų, mokėtų už automobilį.

Atsakovė, nenutraukusi sutarties, neturėjo teisės Å¡io automobilio parduoti kitam asmeniui. Dėl atsakovės nesÄ Å¾iningo elgesio ieÅ¡kovo atžvilgiu atsakovė neįgijo reikalavimo teisės dėl nuostolių atlyginimo, nes atsakovė savo nuožiÅ«ra parduodama automobilį kitam asmeniui ir apie tai nepraneÅ¡dama ieÅ¡kovui veikė savo rizika, o prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovės iÅ¡dėstyti reikalavimai yra nepagrįsti. Nurodė ir tai, kad automobilis D. B. parduotas 2013-06-25. Atsakovė tik 2013-11-13 pradėjo susiraÅ¡inėti su D.

B. dėl automobilio defektų. Vadinasi, tariamų ar galimų defektų galėjo atsirasti automobilį valdant D. B., nes 2013-06-25 pirkdamas šį automobilį jokių pretenzijų atsakovei dėl automobilio techninės būklės nepareiškė. Atsakovės reikalavimas dėl pinigų už automobilio ratlankius yra nepagrįstas. Atsakovė sudarydama automobilio ir vėliau 2013-06-25 pirkimo–pardavimo sutartis nefiksavo parduodamo automobilio komplektacijos apyrašo. Vadinasi, nei automobilio pardavėjas, nei abu automobilio pirkėjai neteikė reikšmės naudoto automobilio komplektacijai.

Automobilio pardavėjas ir abu pirkėjai automobilį pirko savo rizika, nes automobilio techninės būklės ir automobilio komplektacijos netikrino, nefiksavo rašytiniuose dokumentuose. Atsakovės pateiktas ratlankių įsigijimo dokumentas yra netinkamas rašytinis įrodymas. Iš šio ratlankių pirkimo dokumento nėra aišku, kokia konkrečiai prekė buvo pirkta ir kokiam tikslui ši prekė buvo panaudota. Nurodė, kad atsakovės reikalavimas dėl 6 534 Lt nuompinigių priteisimo yra nepagrįstas.

PasiraÅ¡ius sutartį, automobilio savininku buvo ieÅ¡kovas. Todėl ieÅ¡kovas teisėtai atliko bandomuosius automobilio važiavimus. Byloje nėra duomenų, kad automobiliu ieÅ¡kovas bÅ«tų važiavęs savavaliÅ¡kai ar be atsakovės sutikimo. Ginčo automobilis nuolat stovėdavo prie ieÅ¡kovo darbo vietos patalpų, kuriose Å«kinę komercinę veiklÄ vykdė atsakovės sutuoktinio bendrovės, kuriose ieÅ¡kovas dirbo direktoriumi. VienÄ dienÄ iÅ¡ kiemo Å¡is automobilis buvo iÅ¡varytas atsakovės iniciatyva ieÅ¡kovui nežinoma kryptimi.

Nurodė ir tai, sutartyje nebuvo sutarta su atsakove, kad ieškovas atlikdamas automobilio bandymo važiavimus privalo atsakovei mokėti automobilio nuomos mokestį. Tokiu atveju automobilio nuoma prieštarautų automobilio pirkimo–pardavimo sutarties esmei.Palangos miesto apylinkės teismas 2014-10-20 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Nurodė, kad 2013-03-15 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi, sudaryta tarp šalių – ieškovo ir atsakovės, atsakovė pardavė ieškovui jai nuosavybės teise priklausantį automobilį.

Automobilis parduotas už 20 000 Lt, susitarta, kad pirkėjas – ieÅ¡kovas už nusipirktÄ automobilį moka dalimis, sumoka 6 000 Lt pradinį įnaÅ¡Ä ir įsipareigoja už automobilį mokėti po 200 Lt mėnesinėmis įmokomis. Sutartyje nurodyta, kad parduodamas automobilis nėra areÅ¡tuotas ar kitaip suvaržytas kitų asmenų teisėmis į jį. 2013-06-25 automobilio pirkimo–pardavimo sutartimi, sudaryta tarp pardavėjos – atsakovės ir pirkėjo D. B., atsakovė pardavė D. B. automobilį.

Nustatyta, kad automobilis laikotarpiu nuo 2011-08-22 iki 2013-04-03 buvo areÅ¡tuotas antstolio A. N. patvarkymu. Konstatavo, kad Å¡alys pripažino faktÄ , jog automobilis buvo perduotas ieÅ¡kovui naudotis kaip bÅ«sima jo nuosavybė, ieÅ¡kovo teigimu, ir kaip darbo priemonė, nes jo darbo vieta sutapo su atsakovės Å¡eimos gyvenamÄ ja vieta. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovei sumokėjo tris kartus po 200 Lt įmokų už automobilį, tačiau atsakovė šį faktÄ neigia. Be to, atsakovė pripažino, kad po 2013-03-15 sutarties su ieÅ¡kovu dėl automobilio pirkimo–pardavimo ji taip pat keletÄ kartų naudojosi tuo pačiu automobiliu.

Å alys pripažino, kad 2014 m. birželio mėnesį, iki                    2013-06-25 automobilio pirkimo–pardavimo sutarties su D. B. sudarymo, ieÅ¡kovas dėl konflikto su trečiuoju asmeniu atsakovės sutuoktiniu P. W. G. atsakovei grÄ Å¾ino automobilį. Apie atsakovės ketinimus automobilį parduoti kitam asmeniui ieÅ¡kovas nebuvo informuotas, ieÅ¡kovui nebuvo žinoma ir apie automobilio areÅ¡tÄ 2013-03-15 sutarties sudarymo metu, nes Å¡i informacija jam tapo žinoma 2014-04-09.

Å alys pripažįsta, kad ieÅ¡kovas atsakovei perdavė 6 000 Lt pradinį įnaÅ¡Ä , kurio atsakovė ieÅ¡kovui negrÄ Å¾ino, teigdama, kad ieÅ¡kovas naudodamasis automobiliu jį apgadino, naudojosi juo neatlygintinai, be to, naudojo netinkamai, kenkdamas automobilio bÅ«klei ir prekinei jo vertei. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2013-03-15 sutartis dėl automobilio pirkimo–pardavimo yra nutraukta. Nurodė, kad sutarčiai pasibaigus, taikoma restitucija ir sutarties Å¡alims grÄ Å¾intina viskas, kas buvo perduota pagal sutartį, t. y.

Å¡alys sugrÄ Å¾inamos į iki sutarties buvusiÄ padėtį. Nustatyta, kad atsakovei sutarties objektas – automobilis grÄ Å¾intas, jis pagal                     2013-06-25 sutartį atsakovės parduotas kitam asmeniui, tačiau ieÅ¡kovo sumokėtas pradinis įnaÅ¡as ir įmokos negrÄ Å¾intos. Teismas konstatavo ir tai, kad 2013-03-15 sutartis pasibaigė dėl abiejų sutarties Å¡alių kaltės, dėl nepakankamo bendradarbiavimo vykdant sutarties sÄ lygas, todėl atsakovė neturi teisinio ir faktinio pagrindo atsisakyti grÄ Å¾inti pradinį įnaÅ¡Ä .

Teismas atsakovės kaltės laipsnį dėl sutarties sudarymo aplinkybių, nuslėpus parduodamo turto areÅ¡to faktÄ , bei vykdymo, nutraukimo, pardavus automobilį kitam asmeniui apie tai nepraneÅ¡us pirminiam turto pirkėjui, pripažino didesniu, nei kitos sutarties Å¡alies – ieÅ¡kovo. Pažymėjo, kad atsakovė 2014-06-25 sudarydama automobilio pirkimo–pardavimo sutartį su kitu pirkėju D. B.. aktyviais veiksmais parodė, kad nutraukia 2013-03-15 tos pačios transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį su pirkėju ieÅ¡kovu.

Tokiu bÅ«du pažeidė CK 6.218 str. 1 d. nuostatÄ praneÅ¡ti sutarties Å¡aliai apie sutarties nutraukimÄ . Teismui nepateikta duomenų apie tai, kad atsakovė buvo pasiÅ«liusi ieÅ¡kovui visiÅ¡kai įvykdyti 2013-03-15 sutartį (CK 6.218 str. 2 d.). Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nekelia abejonių aplinkybė, jog ieÅ¡kovas atsakovei tris kartus sumokėjo po 200 Lt, nes bÅ«tent tris mėnesius ieÅ¡kovas naudojosi automobiliu, ir, jei ieÅ¡kovas bÅ«tų pažeidęs įmokų mokėjimo prievolę, ji turėjo faktinį ir teisinį pagrindÄ atsiimti automobilį ir pareikÅ¡ti pretenzijas, pretenzija pareikÅ¡ta tik 2013-07-31, kai automobilis, 2013-06-25 sutartimi jau buvo parduotas kitam asmeniui.

Pažymėjo ir tai, kad 2013-07-31 atsakovės pareiÅ¡kime nėra jokių duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas automobilį grÄ Å¾ino apgadintÄ ir kad dėl to atsirado nuostolių. Konstatavo, kad atsakovė turi pareigÄ ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti viskÄ , kÄ gavo pagal sutartį, ir tai sudaro 6 000 Lt pradinio įnaÅ¡o už perkamÄ daiktÄ ir            600 Lt vėliau po 200 Lt tris kartus sumokėtų įmokų. Teismas konstatavo ir tai, kad ieÅ¡kovas pripažino teismo posėdžio metu ir                          2013-08-27 pareiÅ¡kimu faktines aplinkybes, kad už 900 Lt jis pardavė automobilio ratlankius.

Todėl ieÅ¡kovui priteistina pagal 2013-03-15 sutartį 6 600 Lt suma mažintina iki 5 700 Lt, tokiu bÅ«du iÅ¡ dalies tenkinant atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dalį dėl nuostolių už ieÅ¡kovo parduotus automobilio ratlankius priteisimo. Atsakovės teismui pateiktus duomenis dėl ieÅ¡kovo parduotų automobilio ratlankių vertės vertino kritiÅ¡kai, nes ratlankių pirkimo–pardavimo sutartis neatitinka sutarties turinio reikalavimų. Teismas ieÅ¡kovo nurodytÄ parduotų ratlankių kainÄ â€“ 900 Lt vertino kaip realiÄ ir teisingÄ , įvertino ir tai, kad tokia parduotų ratlankių kaina nurodyta                        2013-08-27 ieÅ¡kovo praneÅ¡ime atsakovei, iki kol buvo iÅ¡kelta byla teisme ir tarp Å¡alių vyko derybos dėl 2013-03-15 sutarties vykdymo.

Teismas nurodė, kad kiti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai dėl nuostolių priteisimo vertintini kaip nepagrįsti, nes neįrodyti nuostolių atsiradimo pagrindai ir dydis. Dėl ieÅ¡kovo naudojimosi automobiliu tris mėnesius atsakovė nepatyrė nuostolių, nes ieÅ¡kovui automobilis perduotas kaip bÅ«simam savininkui, už automobilį sumokėjus pradinį 6 000 Lt įnaÅ¡Ä ir 600 Lt trijų mėnesių įmokas. Tai, kad ieÅ¡kovas automobilį naudojo asmeniniais ir darbo tikslais, nesudaro pagrindo Å¡iuos veiksmus laikyti turto naudojimo nuostoliais.

Be to, atsakovė pripažino faktÄ , kad naudojo automobilį savo reikmėms, kai jis po 2013-03-15 sutarties sudarymo jau buvo perduotas ieÅ¡kovui, kaip bÅ«simam Å¡io turto savininkui. Vaizdo įraÅ¡Ä apie automobilio eksploatavimÄ teismas vertino kritiÅ¡kai, nes Å¡ie įraÅ¡ai yra neinformatyvÅ«s ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, kaip ir liudytojų            G. T. ir A. Z. parodymai nuostolių atsiradimo fakto neįrodo ir nepatvirtina. Atsakovės pateiktÄ 2013-06-25 sutarties Å¡alies automobilio pirkėjo ir savininko D.

B. pretenzijÄ dėl automobilio techninės bÅ«klės tai pat vertinto kritiÅ¡kai, nes transporto priemonės bÅ«klė nebuvo įvertinta sutarties sudarymo metu ir D. B. pretenzija pardavėjai atsakovei dėl transporto priemonės trÅ«kumų pareikÅ¡ta tik 2013-11-13, kai Å¡i byla teisme iÅ¡kelta 2013-10-18. Tuo tarpu Å¡alys pripažino, kad ieÅ¡kovas automobilį atsakovei grÄ Å¾ino 2013 m. birželio mėnesį, todėl automobilio techninė bÅ«klė galėjo pablogėti dėl kitų nuo ieÅ¡kovo nepriklausančių aplinkybių.

Netenkino atsakovės prašymo taikyti ieškovui piktnaudžiavimo procesu sankcijas, atsakovei neįrodžius, teismui nenustačius ieškovo piktnaudžiavimo procesu fakto, įvertinus ir tai, kad šiuo teismo sprendimu tenkinta didesnė ieškinio reikalavimų dalis. Teismas nurodė, kad ieškovui ir jo atstovui advokatui V. Gecui nepateikus atstovavimo išlaidų dokumentų, o tik pateikus atstovavimo išlaidų apskaičiavimo ir apmokėti pateiktus dokumentus, ieškovui atstovavimo išlaidos neatlygintinos.

Atsakovei atlygintinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su 300 Lt ieÅ¡kinio reikalavimų mažinimu ir Å¡ios prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dalies tenkinimu, Å¡iÄ sumÄ Ä¯vertinus kaip atsakovės nuostolius už ieÅ¡kovo parduotus transporto priemonės ratlankius. To, kas paminėta, pagrindu teismas iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteisė 100 Lt atstovavimo iÅ¡laidų proporcingai sumažintų tenkinamų reikalavimų daliai ir pagal tenkinamo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dalį. IÅ¡ Å¡alių proporcingai tenkinamų ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų daliai priteistos vertimo paslaugų iÅ¡laidos pagal 2014-10-15 sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0250 (LR CPK               89–91 str., 93 str. 2 d.).

Palangos miesto apylinkės teismas 2014-10-27 papildomu sprendimu iÅ¡ dalies patenkino 2014-10-20 ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 1 452 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodė, kad 2014-10-20 ieÅ¡kovas pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės atnaujinimo ir raÅ¡ytinio įrodymo priėmimo. IeÅ¡kovas nurodė, kad jo atstovas teismui kartu su praÅ¡ymu dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovės priteisimo dėl apsirikimo nepateikė ieÅ¡kovo pinigų paėmimo kvito.

Todėl prašė teismo atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės ir priimti priede pridedamÄ pinigų priėmimo kvitÄ , kuris patvirtina faktÄ , kad ieÅ¡kovas buvo sumokėjęs 1 452 Lt dydžio honorarÄ . Pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad praÅ¡ymÄ atlyginti 1 452 Lt atstovavimo iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ ieÅ¡kovo atstovas pateikė iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės ir tik po sprendimo priėmimo pateikė papildomus įrodymus, patvirtinančius atstovavimo iÅ¡laidų sumokėjimÄ , Å¡ias iÅ¡laidas pripažino pagrįstomis ir priteisė iÅ¡ atsakovės.Atsakovė apeliaciniais skundais prašė panaikinti Palangos miesto aplinkės teismo           2014-10-20 sprendimÄ ir 2014-10-27 sprendimÄ .Atsakovė nurodė, kad teismas neteisingai įvertino ir kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, klaidingai interpretavo ir aiÅ¡kino faktines aplinkybes.

Nurodė, kad tarp Å¡alių susiklostė daikto pirkimo–pardavimo iÅ¡simokėtinai teisiniai santykiai. Sutartyje nurodyta, kad parduodamo daikto nuosavybės teisės pirkėjui (ieÅ¡kovui) bus perleistos jam tik sumokėjus 75 proc. automobilio kainos, t. y. 15 000 Lt. Todėl visu byloje aptariamu laikotarpiu, kai ginčo transporto priemone faktiÅ¡kai naudojosi ieÅ¡kovas, nuosavybės teisės nebuvo perleidžiamos ieÅ¡kovui, o tik buvo sudarytas susitarimas dėl nuosavybės teisių perleidimo ateityje sÄ lygų, faktiÅ¡kai perduodant transporto priemonę naudotis ieÅ¡kovui jau nuo sutarties sudarymo dienos.

Po Å¡alių sutarties sudarymo nesikeitė automobilio savininkas, todėl neturi jokios teisinės reikÅ¡mės ta aplinkybė, kad po sutarties pasiraÅ¡ymo transporto priemonė buvo areÅ¡tuota dar 19 dienų (iki 2013-04-03). Juolab kad Å¡is areÅ¡tas niekaip netrukdė ieÅ¡kovui naudotis automobiliu. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu neprašė priteisti iÅ¡ atsakovės sumokėtų 600 Lt. Tokio ieÅ¡kinio reikalavimo nėra, todėl tai nebuvo ieÅ¡kinio ir bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas nepagrįstai 600 Lt sumÄ sumuoja su 6 000 Lt, taip neteisėtai virÅ¡ija ieÅ¡kinio reikalavimus ir Å¡iÄ sumÄ priteisia ieÅ¡kovui jos nepraÅ¡ant priteisti.

Toliau teismas skaičiavimus atlieka ne nuo 6 000 Lt, o nuo 6 600 Lt sumos. Aplinkybė, jog ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovei 600 Lt, neįrodyta ir ieÅ¡kovas tokio reikalavimo nereiÅ¡kė, žyminio mokesčio už Å¡iÄ sumÄ nemokėjo, todėl Å¡i teismo iÅ¡vada nepagrįsta. Atsakovė nurodė ir tai, kad teismas neįvardijo, nuo kada Å¡alių sutartis yra nutraukta, nepagrįstai konstatavo, kad dėl sutarties nutraukimo yra kaltos abi Å¡alys. Be to, nepagrįstai konstatavo, kad dėl sutarties nutraukimo labiau kalta atsakovė.

Iki 2013-06-25 automobilio sutarties sudarymo Å¡alių sutartis buvo nutraukta ieÅ¡kovo iniciatyva ir aktyviais veiksmais. IÅ¡ esmės ieÅ¡kovas atsisakė sutarties, grÄ Å¾indamas atsakovei automobilio dokumentus ir raktelius, praėjus 3 mėnesiams po 2013-03-15 sutarties sudarymo, t. y. 2013-06-15. Å alių sutartis pasibaigė dar prieÅ¡Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â 2013-06-25 sutarties sudarymÄ su kitu pirkėju D. B. ir dėl to nėra jokios atsakovės kaltės. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad dėl Å¡alių sutarties nutraukimo (pasibaigimo) yra kalta atsakovė.

Sutartį nutraukė (jos atsisakė) pats ieÅ¡kovas grÄ Å¾indamas atsakovei nuosavybės dokumentus, raktus, visiÅ¡kai nemokėdamas 200 Lt mėnesio įmokos. Nagrinėjamu atveju automobilis buvo grÄ Å¾intas atsakovei, o ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti sumokėtus pinigus           (6 000 Lt), nes sutartyje nenustatyta kitaip (LR CK 6.414 str. 1 d.). Tačiau ieÅ¡kovui tenka perduotos ginčo transporto priemonės sugadinimo ir pabloginimo rizika ir su tuo susijusių nuostolių atlyginimo pareiga (LR CK 6.412 str.).

Pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai atmėtė atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovas ginčo automobilį grÄ Å¾ino atsakovei apgadintÄ , dėl ko sumažėjo automobilio vertė. Pagal 2013-03-15 sutartį automobilis ieÅ¡kovui buvo parduotas už 20 000 Lt. IeÅ¡kovui 3 mėnesius pasivažinėjus Å¡iuo automobiliu jo kaina sumažėjo iki 10 000 Lt. BÅ«tent už tokiÄ kainÄ automobilis buvo parduotas 2013-06-25 pirkėjui D. B.. Nurodė, kad žala yra ir negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Dėl ieÅ¡kovo kaltės anksčiau laiko nepasibaigus Å¡alių sutarčiai, atsakovė bÅ«tų gavusi 20 000 Lt. Dėl ieÅ¡kovo kaltės apgadinus automobilį ir dėl jo kaltės nutraukus sutartį anksčiau termino nuvertėjęs apgadintas automobilis buvo parduotas kitam pirkėjui už 10 000 Lt kainÄ . Dėl to atsakovė patyrė 10 000 Lt žalÄ . Nurodė ir tai, kad ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kiniu reikalaudamas 6 000 Lt pradinio įnaÅ¡o iÅ¡ esmės praÅ¡o, kad jo pasivažinėjimas automobiliu 3 mėnesius bÅ«tų pripažintas nemokamu.

Automobilio nuosavybės teisė buvo iÅ¡likusi atsakovės, iki ieÅ¡kovas sumokės 75 proc. automobilio kainos. VisÄ tÄ laikotarpį (3 mėn.), kol ieÅ¡kovas naudojosi automobiliu, atsakovė pati negalėjo juo naudotis, taigi patyrė nepatogumų (nuostolių). Tai, jog vienÄ kartÄ Å¡iuo automobiliu pasinaudojo nuveždama vaikus, nereiÅ¡kia, kad atsakovė automobiliu naudojosi nuolat, visus 3 mėnesius nepertraukiamai. Nurodė ir tai, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ to naudojimosi automobiliu gavo naudos – jis neatlygintinai naudojosi svetimu automobiliu.

Ta nauda, kuriÄ gavo ieÅ¡kovas, apskaičiuojama įvertinus, kiek kainuoja panaÅ¡aus automobilio nuoma. Nurodė, kad ieÅ¡kovas neginčija, jog pardavė automobilio ratlankius. Ratlankius su padangomis atsakovė pirko už 2 800 Lt. Todėl atsakovei dėl ratlankių pardavimo nuostoliai sudaro 2 800 Lt, o ne 900 Lt.Atsakovė apeliaciniame skunde dėl papildomo sprendimo nurodė, kad ieÅ¡kovas ir jo atstovas iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos 2014-09-29 teismo posėdyje nepateikė teismui ieÅ¡kovo iÅ¡laidų dydį patvirtinančių įrodymų, kad ieÅ¡kovas realiai sumokėjo už advokato paslaugas.

Pirmosios instancijos teismas, nepriimdamas nutarties dėl bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės atnaujinimo, kaip to reikalauja CPK 256 str., priima ir skelbia 2014-10-20 sprendimÄ , juo nepriteisia iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui bylinėjimosi iÅ¡laidų ir nurodo nepriteisimo motyvus. Tačiau 2014-10-27 pirmosios instancijos teismas priima skundžiamÄ papildomÄ sprendimÄ . Teismas nurodė, kad priima papildomÄ sprendimÄ , nes 2014-10-20 sprendime nėra iÅ¡spręstas bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas, nors ieÅ¡kovas teikė dėl to paaiÅ¡kinimus ir įrodymus, kaip to reikalauja CPK 277 str.

Tačiau Å¡ie pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo motyvai prieÅ¡tarauja 2014-10-20 sprendimo motyvams.IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė, kad su jais nesutinka, prašė apeliacinius skundus atmesti, o pirmosios instancijos teismo spendimus palikti nepakeistus.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ dėl 2014-10-20 sprendimo ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovės argumentai, jog buvo sudaryta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis iÅ¡simokėtinai, yra nepagrįsti. Nurodė, kad Å¡alys sudarė realinę automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje buvo numatytas dalies kainos mokėjimo atidėjimas.

Automobilio 2013-03-15 sutartyje nėra numatyta nė viena daikto pirkimo iÅ¡simokėtinai sÄ lyga, kuri yra reglamentuota LR CK 6.411–6.416 str. Å ioje sutartyje yra numatytas mokėjimas dalimis, o apie automobilio nuosavybės teisę sutartyje nėra jokių nuorodų. Nurodė, kad ieÅ¡kovas buvo susijęs su atsakovės sutuoktinio valdomomis įmonėmis, kuriose jis dirbo direktoriumi. Dėl Å¡ios priežasties iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo perkamas automobilis buvo jam pateiktas naudotis lengvatinėmis sÄ lygomis, t. y. sumokėjus dalį automobilio kainos ir be automobilio perdavimo–priėmimo akto.

Tarp pardavėjo ir pirkėjo buvo susiklostę artimi darbdavio ir darbuotojo santykiai, o tai turėjo įtakos tam, kad ieÅ¡kovo perkamÄ automobilį ieÅ¡kovas galėjo iÅ¡bandyti neribotÄ laikÄ , t. y. iki automobilis bus perduotas ieÅ¡kovui nuosavybėn. IeÅ¡kovas atlikdamas darbdavio pavestas funkcijas tuo pat metu atliko perkamo automobilio bandomuosius važiavimus po Palangos miesto teritorijÄ ir Å¡io miesto apvažiavimo regioninius kelius. Nurodė, kad ieÅ¡kovui nebuvo perduoti ir automobilio registracijos dokumentai.

Tokiu atveju ieÅ¡kovui registruojant 2013-03-15 automobilio pirkimo–pardavimo sutartį VÄ® „Regitra“ bÅ«tų paaiÅ¡kėjęs faktas, kad automobilis buvo areÅ¡tuotas antstolio. Atsakovė buvo nesÄ Å¾ininga, nes nuslėpė nuo ieÅ¡kovo (automobilio pirkėjo) faktÄ apie automobilio areÅ¡tÄ ir nepateikė raÅ¡ytinio dokumento, patvirtinančio antstolio sutikimÄ parduoti areÅ¡tuotÄ automobilį. Todėl net ir tuo atveju, jei teismas nustatytų, jog automobilio 2013-03-15 sutarčiai taikytinas LR CK 6.411–6.416 str. reglamentavimas, tai Å¡alių sutartis vis tiek yra negaliojanti, nes atsakovė nuslėpė automobilio areÅ¡to faktÄ nuo automobilio pirkėjo, taip pat ji, gavusi iÅ¡ automobilio pirkėjo 6 000 Lt, pažeidė kito kreditoriaus interesus, kuriuos tuo metu gynė antstolis, nes automobilis buvo areÅ¡tuotas.

Pažymėjo, kad 2013-06-19 ieÅ¡kovo darbo santykiai atsakovės sutuoktinio bendrovėje pasibaigė ir atsakovė ieÅ¡kovui nepareiÅ¡kė jokių materialinio pobÅ«džio pretenzijų dėl ginčo automobilio techninės bÅ«klės ir (ar) jo vertės sumažėjimo. Nurodė, kad atsakovė elgėsi nesÄ Å¾iningai, nes 2013-06-25 automobilį pardavė kitam asmeniui apie tai nepraneÅ¡dama ieÅ¡kovui. Atsakovė savo nuožiÅ«ra parduodama automobilį kitam asmeniui ir apie tai nepraneÅ¡dama ieÅ¡kovui veikė savo rizika, o prieÅ¡ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų reikalavimų nepagrindė.

Atsakovės pateiktas ratlankių įsigijimo dokumentas neatitinka LR buhalterinės apskaitos įstatymo reglamentavimo, nes Å¡iame dokumente nėra nurodytas prekės pavadinimas, jo kaina ir prekės įsigijimo data, nėra užfiksuotas pinigų įmokėjimo faktas, todėl nėra galimybių tinkamai identifikuoti įsigytos prekės ir pardavėjo bei pirkėjo rekvizitų. Atsakovės teikiami duomenys apie tariamÄ automobilio sugadinimÄ nėra tinkamai įforminti eismo įvykio deklaracijomis ir visi automobilio defektai, kuriais buvo grindžiamas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis, yra nustatyti tik pagal paskutinio automobilio savininko D.

B. pasakojimÄ elektroniniu laiÅ¡ku atgaline data. Dėl automobilio sugadinimų ieÅ¡kovas nebuvo pakviestas automobilio apžiÅ«rai, taip pat visais atvejais atsakovė automobilį ieÅ¡kovui ir (ar) D. B. perduodavo pagal žodinį susitarimÄ , t. y. automobilio perdavimas nebuvo įformintas priėmimo–perdavimo aktu. Todėl automobilio techninė bÅ«klė ir (ar) automobilio komplektacija nebuvo teisiÅ¡kai užfiksuota. Dėl Å¡ios priežasties atsakovė neturi teisinio pagrindo dėl automobilio sugadinimų reikÅ¡ti pretenzijas ieÅ¡kovui.

Nurodė, kad atsakovė automobilį D. B. pardavė 2013-06-25, tačiau tik 2013-11-13 pradėjo susirašinėti su D. B. dėl automobilio defektų. Todėl galima teigti, kad tariamų arba galimų defektų galėjo atsirasti automobilį valdant D. B., kuris 2013-06-25 pirkdamas šį automobilį jokių pretenzijų atsakovei dėl automobilio techninės būklės nepareiškė. D. B. pretenzijos dėl galimai esamų automobilių defektų ir (ar) trūkumų yra pagrįstos, tačiau šios pretenzijos gali būti adresuojamos būtent atsakovei, kuri savo nuožiūra ir rizika 2013-06-25 pardavė, o pirkėjas D.

B. savo nuožiÅ«ra ir rizika pirko šį naudotÄ automobilį. Byloje nėra duomenų, kad automobilio defektų ir (ar) trÅ«kumų atsirado dėl ieÅ¡kovo kaltų veiksmų. Atsakovės reikalavimas dėl nuompinigių yra nepagrįstas, nes pasiraÅ¡ius                 2013-03-15 automobilio pirkimo–pardavimo sutartį Å¡io automobilio savininku buvo ieÅ¡kovas. Todėl ieÅ¡kovas teisėtai atliko bandomuosius automobilio važiavimus. Nurodė ir tai, kad Å¡alių                2013-03-15 sutartyje nebuvo sutarta su atsakove, kad ieÅ¡kovas atlikdamas automobilio bandymo važiavimus privalo atsakovei mokėti automobilio nuomos mokestį.

Juolab kad tokiu atveju automobilio nuomos mokestis prieÅ¡tarautų automobilio pirkimo–pardavimo sutarties esmei.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ dėl papildomo sprendimo ieÅ¡kovas nurodė, kad teismui jis pateikė duomenis apie advokato atstovavimo iÅ¡laidas, tačiau dėl apsirikimo teismui nepateikė kvito, kuris patvirtina pinigų sumokėjimo advokatui faktÄ . Tačiau toks apsirikimas negalėjo ieÅ¡kovui užkirsti teisės į atstovavimo iÅ¡laidų gavimÄ , kadangi bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumas ieÅ¡kovo buvo įrodytas raÅ¡ytiniais dokumentais, kuriuos teismas priėmė.

Aplinkybė, kad teismas bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ iÅ¡sprendė papildomu teismo sprendimu, tačiau ne teismo nutartimi, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad teismo 2014-10-27 papildomas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.                       2014-10-27 papildomas sprendimas neprieÅ¡tarauja teismo 2014-10-20 sprendimui, nes ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo patenkintas, todėl buvo pagrindas teismui tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.Apeliacinis skundas dėl 2014-10-20 sprendimo tenkintinas iÅ¡ dalies.

Apeliacinis skundas dėl 2014-10-27 papildomo sprendimo tenkintinas visiÅ¡kai.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė                        absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.Dėl žodinio bylos nagrinėjimoIeÅ¡kovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad atsakovė ginčija ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo kausimÄ ir 2014-11-17 apeliaciniu skundu neigia ieÅ¡kovo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus dėl dalies bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl yra tikslinga apeliacinės instancijos teisme paskirti bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi apeliacinės instancijos teisme yra bÅ«tinas raÅ¡ytinių įrodymų vertinimas bei procesų Å¡alių paaiÅ¡kinimai.CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 str. nurodytas iÅ¡imtis.

CPK 322 str. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinių skundų, atsiliepimų į juos argumentus, sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

Dėl to netenkinamas apeliantų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka (CPK 185 str.). Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad tarp Å¡alių susiklostė daikto pirkimo–pardavimo iÅ¡simokėtinai teisiniai santykiai. Sutartyje nurodyta, kad parduodamo daikto nuosavybės teisės pirkėjui (ieÅ¡kovui) bus perleistos tik jam sumokėjus 75 proc. automobilio kainos, t. y.                    15 000 Lt. Todėl visu byloje aptariamu laikotarpiu, kai ginčo transporto priemone faktiÅ¡kai naudojosi ieÅ¡kovas, nuosavybės teisės nebuvo perleistos ieÅ¡kovui, o tik buvo sudarytas susitarimas dėl nuosavybės teisių perleidimo ateityje sÄ lygų, faktiÅ¡kai perduodant transporto priemonę naudotis ieÅ¡kovui jau nuo sutarties sudarymo dienos.

Å ie skundo argumentai yra pagrįsti. LR CK 6.411 str.            1 d. nustatyta, kad pagal daiktų pirkimo–pardavimo iÅ¡simokėtinai (kreditan) sutartį pardavėjui iÅ¡lieka nuosavybės teisė į parduodamus daiktus tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. Ä®vertinus Å¡alių 2013-03-15 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties turinį (t. 1 b. l. 65), nustatyta, kad sutartyje yra nurodyta automobilio kaina           (20 000 Lt) ir periodinių įmokų mokėjimo terminai ir atsiskaitymo tvarka, t. y. nustatyta, kad           20 000 Lt suma bendru Å¡alių sutarimu bus mokama dalimis; pradinis įnaÅ¡as – 6 000 Lt, po to pirkėjas (ieÅ¡kovas) įsipareigojo mokėti 200 Lt mėnesinį įnaÅ¡Ä (LR CK 6.413 str. 2 d.).

Å alių sutartyje taip pat nustatyta, kad automobilis bus perregistruojamas, gavus bent 75 procentų automobilio nustatytos kainos (15 000 Lt) įnaÅ¡Ä . Todėl atsakovė pagrįstai nurodė, kad tarp Å¡alių susiklostė daikto pirkimo–pardavimo iÅ¡simokėtinai teisiniai santykiai. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad po Å¡alių sutarties sudarymo nesikeitė automobilio savininkas, todėl neturi jokios teisinės reikÅ¡mės ta aplinkybė, kad po sutarties pasiraÅ¡ymo transporto priemonė buvo areÅ¡tuota dar 19 dienų (iki 2013-04-03).

Juolab kad šis areštas niekaip netrukdė ieškovui naudotis automobiliu. Su šiais skundo argumentais galima sutikti. Atsakovė šalių sutartyje patvirtino, kad tretieji asmenys jokių teisių ar pretenzijų neturi, transporto priemonė neareštuota, ji nėra teisinio ginčo objektas, teisė ja naudotis neatimta ir neapribota (t. 1           b. l. 65). Tačiau iš byloje esančio Turto arešto aktų registro išrašo nustatyta, kad nuo 2011-08-22 iki               2013-04-03 Turto areštų aktų registre buvo įregistruotas areštas automobiliui.

Vadinasi, atsakovė automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nurodė neteisingÄ informacijÄ apie automobilio areÅ¡tÄ . Tačiau byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad Å¡i aplinkybė turėjo įtakos tarp Å¡alių susiklosčiusiems santykiams dėl automobilio pirkimo–pardavimo. Juolab kad Å¡i informacija ieÅ¡kovui tapo žinoma 2014-04-09 (bylos nagrinėjimo metu). Todėl atsakovė pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje neturi jokios teisinės reikÅ¡mės ta aplinkybė, kad po sutarties pasiraÅ¡ymo transporto priemonė buvo areÅ¡tuota dar 19 dienų (iki 2013-04-03).Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad Å¡alys pripažino, jog 2014 m. birželio mėnesį, iki 2013-06-25 automobilio pirkimo–pardavimo sutarties su                           D.

B. sudarymo, ieÅ¡kovas dėl konflikto su trečiuoju asmeniu atsakovės sutuoktiniu P. W. G. atsakovei grÄ Å¾ino automobilį. Å ių aplinkybių Å¡alys apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundÄ neginčija. Tačiau atsakovė nesutinka su tuo, kaip Å¡ias aplinkybes įvertino pirmosios instancijos teismas, t. y. kad dėl sutarties nutraukimo yra kaltos abi Å¡alys, labiau kalta atsakovė. Su Å¡iais skundo argumentais galima sutikti tik iÅ¡ dalies. Po to, kai ieÅ¡kovas grÄ Å¾ino automobilį atsakovei, atsakovė jį 2013-06-25 pardavė D.

B.. Vadinasi, 2013-06-25 pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad atsakovė priėmė automobilį iÅ¡ ieÅ¡kovo ir nusprendė, kad tarp Å¡alių pirkimo–pardavimo sutartis nutrÅ«ko. Tokiu atveju Å¡alių automobilio pirkimo–pardavimo sutartis nutrÅ«ko, ieÅ¡kovui grÄ Å¾inus automobilį atsakovei, o atsakovei jį priėmus (LR CK 6.414 str. 1 d.). Todėl nėra pagrindo teigti, kad 2013-06-25 automobilio pirkimo–pardavimo sutartis turėjo įtakos tarp Å¡alių susiklosčiusiems santykiams dėl automobilio pirkimo–pardavimo, nes Å¡i sutartis buvo sudaryta po to, kai nutrÅ«ko automobilio pirkimo–pardavimo sutartis tarp Å¡alių.

Tai pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė ir atsakovė. Esant nurodytoms aplinkybėms teisiškai yra nereikšminga nagrinėjamu atveju, kas kaltas ar kaltesnis dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, todėl apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nevertina ir dėl jų nepasisako.Atsakovė apeliaciniame skundė nurodė, kad ieškovas ieškiniu neprašė priteisti iš atsakovės sumokėtų 600 Lt. Tokio ieškinio reikalavimo nėra, todėl tai nebuvo ieškinio ir bylos nagrinėjimo dalykas.

Teismas nepagrįstai 600 Lt sumÄ sumuoja su 6 000 Lt, taip neteisėtai virÅ¡ija ieÅ¡kinio reikalavimus ir Å¡iÄ sumÄ priteisia ieÅ¡kovui jos nepraÅ¡ant priteisti. Toliau teismas skaičiavimus atlieka ne nuo 6 000 Lt, o nuo 6 600 Lt sumos. Aplinkybė, jog ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovei 600 Lt, neįrodyta ir ieÅ¡kovas tokio reikalavimo nereiÅ¡kė, žyminio mokesčio už Å¡iÄ sumÄ nemokėjo, todėl Å¡i teismo iÅ¡vada nepagrįsta. Å ie skundo argumentai yra pagrįsti. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu iÅ¡ atsakovės prašė priteisti 6 000 Lt, reikalavimo dėl 600 Lt priteisimo nagrinėjamoje byloje nepareiÅ¡kė, už jį žyminio mokesčio nemokėjo.

Todėl atsakovės argumentai, kad teismas virÅ¡ijo ieÅ¡kinio reikalavimus, yra pagrįsti (LR CPK 265 str. 2 d.). Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad sumokėjo atsakovei pagal Å¡alių sutartį 3 kartus po 200 Lt. Atsakovė Å¡ių aplinkybių nepripažino. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovas turi pareigÄ Ä¯rodyti, jog sumokėjo atsakovei 3 kartus po 200 Lt (LR CPK 178 str.), taip pat atsižvelgdamas į tai, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta raÅ¡ytinė automobilio pirkimo–pardavimo sutartis ir ieÅ¡kovas, bÅ«damas vidutiniÅ¡kai rÅ«pestingas, atidus ir apdairus, turėjo pasirÅ«pinti, kad pinigų perdavimo faktas bÅ«tų užfiksuotas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja ir tai, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas atsakovei sumokėjo 600 Lt.

Vien ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, nėra pakankami daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Juolab kad atsakovė turi teisę, o ne pareigÄ ginti savo pažeistas teises ir reikalauti, kad ieÅ¡kovas vykdytų Å¡alių sutartį.LR CK 6.414 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu sutartyje nenumatyta kas kita, iÅ¡ atsiėmusio daiktÄ pardavėjo pirkėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti savo įmokas. Å iÄ Ä¯statymo nuostatÄ apeliaciniame skunde cituoja ir atsakovė. Å alių automobilio 2013-03-15 pirkimo–pardavimo sutartyje nenumatyta kitų sÄ lygų ar aplinkybių, todėl ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti savo įmokas – 6 000 Lt.Tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį ir nurodė, kad ieÅ¡kovas ginčo automobilį grÄ Å¾ino atsakovei apgadintÄ , dėl ko sumažėjo automobilio vertė.

Pagal                         2013-03-15 sutartį automobilis ieÅ¡kovui buvo parduotas už 20 000 Lt. IeÅ¡kovui 3 mėnesius pasivažinėjus Å¡iuo automobiliu jo kaina sumažėjo iki 10 000 Lt. BÅ«tent už tokiÄ kainÄ automobilis buvo parduotas 2013-06-25 pirkėjui D. B.. Nurodė, kad žala yra ir negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Dėl ieÅ¡kovo kaltės anksčiau laiko nepasibaigus Å¡alių sutarčiai, atsakovė bÅ«tų gavusi 20 000 Lt.

Dėl ieÅ¡kovo kaltės apgadinus automobilį ir dėl jo kaltės nutraukus sutartį anksčiau termino nuvertėjęs apgadintas automobilis buvo parduotas kitam pirkėjui už 10 000 Lt kainÄ . Dėl to atsakovė patyrė 10 000 Lt žalÄ . Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmėtė šį atsakovės reikalavimÄ . Å ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Byloje nėra duomenų, kokios bÅ«klės automobilis buvo perduotas ieÅ¡kovui, taip pat nėra duomenų, kokios bÅ«klės automobilį ieÅ¡kovas grÄ Å¾ino atsakovei.

Automobilio perdavimas ir grÄ Å¾inimas nebuvo įformintas priėmimo–perdavimo aktu. Todėl automobilio techninė bÅ«klė ir (ar) automobilio komplektacija nebuvo teisiÅ¡kai užfiksuota, kÄ pagrįstai atsiliepime nurodė ieÅ¡kovas. Byloje esančios automobilio fotonuotraukos – be Å¡alių parašų, fotonuotraukų darymo datos, vaizdo įraÅ¡as apie automobilio eksploatavimÄ , liudytojų G. T. ir A. Z. parodymai, atsakovės pateikta                        2013-06-25 sutarties Å¡alies automobilio pirkėjo ir savininko D.

B. pretenzija dėl automobilio techninės bÅ«klės nuostolių atsiradimo fakto neįrodo ir nepatvirtina. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis ir argumentais, jų neatkartoja. Pažymėtina ir tai, kad esant nurodytoms aplinkybėms, automobilio 2013-06-25 pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta automobilio kaina nepatvirtina ir neįrodo nuostolių atsiradimo fakto, nes tai yra sutarties Å¡alių susitarimo reikalas.Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimÄ dėl 6 534 Lt nuostolių už naudojimÄ si automobiliu.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu reikalaudamas 6 000 Lt pradinio įnaÅ¡o iÅ¡ esmės praÅ¡o, kad jo pasivažinėjimas automobiliu 3 mėnesius bÅ«tų pripažintas nemokamu. Automobilio nuosavybės teisė buvo iÅ¡likusi atsakovės, iki ieÅ¡kovas sumokės 75 proc. automobilio kainos. VisÄ tÄ laikotarpį (3 mėn.), kol ieÅ¡kovas naudojosi automobiliu, atsakovė pati negalėjo juo naudotis, taigi patyrė nepatogumų (nuostolių). Tai, jog vienÄ kartÄ Å¡iuo automobiliu pasinaudojo nuveždama vaikus, nereiÅ¡kia, kad atsakovė automobiliu naudojosi nuolat, visus 3 mėnesius nepertraukiamai.

Nurodė ir tai, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ to naudojimosi automobiliu gavo naudos – jis neatlygintinai naudojosi svetimu automobiliu. Ta nauda, kuriÄ gavo ieÅ¡kovas, apskaičiuojama įvertinus, kiek kainuoja panaÅ¡aus automobilio nuoma. Å ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Tarp Å¡alių buvo sudaryta automobilio pirkimo–pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartis (t. 1, b. l. 65). Å ioje sutartyje Å¡alys neaptarė, kad sutarčiai nutrÅ«kus (pasibaigus), ieÅ¡kovas atsakovei turės mokėti automobilio nuomos mokestį, kÄ pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė ir ieÅ¡kovas.

Todėl Å¡is atsakovės argumentas kaip nepagrįstas atmestinas. Juolab kad bylos nagrinėjimo metu nepaneigta ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, kad automobilis jam buvo perduotas ne tik kaip bÅ«sima jo nuosavybė, bet ir kaip darbo priemonė, nes ieÅ¡kovas dirbo atsakovės sutuoktinio valdomose įmonėse ir jo darbo vieta sutapo su atsakovės Å¡eimos gyvenamÄ ja vieta.Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovei dėl ratlankių pardavimo nuostoliai sudaro 900 Lt.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas neginčija, jog pardavė automobilio ratlankius. Ratlankius su padangomis atsakovė pirko už 2 800 Lt. Å ie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. IeÅ¡kovas pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad atsakovės pateiktas ratlankių įsigijimo dokumentas (t. 1, b. l.

41) neatitinka LR buhalterinės apskaitos įstatymo reglamentavimo, nes Å¡iame dokumente nėra nurodytas prekės pavadinimas, jo kaina ir prekės įsigijimo data, nėra užfiksuotas pinigų įmokėjimo faktas, todėl nėra galimybių tinkamai identifikuoti įsigytos prekės ir pardavėjo bei pirkėjo rekvizitų. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas turi pareigÄ Ä¯rodyti, jog dėl ratlankių pardavimo jos nuostoliai sudaro 2 800 Lt (LR CPK 178 str.), taip pat atsižvelgdamas į tai, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta raÅ¡ytinė automobilio pirkimo–pardavimo sutartis ir atsakovė bÅ«dama vidutiniÅ¡kai rÅ«pestinga, atidi ir apdairi turėjo pasirÅ«pinti, kad raÅ¡tu bÅ«tų aptarta ir perduodamų ratlankių kaina, ieÅ¡kovui pripažįstant, kad jis pardavė ratlankius, kurių vertė buvo 900 Lt, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovei dėl ratlankių pardavimo nuostoliai sudaro 900 Lt.Dėl 2014-10-27 papildomo sprendimoLR CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad duomenys apie ieškovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Todėl šios išlaidos negali būti priteistos. Atsakovės apeliacinis skundas dėl 2014-10-27 papildomo sprendimo yra pagrįstas. Dėl padarytų procesinių teisės normų pažeidimų pirmosios instancijos teismo 2014-10-27 papildomas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas procesinis sprendimas – nutartis – ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė procesines teisės normas (LR CPK 265 str.           2 d.), dėl dalies ieÅ¡kinio priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , todėl jis iÅ¡ dalies keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. IÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistini 6 000 Lt. Atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistini 900 Lt.

Kita prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis atmestina.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmojoje instancijojePakeitus sprendimÄ perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos (LR CPK 93 str. 5 d.).RaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovas turėjo Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmojoje instancijoje: 180 Lt žyminį mokestį (t. 1, b. l. 7), 32 Lt iÅ¡laidas už gautus duomenis iÅ¡ Centrinės hipotekos įstaigos (t. 1, b. l. 82, 156), iÅ¡ viso 212 Lt.RaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė turėjo Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmojoje instancijoje: 580 Lt žyminį mokestį (t. 1, b. l. 38), 3 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 84–86), 348,48 Lt iÅ¡laidas už vertimÄ raÅ¡tu iÅ¡ lietuvių į anglų kalbÄ (t. 1, b. l. 134–135), iÅ¡ viso 3 928,48 Lt.

Pažymėtina, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumÄ ir į tai, kad atsakovės praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija rekomenduojamo užmokesčio už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ , mano, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra pagrįstos.IeÅ¡kovas byloje pareiÅ¡kė vienÄ reikalavimÄ dėl 6 000 Lt priteisimo. Å is ieÅ¡kovo reikalavimas patenkintas visiÅ¡kai. Tarp Å¡alių byloje kilo ginčas ir dėl 600 Lt mėnesinių įmokų mokėjimo už automobilį, kuris turėjo įtakos Å¡alių patirtoms bylinėjimosi iÅ¡laidoms.

Todėl į tai atsižvelgtina, sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ . Todėl iÅ¡ viso patenkinta 50 proc.               ((100 proc. + 0 proc.) :

2) ieÅ¡kovo reikalavimų.Atsakovė byloje pareiÅ¡kė tris reikalavimus. Pirmuoju reikalavimu atsakovė prašė iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 10 000 Lt negautų pajamų. Å is atsakovės reikalavimas atmestas. Antruoju reikalavimu atsakovė prašė iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 6 534 Lt nuostolių už naudojimÄ si automobiliu. Å is atsakovės reikalavimas atmestas. Trečiuoju reikalavimu atsakovė prašė iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 2 800 Lt nuostolių už ieÅ¡kovo parduotus automobilio ratlankius. Å is reikalavimas patenkintas iÅ¡ dalies, t. y. 32,44 proc. (900 Lt x 100 : 2 800 Lt).

Tarp Å¡alių byloje kilo ginčas ir dėl 600 Lt mėnesinių įmokų mokėjimo už automobilį, kuris turėjo įtakos Å¡alių patirtoms bylinėjimosi iÅ¡laidoms. Todėl į tai atsižvelgtina, sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ . Todėl iÅ¡ viso patenkinta 33,11 proc.                  ((0 proc. + 0 proc. + 32,44 proc. + 100 proc.) : 4 reikalavimų) atsakovo reikalavimų.Ä®vertinus Å¡alių atmestų ir patenkintų reikalavimų dalį pagal ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį, konstatuotina, kad iÅ¡ viso ieÅ¡kovo patenkintų reikalavimų dalis yra 58,45 proc. (50 proc. (ieÅ¡kinio patenkintų reikalavimų dalis) + 66,89 proc. (prieÅ¡ieÅ¡kinio atmestų reikalavimo dalis) : 2), o atsakovės iÅ¡ viso patenkintų reikalavimų dalis yra 41,55 proc. (50 proc. (ieÅ¡kinio atmestų reikalavimų dalis) + 33,11 proc. (prieÅ¡ieÅ¡kinio patenkintų reikalavimų dalis) : 2).Todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina 123,91 Lt (2 12 Lt x 58,45 proc.) turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas, o iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistina 1 632,28 Lt (3 928,48 Lt x 41,55 proc.).

Atlikus Å¡alių tarpusavio mokėtinų sumų įskaitymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistinas 1 508,37 Lt                (1 632,28 Lt – 123,91 Lt) turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas pirmojoje instancijoje (CPK 93,               98 str.).RaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad valstybė turėjo Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas: 28,10 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (t. 1, b. l. 157), ir 60 Lt iÅ¡laidas už vertimÄ Å¾odžiu iÅ¡ lietuvių į anglų kalbÄ (t. 1, b. l. 158), iÅ¡ viso 88,10 Lt.IÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteistina 36,61 Lt (88,10 Lt x 41,55 proc.) turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas.IÅ¡ atsakovės valstybei proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteistina 51,49 Lt (88,10 Lt x 58,45 proc.) turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijojeRaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantė (atsakovė) turėjo Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas: 563 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ (t. 2, b. l. 10), 800 Lt iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, iÅ¡ viso 1 363 Lt.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumÄ ir į tai, kad praÅ¡omų ieÅ¡kovės priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija rekomenduojamo užmokesčio už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ , mano, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra pagrįstos. Duomenų apie ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.Apeliacinį skundÄ patenkinus iÅ¡ dalies, t. y. 37,5 proc. (apeliantės skundo reikalavimas dėl 10 000 Lt negautų pajamų atmestas; apeliantės skundo reikalavimas dėl 6 534 Lt nuostolių už naudojimÄ si automobiliu atmestas; apeliantės skundo reikalavimas dėl 2 800 Lt nuostolių už ieÅ¡kovo parduotus automobilio ratlankius atmestas; apeliantės skundo reikalavimas dėl 600 Lt mėnesinių įmokų už automobilį patenkintas; apeliantės skundo reikalavimas dėl papildomo sprendimo panaikinimo patenkintas).

Todėl iÅ¡ viso patenkinta 40 proc. ((0 proc. + 0 proc. +           0 proc. + 100 proc. + 100 proc.) : 5 reikalavimų) atsakovės reikalavimų apeliacinėje instancijoje.Todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei (apeliantei) priteistina 545,20 Lt (1 363 Lt x 40 proc.) turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas apeliacinėje instancijoje.Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Palangos miesto apylinkės teismo 2014-10-20 sprendimÄ iÅ¡ dalies pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Priteisti ieÅ¡kovui I.

T. iÅ¡ atsakovės J. G. 1737,72 EUR (6 000 Lt) sumokėtÄ pradinį įnaÅ¡Ä už automobilį.PrieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti atsakovei J. G. iÅ¡ ieÅ¡kovo I. T. 260,66 EUR (900 Lt) nuostolių už parduotus automobilio ratlankius. KitÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmesti.Palangos miesto apylinkės teismo 2014-10-27 papildomÄ sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ procesinį sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo I.

T. atsakovei J. G. 436,85 EUR (1 508,37 Lt) turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ pirmojoje instancijoje.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo I. T. atsakovei J. G. 157,90 EUR (545,20 Lt) turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ apeliacinėje instancijoje. Kolegijos pirmininkė                                                     Jolanta Gailevičienė Kolegijos teisėjos                                                                    Raimonda Andrulienė                Rimvida Zubernienė