P-822-229-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P822-229/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02382-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 80.11; 80.13

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. L. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A662-2336/2012 pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – V. V. (V. V.) ir UAB „Danjana).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. L. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. A33-5485-(25.2.1) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Administraciją išduoti sąlygas vietiniams vandentvarkos įrenginiams projektuoti.

Paaiškino, kad 2011 m. lapkričio 2 d. Administracijai pateikė prašymą Nr. A34-7363, kuriame pakartotinai (pirmas prašymas buvo pateiktas 2011 m. kovo 15 d.) prašė išduoti technines sąlygas vietiniams vandentvarkos įrenginiams projektuoti (duomenys neskelbtini). Administracija Sprendimu atsisakė išduoti sąlygas vietiniams vandentvarkos įrenginiams projektuoti, motyvuodama tuo, kad vandentiekio ir nuotekų tinklų sprendiniai jau yra įgyvendinti, tačiau tame pačiame rašte, nurodyta, kad tinklai įregistruoti Valstybės įmonėje Registrų centre kaip nebaigtas statyti statinys (baigtumas 98 procentų). Pažymėjo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) iki 2011 m. lapkričio 10 d. nėra išdavusi statybos užbaigimo akto ir minėtų tinklų statyba nėra užbaigta, kaip numatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnyje ir statybos techniniame reglamente STR1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“. Tvirtino, kad nei prašymo išduoti sąlygas vietiniams vandentvarkos įrenginiams projektuoti pateikimo Administracijai dieną, nei skundo pateikimo dieną tinklai nėra baigti statyti, t. y. Valstybės įmonėje Registrų centre nėra užregistruotas 100 procentų baigtumas, o Inspekcija dėl tinklų statybos užbaigimo nėra surašiusi tinklų statybos užbaigimo akto. Darė išvadą, kad 2007 m. kovo 3 d. detaliajame plane Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-67 nustatyti vandentiekio ir nuotekų tinklų sprendiniai nėra įgyvendinti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Administracijos Sprendimą ir įpareigojo Administraciją išduoti M. L. sąlygas vietiniams vandentvarkos įrenginiams projektuoti.

Nurodė Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalį, nustatė, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2007 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. T3-67 patvirtino žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Šiuo detaliuoju planu buvo suprojektuotas naujas šiuo metu pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, kurio tikslinė paskirtis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Detaliojo plano sprendiniuose buvo numatyta centralizuota nuotekų surinkimo sistema. Nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. T3-67 4 punkte buvo numatyta, jog leidimai gyvenamųjų namų statybai bus išduodami įrengus sklypo infrastruktūrą (kelius, inžinerinius tinklus) pagal Detalųjį planą ir pripažinus juos tinkamais naudoti.

Šio sprendimo 2 ir 3 punktuose tvirtintas įpareigojimas žemės sklypų savininkams savo lėšomis įrengti Detaliajame plane numatytą infrastruktūrą, o suprojektuoti nauji mažaaukštės gyvenvietės statybos sklypai ir juose esantys pastatai privalo būti prijungti prie centralizuoto tinklo. Nustatė, kad iš Administracijos 2011 m. lapkričio 7 d. Sprendimo matyti, jog Vilniaus rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisija 2010 m. kovo 25 d. protokolu Nr. 258 suderino inžinerinių tinklų ir kelių įrengimo gyvenamųjų namų kvartale (duomenys neskelbtini), projektą ir 2010 m. kovo 26 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 158 gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini) inžineriniams tinklams ir keliams įrengti.

Pažymėjo, kad iš skundo matyti, jog pareiškėjas pageidauja pastatyti vietinius inžinerinius tinklus jam priklausančiame žemės sklype, esančiame žemės sklypų kvartale, (duomenys neskelbtini), todėl du kartus (2011 m. kovo 15 d. ir 2011 m. lapkričio 2 d.) kreipėsi į Administraciją, prašydamas išduoti jų projektavimo reikalavimus, tačiau jie pareiškėjui nebuvo išduoti. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog, pareiškėjo prašymus nagrinėjant Administracijoje, inžineriniai tinklai (duomenys neskelbtini), buvo visiškai nutiesti ir teisės aktų nustatyta tvarka konstatuotas tų darbų baigimo faktas.

Darė išvadą, kad detaliojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai, numatantys centralizuotų inžinerinių tinklų tiesimą, dar nebuvo įgyvendinti. Pažymėjo, kad byloje esantis Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog tinklai nėra baigti statyti, nėra registruotas 100 procentų baigtumas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas turėjo teisę pasirinkti, ar savo sklypo inžinerinius tinklus prijungti prie centralizuotų inžinerinių tinklų, ar sklype įsirengti vietinius inžinerinius tinklus ir iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos gauti jų projektavimo reikalavimus.

Teismas darė išvadą, kad Administracijos pareigūnai netinkamai išnagrinėjo M. L. prašymą, todėl priimtas Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu.

Nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 108 straipsnio 1 dalį, įvertino byloje esančią medžiagą ir konstatavo, kad aplinkybė, jog sprendimą priėmęs atsakingas Administracijos pareigūnas netinkamai aiškino ir taikė įstatymus, nesuteikia pagrindo priimti atskirąją nutartį pagal ABTĮ 108 straipsnio 1 dalį.

III. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 23 d. sprendimu patenkino atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Danjana“ apeliacinius skundus, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo M. L. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas kyla dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. A33–5485–(25.2.1), kuriuo atsisakyta išduoti projektavimo sąlygas vietiniams vandentvarkos įrenginiams projektuoti bei įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX–583 redakcija) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus arba jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra įgyvendinti. Šioje nuostatoje statytojo (užsakovo) teisė pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, yra sąlygojama dviejų alternatyvių aplinkybių: jeigu pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus (1); jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra įgyvendinti (2). Ginčo dėl to, kad pasirinkti naudotis komunaliniais tinklais ar tiesti vietinius pagal teritorijų planavimo dokumentus, nėra, todėl nagrinėjamu atveju teismas tyrė, ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra įgyvendinti.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2007-03-23 sprendimu Nr. T3–67 patvirtino J. K., A. K., D. P., J. P. 11,0411 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 26,7221 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 4,9135 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Šio sprendimo antrame punkte nurodyta, kad įsigaliojus šiam įsakymui įpareigoti žemės sklypo savininkus atlikti sklypų tikslius geodezinius matavimus (2.1 punktas), paklojus centralizuotus vandentiekio ir nuotekų tinklus, prisijungti prie jų (2.2 punktas) ir vadovautis tarnybų, suderinusių detalųjį planą, sąlygomis ir išvadomis (2.3 punktas). To paties sprendimo 3 punkte įtvirtinta, kad už infrastruktūros įrengimą savo lėšomis ir tolimesnę eksploataciją pagal detalųjį planą atsakingas sklypo (-ų) savininkas, o pasikeitus žemės sklypo savininkui, sąlygas perima naujas savininkas.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju taip pat reikšmingos aplinkybės, išdėstytos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2006 m. gruodžio 15 d. rašte Nr. 1.7–3575 „Dėl detaliųjų planų derinimo“, kad išnagrinėję pateiktus sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, nepritaria juose numatytiems nuotekų tvarkymo sprendiniams (kiekviename sklype numatomas individualus nuotekų tvarkymas – nuotekų kaupimo rezervuarai). Atsižvelgiant į tai, kad mažaaukštės gyvenamosios statybos sklypai (55 vnt.) planuojami gamtiniu požiūriu jautrioje vietoje – sklypai ribojasi su Griovių geomorfologiniu draustiniu, šalia yra Baltiešos ežeras, būtina numatyti bendrą nuotekų surinkimo sistemą, po to prisijungti prie centralizuotų nuotekų šalinimo tinklų arba išvalius bendruose nuotekų biologinio valymo įrenginiuose išleisti į tinkamą gamtinį priimtuvą.

Teismas nustatė, kad išrašai iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko patvirtina, jog nuotekų linijos – lietaus kanalizacijos vamzdyno – pažymėto plane KL1, KL2, KL3 ir KL4, esančių (duomenys neskelbtini), baigtumas yra 98 procentai, nuotekų linijos – fekalinės kanalizacijos vamzdynas – pažymėto plane KF1, KF2, KF3 ir KF4, esančių (duomenys neskelbtini), baigtumas yra 98 procentai, o vandentiekio linijos – vandentiekio tinklų vamzdynas – pažymėto plane V1, V2, V3 ir V4, esančių (duomenys neskelbtini), baigtumas yra 98 procentai. Tuo tarpu vandentiekio linijos – vandentiekio tinklų vamzdynas – pažymėto plane V5, esančio (duomenys neskelbtini), baigtumas 53 procentai, vandentiekio linijų – fekalinės kanalizacijos vamzdynas ir lietaus kanalizacijos vamzdynas – pažymėtų plane atitinkamai KF2 ir KL2, esančių (duomenys neskelbtini), baigtumas 98 procentai. Kaip matyti iš suvestinio inžinerinių tinklų plano, pro pareiškėjo sklypą nutiestas lauko vandentiekis ir buitinė nuotekynė, kurie atitinkamai pažymėti V1 ir F1. Remiantis anksčiau minėtuose išrašuose pateikta informacija, šių vamzdynų baigtumas 98 procentai. Pareiškėjo skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuojamas vandentiekio tinklų vamzdyno V5, esančio (duomenys neskelbtini), 53 procentų baigtumas, nepatenka į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-03-23 sprendimu Nr. T3–67 patvirtino J. K., A. K., D. P., J. P. 11,0411 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 26,7221 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 4,9135 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano ribas.

Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatos aplinkybę (jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra įgyvendinti) būtina atsižvelgti ir vertinti visumą faktų. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje nepritarė individualiam nuotekų tvarkymui dėl greta esančio Griovių geomorfologinio draustinio (draustinis ribojasi su pareiškėjo žemės sklypu) ir Baltiešos ežero, kas rodo padidintą aplinkosauginį dėmesį šiai teritorijai. Esant anksčiau padarytiems įrašams apie vamzdynų baigtumą nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nėra pagrindo konstatuoti, kad teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra įgyvendinti. Be to, teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas patvirtino, kad sutvarkius inžinerinių tinklų darbų užbaigimo dokumentaciją, bus pasiektas šių tinklų 100 procentų baigtumas. Tai reiškia, jog vienos iš sąlygų, kurioms egzistuojant statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, egzistavimo nenustatyta, todėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje apibrėžta pasirinkimo teisė negali būti realizuota.

Remdamasi nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei vertino faktines bylos aplinkybes, todėl teismo sprendimą panaikintino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmetė.

IV. Pareiškėjas 2012 m. spalio 1 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A662-2336/2012, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neteisingai taikė Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalį, nes Žemės ūkio paskirties sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) detaliojo plano (toliau − Detalusis planas) sprendiniai, kuriuose numatomas komunaliniu tinklu tiesimas, dar nėra įgyvendinti. Paaiškina, kad statybos užbaigimas reiškia statinio patikrinimą ir išbandymą įstatymų nustatyta tvarka, tame tarpe statinio kokybės patikrinimą, saugos patikrinimą, įtakos aplinkai patikrinimą.

Todėl kol statinio statyba nėra užbaigta, tol naudotis statiniu negalima. Statybos užbaigimo reikšmė yra dar didesnė, kai statomi sudėtingi statiniai, tokie kaip šioje byloje aptariami vandentiekio tinklai, fekalinės kanalizacijos tinklai ir lietaus kanalizacijos tinklai. Atsižvelgiant į Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies ir 2 straipsnio 2, 9 ir 10 dalyse pateiktą reglamentavimą, statybos užbaigimo tvarka yra taikoma ir inžineriniams tinklams, o konkrečiu atveju vandentiekio, fekalinės kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos tinklams.

Statybos užbaigimo tvarką detalizuojantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintas statybos techninis reglamentas 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas” numato, kad statybos užbaigimo data laikoma Statybos užbaigimo Akto ar Deklaracijos pasirašymo (patvirtinimo, jei Deklaraciją tvirtinti privaloma) data (reglamento 43 punktas). Šioje konkrečioje byloje faktinės aplinkybės rodo, jog statybos užbaigimo akto, patvirtinančio, kad vandentiekio, fekalinės kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos tinklai yra pastatyti pagal statinio projekto sprendinius, nėra, todėl vandentiekio, fekalinės kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos tinklų statyba teisiškai nėra užbaigta.

Be to, teisiškai užbaigti statybą yra įmanoma, inter alia, tik tuo atveju, kai statyba yra užbaigta faktiškai 100 procentų. Tai, kad vandentiekio, fekalinės kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos tinklų statyba nėra užbaigta, faktiškai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai ir teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė priešingai. Esant tokiai situacijai, pareiškėjas yra įpareigotas prisijungti prie neužbaigtų statyti inžinerinių tinklų, iš kurių tik vienas atsakovų buvo įvardintas kaip funkcionuojantis, nors juo (vandentiekio tinklu) yra tiekiamas ne geriamasis vanduo vartotojams, o vanduo objekto statybos reikmėms, ir nėra garantijų, kad toks vanduo atitinka visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Sprendimas pažeidė pareiškėjo teises, nes jis negali įgyvendinti savo teisių ir tampa priklausomas nuo inžinerinių tinklų statytojo, t. y. turi laukti, kol inžineriniai tinklai bus užbaigti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Sprendime praktiką dėl Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalies taikymo formuoja klaidinga linkme, o dėl tokio neteisingo minėtos teisės normos taikymo buvo priimtas neteisėtas Sprendimas. Administracinių teismų praktika, susijusi su statytojo (užsakovo) teise pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, turėtų būti formuojama taip, kad visais atvejais, kai komunaliniu tinklu tiesimas nėra baigtas teisiškai (nėra statybos užbaigimo akto) turi būti laikoma, jog teritorijų planavimo dokumentu sprendiniai, kuriuose numatomas komunaliniu tinklu tiesimas, dar nėra įgyvendinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo taisyklių. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose.

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktus.

Dėl proceso atnaujinimo pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą

Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Pažymėtina, kad šio punkto taikymas yra sietinas su materialinės teisės normų pažeidimo akivaizdumu. Tai reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, jog bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialinės teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., administracines bylas Nr. P756-153/2009, P502-119/2009). Akcentuotina, jog vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, nes kitaip nebūtų užtikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas.

Šį proceso atnaujinimo pagrindą pareiškėjas motyvuoja tuo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas klaidingai taikė Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalį, nes Detaliojo plano sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra įgyvendinti.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX–583 redakcija) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus arba jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra įgyvendinti. Šioje nuostatoje statytojo (užsakovo) teisė pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, yra sąlygojama dviejų alternatyvių aplinkybių: jeigu pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus (1); jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra įgyvendinti (2).

Kaip minėta Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatos aplinkybę (jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra įgyvendinti) būtina atsižvelgti ir vertinti visumą faktų. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje nepritarė individualiam nuotekų tvarkymui dėl greta esančio Griovių geomorfologinio draustinio (draustinis ribojasi su pareiškėjo žemės sklypu) ir Baltiešos ežero, kas rodo padidintą aplinkosauginį dėmesį šiai teritorijai. Esant anksčiau padarytiems įrašams apie vamzdynų baigtumą nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nėra pagrindo konstatuoti, kad teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra įgyvendinti. Be to, teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas patvirtino, kad sutvarkius inžinerinių tinklų darbų užbaigimo dokumentaciją, bus pasiektas šių tinklų 100 procentų baigtumas. Tai reiškia, jog vienos iš sąlygų, kurioms egzistuojant statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, egzistavimo nenustatyta, todėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje apibrėžta pasirinkimo teisė negali būti realizuota.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo prašyme nėra akivaizdžių argumentų, patvirtinančių apeliacinės instancijos teismo padarytą esminį pareiškėjo nurodytos materialinės teisės normos pažeidimą. Pareiškėjo argumentacija atspindi tik jo nuomonę dėl bylos situacijos vertinimo, o alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl teismo aiškinimo klaidingumo, nesudaro ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo. Prašyme nurodyti motyvai taip pat liudija, jog pareiškėjas iš esmės siekia, kad būtų patikrintos faktinės bylos aplinkybės, t. y. jog būtų įvertinta, ar tinkamai buvo ištirtos bylos aplinkybės ir įvertinti įrodymai. Tačiau ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės dar kartą vertinti faktinių bylos aplinkybių ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu. Proceso atnaujinimo instituto paskirtis yra ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje išvardintų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas, kurių nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė, todėl jo prašymas dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu atmestinas.

Dėl proceso atnaujinimo pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą

Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinių teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog teismas, nagrinėdamas bylą, teisės normas taiko, pirmiausia atsižvelgdamas ir įvertindamas nustatytas konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės normų aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste (pavyzdžiui, byla Nr. P261-40/2008). Taigi, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu turi būti įvertinta, ar administracinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ir prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikusio asmens nurodytoje administracinių teismų praktikoje iš tikrųjų teisės normos aiškintos ir taikytos skirtingai, kartu atsižvelgiant į nurodytose bylose spręstų klausimų pobūdį, faktines aplinkybes.

Vadovaujantis ABTĮ 157 straipsnio 2 dalimi, būtinybė atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu turi būti pagrįsta atitinkamais įrodymais (nuorodomis į konkrečiose bylose priimtus vienodos administracinių teismų praktikos atitinkamu klausimu formavimui aktualius įsiteisėjusius Lietuvos vyriausio administracinio teismo sprendimus ar nutartis) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-2/2010 ir kt.).

Šį proceso atnaujinimo pagrindą pareiškėjas motyvuoja argumentu, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A662-2336/2012 praktiką dėl Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalies taikymo formuoja klaidinga linkme, pareiškėjo manymu, administracinių teismų praktika, susijusi su statytojo (užsakovo) teise pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, turėtų būti formuojama taip, kad visais atvejais, kai komunaliniu tinklu tiesimas nėra baigtas teisiškai (nėra statybos užbaigimo akto) turi būti laikoma, jog teritorijų planavimo dokumentu sprendiniai, kuriuose numatomas komunaliniu tinklu tiesimas, dar nėra įgyvendinti.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo prašyme išdėstyti argumentai iš esmės yra susiję su jam nepalankių faktinių aplinkybių vertinimu. Pažymėtina, jog ABTĮ nenumato galimybės atnaujinti procesą, siekiant dar kartą ištirti faktines bylos aplinkybes ir įvertinti bylos įrodymus, todėl prašyme nurodyti argumentai negali būti pagrindas proceso atnaujinimui. Šiuo atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog nagrinėjamoje byloje yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme, todėl pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu nėra.

Taigi pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą taip pat negali būti pripažintas pagrįstu, todėl atmestinas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, kad pareiškėjo M. L. prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A662-2336/2012 pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – V. V. (V. V.) ir UAB „Danjana).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė