a05d4d77-e04e-4010-b730-5249d9d3a4e8 · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-190-380/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13443-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; (S) 1.2.4.6.2.1; 1.2.4.6.2.2 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 13 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorei Margaritai Kiudytei-Čarienei, nuteistojo V.

K. gynėjui advokatui Sigitui Jasevičiui, nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės J. G. atstovui advokatui Robertui Skėriui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės J. G. atstovo advokato Roberto Skėrio apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2022 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2018 m. nusikalstama veika) 1 metų laisvės apribojimo bausme, neskiriant intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbÄ , o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2019-11-14 nusikalstama veika) 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme, neskiriant intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbÄ , o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (2019-12-20 nusikalstama veika) paskirta 60 MGL dydžio (3 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, neskiriant intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį laikÄ tęsti darbÄ , o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir paskirta 60 MGL dydžio (3 000 Eur) bauda. Taikytas BK 641 straipsnis ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metų laisvės apribojimo bausmė, neskiriant intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbÄ , o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir paskirta 40 MGL dydžio (2 000 Eur) bauda.

IÅ¡aiÅ¡kinta, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ . IÅ¡ dalies tenkintas nukentėjusiosios ir mažametės nukentėjusiosios B. K. atstovės pagal įstatymÄ J. G. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. Priteista J. G. iÅ¡ nuteistojo V. K. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, B. K. – 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Priteista iÅ¡ nuteistojo V.

K. 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų J. G.. Nurodyta pradėjus vykdyti bausmę panaikinti kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. V. K. nuteistas už tai, kad muÅ¡damas sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui: 2018 metų pabaigoje, ryte, tikslus laikas ir data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., svetainės kambaryje, V. K. tyčia kumščiais ir delnais sudavė savo sutuoktinei J.

G. ne mažiau kaip 6 kartus į kairįjį petį bei nugarÄ ir taip muÅ¡damas sukėlė jai fizinį skausmÄ .

2. Be to, V. K. nuteistas už tai, kad muÅ¡damas sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui: 2019 m. lapkričio 14 d., apie 20.15 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., miegamojo kambaryje, V. K., kaire ranka laikydamas pusiau gulomis ant lovos sėdinčiai savo sutuoktinei J. G. už jos deÅ¡inės rankos, tyčia vienÄ kartÄ Å¡akute, laikoma deÅ¡inėje rankoje, sudavė J. G. į kairį petį, po to, abiem rankomis suėmęs J. G. už kojos ir jÄ iÅ¡tempęs iÅ¡ lovos ant grindų, kaire ranka smarkiai palenkė bei užlaužė J.

G. galvÄ Ä¯ priekį ir, kojomis apglėbęs (apžergęs) J. G. kojas, jas suspaudė ir laikė neleisdamas nukentėjusiajai pajudėti, o Å¡iai iÅ¡sivadavus, rankomis pargriovė sutuoktinę nugara ant grindų, deÅ¡ine ranka sugriebė jai už kaklo, po to, kairės rankos delnu prispaudęs J. G. galvÄ prie grindų, paleido nukentėjusiosios kaklÄ ir deÅ¡inės rankos kumščiu vienÄ kartÄ sudavė jai į veidÄ ties kakta, po to deÅ¡ine ranka suėmė J. G. kairę rankÄ ir deÅ¡inės rankos kumščiu vienÄ kartÄ sudavė nukentėjusiajai į veidÄ , taip pat, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , rankomis sugriebęs ir laikydamas J.

G. kairę rankÄ ties rieÅ¡u, kojomis apglėbęs (apžergęs) ir suspaudęs nukentėjusiosios kojas, pasiÅ¡okdamas du kartus pakėlė ir numetė J. G. ant grindų, po to, kaire ranka laikydamas nukentėjusiosios kairę rankÄ ties rieÅ¡u, deÅ¡inės rankos delnu du kartus sudavė jai į veidÄ , o J. G. aktyviais veiksmais iÅ¡trÅ«kus ir laiptais nusileidus į namo pirmÄ aukÅ¡tÄ , o po to lipant laiptais į antrÄ aukÅ¡tÄ , V. K., eidamas nukentėjusiajai iÅ¡ paskos, vienÄ kartÄ kumščiu sudavė jai į nugarÄ ir taip smurtaudamas bei muÅ¡damas sukėlė savo sutuoktinei J.

G. fizinį skausmÄ .

3. Be to, V. K. nuteistas už tai, kad muÅ¡damas sukėlė fizinį skausmÄ mažamečiui: 2019 m. gruodžio 20 d., apie 18.46 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., V. K. tyčia diržu ne mažiau kaip 6 kartus sudavė savo mažametei dukrai B. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., į sėdmenis bei Å¡launis ir taip muÅ¡damas sukėlė jai fizinį skausmÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai 4. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės J. G. atstovas advokatas R. Skėrys praÅ¡o:

1) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nuosprendį – taikyti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemones – įpareigoti nuteistÄ jį bausmės vykdymo atlikimo laikotarpiu gyventi skyriumi nuo nukentėjusiųjų, uždraudžiant bendrauti bet kokia forma ir ieÅ¡koti ryÅ¡ių su J. G., o su dukromis bendrauti tik elektroninio ryÅ¡io priemonėmis, ir tik esant jų sutikimui, Å¡ias nustatytas bendravimo su dukromis priemones įpareigoti derinti su Vaiko teisių apsaugos tarnyba, su vaikais bendrauti dalyvaujant specialistui, taip pat įpareigoti nuteistÄ jį V. K. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

2) visiškai tenkinti nukentėjusiųjų J. G. ir B. K. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo – priteisti J. G. iš V. K. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, B. K. – l 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

3) atlyginti J. G. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Apeliantas iÅ¡ dalies nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam netaikė baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat netinkamai taikė neturtinės žalos atlyginimÄ reglamentuojančias teisės normas, todėl nustatė nepagrįstÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis) ir netinkamai iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ . Dėl to praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendžio dalį panaikinti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo 6. Skunde nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio argumentais, jog nėra pagrindo nuteistajam taikyti baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojimÄ per bausmės vykdymo atlikimo laikotarpį gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų, uždraudžiant bendrauti bet kokia forma ir ieÅ¡koti ryÅ¡ių su J. G., o su dukromis bendrauti tik elektroninio ryÅ¡io priemonėmis, ir tik esant jų sutikimui, Å¡ias nustatytas bendravimo su dukromis priemones įpareigoti derinti su Vaiko teisių apsaugos tarnyba, su vaikais bendrauti dalyvaujant specialistui, taip pat įpareigoti V.

K. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Taip pat nesutinkama su teismo argumentais, jog baudžiamojo poveikio priemones nuteistajam taikyti netikslinga, kadangi nusikalstamos veikos padarytos 2018 m. pabaigoje ir 2019 m. lapkričio 14 d. bei 2019 m. gruodžio 20 d., t. y. beveik prieš 3 metus.

7. Skunde teigiama, jog paties nuteistojo parodymai liudija, kad jis nevaldo emocijų, konfliktus arba jo netenkinančias situacijas yra linkęs spręsti smurtaudamas. Nurodytos aplinkybės suponuoja, kad nuteistasis yra linkęs smurtauti. Tuo tarpu jo padaryti nusikaltimai ir nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės visiÅ¡kai atspindi nuteistojo asmenybę. Dar daugiau, įvertinus byloje esančiÄ filmuotÄ medžiagÄ , negalima spręsti, kad nuteistojo smurtas buvo sÄ lygotas impulsyvios reakcijos į nukentėjusiųjų veiksmus, bÅ«tų trumpalaikis ir lydimas pavienių veiksmų.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ vaizdo medžiagos spręstina, kad nuteistojo smurtiniai veiksmai buvo ne tik sistemingi, bet susidėjo iÅ¡ daugkartinių smurtinių aktų, nukreiptų prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias, tai liudija nuteistojo tyčinį ir valingÄ veikimÄ (nuteistojo nusikalstamos veikos padarymo bÅ«dui bÅ«dingas smÅ«giavimas, susidedantis iÅ¡ 5–6 veiksmų, skirtingomis rankomis, vis į kitas nukentėjusiosios kÅ«no vietas), o tokių veiksmų tikslas buvo siekis sukelti nukentėjusiosioms skausmÄ .

Be to, nuteistasis smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias puikiai suvokdamas, kad smurtaujama prieÅ¡ apsiginti negalinčius asmenis, o jo daroma veika yra fiksuojama vaizdo kameromis, tai rodo jo abejingumÄ nusikalstamų veikų pasekmėms ir susiformavusias jo gilias antisocialines nuostatas. Dar daugiau, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad J. G. į teisėsaugos institucijas nesikreipė anksčiau ne todėl, kad buvo su nuteistuoju susitaikiusi, o todėl, kad nuteistojo bijojo, nes kentė nuolatinį psichologinį ir fizinį smurtÄ .

Ä® teisėsaugos institucijas J. G. pasiryžo kreiptis tik po to, kai neiÅ¡kentusi nuolatinio smurto artimoje aplinkoje ir bijodama dėl savo sveikatos ir gyvybės, paliko bendrus Å¡alių namus. Å iuo atveju teismas nepagrįstai nusprendė, kad po nuteistojo atliktų nusikalstamų smurtinių veiksmų Å¡alys gyveno įprastÄ Å¡eiminį gyvenimÄ ir nuteistasis prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ nesmurtavo. Tai, kad Å¡alys gyveno neva „normalų“ Å¡eiminį gyvenimÄ , parodė nuteistasis. Taigi Å¡ios aplinkybės yra tik nuteistojo nepagrįsti argumentai, kuriais jis siekė sumenkinti savo padarytus nusikaltimus.

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nukentėjusioji mano, kad skundžiamu nuosprendžiu yra nepagrįstai sumenkinami nuteistojo padaryti nusikaltimai ir jų pasekmės, motyvuojant tuo, kad nuo nusikaltimų padarymo praėjo 3 metai. Atkreipiamas dėmesys, kad J. G. kreipėsi į policijÄ dėl iÅ¡ sutuoktinio patirto smurto 2021 m. balandžio 21 d., t. y. po patirto smurto praėjus tik Å¡iek tiek daugiau nei 1 metams. Å iuo atveju nuo pareiÅ¡kimo pateikimo ikiteisminio tyrimo įstaigai iki teismo nuosprendžio priėmimo praėjo vieni metai.

Tai reiÅ¡kia, kad teismas negalėjo atsisakyti taikyti baudžiamojo poveikio priemones nuteistajam dėl ilgo laikotarpio nuo pareiÅ¡kimo ikiteisminio tyrimo įstaigai pateikimo iki teismo nuosprendžio priėmimo. Toks teismo argumentas suponuoja, kad teismas pripažino, jog nuteistojo asmenybė prarado pavojingumÄ nesant jokių objektyvių pagrindų tokiai iÅ¡vadai. Å iuo atveju byloje reikÅ¡minga ir aplinkybė, kad nukentėjusioji paliko bendrus Å¡alių namus neiÅ¡tvėrusi nuolatinio smurto. J. G. palikus namus, nuteistasis nebeturėjo galimybių daryti jai smurtinio poveikio.

Tai reiÅ¡kia, kad nuteistojo asmenybė neprarado pavojingumo, nes nukentėjusioji paliko Å¡alių namus ir tai užkirto keliÄ nuteistojo tęstiniam nuolatiniam smurtui. Apeliantui akivaizdu, kad vien teismo paskirta laisvės apribojimo bausme nebus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. Taigi egzistuoja objektyvus bÅ«tinumas nuteistajam taikyti baudžiamojo poveikio priemones, t. y. įpareigoti nuteistÄ jį bausmės vykdymo laikotarpiu gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų, uždraudžiant bendrauti bet kokia forma ir ieÅ¡koti ryÅ¡ių su J.

G., o su dukromis bendrauti tik elektroninio ryÅ¡io priemonėmis, ir tik esant jų sutikimui, Å¡ias nustatytas bendravimo su dukromis priemones įpareigoti derinti su Vaiko teisių apsaugos tarnyba, su vaikais bendrauti dalyvaujant specialistui, taip pat įpareigoti nuteistÄ jį V. K. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Dėl to apeliantas mano, kad apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ â€“ pažeidė BK 67 straipsnio 1 dalį, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ nuosprendį, kuris turėtų bÅ«ti pakeistas taikant praÅ¡omas baudžiamojo poveikio priemones.

Dėl neturtinės žalos priteisimo 9. Byloje pateiktais civiliniais ieškiniais buvo prašoma priteisti iš V. K. J. G. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, mažametei B. K. l 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai buvo tenkinti iš dalies – nukentėjusiajai J. G. teismas priteisė 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o B. K. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog paprastai teismų priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribos tokios kategorijos bylose yra nuo 200 Eur iki l 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-299-648/2015 ir kt.), tačiau teismas nemotyvavo, kodėl iš dalies tenkindamas civilinius ieškinius iš nuteistojo priteisė būtent minimalias teismų praktikoje nurodytas neturtinės žalos atlyginimo sumas.

Apelianto nuomone, teismo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai yra neproporcingi apeliantės ir mažametės Å¡alių dukters iÅ¡gyvenimams. Dar daugiau, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje rėmėsi itin sena Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį nesivadovavo aktualia teismų praktika. Dėl J. G. priteisto neturtinės žalos atlyginimo 10. Skunde pažymima, kad bylos duomenys rodo, jog J. G. iÅ¡ sutuoktinio ne kartÄ patyrė smurtÄ .

Byloje esantys vaizdo įraÅ¡ai patvirtina, kad nuteistasis prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias smurtavo suvokdamas savo fizinį pranaÅ¡umÄ ir nukentėjusiųjų pažeidžiamumÄ bei negalėjimÄ apsiginti. Nuteistojo veiksmai, kai jis grėsmingai ruoÅ¡iasi smurtauti prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias, grasina joms bei daug kartų smÅ«giuoja nesiprieÅ¡inančioms nukentėjusiosioms, rodo, kad jo veiksmai buvo ne tik tyčiniai, tačiau pasižymėjo žiaurumu bei abejingumu savo neteisėtų veiksmų pasekmėms.

Neabejotina, kad nukentėjusioji, patyrusi iÅ¡ sutuoktinio nuolatinį fizinį smurtÄ , patyrė ne tik fizines kančias, tačiau ir gilius neigiamus emocinius bei dvasinius iÅ¡gyvenimus. Patirtos neigiamos emocijos buvo tokios gilios, kad po nuteistojo sukelto streso nukentėjusiajai pasireiÅ¡kė kelias dienas trunkantis galvos skausmas, sutriko miegas, ji dėl smurto patyrė nerimÄ ir neteisybės jausmÄ . J. G. iki Å¡iol bijo nuteistojo, nes jis akivaizdžiai nevaldo savo neigiamų emocijų, yra neprognozuojamas bei linkęs smurtauti.

Nukentėjusioji iki Å¡iol jaučia nerimÄ , kad nuteistasis gali pakartotinai prieÅ¡ jÄ pavartoti fizinį smurtÄ . Kartu nuteistojo veiksmai itin pažemino nukentėjusiÄ jÄ kaip moterį, nes ne tik sukėlė jai fizinį skausmÄ , tačiau ir begalinį bejėgiÅ¡kumo jausmÄ . V. K. jÄ užpuolus, J. G. maldavo jos nemuÅ¡ti, prašė nustoti, nepaisant to, nuteistojo smÅ«giai, žeminantys žodžiai ir grasinimai nesiliovė. MuÅ¡ama nukentėjusioji suvokė, kad jai niekas negali padėti, ji negali prisiÅ¡aukti pagalbos, tuo tarpu jai atrodė, kad nuteistojo smÅ«giai niekada nesibaigs.

Skunde taip pat pažymima, jog nukentėjusioji buvo žalojama įvairiose kÅ«no vietose. Taip pat buvo sužalotas ir jos veidas, sužalojimo žymės buvo akivaizdžios ir matomos. Dėl akivaizdžiai matomų veido sužalojimų nukentėjusioji jautė gėdÄ , jai buvo sunku pasirodyti vieÅ¡ose vietose, iÅ¡eiti iÅ¡ namų, nes sutikti pažįstami klausinėdavo, iÅ¡ kur atsirado sužalojimai, matė smalsius kaimynų žvilgsnius, dėl to nukentėjusioji jautė pažeminimÄ , nepatogumÄ dėl sužalotos iÅ¡vaizdos.

Nukentėjusioji turėjo iÅ¡tverti ir nepažįstamų žmonių smalsius žvilgsnius. Dėl nurodytų priežasčių kurį laikÄ buvo apribotos ne tik nukentėjusiosios galimybės lankytis vieÅ¡ose vietose, bet ir jos socialinis gyvenimas. Dėl nurodytų priežasčių apeliantas mano, kad Å¡iuo atveju teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis priteisiant J. G. 500 Eur yra neproporcingas, taip pat neatitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principų. Dėl B. K. priteisto neturtinės žalos atlyginimo 11.

Skunde nurodoma, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikoje pažymima, kad nustatant neturtinės žalos dydį bylose, kuriose neturtinę žalÄ patiria nepilnamečiai ar mažamečiai asmenys, turi bÅ«ti atsižvelgiama į jų amžiaus grupės asmenims bÅ«dingus fizinės ir psichinės raidos ypatumus, socialinę brandÄ , suvokimo laipsnį, reakcijÄ Ä¯ prieÅ¡ jį padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , jos įtakÄ nukentėjusiojo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, harmoningos asmenybės formavimuisi.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad prieÅ¡ mažamečius vaikus nukreiptose smurtinėse bylose itin reikÅ¡minga atsižvelgti į vaikų amžiaus grupės asmenų psichikos ypatumus, įvertinti, kaip nusikalstama veika paveiks tolesnį nukentėjusio asmens gyvenimÄ , ar patirta psichinė trauma neturės ilgalaikių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga“).

Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas į minėtÄ kasacinio teismo praktikÄ neatsižvelgė.

12. Apeliantas teigia, kad mažametė Å¡alių dukra, patyrusi iÅ¡ artimo žmogaus – tėvo – fizinį smurtÄ , patyrė fizines kančias, itin gilius neigiamus emocinius bei dvasinius iÅ¡gyvenimus. Mano, kad reikia pripažinti, jog vaikas, iÅ¡ tėvo patyręs fizinį smurtÄ , patyrė baimę, pažeminimÄ ir stresÄ . Å alių dukra po patirto smurto nevalgė, negėrė, ėmė skųstis galvos skausmu, tai liudija apie vaiko patirtÄ sukrėtimÄ ir itin gilius neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus.

Be to, mažametė iki Å¡iol jaučia baimę bei nerimÄ , bijo susitikti su tėvu, o su juo bendrauti apskritai nenori. Taip pat prieÅ¡ vaikÄ tėvo pavartotas fizinis smurtas turėjo pasekmių vaiko psichologinei savijautai ilgalaikėje perspektyvoje. J. G. pastebėjo, kad po patirto smurto dukra tapo uždaresnė, ėmė Å¡alintis nuteistojo, jai pasireiÅ¡kė nervinis tikas. Taigi fiziniu smurtu buvo sutrikdyta harmoninga asmenybės pusiausvyra. Be to, prieÅ¡ dukrÄ pavartotas fizinis smurtas yra reikÅ¡mingas ne tik dėl tiesioginių padarinių vaiko neigiamiems emociniams, fiziniams iÅ¡gyvenimams, tačiau svarbus dar ir tuo, kad dukra prarado pasitikėjimÄ artimu jai žmogumi – tėvu.

Nors V. K. apklausiamas parodė, kad 6 kartus smÅ«giavo dukrai diržu, nes esÄ taip dukrÄ â€žauklėjo“, tačiau reikia pripažinti, kad toks nuteistojo elgesys su vaiku buvo itin žiaurus. V. K. smÅ«giavo diržu mažametei į įvairias kÅ«no vietas – klubus, juosmenį, kojas, po patirtų sužalojimų dukrai atsirado mėlynės bei kraujosruvos. Vertinant nuteistojo elgesį akivaizdu, kad tokiais veiksmais jis siekė vaikÄ Ä¯bauginti ir kad vaikas patirtų didelį fizinį skausmÄ bei pažeminimÄ .

Vertinant vaizdo medžiagÄ negalima nepastebėti, kad bejėgė Å¡alių dukra nuteistojo elgesio buvo itin Å¡okiruota ir įbauginta. Vaizdo įraÅ¡e matosi, kaip B. K. praÅ¡o, kad nuteistasis liautųsi jÄ mušęs, tačiau jis smurtauti nenustoja, dar daugiau, grasina smurtu ir keikia vaikÄ . Dėl nurodytų priežasčių negalima sutikti su skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadomis, kad mažametės patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus atitinka 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma.

13. Teismo posėdyje nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės atstovas advokatas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistojo gynėjas advokatas ir prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 14. Apeliacinis skundas atmestinas.

15. Apeliaciniame skunde nusikalstamų veikų kvalifikavimo ar kaltės klausimai nėra keliami. Skundžiamas nuosprendis ginčijamas baudžiamojo poveikio priemonių nuteistajam V. K. taikymo ir nukentėjusiosioms J. G. bei B. K. priteisto neturtinės žalos atlyginimo aspektais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrÄ sias nuostatas, bylÄ patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių nuteistajam V. K. taikymo 16. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam V. K. netaikė baudžiamojo poveikio priemonių, todėl netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ (pažeidė BK 67 straipsnio 1 dalį), dėl to Å¡i skundžiamo nuosprendžio dalis yra nepagrįsta ir neteisėta, ir turėtų bÅ«ti keičiama paskiriant V. K. praÅ¡omas baudžiamojo poveikio priemones (įpareigoti nuteistÄ jį bausmės vykdymo atlikimo laikotarpiu gyventi skyriumi nuo nukentėjusiųjų, uždraudžiant bendrauti bet kokia forma ir ieÅ¡koti ryÅ¡ių su J.

G., su dukromis bendrauti tik elektroninio ryÅ¡io priemonėmis, ir tik esant jų sutikimui, Å¡ias nustatytas bendravimo su dukromis priemones įpareigoti derinti su Vaiko teisių apsaugos tarnyba, su vaikais bendrauti dalyvaujant specialistui, taip pat įpareigoti nuteistÄ jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose).

17. Teisėjų kolegija su Å¡iais argumentais nesutinka ir daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas minėtų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo V. K. galimybę apsvarstė ir pagrįstai nusprendė, kad Å¡iuo atveju skirti Å¡ias baudžiamojo poveikio priemones nėra tikslinga.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimÄ , teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formÄ bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimÄ ir kitus reikÅ¡mingus bylos duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2011, 2K-35-719/2022).

Atsižvelgdamas į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios nuteistajam gali turėti didžiausiÄ poveikį, taip padėdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtÄ BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2022).?? 19. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. K. paskyrus laisvės apribojimo bausmę neskiriant intensyvios priežiÅ«ros ir baudÄ , jis buvo įpareigotas per bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbÄ , o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vertindamas Å¡ios nutarties 16 punkte nurodytų apelianto praÅ¡omų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo V. K. tikslingumo klausimÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistajam inkriminuotos BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos nusikalstamos veikos buvo padarytos 2018 m. pabaigoje, 2019 m. lapkričio 14 d. ir 2019 m. gruodžio 20 d., t. y. paskutinis jam inkriminuotas nusikaltimas buvo padarytas prieÅ¡ beveik trejus metus. Po Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo Å¡eima kartu gyveno ir kartu vykdavo į keliones, J.

G. į policijÄ kreipėsi tik 2021 m. balandžio 23 d. Dėl Å¡ių priežasčių apylinkės teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad anksčiau nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas nėra tikslingas ir neteko prasmės. Nagrinėjamu atveju V. K., bÅ«damas neteistas (t. 2, b. l. 152–153), padarė tris nesunkius tyčinius nusikaltimus žmogaus sveikatai, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pagrįstai pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o kadangi jis visiÅ¡kai prisipažino kaltu ir byla buvo iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , paskirta bausmė vadovaujantis BK 641 straipsniu jam buvo sumažinta vienu trečdaliu.

V. K. yra dirbantis (t. 2, b. l. 150–151), nors po nusikalstamų veikų padarymo buvo baustas administracine tvarka, tačiau tik už pakankamai nešiurkščius su transporto priemonių vairavimu susijusius administracinius nusižengimus (t. 2, b. l. 154–175). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo paskirti įpareigojimai šioje byloje nustatytų aplinkybių ir bausmės paskirties kontekste individualizuoti tinkamai, o apelianto prašomų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas būtų perteklinis, nuteistojo V.

K. teises ribojantis daugiau, negu tai bÅ«tina bausmės tikslams pasiekti. Apeliaciniame skunde teigiama, jog J. G. į teisėsaugos institucijas anksčiau nesikreipė ne todėl, kad buvo susitaikiusi su nuteistuoju ir gyveno įprastÄ Å¡eiminį gyvenimÄ , o dėl to, kad nuteistojo bijojo, nes kentė nuolatinį psichologinį ir fizinį smurtÄ , ir į teisėsaugos institucijas pasiryžo kreiptis tik neiÅ¡kentusi nuolatinio smurto artimoje aplinkoje bei bijodama dėl savo sveikatos ir gyvybės. Tačiau Å¡ios apelianto nurodomos aplinkybės laikytinos deklaratyviomis, nes jokių objektyvių duomenų, kad po nusikalstamų veikų padarymo ar skundžiamo nuosprendžio priėmimo V.

K. vėl būtų padaręs ar bandęs daryti panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, smurtavęs prieš J. G. ir (ar) B. K., kitus savo šeimos narius, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir apeliantas, be to, byloje yra duomenys, jog J. G. su vaikais šiuo metu gyvena užsienyje, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu neskirti prašomų baudžiamojo poveikio priemonių V. K.. Dėl nukentėjusiosioms J. G. ir B. K. priteisto neturtinės žalos atlyginimo 20.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydžius nukentėjusiosioms J. G. ir B. K., netinkamai vertino bylos medžiagÄ , nemotyvavo, kodėl iÅ¡ dalies tenkindamas civilinius ieÅ¡kinius iÅ¡ nuteistojo priteisė minimalias teismų praktikoje nurodytas neturtinės žalos atlyginimo sumas, be to, rėmėsi itin sena Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, neatsižvelgė į aktualiÄ teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.

Apeliantas mano, jog nukentėjusiajai J. G. turėtų būti priteisiamas iš viso 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas, o nukentėjusiajai B. K. – 1 000 Eur. Šie apelianto argumentai atmestini.

21. Nagrinėjamoje byloje 2020 m. gruodžio 16 d. nukentėjusiųjų J. G. ir B. K. atstovės advokatės Aidos Urbonavičienės civiliniu ieškiniu buvo prašoma priteisti J. G. 2 000 Eur, o B. K. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 175–176). Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas iš nuteistojo V. K. priteisė nukentėjusiosioms J. G. 500 Eur, o B. K. – 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

22. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-132-942/2021, 2K-67-942/2022). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Taip pat kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2022).

23. Nagrinėjamų apeliacinio skundo argumentų kontekste pabrėžtina, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018).

Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, nuspręsdamas dėl kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiÅ¡kintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiÅ¡kinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ .

Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-132-942/2021, 2K-67-942/2022).

24. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sÄ lyginio pobÅ«džio. Ä®statyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ .

25. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog nagrinėdamas neturtinės žalos atlyginimo J. G. ir B. K. klausimÄ pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis V. K. smurtavo prieÅ¡ fiziÅ¡kai silpnesnius asmenis – moterį, nukentėjusiÄ jÄ J. G., tyčiniais veiksmais du kartus, tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmÄ , ir mažametę dukrÄ B. K., kuriÄ tyčia mušė diržu, tuo nukentėjusiajai B. K. sukeldamas fizinį skausmÄ , todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo veiksmai nukentėjusiosioms neabejotinai sukėlė neigiamas emocijas, psichologinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį skausmÄ , nerimÄ , nepatogumo jausmÄ , nesaugumÄ namuose, baimę.

Taip pat teismas atsižvelgė į tai, jog duomenų apie tai, kad nukentėjusiosios būtų kreipusios į medikus dėl patirtų sužalojimų ir (ar) lankiusios pas psichologus, byloje nėra. Šios aplinkybės teismui pagrįstai leido nuspręsti, kad dėl patirto smurto J. G. ir B. K. patyrė pakankamai nedideles žalingas pasekmes. Teismas atsižvelgė ir į nukentėjusiosios J. G. bei nuteistojo V. K. turtinę padėtį, įvertino tai, kad J. G. ir V. K. turi du bendrus nepilnamečius vaikus, turi santuokinio nekilnojamojo turto, J.

G. su vaikais gyvena užsienyje, o V. K. dirba, santaupų neturi. Teismas taip pat įvertino tai, jog nusikalstamos veikos prieš J. G. buvo padarytos 2018 metų pabaigoje ir 2019 m. lapkričio 14 d., o prieš B. K. – 2019 m. gruodžio 20 d., tačiau dėl nusikalstamų veikų padarymo į teisėsaugos institucijas J. G. kreipėsi tik 2021 m. balandžio 23 d., t. y. praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui ir prasidėjus skyrybų procesui. Todėl apylinkės teismas, atsižvelgdamas į neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y.

į tai, kad dėl nuteistojo V. K. tyčinės kaltės buvo pažeistas nukentėjusiųjų fizinis neliečiamumas, jos patyrė fizinį skausmÄ , į panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose priteisiamus neturtinės žalos dydžius, į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų skaičių, jų pavojingumÄ , nuteistojo ir nukentėjusiosios J. G. interesų pusiausvyrÄ , taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo konkrečiu atveju, priteisus iÅ¡ nuteistojo V.

K. nukentėjusiajai J. G. 500 Eur, o nukentėjusiajai B. K. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , nebus pažeisti CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir proporcingumo principai. Teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, jog paprastai teismų priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribos tokios kategorijos bylose yra nuo 200 Eur iki 1 000 Eur.

26. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu motyvuotai nustatyto neturtinės žalos dydžio teisingumu, priteistos sumos atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, neprieštarauja formuojamai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, dėl kurių, apelianto nuomone, J. G. atlygintinos žalos dydis turėtų būti didinamas iki iš viso 2 000 Eur, o B. K. – iki iš viso 1 000 Eur, iš esmės jau buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui ir šio teismo išsamiai ir teisingai įvertintos skundžiamame nuosprendyje iš V.

K. J. G. priteisiant 500 Eur, o B. K. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , todėl dar kartÄ jas vertinti ir jų pagrindu didinti priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį teisėjų kolegija neturi pagrindo. Kartu pažymėtina, jog apelianto teiginiai apie tai, kad mažametės nukentėjusiosios B. K. patirtas fizinis smurtas turėjo pasekmių jos psichologinei savijautai ilgalaikėje perspektyvoje, buvo sutrikdyta harmoninga jos asmenybės pusiausvyra, laikytini deklaratyviais ir atmestini, nes, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, byloje nėra jokių objektyvių duomenų (pavyzdžiui, medicininių dokumentų, pažymų / iÅ¡rašų apie lankymÄ si pas psichologus, psichologų parengtų iÅ¡vadų apie B.

K. psichologinę būklę ir pan.), kurie galėtų tokias apelianto nurodomas aplinkybes patvirtinti.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktika, kuria skundžiamame nuosprendyje rėmėsi apylinkės teismas, Å¡iuo metu bÅ«tų pasenusi ir nebebÅ«tų aktuali, todėl nėra pagrindo ir daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje buvo iÅ¡ esmės nukrypta nuo formuojamos teismų praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, kuriose sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Pastebėtina, jog nors ir kritikuodamas teismų praktikÄ , kuria vadovavosi apylinkės teismas, pats apeliantas nenurodė jokios kitos (naujos) teismų praktikos, kuria, jo nuomone, teismas turėjo remtis aptariamu atveju nustatydamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali bÅ«ti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiÅ¡kos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2022). Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiosioms J.

G. ir B. K., BPK 113 straipsnio ir CK 6.250 straipsnio nuostatų nepažeidė, vadovavosi protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo kriterijais, formuojama teismų praktika ir abiem nukentėjusiosioms nustatė individualizuotÄ , grįstÄ bylos duomenimis, atlygintinÄ neturtinės žalos dydį. Dėl proceso iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 28. Priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti apeliaciniame procese, bÅ«tina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės J. G. atstovo advokato R. Skėrio apeliacinį skundÄ . Å ia nutartimi apeliacinis skundas atmetamas, todėl priteisti iÅ¡ V. K. nukentėjusiajai J. G. jos turėtas iÅ¡ viso 2 160 Eur (1 500 Eur + 360 Eur + 300 Eur) (t. 3, b. l. 143–145) iÅ¡laidas advokato paslaugoms, suteiktoms susipažįstant su baudžiamosios bylos medžiaga, parengiant apeliacinį skundÄ ir atstovaujant nukentėjusiajai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, nėra teisinio pagrindo. 29. 2022 m. gegužės 11 d.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad iÅ¡ V. K. valstybei priteistinos 76,67 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos, kurias sudaro advokato užmokestis.

30. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.

Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese bÅ«tinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytoje iÅ¡imtyje, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės J. G. atstovo advokato R. Skėrio apeliacinį skundÄ , kuris Å¡ia nutartimi yra atmetamas, o nuteistasis V.

K. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nuosprendžio neskundė. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J.

G. atstovo advokato Roberto Skėrio apeliacinį skundÄ atmesti. Nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei J. G. 2 160 Eur turėtų iÅ¡laidų už suteiktas advokato teisines paslaugas apeliaciniame procese iÅ¡ nuteistojo V. K. nepriteisti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų – 76,67 Eur – priteisimo iÅ¡ V. K. atmesti. Teisėjai Dalius Jocys Savinijus Katauskas Aurelija Sadauskaitė