a05a88cd-be0c-48a3-a793-2fb6efbc416f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?NuoraÅ¡as CivCivilinė byla Nr. e2-3805-433/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37766-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.8.9; 2.6.10.5.1. 3.2.4.4.; 3.2.6.1. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Vilnius, Laisvės pr. 79A 2020 m. spalio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovams Alfonsui Sluckui, advokato padėjėjui Edvinui Džuliui, atsakovo atstovui advokatui Viačeslavui Ivanovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ieÅ¡kovo UAB „Traisė“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „CCS-customers care service“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo n u s t a t ė: ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad 2017 m. gegužės 31 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudaryta Darbų nuomos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo nuomoti kvalifikuotus specialistus ieÅ¡kovo iÅ¡ Europos SÄ jungos valstybių gaunamų pridėtinės vertės mokesčio sÄ skaitų faktÅ«rų administravimui bei pateikimui Å¡alių mokesčių inspekcijoms, o ieÅ¡kovas įsipareigojo laiku apmokėti pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras už atsakovo paslaugas bei laiku pateikti visus dokumentus, reikalingus atsakovo įsipareigojimų vykdymui.

IeÅ¡kovas Å¡iÄ Sutartį sudarė siekdamas pasinaudoti atsakovo teikiamomis užsienyje sumokėto PVM sugrÄ Å¾inimo paslaugomis, nes ieÅ¡kovas neturi reikiamų žinių ir kompetencijos tinkamai administruoti užsienyje gautas sÄ skaitas faktÅ«ras, pateikti deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai bei laiku ir tinkamai atlikti kitas procedÅ«ras. 2018 m. vasario 6 d. registruotu paÅ¡tu ieÅ¡kovas iÅ¡siuntė siuntÄ su originaliomis sÄ skaitomis faktÅ«romis, pagal kurias atsakovas turėjo sutvarkyti pridėtinės vertės mokesčio susigrÄ Å¾inimÄ . 2018 m. balandžio 24 d. atsakovo darbuotoja administratorė A.

S. pateikė sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 03430, kurioje įraÅ¡ytas deklaracijų už 2017/01-12 pateikimas Austrijos VMI (1 485,71 EUR). Paslaugos kaina - 105 EUR + PVM. Nurodyta, kad sÄ skaita turi bÅ«ti apmokėta iki 2018 m. gegužės 8 d. paaiÅ¡kinant, kad iki nurodytos datos reikia sumokėti pusę sumos, o likusiÄ dalį, kai sugrįš PVM. IeÅ¡kovas, pasitikėdamas atsakovu kaip partneriu, su kuriuo bendradarbiavimas praeityje nekėlė nesklandumų, 2018 m. gegužės 18 d. apmokėjo visÄ sÄ skaitos sumÄ .

IeÅ¡kovas nurodo, kad iÅ¡ ankstesnės Å¡alių tarpusavio bendradarbiavimo praktikos ieÅ¡kovui buvo žinoma, jog PVM susigrÄ Å¾inimas užtrunka iki 6 mėnesių. 2018 m. vasario 6 d. siunta buvo užsakytas PVM grÄ Å¾inimas iÅ¡ 4 užsienio Å¡alių, tačiau iki ieÅ¡kinio padavimo dienos PVM yra grįžęs iÅ¡ 3 Å¡alių. IeÅ¡kovas 2018 m. lapkričio 6 d. pirmÄ kartÄ el. paÅ¡tu kreipėsi į atsakovo darbuotojÄ vadybininkę O. K. su praÅ¡ymu patikrinti, kodėl dar negrįžo PVM, tačiau atsakymo nesulaukė.

Į O. K. buvo pakartotinai kreiptasi daug kartų, tačiau O. K. ignoruodavo el. laiškus arba prisižadėdavo atsakyti vėliau, bet to nepadarydavo, kol galiausiai pareiškė, jog pasibaigė ieškovo jos kolegei N. N. suteiktas įgaliojimas prisijungti prie EPRIS sistemos, kurioje yra teikiamos deklaracijos, todėl ji šiuo metu negali matyti informacijos. Dėl šios priežasties buvo sutarta iš naujo suteikti įgaliojimus, bei tuo pačiu, ieškovui vis dar pasitikint atsakovu, sutarta dėl kitų darbų.

Po dviejų mėnesių, raÅ¡ant el. laiÅ¡kus O. K., buvo paruoÅ¡ti dokumentai dėl naujų darbų ir pasakyta, kad įgaliojimÄ reikia suteikti ir vėl kolegei N. N.. Todėl ieÅ¡kovas nedelsdamas 2019 m. sausio 28 d. pakartotinai suteikė N. N. įgaliojimÄ ieÅ¡kovo vardu prisijungti prie EPRIS sistemos, tačiau tik po pakartotinių raginimų ir klausinėjimų dėl negrįžusio PVM iÅ¡ Austrijos, 2019 m. vasario 27 d. O. K. pateikė atsakymÄ , kad neva kalta yra Austrijos VMI, tačiau ji bando iÅ¡spręsti šį klausimÄ , nors nieko ir nepažada.

Ji tikino, jog bendrauja su Austrijos VMI el. laiÅ¡kais, siekiant iÅ¡spręsti negrįžusio PVM klausimÄ . Atsakovas sužinojo, jog atsakovas, teikiant deklaracijÄ dėl Austrijoje sumokėto PVM grÄ Å¾inimo, neteisingai nurodė klasifikacijos kodus, o teikiant sekantį kartÄ â€“ nekorektiÅ¡kas PVM grÄ Å¾inimo laikotarpis. Atsakovas nuolat žadėjo, kad PVM gali bÅ«ti sugrÄ Å¾intas bei nurodydavo, kad deda visas pastangas, siekdamas iÅ¡spręsti situacijÄ . 2019 m. rugpjūčio 27 d. ieÅ¡kovas pateikė atsakovui pretenzijÄ ir pasiÅ«lė atsakovui ginÄÄ spręsti taikiai, t.y. sumokėti ieÅ¡kovui 1485,71 Eur, kurie turėjo grįžti ieÅ¡kovui, jeigu atsakovas bÅ«tų tinkamai užpildęs deklaracijas. 2019 m. rugsėjo 5 d. atsakovas pateikė atsakymÄ Ä¯ pretenzijÄ , kuriame nurodė, kad atsakovo darbuotojai dėjo maksimalias pastangas dėl PVM sugrÄ Å¾inimo;

PVM nebuvo grÄ Å¾intas ne dėl atsakovo, tačiau dėl Austrijos VMI kaltės; atsakovas negali atsakyti už ieÅ¡kovo patirtus nuostolius, nes tai nėra nuostoliai, taip pat ieÅ¡kovas dar gali Austrijoje sumokėtÄ PVM atgauti. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 1485,71 Eur patirtų nuostolių atlyginimÄ , 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas pateiktame atsiliepime nurodo, kad nesutinka su ieÅ¡kiniu ir praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad ieÅ¡kinys grindžiamas sutartine atsakovo atsakomybe, todėl atsakovo atsakomybė ieÅ¡kovui gali kilti tada, ir tik tada, jei atsakovas pažeidė sutarties sÄ lygas, o ieÅ¡kovas dėl to patyrė realių tiesioginių nuostolių.

Atsakovo manymu, Å¡iuo atveju nėra abiejų aukščiau nurodytų sÄ lygų. Nurodė, kad pagal Sutarties sÄ lygas atsakovas įsipareigojo atlikti PVM administravimo ir pateikimo Å¡alių mokesčių inspekcijoms paslaugas, bet negarantavo PVM mokesčio grÄ Å¾inimÄ , kadangi Å¡io mokesčio administravimas bei grÄ Å¾inimas nepriklauso nuo atsakovo valios ir yra iÅ¡imtinai valstybių centrinių mokesčių administratorių prerogatyva. Atsakovas yra savo srities profesionalas, tačiau pažymi, jog tai nereiÅ¡kia absoliučios atsakovo atsakomybės be kaltės, o atsakovas Sutartimi prisiėmė pareigas dėti maksimalias pastangas, o negarantuoti ieÅ¡kovui rezultatÄ , t.y. sumokėto PVM grÄ Å¾inimÄ .

Atsakovas pirminę paraiÅ¡kÄ dėl PVM mokesčio grÄ Å¾inimo, pagal ieÅ¡kovo pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras, pateikė 2018 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai per EDRIS sistemÄ ir 2018 m. balandžio 26 d. VMI paraiÅ¡kų administravimo sistemoje buvo nurodyta, jog paraiÅ¡ka yra dalinai priimta, nes reikia dar patikslinti klasifikacijos kodus. Atsakovas pažymėjo, jog minėtų klasifikacijos kodų nurodymas nėra įprasta ir visose valstybėse taikoma praktika, o buvo nustatytas Austrijos centrinio mokesčių administratoriaus, todėl minėtų kodų atsakovas nenurodė ne dėl savo neatsargumo, ar tuo labiau tyčios, o dėl to, kad įprastai to nėra reikalaujama.

Gavęs minėtÄ informacijÄ iÅ¡ VMI, atsakovas nedelsdamas patikslino minėtus kodus ir pateikė tÄ pačiÄ , tik pakoreguotÄ paraiÅ¡kÄ , tačiau 2018 m. gegužės 8 d. VMI sistemoje buvo gautas sprendimas, jog paraiÅ¡ka yra atmesta, kadangi joje nurodytas nekorektiÅ¡kas grÄ Å¾inimo laikotarpis. Atsakovas nedelsdamas, laikydamasis Sutarties nuostatų, pradėjo dėti visas galimas pastangas dėl klausimo iÅ¡sprendimo palankiai ieÅ¡kovui susisiekdamas tiek tiesiogiai su Austrijos centriniu mokesčių administratoriumi, tiek su Lietuvos VMI, ir paaiÅ¡kėjo, kad Austrijos centrinis mokesčių administratorius dėl nesuprantamų priežasčių pakoreguotÄ paraiÅ¡kÄ traktavo kaip naujai pateiktÄ paraiÅ¡kÄ , ir dėl to buvo priimtas nepalankus sprendimas dėl PVM mokesčio grÄ Å¾inimo.

PVM grÄ Å¾inimo laikotarpis pakoreguotoje paraiÅ¡koje nebuvo keistas, nes tai buvo laikoma korekcija, o ne nauju dokumentu, ir atsakovui nebuvo jokio pagrindo manyti, jog Å¡iuo atveju reikalinga nurodyti kitus laikotarpius. Austrijos centrinio mokesčio administratoriaus padarytÄ techninę klaidÄ ne kartÄ buvo siekiama iÅ¡spręsti tiek raÅ¡tu, tiek žodžiu telefoniniais pokalbiais, tačiau į visas atsakovo užklausas buvo atsakoma tik Å¡abloniniu laiÅ¡ku, jog Å¡is klausimas jau buvo perduotas atitinkamam skyriui, arba į užklausas nebuvo iÅ¡ viso atsakoma.

Be to, ieÅ¡kovas nepranešęs atsakovui sudarė kitÄ sutartį su analogiÅ¡kas paslaugas teikiančia įmone, dėl ko VMI panaikino atsakovo prisijungimÄ prie EPRIS sistemos ir dėl to pastarasis iÅ¡ viso neteko galimybių kontroliuoti aktualios paraiÅ¡kos priėmimo svarstymo eigos. Atsakovas taip pat nurodė, kad neteko prisijungimo prie ERPIS sistemos, nes atsakovas sudarė sutartį su kita įmone, kuriai ir buvo suteikta prieiga, todėl atsakovui norint toliau administruoti paraiÅ¡kÄ â€“ turi bÅ«ti atnaujinti prisijungimo įgaliojimai.

Todėl dėl Å¡ių priežasčių, aktualių mokesčių grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui klausimo sprendimas komplikavosi dėl paties ieÅ¡kovo kaltės, tuo tarpu atsakovas dėl tokių veiksmų iki prisijungimo įgaliojimų atnaujinimo neteko objektyvių galimybių vykdyti Sutartį. Atsakovas nurodo, kad dėjo maksimalias galimas pastangas Sutarčiai įvykdyti, laikydamasis tiek jos sÄ lygų, tiek CK 6.718 straipsnio nuostatų ir aktualÅ«s ginčui mokesčiai buvo negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui ne dėl atsakovo kaltės, bet dėl trečiųjų asmenų (Austrijos centrinio mokesčio administratoriaus) nebendradarbiavimo ir neveikimo.

Be to, atsižvelgti į paties ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningÄ ir Sutarties sÄ lygoms prieÅ¡taraujantį elgesį, nes pastarasis nepranešęs atsakovui apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ Sutarties nutraukimÄ , ar kitaip jo neinformavęs, ir sudaręs sutartį su kita įmone, apribojo atsakovui galimybę prisijungti prie EPRIS sistemos ir spręsti paraiÅ¡kos priėmimo/mokesčių grÄ Å¾inimo klausimus, todėl dėl patirtų nuostolių yra ir paties ieÅ¡kovo kaltės. Dėl nurodytų priežasčių, Å¡iuo atveju nėra ir priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų ir ieÅ¡kovo nuostolių, kadangi atsakovo veiksmuose nėra neteisėto veikimo (Sutarties pažeidimo), o padariniai (negrÄ Å¾intas PVM mokestis) yra pernelyg nutolę nuo atsakovo veiksmų, netgi pripažinus juos neteisėtais, kadangi paraiÅ¡ka buvo atmesta dėl trečiųjų asmenų veiksmų (neveikimo), t.y.

Austrijos VMI. Pagal Sutarties 8 punkto sÄ lygas, atsakovas gali bÅ«ti laikomas atsakingu tik už tiesioginius ieÅ¡kovo nuostolius, jei Å¡ie atsiranda dėl atsakovo neatsargumo ir nerÅ«pestingumo. Atsakovo nuomone, jo veiksmuose ne tik nebuvo neatsargumo, ar nerÅ«pestingumo, bet ir galimai grÄ Å¾intinas (negrÄ Å¾intas) PVM negali bÅ«ti laikomas tiesioginiais ieÅ¡kovo, kaip PVM mokėtojo, nuostolis. Pabrėžtina, kad mokėti PVM mokestį yra PVM mokėtojo pareiga, tuo tarpu susigrÄ Å¾inti – teisė, kuri jokiu bÅ«du nėra garantuota ir turi atitikti visÄ eilę kriterijų.

ParaiÅ¡kos bei PVM sÄ skaitų faktÅ«rų pateikimas VMI yra tik pradinis etapas sprendimui priimti, kuris priklauso ne nuo atsakovo, o konkrečios valstybės centrinio mokesčio administratoriaus. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes ir LAT pateikiamus iÅ¡aiÅ¡kinimus, grÄ Å¾intinas PVM mokestis yra ne tiesioginiai nuostoliai, o prarasta galimybė, kuri priskirtina prie negautų pajamų, t.y. netiesioginiai nuostoliai. Anot atsakovo, priteisus ieÅ¡kovui praÅ¡omÄ sumÄ ir tuo pačiu Austrijos centriniam mokesčių administratoriui pakeitus savo sprendimÄ , ieÅ¡kovas nepagrįstai praturtėtų atsakovo sÄ skaita.

Todėl tokia situacija neatitiktų ne tik Sutartimi atsakovo prisiimtos rizikos, bet ir CK nuostatų bei pamatinių teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovai ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė, prašė ieÅ¡kinį tenkinti ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytais motyvais. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , iÅ¡ esmės pakartojo atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus motyvus. IeÅ¡kinys tenkintinas. Å alių paaiÅ¡kinimais ir raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. gegužės 31 d. tarp Å¡alių buvo sudaryta Darbų nuomos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo nuomoti kvalifikuotus specialistus ieÅ¡kovo iÅ¡ Europos SÄ jungos valstybių gaunamų pridėtinės vertės mokesčio sÄ skaitų faktÅ«rų administravimui bei pateikimui Å¡alių mokesčių inspekcijoms, o ieÅ¡kovas įsipareigojo už suteiktas darbo nuomos paslaugas laiku apmokėti pagal priede nurodytÄ kainodarÄ . 2018 m. balandžio 24 d. atsakovas iÅ¡rašė ieÅ¡kovui PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Serija CCS Nr. 03430, tame tarpe ir už „deklaracija už 2017/01-12 pateikimÄ Austrijos VMI (1485,71 Eur)“. 2018 m. balandžio 20 d.

VMI pateiktas dokumentas PVMGR_713456418_AT (PVMGR_1744484) – praÅ¡ymas grÄ Å¾inti PVM - 1485,71 Eur. 2020 m. balandžio 26 d. VMI sprendimu minėtas praÅ¡ymas buvo dalinai priimtas ir nuspręsta grÄ Å¾inti PVM - 0 Eur. 2018 m. gegužės 2 d. VMI pateiktas dokumentas PVMGR_713456418_AT (PVMGR_1761559). 2018 m. gegužės 8 d. VMI sprendimu, praÅ¡ymas atmestas. Atsisakymo patenkinti praÅ¡ymÄ priežastys – 01- nekorektiÅ¡kas grÄ Å¾inimo laikotarpis. Byloje yra pateiktas Å¡alių susiraÅ¡inėjimas el. paÅ¡tu, iÅ¡ kurio turinio matyti, kad ieÅ¡kovas ne vienÄ kartÄ kreipėsi į atsakovÄ dėl PVM grÄ Å¾inimo iÅ¡ Austrijos. 2019 m. rugpjūčio 27 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ su pretenzija ir pasiÅ«lė atsakovui sumokėti 1485,71 Eur sumÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas turėjo atgauti iÅ¡ VMI.

Atsakovas, 2019 m. rugsėjo 5 d. atsakymu į pretenzijÄ , atsisakė mokėti ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ sumÄ . Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 str. nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.).

Esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ Ä¯vertinęs įrodymų visumÄ . Dėl to teismas konstatuoja juridiÅ¡kai reikÅ¡mingų byloje nustatytinų faktų buvimÄ tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Ä®rodymų pakankamumas reiÅ¡kia, kad faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti iÅ¡vadÄ , kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.).

Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.). Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo teisės į patirtų 1485,71 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo, kurie atsirado dėl atsakovo netinkamai įvykdytos savo prievolės, t. y. neteisingai pateikta deklaracija.

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad CK nuostatose įtvirtinta bendro pobÅ«džio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , inter alia (tarp kitko, be kita ko) pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai nesilaikymÄ , numatyti tam tikri teisiniai padariniai – civilinės atsakomybės taikymas. Nagrinėjamoje byloje reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.

Kaip žinia, CK 6.245 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Vadovaujantis CK nuostatomis, civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad reikalavimÄ atlyginti nuostolius pareiÅ¡kusi Å¡alis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-142/2013; 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2011; etc.). CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Taigi, neteisėtų veiksmų atlikimÄ turi įrodyti bÅ«tent ieÅ¡kovas. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastiniam ryÅ¡iui bÅ«dinga jo faktinis ir teisinis pobÅ«džiai (etapai). Nustatant faktinį ryšį yra tikrinama ar žala bÅ«tų atsiradusi, jei nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Teisinis ryÅ¡ys yra nustatomas sprendžiant, ar teisiniai padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, iÅ¡skyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog pagal CK 6.248 straipsnio 2 dalį kaltė gali pasireikÅ¡ti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Taikant civilinę atsakomybę kaltė yra nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tam yra taikomas protingo asmens elgesio standartas, kuris reiškia, kad asmuo bet kokioje situacijoje privalo elgtis taip, kaip galima protingai tikėtis iš bet kurio kito protingo asmens, t. y. asmuo turi būti objektyviai apdairus ir rūpestingas. Taigi, nustatant asmens kaltę yra lyginami du elgesio standartai – faktinis asmens elgesys konkrečioje situacijoje ir objektyvus bet kurio asmens elgesys konkrečioje situacijoje. Jei yra šių standartų neatitiktis, turi būti konstatuojama kaltė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, gali pasireikÅ¡ti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Atsakovas teigia, kad pagal Sutarties sÄ lygas atsakovas įsipareigojo atlikti PVM administravimo ir pateikimo Å¡alių mokesčių inspekcijos paslaugas, bet negarantavo PVM mokesčio grÄ Å¾inimÄ , t. y. atsakovas prisiėmė pareigas dėti maksimalias pastangas, o negarantuoti ieÅ¡kovui rezultatÄ .

Sutarčių aiÅ¡kinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra gausi, nuosekli ir iÅ¡plėtota. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiÅ¡kinimo metodo prioritetas: aiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu. Visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, turi bÅ«ti kiek įmanoma tiksliau iÅ¡siaiÅ¡kinta Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta joms sudarant sutartis ir prisiimant iÅ¡ tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-703/2013; kt.).

Atsižvelgiant į tarp Å¡alių sudarytos Sutarties turinį matyti, kad tarp Å¡alių susiklostė paslaugų teisiniai santykiai, kuriais ieÅ¡kovas siekė susigrÄ Å¾inti PVM, t. y. siekė teigiamo rezultato. Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena Å¡alis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos Å¡alies (kliento) užsakymÄ suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobÅ«džio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukÅ«rimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrÄ veiklÄ ), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

Sutarties 4 punktu Å¡alys susitarė, jog Å¡alių darbuotojų veiksmai bei atsakomybės bus suderintos atskiru susitarimu, kuris taps neatskiriama Sutarties dalimi. Byloje, atskiras susitarimas, pateiktas nebuvo (CPK 178 straipsnis). CK 6.200 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sÄ lyga, kad jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį Å¡alis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai Å¡i Å¡alis privalo imtis tokių pastangų, kokių bÅ«tų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.

Remiantis Å¡ia norma, darytina iÅ¡vada, kad CK įtvirtina prievolių skirstymÄ Ä¯ prievoles pasiekti tam tikrÄ rezultatÄ ir prievoles užtikrinti tam tikrÄ atidumo, rÅ«pestingumo laipsnį. Prievolės, kurių pareiga yra užtikrinti rezultatÄ , ir prievolės, kurių pareiga yra dėti maksimalias pastangas, skiriasi, nes pirmuoju atveju neteisėti veiksmai atlikti, jeigu rezultatas nepasiektas, nesvarbu, kad tai įvyko ne dėl skolininko kaltės, o antruoju atveju neteisėti veiksmai atlikti tik tuo atveju, jeigu skolininkas kaltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis Nr. 3K-3-390/2016).

Taigi, teismas sprendžia, jog atsakovo pareiga nors ir nebuvo užtikrinti rezultatÄ , t.y. atsakovas negarantavo, jog PVM ieÅ¡kovui bus grÄ Å¾intas, tačiau turėjo siekti Å¡io rezultato (teigiamo), t. y. veikdamas kaip profesionalas (kuriam yra taikomi aukÅ¡tesni atidumo ir rÅ«pestingumo laipsnis), turėjo dėti maksimalias pastangas Å¡iam rezultatui pasiekti (tinkami užpildyti deklaracijas). Atsakovas nurodo, jog PVM nebuvo grÄ Å¾intas ne dėl jo kaltės, o dėl trečiojo asmens kaltės - Austrijos VMI, teismas pažymi, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių Å¡ias aplinkybes.

Atvirkščiai, byloje yra pateikti įrodymai, jog bÅ«tent dėl atsakovo veiksmų praÅ¡ymai dėl PVM grÄ Å¾inimo buvo atmesti (<<Priežasties kodas ir tekstas: 22-Nurodytam klasifikacijos kodui reikia klasifikacijos kodo dalies; 01- NekorektiÅ¡kas grÄ Å¾inimo laikotarpis>>). Be to, pats atsakovas pripažįsta savo nerÅ«pestingumÄ , t. y. nurodo, jog: „klasifikacijos kodų nurodymas nėra įprasta ir visose valstybėse taikoma praktika, o buvo nustatytas Austrijos centrinio mokesčių administratoriaus, todėl minėtų kodų atsakovas nenurodė ne dėl savo neatsargumo, ar tuo labiau tyčios, o dėl to, kad įprastai to nėra reikalauja“.

Be to, byloje yra pateikti ieÅ¡kovo įrodymai, jog atsakovas ne pirmÄ kartÄ teikia tokio pobÅ«džio deklaracijÄ Austrijos VMI (ieÅ¡kovo vardu PVM grÄ Å¾inimo deklaracija už 2017 m. - Priimta - GrÄ Å¾intina PVM suma). IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstyto darytina iÅ¡vada, kad atsakovas, bÅ«damas savo srities profesionalas, prieÅ¡ teikiant deklaracijÄ , turėjo pasidomėti Austrijos klasifikacijos kodais (pasitikslinti) bei tinkamai nurodyti laikotarpį. Be to, atsakovas neįrodė, jog savo pareigas atliko dedant maksimalias pastangas bei, jog buvo pakankamai apdairÅ«s. Taigi, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas prieina prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas įrodė visas sÄ lygas sutartinei civilinei atsakomybei kilti, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 1485,71 Eur nuostolių atlyginimÄ yra pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai (CK 6.249 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 1485,71 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistinas sumokėtas 34,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. IeÅ¡kovui priteistinos 1200,00 Eur iÅ¡laidos už advokato teiktÄ teisinę pagalbÄ (CPK 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)). Teismo patirtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d.

įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos, todėl nepriteisiamos. Kiti Å¡alių argumentai nėra reikÅ¡mingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.).

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „CCS-customers care services“, j. a. k. 302701939, ieÅ¡kovui UAB „Traisė“, j. a. k. 171345640, 1485,71 Eur (vienas tÅ«kstantis keturi Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penki eurai 71 ct) dydžio nuostolių atlyginimÄ , 6 (Å¡eÅ¡ių) proc. dydžio metinines procesines palÅ«kanas už priteistÄ 1485,71 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2019 m. gruodžio 20 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „CCS-customers care services“, j. a. k. 302701939, ieÅ¡kovui UAB „Traisė“, j. a. k. 171345640, 34,00 Eur (trisdeÅ¡imt keturi eurai) žyminį mokestį bei 1200,00 Eur (vienas tÅ«kstantis du Å¡imtai eurų) už advokato teisinę pagalbÄ . Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Edvardas Juozėnas