2020-11-04 Nr. AB-20617-3-61-3-02674-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyrius) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated2020-11-04 Nr. AB-20617-3-61-3-02674-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Kadangi pareiškėjos skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų reikalavimų, teismas 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. skundo trūkumams pašalinti – patikslinti skundo reikalavimus, nurodyti, ar pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-692-415/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02674-2020-6
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. lapkričio 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyrius) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėja J. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų bei poįstatyminių aktų reikalavimais, savo lėšomis atlikti žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Nr. nežinomas, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – ir Sklypai), kadastrinių matavimų sutikslinimus ir juos įregistruoti Valstybės įmonės Registrų centro duomenų laikmenose; priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjos J. D. naudai patirtą 1 000 Eur neturtinę žalą.
Kadangi pareiškėjos skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų reikalavimų, teismas 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. skundo trūkumams pašalinti – patikslinti skundo reikalavimus, nurodyti, ar pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Teismas iš pareiškėjos teismui pateikto skundo nustatė, kad pareiškėja 2020 m. gegužės 22 d. pateikė skundą NŽT dėl NŽT Radviliškio skyriaus 2020 d. balandžio 23 d. nurodymo savo lėšomis patikslinti Sklypų kadastrinius matavimus. Nurodė, kad išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, NŽT 2020 m. birželio 26 d. raštu Nr. 1SS-1227-(10.5.) atsakė pareiškėjai dėl jos skundo argumentų. Teismas konstatavo, kad pasekmes pareiškėjai sukelia būtent minėtas NŽT raštas, tačiau pareiškėja dėl šio rašto jokių reikalavimų neformuluoja.
Teismas nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo savo lėšomis atlikti Sklypų kadastrinius matavimus ir jų įregistravimo nėra tinkamas, kadangi administraciniai teismai sprendžia ginčus viešojo administravimo srityje. Kadangi pareiškėja neginčija jokio NŽT priimto administracinio akto, kuriuo būtų atsisakyta atlikti skunde minimus veiksmus, negalima teigti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas.
2020 m. rugpjūčio 27 d. teisme buvo gauta patikslintas pareiškėjos skundas.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos J. D. skundo dalį dėl pirmojo skundo reikalavimo (įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimas neatitinka ABTĮ nuostatų, reglamentuojančių teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 23 str.), teismo kompetencijos ribų (ABTĮ 3 ir 17 str.), teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88-90 str.), bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 99 str.). Toks reikalavimas teisme negali būti pareikštas kaip savarankiškas ir nagrinėjamas, kadangi savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti.
Pažymėjo, kad pareiškėja neginčija jokio NŽT priimto administracinio akto, kuriuo šiuos veiksmus būtų atsisakyta atlikti ir nenurodo, kada kreipėsi į NŽT dėl tokių veiksmų atlikimo, o NŽT atsisakė pareiškėjos prašomus veiksmus atlikti, atitinkamai teisme negali būti reiškiamas ir reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus.
III. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo: panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, ir priimti šią pareiškėjos skundo dalį nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Pareiškėja nurodo, kad kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, t. y. savo lėšomis atlikti Sklypų kadastrinių matavimų sutikslinimus ir juos įregistruoti Valstybės įmonės Registrų centro duomenų laikmenose.
Pažymi, kad atsakovas NŽT 2020 m. birželio 26 d. informaciniu raštu „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT Radviliškio skyrius 2020 m. balandžio 23 d. informaciniu raštu „Dėl informavimo“ pasiūlė pareiškėjai tikslinti matavimus, bet nepriėmė jokio administracinio sprendimo pareiškėjos atžvilgiu, tačiau atlikdami neteisėtus veiksmus – pasiūlydami ginčyti teisinę galią turinčius institucijų sprendimus (tikslinti matavimus), sukūrė prielaidą pareiškėjai kreiptis į teismą teisminės gynybos, įpareigojant atsakovą bei trečiąjį asmenį vykdyti anksčiau priimtus kompetentingų institucijų administracinius aktus.
Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė šališką, neteisingą ir prieštaraujančią Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teisei, protingumo bei sąžiningumo principams nutartį, ir apribojo pareiškėjos galimybę ginti savo pažeistas teises teisme.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus (ABTĮ 33 str. 1 d. ir 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį, kuria ji prašė įpareigoti atsakovą savo lėšomis atlikti Sklypų kadastrinių matavimų sutikslinimus ir juos įregistruoti Valstybės įmonės Registrų centro duomenų laikmenose, konstatavęs, kad toks reikalavimas negali būti pareikštas kaip savarankiškas ir nagrinėjamas, kadangi savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti.
Pareiškėja nurodo neginčijanti atsakovo NŽT 2020 m. birželio 26 d. informacinio rašto ir NŽT Radviliškio skyrius 2020 m. balandžio 23 d. informacinio rašto, kadangi jais nebuvo priimti administraciniai sprendimai pareiškėjos atžvilgiu, bet prašo įpareigoti atsakovą ir trečiąjį asmenį atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.).
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, jog pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus, t. y. pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 ir 8 p.). Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juo atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Pažymėtina kad administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012; 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1069/2014).
Susipažinusi su pareiškėjos skundu ir kartu su juo pateiktais dokumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi nustatė paduoto skundo trūkumus, ypač dėl būtinybės patikslinti skundo reikalavimus, kad jie atitiktų administracinio teismo kompetenciją (ABTĮ 17 str. 1 d., 88 str.), t. y. nurodyti skundžiamus administracinius aktus, bei susieti juos su pažeistomis pareiškėjos individualiomis subjektinėmis teisėmis.
Pareiškėja patikslintame skunde nenurodė ginčijamų administracinių aktų, kuriuose būtų atsisakyta atlikti pareiškėjos nurodomus veiksmus. Pareiškėja taip pat nenurodė, kada kreipėsi į NŽT dėl tokių veiksmų atlikimo, o NŽT atsisakė pareiškėjos prašomus veiksmus atlikti.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos reiškiamas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas teisme negali būti pareikštas kaip savarankiškas ir nagrinėjamas, kadangi savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, o pareiškėja tokių duomenų teismui nepateikė.
Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos argumentą, kad pirmosios instancijos teismas yra šališkas, pažymi, jog teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-257-629/2020).
Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių skundžiamą nutartį priėmusio teisėjo (teismo) suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją. Pareiškėjos atskirojo skundo teiginiai dėl teismo šališkumo vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties dalis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos J. D. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos J. D. skundo dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius