A-261-1972-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Pareiškėja A-B

Administracinė byla Nr. A261-1972/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02021-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Leandrui Pociui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Vilniaus apskrities VPK) viršininko 2011 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 10-TE-433 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Skunde (b. l. 1) nurodė, kad tarnybinė nuobauda paskirta neteisėtai, nepagrįstai ir turi būti panaikinta. Tarnybinė nuobauda buvo paskirta atsižvelgiant į Vilniaus apskrities VPK Vidaus tyrimų skyriaus tarnybinio patikrinimo 2011 m. rugpjūčio 5 d. išvados (toliau – ir Tarnybinė išvada, Išvada), kurioje nurodyta, kad 2011m. kovo 10 d. 16.04 val. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK OVP specialistas R. G. tikrino A. A. asmens duomenis. Pareiškėjas paaiškino, kad jis tuo metu nedirbo ir komisariate nebuvo. A. A. duomenų netikrino, šis faktas yra nustatytas tarnybinėje išvadoje ir išdėstyti tai pagrindžiantys įrodymai. Pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda už tai, kad jis paliko be priežiūros kompiuterizuotą darbo vietą, dėl to kitas asmuo pasinaudojo tuo ir be teisėto pagrindo patikrino minėto asmens duomenis, tačiau šis faktas tirtas nebuvo ir išvadoje nėra tai pagrindžiančių įrodymų, remiamasi tik pareiškėjo paaiškinime nurodyta abstrakčia fraze. Pareiškėjas pabrėžė, kad ginčo atveju nėra nustatytas asmuo, kuris tikrino A. A. duomenis. Taip pat nėra nustatyta, ar pareiškėjas, išeidamas iš darbo, atsijungė nuo duomenų bazių, ar ne. Išvadoje nurodyta tik viena faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas tuo metu, kai buvo tikrinta A. A. duomenys, nedirbo. Daugiau jokių įrodymų patikrinimo išvadoje nepateikta. Kadangi tarnybinė nuobauda asmeniui skiriama tik įrodžius jo kaltę, o pareiškėjo kaltė neįrodyta, laiko, kad jam tarnybinė nuobauda paskirta tik remiantis tuo, kad jis nebuvo darbo vietoje. Mano, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neobjektyviai ir jame nėra jokių pareiškėjo kaltės įrodymų.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 18-20) nurodė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta remiantis Išvadoje nustatytomis aplinkybėmis bei jo paties 2011 m. birželio 3 d. liudijimais apie kompiuterio palikimą neatsijungus nuo VRIS CDB. Paaiškino, kad pareiškėjas, palikęs darbo vietą su įjungta VRIS naršykle, prisijungęs jam suteiktu vardu ir slaptažodžiu, pažeidė Taisyklių 16.4 punkto (registrų naudotojui griežtai draudžiama dirbant su registrais palikti darbo vietą be priežiūros), Elektroninės informacijos tvarkymo taisyklių 15 punkto (bet kokiam laikotarpiui palikdami be priežiūros kompiuterizuotą darbo vietą, policijos įstaigų darbuotojai privalo užrakinti prieigą prie kompiuterizuotos darbo vietos, pasinaudodami standartinėmis operacinės sistemos priemonėmis, arba, jeigu jų nėra, išjungdami kompiuterį), Informacijos saugos politikos 110 punkto (bet kokiam laikotarpiui palikdami be priežiūros kompiuterizuotą darbo vietą, policijos įstaigų darbuotojai privalo užrakinti prieigą prie kompiuterizuotos darbo vietos, pasinaudodami standartinėmis operacinės sistemos priemonėmis, arba, jeigu jų nėra, išjungdami kompiuterį) reikalavimus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjo R. G. skundą patenkino – panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m.r rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 10-TE-433 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui R. G.“.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) pareigūno padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio pareigūnas turi teisę gintis, apimtis. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis.

Teismas padarė išvadą, kad ginčo atveju, spręsdamas ginčą dėl individualaus administracinio akto skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti, ar atlikto tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareigūnas padarė veikas, kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2011 m. kovo 10 d. 16.04 val. galimai neteisėtai pagal duomenų paieškos kriterijų „Užklausa pagal asmenį“ (asmens kodas) buvo patikrinti A. A. asmens duomenys, asmens dokumentų duomenys. Duomenų paieškos pagrindas „Administracinis tyrimas“, papildomi duomenys „C86“ (b. l. 38-39).

Teismas vertino byloje esančius įrodymus (b. l. 3-15, 23-35, 42-43, 47, 48, 53-54).

Remdamasis Vilniaus apskrities VPK Vilniaus RPK Budėtojų padalinio pamainos pareigūnų budėjimo priėmimo ir perdavimo žurnalu, teismas nustatė, kad R. G. dirbo nuo 2011 m. kovo 9 d. 19.30 val. iki 2011 m. kovo 10 d. 8.00 val. ir nuo 2011 m. kovo 10 d. 19.30 val. iki 2011 m. kovo 11 d. 8.00 val., o 2011 m. kovo 10 d. nuo 7.30 val. iki 20.00 val. budėtojų padalinyje dirbo specialistas Č. I., budėtojo padėjėja J. S. ir vairuotojas D. U..

Byloje esantis A. T. tarnybinis pranešimas tvirtina, kad pagal turimus duomenis, A. A. asmens duomenis 2011 m. kovo 10 d. galimai tikrino patrulių būrio pareigūnai, kurių radijo šaukinys „Vilnia-86“, tačiau 2011 m. kovo 10 d. pagal pajėgų ir priemonių išdėstymo žurnalą, joks ekipažas radijo šaukiniu „Vilnia-86“ nedirbo (b. l. 44).

Apibendrinus anksčiau paminėtas faktines aplinkybes, buvo konstatuota, kad pareiškėjas 2010 m. kovo 10 d. dirbo iki 8.00 val., ir nuo 19.30 val., ir buvo palikęs darbo vietą neatsijungęs nuo VRIS naršyklės. Kadangi tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 5-V-122 patvirtintos Policijos įstaigų informacijos saugos politikos (toliau – ir Informacijos saugos politika) 110 punktą, pagal kurį bet kokiam laikotarpiui palikdami be priežiūros kompiuterizuotą darbo vietą, policijos įstaigų darbuotojai privalo užrakinti prieigą prie kompiuterizuotos darbo vietos, pasinaudodami standartinėmis operacinės sistemos priemonėmis, arba, jeigu jų nėra, išjungdami kompiuteri, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-584 patvirtintų Saugaus policijos informacinės sistemos žinybiniu registru ir posistemių elektroninės informacijos tvarkymo taisyklių (toliau – ir Elektroninės informacijos tvarkymo taisyklės) 15 punktą, 16.4 punktą kuriame nurodyta, kad registrų naudotojui griežtai draudžiama dirbant su registrais palikti darbo vietą be priežiūros, todėl prieita prie išvados, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir dėl to jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (b. l. 2, 22).

Teismas, remdamasis Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 6 dalimi, 4 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsniu, Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 6 dalimi, 5 straipsnio 2 dalimi, 25 straipsniu, 26 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 20 punktu, pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje yra konstatuota, kad taikant konkrečią nuobaudos rūšį, tarp jų ir atleidimą iš tarnybos esant veiką kvalifikuojantiems požymiams – pakartotinumui ar šiurkščiam tarnybiniam nusižengimui, privalu atsižvelgti į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 1-249/2004, Nr. A-334/2004; Nr. A-842/2005; Nr. A-726/2004).

Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 yra konstatavęs, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.).

Vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio ir 86 straipsnio 2 dalies nuostatomis, remdamasis anksčiau nurodytų teisės normų sistemine analize, byloje ištirtų rašytinių įrodymų visuma, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, nustatęs, kad atsakovas netyrė techninių pareiškėjo naudojimosi kompiuteriu duomenų pažeidimo, t. y. ar kompiuteris buvo atjungtas, ar ne nuo duomenų bazės, kokius konkrečiai duomenis pareiškėjas tikrino vykdydamas savo tiesiogines darbines funkcijas, kieno duomenis tikrino ir kuriuo laikotarpiu ir ar galėjo neatsijungti nuo duomenų bazės, padarė išvadą, kad tarnybinę nuobaudą atsakovas pareiškėjui paskyrė tik už tariamai nustatytus pažeidimus, kurių egzistavimas neparemtas jokiais prejudicinę reikšmę turinčiais rašytiniais įrodymais. Išvadoje tik preziumuojama, kad „galėjo būti taip, kad pareiškėjas neatsijungė nuo duomenų bazės“. Teismas atkreipė dėmesį, kad ši prezumpcija taip pat paremta tik pačio pareiškėjo paaiškinimu. Todėl teismas padarė išvadą, kad skundžiamas Įsakymas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.). Teismas taip pat pabrėžė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta nenustačius pareiškėjo veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties. Teismas konstatavo, kad įsakymas naikintinas kaip nepagrįstas bei neteisėtas.

III. Atsakovas Vilniaus apskrities VPK pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinis skundas (b. l. 68-70) grindžiamas šiais argumentais:

1. R. G. tarnybinė nuobauda paskirta remiantis 2011 m. rugpjūčio 5 d. išvadoje Nr. 10-7-IS-138 nustatytomis aplinkybėmis bei jo paties 2011 m. birželio 3 d. liudijimais apie kompiuterio palikimą neatsijungus nuo VRIS CDB.

2. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK VPS OVP specialistas R. G. savo veiksmais, kuomet jis paliko darbo vietą su įjungta VRIS naršykle, prisijungęs jam suteiktu vardu ir slaptažodžiu, pažeidė Taisyklių 16.4 punkto, Elektroninės informacijos tvarkymo taisyklių 15 punkto, Informacijos saugos politikos 110 punkto reikalavimus.

Pareiškėjas R. G. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 76) nurodė, kad atsakovas remiasi tarnybinio patikrinimo išvada, tačiau išvadoje nėra nustatyta, ar pareiškėjas, išeidamas iš darbo, atsijungė nuo duomenų bazių ar ne. Išvadoje nurodyta tik viena faktinė aplinkybė – tai, kad pareiškėjas tuo metu, kai buvo tikrinta A. A. duomenys, nedirbo. Apeliacinis skundas, pareiškėjo nuomone, nepagrįstas jokiais įrodymais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. 10-TE-433, kuriuo pareiškėjui R. G. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad jis paliko be priežiūros kompiuterizuotą darbo vietą, dėl to kitas asmuo pasinaudojo tuo ir be teisėto pagrindo patikrino A. A. duomenis. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tyrimo skyriaus 2011 m. rugpjūčio 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad R. G. veiksmai pasireiškę neatsargumu dėl nerūpestingumo pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-584 patvirtintų Saugaus policijos informacinės sistemos žinybiniu registru ir posistemių elektroninės informacijos tvarkymo taisyklių 16.4 punkto (registrų naudotojui griežtai draudžiama dirbant su registrais palikti darbo vietą be priežiūros), 15 punkto (bet kokiam laikotarpiui palikdami be priežiūros kompiuterizuotą darbo vietą, policijos įstaigų darbuotojai privalo užrakinti prieigą prie kompiuterizuotos darbo vietos, pasinaudodami standartinėmis operacinės sistemos priemonėmis, arba, jeigu jų nėra išjungdami kompiuterį), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 5-V-122 patvirtintos Policijos įstaigų informacijos saugos politikos 110 punktą (bet kokiam laikotarpiui palikdami be priežiūros kompiuterizuotą darbo vietą, policijos įstaigų darbuotojai privalo užrakinti prieigą prie kompiuterizuotos darbo vietos, pasinaudodami standartinėmis operacinės sistemos priemonėmis, arba, jeigu jų nėra, išjungdami kompiuterį).

Pirmosios instancijos teismas panaikino skundžiamą įsakymą, padaręs išvadą, kad atsakovas netyrė techninių pareiškėjo naudojimosi kompiuteriu duomenų pažeidimo. Pirmosios instancijos teismo nuomone išvadoje tik preziumuojama, kad galėjo būti taip, kad pareiškėjas neatsijungė nuo duomenų bazės.

Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti negali.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 81 straipsnis numato, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti t. y. administracinis teismas administraciniame procese turi būti aktyvus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad teismui nesurinkus visų įrodymų, kuriuos galėjo surinkti, kad būtų nustatytos visos bylai svarbios aplinkybės, pažeidžiamas ABTĮ 81 straipsnis (pvz. 2003 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6–1229–03).

Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo aplinkybių, ar pareiškėjas pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-584 patvirtintų Saugaus policijos informacinės sistemos žinybinių registrų ir posistemių elektroninės informacijos tvarkymo taisyklių 15 ir 16.4 punktų bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 5-V-122 patvirtintos Policijos įstaigų informacijos saugos politikos 110 punkto reikalavimus, neprašė pateikti papildomų įrodymų ir paaiškinimų, tuo pažeisdamas ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą aktyviai veikti siekiant visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti bylą. Tad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimas administracinėje byloje negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, taigi turi būti naikinamas.

Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Įvertinus tai, kad naujas sprendimas gali būti priimtas tik pilnai surinkus ir ištyrus įrodymus apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pažymėtina, kad byloje minimi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-584 patvirtintos Saugaus policijos informacinės sistemos žinybinių registrų ir posistemių elektroninės informacijos tvarkymo taisyklės ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 5-V-122 patvirtinta Policijos įstaigų informacijos saugos politika nėra publikuotos. Todėl juos būtina išreikalauti iš atsakovo ir tirti ar pareiškėjui buvo žinomas minėtų įsakymų turinys. Esant šioms aplinkybėms apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes būtina surinkti daug naujų įrodymų (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų būti aktyvus, surinkti įrodymus ir nustatyti visas svarbias bylos aplinkybes bei visapusiškai ir objektyviai jas ištirti (ABTĮ 81, 86, 87 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Dainius Raižys Virginija Volskienė