2022-05-06 Nr. AB-11297-4-39-3-00094-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2297-629/2022

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00094-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Mildos Vainienės (pranešėja),

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistačiusiam asmeniui J. C. M. N., jo atstovui advokatui R. K.,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei G. P.,

vertėjaujant N. G.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu J. C. M. N. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) J. C. M. N. prisistačiusio asmens skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 22S63318 dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. (Duomenys neskelbtini) piliečiu J. C. M. N. prisistatęs asmuo (toliau – ir Užsienietis) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 22S63318 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl Užsieniečio laikino apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Užsienietis nurodė, kad nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Užsieniečio vertinimu, jam turėtų būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

3. Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė Užsieniečio skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Migracijos departamentas nurodė, kad Užsienietis, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną ir sulaikytas pareigūnų, pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs Užsieniečio prašymą, 2021 m. lapkričio 5 d. priėmė sprendimą Nr. 21S37568, kuriuo nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, minėtą sprendimą Užsienietis apskundė. Migracijos departamento sudaryta komisija 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimu Užsieniečio skundą atmetė, šį sprendimą Užsienietis apskundė.

5. Atsakovas pažymėjo, kad Užsienietis Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 17 d. (galutinis sprendimas dėl Užsieniečio dar nepriimtas, todėl Migracijos departamentas turėjo pareigą priimti sprendimą dėl Užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje). Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Nurodė, kad prašymo nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, asmens pasakojimas apie jo tėvo persekiojimą ir persekiojimo priežastis nepasižymėjo informatyvumu, nuoseklumu, pasakojimui trūko konkrečių detalių, aplinkybių, tikslumo. Pabrėžė, kad Užsienietis nepateikė nuotraukų, vaizdo medžiagos ar kitų rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų jo pateikiamą informaciją apie tai, jog būtent jam kyla grėsmė, o pasakojimo abstraktumas kėlė pagrįstų abejonių dėl prieglobsčio prašytojo istorijos patikimumo.

6. Atkreipė dėmesį, kad Užsienietis galėjo kreiptis dėl vizos gavimo į ambasadą arba teisėtai atvykti per pasienio kontrolės punktą ir pateikti prieglobsčio prašymą. Atsakovo vertinimu, pasakojime pateikti duomenys negali būti pripažinti patikimais, Užsienietis piktnaudžiauja migracine sistema. Atsakovas taip pat nurodė, kad Užsieniečio skundo teiginiai nepagrįsti, jo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, Užsieniečio atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iš savo kilmės valstybės Užsienietis teisėtai atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką (ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę Užsieniečiui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę). Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

II. 7. Vilniaus regiono teismo Šalčininkų rūmai 2022 m. kovo 16 d. sprendimu Užsieniečio skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad Užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš (duomenys neskelbtini) pusės, Užsieniečio tapatybė nenustatyta, jis neturi dokumentų. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs Užsieniečio prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 5 d. priėmė sprendimą Nr. 21S37568, kuriuo nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, minėtą sprendimą Užsienietis apskundė. Migracijos departamento sudaryta komisija 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimu Užsieniečio skundą atmetė. Nesutikdamas su priimtais sprendimais, Užsienietis su skundu kreipėsi į teismą.

9. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 1 d. priėmė Sprendimą įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti Užsienietį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Pažymėta, kad Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, todėl egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 10 punktuose numatyti veiksniai, leidžiantys vertinti, kad jis pasislėps. Su priimtu Sprendimu Užsienietis supažindintas 2022 m. sausio 21 d.

10. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per šešis mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (Įstatymo 1408 str. 5 d.).

Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytu aplinkybių, kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

11. Teismas, įvertinęs tai, kad Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nusprendė, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, siekiančiais nustatyti jo tapatybę bei pilietybę. Teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 10 punktuose numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti. Atitinkamai tai reiškia, kad Sprendimas Užsienietį apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra teisėtas ir pagrįstas.

12. Teismas taip pat pažymėjo, kad Užsienietis prašo skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, tačiau, vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi, alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skiriama tik tuo atveju, jei asmens tapatybė yra nustatyta. Nagrinėjamu atveju teismas nurodė, kad negalima vertinti, jog Užsieniečio asmens tapatybė nustatyta, nes jis neturi asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento. Be to, Užsienietis neturi ekonominių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas manyti, jog pareiškėjui pritaikius švelnesnę priemonę, jis gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismas taip pat pažymėjo, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4459-815/2021, 26 p.; 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4344-442/2021, 18 p.; 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-261/2021, 27 p.). Teismo vertinimu, Užsieniečio atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. nustatyti Užsieniečio tapatybę ir pilietybę, išsiaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.

13. Teismas, išnagrinėjęs Užsieniečio skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, nusprendė, kad Migracijos departamentas, Sprendimo priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką Užsieniečio situacijos vertinimą Sprendimo kontekste, Užsieniečio nesutikimas su priimtu Sprendimu (jo dalimi) nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, todėl skundas atmestinas.

III. 14. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

15. Užsienietis pažymi, kad pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesius, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Užsieniečio atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių, kada jo sulaikymas galėtų būti pratęsiamas. Taigi, Užsieniečio vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į šį imperatyvų terminą ir netaikyti laisvės apribojimo priemonės, kuri yra labiausiai ribojanti asmens laisvę.

16. Vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į tai, ar užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, ar teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią priemonę. Užsienietis pažymi, kad byla nagrinėjantis teismas turi atsižvelgti į Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes. Be to, Užsieniečio teigimu, taikant prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas jo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, jis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, būtų sudarytos sąlygos minimaliai judėti ir nepagrįstai per daug nesuvaržytų Užsieniečio laisvės.

17. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Užsieniečio skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18. Atsakovas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas. Teigia, kad Užsieniečio atžvilgiu buvo priimtas Sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi Užsienietis nėra sulaikytas.

19. Atsakovo teigimu, Migracijos departamentas ginčijamus sprendimus priėmė vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, priimtais sureguliuoti paskelbtą ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Užsienietis nėra sulaikytas, jis yra apgyvendintas nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Migracijos departamento vertinimu, Užsieniečio atžvilgiu taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Pažymi, kad, netaikant šio apribojimo, Užsienietis gali pasislėpti, išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę ir jo prieglobsčio prašymo procedūra nebus baigta, šiuo atveju, nebus įvykdytas galutinis sprendimas – grąžinti Užsienietį į kilmės valstybę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo dalies, kuria Užsienietis apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Teisėjų kolegija, remiantis „Liteko“ duomenimis, nustatė, kad Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 5 d. priėmė sprendimą Nr. 21S37568, kuriuo nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir sprendimui įsiteisėjus išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Minėtą sprendimą Užsienietis apskundė Migracijos departamentui, kuris jį išnagrinėjo ir Migracijos departamento 2-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 6K-2153 Užsieniečio skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuos sprendimus Užsienietis apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris juos išnagrinėjo ir 2022 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą Užsieniečio skundą tenkinti iš dalies, sumažinant draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir į Šengeno teritoriją terminus, o kitą skundo dalį dėl prieglobsčio atmetė kaip nepagrįstą. Užsienietis teikė apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1780-624/2022 Užsieniečio apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimą, tad Užsieniečio prieglobsčio prašymas buvo netenkintas. Taigi Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimas Nr. 21S37568 įsiteisėjo, o apeliacinės instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu Užsieniečio teisinis statusas pasikeitė, t. y. Užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas.

22. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis šiuo metu nebėra prieglobsčio prašytojas, teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), t. y. ar ginčijamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. kovo 16 d. sprendimu (atsižvelgus į tuo metu egzistavusią situaciją) buvo pagrįstai netenkintas Užsieniečio skundas ir jam neskirta alternatyvi sulaikymui priemonė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2308-520/2022).

23. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d.

24. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti Užsienietį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos. Migracijos departamento Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 1, 10 punktais.

25. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina aptartose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikinojo apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikinojo apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikinojo apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

26. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose.

27. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2– 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

28. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

29. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės, tarp kurių: <...> 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek Migracijos departamento, tiek pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, dėl kurių Užsienietis iki bus baigta jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra buvo apgyvendintas laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, vadovaudamasi Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalies nuostatomis, daro išvadą, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog buvo faktinis ir teisinis pagrindas apgyvendinti Užsienietį, kuris yra neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieš neteisėtai kirsdamas valstybės sieną atsikratęs asmens dokumento ir kurio prieglobsčio prašymas yra nagrinėjamas, Tarnyboje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tokio pobūdžio priemonė buvo proporcinga ir reikalinga tam, jog būtų išsiaiškintos ir nustatytos aplinkybės, susijusios su Užsieniečio pateiktu prieglobsčio prašymu, ir pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo Užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimas.

31. Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu buvo pagrindas Užsienietį (tuo metu – prieglobsčio prašytoją) apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(Duomenys neskelbtini)piliečiu prisistačiusio asmens J. C. M. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Alenas Piesliakas

Milda Vainienė