a055c207-dc1d-481d-bd75-a3a3ec3c60bb · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-133-1076/2022 Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00047-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.2.14.5.2.3.; 1.2.14.6.2.1.; 1.2.18.8.1.; 2.1.15.3.1.; 2.1.15.3.2.; 2.4.6.4.2.; 2.4.6.4.3.; 2.4.6.4.4.; 2.4.6.5.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 12 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui, nuteistajam V.

V., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Jonaičiui, specialistui Virginijui Greblikui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, naudojant informacinių ir elektroninių ryÅ¡ių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos bÅ«du, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. V. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas: - pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme; - pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – 3 (trejų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir V. V. paskirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 2 dalies 5, 8 punktais, V. V. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 682 straipsniu, V. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 (trejiems) metams atimta teisė dirbti įmonių vadovu. Bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 339 straipsnio 3 dalis). IÅ¡ V. V. priteista 188 832,25 Eur (vienas Å¡imtas aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni tÅ«kstančiai aÅ¡tuoni Å¡imtai trisdeÅ¡imt du eurai ir 25 centai) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo, civiliniam ieÅ¡kovui – likviduojamai dėl bankroto UAB „P“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)).

Taip pat iÅ¡spręstas daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. V. V. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 19 d. iki 2018 m. kovo 8 d., bÅ«damas AB „P“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) vadovu, turėdamas teisę atstovauti ir priimti sprendimus AB „P“ vardu bei kontroliuoti jos veiklÄ , žinodamas, kad AB „P“ priklausiusio nekilnojamo turto – geležinkelio atÅ¡akos ir aikÅ¡telės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), tiesioginis pirkėjas yra kooperatinė bendrovė „G C“ (reg. adresu (duomenys neskelbtini)), pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d.

Nr. IX-1889) 19 straipsnio „Bendrovės organai“ 8 dalies nuostatus „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, bei 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 12 dalies nuostatas „Bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ ...“, sukčiaudamas pelno mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, siekdamas AB „P“ naudai sumažinti mokėtinÄ pelno mokestį, jį perkeliant fiktyviai veiklai įsteigtai įmonei UAB „M M“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)), organizavo UAB „M M“ įsteigimÄ ir jos panaudojimÄ fiktyviai veiklai, įtraukiant Å¡iÄ Ä¯monę į AB „P“ priklausiusio nekilnojamo turto – geležinkelio atÅ¡akos ir aikÅ¡telės pardavimo grandinę, o bÅ«tent:

2. jis, tyčia, žinodamas, kad AB „P“ jokio nekilnojamo turto UAB „M M“ realiai neparduos, sandoriai tarp AB „P“ ir UAB „M M“ yra fiktyvÅ«s, 2013 m. sausio mėn. laikotarpiu organizavo UAB „M M“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) įsteigimÄ , formalia jos direktore įformino M. K., tiesiogiai vykdžiusiÄ jo nurodymus, asmeniÅ¡kai kontroliuodamas visÄ UAB „M M“ veiklÄ , turėdamas savo žinioje įmonės dokumentus ir disponuodamas turimais įmonės rekvizitais, žinodamas, kad AB „P“ priklausiusio nekilnojamo turto – geležinkelio atÅ¡akos ir aikÅ¡telės, esančių (duomenys neskelbtini), tiesioginis pirkėjas yra kooperatinė bendrovė „G C“ bei, kad už parduotÄ nekilnojamÄ turtÄ yra mokamas 15 procentų pelno mokestis, tačiau siekdamas AB „P“ naudai iÅ¡vengti Å¡io mokėtino mokesčio, Vilniaus miesto notarų biuro (duomenys neskelbtini), 2013 m. kovo 15 d.

įformino bei pats pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį bei AB „P“ vardu pasirašė 2013 m. kovo 15 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. X Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančius AB „P“ priklausiusio nekilnojamojo turto – geležinkelio atÅ¡akos ir aikÅ¡telės, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimÄ UAB „M M“ už tuo metu galiojusia valiuta 302 500 Lt sumÄ (87 610,05 Eur). Po ko, tęsdamas nusikalstamÄ veiklÄ , žinodamas, kad už UAB „M M“ parduodamÄ nekilnojamÄ turtÄ turi bÅ«ti mokamas lengvatinis 5 procentų pelno mokestis, organizavo Å¡io turto tolimesnį pardavimÄ tikrajam pirkėjui – KB „G C“, po ko UAB „M M“ vardu 2013 m. kovo 28 d. suraÅ¡yta Vilniaus miesto notarų biuro (duomenys neskelbtini), sutartimi bei 2013 m. kovo 28 d.

UAB „M M“ vardu suraÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. X Nr. (duomenys neskelbtini) įformino nekilnojamojo turto – geležinkelio atÅ¡akos ir aikÅ¡telės, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimÄ KB „G C“ jau už tuo metu galiojusia valiuta 1 105 940 Lt (320 302,36 Eur) sumÄ bei UAB „M M“ vardu Å¡iuo sandoriu suformino mokėtinÄ 5 procentų pelno mokestį – 32 072 Lt (9 288,69 Eur), kurio Å¡i įmonė nesumokėjo. Tokiu bÅ«du V. V., pažeisdamas 2001 m. gruodžio 20 d. pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 7 straipsnio „Pajamos ir sÄ naudos pripažįstamos pagal pajamų ir sÄ naudų kaupimo bei kitus buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus apskaitos principus, iÅ¡skyrus atvejus, kai pagal Å¡io skyriaus nuostatas pajamos gali bÅ«ti pripažįstamos taikant pinigų apskaitos principÄ â€œ ir 15 straipsnio „1. Turto pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn kaina – visos pajamos, uždirbtos pardavus arba kitaip perleidus nuosavybėn turtÄ , atėmus sumokėtus mokesčius (rinkliavas), iÅ¡skyrus Pridėtinės vertės mokestį, susijusius su Å¡io turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn. 2. Kai nuosavybės teisė į turtÄ yra perleista nemokamai arba už kainÄ , kuri yra mažesnė už to turto tikrÄ jÄ rinkos kainÄ , laikoma, kad turtas parduotas ir jo pardavimo kaina yra to turto tikroji rinkos kaina, nustatyta nuosavybės teisės į turtÄ perleidimo dienÄ , jeigu Å¡is Ä®statymas nenustato kitaip. 3. Jei turtas dėl kokių nors priežasčių yra prarastas, o jis buvo apdraustas, Å¡io turto pardavimo kaina yra žalos dėl prarasto turto atlyginimo suma“ nuostatas, į nekilnojamojo turto – geležinkelio atÅ¡akos ir aikÅ¡telės, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo grandinę įtraukdamas UAB „M M“ vardu įformintus turto pardavimo dokumentus, AB „P“ naudai neapskaitydamas visų nekilnojamo turto pardavimo pajamų, sumažino mokėtinÄ pelno mokestį iÅ¡vengdamas 28 846,15 Eur pelno mokesčio.

3. Be to, V. V. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 19 d. iki 2018 m. kovo 8 d., bÅ«damas AB „P“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) vadovu, turėdamas teisę atstovauti ir priimti sprendimus AB „P“ vardu bei kontroliuoti jos veiklÄ , tyčia, siekdamas pasisavinti lėšas, gautas iÅ¡ KP „G C“, už AB „P“ įformintu fiktyviu sandoriu parduotÄ nekilnojamÄ turtÄ UAB „M M“ geležinkelio atÅ¡akos ir aikÅ¡telės, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimÄ KB „G C“ už tuo metu galiojusia valiuta 1 105 940 Lt (320 302,36 Eur), organizavo Å¡ių gautų lėšų tolimesnį pervedimÄ : iÅ¡ tuo metu galiojusia valiuta 1 105 940 Lt (320 302,36 Eur) sumos, pervestos į UAB „M M“ sÄ skaitÄ pagal 2013 m. kovo 28 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. X Nr. (duomenys neskelbtini), V. V. nurodymu lėšos – tuo metu galiojusia valiuta 302 000 Lt (87 610,05 Eur) 2013 m. kovo 28 d. pavedimu buvo pervestos į AB „P“ už nekilnojamÄ jį turtÄ , įsigytÄ pagal 2013 m. kovo 15 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. X Nr. (duomenys neskelbtini), o 2013 m. kovo 28 d. pavedimu 652 000 Lt (188 832,25 Eur) buvo pervesta nieko apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ nežinojusiam V. V. uoÅ¡viui Z. Z., kuris, vykdydamas V.

V. nurodymus, Å¡ių lėšų disponavimo teises perleido V. V. ir kuris Å¡ias lėšas panaudojo savo nuožiÅ«ra. Tokiu bÅ«du V. V. pasisavino AB „P“ priklausantį turtÄ â€“ pinigines lėšas tuo metu galiojusia valiuta viso 652 000 Lt, kas atitinka 188 832,25 Eur, padarydamas įmonei didelę turtinę žalÄ . II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai, proceso dalyvių praÅ¡ymai 4. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. V. ir jo gynėjas advokatas K. Jonaitis praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nuosprendį ir V.

V. atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Taip pat praÅ¡oma apeliacinės instancijos teisme atnaujinti ir atlikti skunde praÅ¡omos apimties įrodymų tyrimÄ ; civilinį ieÅ¡kinį su visais susijusiais dokumentais perduoti nagrinėti Kauno apygardos teismui bankroto byloje Nr. B2-936-638/2020 civilinio proceso tvarka. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 4.1. Apeliantų nuomone, nuteistojo veikoje nėra nusikaltimo sudėties, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kriminalizavo kitos prigimties (civilinius, mokestinės teisės, administracinės teisės reguliuojamus) teisinius santykius.

Apygardos teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes bei pritaikė netinkamÄ teisinę kvalifikacijÄ . Skundžiamas nuosprendis pagrįstas prielaidomis ir duomenimis, neatitinkančiais įrodymų. Nuteistojo veiksmai galėjo bÅ«ti tiriami nebent pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, ir, nenustačius tokios veikos sudėties, baudžiamasis procesas turėjo bÅ«ti nutrauktas arba priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis. Skundžiamas nuosprendis neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir nėra pagrįstas visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu bei įvertinimu, nuosprendyje nepateikta įtikinama duomenų pripažinimo įrodymais analizė.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas V. V. kaltę grindė tokiais mokesčių administratoriaus priimtais sprendimais, kurie buvo panaikinti teismine tvarka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-4407-968/2019. Tai yra esminis BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimas. Skundžiamas nuosprendis nukrypsta ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose. Dėl netinkamo veikos kvalifikavimo ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos 4.2.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino V. V. kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nors veikos apraÅ¡ymui neaiÅ¡kiame kaltinamajame akte buvo pasitelktos tokios formuluotės, kurios ne kartÄ kasacinėje praktikoje pripažintos negalimomis, ydingomis ir kritikuotinomis, pvz., formuluotė „iÅ¡vengė turtinės prievolės apgaule“. 4.3. Apeliantas pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis „veikė tiesiogine tyčia, turėdamas iÅ¡ankstinį tikslÄ apgaule AB „P“ naudai ir interesais iÅ¡vengti didelės vertės turtinės prievolės – pelno mokesčio sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetÄ â€œ.

Tam patvirtinti ar paneigti buvo bÅ«tina nustatyti: ar V. V. turėjo kokiÄ nors galimybę kontroliuoti jam nepavaldžių asmenų veiksmus; ar kada nors dalyvavo UAB „M M“ steigime ir realiame valdyme; ar privalomi mokėti mokesčiai nebuvo sumokėti; ar sandoriai, kuriais nekilnojamasis turtas buvo perleistas KB „G C“ yra galiojantys ir nenuginčyti civiline tvarka; ar tokio nekilnojamojo turto vertė pardavimo momentu atitiko rinkos kainÄ ir pan. Pirmosios instancijos teismas privalėjo sulyginti kaltinamajame akte nurodytÄ galimai padarytos veikos apraÅ¡ymÄ , patikrinti, ar tokios fakto aplinkybės atitinka veikos teisinę kvalifikacijÄ bei nustatyti, ar formuluotė „apgaule iÅ¡vengė mokėtino mokesčio“ galima kaip BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės sudėties požymis.

Å iuo atveju kaltinamajame akte apraÅ¡ytos aplinkybės neatitinka nei BK 182 straipsnio 2 dalies dispozicijos, nei teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismas, pasisakė ne apie pelno, o pridėtinės vertės mokestį (kas neatitinka veikos faktinių aplinkybių) bei citavo teismų praktikÄ , kur konstatuotas biudžeto lėšų savinimasis, o ne mokesčių nesumokėjimas. Taigi, pirmosios instancijos teismas detaliai ir konkrečiai nepasisakė, kodėl pripažino V. V. veiksmus sukčiavimu, nors pagal formuluotę „iÅ¡vengė turtinės prievolės apgaule“ jo veiksmai, netgi jei bÅ«tų įrodyti, negalėtų bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Pagal teismų praktikÄ , BK 182 straipsnio 2 dalies normos gali bÅ«ti taikomos tik tuo atveju, kai asmuo siekia užvaldyti biudžeto lėšas, o ne apgaule vengia turtinės prievolės. Pagal kasacinio teismo praktikÄ nuteistojo veiksmai daugiau galėjo bÅ«ti kvalifikuoti pagal (perkvalifikuoti į) BK 220 straipsnį. 4.4. Pirmosios instancijos teismas, nesiimdamas tinkamai atriboti skirtingų nusikalstamų veikų sudėčių požymių, ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, pagal kuriuos mokestis savo teisine prigimtimi yra piniginė prievolė valstybei.

Taigi, principo ultima ratio (lot. kraÅ¡tutinė priemonė) požiÅ«riu pirmosios instancijos teismas privalėjo aiÅ¡kintis, ar nuteistojo veiksmai gali bÅ«ti vertinami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatytos mokestinės atsakomybės požiÅ«riu, taip pat iÅ¡ administracinės atsakomybės pusės už deklaracijų nepateikimÄ siekiant nuslėpti mokesčius pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1721 straipsnį (Å¡iuo metu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnį).

Be BK 220 straipsnio 1 dalies požymių, galima spręsti dėl galimos baudžiamosios atsakomybės ir pagal BK 221 straipsnį (deklaracijos nepateikimas), nors nuteistasis teigia, kad jo veiksmuose jokių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų sudėčių nėra. Apygardos teismas nevertino skunde nurodomos teismų praktikos. 4.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamÄ nuosprendį grindė kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-305-693/2017. Faktinės aplinkybės ir ratio decidendi minėtoje baudžiamojoje byloje ir Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo skirtingos. 4.6.

Skunde, pacitavus Kauno apskrities VMI Kontrolės departamento Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini), teigiama, kad mokesčių administratoriaus atstovas nurodė, jog nepadaryta nusikalstama veika, o už nustatytus pažeidimus AB „P“ turėtų bÅ«ti taikoma administracinė atsakomybė bei sumažinus pelno mokestį buvo padarytas mokestinis pažeidimas. Teismas ignoravo Å¡iÄ mokesčių administratoriaus pozicijÄ , kuri atitinka kasacinio teismo praktikÄ , kad negali bÅ«ti pritariama tokiai kaltinimo pozicijai, kai bet kokie teisės aktų pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikaltimai, neįvertinamas padarytų veiksmų pavojingumas, nevertinamas neformalus baudžiamosios teisės pobÅ«dis, nepakanka duomenų iÅ¡vadai apie didelės žalos padarymÄ , neįvertinamos kitų teisės Å¡akų normų veiksmingumas atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis.

Pažymima, kad baudžiamoji teisė pagal savo esmę ir paskirtį yra kraÅ¡tutinė priemonė (ultima ratio), ko pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neįvertino. Dėl in dubio pro reo principo pažeidimo ir nuosprendžio pagrindimo neleistinais duomenimis 4.7. Apeliantų nuomone, skundžiamas nuosprendis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 9 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių nuosprendžio suraÅ¡ymÄ , apžvalgos (BPK 302-305, 307 straipsniai) Nr. AB-53-1 iÅ¡aiÅ¡kinimų.

Motyvuojamojoje skundžiamo nuosprendžio dalyje nepateikiama iÅ¡sami duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, analizė, pati motyvacija itin trumpa, prieÅ¡taringa ir priimta ignoruojant gynybos argumentus. Å ioje dalyje vėl perraÅ¡omas kaltinamasis aktas ir atskiri bylos duomenys, cituojami asmenų parodymai, nesigilinant į paties kaltinamojo akto formuluotes. 4.8. Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino liudytojų M. K. ir J. V. parodymus dėl UAB „M M“ įsteigimo ir padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad UAB „M M“ įsteigė nuteistasis.

Vertindamas skunde pacituotus M. K. parodymus, pirmosios instancijos teismas dėl pavardžių panaÅ¡umo painiojo apeliantÄ V. V. su J. V., kuris nenurodė, kad M. K. yra jo giminaitė, nors pastaroji to neslėpė. Pažymima, jog aplinkybė, kad UAB „M M“ buvo įsteigta Vilniuje dviejų giminaičių (J. V. ir M. K.), su J. V. ir jo kitomis įmonėmis susijusiose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), apygardos teismo buvo netinkamai interpretuota. Skunde cituojami liudytojo J. V. parodymai ir nurodoma, kad nuoseklius Å¡io liudytojo parodymus pirmosios instancijos teismas atmetė ir jų įrodymų visete nevertino, kas yra esminė skundžiamo nuosprendžio yda bei BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių pažeidimas. 4.9.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino 2019 m. gegužės 30 d. specialisto iÅ¡vadÄ â€žDėl UAB „M M“ Å«kinės finansinės veiklos“. Pacitavus Å¡ios specialisto iÅ¡vados iÅ¡traukÄ , skunde teigiama, kad apygardos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių specialių žinių panaudojimÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalgos Nr. AB-50-1 iÅ¡aiÅ¡kinimų. Pažymima, kad specialisto iÅ¡vados, kurioje remtasi klaidingomis pradinėmis prielaidomis (paneigtomis teismine tvarka), vertinimas yra esminis baudžiamojo proceso principo in dubio pro reo (lot. visos abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai) pažeidimas.

Be to, formuluojant klausimus specialistui, buvo užduodami ir sÄ lyginiai klausimai. Dėl to vyriausiasis specialistas V. Greblikas, surašęs 2019 m. gegužės 30 d. iÅ¡vadÄ â€žDėl UAB „M M“ Å«kinės finansinės veiklos“ Nr. (duomenys neskelbtini), turi bÅ«ti apklaustas apeliacinės instancijos teisme, nes specialisto parodymai bÅ«tini specialisto iÅ¡vadai paaiÅ¡kinti ar papildyti, taip pat prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti. Reikalinga iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar keistų specialisto iÅ¡vadÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4407-968/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04385-2018-4), kuria panaikintas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), Å i nutartis gauta jau po specialisto iÅ¡vados suraÅ¡ymo, o specialisto iÅ¡vadoje remiamasi tais pačiais duomenimis, kuriais buvo pagrįsti panaikinti mokesčių administratoriaus sprendimai. 4.10.

Atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamo nuosprendžio 21 lape minima klaidinga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartis (nenurodytas numeris; t. 4, b. l. 107-111), kadangi turėtų bÅ«ti remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4407-968/2019. Å ios nutarties paminėjimas ir tuo pačiu ignoravimas demonstruoja pirmosios instancijos teismo teisinį neigiamÄ vertinimÄ , nes skundžiamas nuosprendis yra grindžiamas duomenimis – minėtais mokesčių administratoriaus 2018 m. rugsėjo 17 d. ir 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimais, kurie buvo panaikinti minima 2019 m. spalio 23 d. nutartimi.

Be to, Å¡ia nutartimi konkreti AB „P“ prievolė – priskaičiuota mokėtinų mokesčių suma už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (28 846,15 Eur pelno mokesčio, 8 781,37 Eur Å¡io mokesčio delspinigių ir 8 654 Eur bauda) Å¡ia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi buvo panaikinta. Taigi, nesant mokestinės prievolės, kuriÄ turėtų vykdyti AB „P“, tokios prievolės dirbtinis sukÅ«rimas ir perkėlimas nuteistajam yra neleistinas, kadangi toks duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra BPK 20 straipsnio pažeidimas.

Tuo pačiu įsiteisėjusios administracinės kompetencijos teismo nutarties ignoravimas yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies pažeidimas, kadangi įsiteisėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra privaloma visoms valstybės institucijoms, pareigÅ«nams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. 4.11. Nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartis buvo įsiteisėjusi, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teigia ne tik egzistuojant mokestinę prievolę, bet ir perkelia jÄ apeliantui, pripažindamas tokios mokestinės prievolės (kuri panaikinta teismine tvarka) iÅ¡vengimÄ apgaule (kas yra ydinga formuluotė) ir BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ .

Taigi apygardos teismas nurodo 28 846 Eur mokestinę prievolę, nors tokios mokestinės prievolės iÅ¡ viso nėra bei nuostolio valstybės biudžetui nei AB „P“, nei nuteistasis nepadarė. 4.12. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai palaikė kaltinimo versijÄ dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio tarp AB „P“ ir UAB „M M“ fiktyvumo. Å ioje dalyje teismas netinkamai vertino liudytojų E. P., M. K., J. V. parodymus. Skunde pacituojami liudytojo KB „G C“ vadovo E. P. parodymai apie tai, kaip vyko geležinkelio atÅ¡akos ir aikÅ¡telės pirkimas-pardavimas.

E. P. savo 2018 m. kovo 14 d. raÅ¡ytiniame atsakyme Nr. 5 taip pat nurodė, kad faktiÅ¡kai bendravo ir derybas dėl nekilnojamojo turto pirkimo vedė su pardavėjo UAB „M M“ atstovu J. V. (t. 1, b. l. 116). E. P. parodymus patvirtino liudytojai J. V. ir M. K.. Taigi, ne nuteistasis, o J. V. dalyvavo derybose, nors, apeliantų nuomone, pats nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoris yra teisėtas bei dalyvavimas derybose ir tokio sandorio įforminime nėra nusikaltimas. 4.13. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoris tarp AB „P“ ir UAB „M M“ yra galiojantis, nepanaikintas, o pats nekilnojamasis turtas Å¡iuo sandoriu bei kitu notariniu sandoriu teisėtai perleistas juridiniam asmeniui, aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kusiam savo valiÄ Ä¯gyti tokį turtÄ nuosavybėn. Galiojančios civilinių teisinių įstatymų, visų pirma, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos neužkerta kelio ginčyti vienokius ar kitokius sandorius, taip pat ir reiÅ¡kiant Pauliano ieÅ¡kinį (actio Pauliana), bet kuriais kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 1.80-1.81, 1.85-1.87, 1.89-1.94 straipsniai), o prokuroras turi savarankiÅ¡kÄ procesinį veiksnumÄ civiliniame procese.

Nagrinėjamu atveju nei vieno iÅ¡ sandorių, kurie galimai yra fiktyvÅ«s, prokuroras, mokesčių administratorius ar bankroto administratoriai civilinio proceso tvarka neginčijo. BÅ«tent galimybė spręsti vienokius ar kitokius teisinius santykius (jeigu kam nors atrodo, kad sandoriai tarp juridinių asmenų ydingi ar fiktyvÅ«s) yra esminis kriterijus, leidžiantis teigti apie ultima ratio principo galiojimÄ ir baudžiamosios atsakomybės netaikymÄ . Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas nukrypo kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl dvigubo baudimo ir baudžiamosios teisės, kaip ultima ratio, principo. 4.14.

Taip pat nuteistojo V. V. baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alina aplinkybė, kad visi mokesčiai, kuriuos turėjo mokėti UAB „M M“, yra sumokėti. Å iuos mokesčius (8 794,28 Eur) dar 2018 m. gegužės 25 d. sumokėjo su J. V. siejama įmonė – VšĮ „F S“, mokėjimo nurodymo paskirtyje įraÅ¡ydama „VÄ® Turto banko kreditorinio reikalavimo dengimui už BUAB „M M““. Mokėjimo nurodymo nuoraÅ¡as su dokumentais (advokato J. V. praÅ¡ymu dėl kreditorinio reikalavimo perėmimo, advokato J.

V. prašymu dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo) pridedami prie apeliacinio skundo ir apeliantai prašo šiuos rašytinius dokumentus ištirti apeliacinės instancijos teisme, taip pat apklausti liudytoju J. V. dėl aplinkybių, susijusių su šiuo kreditorinio reikalavimo apmokėjimu. 4.15. Skunde nesutinkama ir su V. V. nuteisimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas pašalino iš kaltinimo dalį V. V. inkriminuotų pasisavintų lėšų (151 940 Lt (44 004,86 Eur), kurie panaudoti įvairiems UAB „M M“ mokesčiams sumokėti), kas rodo, jog bent jau dalimi specialisto išvados teismas nesirėmė, tačiau nepagrįstai Z.

Z. pinigines lėšas sutapatino su AB „P“ turtu. Aptartas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoris, nei 2013 m. kovo 28 d. paskolos sutartis tarp UAB „M M“ ir Z. Z., sandoriai tarp Z. Z. ir UAB „A K“, AB „P“, UAB „M M“ nepripažinti negaliojančiais, niekas jų neginčijo, nors tiek patys juridiniai asmenys, tiek ir Z. Z., taip pat mokesčių administratorius, prokuroras, bankroto (nemokumo) administratoriai tokiÄ galimybę turi. Pažymima, jog Z. Z. pretenzijų dėl pasisavintų lėšų nuteistajam V.

V. nereiÅ¡kė. 2013 m. kovo 15 d. ir 2013 m. kovo 28 d. nekilnojamo turto sandoriai ir jų pagrindu iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros, bankiniai pavedimai apskaityti AB „P“, UAB „M M“ ir KB „G C“ buhalterinėse apskaitose. Be to, bÅ«tent tokiÄ minimaliÄ geležinkelio atÅ¡akos ir aikÅ¡telės pardavimo kainÄ (250 000 Lt + PVM) buvo patvirtinęs ir Å¡io turto hipotekos turėtojas AB SEB bankas. Taip pat minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartyje konstatuota, kad 2013 m. kovo 15 d. sandoris dėl minėto nekilnojamo turto tarp AB „P“ ir UAB „M M“ ir 2013 m. kovo 28 d. sandoris tarp UAB „M M“ ir KB „G C“ nėra apsimestiniai ir UAB „P“ atžvilgiu nepagrįstai priskaičiuotas 99 600 Lt (28 846,15 Eur) pelno mokestis, jo bauda ir delspinigiai. 4.16.

Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad Z. Z. nereikėjo paskolos. Nuteistasis V. V. iÅ¡situokė su Z. Z. dukra ir Z. Z. turi suinteresuotumÄ apeliantÄ apkalbėti. 2013 m. kovo 28 d. paskolos sutartimi UAB „M M“ suteikė Z. Z. 652 000 Lt paskolÄ . 2013 m. gegužės 30 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi tarp Z. Z., UAB „M M“ ir UAB „A K“ susitarta, kad Z. Z. dalį savo turimos reikalavimo teisės (pagal 2013 m. kovo 30 d. vertybinių popierių pirkimo pardavimo sutartį 948 000 Lt) į UAB „A K“ 652 000 Lt skolÄ perleidžia UAB „M M“.

Už perleidžiamÄ reikalavimo teisę UAB „M M“ moka Z. Z. reikalavimo teisės kainÄ â€“ 652 000 Lt. Taigi, Å¡alys susitarė atlikti prieÅ¡prieÅ¡inių prievolių įskaitymÄ . Po perleidimo sutarties pasiraÅ¡ymo UAB „A K“ skolingas: 296 000 Lt Z. Z. ir 652 000 Lt UAB „M M“. Å ių sutarčių dėl jų apsimestinumo ar kitais sandorių negaliojimo pagrindais neginčijo nei prokuroras, nei civilinis ieÅ¡kovas AB „P“, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti, kad Z.

Z. priklausančios lėšos yra ne jo, o AB „P“. Fizinis asmuo su savo turtu, įskaitant ir banko sÄ skaitoje turimomis piniginėmis lėšomis, gali elgtis laisvai. Skunde cituojama kasacinio teismo praktika apie apdairaus, rÅ«pestingo asmens (lot. bonus pater familiae) standartÄ bei nurodoma, kad Z. Z. yra iÅ¡silavinęs, suaugęs žmogus, vadovavęs strateginei įmonei, ne kartÄ turėjęs sutartinių santykių, per pastaruosius deÅ¡imt metų niekada teisinėmis priemonėmis neinicijavo civilinių bylų dėl jo sudarytų sandorių apsimestinumo ar neatitikimojo valiai.

Z. Z. Å¡ioje byloje suklydimo aplinkybių dėl sandorio sudarymo nenurodė ir laikėsi pozicijos, kad jokia prievarta ir jokia apgaulė prieÅ¡ jį naudojama nebuvo. 4.17. Skunde teigiama, kad aplinkybė, jog AB „P“ Juridinių asmenų duomenis apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grÄ Å¾intas, iÅ¡ fizinių asmenų gautas ir jiems grÄ Å¾intas paskolas (FR0711) už 2014 metus, kurioje deklaravo iÅ¡ Z. Z. 2013 m. balandžio 10 d. gautÄ paskolÄ pateikė tik 2016 m. balandžio 15 d., nepatvirtina lėšų pasisavinimo.

Deklaracijų tikslinimas už praėjusius metus nėra iÅ¡skirtinis ir nereiÅ¡kia, kad AB „P“ neturėjo iÅ¡taisyti klaidos ir vėliau nurodyti deklaracijoje tokiÄ paskolÄ . 4.18. Apeliantų nuomone, nuteistojo V. V. baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alina tai, kad jis, dalyvaudamas sandoryje dėl nekilnojamojo turto – kiemo aikÅ¡telės ir geležinkelio – pravažiuojamojo kelio Nr. 2, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo, veikė ne savarankiÅ¡kai, o vykdydamas AB „P“ 2012 m. gruodžio 18 d. valdybos posėdžio metu priimtus sprendimus.

BÅ«tent AB „P“ valdyba, į kuriÄ be V. V. dar įėjo A. V. ir Z. Z., priėmė nuteistajam privalomus nurodymus – tvarkyti visus reikalus, susijusius su nurodyto turto pardavimu, pasiraÅ¡yti sutartį bei kitus su tuo susijusius dokumentus. AB „P“ valdybos posėdžio, vykusio 2012 m. gruodžio 18 d., protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) nuoraÅ¡as pridedamas prie apeliacinio skundo ir apeliantai praÅ¡o jį iÅ¡tirti, atnaujinus įrodymų tyrimÄ . 4.19. Nuteistojo V. V. pripažinimas kaltu ir nuteisimas prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-788/2017 iÅ¡aiÅ¡kinimams dėl įmonės vadovo veiklos.

Pirmosios instancijos teismas Å¡iuo aspektu nevertino, kad V. V. einant AB „P“ direktoriaus pareigas, bendrovė buvo realiai veikianti, moki, o vėlesnės Å¡io juridinio asmens problemos yra susijusios ne su netinkamu nuteistojo vadovavimu, o su kitomis objektyviomis priežastimis, taip pat galimai ir su kitų Å¡ios bendrovės vadovų, kurie vadovavo AB „P“ po V. V., veiksmais. Dėl nepagrįsto civilinio ieÅ¡kinio tenkinimo 4.20. Pats AB „P“, veikdamas per savo valdybÄ , kaip kolegialų organÄ , nusprendė parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ kiemo aikÅ¡telę ir geležinkelį už 250 000 Lt (su PVM – 302 500 Lt).

Rinkos ekonomikos valstybėje aplinkybė, kad bet kokį turtÄ Ä¯sigijęs fizinis ar juridinis asmuo jį parduoda brangiau nesudaro pagrindo reikÅ¡ti ankstesniam turto savininkui pretenzijas į tarpininko pelnÄ . Nuteistasis V. V. nei baudžiamÄ ja, nei civiline tvarka negali atsakyti už negautas pajamas, nes turto pardavimo vertės skirtumas negali bÅ«ti laikomas žala baudžiamosios teisės prasme. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos Nr. AB-29-1 iÅ¡aiÅ¡kinimų.

Nevertinant aplinkybės, jog juridinis asmuo negali bÅ«ti pripažįstamas nukentėjusiuoju BPK prasme, nekilnojamojo turto pardavimo vertės skirtumas negalėjo bÅ«ti pripažintas negautomis pajamomis ir Å¡ioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys tenkintas. V. V. veikė vykdydamas AB „P“ 2012 m. gruodžio 18 d. valdybos posėdžio metu priimtus sprendimus ir turtÄ pardavė ne mažesne kaina, nei nustatytoji, todėl jo veiksmai negali bÅ«ti laikomi neteisėtais, o turto vertės skirtumas – negautomis pajamomis.

Be to, pats civilinis ieÅ¡kovas kreipėsi į hipotekos kreditorių – AB „SEB lizingas“, praÅ¡ydamas leisti parduoti lizinguojamÄ ir įkeistÄ turtÄ , ir hipotekos kreditorius AB „SEB lizingas“ 2013 m. sausio 29 d. tokį sutikimÄ davė, nurodydamas parduodamo turto kainÄ (ne mažiau 250 000 Lt) ir laikotarpį (iki 2013 m. balandžio 28 d.; t. 1, b. l. 124). Dėl to ir Å¡ioje dalyje skundžiamas nuosprendis naikintinas. 4.21. Atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamame nuosprendyje minima, jog AB „P“ turi bankrutuojančios įmonės statusÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas padarė BPK 114 straipsnio pažeidimÄ , nes tokiu atveju civilinis ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti perduotas bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui. Apie BPK 114 straipsnio taikymÄ pasisakoma ir teismų praktikoje. VieÅ¡ai skelbiamuose duomenyse nurodoma, kad nutartis iÅ¡kelti AB „P“ bankroto bylÄ Ä¯siteisėjo 2021 m. sausio 21 d., pati bankroto byla Nr. B2-936-638/2020 yra nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Taigi, Å¡iuo atveju yra teisinis pagrindas civilinį ieÅ¡kinį Å¡ioje baudžiamojoje byloje palikti nenagrinėtu, o visus su civiliniu ieÅ¡kiniu susijusius dokumentus teismo nutartimi perduoti bankroto bylÄ Nr. B2-936-638/2020 nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui.

Dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo ir atlikimo apeliacinės instancijos teisme 4.22. Kartu su apeliaciniu skundu teikiami rašytiniai duomenys, kurie nebuvo tiriami pirmosios instancijos teisme bei kuriuos apeliantai prašo pripažinti įrodymais ir ištirti apeliacinės instancijos teisme: 1) 2018 m. gegužės 25 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 2, kuriuo VšĮ „F S“, atstovaujama advokato J. V., sumokėjo 8 794,28 Eur VĮ „T“ šio kreditoriaus finansinio reikalavimo dengimui už BUAB „M M“; 2) advokato J.

V. 2018 m. kovo 28 d. praÅ¡ymas, adresuotas V. V., dėl sutikimo perimti kreditorinį reikalavimÄ ;

3) advokato J. V. 2018 m. birželio 21 d. prašymas, adresuotas V. V., dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo į UAB „M M“;

4) AB „P“ 2012 m. gruodžio 18 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) nuoraÅ¡as. 4.23. Taip pat skunde praÅ¡oma apklausti apeliacinės instancijos teisme: 1) liudytojÄ J. V. apie 2018 m. gegužės 25 d. mokėjimo nurodymo Nr. 2 ir jo raÅ¡tų, adresuotų V. V. (nemokumo administratorei) suraÅ¡ymo aplinkybes, sÄ sajas su VšĮ „F S“, taip pat dėl jo giminystės su M. K.;

2) vyriausiÄ jį specialistÄ Virginijų GreblikÄ , suraÅ¡iusį 2019 m. gegužės 30 d. iÅ¡vadÄ â€žDėl UAB „M M“ Å«kinės finansinės veiklos“ Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi suraÅ¡ant specialisto iÅ¡vadÄ , negalėjo bÅ«ti remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4407-968/2019. Specialistui užduotini klausimai, ar keistų (o jeigu keistų, tai kuria dalimi) jo specialisto iÅ¡vadÄ aplinkybė, jog Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti, o AB „P“ papildomai apskaičiuotas 99 600 Lt (28 846,15 Eur) mokestis (specialisto iÅ¡vados 6 psl. 4–5 pastraipos) Å¡ia įsiteisėjusia nutartimi panaikintas ir tokios prievolės nei AB „P“, nei nuteistasis V.

V. neturi. Po specialisto apklausos apeliacinės instancijos teisme gali atsirasti pagrindas spręsti dėl galimybės (būtinybės) skirti bankrutavusios ir likviduotos UAB „M M“ ūkinės-finansinės veiklos ekspertizę pagal BPK 286 straipsnį.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis V. V. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo V. V. ir jo gynėjo advokato K. Jonaičio apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

6. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo argumentus ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžio dalis, kuria V. V. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, yra nepagrįsta, todėl V. V. iÅ¡teisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžio dalis, kuria V. V. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, keičiama dėl teismo iÅ¡vadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (dalyje dėl priteisto civilinio ieÅ¡kinio dydžio) (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 2, 3, 4 punktai).

Dėl V. V. atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį 7. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. V. atliko jam kaltinime inkriminuotus veiksmus ir jį pripažino kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas grindė argumentu, kad nuteistojo pasirinkta nusikalstama schema (į AB ,,P“ priklausančio turto pardavimo KB ,,G C“ grandinę fiktyvių (apsimestinių) sandorių pagrindu įtraukiant UAB ,,M M) objektyviai apsunkino mokesčių administratoriaus galimybes nustatyti tikrÄ sias UAB ,,P“ sudaryto sandorio sÄ lygas ir vertę bei mokėtinÄ pelno mokestį.

Tokiu bÅ«du dalis už turto pardavimÄ gautų pajamų nebuvo apskaitytos AB ,,P“ buhalterinėje apskaitoje bei nedeklaruotos, taip tyčia suklaidinant mokesčių administratorių, tai yra panaudojant apgaulę dėl bendrovės turtinės (mokestinės) prievolės dydžio nustatymo.

8. Nuteistasis V. V. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. V. kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Apeliantų įsitikinimu, nuteistojo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių. Taip pat apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar V. V. veiksmai pagrįstai įvertinti kaip nusikalstami baudžiamojo įstatymo numatyta prasme.

Apeliantų nuomone, V. V. veiksmai gali bÅ«ti vertinami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatytos mokestinės atsakomybės požiÅ«riu arba už deklaracijų nepateikimÄ siekiant nuslėpti mokesčius pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnį. Taip pat apeliantai argumentuoja, jog ikiteisminis tyrimas galėjo bÅ«ti pradėtas ir apygardos teismas galėjo spręsti nebent dėl V. V. veiksmų atitikties BK 220 straipsnyje ar BK 221 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų sudėties požymiams.

9. Sukčiavimas – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Å ios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kuriÄ apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui, ir kuri pasireiÅ¡kia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar iÅ¡vengimu. Vadinasi, sukčiavimui bÅ«dinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimÄ turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui.

Darant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ apgaulė panaudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ , valdytojÄ , asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimti privalomai vykdytinÄ sprendimÄ ar kitokius teisinę reikÅ¡mę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto (pvz., teismÄ , antstolį, notarÄ ). Pabrėžtina, kad sukčiavimas gali bÅ«ti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitÄ asmenį (institucijÄ ), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalÄ , o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori.

10. Pažymėtina, kad teismų praktikoje tam tikrais atvejais sukčiavimu pripažįstami ir nesÄ Å¾iningi mokesčio mokėtojo veiksmai. Antai kaip sukčiavimas kvalifikuojami veiksmai į įmonės apskaitÄ Ä¯traukiant suklastotas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus, taip siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti PVM prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų bÅ«du. Tokia praktika susiformavo atsižvelgus į PVM mokėjimo teisinio reguliavimo specifikÄ ir galimybę suklastotų sÄ skaitų-faktÅ«rų ir PVM deklaracijų pagrindu sukurti fiktyviÄ teisę į Å¡io mokesčio sugrÄ Å¾inimÄ (tiesiogiai ar užskaitos bÅ«du).

Nors tokios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip turtinės prievolės panaikinimas ar iÅ¡vengimas apgaule, jomis iÅ¡ esmės fiktyviu pagrindu grobiamos valstybės biudžeto lėšos. Kaip sukčiavimas teismų praktikoje taip pat vertinamas valstybės biudžeto lėšų grobstymas, kai asmuo fiktyviai įdarbinamas (arba darbuotojui fiktyviai didinamas atlyginimas), suraÅ¡omi ir „Sodrai“ pateikiami melagingi dokumentai apie tokio asmens pajamas, taip sukuriant jam teisę į atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-188/2017; 2K-7-648/2019).

Tačiau tokios praktikos įsitvirtinimas PVM ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų grobstymo bylose nereiÅ¡kia, kad bet kuris mokestinis nesÄ Å¾iningumas kvalifikuotinas kaip turtinis sukčiavimas.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, AB ,,P“ įforminus dokumentus dėl jai priklaususio nekilnojamojo turto – geležinkelio atÅ¡akos ir aikÅ¡telės pardavimo netiesiogiai KB ,,G C“, kaip tarpininke pasinaudojus UAB ,,M M“, ir tokiu bÅ«du sudarius sÄ lygas AB ,,P“ sumažinti pelno mokesčio mokėjimÄ Ä¯ valstybės biudžetÄ 28 846 Eur sumai pirmosios instancijos teismo nepagrįstai įvertintas kaip turtinės prievolės (pelno mokesčio) iÅ¡vengimas apgaule (sukčiavimas) ir skundžiamu nuosprendžiu V. V. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

12. Kaip jau minėta aukščiau, sukčiavimo veikos sudėtį apibÅ«dina ne vien apgaulė. Esminis sukčiavimo požymis yra neteisėtas svetimo turto užvaldymas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad AB ,,P“ naudai buvo sumažintas mokėtino pelno mokesčio į valstybės biudžetÄ 28 846 Eur sumai nulemtas fakto, kad AB ,,P“ parduodamas jam priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ geležinkelio atÅ¡akos ir aikÅ¡telės pardavimÄ per fiktyviai įsteigtÄ Ä¯monę (UAB ,,M M“) sumokėjo ne 15 proc. pelno mokestį, jei turtas bÅ«tų parduotas tiesiogiai pirkėjui KB ,,G C“ už realiÄ rinkos kainÄ , o lengvatinį 5 proc. pelno mokestį.

Mokestinė nepriemoka yra neiÅ¡vengiama Å¡io veiksmo pasekmė. Tačiau pažymėtina, kad toks mokesčio iÅ¡vengimas nesuponuoja galimybės pretenduoti į jo susigrÄ Å¾inimÄ arba kitokį kompensavimÄ , taigi biudžeto lėšos grobiamos nebuvo. Nors Å¡iuo atveju V. V. organizavus AB ,,P“ nekilnojamojo turto pardavimÄ fiktyviai įsteigtai UAB ,,M M“ bei tolimesnį jo pardavimÄ KP ,,G C“, kartu buvo nesumokėta valstybei ir skundžiamame nuosprendyje nurodytas pelno mokestis. Tačiau jis, atsižvelgiant į aukščiau cituotÄ teismų praktikÄ , nelaikytinas biudžeto lėšų grobstymu sukčiavimo prasme.

13. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad mokesčių vengimas ne visuomet peržengia baudžiamosios atsakomybės ribÄ (plg. kasacines nutartis baudžiamosiose bylose 2K-228-976/2021; 2K-49-1073/2021). Mokesčių santykius reglamentuoja specialiai Å¡iems santykiams skirti mokesčių įstatymai, kurie, be kita ko, nustato taikomus mokesčius, taisykles, kurių bÅ«tina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, mokesčių apskaičiavimÄ ir sumokėjimÄ , mokestinės prievolės neįvykdymo padarinius, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo ir mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarkÄ (Mokesčių administravimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 9 punktas).

Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad tais atvejais, kai mokestis gali būti apskaičiuotas mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, nepraėję mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminai, ir nėra nustatyta mokestinės prievolės pabaigos pagrindų, valstybės institucija, administruojanti mokestį, privalo apskaičiuoti tokį mokestį ir reikalauti jį sumokėti mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi pareiga vykdyti mokestinę prievolę nėra laikoma civiline atsakomybe, kartu su reikalavimu vykdyti mokestinę prievolę gali būti taikoma ir civilinė atsakomybė, pavyzdžiui, reikalavimas priteisti delspinigius, kurių skaičiavimo tvarka ir dydis apibrėžti Mokesčių administravimo įstatymo 95–100 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų bÅ«ti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiÅ«riu, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad jÄ lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-68-222/2018).

14. Praktikoje yra nurodytos Å¡ios baudžiamosios atsakomybės taikymo už mokesčių slėpimÄ sÄ lygos – nustatant ir taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę už mokestinio pobÅ«džio pažeidimus ir atribojant juos nuo nenusikalstamo mokesčių naÅ¡tos mažinimo, bÅ«tina paisyti mokesčių teisėje priimtos mokestinės naÅ¡tos mažinimo klasifikacijos ir mokėti atskirti mokesčių optimizavimÄ , mokesčių vengimÄ ir mokesčių slėpimÄ . Vienos ar kitos rÅ«Å¡ies atsakomybę gali užtraukti mokesčių vengimas ar mokesčių slėpimas.

Esminė mokesčių slėpimo savybė yra ta, kad mokesčių mokėtojas tyčia nuslepia nuo mokesčių administratoriaus tikrÄ sias aplinkybes, nuo kurių priklauso teisingas apmokestinimas, kitaip kalbant, siekdamas gauti mokestinės naudos apgauna mokesčių administratorių. Todėl baudžiamosios atsakomybės taikymas tokiais atvejais grindžiamas tuo, kad dėl panaudotos apgaulės tikrųjų aplinkybių atskleidimas reikalauja baudžiamojo persekiojimo institucijų turimų įgaliojimų atlikti tyrimÄ , kurių mokesčių administratorius neturi.

AiÅ¡kinantis mokesčių slėpimÄ , atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kai kuriais aspektais jis panaÅ¡us į mokesčių vengimÄ ir jų atskyrimas nėra akivaizdus. Taip yra todėl, kad mokesčių vengimas taip pat gali bÅ«ti susijęs su kai kuriais apgaulės elementais – tariamais, apsimestiniais, ekonominės logikos neatitinkančiais sandoriais, kuriais siekiama gauti nepagrįstos mokestinės naudos. Skirtumu galėtų bÅ«ti įvardyta tai, kad mokesčių vengimo atveju Å¡ių sandorių įforminimas atitinka formalius teisėtumo reikalavimus, sandorių kiekybiniai parametrai neklastojami, jų nesiekiama nuslėpti nuo mokesčių administratoriaus, taigi iÅ¡ jo neatimama galimybė identifikuoti mokesčių įstatymų iÅ¡kreipimo fakto ir tinkamai į tai reaguoti.

Nagrinėjamu atveju, UAB „M M“ įsteigimu nuteistasis sukÅ«rė sau palankų mokesčių iÅ¡vengimo mechanizmÄ , tačiau tiek įmonės įsteigimas, tiek jos sudaryti sandoriai formaliai buvo tvarkingi. Mokesčių mokėtojas tokiais atvejais tiesiog pateikia mokesčių administratoriui sau palankiÄ tų sandorių turinio versijÄ , kuri iÅ¡ tikrųjų neatitinka apmokestinimo principų ir nėra teisinga. Mokesčių slėpimo atveju apgaulės elementas yra agresyvesnis ir dažniausiai susijęs su faktų suklastojimu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, visa aptarta situacija atitinka mokesčių vengimo situacijÄ â€“ kai mokesčių mokėtojas pateikė sau palankiÄ sandorių turinio versijÄ , tačiau patys sandoriai formaliai nebuvo klastojami, jų nesiekta nuslėpti nuo mokesčių administratoriaus, taigi iÅ¡ jo nebuvo atimta galimybė identifikuoti mokesčių įstatymų iÅ¡kreipimo fakto ir tinkamai į tai reaguoti, – už kuriÄ baudžiamoji atsakomybė paprastai netaikoma. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamoje byloje taip, kaip to reikalauja įstatymu įtvirtintas reguliavimas, buvo imtasi priemonių aptariamam pelno mokesčiui iÅ¡ieÅ¡koti taikant Mokesčių administravimo įstatyme nustatytas priemones bei taikant administracinę atsakomybę.

Dėl V. V. atsakomybės pagal BK 183 straipsnio 2 dalį 15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. V., bÅ«damas AB „P“ vadovu ir turėdamas teisę atstovauti bei priimti sprendimus AB „P“ vardu bei kontroliuoti jos veiklÄ , siekdamas pasisavinti lėšas, gautas iÅ¡ KP „G C“, už AB „P“ įformintu fiktyviu sandoriu parduotÄ nekilnojamÄ turtÄ UAB „M M“ (geležinkelio atÅ¡akos ir aikÅ¡telės pardavimÄ KB „G C“ už tuo metu galiojusia valiuta 1 105 940 Lt (320 302,36 Eur), organizavo Å¡ių gautų lėšų tolimesnį pervedimÄ : iÅ¡ tuo metu galiojusia valiuta 1 105 940 Lt (320 302,36 Eur) sumos, pervestos į UAB „M M“ sÄ skaitÄ , V.

V. nurodymu lėšos – tuo metu galiojusia valiuta 302 000 Lt (87 610,05 Eur) 2013 m. kovo 28 d. pavedimu buvo pervestos į AB „P“ už nekilnojamÄ jį turtÄ , įsigytÄ pagal 2013 m. kovo 15 d, o 2013 m. kovo 28 d. pavedimu 652 000 Lt (188 832,25 Eur) buvo pervesta nieko apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ nežinojusiam V. V. uoÅ¡viui Z. Z., kuris, vykdydamas V. V. nurodymus, Å¡ių lėšų disponavimo teises perleido V. V. ir kuris Å¡ias lėšas panaudojo savo nuožiÅ«ra, ir taip veikdamas V.

V. nurodytÄ jo žinioje turėtÄ turtÄ pasisavino.

16. Nuteistasis viso bylos proceso metu neigė turėjęs bet kokias sÄ sajas su UAB ,,M M“. Tvirtino, kad jam nebuvo žinoma apie pasiraÅ¡ytas sutartis tarp Z. Z., UAB ,,M M“, UAB ,,A K“, žalos AB ,,P“ nėra padaręs. AB ,,P“ turtÄ pardavė UAB ,,M M“ rinkos kaina (302 500 Lt). Kas iÅ¡ UAB ,,M M“ sÄ skaitos pervedinėjo pinigus bei kas valdė UAB ,,M M“ mokėjimo instrumentus, nežino (t. 4, b. l. 121-122; t. 6,  b. l. 138-142). Vienas pagrindinių apeliacinio skundo argumentų, kad nei paskolos sutartis tarp UAB ,,M M“ ir Z.

Z., nei sandoriai tarp Z. Z., UAB ,,A K“, AB ,,P“, UAB ,,M M“ nebuvo pripažinti negaliojančiais, be to, pretenzijų dėl pasisavintų lėšų V. V. neturi ir pats Z. Z.. Taip pat apeliaciniame skunde nesutinkama su apygardos teismo išvadomis dėl turto pardavimo sandorio tarp AB ,,P“ ir UAB ,,M M“ fiktyvumo. Apeliantų teigimu, ne nuteistasis, o J. V. dalyvavo derybose su KB ,,G C“. Apeliantų nuomone, teismas šioje dalyje netinkamai įvertino liudytojų E. P., M. K., J. V. parodymus.

Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo teiginiais nesutinka.

17. Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Å ios nusikalstamos veikos dalykas yra kaltininkui patikėtas ar jo žinioje buvęs turtas ar turtinė teisė. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad Å¡iÄ veikÄ padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto (turtinių teisių).

Objektyviai turto pasisavinimas reiÅ¡kiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje esančio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas. Å iuo atveju kaltininkas jam patikėtÄ ar savo žinioje esantį svetimÄ turtÄ neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalÄ turto savininkui. Turto pasisavinimo subjektas – specialusis, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai.

Ä®galiojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali bÅ«ti suteikiami įvairiais pagrindais, pavyzdžiui, esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams. Teismų praktikoje patikėtu turtu pripažįstamas einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai svetimas turtas neteisėtai užvaldomas ir yra reali galimybė jį valdyti, juo naudotis ar disponuoti arba pasisavinama turtinė teisė, suteikianti kaltininkui galimybę gauti svetimÄ turtÄ arba turtinę naudÄ tuoj pat arba ateityje, elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu.

BÅ«tinasis turto pasisavinimo požymis – turtinė žala (jos dydis turi reikÅ¡mę veikos kvalifikavimui). Kvalifikuojant kaltininko veikÄ pagal BK 183 straipsnį, turi bÅ«ti nustatyti ir subjektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai. Å i nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai, kuri reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta, kad jam patikėtÄ ar savo žinioje esantį turtÄ (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, jog dėl to savininkas Å¡io turto neteks, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-269-648/2017, 2K-314-693/2018, 2K-21-628/2019).

18. Nors V. V. viso bylos proceso metu tvirtino, jog nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoris tarp AB ,,P“ ir UAB ,,M M“ nebuvo fiktyvus, objektyvūs bylos duomenys tokius jo teiginius paneigia. Bylos duomenimis, UAB „P“ (atstovaujama direktoriaus V. V.) priklausantis turtas (geležinkelio atšaka ir aikštelė bei geležinkelis – pravažiuojamasis kelias Nr. 2) 2013 m. kovo 15 d. buvo parduoti UAB „M M“ (atstovaujamai M. K.) už 302 500 Lt (87 610,06 Eur) (t. 1, b. l. 78-83). 2013 m. kovo 28 d.

UAB „M M“ (atstovaujama M. K.) minėtÄ turtÄ už 1 105 940 Lt pardavė KB „G C“ (atstovaujamai E. P. (t. 2, b. l. 96-111)). Skundžiamame nuosprendyje aptartais UAB ,,M M“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo duomenimis (2019 m. gegužės 30 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini)) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. liepos 18 d. patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad UAB „M M“ buvo įregistruota 2013 m. sausio 29 d., įmonėje buvo įdarbintas vienintelis darbuotojas – M.

K. ir, iÅ¡skyrus aptariamÄ nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį, realiai daugiau jokios veiklos nevykdė, pakankamai lėšų turtÄ Ä¯sigyti neturėjo. PastarÄ jÄ iÅ¡vadÄ patvirtina objektyviai nustatyta aplinkybė, jog atsiskaitymui už iÅ¡ AB „P“ įsigytÄ turtÄ UAB „M M“ 2013 m. kovo 21 d. pervedė į AB „P“ priklausančiÄ sÄ skaitÄ tik 500 Lt sumÄ , o likusiÄ kainos dalį – 302 000 Lt sumokėjo tik gavus pavedimÄ iÅ¡ KB „G C“, t. y. 2013 m. kovo 28 d. (t. 1, b. l. 19-50).

Å ie duomenys paneigia V. V. pirmosios instancijos teisme keltÄ gynybinę versijÄ dėl atsiradusio investuotojo, t. y. UAB ,,M M“, galinčio iÅ¡ karto sumokėti ir sumokėjusio sutartÄ kainÄ už AB ,,P“ parduodamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir iÅ¡ esmės patvirtina, kad faktiÅ¡kai visÄ turto įsigijimo kainÄ už UAB ,,M M“ sumokėjo KB ,,G C“. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog aptariamam turtui įsigyti savo lėšų UAB ,,M M“ neturėjo, o UAB „M M“ buvo įsteigta tik tam, kad fiktyviai AB „P“ turto pardavimo sandoris bÅ«tų įformintas Å¡ios įmonės vardu, nors faktiÅ¡kai šį turtÄ jau buvo sutarta parduoti ir jį įsigijo KB „G C“.

TokiÄ iÅ¡vadÄ sustiprina ir kitos žemiau nurodytos aplinkybės.

19. Kaip matyti iš liudytojos M. K. parodymų, ji derybų dėl turto įsigijimo iš AB „P“ ir vėlesnio jo pardavimo KB „G C“ nevedė (t. 6, b. l. 125-130). Aplinkybę, jog su UAB ,,M M“ direktore nebuvo vedamos nekilnojamojo turto pardavimo derybos, patvirtino apklaustas kaip liudytojas KB ,,G C“ direktorius E. P., teisiamojo posėdžio metu parodęs, jog dėl nekilnojamojo turto pirkimo kainos iš pradžių buvo deramasi su V. V., kuris vėliau pasakė, kad turtas parduotas ir dėl jo įsigijimo reikia kalbėti su UAB „M M“ teisininku J.

V., kuris, kaip matyti iÅ¡ J. V. ir V. V. parodymų, teikė AB ,,P“ teisines paslaugas (t. 1, b. l. 59-60). Liudytojos M. K. parodymai patvirtina, kad ji realiai įmonės steigime ir valdyme nedalyvavo, visus reikiamus dokumentus tvarkė J. V.. Liudytoja taip pat parodė, kad ji su V. V. susipažino advokato J. V. kontoroje, kuris vėliau pasiÅ«lė jai tapti UAB „M M“ direktore, ir, kad J. V. praÅ¡oma turėtÄ Ä¯monės antspaudÄ perdavė V. V. (t. 6, b. l. 125-130). Apeliaciniame skunde nepagrįstai akcentuojama aplinkybė, jog ne nuteistasis V.

V., o J. V. dalyvavo derybose. ObjektyvÅ«s bylos duomenys patvirtina, jog faktiniu UAB „M M“ vadovu buvo V. V.. Apklausta kaip liudytoja L. Å . parodė, kad UAB „M M“ direktore tapti pasiÅ«lė UAB „A K“, kuriame ji dirbo buhaltere, direktorius V. V., kad M. K. ji asmeniÅ¡kai nematė, kad bÅ«tent V. V. teiravosi, kada bus sumokėta UAB „M M“ pelno mokesčio suma (t. 6, b. l. 40-44). Faktinį V. V. vadovavimÄ UAB ,,M M” patvirtino ir kaip liudytoja apklausta UAB ,,M M” bankroto administratorė V.

V., parodžiusi, kad dėl UAB „M M“ dokumentų gavimo ji kreipėsi ne tik į L. Å . ir M. K., bet ir į V. V., kad kreiptis į jį patarė tiek L. Å ., tiek ir M. K. (t. 6, b. l. 38-40). Be to, reikÅ¡mingomis aplinkybėmis laikytina tai, jog AB ,,P“ nekilnojamojo turto pardavimo UAB ,,M M“ metu, V. V. turėjo UAB ,,M M“ 2013 m. vasario 25 d. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ atstovauti įmonės interesus visose valstybėse, vietos savivaldos ir privačiose organizacijose, tame tarpe visose antstolių kontorose, notarų biuruose, advokatų kontorose, valstybės įmonėje registrų centras, kurį pasirašė UAB ,,M M“ direktorė M.

K. (t. 1, b. l. 54), bei prisijungimo prie banko sÄ skaitos turėjimas.

20. Taigi, byloje pirmiau aptarti bylos duomenys patvirtina, jog bÅ«tent V. V. realiai vadovavo UAB ,,M M“, t. y. priimdavo sprendimus bei galėjo disponuoti ir disponavo tiek į UAB ,,M M“ sÄ skaitÄ pervestomis lėšomis, tiek į Z. Z. banko sÄ skaitÄ pervesta atitinkamai 652 000 Lt (188 832,25 Eur) suma. Tokie V. V. veiksmai negali bÅ«ti pagrindas teigti, jog V. V. susijęs su UAB ,,M M“ nebuvo. Apeliantų akcentuojama aplinkybė, jog derybose parduodant nekilnojamÄ jį turtÄ KB ,,G C“ dalyvavo J.

V., nurodytų aplinkybių kontekste daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ Ä¯takos neturi. Akivaizdu, jog įsteigus UAB ,,M M“ tikslu įforminti fiktyvų nekilnojamojo turto pirkimÄ bei tolesnį jo pardavimÄ KB ,,G C“, Å¡iais sandoriais suinteresuotas asmuo – V. V., negalėjo dalyvauti tolimesniame jo perpardavime KB ,,G C“, kaip ir negalėjo dalyvauti derybose dėl kainos ar juo labiau Å¡io sandorio pardavimo KB ,,G C“ įforminime, todėl tai darė per jam parankius asmenis – įmonės direktorę M.

K., tame tarpe ir per abiejuose sandoriuose dalyvavusį J. V. (liudytojo parodymai apeliacinės instancijos teisme, t. 7, b. l. 107), per kurį galėjo veikti tiek steigiant UAB ,,M M“, tiek spręsti su nekilnojamojo turto pardavimu KB ,,G C“ susijusius klausimus.

21. Bylos duomenimis nustatyta, jog tik gavus pavedimÄ iÅ¡ KB „G C“ už parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ tuo metu galiojusia valiuta 1 105 940 Lt, iÅ¡ UAB „M M“ sÄ skaitos į AB „P“ sÄ skaitÄ buvo pervesti 302 000 Lt, t. y. likusi kainos dalis už neva UAB „M M“ įsigytÄ turtÄ , tokiu bÅ«du kainos skirtumas, faktiÅ¡kai priklausantis AB „P“ liko UAB „M M“ sÄ skaitoje. Likę 652 000 Lt (188 832,25 eurų) iÅ¡ UAB ,,M M“ sÄ skaitos pagal 2018 m. kovo 28 d. paskolos sutartį buvo pervesti į V.

V. uoÅ¡vio Z. Z. banko sÄ skaitÄ . Byloje taip pat nustatyta, jog V. V., bÅ«damas AB „P“ vadovas bei UAB „M M“ faktinis vadovas, disponavo tiek UAB ,,M M“, tiek Z. Z. sÄ skaitose buvusiomis piniginėmis lėšomis, tuo tarpu duomenų apie tai, kad iÅ¡ UAB ,,M M“ į Z. Z. banko sÄ skaitÄ pervesti pinigai, kurie faktiÅ¡kai priklausė AB ,,P“, buvo grÄ Å¾inti pastarajai įmonei, nagrinėjamoje byloje nėra. Tai, kad AB „P“ negavo piniginių lėšų už KB „G C“ parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4407-968/2019 (t. 4, b. l. 101-111).

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „M M“ buvo įsteigta tam, kad už AB ,,P“ įformintu sandoriu parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ UAB ,,M M“ pardavimÄ KB ,,G C“ gautų piniginių lėšų dalį – 652 000 Lt (188 832,25 Eur) iÅ¡mokėti susijusiam asmeniui (Z. Z.). Aplinkybę, jog bÅ«tent V. V. naudojosi į Z. Z. banko sÄ skaitÄ pervestomis, faktiÅ¡kai AB „P“ priklausančiomis piniginėmis lėšomis, patvirtina ir vėlesnis Å¡ių pinigų panaudojimas, taip pat Z.

Z. parodymai, jog pervestomis į jo sÄ skaitÄ lėšomis faktiÅ¡kai disponavo ir naudojosi V. V.. Liudytojas taip pat tvirtino, jog 2013 m. kovo 28 d. sutartį su UAB „M M“ dėl 652 000 Lt paskolos pasirašė praÅ¡omas V. V., nes jam (Z. Z.) paskolos nereikėjo, sutartį pasiraÅ¡yti pateikė V. V., tuo tarpu su M. K. pažįstamas nebuvo (t. 6, b. l. 108-111). Å iuos liudytojo parodymus iÅ¡ esmės patvirtina piniginių lėšų, pervestų į Z. Z. sÄ skaitÄ judėjimas, kurių dalis – 216 000 Lt pervesta V.

V., bei pagal 2013 m. kovo 12 d. sudarytÄ paskolos sutartį 312 800 Lt – UAB „P“, tokiu bÅ«du faktiÅ¡kai buvo paskolinti už jos pačios parduotÄ turtÄ gauti pinigai (t. 3, b. l. 1-28), taip pat duomenys apie prisijungimus prie Z. Z. sÄ skaitos, jog prisijungimai buvo ir iÅ¡ su V. V. susijusių IP adresų, taip pat pinigų iÅ¡gryninimo vietos, esančios netoli V. V. tuometinės gyvenamosios vietos (t. 3, b. l. 1-28, 29-30; t. 4, b. l. 92).

22. Visos Å¡ios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad į Z. Z. sÄ skaitÄ pervesti pinigai – 652 000 Lt nebuvo iÅ¡mokėti kaip paskola Z. Z.. Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir sudaryti sandoriai tarp Z. Z., UAB „M M“ bei UAB „A K“. Pažymėtina, jog Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai atlikus AB ,,P“ patikrinimÄ , 2018 m. liepos 17 d. patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog sukÅ«rus formaliai sudarytų sandorių grupę tarp susijusių asmenų (akcijų pardavimo sutartis tarp Z.

Z. ir UAB „A K“, piniginių lėšų skolinimo sutartis taip UAB „M M“ ir Z. Z. bei teisių perleidimo sutartis tarp Z. Z., UAB „M M“ ir UAB „A K“), buvo perimtas ir panaikintas Z. Z. tariamas įsipareigojimas grÄ Å¾inti skolÄ UAB „M M“. Ä®forminant sandorius faktiÅ¡kai veikė tik du asmenys – V. V., sandoriuose atstovavęs visas įmones, ir Z. Z., kurie tarpusavyje yra susiję artimais giminystės ryÅ¡iais. Tarp susijusių asmenų įformintų sandorių grupė nepateisinama jokiais verslo ar kitais mokėtojo ar jo sandorių Å¡alių naudÄ pagrindžiančiais poreikiais, tikslais ar ketinimais, kaip tik siekiant iÅ¡mokėti neapmokestinamas pajamas susijusiam asmeniui (Z.

Z.) (t. 1, b. l. 19-50). Atitinkamos iÅ¡vada buvo pateikta ir 2019 m. gegužės 30 d. V. Grebliko specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ jis patvirtino duodamas paaiÅ¡kinimus apeliacinės instancijos teisme. AB „P“, UAB „A K“ ir Z. Z. buvo susiję asmenys: UAB „A K“ buvo didžiausiu AB „P“ akcininku (94 proc. akcijų), įforminant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius AB „P“ atstovavęs V. V. taip pat buvo UAB „A K“ direktorius ir akcininkas;

Z. Z. yra V. V. sutuoktinės tėvas. 2013 m. gegužės 30 d. reikalavimo teisių perleidimo UAB „A K“ sutartis „UAB M“ buvo ekonomiÅ¡kai nenaudinga, nes įmonė skolos negrÄ Å¾ino ir vėliau bankrutavo (t. 2, b. l. 80; t. 7, b. l. 111). Pastebėtina, kad Z. Z. pirmosios instancijos teisme parodė, kad buvo įgijęs UAB „A K“ akcijų (t. 7, b. l. 108-111). Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių dokumentų, 2007 m. Z. Z. pirko akcijas už 285 000 litų (t. 1, b. l. 170; 190-199).

Teisme Z. Z. aiÅ¡kino, kad jas gavo už tai, kad finansiÅ¡kai prisidėjo prie V. V. Å¡eimos buto įrengimo, tuo tarpu kai 2016 m. vasario mėn. 8 d. paaiÅ¡kinime VMI jis nurodė, kad akcijas įgijo norėdamas vėliau uždirbti (t. 1, b. l. 164-165). Ikiteisminio tyrimo metu Z. Z. vėlgi nurodė, kad mokėjo už akcijas, kad paremti V. V. verslÄ (t. 2, b. l. 126-128). Pastebėtina, kad 2013 m. gegužės 30 d. sutartimi (tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo pasiraÅ¡ytas ir reikalavimo perdavimo sandoris) UAB „A K“ Å¡ias akcijas atpirko gerokai didesne kaina (948 000 litų; t. 1, b. l. 160).

Z. Z. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad nors buvo akcijų turėtojas, visais įmonių reikalais rÅ«pinosi V. V., o pinigus už akcijas kadaise mokėjo tiesiog norėdamas pastarÄ jį paremti. Atkreiptinas dėmesys, kad tÄ pačiÄ 2013 m. gegužės 30 d. buvo sudaryta ir paskolos sutartis (t. 1, b. l. 159), kuria Z. Z. skolina UAB „A K“ tokio paties dydžio (948 000 litų) sumÄ , tačiau byloje nėra duomenų, kad Å¡ios lėšos realiai bÅ«tų buvusios perleistos. Tuomet nėra aiÅ¡ku, kam reikėjo sukurti du paralelinius Z.

Z. reikalavimus tai pačiai sumai, 948 000 litų. Taip pat Z. Z. pirmosios instancijos teisme pabrėžė, kad jam į banko sÄ skaitÄ kaip „M M“ paskola pervesti pinigai absoliučiai nepriklausė, jis buvo tik visų sandorių tarpininkas, nors 2016 m. vasario mėn. 8 d. paaiÅ¡kinime VMI jis dar nurodė, kad pinigus iÅ¡ „M M“ skolinosi tam, kad paremtų AB „P“ veiklÄ (t. 1, b. l. 164-165). Tačiau Z. Z. teisme jau parodė, kad jam pinigai buvo pervesti už parduotas akcijas, tačiau, kita vertus, jie jam nepriklausė, liudytojui buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tie pinigai „P“.

Jis iš V. V. suprato, kad tie pinigai kažkokiu būdu grįžinėjo į atgal į „P“. paaiškinimas VMI buvo surašytas ne paties Z. Z., tačiau V. V. ir jo pasamdyto advokato pagalba. Jokių paskolų V. V. liudytojas neteikė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas taip pat parodė, kad 2013 m. kovo 12 d. neva 312 800 litų Z. paskola (t. 1, b. l. 103-104) „AB P“ dalimis buvo išmokėta V. V. nurodymu iš „M M“ gautų lėšų, savo lėšų Z. Z. neturėjo (t. 2, b. l. 126-128).

Pastebėtina, kad pagal UAB „A K“ kasos iÅ¡laidų orderius Z. Z. viso 300 000 litų buvo grÄ Å¾inti (VMI patikrinimo iÅ¡vada, t. 1,  b. l. 31, nors ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad nepamena, ar pinigus realiai gavo); kaip teisingai pastebima 2018 m. liepos 18 d. patikrinimo iÅ¡vadoje, Å¡i suma yra artima 2007 m. įsigytų akcijų kainai – 285 000 litų (t. 1, b. l. 33), taigi iÅ¡ esmės tik Å¡iÄ visos sandorių grandinės dalį galima laikyti ekonomiÅ¡kai paaiÅ¡kinama.

Taip pat pastebėtina, kad 2013 m. gegužės 30 d. triÅ¡alėje reikalavo perleidimo sutartyje (t. 1, b. l. 161-163) kaip 2013 m. kovo 28 d. paskola (t. 2, b. l. 117) įforminti 652 000 eurų mokėjimo perlaidos paskirtyje yra nurodyti kaip gauti „pagal 2013-03-28“ akcijų pirkimo pardavimo sutartį“, kaip teisme sakė pats Z. Z., kad neva už akcijas, tačiau kas visiÅ¡kai nepaaiÅ¡kintų, kodėl Z. Z. Å¡ių gautų pinigų kratėsi. Å ie prieÅ¡taravimai, pirma, rodo, kad matomai nebuvo iki galo apsispręsta, kaip forminti piniginę perlaidÄ (kaip mokėjimÄ už akcijas ar kaip paskolÄ Z.

Z.), antra, dar kartÄ patvirtina, kad sandoryje su KB „G C“ realus pinigų gavėjas buvo AB „P“ (ne UAB „M M“). Be to, kaip nustatyta aukščiau aptarytais bylos duomenimis, abi Å¡ias įmones valdė V. V.. Taigi nors liudytojui Z. Z. iÅ¡ tiesų priklausė „UAB A K“ akcijos, kurias Å¡i įmonė formaliai galėjo atpirkti, pirmiau aptartų sandorių aplinkybių visuma parodo, kad su palyginti saikingu pelnu susigrÄ Å¾ino tik 2007 m. už akcijas sumokėtÄ sumÄ , o kitose sandorių dalyse buvo tik tarpininkas su V.

V. susijusiomis įmonėmis, ir tiek paskolų, tiek akcijų atpirkimo, tiek reikalavimo perleidimo sutartys dėl neva Z. Z. iÅ¡ UAB „M M“ paskolintų 652 000 litų neturi jokio racionalaus ekonominio paaiÅ¡kinimo, tad galėjo tarnauti tik tam tikslui, kad pridengti sandorių grandinę su KB „K. G.“, o V. V. įgytų AB „P“ lėšas. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad UAB „A K“ UAB „M M“ grÄ Å¾ino tik labai nedidelę visos paskolos dalį – 6 400 litų.

Čia iÅ¡dėstytų prieÅ¡taravimų Z. Z. parodymuose teisėjų kolegija netraktuoja kaip liudytojo siekio apkalbėti nuteistÄ jį; jie tiesiog rodo, kad Z. Z. tiesiog nesuvokė Å¡ių sandorių turinio, kas patvirtina, jog liudytojas buvo statytinis. IÅ¡ jau minėto prieÅ¡taringo pinigų suforminimo dokumentuose (dukart 948 000 litų; 652 000 litų kaip kaina už akcijas ar kaip paskola) taip pat matyti, kad sandoriuose painiojosi ir pats nuteistasis.

23. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog V. V., siekdamas pateisinti savo veiksmus savinantis AB ,,P“ priklausančias pinigines lėšas, pasinaudojo Z. Z., tokiu bÅ«du, t. y. sudarydami ir pasiraÅ¡ydami sutartis, kuriomis buvo perimtas ir panaikintas Z. Z. tariamas įsipareigojimas grÄ Å¾inti UAB ,,M M“ skolÄ , sudarydamas įspÅ«dį dėl tariamo lėšų panaudojimo. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog UAB „M M“ Valstybinei mokesčių inspekcijai duomenų apie 2013 metais neva Z.

Z. suteiktÄ 652 000 Lt (188 832,25 Eur) paskolÄ nepateikė. Teisėjų kolegija pritaria apeliantų skundo argumentui dėl galimo deklaracijų tikslinimo, tačiau įvertinus objektyviais bylos duomenimis nustatytÄ aplinkybę, jog AB „P“ Juridinių asmenų duomenis apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grÄ Å¾intas, iÅ¡ fizinių asmenų gautas ir jiems grÄ Å¾intas paskolas už 2014 metus, kurioje deklaravo iÅ¡ Z. Z. 2013 m. balandžio10 d. gautÄ paskolÄ , pateikė tik 2016 m. balandžio 15 d. po 2016 m. sausio 21 d. atlikto AB „P“ operatyvaus patikrinimo, Å¡is argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Taip pat pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nustačius, jog V. V. pasisavino AB ,,P“ priklausančias pinigines lėšas, akivaizdu, jog pretenzijų dėl šio turto pasisavinimo Z. Z. ne tik pagrįstai nereiškė, bet ir iš vis negalėjo jų reikšti.

24. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, kad sudaryta visa eilė sandorių ir tie sandoriai nėra panaikinti bei iÅ¡liko galiojantys. Skunde nurodoma, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 23 d. nutartyje konstatavo, kad sandoriai dėl nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo nėra apsimestiniai. Pažymėtina, jog Å¡ioje nutartyje teisėjų kolegija, įvertinusi įrodymus, susijusius su sandorių grandinės sudarymu, konstatavo, kad Å¡ie įrodymai nepagrindžia fakto, jog nagrinėjamu atveju AB ,,P“ realiai gavo ne tik 302 500 Lt, kuriuos jai pervedė UAB „M M“ pagal tarp Å¡ių juridinių asmenų sudarytÄ 2013 m. kovo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau ir ginčo nekilnojamojo turto kainos dalį, apskaičiuotÄ iÅ¡ kainos, nurodytos 2013 m. kovo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartyje tarp UAB „M M“ ir KB „G C“, atėmus kainÄ , nurodytÄ jÄ 2013 m. kovo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartyje tarp Bendrovės ir UAB „M M“.

Teismas pabrėžė, kad tarp sandorių, kurie, mokesčių administratoriaus teigimu, patenka į tarp susijusių asmenų formaliai sudarytų sandorių grandinę, nėra tokių, kurie būtų sudaryti AB ,,P“ (ar jos naudai). Taigi nagrinėjamu atveju nebuvo konstatuota, jog sandorių grandinė buvo sudaryta siekiant mokestinės naudos AB ,,P“.

25. Tačiau Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra papildomai nustatytos (aukščiau aptartos) aplinkybės, kad V. V. faktiÅ¡kai valdė visÄ â€“ tiek AB „P“, tiek ir kaip statytinio pajungtos UAB „M M“ – sandorių grandinę, o tikroji sandorio Å¡alis, taigi ir naudos gavėjas faktiÅ¡kai buvo AB „P“. Pinigai Å¡ios įmonės nepasiekė todėl, kad buvo pasisavinti. Be to, kaip minėta, V. V. viso bylos proceso metu duomenų, kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad į Z. Z. sÄ skaitÄ pervesti pinigai buvo grÄ Å¾inti AB ,,P“, nepateikė. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia apeliantų dėmesį, kad nors į kitos grandies teismo argumentus ir iÅ¡vadas atsižvelgtina, tačiau jie neturi prejudicinės galios Å¡iai bylai.

26. IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių, nekyla abejonių, kad AB „P“ priklausantis turtas – dalis piniginių lėšų, gautų už Å¡iai įmonei priklausiusio turto pardavimÄ â€“ 188 832,25 Eur, buvo pasisavinti ir įmonei padaryta atitinkamo dydžio turtinė žala. Nuteistasis V. V., bÅ«damas AB „P“ vadovu bei UAB „M M“ faktiniu vadovu, neabejotinai suvokė, kad neteisėtai savinasi ir naudoja jo žinioje esantį įmonės turtÄ ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

27. V. V. kaltės pasisavinus AB ,,P“ turtÄ â€“ dalį piniginių lėšų nepaneigia ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu apeliantų pateikti AB „P“ valdybos protokolas bei mokėjimo nurodymas bei advokato J. V. praÅ¡ymai (t. 7, b. l. 69, 70, 71, 72). Pažymėtina, jog 2012 m. gruodžio 18 d. AB ,,P“ valdybos protokolas, kuriuo nutarta pritarti parduoti aptariamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ pagal turto vertinimÄ , verte 2012 m. spalio 11 d. iÅ¡ viso už 302 500 Lt, priimtas trijų valdybos narių, tame tarpe didžiausiÄ AB ,,P“ akcijų paketÄ turinčio V.

V. bei pastarojo interesus atstovaujančio Z. Z., balsais, nei patvirtina, nei paneigia byloje nustatinėjamas aplinkybes. Tas pats pasakytina ir apie 2018 m. gegužės 25 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. 2 bei advokato J. V. praÅ¡ymus, kuriais VÅ¡Ä® „F S“, atstovaujama advokato J. V., sumokėjo 8 794,28 Eur VÄ® „T“ VÄ® Turto banko kreditorinio reikalavimo dengimui už BUAB „M M“. Pasak apeliantų, Å¡ia suma buvo padengti mokesčiai, kuriuos BUAB „M M“ turėjo sumokėti už sandorį.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, pirma, „M M“ mokestinė skola nėra aplinkybė, kuri lemia V. V. veiksmų kvalifikavimÄ . Antra, minėtas kreditorinis reikalavimas buvo perimtas tik 2018 m. kovo 28 d., ir padengtas gegužės 25 d. (t. 7, b. l. 69-70), taigi penkeriais metais vėliau negu įvyko V. V. inkriminuojami sandoriai, beje, tuo metu, kai AB „P“ atžvilgiu jau vyko mokestinis patikrinimas (pradėtas 2018 m. vasario 20 d., t. 1, b. l. 22).

28. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamu nuosprendžiu V. V. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už jam užimamų pareigų pagrindu patikėto įmonės turto – dalies piniginių lėšų – 652 000 litų (188 832,25 Eur) pasisavinimÄ , gautų iÅ¡ KB ,,G C“ už AB ,,P“ įformintu fiktyviu sandoriu parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ UAB ,,M M“ pardavimÄ KB ,,G C“. Tačiau kaip matyti iÅ¡ aukščiau aptartų duomenų (VMI patikrinimo iÅ¡vados, liudytojo Z.

Z. parodymų), Z. Z. iÅ¡ gautų 652 000 litų kaip neva 2013 m. kovo 12 d. paskolÄ 312 800 litų (90 593,14 eurų) pervedė į AB „P“. Nors byloje liko nepaneigta, Å¡ių pinigų dalis jam kasos iÅ¡laidų orderiais vėliau buvo grÄ Å¾inti jau iÅ¡ AB „A K“ (300 000 litų), tačiau iÅ¡ to taip pat matyti, kad atitinkama dalis iÅ¡ Z. Z. gautų 652 000 litų buvo pervesta AB „P“, tad V. V. negalėjo bÅ«ti pasisavinta. Be to, UAB ,,M M“ apskaitos duomenimis, 2014 metais buvo įformintas UAB ,,A K“ skolos grÄ Å¾inimas UAB ,,M M“ 6 400 Lt (1 853,57 Eur) sumai.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi UAB „A K“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei likusios skolos 186 978,68 Eur sumos UAB „M M“ negrÄ Å¾ino (t. 2, 72-85). Taigi esant duomenims apie Z. Z. perlaidÄ AB „P“ (312 800 litų) bei apie dalies (6 400 litų) skolos UAB ,,M M” grÄ Å¾inimÄ , atitinkamai turi bÅ«ti sumažinta ir piniginių lėšų dalis, kurios pasisavinimu pripažintas kaltu V. V. (652 000 litų – 312 800 litų – 6400 litų, = 332 800 litų arba 96 385,54 eurų).

Todėl ši nuosprendžio dalis keičiama dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Dėl V. V. paskirtos bausmės 29. Panaikinus skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, panaikinama nuosprendžio dalis ir dėl V. V. skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių subendrinimo, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V.

V. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams. Taip pat atsižvelgiant į pasisavintų lėšų dydį V. V. skirtina nauja bausmė.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Ä®statymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija bei viena iÅ¡ sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį.

31. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas V. V. inkriminuodamas nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad V. V. padarė tyčinį sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 5 dalis), praeityje neteistas, po jam inkriminuotų veikų padarymo buvo kelis kartus baustas administracine tvarka (t. 6, b. l. 146, 147-152), dirba, bei į tai, jog jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į tai, kad Å¡iuo nuosprendžiu yra nustatyta mažesnė V.

V. pasisavintų piniginių lėšų suma, nuteistajam skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1554)) atidėtinas dvejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – teisės atėmimÄ dirbti įmonių vadovu trejus metus (BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 682 straipsnis). Dėl civilinio ieÅ¡kinio 32. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad byloje neteisingai iÅ¡spręstas civilinio ieÅ¡kinio klausimas, nes nebuvo atsižvelgta į tai, kad BAB ,,P“ vyksta bankroto byla.

Pasak apeliantų, tokiu atveju, vadovaujantis BPK 114 straipsniu, civilinis ieÅ¡kinys turi bÅ«ti perduotas bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui.

33. Pagal BPK 109 straipsnį civilinis ieÅ¡kinys baudžiamajame procese – dėl nusikalstamos veikos turtinės ar neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiÅ¡kiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam (ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims) atlyginti patirtÄ Å¾alÄ . Toks ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas paduodant jį ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (BPK 112 straipsnio 1 dalis).

Teismas šį ieÅ¡kinį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla, ir kai jis yra pareikÅ¡tas ikiteisminio tyrimo metu, Å¡io tyrimo metu turi bÅ«ti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio pagrindÄ bei dydį, ir iÅ¡sprendžia priimdamas nuosprendį (BPK 109, 113, 115 straipsniai, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Gali bÅ«ti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kuriÄ padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi bÅ«ti teisinis priežastinis ryÅ¡ys.

Taigi sprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieÅ¡taraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieÅ¡kinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017).

34. BPK 114 straipsnis įtvirtina, kad jeigu į baudžiamÄ jÄ bylÄ kaip civilinis atsakovas įtraukta įmonė ar fizinis asmuo, kuriems iÅ¡kelta bankroto byla, civilinis ieÅ¡kinys Å¡ioje baudžiamojoje byloje gali bÅ«ti nenagrinėjamas, o visi su civiliniu ieÅ¡kiniu susiję dokumentai prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi gali bÅ«ti perduodami bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui. Apie tai turi bÅ«ti praneÅ¡ta civiliniam ieÅ¡kovui ir jam turi bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kintos jo teisės bankroto byloje. BPK 114 straipsnis nustato galimybę ir teismo teisę byloje esant civiliniam atsakovui, t. y. įmonei, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla, tokio pobÅ«džio klausimus perduoti spręsti bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui.

35. Pirmosios instancijos teismas RAB ,,P“ (Å¡iuo metu BAB ,,P“) pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos, patirtos dėl turto pasisavinimo nusikalstam veika, tenkino iÅ¡ dalies ir iÅ¡ pripažinto kaltu asmens – V. V. priteisė pasisavinto turto vertę. Å iuo nuosprendžiu sumažinus pasisavinto turto apimtį, mažinamas ir priteistas civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos. Taigi BAB ,,P“ į baudžiamÄ jÄ bylÄ Ä¯traukta kaip civilinė ieÅ¡kovė, o ne kaip civilinė atsakovė. Tai reiÅ¡kia, kad nagrinėjamos bylos aplinkybės neatitinka BPK 114 straipsnyje keliamų sÄ lygų, kad Å¡io straipsnio pagrindu civilinis ieÅ¡kinys galėtų bÅ«ti perduotas bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui.

36. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo (fizinis arba juridinis), dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieÅ¡kinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. RAB ,,P“ (Å¡iuo metu BAB ,,P“), dėl nuteistojo V. V. veiksmų patyrusi didelės turtinės žalos, Å¡ia teise pasinaudojo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. V. nusikalstamais veiksmais pasisavintas svetimas AB ,,P“ priklausantis turtas.

Šiuo nuosprendžiu sumažinus pasisavinto turto apimtį, mažinamas ir priteistas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos. Todėl ši nuosprendžio dalis keičiama dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2, 3, 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria V.

V. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ nuosprendį: V. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nuosprendį pakeisti: Nustatyti, kad V. V. pasisavino jam užimamų pareigų pagrindu patikėtÄ AB ,,P“ priklausantį turtÄ â€“ pinigines lėšas tuo metu galiojusia valiuta 332 800 litų, kas atitinka 96 385,54 Eur (devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis eurus ir penkiasdeÅ¡imt keturis centus).

V. V. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 2 dalies 5, 8 punktais, V. V. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 682 straipsniu, V. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams atimti teisę dirbti įmonių vadovu. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo. Priteisti iÅ¡ V. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) 96 385,54 Eur (devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis eurus ir penkiasdeÅ¡imt keturis centus) turtinės žalos atlyginimÄ ir 5 (penkių) procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo, civiliniam ieÅ¡kovui – likviduojamai dėl bankroto AB „P“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)).

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Teisėjai Evaldas Gražys Justas Namavičius Linas Šiukšta