2013-05-08 Nr. AB-1708-3-61-3-01002-2013-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS756-468/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01002-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija: 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. (G. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. (G. K.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–7), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. 28.5.24-38 dėl atsisakymo išduoti vienkartinę nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) piliečiui G. K. ir perduoti klausimą dėl vizos išdavimo spręsti iš naujo; 2) išreikalauti iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento su skundžiamu sprendimu susijusią informaciją, įskaitant išrašą iš Užsieniečių registro, kuriame vadovaujantis Užsieniečių registro nuostatų 161 punktu, kaupiama su prašymo išduoti vizą nagrinėjimo eiga susijusi informacija; 3) patenkinus pareiškėjo skundą, priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai 100 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir pareiškėjo turėtas atstovavimo išlaidas. Pareiškėjas taip pat teismo prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2013 m. kovo 1 d. sprendimo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laiką.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, jog Migracijos departamento sprendimas yra apribotas laiko atžvilgiu, galioja tik tris mėnesius nuo sprendimo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimo dienos, t. y. iki 2013 m. birželio 1 d., todėl akivaizdu, jog išnagrinėjus pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teisme ir pripažinus, kad sprendimas dėl atsisakymo išduoti vienkartinę nacionalinę vizą buvo neteisėtas, pareiškėjas nebegalės įgyvendinti teismo sprendimo, nes Migracijos departamento sprendimas jau nebegalios ir pareiškėjas nebegalės gauti nei vienkartinės nacionalinės vizos (vienkartinė nacionalinė viza išduodama pateikus galiojantį Migracijos departamento pranešimą), nei įforminti leidimo laikinai gyventi.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, tačiau prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino.

Pasisakydamas dėl reikalavimo užtikrinimo, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 bei 2 dalimis. Teismas pažymėjo, kad prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė turi būti susijusi su reikalavimu, kurį prašoma užtikrinti. Reikalavimą laikinai sustabdyti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. kovo 1 d. sprendimo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjas galėtų reikšti ginčydamas būtent šį Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos sprendimą, tačiau ne šioje administracinėje byloje. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutarties dalimi, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. kovo 1 d. sprendimo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laiką, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 31–35), kuriuo prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P525-196/2008, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS525-632/2011, taip pat 2008 m. balandžio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008 pateiktais išaiškinimais, pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į administracinių teisinių santykių, reglamentuojančių vienkartinių nacionalinių vizų ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo specifiką, ir į konkrečias administracinės bylos aplinkybes.

Nacionalinių vizų išdavimo, atsisakymo jas išduoti procedūrą nustato Vidaus reikalų ministro ir Užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtintas „Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarkos aprašas“ (toliau – ir Aprašas), kurio 72 punkte nustatyta, kad užsienietis, prašydamas išduoti vienkartinę nacionalinę vizą, privalo pateikti, be kita ko, ir Migracijos departamento pranešimą apie priimtą sprendimą leisti jam laikinai arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento pranešimas apie priimtą sprendimą leisti laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, yra terminuotas ir sąlyginis. Sprendimas galioja tris mėnesius (iki 2013 m. birželio 1 d.), per kuriuos užsienietis privalo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai pateikti prašymą įforminti leidimą laikinai gyventi vieneriems metams. Vienkartinės nacionalinės vizos paskirtis – sudaryti sąlygas užsieniečiams, kuriems taikomas vizų režimas, realizuoti Migracijos departamento sprendimo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą, teisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir pateikti prašymą įforminti leidimą laikinai gyventi. Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) atsisakius išduoti nacionalinę vizą, pareiškėjui buvo užkirstas kelias realizuoti savo teisę gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus pareiškėjo skundą ir pripažinus, kad sprendimas dėl atsisakymo išduoti vienkartinę nacionalinę vizą buvo neteisėtas, pareiškėjas nebegalės įgyvendinti teismo sprendimo, nes Migracijos departamento sprendimas jau nebegalios ir pareiškėjas nebegalės pateikti prašymo įforminti leidimą laikinai gyventi.

Pareiškėjo manymu, reikalavimas sustabdyti Migracijos departamento sprendimo galiojimo laiką, yra tiesiogiai susijęs su pareiškėjo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimu. Būtų nelogiška, kad šioje administracinėje byloje, gindamas savo pažeistas teises, pareiškėjas turėtų skųsti sau palankų Migracijos departamento sprendimą vien tam, kad sustabdytų sprendimo galiojimo laiką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutarties dalies, kuria teismas atsisakė taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. 28.5.24-38 dėl atsisakymo išduoti vienkartinę nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) piliečiui G. K., ir perduoti klausimą dėl vizos išdavimo spręsti iš naujo. Skunde pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. kovo 1 d. sprendimo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laiką.

Skundžiama 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą ir pareiškėjo nurodytas aplinkybes, prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė turi būti susijusi su reikalavimu, kurį prašoma užtikrinti. ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje yra išvardintos šios reikalavimo užtikrinimo priemonės: uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus (1 punktas); išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas (2 punktas); ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas (3 punktas). Aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, susijusias su reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo gali būti tenkinami tik tuo atveju, jei jie yra tiesiogiai susiję su pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ir yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-140/2008).

Taigi, reikalavimą laikinai sustabdyti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. kovo 1 d. sprendimo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjas galėtų reikšti ginčydamas būtent šį Migracijos departamento sprendimą, tačiau ne nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (administracinės bylos Nr. AS11-367/2007, AS15-622/2006, AS16-528/2007, AS8-488/2007 ir kt.).

Vadinasi, reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti (2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012). Apeliacinio skundo argumentai nėra pakankami daryti išvadą, kad tokia grėsmė nagrinėjamoje byloje gali kilti. Iš Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. kovo 1 d. pranešimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo Nr. (15/4-11)10K-7646 (b. l. 12) turinio matyti, jog sprendimas išduoti G. K. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galioja 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, t. y. iki 2013 m. birželio 1 d. Nepateikus dokumentų iki nurodytos datos, sprendimas netenka galios, tačiau ši aplinkybė negali būti laikoma užkertančia kelią teigiamo teismo sprendimo įgyvendinimui, nes pranešimo apie leidimą laikinai gyventi išdavimo klausimas gali būti nagrinėjamas iš naujo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra pagrįsta, todėl nėra pagrindo naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. kovo 1 d. sprendimo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laiką.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. K. (G. K.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta taikyti pareiškėjo G. K. prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė