2019-10-16 Nr. AB-19731-3-61-3-02520-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1156-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02520-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 20.2.3.1;

20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. V. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 3R-274(2.13-1) dalį (toliau – ir ginčijamas sprendimas, Sprendimas), kuria nustatyta, jog Nepriemokų departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus IV poskyrio vyriausioji specialistė A. P. 2017 m. gruodžio 6 d. teisėtai peržiūrėjo pareiškėjo duomenis Gyventojų registre (toliau – GR) ir Poskyrio vyresnioji specialistė N. B. 2017 m. sausio 13 d. teisėtai atliko pareiškėjo asmens duomenų peržiūrą elektroninio deklaravimo informacinėje sistemoje (toliau – EDS) ir mokesčių apskaitos informacinėje sistemoje (toliau – MAIS); 2) įpareigoti Inspekciją priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo neteisėto asmens duomenų tvarkymo, kuriuos atliko: 2016 m. gruodžio 6 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus IV poskyrio vyriausioji specialistė A. P. ir 2017 m. sausio 13 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Klaipėdos AVMI) Mokestinių prievolių departamento III skyriaus Gargždų poskyrio vyresnioji specialistė N. B., surašant už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 21414 straipsnio l dalyje nustatytą pažeidimą administracinio nusižengimo protokolus ir paskiriant administracines nuobaudas; 3) įpareigoti Inspekciją priimti nutarimą paskiriant administracinę nuobaudą Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento III skyriaus Kretingos poskyrio vyresniajai specialistei R. D. pagal ATPK 21414 straipsnio l dalyje nustatytą pažeidimą surašytą administracinio nusižengimo protokolą Nr. 2K-36(2.7) dėl pareiškėjo neteisėto asmens duomenų tvarkymo 2016 m. rugsėjo 23 d. GR ir 2016 m. gruodžio 15 d. EDS; 4) priteisti 3 000 Eur neturtinę ir 3 822,96 Eur turtinę žalą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. 2017 m. sausio 16 d. pateikė skundą Inspekcijai, į kurį Inspekcija atsakė 2017 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 3R-274(2.13-1), ir su kurio dalimi pareiškėjas nesutinka. Ginčijamame sprendime buvo nurodyta, kad VMI Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus IV poskyrio vyriausioji specialistė A. P. 2016 m. gruodžio 6 d. teisėtai peržiūrėjo pareiškėjo duomenis GR ir Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento III skyriaus Gargždų poskyrio vyresnioji specialistė N. B. 2017 m. sausio 13 d. ir 2017 m. gruodžio 15 d. teisėtai atliko pareiškėjo asmens duomenų peržiūrą EDS ir MAIS. Šioje dalyje ginčijamas sprendimas neteisėtas, nes nemotyvuotas ir neargumentuotas, t. y. pareiškėjas nesupranta, kokiu teisiniu pagrindu A. P. 2017 m. gruodžio 6 d. peržiūrėjo jo duomenis GR, kai jokia administracinė procedūra jo atžvilgiu nevyksta ir apie tai jis nėra informuotas. Šiuo atveju administracinė procedūra ir negali būti vykdoma, nes Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. A-1382-438/2017 nagrinėjamas pareiškėjo apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-2783-244/2016 panaikinimo. Minėtoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl VMI 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. (23.25-08)-328-14641 ir 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. (23.1-08)-RNA-47159 panaikinimo. Šį faktą nuo Inspekcijos VMI nuslėpė.

2.2. Nagrinėjamu atveju Inspekcija ir VMI nepateikė įrodymų, dėl ko pradėta administracinė procedūra, kokiu pagrindu ir kodėl toliau neteisėtai renkama ir disponuojama informacija apie pareiškėjo vardą, pavardę, asmens kodą, lytį, gimimo datą ir vietą, pilietybę, deklaruotos ar apskaitytos gyvenamosios vietos adresą, bei datą nuo kada šiuo adresu yra deklaruota (apskaityta) gyvenamoji vieta, šeimyninę padėtį, santuokos ir ištuokos datas, asmens dokumentų duomenis, sutuoktinio, vaiko (-ų), tėvo ir motinos vardus, pavardes, asmens kodus. Pareiškėjui 2017 m. sausio 13 d. atvykus į VMI Gargždų poskyrį gauti VMI priimtą sprendimą dėl jo pateikto prašymo dėl permokos grąžinimo, sprendimas nebuvo įteiktas, o paaiškinta, kad pareiškėjas yra skolingas valstybės biudžetui.

2.3. Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento III skyriaus Gargždų poskyrio vyresnioji specialistė N. B. neturėjo teisės atlikti EDS ir MAIS pareiškėjo asmens duomenų peržiūrą, nes jis tokio sutikimo nei žodžiu, nei raštu nedavė. Apie tai, jog bus peržiūrėti pareiškėjo duomenys EDS ir MAIS, vyresnioji specialistė N. B. pareiškėjo neinformavo, sutikimo neprašė. Ši tarnautoja privalėjo pateikti VMI priimtą sprendimą dėl permokos pareiškėjui grąžinimo, tačiau tai atlikti vilkino, o neteisėtai atlikdama EDS ir MAIS pareiškėjo asmens duomenų peržiūrą, viršijo savo įgaliojimus.

2.4. Pareiškėjas nuo 2008 metų iki šiol dėl VMI neteisėtų veiksmų neteisėtai peržiūrint pareiškėjo ir jo artimųjų asmens duomenis patyria dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, visiškai pablogėjo sveikata, kankina nemiga, jaučia nežmonišką išsekimą, atsirado kraujavimas iš nosies, pradėjo varginti spaudžiantys skausmai krūtinėje, dusulys, blogėja bendra savijauta, pareiškėjas priverstas gerti vaistus, paskirtas gydymas neefektyvus, todėl dėl išgyvenamo didelio streso ir dėl VMI neteisėtų veiksmų priverstas gydytis stacionariai. Be to, dėl VMI tarnautojų neteisėtais veiksmais atliekamų pareiškėjo asmens duomenų peržiūrų, jaučia reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Pareiškėjas patiriamą neturtinę žalą vertina 3 000 Eur, o turtinę – 3 822,96 Eur.

2.5. Pareiškėjas kelia klausimą dėl iš jo išskaitytų piniginių sumų pagal 2008 m. spalio 29 d. gautą užsienio valstybės Federalinės muitų išieškojimo tarnybos pateiktą prašymas vykdyti reikalavimą Nr. RK82352/2008 pagrįstumo. VMI nenurodė, nei datos, nei sąskaitos numerio nei kas sumokėjo, t. y. nepateiktas kvitas ir nenurodyta, kodėl būtent tokia suma buvo išskaityta, kai joks mokėjimas nebuvo atliktas. Tai yra tik VMI subjektyvi nuomonė, kuri nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais. Nagrinėjamu atveju jokie pinigai nebuvo įmokėti ir joks mokėjimas dalinai nebuvo įskaitytas skolai pagal užsienio šalies prašymą padengti ir tai patvirtina pareiškėjo sąskaitos išrašas akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „Swedbank“ už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d., kuriame nedeklaruojami VMI nurodomi nuskaitymai ir pareiškėjo žmonos asmeninės sąskaitos išrašai nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d., kuriuose nurodyta, jog N. V. už pareiškėją sumokėjo atsakovui VMI 3 822,96 Eur. VMI tarnautojai galimai atliko pildymą ir keitimą 2008 m. spalio 9 d. Vokietijos mokesčių administratoriaus pateiktame prašyme išieškoti / imtis atsargumo priemonių, pakeisdami nurodytą K. V. gimimo datą (duomenys neskelbtini) į pareiškėjo asmens kodą.

3. Atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė:

3.1. Pareiškėjas, teigdamas, jog nėra informuotas apie R. D. surašytą administracinio nusižengimo protokolą, pats nurodo R. D. surašyto administracinio nusižengimo protokolo numerį (Nr. 2K-36(2.7.)), kas paneigia pareiškėjo teiginį, jog jam nepateiktas joks dokumentas apie minėtos tarnautojos atžvilgiu priimtus sprendimus. Pareiškėjas apie faktą, jog R. D. už pareiškėjo asmens duomenų peržiūrą 2016 m. rugsėjo 23 d. GR ir 2016 m. gruodžio 15 d. EDS ir tuo padarytą ATPK 21414 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą 2017 m. birželio 7 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 2K-36(2.7.), buvo informuotas Inspekcijos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 3R-274(2.13-1.). Be to, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2017 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 4D-2017/1-740/3D-2503 taip pat informavo pareiškėją, kad R. D. yra surašytas protokolas ir 2017 m. birželio 13 d. Administracinių nusižengimų registre nustatytas R. D. baudos sumokėjimo faktas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas ne tik buvo pakankamai ir tinkamai informuotas apie protokolo surašymą R. D., bet ir nėra jokio pagrindo priiminėti nutarimą paskiriant administracinę nuobaudą R. D., kaip teismo prašo pareiškėjas, nes R. D. yra sumokėjusi jai paskirtą baudą.

3.2. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 608 straipsnio 3 dalį administracinio nusižengimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais; vienas protokolo egzempliorius nedelsiant įteikiamas, o šio kodekso 611 straipsnyje numatytais atvejais nusiunčiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Administracinio nusižengimo protokolo kopija (nuorašas), laikantis asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų, taip pat įteikiama arba siunčiama nukentėjusiajam. Tiriant R. D. administracinį teisės pažeidimą, už kurį jai 2017 m. birželio 7 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 2K-36(2.7.), pareiškėjas ANK 578 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju ir neįgijo ANK 579 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisių, įskaitant teisę susipažinti su bylos medžiaga, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pateikti protokolą pareiškėjui. Be to, Inspekcija, atsižvelgdama į pareiškėjo 2017 m. sausio 16 d. skunde pateiktą prašymą, 2017 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. 2R-5497(2.13.) pateikė pareiškėjui sprendimo ir jo nagrinėjimo medžiagos kopijas.

3.3. N. B. pareiškėjo asmens duomenis 2017 m. sausio 13 d. EDS ir MAIS peržiūrėjo, kadangi 2017 m. sausio 13 d. į Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento III skyriaus Gargždų poskyrį atvykęs pareiškėjas teiravosi, kodėl jam negražinti 4500 Eur. Tai savo skunde iš esmės patvirtina ir pats pareiškėjas. N. B., norėdama pateikti pareiškėjui informaciją dėl minėtų 4500 Eur, šios informacijos neturėjo galimybės pateikti kitaip, kaip tik EDS peržiūrėdama pareiškėjo pateiktas deklaracijas bei MAIS mokėjimų ir balanso informaciją. Pareiškėjui atvykus į poskyrį ir teiraujantis, kodėl jam negrąžinti 4 500 Eur, N. B. neturėjo pareigos prašyti pareiškėjo, kad jis žodžiu arba raštu konkrečiai suformuluotų sutikimą jo asmens duomenų peržiūrai EDS ir MAIS, siekiant aptarnauti pareiškėją ir atsakyti į jo pateiktą klausimą. Pareiškėjas, kreipęsis į N. B., aiškiai turėjo suprasti, kad ji tikrina jo duomenis VMI tvarkomose informacinėse sistemose ar registruose, siekdama jam pateikti atsakymą. Dar daugiau, pareiškėjas ne tik turėjo tai aiškiai suprasti, bet ir suprato, kadangi pats nurodė, jog N. B. jį informavo apie įsiskolinimą, dėl ko tokią informaciją yra įmanoma pateikti tik patikrinus pareiškėjo duomenis VMI tvarkomuose registruose. Pareiškėjo 2017 m. sausio 16 d. skundo nagrinėjimo metu nenustatyta, kad N. B. EDS ir MAIS peržiūrėtus pareiškėjo asmens duomenis būtų panaudojusi kitais tikslais, nei tikslu pateikti pareiškėjui jo prašomą informaciją ar šiuos duomenis būtų atskleidusi tretiesiems asmenims. Atsižvelgdama į tai, Inspekcija laikosi pozicijos, kad N. B. pareiškėjo asmens duomenis 2017 m. sausio 13 d. EDS ir MAIS peržiūrėjo teisėtai, siekdama pateikti pareiškėjui jo prašomą informaciją.

3.4. Inspekcija, nustačiusi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas, ADTAĮ) pažeidimą, turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokią poveikio priemonę už nustatytą pažeidimą taikyti: surašyti administracinio nusižengimo protokolą arba duoti nurodymą. Inspekcija įgyvendindama savo diskrecijos teisę dėl poveikio priemonės taikymo pažeidimą padariusiam asmeniui, vertina visas su pažeidimu susijusias objektyvias aplinkybes ir ne visais atvejais surašo administracinio nusižengimo protokolus. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo prašymas teismui įpareigoti Inspekciją surašyti N. B. administracinio nusižengimo protokolą, pažeidžia šią diskrecijos teisę, iš esmės yra neteisėtas ir dėl to atmestinas.

3.5. 2008 m. spalio 9 d. prašymas su jame ranka ištaisytu pareiškėjo gimimo mėnesiu bei 2008 m. spalio 22 d. raštas su ranka įrašytu pareiškėjo asmens kodu, pareiškėjui pasirašytinai buvo įteikti dar 2008 m. gruodžio 1 d. Pareiškėjas tuo metu jokių pretenzijų dėl jo asmens duomenų taisymo ir asmens kodo įrašymo, neturėjo, savo įsipareigojimus, VMI vykdant mokestinės nepriemokos išieškojimą pagal minėtus Vokietijos tarnybos raštus, vykdė nuo 2008 m. lapkričio mėnesio iki 2014 m. rugpjūčio 31 d., t. y. beveik 6 metus. Dėl minėtuose Vokietijos tarnybos raštuose įrašyto pareiškėjo asmens kodo ir ištaisyto gimimo mėnesio pareiškėjas kreipėsi į Inspekcija tik dar po dviejų metų – 2016 m. rugpjūčio 25 d., t. y. praėjus net 8 metams nuo aptariamo išieškojimo pradžios ir pareiškėjo asmens duomenų minėto įrašymo bei ištaisymo. Atsižvelgdama į tai, Inspekcija mano, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo teisėmis, įskaitant teise į teisminę gynybą.

3.6. Skundo nagrinėjimo metu, remiantis VMI pateiktais dokumentais, nustatyta, kad pareiškėjas nėra įvykdęs savo įsipareigojimų ir, atitinkamai, administracinė procedūra jo atžvilgiu nenutraukta. Siekiant išspręsti tarp pareiškėjo ir VMI kilusi ginčą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjo pagal nurodytus Vokietijos tarnybos raštus, A. P. buvo pavesta parengti raštą VMI Tarptautinio bendradarbiavimo departamentui, kuris turėjo kreiptis į Vokietijos tarnybą dėl informacijos apie pareiškėją patikslinimo, t. y. A. P. pareiškėjo asmens duomenis GR peržiūrėjo vykdydama tarnybos užduotį. Nustatyti asmenį, iš kurio turi būti vykdomas mokestinės nepriemokos išieškojimas pagal minėtus Vokietijos tarnybos raštus, yra būtina nepriklausomai nuo to ar su šiuo išieškojimu susijusi byla yra nagrinėjama teisme. Pareiškėjas apie tai buvo informuotas ginčijamu sprendimu, kuriame Inspekcija motyvuotai, aiškiai ir detaliai išdėstė, kokiais teisiniais pagrindais ir tikslais tiek A. P., tiek R. D. ir N. B. peržiūrėjo pareiškėjo asmens duomenis, pateikė visas su pareiškėjo asmens duomenų tvarkymu VMI susijusias aplinkybes bei nurodė, kokiais įrodymais remiantis ginčijamame sprendime daromos Inspekcijos išvados dėl pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė:

4.1. VMI 2016 m. rugsėjo 12 d. buvo gautas pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 10 d. skundas, kuriuo prašoma nustatyti VMI valstybės tarnautojus ar darbuotojus, kurie galimai atliko prašymo, kurį pateikė Vokietijos kompetentinga institucija dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjo, taisymą ir įrašė ranka šiame dokumente pareiškėjo asmens kodą. VMI 2016 m. spalio 10 d. raštu Nr. (23.1-08) RNA-30565 pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas, kuriame nurodyta, jog peržiūrėję archyvinius įrašus, tuo metu (2008 m.) veikusioje VMI dokumentų tvarkymo sistemoje, nustatyta, kad prašymas, kurį pateikė Vokietijos kompetentinga institucija dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, buvo užregistruotas su atliktu asmens kodo įrašu. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad VMI neturi įgaliojimų ir kompetencijos pagal šiame prašyme padarytą įrašą ar rašyseną identifikuoti VMI valstybės tarnautojo ar darbuotojo, kuris atliko šį įrašą. Be to paaiškinta, kad mokesčių administratorius, vykdydamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatytas funkcijas, turi teisę naudoti asmens kodą, siekiant, kad būtų atpažintas mokesčių mokėtojas.

4.2. VMI 2016 m. gruodžio 2 d. buvo gautas pareiškėjo 2016 m. lapkričio 29 d. prašymas sudaryti darbo grupę, kuri ištirtų galimus neteisėto jo asmens duomenų tvarkymo atvejus VMI bei pateiktų informaciją apie jo asmens duomenų tvarkymą laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 29 d. Nagrinėjant šį prašymą buvo nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu: Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) pareiškėjo duomenys nebuvo tvarkomi; pareiškėjo asmens duomenis 2016 m. rugsėjo 23 d. GR tvarkė Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento III skyriaus Kretingos poskyrio vyresnioji specialistė R. D. (paieška GR atlikta pagal asmens kodą). R. D. paaiškinime nurodė, kad nagrinėjant Inspekcijos 2016 m. rugsėjo 16 d. raštą Nr. 2R-6024 (2.13) dėl pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo VMI ir siekiant tinkamai atsakyti į rašte nurodytą klausimą, „ar pareiškėjas kreipėsi į Jus dėl jo asmens duomenų tvarkymo?“, buvo būtina pasitikrinti pareiškėjo registruotos gyvenamosios vietos adresą, kad būtų galima identifikuoti, kur galėjo būti gauta daugiau pareiškėjo prašymų dėl jo asmens duomenų tvarkymo VMI. 2016 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. (14.5-20) R-8174 pareiškėjui buvo pateikta informacija, kad VMI yra paskirtas už duomenų apsaugą atsakingas padalinys, kurio viena iš funkcijų yra kontroliuoti, ar VMI valstybės tarnautojai ir darbuotojai teisėtai tvarko asmens duomenis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymą nagrinėjo už duomenų saugą atsakingas padalinys. Taip pat buvo pateikta informacija apie pareiškėjo asmens duomenų tvarkymą.

4.3. Nuo 2015 m. lapkričio 23 d. VMI nuolat yra gaunami įvairūs pareiškėjo skundai dėl nesutikimo su Vokietijos kompetentingos institucijos priskaičiuotais mokesčiais. 2016 m. rugsėjo mėnesį buvo gautas pareiškėjo skundas, kuriame nurodyta, kad Vokietijos kompetentingos institucijos pateiktuose dokumentuose yra nurodytas ne pareiškėjo asmens kodas, o VMI darbuotojai neteisėtai mokesčių mokėtojo asmens kodą ranka užrašė Vokietijos kompetentingos institucijos pateiktuose dokumentuose. Taip pat 2016 m. rugsėjo mėnesį gautas ir Inspekcijos paklausimas dėl galimo asmens kodo neteisėto naudojimo.

Po pateiktų atsakymų pareiškėjui, 2016 m. lapkričio mėn. pabaigoje, buvo gautas dar vienas pareiškėjo prašymas, susijęs su galimai neteisėtu jo asmens kodo naudojimu. Dėl pasikartojančių susirašinėjimų su pareiškėju buvo nuspręsta kreiptis į Vokietijos kompetentingą instituciją dėl fizinio asmens identifikavimo ir papildomos informacijos gavimo. Atsižvelgiant į tai, A. P. buvo pavesta parengti raštą VMI Tarptautinio bendradarbiavimo departamentui, kuris turėjo kreiptis į Vokietijos kompetentingą instituciją dėl informacijos patikslinimo apie pareiškėją.

Rengdama šį raštą A. P. peržiūrėjo pareiškėjo asmens duomenis GR. Parengtame 2016 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. (23.15-08)-318-2605 buvo nurodyta, kad Vokietijos kompetentingos institucijos pateiktame prašyme nurodyti tokie skolininko duomenys: K. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėta, kad „Gyventojų registro duomenimis Lietuvoje tokiu vardu ir pavarde yra registruotas vienas fizinis asmuo, tačiau asmens gimimo metai (duomenys neskelbtini)“, ir paprašyta VMI Tarptautinio bendradarbiavimo departamento patikslinti, ar Vokietijos kompetentingos institucijos pateiktuose dokumentuose nurodytas K.

V. bei GR registruotas K. V. yra tas pats asmuo. Atitinkamai kartu su pastaruoju raštu buvo pateiktas išrašas iš GR. VMI Tarptautinio bendradarbiavimo departamentas 2016 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. (25.9-39-2)-R1-8439 kreipėsi į Vokietijos kompetentingą instituciją dėl informacijos apie K. V. patikslinimo ir gavo informaciją, kad tai tas pats asmuo. VMI asmens duomenis tvarko remdamasi Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t. y. įstatymuose yra numatyta pareiga VMI tvarkyti mokesčių mokėtojų asmens duomenis. A. P., peržiūrėdama pareiškėjo asmens duomenis GR, vykdė jai priskirtas tarnybines funkcijas.

4.4. Prašymas, kurį pateikė Vokietijos kompetentinga institucija dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjo, VMI buvo gautas 2008 m. spalio 29 d. Šis prašymas pateiktas vadovaujantis 2008 m. gegužės 26 d. Tarybos direktyva 2008/55/EB dėl tarpusavio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su tam tikromis rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis priemonėmis, o ne pareiškėjo skunde minimo Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo nuostatomis. Minėtas įstatymas įsigaliojo nuo 2012 m. sausio 1 d. ir juo įgyvendinama 2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyva 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis. Peržiūrėjus archyvinius įrašus tuo metu (2008 m.) veikusioje VMI dokumentų tvarkymo sistemoje, nustatyta, kad prašymas buvo užregistruotas su atliktu asmens kodo įrašu, o VMI neturi įgaliojimų ir kompetencijos pagal rašte padarytą įrašą ar rašyseną identifikuoti VMI valstybės tarnautoją ar darbuotoją, kuris atliko šį įrašą. Pagal Vokietijos kompetentingos institucijos pateiktą informaciją, pareiškėjas turėjo sumokėti 4 184,78 Eur. Nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2014 m. rugpjūčio 17 d. buvo sumokėta 3 127,90 Eur. Iš GPM permokos įskaityta 347,52 Eur. Iš viso sumokėta 3 475,39 Eur. Pareiškėjui pagal 2010 m. birželio 9 d. prašymą leista mokėti 14 449,21 Lt skolą pagal grafiką. Minėtą sumą turėjo padengti įmokomis po 240 Lt (paskutinė įmoka 49,21 Lt), per laikotarpį nuo 2010 m. birželio 3 d. iki 2015 m. birželio 30 d. Pareiškėjas įmokas atliko savanoriškai. VMI laikosi nuomonės, kad pareiškėjo atlikti veiksmai, t. y. siekis skolą mokėti dalimis ir savanoriškai atliktos įmokos, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas pripažino, jog yra skolingas. Prisiimtų įsipareigojimų laikymasis negali būti vertinamas kaip turtinė žala. VMI nuomone, pareiškėjo skunde nurodyti patirti neigiami padariniai sveikatai, dvasinio pobūdžio išgyvenimai nėra atsiradę dėl VMI veiksmų ir jokiu būdu nėra susiję bei neprisidėjo prie jų kilimo. Nesant VMI neteisėtų veiksmų ir jų bei galimai kilusių pareiškėjo minimų neturtinių padarinių priežastinio ryšio bei apskritai nepatyrus jokios turtinės žalos vykdant prisiimtus įsipareigojimus, nėra ir teisinio pagrindo tenkinti reikalavimo dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu: nutraukė administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Inspekciją priimti nutarimą, paskiriant administracinę nuobaudą Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento III skyriaus Kretingos poskyrio vyresniajai specialistei R. D. pagal ATPK 21414 straipsnio l dalyje nustatytą pažeidimą, surašant administracinio nusižengimo protokolą Nr. 2K-36(2.7) dėl pareiškėjo neteisėto asmens duomenų tvarkymo 2016 m. rugsėjo 23 d. GR ir 2016 m. gruodžio 15 d. EDS; pripažino, kad VMI tarnautojai 2016 m. rugsėjo 23 d. tikrinant duomenis GR ir 2016 m. gruodžio 15 d. peržiūrint duomenis EDS buvo pažeista pareiškėjo Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ginama žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisė tvarkant asmens duomenis; likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, ginčijamu sprendimu nustatė, kad VMI Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus IV poskyrio vyriausioji specialistė A. P. 2016 m. gruodžio 6 d. atliko paiešką GR pagal pareiškėjo asmens kodą ir peržiūrėjo šiuos jo asmens duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą, lytį, gimimo datą ir vietą, pilietybę, deklaruotos ar apskaitytos gyvenamosios vietos adresą bei datą nuo kada šiuo adresu yra deklaruota (apskaityta) gyvenamoji vieta, šeimyninę padėtį, santuokos ir ištuokos datas, asmens dokumentų duomenis, sutuoktinio, vaiko(-ų), tėvo ir motinos vardus, pavardes, asmens kodus. Šią pareiškėjo asmens duomenų peržiūrą A. P. atliko, vykdydama mokestinės nepriemokos išieškojimą iš pareiškėjo ir siekdama patikslinti duomenis, ar Vokietijos Respublikos Federalinės muitų išieškojimo vykdymo tarnybos (Vokietijos tarnyba) pateiktuose dokumentuose nurodytas K. V. ir GR registruotas K. V. yra tas pats asmuo. Gauti pareiškėjo duomenys buvo panaudoti rengiant VMI Nepriemokų departamento 2016 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. (23.15-08)-318-2605 VMI Tarptautinio bendradarbiavimo departamento Tarptautinių informacijos mainų skyriui su prašymu patikrinti, ar Vokietijos tarnybos pateiktuose dokumentuose nurodytas K. V. ir GR registruotas K. V. – pareiškėjas, yra tas pats asmuo. Inspekcija, įvertinusi nustatytas tyrimo metu faktines aplinkybes, kurios nagrinėjant administracinę bylą nebuvo paneigtos jokiais objektyviais duomenimis ir vadovaudamasi, be kita ko, MAĮ 33 straipsnio 1 punkto, Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų teikimo 2015 m. gruodžio 30 d. sutarties Nr. GR-414/(1.43-04-2)-270-65 (toliau – ir Sutartis) 4 punkto ir ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, padarė išvadą, kad A. P., 2016 m. gruodžio 6 d. peržiūrėdama pareiškėjo asmens duomenis GR, vykdė jai priskirtas tarnybines funkcijas.

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktą rašytinę medžiagą apie tarp pareiškėjo ir mokesčių administratoriaus vykstantį ginčą dėl skolos išieškojimo pagal Vokietijos tarnybos prašymą, tame tarpe ir dėl pareiškėjo identifikavimo (gimimo datos), sprendė, kad K. V. duomenų tikrinimas GR vertintinas kaip susijęs su mokesčių administratoriaus funkcijų tiesioginiu vykdymu. Teismas sutiko su Inspekcijos išvada, jog pareiškėjo duomenų tikrinimas GR laikytinas teisėtu ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme.

8. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad pareiškėjas nepaneigė aplinkybės, kad jis

2017 m. sausio 13 d. buvo atvykęs į Klaipėdos AVMI Gargždų poskyrį ir Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento III skyriaus Gargždų poskyrio vyresnioji specialistė N. B. atliko pareiškėjo asmens duomenų peržiūrą EDS ir MAIS, kadangi pareiškėjas (pareiškėjo tapatybė nustatyta pagal jo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą) teiravosi, kodėl jam negrąžinti 4 500 Eur. N. B., siekdama pateikti informaciją, EDS peržiūrėjo pareiškėjo pateiktas deklaracijas bei MAIS mokėjimų ir balanso informaciją. N. B. EDS ir MAIS peržiūrėjusi pareiškėjo asmens duomenis, informavo pareiškėją, kad jis yra skolingas pagal užsienio vykdomuosius raštus. Šias faktines aplinkybes patvirtina ir administracinės bylos medžiaga, tame tarpe ir VMI 2017 m. vasario 13 d. raštas Nr. (14.5-20)R-930 bei N. B. 2017 m. vasario 3 d. paaiškinimas.

9. Pirmosios instancijos teismas sutiko su Inspekcijos konstatuotomis aplinkybėmis, kad N. B., siekdama pateikti pareiškėjo prašomą informaciją, pastarajam atvykus į Klaipėdos AVMI Gargždų poskyrį bei vykdydama Poskyrio vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Klaipėdos AVMI viršininko 2016 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. Pl-806 (toliau – Pareigybės aprašymas) 7.4, 7.8 punktuose nustatytas funkcijas, 2017 m. sausio 13 d. peržiūrėjo pareiškėjo asmens duomenis EDS ir MAIS teisėtai, vadovaudamasi ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, MAĮ 26 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 36 straipsnio 1, 2 punktais bei Pareigybės aprašymo 7.4, 7.8 punktais.

10. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje pasitvirtino Inspekcijos nustatyti faktiniai duomenys apie tai, jog tiek N. B., tiek A. P. peržiūrėdamos pareiškėjo asmens duomenis GR, EDS ir MAIS vykdė tiesiogines savo pareigas, susijusias su mokesčių administratoriaus (VMI) funkcijomis, ir nesant duomenų, kad pareiškėjo duomenys būtų buvę panaudoti ne pagal paskirtį ir / arba atskleisti tretiesiems asmenims, padarė išvadą, kad Inspekcijos 2017 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. 3R-274(2.13-1) yra teisėtas ir pagrįstas, dėl ko atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti šią sprendimo dalį ir įpareigoti Inspekciją priimti naują sprendimą.

11. Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Inspekciją priimti nutarimą paskiriant administracinę nuobaudą Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento III skyriaus Kretingos poskyrio vyresniajai specialistei R. D. pagal ATPK 21414 straipsnio l dalyje nustatytą pažeidimą, surašytą administracinio nusižengimo protokolą Nr. 2K-36(2.7) dėl pareiškėjo neteisėto asmens duomenų tvarkymo 2016 m. rugsėjo 23 d. GR ir 2016 m. gruodžio 15 d. EDS, teismas pažymėjo, kad byloje surinkti duomenys, o konkrečiai 2017 m. birželio 7 d. Administracinio nusižengimo protokolas Nr. 2K-36(2.7), patvirtina, jog ANK 610 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tvarka R. D. buvo surašytas administracinis nurodymas sumokėti 72 Eur baudą. ANK 610 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinis nurodymas yra neskundžiamas, o to paties straipsnio 5 dalyje – kad asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio nusižengimo teisena pasibaigia. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo teisę paduoti skundą dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo užtikrina Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatos, pagal kurias institucija turi pareigą tik informuoti apie galimą pažeidimą pranešusį asmenį, kaip reaguota į jo pranešimą. Teismas vertino, kad toks institucijos pranešimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, t. y. jam nėra suteikiamos jokios naujos teisės ir (ar) sukuriamos pareigos.

12. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes apie tai, jog R. D. pagal pareiškėjo skundą buvo surašytas administracinis nurodymas dėl ATPK 21414 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo ir pareiškėjas apie tai žinojo, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Inspekciją priimti nutarimą paskiriant administracinę nuobaudą R. D. nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, todėl šią bylos dalį nutraukė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkto pagrindu. Teismas taip pat atmetė kaip išvestinį reikalavimą išreikalauti visą R. D. administracinio nusižengimo tyrimo medžiagą bei duomenis apie R. D. sumokėtą / nesumokėtą baudą.

13. Vertindamas pareiškėjo reikalavimo priteisti turtinę žalą pagrįstumą, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turtinę žalą nurodo patyręs dėl VMI veiksmų išieškant 3 822,96 Eur. Teismas akcentavo, kad nesant duomenų, jog pareiškėjas teisės aktuose nustatyta tvarka būtų nuginčijęs Vokietijos tarnybos ir / arba nacionalinio mokesčių administratoriaus sprendimus dėl mokestinės prievolės iš jo išieškojimo, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad VMI veiksmai išieškant 3 822,96 Eur yra neteisėti. Teismas sprendė, kad nesant neteisėtų veiksmų, kaip privalomos sąlygos, nėra pagrindo taikyti ir civilinę atsakomybę bei priteisti turtinę žalą.

14. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas į nagrinėjamą administracinę bylą pateikė Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. S-120(7p-22/20170, iš kurio matyti, jog tarp pareiškėjo ir VMI vyksta mokestinis ginčas dėl VMI 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 331B-8347 negrąžinti pareiškėjui iš jo išieškotų 3822,96 Eur. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-4930-331/2017, kurioje yra nagrinėjami pareiškėjo reikalavimai, be kita ko, ir reikalavimas panaikinti VMI 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 331B-8347 bei įpareigoti VMI per vieno mėnesio laikotarpį iš naujo išnagrinėti ir priimti naują sprendimą pagal pareiškėjo 2016 m. lapkričio 11 d. prašymą Nr. (17.16-40)GES-478110 dėl išieškotų 3 822,96 Eur grąžinimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad VMI veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas vykdant Vokietijos tarnybos prašymą bus patikrintas minėtoje administracinėje byloje, todėl pareiškėjo 2017 m. lapkričio 8 d. prašymą išreikalauti duomenis, susijusius su mokestinės prievolės vykdymu pagal Vokietijos tarnybos prašymą, atmetė.

15. Vertindamas pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalą pagrįstumą, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas žalą kildina iš VMI tarnautojų (R. D., A. P. ir N. B.) veiksmų neteisėtai tikrinant jo asmens duomenis, savo išgyvenimus ir sveikatos būklės pablogėjimą (neturtinę žalą) pareiškėjas vertina 3 000 Eur suma. Teismas pabrėžė, kad A. P. ir N. B. veiksmai pripažinti teisėtais ADTAĮ ir MAĮ taikymo prasme, todėl nenustačius šių tarnautojų neteisėtų veiksmų, Lietuvos valstybės atžvilgiu nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę. Tačiau byloje neginčijamai konstatuoti VMI tarnautojos R. D. neteisėti veiksmai 2016 m. rugsėjo 23 d. tikrinant pareiškėjo asmens duomenis GR ir 2016 m. gruodžio 15 d. peržiūrint pareiškėjo duomenis EDS, todėl tikėtina, jog dėl šių neteisėtų veiksmų (priežastinis ryšys) pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų neigiamų išgyvenimų, galėjo sumažėti jo pasitikėjimas valstybės institucija. Teismas vertino, kad VMI tarnautojos R. D. veiksmai buvo vienkartinio pobūdžio, mažareikšmiai, nesukėlę pasekmių (pareiškėjo duomenys nebuvo atskleisti tretiesiems asmenims ir / arba kitaip netinkamai panaudoti). Teismas sprendė, kad dėl R. D. neteisėtų veiksmų pareiškėjo patirti neigiamo pobūdžio išgyvenimai, nepatogumai nebuvo tokio intensyvumo, jog būtų pagrindas juos įvertinti pinigais, todėl vertino, jog pakankama satisfakcija už nustatytą pareiškėjo teisių pažeidimą laikytinas paties pažeidimo fakto pripažinimas.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus rašytinius įrodymus ir pridėti prie bylos naujus įrodymus viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Klaipėdos Jūrininkų ligoninės Medicinos dokumentų 2017 m. gruodžio 22 d. išrašą.

17. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir patikslintą skundą pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde nurodo:

17.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra šališkas, priimtas pažeidžiant ABTĮ 146–147 straipsnių nuostatas. Teismas nesivadovavo šiai bylai aktualiomis teisės normomis, nesiaiškino bylai spręsti reikšmingų aplinkybių, nesurinko reikiamų įrodymų, kuriuos pareiškėjas prašė teismo išreikalauti, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą, nemotyvuotą sprendimą, dėl ko byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kokius dokumentus teismas turėtų išreikalauti).

17.2. Pirmosios instancijos teismas turėjo į bylą proceso dalyvių įtraukti K. V., gim. (duomenys neskelbtini), kadangi būtent jis turi sumokėti 3 822,93 Eur, o ne pareiškėjas K. V., gim. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjui priskirtą sumokėti 3 822,93 Eur skolą dėl trečiojo asmens t. y. K. V. gim. (duomenys neskelbtini) veiksmų, patvirtina bylos duomenys, esantys Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-4620-643/2017. VMI nepagrįstai vykdė išieškojimą iš pareiškėjo dėl 3 822,93 Eur skolos pagal Vokietijos Federalinės muitų išieškojimo tarnybos pateiktą prašymą vykdyti reikalavimą Nr. RK82352/2008. Pareiškėjas negali būti laikomas kaltu dėl to, jog K. V., gim. (duomenys neskelbtini), neįvykdė jam tenkančios mokestinės prievolės, o atsakovo VMI atstovai neteisėtais veiksmais ištaisė 2008 m. spalio 9 d. Vokietijos mokesčių administratoriaus pateiktame prašyme išieškoti / imtis atsargumo priemonių nurodytą gimimo datą ((duomenys neskelbtini)) į pareiškėjo asmens kodą. Perkeliant mokestinę prievolę buvo pažeistas asmeninės atsakomybės principas, todėl byloje padarytas esminis materialinės teisės pažeidimas, turėjęs įtakos skundžiamo sprendimo priėmimui.

17.3. VMI tarnautojos A. P. ir N. B., priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, nevykdė jokių joms priskirtų tarnybinių funkcijų, kurios butų priskirta atlikti pareiškėjo asmens duomenų peržiūrą, tačiau minėtos darbuotojos, kaip nurodyta VMI Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus 2016 m. gruodžio 21 d. rašte Nr. (25.9-39-2)Rl-8439, siekė nustatyti, ar K. V. gim. (duomenys neskelbtini), yra tas pats asmuo t. y. pareiškėjas, ir ši užklausa pateikta dėl to, jog pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą kitoje byloje.

17.4. Pareiškėjui nebuvo pateikti duomenys apie VMI tarnautojos R. D. administracinio nusižengimo teisenos procedūrą, nepateikti įrodymai apie surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą ir paskirtą baudą, todėl teismas šios bylos dalį nepagrįstai nutraukė.

17.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą atlyginti 3 822,96 Eur turtinę žalą, kadangi minėta suma neteisėta ir nepagrįstai išieškota iš pareiškėjo, kai skolą padengti turėjo K. V. gim. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas nesutinka ir su teismo sprendimu nepriteisti jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsiliepime į apeliacinį nurodo:

18.1. 2016 m. rugsėjo 12 d. gautas pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 10 d. skundas „Dėl pareiškėjo K. V. asmens kodo neteisėto panaudojimo ir suvienodinto dokumento taisymo“, kuriame buvo prašoma nustatyti VMI valstybės tarnautojus ar darbuotojus, kurie galimai atliko prašymo, kurį pateikė Vokietijos kompetentinga institucija dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš K. V., taisymą ir įrašė ranka šiame dokumente pareiškėjo asmens kodą. 2016 m. spalio 10 d. raštu Nr. (23.1-08) RNA-30565 „Dėl K. V. prašymo“ pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas, kuriame nurodyta, kad peržiūrėję archyvinius įrašus tuo metu (2008 m.) veikusioje VMI dokumentų tvarkymo sistemoje, nustatyta, kad prašymas, kurį pateikė Vokietijos kompetentinga institucija dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, buvo užregistruotas su atliktu asmens kodo įrašu. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad VMI neturi įgaliojimų ir kompetencijos pagal šiame prašyme padarytą įrašą ar rašyseną identifikuoti VMI valstybės tarnautojo ar darbuotojo, kuris atliko šį įrašą. Be to paaiškinta, kad mokesčių administratorius, vykdydamas MAĮ nustatytas funkcijas, turi teisę naudoti asmens kodą, siekiant, kad būtų atpažintas mokesčių mokėtojas. Inspekcija 2016 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. 2R-6024 (2.13.) „Dėl informacijos pateikimo“ paprašė VMI pateikti informaciją, kas ir kokiu teisiniu pagrindu įrašė pareiškėjo asmens kodą bei ištaisė pareiškėjo gimimo mėnesį Vokietijos kompetentingos institucijos pateiktuose dokumentuose bei paprašė pateikti dokumentų kopijas ir kitą informaciją. Prašoma informacija buvo pateikta 2016 m. rugsėjo 28 raštu Nr. (14.5-20) R-6103 „Dėl informacijos pateikimo“, 2016 m. spalio 3 d. raštu Nr. (14.5-20) R-6193 „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2016 m. spalio 13 d. raštu Nr. (14.5-20) R-6516. VMI 2016 m. spalio 13 d. rašte Nr. (14.5-20) R- 6516 „Dėl informacijos pateikimo“ taip pat akcentuota, kad prašymas, kurį pateikė Vokietijos kompetentinga institucija dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, buvo užregistruotas jau su atliktu asmens kodo įrašu, todėl nėra galimybės nustatyti įrašą padariusio asmens.

18.2. Nuo Vokietijos kompetentingos institucijos prašymo išieškoti mokestinę nepriemoką iš K. V. pateikimo datos tarp VMI ir pareiškėjo nuolat vyksta susirašinėjimai dėl skolininko nesutikimo su Vokietijos kompetentingos institucijos priskaičiuotais mokesčiais. Dėl pasikartojančių susirašinėjimų su pareiškėju buvo nuspręsta kreiptis į Vokietijos kompetentingą instituciją dėl fizinio asmens identifikavimo ir papildomos informacijos gavimo, todėl 2016 m. gruodžio 6 d. buvo pakartotinai sutikrinti K. V. GR esantys duomenys, t. y. gimimo data, vardas pavardė, deklaruota gyvenamoji vieta.

18.3. Prašymas, kurį pateikė Vokietijos kompetentinga institucija dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš K. V., VMI gautas 2008 m. spalio 29 d. Šis prašymas pateiktas vadovaujantis 2008 m. gegužės 26 d. Tarybos direktyva 2008/55/EB dėl tarpusavio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su tam tikromis rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis priemonėmis, o ne pareiškėjo apeliaciniame skunde minimo Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas ne kartą pats kreipėsi į VMI raštu ar žodžiu dėl byloje nagrinėjamų aplinkybių nustatymo, vertinimo, paaiškinimo ir pan., savanoriškai kreipėsi į VMI dėl skolos mokėjimo grafiko sudarymo ir vėliau pagal nustatytą grafiką atliko mokėjimus, taip pat ir pareiškėjo sutuoktinė atliko mokėjimus už jį, mokėjimo paskirtyje nurodydama pareiškėjo vardą, pavardę, asmens kodą bei paskirtį –„skola“ ir pan., kas leidžia spręsti, jog pareiškėjas pripažino esąs skolingas. VMI kategoriškai nesutinka su pareiškėjo pozicija, jog už susidariusį įsiskolinimą yra atsakingas K. V. gim. (duomenys neskelbtini), kuris, pareiškėjo teigimu, turėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

18.4. A. P., peržiūrėdama pareiškėjo asmens duomenis GR, vykdė jai priskirtas tarnybines funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2016 m. rugsėjo mėn. pareiškėjas skunduose nurodė identifikavimo problemas Vokietijos kompetentingos institucijos pateiktuose dokumentuose, buvo priimtas sprendimas kreiptis į Vokietijos kompetentingą instituciją. Šiam tikslui pasiekti ir buvo peržiūrėti pareiškėjo asmens duomenys GR. Atsakovas sutinka su Inspekcijos išvada, kad N. B. pareiškėjo asmens duomenis EDS ir MAIS tvarkė teisėtai, vadovaudamasi įstatymais ir tik tiek, kiek buvo būtina, siekiant tinkamai aptarnauti pareiškėją, atvykusį į Kauno AVMI Gargždų poskyrį dėl informacijos apie negrąžintus 4 500 Eur suteikimo.

18.5. Pareiškėjo patirti neigiami padariniai sveikatai, skunde minimi dvasinio pobūdžio išgyvenimai nėra kilę dėl VMI veiksmų ir jokiu būdu nėra susiję bei neprisidėjo prie jų kilimo. VMI Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus IV poskyrio vyriausioji specialistė A. P. bei Klaipėdos AVMI MPD III skyriaus Gargždų poskyrio vyresnioji specialistė N. B. vadovaudamosi ADTĮ 3 straipsniu, 5 straipsnio 1 dalies 3 punktu, MAĮ 33 straipsnio 1 dalies 1 punktu, veikė teisėtai ir tik tiek, kiek buvo būtina, siekdamos tinkamai atlikti savo tarnybines funkcijas, tvarkė pareiškėjo asmens duomenis. Nors Klaipėdos AVMI MPD III skyriaus Kretingos poskyrio vyresniajai specialistei R. D. dėl ANK 21414 straipsnio 1 dalies pažeidimo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau minėtos specialistės veiksmai jokiu būdu negali būti pakankami nurodomiems neturtiniams padariniams kilti.

18.6. Pagal Vokietijos kompetentingos institucijos pateiktą informaciją pareiškėjas turėjo sumokėti 4 184,78 Eur. Nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2014 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėjas sumokėjo 3 127,90 Eur, iš GPM permokos įskaityta 347,52 Eur, iš viso sumokėta 3 475,39 Eur. Pareiškėjui pagal 2010 m. birželio 9 d. prašymą leista mokėti 14 449,21 Lt skolą pagal grafiką, minėtą sumą turėjo padengti įmokomis po 240 Lt (paskutinė įmoka 49,21 Lt), per laikotarpį nuo 2010 m. birželio 3 d. iki 2015 m. birželio 30. Pareiškėjas įmokas atliko savanoriškai, todėl jo atlikti veiksmai, t. y. siekis skolą mokėti dalimis ir savanoriškai atliktos įmokos, leidžia spręsti, jog jis pripažino, kad yra skolingas, o prisiimtų įsipareigojimų laikymasis negali būti vertintinas kaip turtinė žala.

19. Atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsiliepime į apeliacinį nurodo, kad pareiškėjas, teikdamas, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra šališkas, be motyvų ir argumentų, šių savo teiginių nepagrindė. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, nurodytais patikslintame skunde pirmosios instancijos teismui, todėl atsakovas prašo vadovautis jo atsiliepime nurodytais atsikirtimais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 3R-274(2.13-1) dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir 3 000 Eur neturtinės bei 3 822,96 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

21. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu konstatavęs ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiškėjo skundo dalį dėl Sprendimo panaikinimo atmetė, tačiau pripažino, kad Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento III skyriaus Kretingos poskyrio vyresniajai specialistei R. D. 2016 m. rugsėjo 23 d. tikrinant duomenis GR ir 2016 m. gruodžio 15 d. peržiūrint duomenis EDS buvo pažeista pareiškėjo Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ginama žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisė tvarkant asmens duomenis. Teismas taip pat nutraukė administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Inspekciją priimti nutarimą, paskiriant administracinę nuobaudą Klaipėdos AVMI tarnautojai R. D. pagal ATPK 21414 straipsnio l dalyje nustatytą pažeidimą, kadangi R. D. pagal pareiškėjo skundą buvo surašytas administracinis nurodymas dėl ATPK 21414 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo ir paskirta bauda, kuri yra sumokėta. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.

22. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus argumentus.

23. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 kt.).

24. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad ginčijamas Inspekcijos 2017 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. 3R-274(2.13-1) yra teisėtas ir pagrįstas.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodydamas nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus, taip pat teigdamas, jog teismas nesurinko reikiamų įrodymų, kuriuos pareiškėjas prašė teismo išreikalauti, bei išvardindamas, kokius dokumentus teismas turėtų išreikalauti, iš esmės prašo apeliacinės instancijos teismo iš naujo įvertinti byloje pateiktus duomenis bei išreikalauti naujus įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas nenurodė pagrįstų motyvų, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, ar kad teismas būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo skunde keliamų klausimų ar argumentų, taip pat nenurodo pagrįstų argumentų, jog teismas būtų pažeidęs kokias nors procesines ar materialines teisės normas.

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92);

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą aktualaus teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo skyriuose „Dėl reikalavimo panaikinti Inspekcijos 2017-06-29 sprendimo Nr. 3R-274(2.13-1) dalį ir dėl įpareigojimo Inspekcijai priimti naują sprendimą“, „Dėl įpareigojimo Inspekcijai priimti nutarimą paskiriant administracinę nuobaudą R. D.“ išdėstytiems motyvams, todėl jų nebekartoja. Pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai (žr. nutarties 17.1, 17.3, 17.4 p.) nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, jog šiais aspektais pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir padarytos išvados yra neteisingi, ar atlikti pažeidžiant materialines ir (arba) procesines teisės normas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus (žr. nutarties 17.2, 17.5 p.), susijusius su VMI vykdomu išieškojimu pagal Vokietijos Federalinės muitų išieškojimo tarnybos pateiktą prašymą, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu, juos papildo.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad VMI nepagrįstai vykdo iš jo išieškojimą dėl 3 822,93 Eur skolos pagal Vokietijos Federalinės muitų išieškojimo tarnybos pateiktą prašymą vykdyti reikalavimą Nr. RK82352/2008, kadangi 2008 m. spalio 9 d. Vokietijos mokesčių administratoriaus pateiktame prašyme išieškoti / imtis atsargumo priemonių ranka buvo pakeista K. V. gimimo data (duomenys neskelbtini), nurodant pareiškėjo asmens kodą. Pareiškėjo teigimu, būtent K. V., gim. (duomenys neskelbtini), turi sumokėti 3 822,93 Eur skolą, o ne pareiškėjas, todėl K. V., gim. (duomenys neskelbtini), turėjo būti įtrauktas į bylą kaip proceso dalyvis (žr. nutarties 17.2 p.).

28. Pažymėtina, kad klausimai dėl pareiškėjo mokestinės prievolės pagal Vokietijos Federalinės muitų išieškojimo tarnybos pateiktą prašymą vykdyti reikalavimą Nr. RK82352/2008 buvo sprendžiami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1382-438/2017 ir 2019 m. gegužės 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1154-575/2019, kuriose atmesti kaip nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog VMI neteisėtai pradėjo išieškojimo procedūrą iš pareiškėjo pagal Vokietijos kompetentingos institucijos 2008 m. spalio 29 d. prašymą, pateiktą vadovaujantis Tarybos direktyva 2008/55/EB. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1154-575/2019, vertindamas pareiškėjo teiginius, jog teismas sprendė dėl į procesą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, nes nurodė pareiškėjui sumokėti kitam asmeniui priklausančią skolą, o VMI neturėjo teisės papildyti, pakeisti suvienodinto dokumento, kurį pateikė prašančioji institucija, tačiau tai padarė neteisėtai tvarkydama pareiškėjo asmens duomenis, dėl ko pareiškėjas laikomas kaltu dėl kito asmens skolos, konstatavo, kad tiek Vokietijos kompetentinga institucija, tiek Lietuvos mokesčių administratorius priėmė individualius administracinius aktus, atliko procesinius veiksmus dėl pareiškėjo skolos muitinei (akcizo už tabako gaminius ir importo PVM). Todėl pareiškėjas, nesutikdamas su šiais sprendimais, turėjo teisę ginčyti juos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, tačiau nei dėl Vokietijos kompetentingų institucijų sprendimų, susijusių su mokestine prievole, nei dėl Lietuvos mokesčių administratoriaus veiksmų pagrįstumo nustatyta tvarka ir terminais ginčų neinicijavo. Teismas taip pat atsižvelgė ir į aplinkybę, kad pareiškėjas nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2014 m. rugpjūčio 17 d. geranoriškai yra sumokėjęs 13 199,92 Lt (3 822,96 Eur), t. y. beveik visą skolą, kas sudarė pagrindą išvadai, jog pareiškėjas skolą pripažino.

29. Akcentuotina, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1382-438/2017 ir 2019 m. gegužės 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1154-575/2019 konstatuotas aplinkybes ir padarytas išvadas bei atsižvelgdama į šioje nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes (žr. nutarties 6, 14 p.), atmeta pareiškėjo teiginius, jog susidariusi skola pagal Vokietijos Federalinės muitų išieškojimo tarnybos pateiktą prašymą turi būti išieškota iš K. V., gim. (duomenys neskelbtini), o ne iš pareiškėjo, gim. (duomenys neskelbtini)

30. Pasisakydama dėl pareiškėjo prašomos priteisti 3 822,96 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

31. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašomą priteisti 3 822,96 Eur turtinę žala kildina iš VMI veiksmų išieškojus iš jo 3 822,96 Eur skolą pagal Vokietijos Federalinės muitų išieškojimo tarnybos pateiktą prašymą. Pažymėtina, kad konstatavus, jog VMI vykdomas išieškojimas iš pareiškėjo yra teisėtas, nesant duomenų, jog pareiškėjas teisės aktuose nustatyta tvarka būtų nuginčijęs Vokietijos tarnybos ir / arba nacionalinio mokesčių administratoriaus sprendimus dėl mokestinės prievolės iš jo išieškojimo, nėra pagrindo spręsti, kad VMI veiksmai išieškant 3 822,96 Eur yra neteisėti. Taigi nenustačius VMI neteisėtų veiksmų nėra vienos iš civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, dėl ko viešoji atsakomybė negalima ir pareiškėjo prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstai atmestas.

32. Vertindama pareiškėjo prašymo priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kurią pareiškėjas sieja su VMI tarnautojų R. D., A. P. ir N. B. veiksmais tikrinant jo asmens duomenis, pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio ir būdo nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-894-520/2018). Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-750-261/2017).

33. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012).

34. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, pateikė medicininius dokumentus: Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Klaipėdos jūrininkų ligoninės medicinos dokumentų 2016 m. balandžio 29 d. išrašą apie pareiškėjui 2012 m. diagnozuotą (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 45); VšĮ „Jūrininkų sveikatos priežiūros centras“ 2017 m. rugpjūčio 8 d. siuntimą į kardiologinį skyrių po 2003 m. protezuoto mechaninio protezo (I t., b. l. 46); VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės 2012 m. gruodžio 22 d. medicininio dokumento išrašą, iš kurio matyti, kad pareiškėjui 2012–2016 m. laikotarpiu diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir gretutiniai susirgimai (II t., b. l. 189–190). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie pareiškėjo sveikatos sutrikimai nėra susiję priežastiniu ryšiu su konstatuotais Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento III skyriaus Kretingos poskyrio vyresniosios specialistės R. D. neteisėtais veiksmais 2016 m. rugsėjo 23 d. tikrinant pareiškėjo asmens duomenis GR ir 2016 m. gruodžio 15 d. peržiūrint pareiškėjo duomenis EDS. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai pagal teismui pateiktus duomenis fiksuoti jau nuo 2003 m., todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo patirti neigiamo pobūdžio išgyvenimai, nepatogumai nebuvo tokio intensyvumo, jog būtų pagrindas juos įvertinti pinigais, R. D. veiksmai buvo vienkartinio pobūdžio, mažareikšmiai, nesukėlę pasekmių (pareiškėjo duomenys nebuvo atskleisti tretiesiems asmenims ir / arba kitaip netinkamai panaudoti). Atsižvelgiant į tai, tinkama pareiškėjo patirtos žalos kompensavimo forma šioje byloje yra pripažinimas, kad pareiškėjo teisė į tinkamą jo asmens duomenų tvarkymą buvo pažeista.

35. Dėl teismo šališkumo pažymėtina, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla (t. y. kad teismas priėmė jam iš dalies palankų sprendimą), tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui tik iš dalies palankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teisėjai byloje buvo šališki. Taigi, įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

36. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė