a04ea86e-b9b7-4875-8f4b-61d7200e2fbf · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-654-577/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-45638-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.1.18.2.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuotų asmenų (iÅ¡ieÅ¡kotojų) M. B. B. (M. B. B.), B. V., A. G., M. B. (B.), B. B. (B. B.), S. S. S), Piotro (P.) R. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys – antstolis V.

M., iÅ¡ieÅ¡kotojai M. B. B., B. V., A. G., M. B., B. B., S. S., P. R.. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė PareiÅ¡kėja AB „ORLEN Lietuva“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones:

1) sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdomosiose bylose Nr. 0013-16-02344, Nr. 0013-16-02345, Nr. 0013-16-02346, Nr. 0013-16-02347, Nr. 0013-16-02348, Nr. 0013-16-02349,  Nr. 0013-16-02350 pagal Å iaulių apygardos teismo vykdomuosius raÅ¡tus Nr. 2-61-210/2015 iÅ¡ AB „ORLEN Lietuva“ iÅ¡ieÅ¡kotojų A. G., S. S., B. B., B. V., P. R., M. B., M. B. B. naudai iki kol bus galutinai iÅ¡nagrinėtas AB „ORLEN Lietuva“ 2016 m. gruodžio 13 d. skundas dėl antstolio V. M. veiksmų. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad antstolis 2016-12-08 patvarkymais (i) Nr. S-16- 13-6648; (ii) Nr. S-16-13-6649; (iii) Nr. S-16-13-6650; (iv) Nr. S-16-13-6651; (v) Nr. S-16-13- 6652; (vi) Nr. S-16-13-6653; (vii) Nr. S-16-13-6654 priėmė vykdyti teismo vykdomÄ jÄ raÅ¡tÄ Nr. 2-61-210/2015 dėl atitinkamai (i) 858 180,41 Eur, (ii) 871 237,55 Eur, (iii) 771 433,91 Eur, (iv) 871 237,55 Eur, (v) 871 237,55 Eur, (vi) 871 237,55 Eur ir (vii) 871 237,55 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko AB „ORLEN Lietuva“ aukščiau paminėtų iÅ¡ieÅ¡kotojų naudai.

Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas pateikė antstoliui 2016 m. gruodžio 13 d. skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti iÅ¡vardintus bei visus kitus patvarkymus ir priemones, kurių buvo imtasi iÅ¡ieÅ¡kojimui įvykdyti, kadangi, skolininkės manymu, vykdomojo dokumento vykdymas pagal antstolio aptarnaujamÄ teritorijÄ jam nepriklauso (CPK 590 str. 2 d.). Antstolio veiklos teritorijoje Orlen neturi nei registruotos buveinės, nei jokio turto. Teigė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius vykdymo veiksmų, antstolis neteisėtai tęstų vykdymo veiksmus, iÅ¡ieÅ¡kotų turtÄ bei antstolio iÅ¡laidas iÅ¡ Orlen, kurių atgręžimas bÅ«tų itin apsunkintas.

 II.             Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos AB „ORLEN Lietuva“ praÅ¡ymÄ tenkino, taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, t.y. sustabdė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdomosiose bylose Nr. 0013-16-02344 Nr. 0013-16-02345, Nr. 0013-16-02346, Nr. 0013-16-02347, Nr. 0013-16-02348, Nr. 0013-16-02349,  Nr. 0013-16-02350 pagal Å iaulių apygardos teismo vykdomuosius raÅ¡tus Nr. 2-61-210/2015 iÅ¡ AB „ORLEN Lietuva“ iÅ¡ieÅ¡kotojų A.

G., S. S., B. B., B. V., P. R., M. B., M. B. B. naudai iki kol bus galutinai išnagrinėtas AB „ORLEN Lietuva“ 2016 m. gruodžio 13 d. skundas dėl antstolio V. M. veiksmų. Įvertinęs pareiškime nurodytas aplinkybes ir pridėtus rašytinius įrodymus, teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių – išieškojimo vykdymo procese (vykdomosiose bylose Nr. 0013/16/02344, 0013/16/02345, 0013/16/02346, 0013/16/02347, 0013/16/02348, 0013/16/02349, 0013/16/02350) sustabdymo iki bus galutinai išnagrinėtas AB „ORLEN Lietuva“ 2016-12-13 skundas dėl antstolio V.

M. veiksmų – taikymas yra pagrįstas, nes nepritaikius nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių, pareiÅ¡kėja gali patirti didesnes nei bÅ«tina Å¡iose vykdomosiose bylose iÅ¡laidas. Taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 20 d. nutartį, Å iaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovams buvo priteistas autorinis atlyginimas už laikotarpį nuo 1996 m. iki 2000 m. birželio 22 d. paliko nepakeistÄ , bylos dalį dėl reikalavimo priteisti autorinį atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2000 m. birželio 23 d. iki 2004 m. balandžio 20 d. bei palÅ«kanas perdavė iÅ¡ naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Kadangi galutinis sprendimas byloje dar nėra aiÅ¡kus, teismo nuomone, pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones bÅ«tų iÅ¡vengta galimai nepagrįstų nuostolių. Pabrėžė, jog užtikrinimas, kad proceso dalyviai nepatirtų nepagrįstų nuostolių yra svarbesnis nei proceso operatyvumas. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Suinteresuoti asmenys (iÅ¡ieÅ¡kotojai) M. B. B., B. V., A. G., M. B., B. B., S. S., P. R. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį, o netenkinus atskirojo skundo visa apimtimi, pakeisti 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį, laikinÄ sias apsaugos priemones taikant tik vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ AB „Orlen Lietuva“ atžvilgiu.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:             Skolininkas neturi teisinio procesinio subjektiÅ¡kumo skųsti antstolio veiksmus, kurie nepažeidžia paties skolininko interesų ir nepasunkina teismo sprendimo vykdymo. Sustabdžius iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pažeistas teismo sprendimo privalomumo principas. Jokių pareigų, kurių turinys nulemtų antstolio buvimÄ ar veiksmus kurioje nors kitoje CPK 590 straipsnio 2 dalyje numatytoje vietoje, skolininkas nenurodė. Nutartimi ignoruota esminė laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo sÄ lyga - nėra teisme gintinos pažeistos skolininko teisės.Antstolio aptarnaujamoje teritorijoje yra skolininko turto pagal CPK 590 straipsnio 2 dalį, skolininkas veiklÄ antstolio aptarnaujamoje teritorijoje vykdo per didmeninės prekybos skyrių, kuris yra skolininko darbuotojų darbo vieta, numatyta jų darbo sutartyse.

Didmeninė prekyba generuoja pagrindines skolininko pajamas. Be to, skolininkas turi lėšas, kurių saugotojai yra Vilniaus mieste registruoti bankai. Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad lėšos banko sÄ skaitoje yra turtas vykdymo vietos ir antstolio aptarnaujamos teritorijos nustatymo (CPK 590 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies) požiÅ«riu. Taip pat skolininkas per savo dukterinę įmonę valdo „Orlen“ degalinių tinklÄ ; jis vieÅ¡ai deklaruoja, kad prekes degalinėse laiko savo turtu. Antstolio aptarnaujamoje teritorijoje yra mažiausiai trys skolininko degalinės. Skundas prima facie nepagrįstas.

Tuo atveju, kai skolininko buveinės vieta ir turto buvimo vieta skiriasi, CPK 590 straipsnio 2 dalis leidžia vykdymo vietÄ pasirinkti alternatyviai. Skundžiama nutartis yra nemotyvuota; joje ignoruoti paties skolininko pateikti įrodymai; deklaratyvÅ«s teismo argumentai neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto. Teismas motyvuotai nepaaiÅ¡kino, kodėl piniginių lėšų nuraÅ¡ymas nuo banko sÄ skaitų, esančių Vilniaus mieste kainuotų daugiau, nei analogiÅ¡kas veiksmas atliktas antstolio Mažeikiuose, taip pat nepaaiÅ¡kino, kodėl dalies ginčo nagrinėjimo perdavimas pakartotinam nagrinėjimui reiÅ¡kia, jog tarp Å¡alių vis dar tęsiasi ginčas dėl galutinai iÅ¡nagrinėtos bylos dalies (kurioje iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas).

Motyvų nebuvimas lemia absoliutų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindÄ . Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neadekvačios siekiamiems tikslams,; 2 911,87 Eur vykdymo iÅ¡laidų apsaugos gėris yra mažesnis už skundžiama nutartimi sÄ lygotų toliau skaičiuojamų procesinių palÅ«kanų dydį (kiekvienÄ nevykdymo dienÄ papildomai skaičiuojamos 819,97 Eur procesinės palÅ«kanos). PareiÅ¡kėja AB „Orlen“ atsiliepime praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ , o iÅ¡ieÅ¡kotojų atskirÄ jį skundÄ atmesti.

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:Orlen turi teisinį procesinį subjektiÅ¡kumÄ teikti skundÄ ir praÅ¡yti teismo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Antstoliui veikiant neteisėtai, t.y. pradėjus vykdymo veiksmus prieÅ¡ Orlen, kurių jis neturi teisės pradėti remiantis CPK 590 str. 2 d. ir CPK 651 str. 2 d. 2 p., yra pažeidžiamos Orlen teisės bei teisėti interesai, kuriuos Orlen turi teisę ginti ir gina teisme.Skundas yra prima facie pagrįstas - vykdomojo dokumento vykdymas antstoliui pagal jo aptarnaujamÄ teritorijÄ nepriklauso, o tai daro negalimus vykdymo veiksmus (CPK 590 str. 2 d.).

Jokio nekilnojamojo turto, registruoto Orlen vardu, antstolio veiklos teritorijoje nėra įregistruota. Atskirajame skunde nurodomas Orlen didmeninės prekybos skyrius neturi nei juridinio asmens, nei Orlen filialo teisinio statuso. Teismų praktikoje pripažįstama, jog mažareikÅ¡mio turto, pavyzdžiui, kėdžių (jei jų ir bÅ«tų) egzistavimas, nereiÅ¡kia, kad Å¡iame mieste skolininkas turi turto. Orlen banko sÄ skaitos nuo patys įmonės įkÅ«rimo yra atidarytos Mažeikiuose, o ne Vilniuje. Atskirajame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika netaikytina, nes joje buvo sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiklos teritorijos tarptautiniu lygmeniu.

Taip pat pažymi, kad degalinės Orlen niekada nepriklausė, kadangi jų savininkė visada buvo AB „Ventus nafta“, kuri nėra Orlen dukterinė įmonė nuo 2014 metų. Nesustabdžius vykdymo veiksmų, antstolis neteisėtai tęstų vykdymo veiksmus, iÅ¡ieÅ¡kotų turtÄ bei antstolio iÅ¡laidas iÅ¡ Orlen, kurių atgręžimas bÅ«tų itin apsunkintas (iÅ¡ieÅ¡kotojai yra fiziniai asmenys, vienas kurių - Rusijos Federacijos pilietis). Be to, įvertinus iÅ¡ieÅ¡kotinÄ sumÄ , kuri vykdomosiose bylose sudaro beveik 6 mln.

Eur, akivaizdu, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, antstolis nepagrįstai ir neteisėtai įgytų ir sumas (vykdymo iÅ¡laidas, atlyginimÄ ), kurios jam visiÅ¡kai nepriklauso bei vykdytų vykdymo veiksmus ultra vires. Teismas tinkamai motyvavo nutartį, įvertino susiklosčiusias aplinkybes, atsižvelgė į Orlen Skundo prima facie pagrįstumÄ , o taip pat jo praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei skunde nurodytus argumentus bei pridėtus įrodymus. Vertinant, ar Orlen praÅ¡omų vykdymo veiksmų sustabdymas bÅ«tų proporcinga priemonės, teismas pagrįstai įvertinto, kokie padariniai bÅ«tų sunkesni.

Laikinas vykdymo veiksmų galiojimo sustabdymas nesukels jokių neigiamų pasekmių iÅ¡ieÅ¡kotojams, kadangi Orlen yra viena žinomiausių ir itin didelę įtakÄ Lietuvos ekonomikai darančių bendrovių; didžiausia Å¡alyje mokesčių mokėtoja, viena didžiausių Å¡alies eksportuotojų). Be to, nutartimi teisingai įvertinta, kad galutinis sprendimas pagrindinėje byloje tarp ginčo Å¡alių dar nėra priimtas. Orlen yra pateikęs Lietuvos Aukščiausiajam Teismui praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo dėl bylos dalies, pagal kuriÄ iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas Vykdomosiose bylose .

Nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iki bus iÅ¡nagrinėtas skundas leis užtikrinti status quo tarp Å¡alių, apsaugos proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir leis iÅ¡vengti nepataisomos žalos.Antstolis V. M. atsiliepime praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį ir jÄ leisti vykdyti skubiai; netenkinus atskirojo skundo pilna apimtimi, pakeisti 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį, laikinÄ sias apsaugos priemones taikant tik vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ AB „Orlen Lietuva“ atžvilgiu.

Atsiliepoime nurodė, kad: Skundas dėl antstolio veiksmų yra akivaizdžiai nepagrįstas. Skolininkas Vilniuje yra įsteigęs didmeninės prekybos skyrių, kas reiÅ¡kia, kad skolininkas veiklÄ vykdo ir antstolio V. M. aptarnaujamoje teritorijoje. Be to, skolininko vardu bankuose Vilniuje yra atidarytos bankų sÄ skaitos, į kuriose esančias lėšas pirmiausia ir turėtų bÅ«ti nukreiptas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas, nes AB „ORLEN Lietuva“ nekilnojamojo turto, kuris nebÅ«tų naudojamas ar nebÅ«tų pritaikytas tiesiogiai naudoti gamyboje neturi.Vykdomųjų dokumentų priėmimas vykdyti pagal skolininko turto (piniginių lėšų) buvimo ir veiklos vykdymÄ vietÄ skolininko interesų niekaip nepažeidžia, nes pastarajam neįvykdžius sprendimo gera valia, iÅ¡ieÅ¡kojimas, pirmiausia, bÅ«tų nukreiptas į skolininkui priklausančias lėšas.

Nėra grėsmės galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė pažeidžia vykdomojo dokumento privalomumo principÄ .Vadovaujantis teismų praktika, tik iÅ¡imtiniais atvejais taikoma laikinoji apsaugos priemonė - antstolio atliekamų vykdymo veiksmų sustabdymas. Bylos nagrinėjimas gali trukti ir keletÄ mėnesių, todėl esant galiojančiam vykdymo veiksmų sustabdymui, kuriuo siekiama iÅ¡vengti 2 911,87 Eur vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo, skolininkui sukuriamos papildomos neigiamos turtinės pasekmės, kurias sÄ lygoja procesinės palÅ«kanos (2016-12-21 datai palÅ«kanų dydis sudarė 5739,79 Eur).

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdomosiose bylose iki bus galutinai iÅ¡nagrinėtas AB „Orlen Lietuva“ 2016 m. gruodžio 13 d. skundas.Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sÄ raÅ¡as atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai praÅ¡antys taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir yra pagrindas manyti, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Apeliantai teigia, kad skundžiama nutartimi sustabdytas teismo sprendimo vykdymas skolininkei neturint procesinio teisinio subjektiÅ¡kumo, t.y. teisme gintinos teisės. Mano, jog skolininkė neturėjo teisės teikti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti Å¡iems apeliantų argumentams. Teisė į teisminę gynybÄ yra asmens konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str.). Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė skųsti antstolio veiksmus įtvirtinta 510 straipsnyje.

Pagal Å¡io straipsnio 8 dalį, skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti raÅ¡ytinio proceso tvarka. IÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, numatyta ir CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte. Taigi, paminėtų teisės normų turinys suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas, pateikdamas skundÄ dėl antstolio veiksmų turėjo teisę praÅ¡yti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Pasak apeliantų, skunde nėra argumentų, jog antstolio iÅ¡siųstas raginimas pažeistų skolininko teises. Tačiau pagal bendrÄ jÄ taisyklę vykdymo veiksmai prasideda bÅ«tent nuo raginimo įvykdyti sprendimÄ iÅ¡siuntimo skolininkui; Å¡iuo procesiniu dokumentu antstolis praneÅ¡a skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu Å¡iame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytÄ terminÄ nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedÅ«ra (CPK 655 straipsnio 1 dalis).

PareiÅ¡kėja skunde dėl antstolio veiksmų nurodė, kad antstoliui neturint teisės net priimti vykdomojo dokumento vykdymui, bet kokie Å¡io antstolio vėliau priimti patvarkymai ir veiksmai laikomi neteisėtais. Taigi, pareiÅ¡kėja siekė, kad bÅ«tent Å¡is antstolis nevykdytų tolesnių iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų. Kadangi atskirojo skundo motyvai dėl CPK 590 straipsnio 2 dalies taikymo, yra susiję su skundo dėl antstolio veiksmų pagrindu, todėl sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, gali bÅ«ti vertinami tik skundo tikėtino pagrįstumo aspektu.

Apeliantai teigia, jog pareiÅ¡kėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra prima facie nepagrįstas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tikėtino ieÅ¡kinio pagrindimo sÄ voka reiÅ¡kia, kad, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmės, netiria ir nevertina ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikÅ¡tų reikalavimų gali bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius praÅ¡omų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).

Å ioje civilinio proceso stadijoje, kai sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, vertinamas ieÅ¡kinio preliminarus pagrįstumas, patikrinant, ar ieÅ¡kinys grindžiamas faktinį pagrindÄ sudarančiais argumentais, ar ieÅ¡kinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau teismas neanalizuoja ir nevertina ieÅ¡kinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų iÅ¡ esmės, t. y. taip, kad jau Å¡ioje stadijoje bÅ«tų kategoriÅ¡kai atsakyta į klausimÄ , ar pateikti įrodymai yra pakankami ieÅ¡kovo nurodytoms aplinkybėms patvirtinti ir ar pasitvirtinusių/nepasitvirtinusių aplinkybių kontekste ieÅ¡kinys yra tenkintinas.

Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismo atliekamas prima facie ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ , praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimÄ , kuris nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas teismo negalės bÅ«ti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2016 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-104-516/2016).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones nepasisakė dėl tikėtino skundo pagrįstumo, tačiau tai savaime nepaneigia, jog toks vertinimas buvo atliktas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai atskirajame skunde nurodydami, jog skundas yra prima facie nepagrįstas, iÅ¡ esmės dėsto savo nesutikimo su skundu motyvus, kurių vertinimas atliekamas iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ iÅ¡ esmės, o ne Å¡ioje civilinės bylos stadijoje, kuomet sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas.

Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl antstolio V. M. veiksmų 2017 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5243-934/2017 skundÄ tenkino ir panaikino skundžiamus antstolio 2016 m. gruodžio 8 d. patvarkymus, raginimus ir priemones, kurių buvo imtasi iÅ¡ieÅ¡kojimui įvykdyti. Nors Å¡i nutartis neįsiteisėjusi, tačiau tokio procesinio sprendimo priėmimo faktas paneigia apeliantų argumentus, kad skundas net tikėtinai nepagrįstas.Taip pat apeliantų nuomone, skundžiama nutartis turi bÅ«ti panaikinta dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, t.y. dėl to, kad ji yra nemotyvuota.

Pasak apeliantų, nutartyje nepaaiÅ¡kinta, kodėl privalomo ir vykdytino teismo sprendimo vykdymas tinkamai parinktoje antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, kurioje skolininkas turi turto, lemia iÅ¡ieÅ¡kotojų teisių paneigimÄ ir skolininko interesų privilegijavimÄ ; nepaaiÅ¡kinta, kodėl piniginių lėšų nuraÅ¡ymas iÅ¡ banko sÄ skaitų Vilniaus mieste kainuotų daugiau, nei analogiÅ¡kas antstolio veiksmas Mažeikiuose, kodėl dalies ginčo nagrinėjimo perdavimas reiÅ¡kia, jog tarp Å¡alių dar tęsiasi ginčas dėl iÅ¡nagrinėtos bylos dalies, dėl kurios iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos nėra taikomos tada, kai teismo sprendimo motyvai yra, tačiau jie ginčo Å¡aliai atrodo neiÅ¡samÅ«s, klaidingi ar netinkami (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-63/2014).

Absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nurodytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, taikomas tik tokiu atveju, kada teismo procesinis sprendimas yra visiÅ¡kai be motyvų (sutrumpintų motyvų), o visiÅ¡ko motyvų nebuvimo byloje aptariamu atveju nėra. Å iuo atveju, apeliantai motyvavimo trÅ«kumÄ taip pat iÅ¡ esmės argumentuoja aplinkybėmis dėl ginčo esmės (iÅ¡ esmės kartoja nesutikimo su skundu argumentus). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų laikinas sustabdymas negali bÅ«ti vertinamas kaip teismo sprendimo galios bei vykdytinumo paneigimas.

Pažymėtina, kad priverstinis vykdymas privalo bÅ«ti atliekamas civilinio proceso įstatyme nustatyta tvarka. Ir nors iÅ¡ dalies sutiktina, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai atsižvelgta į galutinio sprendimo nebuvimÄ dėl dalies tarp Å¡alių kilusio ginčo (praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių Å¡iais argumentais apskritai nebuvo grindžiamas), tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti iÅ¡ esmės pagrįstÄ ir teisėtÄ nutartį. PareiÅ¡kėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį motyvavo tuo, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų, antstolis neteisėtai tęstų vykdymo veiksmus, iÅ¡ieÅ¡kotų turtÄ bei antstolio iÅ¡laidas iÅ¡ Orlen.

Kadangi vykdymo procesÄ Ä¯statymas reglamentuoja imperatyviai, todėl antstolio atlikti vykdymo veiksmai nesilaikant įstatymo nuostatų laikomi atlikti virÅ¡ijant savo įgaliojimus, todėl neteisėti. Taigi, siekiant iÅ¡vengti galimai neteisėtų visų tolesnių antstolio veiksmų (priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės turto veiksmų), pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad vykdymo veiksmų sustabdymas yra bÅ«tinas. Dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo tenkinti atskirÄ jį skundÄ ir iÅ¡ dalies, t.y. paliekant laikinÄ sias apsaugos priemones tik vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės atžvilgiu.Dėl esminių atskirojo skundo argumentų pasisakyta.

Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, keisti ar naikinti skundžiamÄ nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliantai 2017 m. kovo 3 d. iÅ¡ieÅ¡kotojai pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus bei papildomus įrodymus (Lietuvos ir PrancÅ«zijos UAB „Naftel“ akcininkų sÄ raÅ¡Ä , juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡Ä , Å¡ios įmonės 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaitÄ bei 2015 m. balansÄ ). PareiÅ¡kėja AB „Orlen Lietuva“ 2017 m. kovo 16 d. pateikė paaiÅ¡kinimus, kuriuose praÅ¡o atsisakyti prijungti prie civilinės bylos iÅ¡ieÅ¡kotojų 2017 m. kovo 10 d. raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų pridėtus naujus įrodymus.Pažymėtina, kad pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui keisti (papildyti atskirÄ jį skundÄ draudžiama (CPK 323 straipsnis, 338 straipsnis).

Tokia įstatymo nuostata siekiama įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principÄ (CPK 7 straipsnis). IÅ¡ apeliantų pateiktų paaiÅ¡kinimų turinio matyti, jog juose iÅ¡reikÅ¡tas ne tik nesutikimas su atsiliepime į pareiÅ¡kėjos atsiliepimÄ nurodytais motyvais, tačiau nurodomi nauji argumentai dėl skolininko turto buvimo Vilniaus mieste. Kadangi atskirajame skunde nėra pasisakyta apie įmonę UAB „Naftel“, naujai pateikiami įrodymai nelaikytini ir su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų detalizavimu.

Be to, tokie įrodymai nelaikytini įrodymu, patvirtinančiu akivaizdų skundo nepagrįstumÄ . Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, jog nėra pagrindo vertinti tokius apelianto paaiÅ¡kinimus bei priimti naujus įrodymus, todėl jie grÄ Å¾inami iÅ¡ieÅ¡kotojams (CPK 314 straipsnis).Atitinkamai 2017 m. kovo 16 d. gauti paaiÅ¡kinimai grÄ Å¾inami ir pareiÅ¡kėjai AB „Orlen Lietuva“.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas n u t a r i a:

             Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ .IÅ¡ieÅ¡kotojų raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus bei įrodymus, pateiktus 2017 m. kovo 13 d., grÄ Å¾inti apeliantams. PareiÅ¡kėjos AB „Orlen Lietuva“ 2017 m. kovo 16 d. pateiktus paaiÅ¡kinimus grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai.         Teisėja                                                                                                     Jadvyga Mardosevič