2016-11-25 Nr. AB-22369-3-64-3-01388-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1557-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01388-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. G. kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde nurodė, kad buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 27 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., pažeidžiant galiojančius teisės aktus, perpildytose kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų. Pažymėjo, kad asmens ir daiktų apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis, rūkantys asmenys laikomi kartu su nerūkančiais. Kalinamas nežmoniškomis sąlygomis jis patyrė neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas skirtingose kamerose vienas arba su dar 1-8 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 1,77 iki 20,3 kv. m. Toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus, dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojamas į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje.

Atsakovas pabrėžė, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo sąlygomis, Šiaulių TI administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m. ploto, bet tokia situacija nėra pastovi, administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu kamerose Nr. 32 ir 22 dėl sąlygų atitikimo higienos normų reikalavimams buvo atlikti Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimai, 2015 m. vasario 9 d. nustatyta, kad kameroje Nr. 32 neatliktas pagrindinis patalpų valymas, sienų, lubų danga nelygi, suskilusi, atšokusi, 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte užfiksuota, kad kamera Nr. 22 remontuojama. Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažinta atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, kad įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarkos palaikymu kamerose. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus lėšų iš valstybės biudžeto.

Atsakovas nurodė, kad atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems asmens krata įstaigoje pareiškėjo buvimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje, kurioje 2013 m. vasario 7 d. atliktas Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimas, iš patikrinimo akto matyti, kad ankstyvą žiemos rytą oro temperatūra tebuvo kiek mažesnė, nei nustatyta higienos normoje. Administracinio pastato patalpos vėdinamos natūraliu būdu per langus bei duris, operatyviai vykdomos visos asmens kratos metu (išsirengęs iki apatinių rūbų asmuo būna 1–2 minutes, t. y., kol nusirengia, rūbai patikrinami rentgeno aparatu ir asmuo apsirengia) neturėtų būti pripažįstama galinčia sukelti neigiamus išgyvenimus. 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte užfiksuota, kad išvykstančiųjų apžiūros patalpos tvarkingos. Pareiškėjo teiginiai dėl šalčio ir purvo yra abstraktūs, netikslūs ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, dėstomi remiantis subjektyviais pojūčiais, todėl jų teisingumo nėra galimybės įvertinti. Dėl šių priežasčių byloje negalima nustatyti neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo.

Atsakovas pažymėjo, kad nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimą, nereglamentuoja, kad nerūkantys asmenys turi būti izoliuotai laikomi nuo rūkančiųjų asmenų. Nuo 2010 m. Šiaulių tardymo izoliatoriuje taikoma praktika, kuomet į įstaigą atvykę asmenys jų pageidavimu paskiriami į dviejų tipų kameras – rūkančiųjų ir nerūkančiųjų, pareigūnai išsiaiškina naujai atvykusios asmens žalingus įpročius ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia nuteistojo (suimtojo) paskyrimo į gyvenamąją patalpą klausimą. Pareiškėjas jokių nusiskundimų dėl laikymo su rūkančiais asmenimis įstaigai nebuvo pateikęs, pats nenurodo galimai esąs nerūkantis ir šios aplinkybės niekaip nepagrindžia, 2014 m. gegužės 9 d. pateikė prašymą, jog yra rūkantis ir nori būti laikomas su rūkančiais asmenimis.

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą.

Atsakovas prašė sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu pareiškėjo M. G. skundą tenkino iš dalis – priteisė pareiškėjui M. G. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 1 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš byloje esančios 2015 m. gegužės 14 d. pažymos Nr. 60/09-16233 matyti, jog pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2012 m. liepos 27 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., iš viso 303 dienas. Byloje taip pat nustatyta, kad 111 dienų pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus, tačiau 162 dienas pareiškėjui teko mažiau kaip 3,6 kv. m. kameros ploto, o 30 dienų pareiškėjui tenkantis kamerų plotas tik iš dalies atitiko reikalavimus. Iš pateiktos pažymos tiksliai nustatyti, kiek laiko pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, atitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, nėra galimybės, todėl pažymos turinys vertintas pareiškėjo naudai ir konstatuota, jog kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu pareiškėjas 192 dienas buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų kamerų plotui. Įvertinęs tai, kad kamerų plotas buvo užstatytas suimtųjų lovomis, kitais baldais ir buitiniais reikmenimis, teismas sprendė, jog iš tiesų pareiškėjui tenkantis plotas tam tikrais laikotarpiais buvo itin mažas ir jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo ženkliai pažeista. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir minimalaus vienam asmeniui kameroje tenkančio ploto neužtikrinimo trukmę, konstatuota, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, sukėlė jam dvasines kančias bei nepilnavertiškumo jausmą, o Šiaulių TI administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras, 2014 m. rugsėjo 25 d. atlikęs Šiaulių TI patalpų patikrinimą, nustatė, kad kamera Nr. 22, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2014 m. rugpjūčio 5 d. iki 2014 m. rugpjūčio 6 d., tikrinimo metu remontuojama. 2015 m. vasario 9 d. patikrinimo metu užfiksuota, kad kameroje Nr. 32, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., neatliktas pagrindinis patalpų valymas – nevalyti sienų, lubų, langų, palangių, įrenginių paviršiai (vietomis byrantis tinkas, ant sienų ir lubų pajuodę plotai, santechnikos įrenginiai surūdiję), nepateiktas pagrindinio gyvenamųjų patalpų valymo registras (pažeistas HN 76:2010 59 p.), sienų, lubų danga nelygi, suskilusi, atšokusi. Kitose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, patikrinimų nebuvo atlikta. Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas darė išvadą, kad Šiaulių TI pareigūnai laikė pareiškėją kameroje Nr. 32, neatitinkančioje Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.

Visuomenės sveikatos centras 2012 m. birželio 25 d. patikrinimo metu nustatė, kad Šiaulių TI priėmimo-paskirstymo skyriuje yra kratų atlikimo, švarinimo patalpa, kurioje yra 3 persirengimo kabinos, jos tvarkingos, išvalytos. Iš byloje esančio 2013 m. vasario 8 d. patikrinimo akto Nr. EP-6 matosi, kad 2013 m. vasario 7 d. Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo metu nustatyta, jog kratų atlikimo patalpoje įrengtos trys kabinos, kuriose patiesti švarūs guminiai kilimėliai, pagal kasdieninės dezinfekcijos registracijos žurnalo atžymas guminiai kilimėliai dezinfekuojami kasdien dezinfekciniu tirpalu; kratos patalpoje šildymo sistema neįrengta, joje nustatyta oro temperatūra 15,6 laipsnio (higienos normos HN 76:2010 VI sk. 26 p. pažeidimas), reglamentuojama oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu yra 18-22 laipsniai. Šiaulių visuomenės sveikatos centras, atlikęs Šiaulių TI patikrinimą 2013 m. birželio 26 d., patikrinimo akte Nr. EP-224 konstatavo, kad priėmimo-paskirstymo skyriuje esančioje kratų atlikimo, švarinimo patalpoje yra 3 persirengimo kabinos, jos tvarkingos, išvalytos, kilimėlių, kratos indų dezinfekavimą atlieka dezinfektorė. Iš byloje esančio 2014 m. spalio 3 d. Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. EP-406 matosi, kad išvykstančiųjų apžiūros patalpos įrengtos naujai, jos yra tvarkingos. Taigi pareiškėjo teiginys, kad krata žiemos metu buvo atliekama šaltose patalpose, pasitvirtino, tačiau nepasitvirtino jo argumentai, jog asmens ir jo daiktų apžiūros daromos antisanitarinėmis sąlygomis, be to, pareiškėjas skunde nurodė, jog asmens ir daiktų apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, tačiau nenurodė, kad būtent jo apžiūra buvo atlikta šaltose patalpose antisanitarinėmis sąlygomis, todėl skunde nurodytų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad dėl Šiaulių TI atliekamos kratos pareiškėjui atvykstant / išvykstant buvo padaryta neturtinė žala.

Šiaulių visuomenės sveikatos centras, 2013 m. birželio 26 d. ir 2014 m. rugsėjo 25 d. atlikęs periodinį visuomenės sveikatos saugos patikrinimą Šiaulių TI, taip pat nustatė, kad rūkantys asmenys apgyvendinami atskirose kamerose nuo nerūkančiųjų. Byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas, buvo rūkoma, pareiškėjas skunde nenurodė, kad jis pats yra nerūkantis, apie tai pasakė tik teismo posėdyje. Pažymėtina, kad 2014 m. gegužės 9 d. prašyme pareiškėjas nurodė, jog yra rūkantis ir sutinka būti kalinamas kameroje, kurioje laikomi rūkantys asmenys. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje esančiame pirminės gydytojų apžiūros, atliktos 2012 m. liepos 30 d., lape, kaip pareiškėjo žalingas įprotis nurodytas rūkymas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas dėl rūkančių ir nerūkančių asmenų laikymo kamerose galėjo patirti neturtinę žalą.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), taip pat vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 1 300 Eur.

III. Pareiškėjas M. G. su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko savo anksčiau teismui išdėstytą poziciją, grindžiamą atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, nurodytais argumentais. Papildomai pažymi, kad pareiškėjas nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių patyrė tariamą neturtinę žalą, skundą grindžia abstrakčiais teiginiais. Be to, tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Apeliacinio skundo argumentai laikyti nepagrįstais, reiškiami siekiant pasipelnyti iš susidariusios situacijos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 27 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., priteisimo.

Byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A442-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 27 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje pateikta Šiaulių TI informacija apie pareiškėjo kamerų plotą bei jose laikomų asmenų kartu su pareiškėju skaičių, pažymi, kad nurodytu laikotarpiu 162 dienas pareiškėjas buvo kalinamas vienam asmeniui tenkančio ploto sąlygomis, kurios neatitiko pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu galiojusios Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) numatytos 3,6 kv. m minimalios ploto normos, o 30 dienų pareiškėjui tenkantis kamerų plotas tik iš dalies atitiko reikalavimus.

Nustatyta, kad Šiaulių TI pažeidė Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte numatytą reikalavimą, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m ploto. Todėl darytina išvada, jog Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui taip pat nurodė, kad Šiaulių TI jis buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų, t. y. patalpose buvo šalta, drėgna, nešvaru. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras, 2014 m. rugsėjo 25 d. atlikęs Šiaulių TI patalpų patikrinimą, nustatė, kad kamera Nr. 22, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2014 m. rugpjūčio 5 d. iki 2014 m. rugpjūčio 6 d., tikrinimo metu remontuojama. 2015 m. vasario 9 d. patikrinimo metu užfiksuota, kad kameroje Nr. 32, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., neatliktas pagrindinis patalpų valymas – nevalyti sienų, lubų, langų, palangių, įrenginių paviršiai (vietomis byrantis tinkas, ant sienų ir lubų pajuodę plotai, santechnikos įrenginiai surūdiję), nepateiktas pagrindinio gyvenamųjų patalpų valymo registras (pažeistas HN 76:2010 59 p.), sienų, lubų danga nelygi, suskilusi, atšokusi. Kitose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, patikrinimų nebuvo atlikta. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo atstovui nepaneigus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jos aiškintinos pareiškėjo naudai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodyti argumentai, jog asmens ir daiktų apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis, taip pat jo teiginiai dėl purvo yra abstraktūs, pavyzdžiui, nenurodyta, kuriose patalpose atliekant kratą buvo pažeisti teisės aktais nustatyti reikalavimai, ar kad būtent pareiškėjo apžiūra buvo atlikta šaltose patalpose antisanitarinėmis sąlygomis, todėl skunde nurodytų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiškėjui atvykstant / išvykstant iš Šiaulių TI kratos buvo atliekamos pažeidžiant teisės aktais įtvirtintą tvarką.

Dėl pareiškėjo teiginio, kad nerūkantys asmenys buvo laikomi kartu su rūkančiaisiais, akcentuotina, jog vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1237/2013, 2013 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1396/2013, 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1808-858/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju administracinėje byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją, jog pageidauja būti laikomas su nerūkančiais asmenimis. Priešingai, jis pats pateikė prašymą atsakovo atstovo administracijai paskirti į kamerą, kurioje yra laikomi rūkantys suimtieji arba nuteistieji. Be to, Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo 2013 m. liepos 9 akte Nr. EP-224 2014 m. spalio 3 d. akte Nr. EP-406 nurodyta, kad rūkantys asmenys apgyvendinami atskirose kamerose nuo nerūkančiųjų (suimtieji pildo prašymus). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šis pareiškėjo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgus į šioje teismo nutartyje konstatuotus neteisėtus atsakovo veiksmus, galima teigti, kad pareiškėjas kalėdamas nurodytomis sąlygomis, t. y. neužtikrinus jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamojo ploto, laikant pareiškėją kamerose, kurios neatitiko higienos reikalavimų, patyrė nepatogumų ir išgyvenimų, kurie viršijo įprastus kalinimo sąlygojamus suvaržymus.

Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A438-121/2009), ir EŽTT praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą). Taigi šiuo atveju, atsižvelgus į administracinės bylos aplinkybes, yra pagrindas teigti, kad dėl tokių kalinimo sąlygų Šiaulių TI pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Atitinkamai, vertintina, kad egzistuoja valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktais numatytą vienam asmeniui skiriamą plotą, žala – pareiškėjas dėl to patyrė tam tikrų nepatogumų, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

Vertinant, koks žalos atlyginimo dydis turėtų būti priteistas pareiškėjui, atsižvelgtina ir į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjui netinkamos kalinimo sąlygos sukėlė sveikatos negalavimų. Atsižvelgus į šioje byloje konstatuotus pareiškėjo teisių pažeidimus, pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu priteista 1 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma didinama iki 1 600 Eur. Ši pareiškėjui priteistina suma, kolegijos vertinimu, atsižvelgus į įstatymuose (Konstitucijos 30 str. 2 d., CK 6.250 str.) bei teismų praktikoje suformuluotus neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, yra pakankama kompensuoti pareiškėjo patirtus nepatogumus.

Pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas – pareiškėjui priteistą 1 300 Eur neturtinės žalos dydį padidinant iki 1 600 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjui M. G. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 1 600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė