2015-10-19 Nr. AB-20392-3-62-3-00720-2014-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-737-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00720-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 17.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal atsakovo Alytaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje pareiškimą atsakovui Alytaus miesto savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio akto ištyrimo ir sprendimo panaikinimo,

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Alytaus apskrityje pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) ištirti, ar: 1.1. Alytaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2014 m. kovo 27 d. sprendimas Nr. T-95 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo optimizavimo kriterijų tvirtinimo" neprieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui (2009 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XI-283 redakcija), Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 28 straipsnio 8 daliai (2011 m. kovo 17 d. įstatymo Nr. XI-1281 redakcija); 1.2. Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. T-95 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo optimizavimo kriterijų tvirtinimo" 1.1, 1.2, 1.3 punktai neprieštarauja Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 768, 25.7 punktui bei Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1748 redakcija), 1 priedo eilutei Nr. 5;

2) pripažinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. T-95 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo optimizavimo kriterijų tvirtinimo" (toliau – ir Sprendimas) prieštaraujančiu Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui, Švietimo įstatymo 28 straipsnio 8 daliai, ir Sprendimo 1.1, 1.2, 1.3 punktus prieštaraujančiais Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 768, 25.7 punktui bei Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785, 1 priedo eilutei Nr. 5, ir Sprendimą panaikinti.

Pareiškėjas paaiškino, kad Taryba 2014 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą Nr. T-95 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo optimizavimo kriterijų tvirtinimo" (toliau – ir Sprendimas Nr. T- 95), kuriuo patvirtino Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo optimizavimo kriterijus:

1. Mokyklos, kuriose vykdomas bendrasis ugdymas, mokinių skaičiaus vidurkis klasėse: pradinio ugdymo programa (1 kl.) – 20-22 mokiniai; pagrindinio ugdymo programos I dalis (5 kl.) – 25-27 mokiniai; pagrindinio ugdymo programos II dalis (9 kl.) - 25-27 mokiniai. Minimalus mokyklų patalpų mokymo reikmėms užpildymas – 80 – 85 %. Pagrindinės mokyklos, kuriose plotas vienam mokiniui viršija 10 m2. Taryba Sprendimą Nr. 95, kuris atitinka norminiam teisės aktui keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 str. 13 d.) – jame suformuluotos daugkartinio naudojimo bendro pobūdžio taisyklės, skirtos visoms Alytaus miesto bendrojo lavinimo mokykloms, priėmė viršydama savo kompetenciją, nes įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti teisės aktai savivaldybės tarybai nesuteikia teisės tvirtinti savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo optimizavimo kriterijų.

Sprendimas Nr. T-95 yra galiojantis (2014 m. balandžio 1 d. paskelbtas Teisės aktų registre, galioja nuo 2014 m. balandžio 2 d., identifikacinis kodas – 2014-03825). Sprendimo Nr. T-95 preambulėje nurodoma, kad jis priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Pareiškėjas pažymėjo, kad Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų savivaldybei, sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva, neperžengiant nustatytų įgaliojimų, priklauso savivaldybės tarybai.

Pareiškėjas rėmėsi Švietimo įstatymo 58 straipsnio 1, 2 dalimis ir darė išvadą, kad, priimant Sprendimą Nr. T-95 nebuvo teisinio pagrindo vadovautis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, nes Švietimo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta savivaldybės atstovaujamosios institucijos, t. y., savivaldybės tarybos (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 3 d. 1 p.) įgaliojimai. Pareiškėjas rėmėsi Švietimo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir darė išvadą, kad ši teisės norma savivaldybės tarybai nesuteikia teisės tvirtinti bendrojo ugdymo mokyklų tinklo optimizavimo kriterijų, o suteikia teisę formuoti, t. y., sudaryti, organizuoti bei inicijuoti minėtoje teisės normoje nurodytų švietimo teikėjų tinklą.

Taryba tik neformaliojo švietimo teikėjų tinklą gali formuoti savarankiškai. Pareiškėjas pažymėjo, kad Švietimo teikėjų tinklo kūrimą reglamentuoja Švietimo įstatymo 28 straipsnis, kurio 8 dalyje nustatyta, kad mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas), vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklas kuriamas vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir mokyklų bendruomenių nutarimais, jeigu šie neprieštarauja nurodytoms taisyklėms. Savivaldybės vadovaudamosi šiomis taisyklėmis, tvirtina ir įgyvendina mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 patvirtino Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles (toliau – ir Taisyklės). Šio nutarimo 3.1.2 papunkčiu savivaldybėms buvo pavesta iki 2012 m. vasario 1 d. parengti ir patvirtinti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 metų bendruosius planus. Pareiškėjas vadovavosi Taisyklių 1 punktu ir pažymėjo, kad nei viename minėtų Taisyklių punkte eksplicitiškai neįtvirtinta nuostata, suteikianti savivaldybės tarybai teisę nustatyti bendrojo ugdymo mokyklų tinklo optimizavimo kriterijus.

Ši teisė neišplaukia iš minėto klausimo teisinio reguliavimo, teisės principų, t. y. negali būti nustatyta implicitiškai. Pareiškėjas rėmėsi Taisyklių 18, 35.5, 25.7 punktais, Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 (toliau – ir Metodika) 1 priedo eilute Nr. 5 ir darė išvadą, kad nei Taisyklių 25.7 punkte, nei Metodikos 1 priedo eilutėje Nr. 5 savivaldybės tarybai nesuteikta teisė nustatyti didesnį mokinių skaičiaus vidurkį pagal bendrojo ugdymo programas bei nustatyti tam tikros ugdymo programos atskiros klasės mokinių skaičiaus vidurkį.

Pareiškėjas darė išvadą, kad Sprendimo Nr. T - 95 1.1 punktas, kuriame nustatyta 20 mokinių skaičiaus vidurkis, nenurodant, kad bus papildomai skiriamos lėšos, neatitinka Taisyklių 25.7 punkto nuostatos dėl lėšų skyrimo šiame punkte nustatytu atveju. Sprendimo Nr. T-95 1.2 punktas, kuriuo pagrindinio ugdymo programos I dalies 5 klasėje ir 1.3 punktas, kuriuo pagrindinio ugdymo programos II dalies 9 klasėje nustatyta 27 mokinių skaičiaus vidurkiai neatitinka Metodikos 1 priedo eilutės Nr. 5, kurioje mokinių skaičiaus vidurkis – 25.

Pareiškėjas darė išvadą, kad Taryba Sprendimą Nr. T- 95 priėmė viršydama savivaldybės tarybos įgaliojimų ribas ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija) įtvirtintą savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą. Pareiškėjas pabrėžė, kad Taryba, būdama viešojo administravimo subjektu, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktą (2009 m. birželio 11 d.

įstatymo Nr. XI-283 redakcija), kuriame įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjekto įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, nes Sprendimą Nr. T- 95 priėmė neturėdama tam įgaliojimų. Pareiškėjas pažymėjo, kad Taryba pažeidė ir Švietimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalies (2011 m. kovo 17 d. įstatymo Nr. XI- 1281 redakcija) nuostatą, kad mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas tinklas kuriamas vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, bei šios teisės normos pagrindu priimtų Taisyklių 25.7 punktą, bei Metodikos 1 priedo eilutę Nr.

5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje Nr. A858-3127/2011, 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I444-4/2008.

Atsakovas Alytaus miesto savivaldybės taryba atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo pareiškimo netenkinti.

Atsakovas nurodė, kad vien tai, jog Taryba priėmė Sprendimą, nereiškia, kad priimtas aktas yra norminis teisės aktas. Sprendimo Nr. T-95 1.1; 1.2 ir 1.3 punktai, atsakovo nuomone, negali būti laikomi norminiais administraciniais teisės aktais, juose nėra nustatytos elgesio taisyklės neapibrėžtam subjektų ratui, nenumatyta jį taikyti daug kartų. Sprendimo punktai (1.1; 1.2; 1.3) taikomi 9 iš 17 Alytaus bendrojo ugdymo mokyklų, kurioms 2014 m. trūks mokinio krepšelio lėšų. Todėl, atsakovo manymu, Sprendime išdėstyti kriterijai yra individualaus pobūdžio teisės normos, kurios atitinka Viešojo administravimo ir ABTĮ įtvirtintą individualaus administracinio akto sąvoką.

Individualius teisės aktus, kurie skirti konkrečiam asmeniui ar asmenims, gali skųsti tik to teisinio santykio, kurį apima individualus teisės aktas, subjektai. Atsakovo nuomone, teismas turi vertinti Sprendimo Nr. T-95 priėmimo aplinkybes. Iš Sprendimo ir juo patvirtintų Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo optimizavimo kriterijų turinio, taip pat aiškinamojo rašto, matyti, kad šiuo teisės aktu yra siekiama nustatyti atsakovo bendrojo ugdymo mokyklų tinklo optimizavimo kriterijus devynioms bendrojo ugdymo mokykloms (viso yra 17 bendrojo ugdymo mokyklų), dėl nepakankamai gerai jose sukomplektuotų klasių, kadangi 2014 m.

šioms bendrojo ugdymo mokykloms trūks mokinio krepšelio lėšų. Atsakovas, planuodamas biudžeto lėšas, ieškojo sprendimų ir galimybių, kaip galima būtų racionaliau ir efektyviau panaudoti švietimo sistemai skiriamas lėšas. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, įvertino ir efektyvumo principą šiuo atveju, numatytą Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 6 punkte. Atsakovas rėmėsi Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Švietimo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad priimant ginčytiną teisės aktą, nebuvo teisinio pagrindo atsakovui vadovautis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi.

Atsakovas pažymėjo, kad teisės akto turinį atskleidžia ne tai, kokia teisės norma nurodyta tokio akto priėmimo teisiniu pagrindu, o viso teisės akto turinys. Atsakovas rėmėsi Švietimo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir darė išvadą, kad atsakovui įstatymo leidėjas suteikia įgaliojimus veikti ir pagal Švietimo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Atsakovas vadovavosi Švietimo įstatymo 28 straipsniu, pažymėjo, kad Švietimo įstatymo 28 straipsnio esmė yra švietimo prieinamumas ir kokybė, o 58 straipsnio 1 dalies 3 punkto – švietimo valdymas ir savivalda, tad atsakovas, priimdamas Sprendimą Nr. T-95, savo veiksmais neviršijo jam priskirtos kompetencijos pagal įstatymą.

Atsakovas rėmėsi Metodikos 1 priedo 5 punktu, kuriame nustatytas mieste esančių bendrojo ugdymo mokyklų klasių mokinių skaičiaus vidurkis, kuriam esant taip sukomplektuotoms klasėms mokinio krepšelio lėšų turi pakakti: pradinio ugdymo programa (1-4 klasės) – 22, pagrindinio ugdymo programos 1 dalis (5-8 klasės) – 25, pagrindinio ugdymo programos 2 dalis (9-10 ir gimnazijos I-II klasės) – 25, vidurinio ugdymo programa (gimnazijos III-IV klasės) – 25. Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. T-95 1 punkte nustatytas mokinių skaičiaus vidurkis 1 klasėse – 20-22, 5 klasėse – 25-27, 9 klasėse – 25-27, atsakovo teigimu, atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 790 redakcija) patvirtintos Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos 1 priedo 5 punkte nustatytus mieste esančių bendrojo ugdymo mokyklų klasių mokinių skaičių vidurkius.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-2548 pakeitė Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019, ir išdėstė 3 punkto 1 pastraipą taip: „3. Kiekvienais kalendoriniais metais iki kovo 31 d. valstybinių ir savivaldybių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, dalyvių susirinkimas (savininkas) bendrojo ugdymo mokykloms (atskirai - jų skyriams, filialams, jei jie įregistruoti kitose gyvenamosiose vietovėse) nustato priėmimo laiką, klasių skaičių ir mokinių skaičiaus vidurkį klasėse pagal vykdomas bendrojo ugdymo programas, priešmokyklinio ugdymo grupių ir vaikų skaičiaus vidurkį grupėse kitiems metams.

Iki rugsėjo 1 d. klasių (grupių) skaičių patikslina:". Atsakovas darė išvadą, kad Taryba, 2014 m. kovo 27 d. priimdama sprendimą Nr. T-95 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo optimizavimo kriterijų" ir patvirtindama mokyklų, kuriose vykdomas bendrasis ugdymas, mokinių skaičiaus vidurkį 1, 5 ir 9 klasėse, neviršijo savo kompetencijos ir neperžengė nustatytų papildomų įgaliojimų.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą tenkino. Teismas pripažino Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. T-95 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo optimizavimo kriterijų tvirtinimo" prieštaraujančiu Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui, Švietimo įstatymo 28 straipsnio 8 daliai; Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T-95 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo optimizavimo kriterijų tvirtinimo" patvirtintų Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo optimizavimo kriterijų 1.1, 1.2, 1.3 punktus prieštaraujančiais Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 768, 25.7 punktui bei Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785, 1 priedo eilutei Nr. 5. Teismas panaikino Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. T-95 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo optimizavimo kriterijų tvirtinimo".

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi ir darė išvadą, kad pareiškėjas Vyriausybės atstovas Alytaus apskrityje turi teisę kreiptis į administracinį teismą su pareiškimu ištirti norminio savivaldybės administracinio akto – ginčijamo Sprendimo, teisėtumą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 punktu, ABTĮ 2 straipsnio 13 punktu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A5-63/2003, nustatė, kad Alytaus miesto savivaldybės taryba 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T-95 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo optimizavimo kriterijų tvirtinimo" patvirtino Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo optimizavimo kriterijus. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šis sprendimas adresuotas ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Sprendimu patvirtintų Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo optimizavimo kriterijų veikimas negalėtų baigtis jų pritaikymu konkrečiu atveju. Realizavus šių teisės aktų reikalavimus konkrečiame santykyje, jie veiktų ir toliau bei turėtų būti taikomi naujai atsirandantiems kitiems tos pačios rūšies santykiams. Sprendimo aiškinamajame 2014 m. kovo 13 d. rašte bei sprendime matyti, kad minėtas sprendimas nėra skirtas atskiroms mokykloms, o visam Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklui, todėl atsakovo argumentą, jog šis aktas skirtas 9 iš 17 mokyklų, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo optimizavimo kriterijai yra norminis teisės aktas, kadangi atitinka norminio teisės akto kriterijus, apibrėžtus Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje, ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje bei teisės doktrinoje. Todėl ir skundžiamas Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimas Nr. T-95 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo optimizavimo kriterijų tvirtinimo" taip pat atitinka visus kriterijus, būdingus norminiam teisės aktui.

Teismas rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintu įstatymo viršenybės principu, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintu savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principu ir darė išvadą, kad aktas, nustatantis tvarką, turi būti aiškus bei tikslus, nekeliantis abejonių dėl turinio, aktas negali būti dviprasmiškas, kad realiai būtų įgyvendinami keliami tikslai. Teismas pabrėžė, kad savivaldos institucija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, savo veiklą privalo grįsti bendraisiais teisės principais, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje bei Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintais teisės principais.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 25.7 punktu, 1 ir 2 priedais, Metodikos 1 priedo eilute Nr. 5, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Švietimo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A882-617/2010. Teismas pažymėjo, kad pagal įstatymų nustatytą kompetenciją savivaldybės taryba formuodama mokyklų tinklą turi vadovautis Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir mokyklų bendruomenių nutarimais, jeigu šie neprieštarauja nurodytoms taisyklėms (Švietimo įstatymo 28 str. 8 d., 58 str. 1 d. 3 p.). Teismas rėmėsi Taisyklių 25.7 punktu, Metodikos 1 priedo 5 eilute ir konstatavo, jog atsakovas, patvirtindamas Sprendimo 1 punkte naujus mokinių skaičiaus vidurkius klasėse, viršijo savo įgaliojimus ir pažeidė Taisyklių 25.7 punktą bei Metodikos 1 priedo 5 eilutėje numatytus reikalavimus. Minėtais teisės aktais atsakovui nesuteikta teisė tvirtinti mažesnį ar didesnį mokinių skaičiaus vidurkį nei nustatyta Metodikos 1 priedo 5 eilutėje, kadangi nei Taisyklės nei Metodika ar kiti teisės aktai to nenumato. Sprendimo 1 punktu daroma intervencija į tą sritį, kuri pagal atsakovui suteiktą kompetenciją, nėra jo reguliavimo sritis. Teismas pabrėžė, kad atsakovui suteikta teisė tik formuoti švietimo tinklą laikantis teisės akte nustatytų reikalavimų, tačiau jokie teisės aktai nenumato atsakovui galimybės tvirtinti kitus nei Metodikoje patvirtintus parametrus. Kadangi Sprendimo 1 punktas prieštarauja Taisyklių 25.7 punktui bei Metodikos 1 priedo 5 eilutėje nurodytiems reikalavimams, teismas darė išvadą, jog atsakovas pažeidė ir Viešojo administravimo įstatymo 3 dalies 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, Švietimo įstatymo 28 straipsnio 8 daliai, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas taip pat nenurodė, koks teisės aktas įgalina patvirtinti minimalų mokyklų patalpų mokymo reikmėms užpildymą bei nustatyti, jog pagrindinės mokyklos, kurių plotas vienam mokiniui viršija 10 m2. Teismas pabrėžė, kad atsakovas, kurdamas bei formuodamas švietimo tinklą savivaldybėje, turi vadovautis Taisyklėmis, kurių 11 punkte numatyta, jog pradinės, pagrindinės mokyklos ar progimnazijos tipo mokyklos, kurioms išlaikyti dėl mažo mokinių skaičiaus nebepakanka lėšų, gali būti prijungiamos prie kitų Mokyklų, vykdančių atitinkamo lygmens bendrojo ugdymo programas, ir toliau veikti tose pačiose patalpose kaip Mokyklos struktūrinis padalinys (pradinio ugdymo skyrius, progimnazijos skyrius, pagrindinio ugdymo skyrius ar filialas). Taisyklių 15 punkte numatyta, jog viename pastate gali veikti dvi ir daugiau Mokyklų. Mokyklos, turinčios laisvų patalpų, gali keisti paskirtį ir tapti mokyklomis – daugiafunkciais centrais; buvusių Mokyklų patalpose gali būti steigiami daugiafunkciai centrai bendruomenių neformaliojo švietimo, švietimo pagalbos, kultūros, socialinėms reikmėms tenkinti ar sudaromos sąlygos steigti nevalstybines mokyklas. Todėl spręstina, jog teisės aktai numato galimybę kuriant švietimo tinklą savivaldybėje, jį optimizuojant, galimi tam tikri variantai, siekiant sumažinti išlaidas bei užpildant nepilnai naudojamas patalpas, tačiau Taisyklės bei kiti teisės aktai nenumato galimybės atsakovui nustatyti papildomus kriterijus, formuojant švietimo tinklą savivaldybėje (minimalų mokyklų patalpų mokymo reikmėms užpildymą bei vienam mokiniui tenkantį plotą). Teismas konstatavo, jog atsakovo priimto Sprendimo 2 ir 3 punktai prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui, Švietimo įstatymo 28 straipsnio 8 daliai.

Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I444-04/2006 ir darė išvadą, kad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir norminių administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti.

Teismas pažymėjo, kad Alytaus miesto savivaldybės taryba numatė tai, ko nėra tiesiogiai įtvirtinta aukštesnės galios teisės aktuose, tokiu būdu pažeisdama minėtąjį teisinės hierarchijos reikalavimą bei viršijusi savo įgaliojimus.

III. Atsakovas Alytaus miesto savivaldybės taryba apeliaciniu skundu (b. l. 100-103) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo pareiškimą atmesti.

Atsakovas atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d. nutarimą, remiasi Švietimo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir daro išvadą, kad atsakovui įstatymo leidėjas suteikia įgaliojimus veikti pagal Švietimo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Atsakovo teigimu, Taryba, priimdama Sprendimą Nr. T-95, neviršijo savo kompetencijos ir neperžengė nustatytų papildomų įgaliojimų. Atsakovas pabrėžia, kad, planuodamas biudžeto lėšas, ieškojo sprendimų ir galimybių, kaip galima racionaliau ir efektyviau panaudoti švietimo sistemai skiriamas lėšas, įvertindama ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 6 punkte numatytą efektyvumo principą. Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A39-276/2008. Atsakovas pažymi, kad Taryba priėmė ginčijamą sprendimą, vadovaudamasi norminių teisės aktų nuostatomis, šis sprendimas jau yra sukėlęs teisinius padarinius, nes mokslo metai jau prasidėjo, klasės suformuotos, mokymosi sutartys sudarytos. Atsakovo nuomone, sprendimas yra logiškas ir teisingas, tenkinantis mokinių, jų tėvų ir pedagogų teisėtus lūkesčius. Atsakovo manymu, klasių formavimas kitu būdu, nei nustatyta sprendime, pažeistų esmines įstatymų garantuojamas švietimo teises, ugdymo įstaigų mokinių skaičiaus vidurkis būtų mažesnis už nustatytą Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje. Alytaus miesto savivaldybė negalėtų savo biudžeto lėšomis remti minėtų mokymosi įstaigų, joms iškiltų uždarymo grėsmė. Atsakovo manymu, sprendimo panaikinimas gali sukelti tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas būtų neįmanomas ar labai sudėtingas, pažeistų mokinių, jų tėvų bei mokytojų teises ir teisėtus interesus.

Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Alytaus apskrityje atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 106-108) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjas pažymi, kad tarp Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje numatytų pagrindinių principų, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją, principas, kuris reiškia, kad savivaldybių savarankiškumas ir veiklos laisvė yra saistoma Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtos kompetencijos. Pareiškėjas nurodo, kad neginčija atsakovui įstatymo leidėjo suteiktų įgaliojimų, įtvirtintų Švietimo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tačiau pažymi, kad, formuodamas mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas tinklą, atsakovas turi vadovautis Švietimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalimi. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Sprendime Nr. T-95 nurodyta tvirtinti Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo optimizavimo kriterijus ir nenurodyta, kad tai taikoma tik 9 mokykloms, kurioms 2014 metais trūks mokinio krepšelio lėšų. Pareiškėjas pažymi, kad savivaldybės tarybos sprendimo aiškinamasis raštas nėra Tarybos sprendimo sudėtinė dalis. Pareiškėjas nurodo, kad švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK patvirtinto Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo 3 punktas įpareigoja atsakovą kasmet priimti individualų teisės aktą, kuriame kiekvienai Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklai privalo nustatyti mokinių skaičiaus vidurkį klasėse pagal vykdomas bendrojo ugdymo programas, tačiau priimant šį teisės aktą privaloma vadovautis Metodikos 1 priedo eilute Nr. 5, Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768, patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 25.7 punktu. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto ekonominio tikslingumo požiūriu. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Tarybai nesuteikta teisė tvirtinti bendrojo ugdymo mokyklų tinklo optimizavimo kriterijus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje keliamas klausimas dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. T-95 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo optimizavimo kriterijų tvirtinimo" atitikties aukštesnės galios teisės aktams.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ginčijamą aktą pripažino prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 3 dalies 1 punktui, Švietimo įstatymo 28 straipsnio 8 daliai, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui ir jį panaikino.

Atsakovas Alytaus miesto savivaldybės taryba pateiktu apeliaciniu skundu su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir pažymi, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, atsakovas teisėtai veikė pagal Švietimo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, sprendimas priimtas siekiant kuo racionaliau ir efektyviau panaudoti švietimo sistemai skiriamas lėšas, sprendimas jau įgyvendintas ir sukėlė realias teisines pasekmes.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo teisėtumo ir pagrįstumo, visų pirma pažymi, jog administracinėje byloje nebekyla ginčo dėl to, kad Vyriausybės atstovas buvo tinkamas subjektas paduoti administraciniam teismui abstraktų prašymą ištirti savivaldybės tarybos priimtų norminių administracinių aktų teisėtumą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 110 straipsnio 2 dalį, apeliaciniame skunde taip pat nekeliamas klausimas dėl prašomo įvertinti teisėtumo požiūriu akto norminio pobūdžio ir kad jis galėjo būti konkrečios bylos tyrimo objektu, todėl šiais aspektais atskirai nepasisakytina.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Sprendimo Nr. T-95 teisėtumas šio byloje galėjo būti tiriamas ABTĮ II skyriaus šešioliktojo skirsnio nustatyta tvarka ir atitinkamai galima vertinti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl šio sprendimo teisėtumo.

Kiek tai susiję su konkrečiu nagrinėjamu klausimu, pažymėtina, jog Alytaus miesto savivaldybės taryba, būdama savivaldybės atstovaujamąja institucija, veikti bei leisti poįstatyminius teisės aktus gali tik pagal jai suteiktą, aiškiai apibrėžtą, kompetenciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad savivaldybių veikimo laisvės ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos. Savivaldybių kompetencija švietimo srityje yra reglamentuota Vietos savivaldos ir Švietimo įstatymuose. Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad viena iš valstybės perduotų funkcijų savivaldybėms yra priešmokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir profesinio orientavimo organizavimas, savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas, mokyklų (klasių), vykdančių bendrojo lavinimo programas ir skirtų šalies mokiniams, turintiems išskirtinių gabumų ar specialiųjų poreikių, išlaikymas. Švietimo įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinančioje savivaldybių atstovaujamųjų institucijų įgaliojimus švietimo valdymo srityje, nustatyta, jog savivaldybės atstovaujamoji institucija: 1) įgyvendina valstybinę švietimo politiką savivaldybėje, nustato ilgalaikius švietimo plėtros tikslus ir priemones jiems pasiekti; 2) steigia, reorganizuoja ir likviduoja savivaldybės administracijos švietimo padalinius; 3) formuoja ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas teikiančių mokyklų tinklą, sudaro sąlygas vaikų privalomajam švietimui vykdyti, inicijuoja, kad būtų formuojamas gyventojų poreikius atitinkantis profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo teikėjų tinklas, savarankiškai formuoja neformaliojo švietimo teikėjų tinklą.

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad Vietos savivaldos institucijų veikloje turi būti paisoma visų Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų pagrindinių vietos savivaldos principų, tarp jų teisėtumo principo, nustatančio, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (4 str. 6 p.). Taigi savivaldybių savarankiškumo ir veiklos principas nėra absoliutus ir jis neatleidžia viešojo administravimo teises ir pareigas turinčio subjekto (savivaldybės tarybos) nuo pareigos laikytis visų kitų viešosios teisės principų, tarp jų teisėtumo principo. Taigi atsakovas, įgyvendindamas jam pavestas funkcijas neturi diskrecijos teisės nustatyti aukštesnės galios teisės aktų nuostatų neatitinkantį teisinį reguliavimą.

Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktas numato, kad vienas iš pagrindinių principų, kuriuo yra grindžiama vietos savivalda, yra savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Taigi priimant teisės aktus ir įgyvendinant Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje pavestą funkciją turi būti laikomasi teisės aktų reikalavimų, inter alia, atsižvelgiama į prioritetinius vaikų, dalyvaujančių šveitimo programose, interesus.

Atsakovas savo poziciją grindžia Švietimo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, leidžiančiomis savivaldybės tarybai formuoti tam tikrą švietimo įstaigų tinklą. Atkreiptinas dėmesys, kad šia teisės norma savivaldybės tarybai pavesta vykdyti įgaliojimus tik toje valstybinio švietimo valdymo srityje, kuri susijusi su neformaliuoju švietimu. Tuo tarpu bendrojo lavinimo mokyklos, kurioms tiesiogiai taikomas Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimas Nr. T-95 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo optimizavimo kriterijų tvirtinimo" yra formaliojo švietimo, kaip jis apibrėžtas Švietimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, teikėjos. Formalusis švietimas, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas turi būti vykdomas pagal Švietimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje paminėtas Vyriausybės patvirtintas Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles.

Šių taisyklių 25.7 punktas numatė, kad klasės, tam tikrais atvejais jungtinės klasės sudaromos taip, kad užtikrintų bendrųjų ugdymo programų ir bendrųjų ugdymo planų įgyvendinimą ir atitiktų klasių, jungtinių klasių bendrosiose bendrojo ugdymo mokyklose sudarymo mokslo metų pradžioje kriterijus, nurodytus Taisyklių 1 priede, ir klasių, jungtinių klasių bendrojo ugdymo mokyklose specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams sudarymo mokslo metų pradžioje kriterijus, nurodytus Taisyklių 2 priede. Taisyklių 1 ir 2 prieduose nustatytas didžiausias mokinių skaičius klasėje, jungtinėje klasėje per mokslo metus gali būti didinamas ne daugiau kaip dviem mokiniais. Valstybinėje ar savivaldybės Mokykloje klasės mokinių skaičiaus vidurkis pagal bendrojo ugdymo programas gali būti mažesnis už nustatytąjį Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 (Žin., 2001, Nr. 57-2040; 2009, Nr. 158-7134), jeigu mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas bendrojo ugdymo mokyklai papildomai skiria tiek mokymo lėšų, kiek jų trūksta iki sumos, nustatytos vidutiniam mokinių skaičiui atitinkamos programos klasėje pagal Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką. Nevalstybinėje bendrojo ugdymo mokykloje klasių dydį nustato savininkas (dalininkų susirinkimas).

Metodikos 1 priedo 5 punktas nustatė mieste esančių bendrojo ugdymo mokyklų klasių mokinių skaičiaus vidurkį, kuriam esant taip sukomplektuotoms klasėms mokinio krepšelio lėšų turi pakakti: pradinio ugdymo programa (1-4 klasės) – 22, pagrindinio ugdymo programos 1 dalis (5-8 klasės) – 25, pagrindinio ugdymo programos 2 dalis (9-10 ir gimnazijos I-II klasės) – 25, vidurinio ugdymo programa (gimnazijos III-IV klasės) – 25.

Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad savivaldybei leidžiama padidinti didžiausią mokinių skaičių klasėje per mokslo metus ne daugiau kaip dviem mokiniais, o mažesnis klasės mokinių skaičiaus vidurkis gali būti nustatomas tik tuo atveju, kai mokyklos savininkas papildomai skiria mokymo lėšas. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šių prielaidų didinti ar mažinti mokinių skaičiaus vidurkį Alytaus miesto savivaldybėje nebuvo, todėl teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad nei Taisyklės, nei Metodika nesuteikė atsakovui įgalinimų nustatyti kitokį mokinių skaičiaus klasėse mokslo metų pradžioje vidurkį, nei nurodytas šiuose teisės aktuose.

Kartu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad aukštesnės galios teisės aktuose atsakovui nėra suteikta ir galimybė nustatyti papildomus kriterijus mokyklų tinklo optimizavimui - minimalų mokyklos patalpų užpildymo santykį ar patalpų plotą, tenkantį vienam mokiniui. Šiuo atveju atsakovas, priimdamas Sprendimą Nr.T-95, viršijo jam suteiktus įgaliojimus ir veikė ultra vires.

Pažymėtina, kad tiriamo atsakovo sprendimo 1.2 ir 1.3 punktai formaliąja prasme tiesiogiai neprieštarautų Taisyklėms ir Metodikai, nes jais nustatyta mokinių skaičiaus vidurkio intervalo žemutinė reikšmė atitinka Metodikos 1 priedo 5 eilutę, t.y. jais savivaldybė prisiėmė papildomą riziką leisti priimti daugiau mokinių į vieną mokyklos klasę, gaunant tiek pat mokinio krepšelio lėšų iš valstybės biudžeto. Tačiau vien atsakovo sprendimo 1.1, 2 bei 3 punktų panaikinimas atvertų dar didesnę sumaištį teisiniame reguliavime, kai vienu lokaliniu teisės aktu nustatyti kriterijai būtų taikomi pagrindinio ugdymo programoms, o Vyriausybės lygio teisės aktai įtvirtintų reikalavimus pradinio ugdymo programoms. Dėl šios priežasties pagrįstai pripažintas neteisėtu ir panaikintas visas Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimas Nr. T-95 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo optimizavimo kriterijų tvirtinimo"

Pripažinus, kad Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimas Nr. T-95 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo optimizavimo kriterijų tvirtinimo" prieštaravo Taisyklių 25.7 punktui , Metodikos 1 priedo 5 eilutėje nurodytiems reikalavimams, pagrįstai pripažinta, kad atsakovas, priimdamas tokį aktą pažeidė ir Viešojo administravimo įstatymo 3 dalies 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintą savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą bei Švietimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalį,

Atsakovo išsakyti argumentai dėl ginčijamo sprendimo sukeltų teisinių padarinių yra teisiškai nereikšmingi, nes administraciniai teismai tiria norminių teisės aktų atitikimą aukštesnės galios teisės aktams, neatsižvelgdami į tai, kokias teisines pasekmes jau sukėlė to norminio akto realizavimas praktikoje. Priešingu atveju realias teisines pasekmės sukėlęs, bet neteisėtas nuo jo priėmimo norminis teisės aktas nebūtų šalinamas iš teisinės sistemos, būtų toliau taikomas ir jo teisėtumo patikra taptų fikcija.

Atsakovo argumentai, susiję su optimaliu, racionaliu ir efektyviu savivaldybės lėšų naudojimu gali pagrįsti tik priimto teisės akto ekonominį tikslingumą, bet ne jo teisėtumą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį administraciniai teismai nevertina ginčijamo administracinio akto politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams ar uždaviniams dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino pareiškėjo ginčijamų atsakovo Sprendimo Nr.T-95 nuostatų atitikimą aukštesnės galios teisės aktams, todėl teismo sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo Alytaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas Ramūnas Gadliauskas Arūnas Sutkevičius