a0451b7e-8d23-4eac-9732-bc86226d61cb · Panevėžio apygardos teismas

                                                                                                               Civilinė byla Nr. 2A-367-198/2018                          Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01599-2017-7                                              Procesinio sprendimo kategorija:

 2.6.10.2.4.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 24 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Margaritos Dzelzienės ir Zinos MickevičiÅ«tės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Atisa“ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2018 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-76-1000/2018 pagal MB „Atisa“ ieÅ¡kinį atsakovams A.

L., Ž. K., trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Ragila“ dėl administravimo išlaidų priteisimo.  Teisėjų kolegija n u s t a t ė: Ginčo esmė Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti 4 800 Eur administravimo išlaidas solidariai iš atsakovų A. L., Ž. K..Nurodė, kad UAB „Ragila“ 2016 m. balandžio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016 m. balandžio 23 d., iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta MB „Atisa“.

Ä®monės valdymo organai įpareigoti perduoti administratoriui MB „Atisa“ įmonės turtÄ pagal balansÄ ir visus dokumentus, tačiau nei dokumentai, nei turtas nebuvo perduoti. Įmonės nemokumas vertinamas pagal vieÅ¡ai prieinamus duomenis, kurie buvo teikti nuo 2006 iki 2011 metų. UAB „Ragila“ yra nemoki jau nuo 2009 m., o iki 2016 m. balandžio 13 d. įmonės padėtis dar pablogėjo, t. y. iÅ¡augo įmonės įsiskolinimai kreditoriams. Ä®monė nuo 2010 m. balandžio 26 d. nebemokėjo mokestinių prievolių Valstybinei mokesčių inspekcijai, o nuo 2012 metų įmonės akcijų perleidimo Ž.

K. nebebuvo vykdoma veikla, nebeteikiami finansinės atskaitomybės dokumentai.Dar vadovaujant A. L., jis turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu (toliau ir – ABÄ®) ir įmonei tapus nemokiai 2009 m., atkurti įmonės mokumÄ per 6 mėnesius, tačiau imperatyvių įstatymo reikalavimų nevykdė. Taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ir – Ä®BÄ®) 8 straipsnio 1 dalimi nei A. L., nei vėliau Ž. K. nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Dėl to jie turi atlyginti bankroto administratorei administravimo iÅ¡laidas. Neįmanoma nustatyti, kuris atsakovas iÅ¡Å¡vaistė įmonės turtÄ , todėl administravimo iÅ¡laidas praÅ¡oma priteisti iÅ¡ jų solidariai. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Pirmosios instancijos teismas 2018 m. sausio 10 d. sprendimu ieÅ¡kovės MB „Atisa“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui A. L. 650 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 51,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas valstybei.Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalÄ dėl to, jog apmoka savo iÅ¡laidomis administravimo iÅ¡laidas.

Teismas pasisakė, kad atsakovas A. L., bÅ«damas įmonės vadovu ir akcininku jau 2010 metais turėjo pareigÄ suÅ¡aukti akcininkų susirinkimÄ ir priimti sprendimÄ atkurti įmonės nuosavÄ kapitalÄ akcininkų įnaÅ¡ais arba priimti sprendimÄ dėl įmonės likvidavimo, o Å¡ių veiksmų neatlikęs atsakovas A. L., buvęs UAB „Ragila“ direktorius ir akcininkas, neįvykdė Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos. Atsakovas Ž. K. 2012 m. spalio 18 d. tapęs UAB „Ragila“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi, turėjo tokiÄ pačiÄ pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo kaip ir buvęs bendrovės vadovas, tačiau pareigos neįvykdė.

Pažymėtina, kad Ž. K. tapus UAB „Ragila“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, jis toliau įmonėje veiklos nevykdė ir finansinių dokumentų nebeteikė. Konstatavo, kad byloje nustatyti neteisėti atsakovų A. L. ir Ž. K. veiksmai (neveikimas), t. y. laiku nesikreipiant į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl įmonei bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir taip pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas.Teismas sprendė, kad jeigu atsakovas A. L. bÅ«tų kreipęsis į teismÄ nelaukdamas, kol įmonėje faktiÅ¡kai neliks turto, administravimo iÅ¡laidos bÅ«tų apmokėtos iÅ¡ lėšų, gautų pardavus įmonės turtÄ .

Jeigu atsakovai A. L. ir Ž. K., bÅ«dami įmonės vadovais, bÅ«tų kreipęsi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo iÅ¡laidoms apmokėti, jie bÅ«tų įpareigoti įmokėti į depozitÄ pinigų sumÄ , reikalingÄ administravimo iÅ¡laidoms padengti, ir administravimo iÅ¡laidos tokiu bÅ«du bÅ«tų apmokėtos. Taigi nagrinėjamu atveju tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (neapmokėtų administravimo iÅ¡laidų) yra priežastinis ryÅ¡ys, nes bÅ«tent atsakovų, kaip įmonės vadovų, pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymas sÄ lygojo situacijÄ , kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jo patirtų bankroto administravimo iÅ¡laidų.Pažymėjo, kad nustačius, jog įmonės vadovai – atsakovai A.

L. ir Ž. K., atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jų kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.248 straipsnio 1 dalis). Sprendė, jog atsakovas A. L. nepaneigė savo kaltės dėl žalos padarymo. Be to, administravimo iÅ¡laidos bÅ«tų atsiradusios nepriklausomai nuo to, kas kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl tai neatleidžia atsakovo A. L. nuo žalos atlyginimo, kadangi bÅ«damas įmonės vadovas, žinodamas realiÄ Ä¯monės finansinę padėtį, turėjo įstatyme imperatyviai įtvirtintÄ pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo.

Atsakovas Ž. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, nesistengė įrodinėti savo nekaltumo, todėl CK 6.248 straipsnio 1 dalyje numatyta prezumpcija nepaneigta. Ž. K. nuo 2012 m. spalio 18 d. tapęs įmonės savininku, nebeteikė jokių finansinių dokumentų Juridinių asmenų registrui, veiklos toliau nevykdė, todėl laikoma, kad jis nesikreipdamas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Ragila“, t. y. nerūpestingai neveikdamas, dėl ko jai nebeturint turto bendrovė nebegali atsiskaityti su kreditoriais, įskaitant ir administratorių, jis būdamas bendrovės valdymo organu nesilaikė jam įstatyme numatytų pareigų.

Pasisakė, kad administravimo lėšų panaudojimas ir pagrindimas yra fakto klausimas ir administravimo išlaidų pagrindimo pareiga tenka įmonės administratoriui. Įstatymas vienareikšmiškai formuluoja, kad atlyginama tik tai, kas buvo apmokėta, t. y. faktiškai patirtos išlaidos. Byloje nėra duomenų, jog administratorius būtų turėjęs kokių nors realių išlaidų, kurias jis apmokėjo. Ieškovas neįrodė, jog patyrė kokias nors administravimo išlaidas (su darbo santykiais susijusiomis išmokomis, išlaidomis įmonės auditui, turto įvertinimui, nuomai, apsaugai, pardavimui, atliekų sutvarkymui, teisinėms paslaugoms, ryšio paslaugoms, komunaliniams mokesčiams ir kt.).

Teismui nėra pateikti jokie raÅ¡ytiniai įrodymai, kad aukščiau minėtomis teismo priimtomis nutartimis nustatytos administravimo lėšų sumos buvo apmokėtos administratoriaus lėšomis, o tai reiÅ¡kia, jog bankroto administratorius neįrodė patirtos žalos fakto. Dėl to reikalavimÄ dėl 4 800 Eur administravimo iÅ¡laidų priteisimo atmetė kaip neįrodytÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 178 straipsnis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė MB „Atisa“ praÅ¡o Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2018 m. sausio 10 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

PraÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, kad apeliacinį skundÄ teikia tik dėl sprendimo dalies, kuria konstatuota, jog ieÅ¡kovė neįrodė žalos fakto, t. y. realias iÅ¡laidas, kurias praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų. Palaiko sprendimo dalis, jog yra visos kitos sÄ lygos žalai iÅ¡ atsakovų priteisti: neteisėta veika, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikų ir žalos, kaltė. Pažymi, kad bankroto administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedÅ«ras, turi teisę gauti už tai atlyginimÄ ir iÅ¡laidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimÄ , kompensavimÄ .

Teismų praktika nėra vienoda – skirtingi teismai skirtingai aiÅ¡kina ieÅ¡kovės pareigÄ Ä¯rodyti žalos buvimo faktÄ . Dalyje analogiÅ¡kų bylų nekvestionuojama ir neanalizuojama administravimo iÅ¡laidų sudėtis ar dydis, patvirtintas bankroto bylÄ nagrinėjančio teismo, kai yra taikomas supaprastintas bankroto procesas. Laikoma, kad administravimo iÅ¡laidų suma yra įrodyta įsiteisėjusiu procesiniu dokumentu, todėl jos dydžio papildomai įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kitais atvejais, kuriais remiamasi skundžiamame sprendime, reikalaujama pagrįsti teismo nutartimi patvirtintÄ iÅ¡laidų sÄ matÄ realiai patirtomis iÅ¡laidomis. Teigia, jog atsižvelgiant į nevienodÄ teismų praktikÄ ir iÅ¡kilusiÄ bÅ«tinybę, teikia naujus įrodymus – administravimo iÅ¡laidų, vykdant BUAB „Ragila“ bankroto procedÅ«ras, lentelę, ir nurodytas 4 800 Eur iÅ¡laidas patvirtinančius raÅ¡ytinius įrodymus. PraÅ¡o naujus įrodymus priimti (CPK 314 straipsnis) ir bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.Atkreipia dėmesį, kad administratoriui paskirtas atlyginimas, kaip viena iÅ¡ sudėtinių administravimo iÅ¡laidų dalių, neturi bÅ«ti įrodinėjamas.

Negautas atlyginimas yra realiai patirta žala, todėl Å¡ios dalies atskirai įrodinėti nereikia. Teismas nepagrįstai neįvertino Å¡ios aplinkybės. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas A. L. praÅ¡o ieÅ¡kovės MB „Atisa“ apeliacinio skundo netenkinti. Taip pat praÅ¡o atsisakyti priimti apeliantės pateiktus naujus įrodymus, priteisti patirtas 300 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apeliaciniame procese.Nurodo, kad faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad buvo realios galimybės atkurti įmonės „matematinį“ nemokumÄ , atsiskaityti su visais kreditoriais ir ateityje dirbi pelningai, tačiau tai nebuvo pasiekta dėl nuo atsakovo valios nepriklausančių aplinkybių, nes naujasis savininkas nebevystė įmonės veiklos.Teigia, kad ĮBÄ® 10 straipsnio 10 dalies 3 punkto ir 11 dalies norma, kuria grindžiamas ieÅ¡kinys, įsigaliojo tiktai nuo 2013 m. spalio 1 d.

Jis nuo 2012 m. spalio 10 d. jau nebebuvo įmonės vadovu ar akcininku, todėl ši teisės norma jo atžvilgiu negali būti taikoma. Ieškinys yra nepagrįstas vien dėl šios aplinkybės.Pažymi, kad ieškovė nepateikė įrodymų bei faktinių duomenų apie jos apmokėtas išlaidas, nors tokia pareiga jai nustatyta įstatymo (CPK 178 straipsnis). Įstatyme nustatyta galimybė prašyti iš atsakingų asmenų tik administratoriaus realiai patirtų (apmokėtų) išlaidų, todėl ieškovė, visų pirma, turėjo įrodyti kokias išlaidas realiai apmokėjo, kokias pajamas BUAB gavo bankroto procedūros metu (iš parduoto turto, kreditoriaus ir pan.), ir ar tos gautos pajamos buvo nepakankamos realiai turėtoms išlaidoms padengti.

Nurodo, kad ieÅ¡kinys nebuvo grindžiamas bendromis akcininko/vadovo civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis, o tik Ä®BÄ® 10 straipsnio 10 dalies 3 punkto ir 11 dalies normų taikymu, todėl nagrinėjamas ginčas turi bÅ«ti sprendžiamas tik Å¡iose ribose bei neiÅ¡einant už ieÅ¡kinio ribų. Patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytas reikalavimas priteisti 4 800 Eur administravimo iÅ¡laidų ir nebuvo praÅ¡oma priteisti žalos atlyginimo. Pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodyta kasacinės instancijos teismo praktika liečia ne Å¡ios bylos ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ .Teigia, kad prie apeliacinio skundo pateiktus naujus įrodymus apeliantė teismui nepateikė be jokių svarbių ir/ar tai pateisinančių priežasčių, todėl turi bÅ«ti taikoma CPK 314 straipsnyje nustatyta sankcija - apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai (nauji įrodymai) atsisakytini priimti.Taip pat teigia, kad jo vadovavimo įmonei laikotarpiu nebuvo pagrindo kelti įmonei bankroto bylos, todėl nėra jo kaltės dėl nesikreipimo į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Civilinės atsakomybės taikymui bÅ«tina savarankiÅ¡kai nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas.Pažymi, kad sprendžiant dėl reikalingumo kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo į teismÄ , turi bÅ«ti taikomos ir ABÄ® 38 straipsnio 3 dalies taisyklės. IeÅ¡kinyje nurodytu laiku nebuvo jokio pagrindo daryti iÅ¡vadai, kad įmonė negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais.

Jo vadovavimo įmonei laikotarpiu ji vykdė įsipareigojimus ir veiklÄ . Akcentuoja, kad jo kaltės dėl įmonės bankroto ir to pasėkoje neatsikaitymo su kreditoriais nėra, nes negali bÅ«ti atsakingas už įmonės veiklÄ ir aplinkybes, kurios įvyko po jo pasitraukimo iÅ¡ verslo bei iÅ¡ darbo laikotarpio. Nurodo, kad vertinant jo elgesio atitikimÄ sÄ Å¾iningo elgesio standartui, turėtų bÅ«ti vadovaujamasi ir kasacinio teismo suformuota praktika dėl įmonės vadovo atsakomybės, taikytinos su įmonės nemokumo atsiradimo momentu ir vadovo atsakomybe dėl bankroto bylos neiÅ¡kėlimo, kiek tai susijęs su tuo tikslu (įmonės nemokumo fakto) faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu (t. y. su reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, nulemiančių konstatavimÄ , kad įmonė yra nemoki, nustatymu ir vertinimu).

Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė administravimo iÅ¡laidų, vykdant BUAB „Ragila“ bankroto procedÅ«ras, lentelę, turėtas iÅ¡laidas patvirtinančias PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras, mokėjimo kvitus.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į pačios apeliantės argumentus, kad teismų praktika dėl reikalavimo pagrįsti žalos dydį nėra vienoda, įrodymai, pagrindžiantys administravimo išlaidas turėjo būti teikiami pirmosios instancijos teismui. Įvertinus apeliantės paaiškinimus, nėra jokio pagrindo išvadai, kad naujų įrodymų būtinybė iškilo vėliau, t. y. tik pirmosios instancijos teismui atmetus ieškinį dėl patirtos žalos faktinio nepagrindimo. Pastebėtina ir tai, kad atsakovas A.

L. jau pirmame pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovė nėra pateikusi jokių įrodymų ir faktinių duomenų apie turėtas iÅ¡laidas. Tuo pagrindu daroma iÅ¡vada, jog naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme bÅ«tinumas nebuvo pagrįstas. Dėl Å¡ių priežasčių apeliantės pateiktus dokumentus atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis).Apeliantė taip pat pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, šį praÅ¡ymÄ grįsdama tuo, kad pateikiami nauji įrodymai.

Pagal civilinio proceso įstatyme įtvirtintÄ bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį turiniu, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas. Netenkinus apeliantės praÅ¡ymo priimti naujus įrodymus, teismas jų netiria ir nevertina.

Pateiktuose procesiniuose dokumentuose iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti ginčo dalyko esmę sudarantys argumentai, byloje pakanka duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima įvertinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka. Ginčas byloje yra kilęs dėl įmonės vadovo ir jos vienintelio akcininko atsakomybės ieÅ¡kovei įrodinėjant, kad jie pažeidė Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo tuo atveju, kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais).

Kaip pagrįstai, remdamasis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, nurodė aktualiu nagrinėjamam ginčui klausimu pirmosios instancijos teismas, Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio Ä®BÄ® nuostatų aiÅ¡kinimo kontekste reiÅ¡kia pareigÄ kreiptis į teismÄ Ä¯monei tapus nemokia Ä®BÄ® prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė. Apeliantė MB „Atisa“ nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl pareigos įrodinėti žalos dydį.

Kitų skundžiamame teismo sprendime nustatytų civilinės atsakomybės sÄ lygų: neteisėtų atsakovų A. L. ir Ž. K. veiksmų (neveikimo) laiku nesikreipiant į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl įmonei bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir taip pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (neapmokėtų administravimo iÅ¡laidų), A. L. ir Ž. K. kaltės dėl žalos padarymo, egzistavimo apeliantė neginčija ir joms pritaria.

Å ioje byloje ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 4 800 Eur administravimo iÅ¡laidas, kadangi bankrutavusiai įmonei turto neturint, jos bankroto administratorei nėra atlygintos. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad atlyginamos tik faktiÅ¡kai patirtos iÅ¡laidos. Tiek ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde apeliantės esminis argumentas Å¡iuo klausimu, kad administravimo iÅ¡laidų suma yra įrodyta įsiteisėjusiais procesiniais dokumentais - Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 23 d., 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimis, kuriomis patvirtinta 1 000 Eur ir 10 MGL (3 800 Eur) administravimo iÅ¡laidų sÄ mata, todėl iÅ¡laidų dydžio papildomai įrodinėti nereikia.

Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės teiginiais sutinka iš dalies.Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2B-1669-436/2016 UAB „Ragila“ pripažinta nemokia ir jai iškelta bankroto byla. Nutartyje konstatuota, kad įmonės vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nėra, veikla nevykdoma, dirbančių asmenų nėra, finansinės atskaitomybės dokumentai neteikiami nuo 2012 metų. Nuo 2005 m. balandžio 27 d. iki 2012 m. spalio 18 d.

UAB „Ragila“ direktoriumi ir akcininku buvo atsakovas A. L., nuo 2012 m. spalio 18 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo direktoriumi ir akcininku buvo atsakovas Ž. K.. UAB „Ragila“ valdymo organai nevykdė teismo įpareigojimo perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ ir visus dokumentus. 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi bankroto byloje patvirtinta BUAB „Ragila“ 1 000 Eur lėšų suma, kuriÄ administratorius turi teisę naudoti administravimo iÅ¡laidoms apmokėti iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ , paliekant administratoriui teisę perskirstyti sÄ matÄ pagal poreikį. 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi BUAB „Ragila“ taikyta supaprastinta bankroto procedÅ«ra. 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi patvirtinta BUAB „Ragila“ administravimo iÅ¡laidų sÄ mata 10 MMA, iÅ¡ jo 3 MMA skiriant bankroto administratoriaus atlyginimui, visam bankroto procesui iki įmonės iÅ¡registravimo iÅ¡ Juridinių asmenų registro.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, bankroto procedÅ«ra nėra baigta.Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ nagrinėjamoje byloje (kaip ir kitose dėl žalos atlyginimo), ieÅ¡kovė turi įrodyti atsakovų neteisėtus veiksmus, žalos faktÄ ir dydį, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, o atsakovai paneigti savo kaltės prezumpcijÄ (CK 6.246-6.249 straipsniai). Kartu galioja ir bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė, įtvirtinta CPK 12 ir 178 straipsniuose – kiekvienas suinteresuotas asmuo privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.Å iame kontekste paminėtini ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai, susiję su įrodinėjimu bei įrodymų vertinimu.

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.).Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad kreditorius, įmokėjęs pagal Å¡io straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytÄ sumÄ , ar prisiėmęs rizikÄ administratorius, kuris pagal Å¡io straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo iÅ¡laidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir iÅ¡registravus įmonę turi teisę kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti kreditoriui įmokėtÄ sumÄ ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo iÅ¡laidas iÅ¡ įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad Å¡is (Å¡ie), įmonei tapus nemokia, nepateikė pareiÅ¡kimo teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei.

Ä®monės vadovas, savininkas (savininkai) kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai.Kaip iÅ¡samiai iÅ¡analizavo ir pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovų A. L. ir Ž. K., kaip įmonės vadovų, pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymas sÄ lygojo situacijÄ , kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo ir kitų administravimo iÅ¡laidų. Dėl to atsakovams tenka pareiga sumokėti administratoriui administravimo iÅ¡laidas.

Å iuo atveju – administratoriui padaryta žala yra laikoma iÅ¡vestine iÅ¡ įmonei padarytos žalos. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už pavedimo sutarties vykdymÄ (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalies nuostatos numato galimybę atlyginti tik tokias iÅ¡laidas, kurias administratorius apmokėjo savo lėšomis. Administravimo iÅ¡laidų panaudojimas ir pagrindimas yra fakto klausimas ir jo pagrindimo pareigÄ Å¡iuo atveju turi ieÅ¡kovė.

Apeliantė byloje priteistinų administravimo iÅ¡laidų dydį grindžia įsiteisėjusiomis Kauno apygardos teismo nutartimis BUAB „Ragila“ bankroto byloje, kuriomis buvo patvirtintos administravimo iÅ¡laidų sÄ matos ir bankroto administratorei skiriamas atlyginimas. Ä®BÄ® 36 straipsnio 3 dalis numato, kad bankroto administravimo iÅ¡laidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais iÅ¡mokų), kuriems bÅ«tina dalyvauti bankroto procese, iÅ¡skyrus darbuotojus, dalyvaujančius Å«kinėje komercinėje veikloje, iÅ¡laidos įmones auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užterÅ¡to dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintas iÅ¡laidos.

Prie bankroto administravimo iÅ¡laidų negali bÅ«ti priskiriamas iÅ¡laidos, susijusios su Å«kine komercine veikla, iÅ¡skyrus iÅ¡ Å«kinės komercinės veiktos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimÄ Å«kinei komercinei veikiai mokamÄ atlyginimo dalį. Tokiu bÅ«du, administravimo iÅ¡laidos ir administratoriaus teisė gauti atlyginimÄ , kuris yra administravimo iÅ¡laidų sudėtinė dalis (Ä®BÄ® 36 straipsnio 3 dalis), atsiranda nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo.Nagrinėjamu atveju 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi bankroto byloje patvirtintas 3 MMA bankroto administratoriaus atlyginimas visam bankroto procesui iki įmonės iÅ¡registravimo iÅ¡ Juridinių asmenų registro.

Minėta nutartis įsiteisėjusi. Nutartyje nustatytas bankroto administratoriaus atlyginimo dydis atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintose Bankroto administravimo iÅ¡laidų rekomendacinių dydžių sÄ raÅ¡o ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimÄ nustatymo taisyklėse nustatytÄ minimalų administratoriaus atlyginimo dydį, kai mažai įmonei taikomas supaprastintas bankroto procesas. Dėl to, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad administratorės negautas atlyginimas yra realiai patirta žala ir Å¡i administravimo iÅ¡laidų dalis papildomo pagrindimo nereikalauja.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. minimali mėnesinė alga – 380 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. 644 Dėl minimaliojo darbo užmokesčio). Todėl esant nustatytoms kitoms atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygoms bankroto administratorius reikalavimas dalyje dėl 1 140 Eur (380 Eur x 3) atlyginimo administratorei priteisimo yra pagrįstas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad nuo 2009 metų BUAB „Ragila“ įsipareigojimai tik augo, o turimas turtas, kurį sudarė daugiausiai trumpalaikis turtas, t. y. per vienerius metus gautos sumos, mažėjo.

Pagal pateiktus balansus įmonė jau 2010 metais buvo nemoki. Ä®siteisėjusia Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi konstatuota, kad UAB „Ragila“ jau 2011 metais atitiko Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuojamÄ Ä¯monės nemokumo sÄ vokÄ . Priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Dėl to, atsakovas A. L., bÅ«damas įmonės vadovu ir akcininku, turėjo imtis priemonių įmonės mokumui atkurti arba kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Ž. K. taip pat Å¡ių pareigų nevykdė. Todėl abu atsakovai laikytini solidariai atsakingais už tokių pareigų neįvykdymo pasekmes (CK 6.279 straipsnis).Dėl likusios administravimo iÅ¡laidų sumos teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad byloje nėra pateikti jokie faktiniai duomenys, kas sudaro Å¡ias iÅ¡laidas, raÅ¡ytiniai įrodymai, kad minėtomis teismo nutartimis nustatytos administravimo sÄ matos sumos buvo apmokėtos administratorės lėšomis.

Bankroto administratorė neįrodė kitų patirtų iÅ¡laidų (žalos) fakto ir, kad įgijo teisę į jų atlyginimÄ Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalies pagrindu (CPK 12, 178, 185 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bankroto procesas dar nėra pasibaigęs, todėl nėra pagrįsta sutikti, kad visÄ sÄ matoje nurodytÄ administravimo iÅ¡laidų sumÄ ieÅ¡kovė yra faktiÅ¡kai patyrusi ar patirs ateityje.Pastebėtina ir tai, kad pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalies nuostatas ieÅ¡kovė turi teisę kreiptis į teismÄ dėl administravimo iÅ¡laidų priteisimo tiek bankroto proceso metu, tiek iÅ¡registravus įmonę.

Todėl ir iÅ¡registravus įmonę ieÅ¡kovė turės teisę kreiptis į teismÄ dėl patirtų administravimo iÅ¡laidų priteisimo.Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime labai iÅ¡samiai iÅ¡analizavo ir pasisakė dėl kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų: atsakovų A. L. ir Ž. K. veiksmų (neveikimo) laiku nesikreipiant į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl įmonei bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir taip pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (neapmokėtų administravimo iÅ¡laidų), atsakovų kaltės (6.248 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo taikytu įstatyminiu reglamentavimu, kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu, argumentais pilnai sutinka ir jų iÅ¡ naujo nekartoja. Kaip jau minėta, apeliantė su Å¡ia sprendimo dalimi sutinka. Atsakovas A. L. pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundÄ nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis civilinės atsakomybės sÄ lygomis, tačiau apeliacinio skundo neteikė, konkrečių argumentų dėl nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesuformulavo.

Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ dalis dėl faktinių aplinkybių, įstatymo taikymo, atsakomybės sÄ lygų iÅ¡ esmės yra identiÅ¡ka atsiliepimui į patikslintÄ ieÅ¡kinį, todėl savaime nesuponuoja kitokio situacijos vertinimo ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias žalÄ (negautas pajamas), procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ , dėl ko byla dalyje dėl atlyginimo bankroto administratoriui priteisimo buvo iÅ¡spręsta neteisingai, o teismo sprendimo Å¡ioje dalyje negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl atlyginimo bankroto administratoriui priteisimo panaikinamas ir Å¡ioje dalyje priimamas naujas sprendimas. Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.IÅ¡ dalies panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , keičiamas priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teik ieÅ¡kinys, tiek apeliacinis skundas tenkinamas 23,27 proc., proporcingai patenkintai ir atmestai reikalavimų daliai paskirstomos Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos bei priteisiamas žyminis mokestis valstybei (CPK 93 straipsnio 2, 3, 4 dalys).Procesinių dokumentų iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme sudaro 51,56 Eur. Apeliacinės instancijos teismas tokių iÅ¡laidų nepatyrė. Atsakovams lygiomis dalimis tenkanti atlyginti Å¡ių iÅ¡laidų dalis - 12,26 Eur. Taip pat iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteistinas – 34 Eur žyminis mokestis už ieÅ¡kinį ir 26 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4, 7 dalys).

Viso iÅ¡ atsakovų valstybei priteistina po 36,13 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas A. L. patyrė 650 Eur iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Jam iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 495,63 Eur Å¡ių iÅ¡laidų dalis. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovė patyrė              200 Eur iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, atsakovas A. L. – 300 Eur iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

IeÅ¡kovei atlygintina 47,5 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dalis, priteistina iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis, t. y. 23,75 Eur. Atsakovui A. L. atlygintina advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų dalis sudaro 228,75 Eur, ji priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės.Viso atsakovui A. L. iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų dalis sudaro 724,38 Eur (495,63 + 228,75). Atlikus ieÅ¡kovei ir atsakovui A. L. priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų tarpusavio įskaitymÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui A.

L. priteistina 700,63 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (724,38 -23,75).Apeliantei grÄ Å¾intinas paduodant apeliacinį skundÄ sumokėtas 108 Eur žyminis mokestis (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2018 m. sausio 10 d. sprendimÄ dalyje dėl administratoriaus atlyginimo priteisimo panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ .Priteisti solidariai iÅ¡Â A.

L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 140 Eur (vienas tÅ«kstantis vienas Å¡imtas keturiasdeÅ¡imt eurų) bankroto administratoriaus atlyginimÄ â€“ MB „Atisa“, įmonės kodas 304097099, naudai. Priteisti iÅ¡ Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,75 Eur (dvideÅ¡imt trys eurai 75 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas – MB „Atisa“, įmonės kodas 304097099, naudai.Priteisti iÅ¡ MB „Atisa“, įmonės kodas 304097099, 700,63 Eur (septyni Å¡imtai 63 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovo A.

L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.Priteisti iÅ¡Â A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 36,13 Eur (trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i eurai 13 ct) iÅ¡ kiekvieno bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei, Å¡ias iÅ¡laidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660). KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . GrÄ Å¾inti MB „Atisa“, įmonės kodas 304097099, 108 Eur (vienas Å¡imtas aÅ¡tuoni eurai) žyminį mokestį, sumokėtÄ 2018 m. vasario 8 d.

AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu. Mokesčio grÄ Å¾inimÄ pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teisėjos                                                                                                 Margarita Dzelzienė                                                                                   Birutė Jonaitienė                                                                                Zina MickevičiÅ«tė