a043cefe-b9d2-43e7-ae1f-e99992c6b97c · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-992-259/2015Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00109-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 103.4;106.3;122.2;122.3; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo S. T. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-289-445/2015 pagal ieÅ¡kovo S. T.

K. ieÅ¡kinį atsakovams A. S., V. S. dėl teises pažeidžiančių veiksmų nutraukimo, n u s t a t ė :                                             I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė teisme ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o uždrausti atsakovams A. S. ir V. S. naudoti 23/50 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ne pagal jų funkcinę paskirtį, uždraudžiant atsakovams vykdyti Å«kinę – komercinę veiklÄ be bendraturčio S. T.

K. sutikimo. Nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 27/50 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 27/50 dalys inžinerinių statinių – lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Kita dalis 23/50 nurodyto gyvenamojo namo ir 23/50 dalis inžinerinių statinių bei ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui A.

S.. GyvenamÄ jį namÄ bei inžinerinius statinius jie, kaip bendraturčiai, valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Naudojimosi turtu tvarka nėra nustatyta, tačiau faktiÅ¡kai yra nusistovėjusi naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarka. Atsakovai, neatsižvelgdami į ieÅ¡kovo, kaip bendraturčio teises ir teisėtus interesus, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name ir bendrame kieme vykdo Å«kinę komercinę veiklÄ â€“ teikia apgyvendinimo, kaimo turizmo paslaugas ir nuomoja gyvenamojo namo dalį bei Å«kinį pastatÄ , kuris yra bendrame name.

IeÅ¡kovas nurodo, kad tokie atsakovų veiksmai pažeidžia bendraturčio teises netrukdomai naudotis savo nuosavybe pagal tikrÄ jÄ jos paskirtį, todėl jis priverstas kreiptis į teismÄ dėl jo teises pažeidžiančių veiksmų nutraukimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 6 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovui 30 dienų nuo Å¡ios nutarties įteikimo dienos terminÄ paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumams – pateikti įrodymus apie valdomų pastatų nuosavybės teise nustatytÄ realiÄ jÄ dalį (nustatytÄ pastatų naudojimosi tvarkÄ ), kuri įregistruota vieÅ¡ame nekilnojamojo turto registre.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, apie realiÄ jÄ pastatų valdomÄ dalį, t. y. kokia yra nustatyta naudojimosi tvarka pagal idealiÄ sias nuosavybės dalis. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas turi pagrįsti, kad nuosavybės teisių dalys yra realiai nustatytos ir yra pažeidžiamos atsakovų veiksmų. Kadangi nagrinėjamu atveju bendraturčiai nėra pasinaudoję aukščiau nurodyta tvarka, todėl nėra galimybės nustatyti, kuriÄ ginčo pastatų dalį ieÅ¡kovas priskiria prie savo nuosavybės dalies ir kuriÄ bÅ«tent dalį realiai valdo kiekviena iÅ¡ Å¡alių.

                               III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Apeliantas nurodo, kad naudojimosi turtu tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta ir registruota vieÅ¡ame registre, kadangi faktiÅ¡kai tarp bendraturčių yra nusistovėjusi naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarka ir ginčo dėl to nėra. Ginčas tarp bendraturčių yra kilęs dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto naudojimo ne pagal tikslinę paskirtį, naudojant gyvenamosios paskirties pastatÄ verslo tikslais, taip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei bendraturčio teises.

Apelianto nuomone, Å¡io ginčo sprendimui neturi įtakos faktas, kad reali naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka tarp bendraturčių nėra įregistruota vieÅ¡ame registre, todėl teismas nepagrįstai įpareigojo pateikti vieÅ¡ame registre įregistruotÄ pastatų naudojimosi tvarkÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, teisėtumo ir pagrįstumo.Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybÄ , nustatė minimalius kreipimosi į teismÄ reikalavimus (teikiamų dokumentų formos ir turinio prasme) (CPK 111 str.).

Papildomi reikalavimai, keliami ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimui, kaip specialiam Å¡alies procesiniam dokumentui, yra įtvirtinti CPK 135 straipsnyje. Nustatęs, kad ieÅ¡kinys neatitinka formalių reikalavimų, vadovaudamasis CPK 115, 138 straipsniais, teismas priima nutartį skirti ieÅ¡kovui terminÄ procesinio dokumento trÅ«kumams paÅ¡alinti.LR Konstitucijos 30 straipsnis, CPK 5 straipsnio 1 dalis garantuoja kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Civilines teises teismas gina įstatymų nustatyta tvarka nevirÅ¡ydamas savo kompetencijos, LR CK 1.138 straipsnyje nurodytais bÅ«dais. Kokiu Å¡ioje normoje nustatytu bÅ«du ginti savo teisę arba įstatymų saugomÄ interesÄ , pasirenka ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinyje nurodydamas reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykÄ ) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimÄ (ieÅ¡kinio pagrindas). Ginčo santykių teisinį kvalifikavimÄ atlieka teismas. Nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kovas S. T. K. pareiÅ¡kė teisme ieÅ¡kinį CK 4.98 straipsnio pagrindu atsakovams A.

S. ir V. S., kuriuo praÅ¡oma uždrausti atsakovams naudoti 23/50 dalis gyvenamojo namo ir Å«kinį pastatÄ , esančius adresu (duomenys neskelbtini), ne pagal jų funkcinę paskirtį, uždraudžiant atsakovams vykdyti Å«kinę - komercinę veiklÄ be bendraturčio (ieÅ¡kovo) sutikimo. Taigi, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas atsakovams reiÅ¡kia iÅ¡ daiktinės teisės - bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo ir naudojimo teisės atsirandantį reikalavimÄ , t. y. jo teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe pažeidimo.

Pagal įstatymu nustatytÄ reglamentavimÄ daikto savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikÅ¡damas negatorinį ieÅ¡kinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , skundžiama nutartimi nustatė terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumui paÅ¡alinti - įpareigojo ieÅ¡kovÄ pateikti įrodymus apie valdomų pastatų nuosavybės teise nustatytÄ realiÄ jÄ dalį (nustatytÄ pastatų naudojimosi tvarkÄ ), kuri įregistruota vieÅ¡ame nekilnojamojo turto registre.

Pirmosios instancijos teismo nuomone, ieÅ¡kovas turi pagrįsti, kad nuosavybės teisių dalys yra realiai nustatytos ir yra pažeidžiamos atsakovų veiksmų, todėl ieÅ¡kovas turi pateikti įrodymus apie realiÄ jÄ pastatų valdomÄ dalį, t. y. kokia yra nustatyta tarp Å¡alių naudojimosi tvarka pagal idealiÄ sias nuosavybės dalis. Su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pažymėtina, jog dėl negatorinio ieÅ¡kinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad savininkas, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį CK 4.98 straipsnio pagrindu, turi įrodyti dvi aplinkybes: pirma, kad jis yra turto savininkas; antra, kad jo teisės yra pažeistos.

Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011, 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju kaip patvirtina prie ieškinio pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (b. l. 8-15), ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 27/50 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 27/50 dalys inžinerinių statinių – lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Kita dalis - 23/50 dalys nurodyto gyvenamojo namo ir 23/50 dalys inžinerinių statinių bei Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui A. S.. Naudojimosi turtu tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta ir nėra registruota vieÅ¡ame registre, tačiau kaip ir nurodė pareiÅ¡kime ieÅ¡kovas, faktiÅ¡kai tarp bendraturčių yra nusistovėjusi naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarka ir ginčo dėl to nėra. Ä®statymas nenumato bendraturčiams pareigoms bet kuriuo atveju nusistatyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo objekto naudojimosi tvarkÄ ir jÄ Ä¯registruoti vieÅ¡ame registre.

Kiekvienas iÅ¡ bendraturčių turi teisę reikalauti jÄ nustatyti teismo tvarka, kai yra nesutarimas tarp bendraturčių dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos (CK 4.75 str. 1 d.). Å iuo atveju, kaip minėta ankščiau, ginčas tarp bendraturčių kilo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto naudojimo ne pagal tikslinę paskirtį, atsakovams naudojant bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomÄ gyvenamosios paskirties pastatÄ verslo tikslais (teikiant apgyvendinimo, kaimo turizmo, paslaugas ir nuomojant gyvenamojo namo dalį bei Å«kinį pastatÄ poilsiautojams), ir taip, ieÅ¡kovo nuomone, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei bendraturčio (ieÅ¡kovo) teises.

Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡io ginčo sprendimui neturi įtakos faktas, kad reali naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka pagal idealiÄ sias nuosavybės dalis tarp bendraturčių nėra įregistruota vieÅ¡ame registre, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminÄ Å¡iam ieÅ¡kinio trÅ«kumui paÅ¡alinti.Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ .

Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 str. 1 d.), todėl nagrinėjamu atveju skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais, n u t a r i a :

Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kovo S. T. K. ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Teisėjas                                                                                                                 Arvydas Žibas