2022-03-15 Nr. DBT-24-2-68-3-23050-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-9/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23050-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.1

(S)

NUTARTIS

2022 m. kovo 15 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti klausimą dėl rūšinio teismingumo byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Balsių valda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Balsių valda“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl nutarimų panaikinimo,

nustatė:

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Balsių valda“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. liepos 26 d. atsakymą Nr. 17.2-2105, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso skyriaus prokuroro 2021 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 2VI-37 panaikinimo, ir klausimą išspręsti iš esmės – Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso skyriaus prokuroro 2021 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. 2VI-37 panaikinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso skyriaus prokuroro 2021 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 2VI-37 prokuroras pareikalavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pašalinti teisės pažeidimus, t. y. spręsti dėl priemonių nustatytiems teisės pažeidimams pašalinti taikymo. Pasak pareiškėjo, šiuo nutarimu reikalaujama, kad Tarnyba imtųsi priemonių dėl duomenų apie pelkės naudmenas ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo pelkėms ir šaltinynams pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatymo ir įregistravimo.

Pareiškėjas 2021 m. liepos 7 d. per Generalinę prokuratūrą pateikė skundą aukštesniajam prokurorui dėl šio nutarimo panaikinimo.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. liepos 26 d. nutarimu (įvardytas atsakymu) Nr. 17.2-2105 atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą, nurodant, kad tokio pobūdžio nutarimas, kuriame numatyti įpareigojimai konkrečioms institucijoms atlikti veiksmus, teisines pasekmes sukelia tik šioms institucijoms, todėl vienintelis subjektas, turintis teisę skųsti tokį nutarimą, yra valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai jis yra adresuotas, nagrinėjamu atveju – Tarnyba.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-28482-964/2021 bylą nutraukė dėl to, kad skundas nenagrinėtinas teisme. Nutartyje nurodyta, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. liepos 26 d. atsakymą Nr. 17.2-2105 turėjo skųsti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajam prokurorui, ir tuo atveju, jeigu jo skundas būtų nepatenkintas, kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2957-614/2021 tenkino pareiškėjo atskirąjį skundą, 2021 m. rugsėjo 23 d. teismo nutartį panaikino, o bylą pagal pareiškėjo skundą perdavė nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I2-6664-983/2021 pareiškėjo skundą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėjas nesilaikė Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103, nustatytos Generalinės prokuratūros prokuroro atsakymo apskundimo tvarkos – pareiškėjas turėjo teisę skųsti Generalinės prokuratūros atsakymą Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajam prokurorui, o apraše nėra numatyta aukštesniojo prokuroro sprendimų apskundimo teisės Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Į specialiąją teisėjų kolegiją pasikreipęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo metu nagrinėja administracinę bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria, kaip minėta, buvo atsisakyta priimti skundą dėl minėtų prokuratūros nutarimų, kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodo, kad Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje išvardyti įgaliojimai, suteikti prokurorams, ginantiems viešąjį interesą ir turintiems pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, tarp jų – nutarimu reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti prokuratūrą apie priimtą sprendimą, taip pat per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pateikti prokuratūrai informaciją apie jo vykdymo rezultatus. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos.

Remiasi Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. I-218 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl viešojo intereso gynimo, kuriose, be kita ko, įtvirtinta, kad nutarimas reikalauti iš valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų ar įmonių jų veiklos srityje spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui per tokį terminą, per kurį prokuroras reikalauja imtis priemonių teisės pažeidimams pašalinti. Nutarimai, kuriuos priima aukštesnysis prokuroras, išnagrinėjęs skundą dėl prokuroro nutarimo, išvardyti minėtų rekomendacijų 52 punkte. Pagal rekomendacijų 53 punktą, aukštesnysis prokuroras nutarime, kuriuo atsisakyta tenkinti skundą, privalo išaiškinti pareiškėjui, kad nutarimas per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui.

Atsižvelgęs į specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas teigia, kad ginčas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso skyriaus prokuroro 2021 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 2VI-37 ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 17.2-2105 negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, kadangi šie nutarimai priimti ne viešojo administravimo srityje, o prokuratūrai vykdant jai priskirtas funkcijas bei sprendžiant dėl pagrindo apginti viešąjį interesą, tokios gynybos priemonių, todėl toks aktas iš esmės susijęs su teisingumo vykdymu.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Specialioji teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad prokuratūra, vykdydama jai priskirtas funkcijas bei spręsdama dėl pagrindo ginti viešąjį interesą, iš esmės padeda užtikrinti teisėtumą bei teismui vykdyti teisingumą, todėl ginčas dėl prokuroro procesinių veiksmų įgyvendinant Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintą viešojo intereso gynimo funkciją, yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-90/2013, 2014 m. kovo 4 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-27/2014, 2017 m. sausio 9 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-3/2017). Nors atitinkamas prokuroro sprendimas ir nėra įformintas kaip nutarimas, laikytina, jog keliamas ginčas yra dėl prokuroro procesinių veiksmų, įgyvendinant Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintą viešojo intereso gynimo funkciją, bet ne jo atitinkamo sprendimo, priimto viešojo administravimo srityje (specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 28 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-72/2018).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės siekia, kad būtų panaikintas Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso skyriaus prokuroro 2021 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. 2VI-37, kuriuo, vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio „Viešojo intereso gynimas” 4 dalies 2 punktu, iš Tarnybos pareikalauta pašalinti teisės pažeidimus (imtis priemonių nustatytiems teisės pažeidimams pašalinti). Pareiškėjo vertinimu, šis prokuroro nutarimas yra tiesiogiai susijęs su jo nuosavybės teisėmis ir jas pažeidžia.

Prokuroras, reikalaudamas iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo, neatlieka viešojo administravimo, o vykdo įstatymais suteiktus specialius įgaliojimus viešojo intereso gynimo srityje – atlieka procesinius veiksmus, įgyvendinant Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintą viešojo intereso gynimo funkciją.

Pareiškėjo skundas Generalinei prokuratūrai pateiktas būtent dėl šių Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro procesinių veiksmų teisėtumo. Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. liepos 26 d. atsakymas Nr. 17.2-2105 dėl šio pareiškėjo skundo vertintinas, kaip prokuroro procesinių veiksmų kontrolės funkcijos, priskirtos aukštesniajam prokurorui, vykdymas (Prokuratūros įstatymo 15 str.), bet ne kaip skundo nagrinėjimas Viešojo administravimo įstatymo prasme.

Kadangi byloje keliamas ginčas susijęs su procesiniais veiksmais, prokuratūrai vykdant viešojo intereso gynimo funkcijas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Šiuo atveju nėra teisinių pagrindų rūšinį teismingumą diferencijuoti pagal tai, kokia forma ir / arba kokiais motyvais netenkintas pareiškėjo skundas dėl prokuroro procesinių veiksmų teisėtumo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-28482-964/2021 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2957-614/2021 netenka teisinės galios (Civilinio proceso kodekso 36 str. 7 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 7 d.).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Balsių valda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Balsių valda“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl nutarimų panaikinimo grąžinti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka ir spręsti klausimą dėl bylos perdavimo Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-28482-964/2021 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2957-614/2021 netenka teisinės galios.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys