2023-10-11 Nr. AB-17859-2-52-3-02502-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2413-815/2023

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02502-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A., jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Robertui Nikiforovui,

vertėjams Yama Mangal ir Ingridai Nasvytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo užsieniečio A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal užsieniečio A. A. prašymą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, suteikiant teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio A. A. (toliau – ir Užsienietis) įgaliota atstovė advokatė Inesa Arbočienė (toliau – ir Užsieniečio atstovė) teismo prašė taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Užsieniečio atstovė prašyme nurodė, kad nuo 2023 m. birželio 29 d. Užsienietis yra sulaikytas, jis yra prieglobsčio prašytojas. Gavęs asmens dokumento kopiją, Užsienietis ją pateikė institucijoms, todėl jo asmenybė neturėtų kelti abejonių. Byloje yra aiškūs bendradarbiavimo faktai, taigi išnyko realus pagrindas taikyti griežčiausią priemonę – sulaikymą. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) atsakyme į paklausimą nurodoma, kad Užsieniečio apklausa siekiant išsiaiškinti prieglobsčio motyvus bus organizuojama ne anksčiau kaip 2023 m. paskutinio ketvirčio pabaigoje, t. y. tikėtina 2023 m. gruodžio mėn., ar dar vėliau. Laikyti asmenį sulaikyme daugiau nei 6 mėnesius vien tam, kad jis būtų apklaustas, nėra nei proporcinga, nei adekvatu. Byloje nėra jokių faktinių duomenų apie konkretų Užsieniečio keliamą pavojų viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui.

3. Teismo posėdyje Užsieniečio atstovė nurodė, kad palaiko prašymą jame nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad neturi esminės reikšmės tai, ar užsienietis yra pateikęs jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento originalą, ar tokio pobūdžio dokumento kopiją. Pagal šiuo metu formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, abiem atvejais pripažįstama, kad šių duomenų pakanka užsieniečio tapatybei nustatyti. Taigi, nustačius Užsieniečio tapatybę, nebeliko teisinio pagrindo taikyti jo atžvilgiu sulaikymą, kuris itin riboja jo teises ir laisves. Juo labiau, kad, remiantis į bylą pateiktais Migracijos departamento atsakymais, Užsieniečio prieglobsčio prašymas bus išnagrinėtas tik 2023 m. pabaigoje–2024 m. pradžioje. Taigi prašymo nagrinėjimas užtruks ilgiau nei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 114 straipsnio 5 dalyje nustatytas maksimalus (6 mėnesių) sulaikymo terminas. Teismui nusprendus netenkinti prašymo skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, nenustatant jokių judėjimo apribojimų, teismo prašė svarstyti galimybę paskirti kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

4. Užsienietis teismo posėdyje paaiškino, kad palaiko savo atstovės pasisakymą, papildomai nurodė, kad žino, jog padarė klaidą, neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką (toliau – ir Lietuva), tačiau nori būti naudingas, jis žino rusų kalbą, nori išmokti lietuvių kalbą, dirbti ir taip padėti savo šeimai, o tam jam reikia atgauti laisvę judėti.

5. VSAT Užsieniečių registracijos centro atstovas teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su pareikštu prašymu. Užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvą, bandė išvažiuoti į Lenkijos Respubliką (toliau – ir Lenkija), prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pateikė tik po jo sulaikymo, o tai sudaro pagrindą manyti, kad Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra. Įvertinus šias aplinkybes, išlieka didelė tikimybė, kad, netaikant Užsieniečiui jokių judėjimo laisvės apribojimų, jis išvyks iš Lietuvos.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Užsieniečio atstovės prašymą tenkino iš dalies – pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. liepos 2 d. sprendimą sulaikyti Užsienietį trijų mėnesių laikotarpiui, t. y. iki 2023 m. rugsėjo 30 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje ar ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje; skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, trijų mėnesių terminui, t. y. iki 2023 m. gruodžio 13 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas jo atžvilgiu priimtas sprendimas prieglobsčio byloje.

7. Teismas aptarė Įstatymo 14018 straipsnio 1 dalies, 14019 straipsnio 1 dalies, 14021 straipsnio 1 dalies nuostatas.

8. Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. liepos 2 d. sprendimu trims mėnesiams (iki 2023 m. rugsėjo 30 d.), bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje ar ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, buvo sulaikytas asmuo, kuris VSAT pareigūnams prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) pilietis A. A., gimęs (duomenys neskelbtini). Užsienietis dėl šio teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2243-463/2023 apeliacinį skundą atmetė, teismo sprendimą paliko nepakeistą.

9. Teismas pažymėjo, kad nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo pasikeitė aplinkybės, reikšmingos sprendžiant klausimą dėl Užsieniečio sulaikymo ir galimybės paskirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. Užsienietis pateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką užsieniečio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija laikytina pakankama priemone jo asmens tapatybei nustatyti. Duomenų apie tai, kad Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai byloje taip pat nėra. Esant šioms aplinkybėms, teismas sutiko su prašyme nurodyta aplinkybe, kad šiuo metu išnyko teisinis pagrindas taikyti Užsieniečiui jo teises labiausiai varžančią priemonę – sulaikymą.

10. Atsižvelgęs į tai, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ir iš jos išvyko į Lenkijos teritoriją, kur buvo sulaikytas, neteisėtai, užsieniečio kelionės tikslas buvo ne Lietuva, t. y. per Lietuvą jis vyko tranzitu, asmenų grupėje kartu su kitais neteisėtai keliaujančiais užsieniečiais, paprašė suteikti jam prieglobstį tik bylą nagrinėjant teismo posėdyje, teismas sprendė, kad negalima pritarti prašymo teiginiams, jog dėl prašyme nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės (asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos pateikimo) iš viso išnyko pagrindas riboti Užsieniečio judėjimo laisvę. Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgė ir į tai, kad Užsienietis neturi jokių šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat socialinių, ekonominių ar kitų ryšių, siejančių jį su Lietuvos Respublika. Šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti (Įstatymo 113 str. 5 d. 2, 3, 12 p.).

11. Pasisakydamas dėl Užsieniečio atstovės teismo posėdžio metu nurodyto argumento, susijusio su Migracijos departamento rašte nurodytais duomenimis, teismas pažymėjo, kad pastarajame dokumente nurodoma, jog Užsieniečio apklausa, skirta nustatyti prieglobsčio suteikimo motyvus, bus atlikta ne vėliau kaip iki 2023 m. IV ketvirčio, o sprendimą šiuo klausimu planuojama priimti ne vėliau kaip iki 2024 m. I ketvirčio pabaigos. Esant tokiai formuluotei, negalima neginčijamai teigti, kad pirmiau nurodyti veiksmai Migracijos departamento nebus atlikti anksčiau nurodytų terminų. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad šiuo metu Užsieniečiui taikyto sulaikymo laikas neviršija Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyto imperatyvaus termino.

12. Atsižvelgęs į nustatytų aplinkybių visumą, teismas darė išvadą, kad šiuo metu egzistuoja teisinis pagrindas prašymą tenkinti iš dalies, pakeičiant Užsieniečiui paskirtą sulaikymą į alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, trijų mėnesių terminui.

III. 13. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę apgyvendinant jį Užsieniečių registracijos centre neribojant jo laisvės. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Teismas tinkamai neįvertino pasikeitusių faktinių aplinkybių, jog Užsienietis pateikė jo asmens dokumento originalą ir tokiu būdu ne tik palengvino asmens tapatybės nustatymo procedūrą, bet ir pademonstravo geranorišką bendradarbiavimą.

13.2. Teismas neįvertino faktinių duomenų, jog Užsieniečio apklausa dėl prieglobsčio, remiantis Migracijos departamento duomenimis, galės įvykti ne anksčiau kaip 2023 m. gruodžio mėn., t. y. itin negreitai. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalis leidžia sulaikyti užsienietį ne ilgiau kaip 6 mėn., tuo tarpu pratęsti iki papildomų 12 mėn. sulaikymą galima tik tokiu atveju, jei užsienietis nebendradarbiauja dėl jo išsiuntimo. Šiuo metu diskutuoti apie Užsieniečio nebendradarbiavimą dėl jo išsiuntimo nėra pagrindo, nes, Migracijos departamento duomenimis, sprendimas galės būti priimtas ne anksčiau nei pirmąjį 2023 m. ketvirtį, o remiantis teismo motyvais, Užsienietis turi būti sulaikytas iki kol bus išaiškinti prieglobsčio motyvai, t. y. gerokai ilgiau nei iki planuojamo sprendimo priėmimo. Todėl yra akivaizdu, kad toks sprendimas yra nelogiškas ir nepagrįstas.

13.3. Nėra jokių duomenų apie tai, jog Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui, jis bendradarbiauja, todėl jam taikytina priemonė – faktinis sulaikymas, yra nepagrįsta ir neteisėta, turi būti nutraukta nedelsiant. Teismo argumentas, jog Užsienietis neturi socialinių ekonominių ar šeiminių ryšių Lietuvoje yra formalus. Užsienietis neturi galimybės užmegzti šeiminių socialinių ar ekonominių santykių, nes yra sulaikytas nuo atvykimo momento ir laikomas iš esmės kalėjimo sąlygomis.

14. VSAT Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą.

15. VSAT Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

15.1. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip užkardyti galimybę kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus jo prieglobsčio byloje. Užsienietis apklausos metu nurodė, kad neteisėtai atvyko į Europos Sąjungos valstybę narę bei toliau sėkmingai bei neteisėtai siekė judėti Europos Sąjungos teritorijoje iki kol buvo sulaikytas teisėsaugos pareigūnų, neteisėtai atvykęs į Lenkijos Respubliką bei perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams. Tokie Užsieniečio veiksmai nelaikytini bendradarbiavimu su kompetentingomis valdžios institucijomis. Prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje minėtas Užsienietis pateikė tik būdamas sulaikytas VSAT pareigūnų, todėl šiuo atveju jis ne tik nesiekė pasinaudoti galimybe pateikti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, bet tikslingai neteisėtai keliavo kitų Europos Sąjungos valstybių link.

15.2. Kadangi Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį dar nėra išnagrinėtas, tinkamam jo išnagrinėjimui (prašymo motyvų išaiškinimui) yra būtina užtikrinti Užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje. Taip pat, atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, vertintina, jog Užsienietis yra linkęs pažeidinėti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktus, reguliuojančius migracijos procedūras, todėl Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas būtinas ir dėl nelegalios migracijos Šengeno erdvėje rizikos užkardymo.

15.3. Užsieniečio byloje nėra aplinkybių, suponuojančių išvadą, jog šiuo metu Užsieniečiui taikomas apgyvendinimo režimas Užsieniečių registracijos centre pernelyg pažeistų Užsieniečio teises ar varžytų jo judėjimo laisvę, dėl to, siekiant įgyvendinti Įstatymo tikslus ir priimti galutinį sprendimą Užsieniečio prieglobsčio byloje, jo judėjimo laisvės apribojimai yra pagrįsta ir proporcinga priemonė.

15.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose Nr. A-2397-575/2023, A-2399-1188/2023 konstatavo, kad pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, taikant judėjimo laisvės apribojimus, yra objektyviai reikalinga ir proporcinga, o, pritaikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, galbūt nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai, nes užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad, neapribojus jo laisvės judėti, jis sieks pabėgti, slapstytis ir išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad Užsieniečio tapatybė nustatyta, Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, asmenų grupėje kartu su kitais neteisėtai keliaujančiais užsieniečiais, prieglobsčio paprašė tik bylą nagrinėjant teisme, neturi šeiminių, socialinių ar ekonominių ryšių, siejančių jį su Lietuvos Respublika, sprendė, kad nėra pagrindo Užsienietį laikyti sulaikytą, tačiau vertino, jog nagrinėjamu atveju neišnyko pagrindas riboti Užsieniečio judėjimo laisvę, kadangi jis gali pasislėpti.

18. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, t. y. kad buvo nustatyta pareiškėjo tapatybė ir, kad pareiškėjo apklausa dėl prieglobsčio įvyks ne anksčiau kaip 2023 m. gruodžio mėnesį, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

19. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

20. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 112 straipsnį, užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.). Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje yra nurodyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

22. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo: ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

23. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktą šiuo metu Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 str. 1 d.). Įstatymo14019 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašas: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

24. Byloje nustatyta, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, iš Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 23 d. rašto Nr. 10K-9728 „Dėl informacijos apie prieglobsčių prašymų nagrinėjimo eigą“ matyti, kad apklausa, skirta nustatyti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, bus atlikta ne vėliau nei iki 2023 metų IV ketvirčio pabaigos, sprendimą Užsieniečio prieglobsčio byloje planuojama priimti ne vėliau nei iki 2024 metų I ketvirčio pabaigos.

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Užsieniečio tapatybė nustatyta (pateikta paso kopija); Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas; byloje nėra duomenų apie tai, jog Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai; nėra duomenų, leidžiančių vertinti, jog Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, sprendžia, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyta savo pobūdžiu labiausiai judėjimo laisvę varžanti alternatyvi sulaikymui priemonė nėra proporcinga ir būtina priemonė, skirta užtikrinti Įstatyme numatytus tikslus.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Įstatymo nustatyti tikslai (Užsieniečio prieglobsčio prašymo tinkamas išnagrinėjimas) gali būti pasiekti ir taikant mažiau Užsieniečio judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

27. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, Užsieniečiui skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte, – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. gruodžio 13 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

(duomenys neskelbtini) piliečio A. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio A. A. prašymą tenkinti.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. gruodžio 13 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis