a039740a-d04b-4e29-87e4-ab620a34933d · Vilniaus apygardos teismas

BLANKO PAVYZDYSNuorašasBaudžiamoji byla Nr.1-67-200- 2014                                                                                          Teisminio proceso Nr. 1-15-1-00529-201-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.7.;1.1.8.7.9.;1.2.4.2.10.;2.1.10.1.;2.3.6.4.5. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 7 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienėsekretoriaujant Agnei Lopuchinai, Linai Pauliukevičiūtei, Aleksandrui Zujevui, Irmai Znatavičiūtei, Linai Žalaitei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui, Liutaurui Rudzevičiui,gynėjui advokatui Aldevinui Švedui,nukentėjusiajam A.

U.,specialistams teismo medicinos ekspertams Jolantai Majauskaitei Čobot, Jonui Mindaugui Paliuliui,vertėjoms Irinai Siniavskai, Boženai Seniut, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), be pilietybės, nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis-UAB „(duomenys neskelbtini) “, vairuotoju, gyv., (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 10 p. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,                                                     n u s t a t ė:

A. M. sunkiai sutrikdė piliečio pareigÄ vykdančio A. U. sveikatÄ , o bÅ«tent : A. M., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, 2012 m. birželio 23 d. apie 16.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu su S. G., parvertęs pastarÄ jÄ ant lovos, keliu spaudė jos kÅ«nÄ , kaire ranka sugriebė už galvos, o deÅ¡inėje rankoje turimÄ peilį įrėmė pastarajai į kaklÄ . Tuo metu į kambarį įbėgęs A. U., pamatęs S. G. gresiantį pavojų, vykdydamas savo pilietinę pareigÄ - gindamas užpultÄ S. G., sudavė rankomis A.

M. į galvos sritį, po ko pastarasis, paleidęs S. G., deÅ¡inėje rankoje laikomu peiliu tyčia sudavė ne mažiau trijų smÅ«gių A. U. į kairę rankÄ ir sėdmenis, tuo padarydamas durtinę - pjautinę kairio žasto priekinio pavirÅ¡iaus apatinio trečdalio žaizdÄ , durtinę - pjautinę - kiaurinę kairio dilbio virÅ¡utinio trečdalio žaizdÄ , durtinę - pjautinę žaizdÄ kairio sėdmens virÅ¡utinio iÅ¡orinio kvadrato bei durtinę - pjautinę kairio žasto virÅ¡utinio trečdalio užpakalinio pavirÅ¡iaus žaizdÄ su pažastinės arterijos pilnu pažeidimu bei daliniu karaliÅ¡kosios venos pažeidimu, kas kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir tokiu bÅ«du tyčia sunkiai sutrikdė pilietinę pareigÄ vykdančio A.

U. sveikatÄ . Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 10 p. Kaltinamasis A. M. savo kaltės dėl Å¡io nusikaltimo nepripažino, paaiÅ¡kino, kad peiliu smÅ«gius A. U. sudavė gindamasis nuo jo, po to, kai A. U. jam sudavė smÅ«gį peiliu. Neigia, kad S. G. grÄ sinęs peiliu, tvirtina tuo metu, kai laikė prispaudęs S. G. galvÄ , rankoje peilio neturėjęs.Kaltinamojo A. M. kaltė įrodyta.Nukentėjusysis A. U. paaiÅ¡kino, kad 2012-06-23 apie 12.00 val., kartu su sugyventine S. G. atėjo pas kaimynus A.

M. ir V. G., gyvenančius tame pačiame name (duomenys neskelbtini), į svečius, kur keturiese pradėjo vartoti alkoholį. Apie 16 val. jis atėjo į sugyventinės S. G. butÄ , atsigulė ant lovos prie lango. Netrukus į langÄ pabeldė V. G., jo rankos buvo kruvinos, V. G. rėkė “A., padėk”, suprato, kad kažkas vyksta. Atbėgęs į V. G. buto kambarį, kur gėrė, pamatė, kad A. M. laiko už gerklės S. G. parvertęs ant lovos ir grasina jai peiliu, rėkė, kad papjaus. Siekdamas apginti S. G., greit pribėgęs trenkė A.

M. abiem rankom, taikydamas į galvÄ . Po to pajuto karÅ¡tį, smÅ«gį į kairę pusę, suprato, kad jam suduoti smÅ«giai peiliu, po antro ar tečio smÅ«gio nukrito, A. M. buvo virÅ¡ jo, sudavė jam smÅ«gius peiliu ir gulinčiam. Peiliu jam buvo smÅ«giuota į kairę rankÄ virÅ¡ alkÅ«nės, pažastį, prie raktikaulio. Pirmus smÅ«gius gavo į pažastį ir rankÄ , nukritus – kažkur prie gerklės, vienÄ smÅ«gį į sėdmenis. Kai A. M. apsiramino, jis atsikėlė ir išėjo į kiemÄ , nes trÅ«ko oro.Ikiteisminiame tyrime parodymų patikrinimo vietoje metu A.

U. nurodė kambarį, esantį bute (duomenys neskelbtini), kur 2012-06-23, pakviestas V. G., pamatė ant sofos gulinčiÄ S. G., kuriÄ kojos keliu buvo prispaudęs A. M. bei viena ranka laikė už kaklo, o kita ranka, laikydamas peilį, buvo prirėmęs S. G. prie gerklės. Taip pat, parodė, kaip sunėręs du kumščius į vienÄ , sudavė A. M., po ko Å¡is S. G. paleido (I t., b.l. 44-49).Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto A. U. parodymai dėl įvykio aplinkybių iÅ¡ esmės nesiskiria nuo parodymų teisme.A.

U. gydymo stacionare ligos istorijos NR. 12C-4921 iš VšĮ Vilniaus Universtiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo apžiūros metu, VTMT prie Lietuvos Respublikos TM Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspretė Jolanta Majauskaitė – Čobot nustatė, kad A. U. nustatyta durtinė - pjautinė kairio žasto viršutinio trečdalio užpakalinio paviršiaus žaizda su pažastinės arterijos pilnu pažeidimu bei daliniu karališkosios venos pažeidimu; durtinė-pjautinė kairio žasto priekinio paviršiaus apatinio trečdalio žaizda bei kiaurinė kairio dilbio viršutinio trečdalio durtinė - pjautinė žaizda; durtinė - pjautinė kairio sėdmens viršutinio išorinio kvadrato žaizda.

Sužalojimai padayti aÅ¡triu, duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu, neatmetama įvykio aplinkybėmis nurodytu laiku, t.y. 2012-06-23. Sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi pažastinės arterijos pažeidimas atitinka sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.12 punktÄ (I t., b.l., 59-60).VTMT prie Lietuvos Respublikos TM Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspretė Jolanta Majauskaitė – Čobot apklauso metu nurodė, kad A. U. nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, atitinkamai traumuojant kairį žastÄ , kairį dilbį bei kairio sėdmens sritis.

Durtinio - pjautinio kairio žasto žaizda su pažastinės arterijos pilnu pažeidimu bei daliniu karaliÅ¡kosios venos pažeidimu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kiaurinė kairio dilbio durtinė - pjautinė žaizda ir durtinė - pjautinė kairio sėdmens žaizda, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kokioje padėtyje galėjo bÅ«ti A. U. sužalojimų metu ir ar Å¡ie sužalojimai bÅ«dingi savigynai, nėra galimybės atsakyti ( I t., b.l., 61-62). Teismo posėdyje apklausta specialistė teismo medicinos ekspertė Jolanta Majauskaitė – Čobot Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtino, paaiÅ¡kino, kad negalima kategoriÅ¡kai nurodyti, kokiose pozicijose buvo kaltinamojo ir nukentėjusiojo kÅ«nai sužalojimų metu, kad negalima atmesti tokio nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmo, kokį nurodo kaltinamais ir kokį nurodo nukentėjusysis.

Liudytoja S. G. nurodė, kad 2012 m. birželio 23 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), girtavo keturiese, ji, sugyventinis A. U. ir kaimynai A. M. bei V. G.. A. U. išėjus ji pradėjo konfliktuoti su A. M., todėl jis puolė jÄ , pradėjo smaugti kaire ranka, deÅ¡inėje rankoje laikė peilį ir buvo užgriuvęs jÄ visu kÅ«nu. V. G. bandė jį sustabdyti, prašė, kad A. M. jÄ paleistų, bet A. M. neklausė, bandė atimti peilį, bet įsipjovė rankas, tuomet V. G. pakvietė A. U.. Pajutusi, kad jai lengviau, pamatė, kad A.

M. ir A. U. muÅ¡asi, buvo sugriebę vienas kitÄ , muÅ¡damiesi buvo parkritę ant grindų. A. U. įvykio metu peilio neturėjo. A. M. visÄ laikÄ rankoje turėjo peilį, matė, kad A. U. kraujuoja. A. U. priÅ¡liaužė prie jos, pasakė, kad nori miego, suprato, kad jis netenka sÄ monės, ji iÅ¡kvietė med. pagalbÄ . A. U. išėjo į kiemÄ ir nugriuvo. V. G. rankos buvo kruvinos, nes jis bandė atimti iÅ¡ A. M. peilį. Tik pasibaigus muÅ¡tynėms V. G. paėmė peilį. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V.

G., kaltinamojo sugyventinės patėvis, parodė, kad gyvena kartu su A. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2012-06-23 apie 12.00 val., į svečius atėjo kaimynai iÅ¡ 1-o buto: S. G. ir A. U.. Jie keturiese pradėjo gerti degtinę. Nuo ryto A. M. buvo kažkoks susinervinęs. Apie 16.00 val. A. U. išėjo iÅ¡ buto į namo kiemÄ , kur kalbėjo mobiliojo ryÅ¡io telefonu. Tuo metu A. M., bÅ«damas stipriai iÅ¡gėręs, be jokios priežasties, pradėjo Å¡aukti ant S. G., pastarÄ jÄ Ä¯Å¾eidinėti, keikti.

Jis nesupratęs dėl ko Å¡is taip elgėsi. Tuo metu A. M. rankoje turėjo virtuvinį peilį, kuriuo mosikavo. Po to, A. M. atsistojo ir pradėjo S. G. smaugti bei stumdyti, nuo ko pastaroji pargriuvo ant grindų. Liudytojas bandė, gindamas S. G., nuo pastarosios nustumti A. M. bei atimti peilį, tačiau nepavyko. Tada jis iÅ¡bėgo į namo kiemÄ ir pakvietė A. U., o pats liko namo kieme. Po minutės, iÅ¡girdęs S. G. Å¡auksmus, atbėgęs į butÄ , pamatė ant grindų gulintį kruvinÄ A. U..

A. M. buvo tame pačiame kambaryje. S. G. skambino policijai. A. U., atsikėlęs nuo grindų, išėjo į kiemÄ , kur vėl nugriuvo. A. M. be priežasties pradėjo įžeidinėti S. G., prieÅ¡ pastarÄ jÄ smurtauti, o A. U., bandydamas pastarÄ jÄ apginti, nukentėjo (I t., b.l. 82-83). V. G. mirė 2012-07-27 (I t., b.l. 84).Liudytoja B. G., dirbanti VÅ Ä® Greitosios pagalbos stotyje, Naujosios Vilnios pastotėje, bendruomenės slaugytoja, parodė, kad 2012-06-23 apie 16.19 val., buvo gautas praneÅ¡imas dėl sužaloto vyriÅ¡kio, adresu (duomenys neskelbtini).

Atvykus prie nurodyto namo, jau buvo atvykę policijos pareigÅ«nai. Minėto namo kieme, ant žemės kraujo klane gulėjo A. U., jam iÅ¡ burnos sklido alkoholio kvapas, A. U. buvo sÄ moningas, kontaktiÅ¡kas. Ligonio žodžiais, jį peiliu sužalojo draugas. Aplink gulintį A. U., vaikščiojo girtas vyriÅ¡kis, kurio duomenų nežino. Pastarasis buvo agresyvus, sakė “jei sėsiu, iÅ¡eisiu, vis tiek pribaigsiu“, rėkė, kad mažai gavo. Å alia buvo girta moteris. Pastaroji rėkė, kad neva tas vyriÅ¡kis, kuris vaikščiojo apie gulintį A.

U., pirmas pradėjo konfliktÄ ir pastarÄ jį sužalojo peiliu. Kraujuojančiam A. U. teikė pirmÄ jÄ medicinos pagalbÄ , į aplinkinių kalbas nereagavo. ApžiÅ«rėjus pacientÄ , nustatė, kad pastarojo oda blyÅ¡ki, padengta Å¡altu prakaitu, nustatyta kairės rankos Å¾Ä sto srityje pjautinė, kraujuojanti žaizda, kairės mentės srityje durtinė žaizda, kairio sėdmens durtinė žaizda, hipovaleminis Å¡okas, t.y. stiprus nukraujavimas. Pacientas, teikiant pagalbÄ , labai silpo nuo patirtų sužalojimų ir nukraujavimo, dėl to nebegalėjo kalbėti.

Jokio peilio prie A. U. ar pas kÄ nors rankose nematė. Kažkuriuo metu, policijos pareigÅ«nai pastebėjo ant kito vyriÅ¡kio, kuris bėgiojo aplink gulintį A. U. ir rėkė, kad jį pribaigs, rÅ«bų kraujo dėmes bei pakėlę rÅ«bus pamatė sužalojimÄ . Å is vyriÅ¡kis net nejuto ir nežinojo, jog yra sužalotas, nes pastarajam apie sužalojimus pasakė ir parodė policijos pareigÅ«nai. Kadangi A. U. buvo labai silpnas, ji neturėjo laiko apžiÅ«rėti kito vyriÅ¡kio, dėl to skubiai iÅ¡važiavo į ligoninę.

Buvo iÅ¡kviesta kita greitosios medicinos brigada.Liudytojas R. V. parodė, kad dirbdamas slaugytoju VÅ Ä® Greistosios pagalbos stotyje, 2012-06-23 apie 16.42 val. gavo praneÅ¡imÄ dėl sužaloto vyriÅ¡kio (duomenys neskelbtini). Nuvykus Å¡iuo adresu, jau buvo policijos pareigÅ«nai. Jam buvo žinoma, jog viena medikų brigada iÅ¡ Å¡ios vietos buvo iÅ¡vežusi vienÄ sužalotÄ vyriÅ¡kį. Lauke, prie staliuko, sėdėjo vyriÅ¡kis, kaip nustatė, tai - A. M.. Pastarajam iÅ¡ burnos sklido alkoholio kvapas, jis buvo agresyvus, susinervinęs, jo rankos buvo kruvinos.

Kieme dar buvo iÅ¡gėrusi mergina bei senyvas vyriÅ¡kis. ApžiÅ«rėjęs A. M. nustatė, kad jam padaryta durtinė žaizda pilvo virÅ¡utinėje dalyje, kairėje pusėje, vos kraujuojanti, plotas apie 2.00 cm. KategoriÅ¡kai pasakyti, ar žaizda durtinė ar pjautinė negali, spėjo, kad jei bÅ«tų pjauta, žaizda bÅ«tų ilgesnė. A. M. atsisakė pasakyti kas atsitiko ir kaip jis buvo sužalotas. Sutvarkius žaizdÄ , liepė A. M. ruoÅ¡tis į ligoninę, tačiau Å¡is iÅ¡ pradžių prieÅ¡taravo.

PaaiÅ¡kinus, jog dėl žaizdos gali kilti komplikacijos, sutiko važiuoti. Važiuojant į ligoninę, A. M. jokių įvykio aplinkybių nenurodė, tačiau reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ dėl to, jog jaunuolis prieÅ¡ jį pakėlė rankÄ . IÅ¡ senyvo vyriÅ¡kio ir moters, buvusių kieme, suprato, kad konfliktÄ dėl merginos pradėjo ir jaunÄ vyriÅ¡kį peiliu sužalojo bÅ«tent A. M.. Liudytojas J. K., įvykio metu dirbęs policijoje, parodė, kad 2012-06-23 apie 16.20 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu O.

K., (kuris Å¡iuo metu išėjęs į pensijÄ ir iÅ¡vykęs gyventi į užsienį,) iÅ¡ Vilniaus apskr. VPK OVS gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), peiliu sužalotas vyriÅ¡kis. Nuvykus nurodytu adresu, greitosios pagalbos medikų dar nebuvo. Prie minėto namo lauke buvo keturi asmenys. Vienas iÅ¡ jų, A. U., gulėjo kieme ant žemės, Å¡alia pastarojo buvo daug kraujo. Pastarasis buvo be sÄ monės, todėl jokių sužalojimo aplinkybių nurodyti negalėjo. Ant žemės sėdėjo visiÅ¡kai girtas A.

M., kuris kalbėjo necenzūrinius žodžius, įvykio aplinkybių aiškinti nenorėjo ir dėl girtumo nesugebėjo. A. M. per marškinėlius iš kažkurio šono skverbėsi kraujas. A. M. nejuto ir nematė, jog yra sužalotas, kol jie nepasakė. Po ko A. M., pakėlęs marškinėlius, pamatė, jog kairės pusės šone yra durtinė žaizda. Kaip ir kas jį sužalojo A. M. paaiškinti negalėjo, nesugebėjo dėl girtumo. Kieme taip pat buvo išgėrusi S. G., kuri šaukė, kad A.

M. sužalojo peiliu A. U.. KÄ apie įvykio aplinkybes aiÅ¡kino dar vienas kieme buvęs vyriÅ¡kis - V. G., neprisimena. Jis liko kieme ir prižiÅ«rėjo sužalotus A. U. ir A. M., į namÄ užėjęs nebuvo. Atvykę medikai pagalbÄ suteikė A. U., kurį iÅ¡vežė į Lazdynų ligoninę. Neužilgo atvažiavusi kita greitosios medicinos pagalbos brigada į ligoninę iÅ¡vežė ir A. M.. Teismo posėdyje apklausta liudytoja ikiteisminį tyrimÄ byloje atlikusi tyrėja N. F. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant A.

M. jo parodymai keletÄ kartų keitėsi. Dėl grumtynių ant grindų iÅ¡ pradžių sakė, kad nebuvo, po to, kad buvo. Kaltinamasis ir nukentėjusysis savarankiÅ¡kai aiÅ¡kino įvykio aplinkybes. Kaltinamojo versija dėl jo sužalojimo aplinkybių buvo paneigta specialisto tyrimu.VTMT prie Lietuvos Respublikos TM Vilniau skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2680/12(01) nurodyta, kad A. M. kÅ«ne, krÅ«tinės kairėje pusėje tarp spenelio ir Å¡onkaulių lanko yra tiesialinijiniu randu sugijusi žaizda, kuri (pagal rando formÄ ) buvo padaryta pjaunančiu ar duriančiai-pjaunančiu daiktu ar įrankiu (galimai peiliu), prieÅ¡ kreipiantis medicinos pagalbos 2012-06-23, 17.40 val.

Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu ( smÅ«giu ), nes kartotinio poveikio žymių žaizdos rande nėra. A. M. kÅ«no sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ , nes duomenų, kad žaizda buvusi kiauryminė, ar kad dėl jos sveikata buvo sutrikusi ilgalaikiai, nėra. Žaizdos A. M. krÅ«tinės kairės pusės apatinėje dalyje padarymo galimybė jo paties nurodytu ir parodytu bÅ«du (dėl žaizdos kÅ«ne lokalizacijos ir pavirÅ¡utiniÅ¡kumo) mažai tikėtina. Žaizdos padėtis kÅ«ne ir jos forma nenurodo nei į sužalotojo, nei į jį sužalojusiojo kÅ«nų padėtį.

Nustatytos žaizdos A. M. kÅ«ne padarymo galimybė grumtynių metu, peilį rankoje turint jam pačiam ar kitam asmeniui, su kuriuo jis grÅ«mėsi, visiÅ¡kai atmesti negalima. Sužalojimo galimybė atimant iÅ¡ jo rankos peilį yra mažai tikėtina ( I t., b.l. 146-148). Teismo posėdyje apklaustas specialistas vyresnysis teismo medicinos ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis Å¡iÄ iÅ¡vadÄ palaikė, paaiÅ¡kino, kodėl mažai tikėtina A. M. žaizdos padarymas jo nurodytu bÅ«du.Vilniaus apskr. VPK PR II kuopos 1 bÅ«rio vyr. patrulio O.

K. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2012-06-23 apie 16.20 val. jam dirbant kartu su patruliu J. K., iÅ¡ VPK OVS gautas parneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), yra peiliu sužalotas vyriÅ¡kis. Nuvykus nurodytu adresu, rasti du peiliu sužaloti vyriÅ¡kai: A. U., gim. 1979 m., sužalotas į nugarÄ , pastarÄ jį GMP-20 brigada iÅ¡vežė į Raudonojo kryžiaus ligoninę bei A. M., gim. 1963 m., sužalotas iÅ¡ priekio į kairę krÅ«tinės pusę, kurį GMP-29 brigada nuvežė į Lazdynų ligoninę.

Liudytojų S. G. ir V. G. teigimu, įvykis buvo bute, esančiame Pavilnio g. 41-2, Vilniuje. Pirmasis konfliktÄ pradėjo A. M.. ApžiÅ«rėjus įvykio vietÄ , vienas kruvinas peilis surastas lauke, prie kambario lango, kur įvyko konfliktas. Antras peilis surastas ant prieÅ¡kambario palangės ( I t., b.l. 5).Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«rėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), mediniame name. Užėjus į buto kambarį, iÅ¡ kairės pusės yra pečius, prie sienos sekcija, toliau komoda, ant kurios yra televizorius, ant kurio ekrano ir pilko korpuso matosi kraujo dėmės. Kraujo yra ir ant komodos, medinių grindų, ant grindų gulinčio lygintuvo laido.

Toliau prie sienos stovi sekcija, prie sienos sofa - lova, ant kurios kairės pusės matoma kraujo dėmė, ant lovos patiesta paklodė ir antklodė. Virš sofos – lovos yra langas. Už plastikinio lango iš lauko pusės, išorinės palangės, guli peilis. Toliau prie sienos stovi du foteliai, ant kurių sudėti drabužiai. Toliau prie sienos stovi dviejų dalių medinė spinta, kurioje yra rūbai. Šalia stovi medinė kėdė. Tarp sofos - lovos ir fotelių stovi kvadratinis stalas, ant kurio vazoninė gėlė, 5 vnt. stikliukų, lėkštė, atplėštas cigarečių pokelis.

Išeinanat iš kambario ir einanat link išėjimo durų, matosi kraujo takelis. Kraujo dėmės matosi ir ant virtuvės durų. Prie išėjimo durų, iš kairės pusės ant palangės vidinės pusės guli virtuvinis peilis, juoda rankena. Lauke, prie įėjimo durų, ant betoninio pagrindo, yra kraujo dėmės. Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimti šie objektai: 2 vnt. virtuvinių peilių, nuoplova nuo grindų ( I t., b.l.,18-32). Šie objektai – du peiliai, nuoplova nuo grindų ir A.

M. bei A. U. seilių pavyzdžiai buvo pateikti tyrimui Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijai, kuri pateikė specialisto iÅ¡vadÄ Nr. S 383/12(01). IÅ¡vadoje pažymėta, kad nuoplovoje nuo grindų, ant peilio geležtės (3 obj.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ , gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. U. DNR profiliu su 99,99999999999999 % tikimybe. Atlikus DNR tyrimÄ , ant peilio rankenos (4 obj.) gautas dominuojantis vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A.

U. DNR profiliu su 99,99999999999999 % tikimybe ir nežymi DNR priemaiÅ¡a, kuri galimai priklauso moteriÅ¡kos lyties asmeniui ir yra dalinai tinkama tolimesniam asmens identifikavimui (t.2, b.l. 42-43). Tirti peiliai buvo apžiÅ«rėti tiriant įrodymus teisme. Nukentėjusysis A. U. negalėjo nurodyti kokiu konkrečiai peiliu jis buvo sužalotas. PaaiÅ¡kino, kad įvykio vietoje ant stalo galėjo bÅ«ti du peiliai, kiek iÅ¡ viso buvo peilių neatsimena, atsimena, kad vienÄ peilį įvykio dienÄ jis galando, peiliu buvo pjaustomi maisto produktai.

Peiliai priklausė buto šeimininkui V. G.. Kaltinamais A. M. apžiūrėjęs peilius patvirtino, kad panašūs peiliai buvo namuose, patikslino, kad mažesnio peilio, kurį jie turėjo rankena buvo ne pilka, o juoda. Kuriuo peiliu sužalojo A. U. negalėjo nurodyti. Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad A. M. marškinėliai yra vienspalviai, juodos spalvos, trumpomis rankovėmis, priekinėje dalyje kaklas trikampio formos, ant vidinės nugarinės dalies prisiūta juodos spalvos etiketė su baltos spalvos užrašu „Einhorn“.

Priekinėje marÅ¡kinėlių dalyje, labiau kairėje pusėje, 13 cm atstumu nuo Å¡oninės kairės pusės siÅ«lės, ties marÅ¡kinėlių viduriu, matyti horizontalus medžiagos pažeidimas, kuris yra 3 cm ilgio. MarÅ¡kinėliai priekinėje dalyje, labiau kairėje pusėje, kur matyti medžiagos horizontalus pažeidimas, sutepti raudonos spavos (galimai kraujo) dėmėmis. MarÅ¡kinėlių nugarinė dalis be sutepimų ir be medžiagos pažeidimų ( I t., b.l., 150-152).Liudytoja J. K., kaltinamojo sugyventinė, įvykio dienÄ namuose nebuvo, įvykio nematė.Å ių įrodymų visuma neginčijamai įrodyta kaltinamojo A.

M. kaltė dėl A. U., vykdančio pilietinę pareigÄ â€“ ginančio nuo A. M. kitÄ asmenį – S. G., kurios gyvybei ir sveikatai grėsė realus pavojus, sunkaus sveikatos sutrikdymo. Nukentėjusysiojo A. U., liudytojų S. G., V. G. ir iÅ¡ dalies kaltinamojo A. M. parodymais įrodyta, kad po žodinio ginčo A. M. užpuolė S. G., laikydamas rankoje peilį, laikė jÄ prispaudęs, smaugė, grasino papjauti. A. M. pripažino, kad laikė S. G. ir jÄ smaugė. A. M. pripažįsta, kad peiliu padarė nukentėjusiajam A.

U. nustatytus kÅ«no sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymÄ , tačiau teigia smÅ«gius A. U. sudavęs gindamasis nuo A. U., kuris jam pirmas sudavęs smÅ«gį peiliu. Å i kaltinamojo versija paneigta byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais, vertinama kaip kaltinamojo gynybinė pozicija siekiant iÅ¡vengti ar suÅ¡velninti savo atsakomybę. Liudytojai S. G. ir V. G. patvirtino, kad A. U. įvykio metu peilio neturėjo. A. U. tvirtina, kad gindamas S. G., kaltinamajam A. M. sudavė vienÄ smÅ«gį abiem rankom taikydamas į galvos sritį, kad peilio neturėjo, smÅ«gių peiliu kaltinamajam A.

M. nesudavė. Nukentėjusiojo A. U., liudytojų S. G., V. G. parodymai iÅ¡ esmės yra nuoseklÅ«s, vieni kitus papildantys, atskleidžiant įvykių sekÄ , neprieÅ¡taringi, netikėti jais pagrindo nėra.Kaltinamojo A. M. parodymai dėl įvykio aplinkybių nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi ir nelogiÅ¡ki. Vienur jis aiÅ¡kinęs, kad įvykio metu A. U. peiliu sudavęs vienÄ smÅ«gį sėdėdamas, po ko jie nukritę ant grindų, kitus smÅ«gius sudavęs grumiantis ant grindų, vėliau Å¡iuos parodymus pakeitė, tvirtindamas, kad ant grindų nebuvo grumtynių, kad visus smÅ«gius peiliu jis sudavęs A.

U. sėdėdamas ant sofos vienoje pozoje.Ikiteisminio tyrimo metu po įvykio 2012 m. birželio 24 d. apklaustas įtariamuoju A. M. aiÅ¡kino, kad kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir S. G., jis paguldė S. G. sau ant kelių, Å¡iek tiek jÄ prismaugė abiem rankom. Tuo metu atėjo A. U., kuris užpuolė jį iÅ¡ nugaros ir smaugdamas pargriovė ant grindų, kur abu pradėjo grumtis. Suskaudus kairį Å¡onÄ , suprato, kad kažkuo sužalotas, todėl norėdamas A. U. atkerÅ¡yti, paėmė nuo stalo virtuvinį peilį ir juo kelis kartus dÅ«rė A.

U. į kÅ«nÄ (t.1, b.l.117-119). Papildomai apklaustas įtariamuoju 2012 m. lapkričio 12 d. A. M. paaiÅ¡kino, kad sudavė A. U. smÅ«gius peiliu gindamasis nuo A. U., nes prieÅ¡ tai pats gavo smÅ«gį peiliu. Tačiau tuo pačiu aiÅ¡kino, kad pas A. U. peilio nematė. Nurodė, kad kažkokiu bÅ«du su A. U. atsidÅ«rė ant grindų, kad bÅ«nant ant grindų įdÅ«rė A. U. peiliu į kažkurias kÅ«no vietas. Toliau toje pačioje apklausoje aiÅ¡kino, kad smÅ«gių bÅ«nant ant grindų nei jis A.

U., nei pastarasis jam nesudavė (t.1, b.l. 124-126). Å ioje apklausoje, bei tikrinant parodymus vietoje ir apklaustas teisme A. M. nurodo, kad A. U. jam smÅ«giavo stovėdamas už nugaros, tačiau A. U. nepripažįsta buvęs tokioje pozicijoje, nurodęs, kad tai bÅ«tų neįmanoma dėl kambaryje buvusių baldų. Å is A. U. teiginys pagrįstas objektyviais duomenimis, iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo (t.1, b.l. 18-32), fotonuotraukų (17,18,19), kambario plano matyti, kad užimti tokiÄ pozicijÄ , kokiÄ rodo A.

M. (t.1, b.l. 128-137) faktiškai trukdo įvykio metu kambaryje buvę baldai. Parodymų patikrinimo vietoje metu A. M. parodęs, kad A. U. gulint ant grindų, jis (A. M.) taip pat gulėdamas ant grindų sudavė A. U. kelis smūgius peiliu (t.1, b.l. 137), taip tvirtino ir teisme duodamas parodymus (t.2, b.l.75), tačiau paskutinio žodžio metu pakeitė savo parodymus, teigė, kad save apkalbėjo, kad nukritęs ant grindų nebuvo, gulinčiam A. U. smūgių nesudavė, kad smūgius A. U. sudavė sėdėdamas ant lovos.

Teisme demonstruodamas ir aiÅ¡kindamas, kaip sudavė smÅ«gius, A. M. nurodo, kad sėdėdamas ant sofos lovos už nugaros stovinčiam A. U. peiliu smÅ«giavo tris kartus peilį laikydamas deÅ¡inėje rankoje ir smÅ«giuodamas pro savo kairį petį atgal nežiÅ«rėdamas kur pataiko, t.y. taip, kaip ikiteisminiame tyrime tikrinant parodymus vietoje aiÅ¡kino sudavęs vienÄ smÅ«gį (žr. foto Nr. 11, t.1, b.l.137). Tokios pozicijos, kaip minėta, A. U. nepripažino, paaiÅ¡kino, kad tai bÅ«tų neįmanoma, nes jam stovėti A.

M. nurodytoje vietoje trukdytų buvę baldai. Teismo posėdyje dalyvavęs specialistas J.M.Paliulis tokį kaltinamojo nurodytÄ smÅ«gių sudavimo mechanizmÄ Ä¯vertino kaip mažai tikėtinÄ , nes tai abiem nepatogios pozicijos. Teismo nuomone, tokia kaltinamojo veiksmų, suduodant nukentėjusiajam smÅ«gius, versija negalima, nes neįtikėtina, kad žmogus ramiai stovėtų A. M. nurodytoje pozoje jam už nugaros ir ramiai lauktų kad jam vienas po kito į kairį kÅ«no Å¡onÄ bÅ«tų suduoti trys smÅ«giai peiliu.

Toks kaltinamojo aiÅ¡kinimas nelogiÅ¡kas, prieÅ¡tarauja faktinėms įvykio aplinkybėms, prieÅ¡taringas, nenuoseklus, todėl atmetamas. Teismas Å¡iuo atveju vadovaujasi nukentėjusiojo A. U. parodymais, kad įvykio metu A. M. buvo prispaudęs S. G. ant sofos lovos tokioje pozoje kaip jis nurodęs parodymų patikrinimo metu (t.1, b.l. 48,49, foto Nr. 4, 5), kas iÅ¡ esmės atitinka S. G. aiÅ¡kinimÄ bei V. G. parodymus ir kad A. U. sudavė kaltinamajam smÅ«gį abiem rankom į galvos sritį, kaip parodęs ikteisminio tyrimo metu (žr. foto Nr. 6, t. 1, b.l. 49), kÄ patvirtinęs ir teisme.

Duomenų, kad įvykio metu nukentėjusysis A. U. bÅ«tų sudavęs kaltinamajam A. M. smÅ«gį peiliu nėra, iÅ¡skyrus paties A. M. prielaidÄ , nes jis nematęs, kad A. U. jam bÅ«tų smÅ«giavęs peiliu ir nematęs pas A. U. peilio. A. M. aiÅ¡kina pajutęs smÅ«gį įvykio metu, tačiau tai prieÅ¡tarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Kaltinamajam A. M. po Å¡io įvykio iÅ¡ tikrųjų buvo nustatytas sužalojimas - krÅ«tinės kairėje pusėje tarp spenelio ir Å¡onkaulių lanko tiesialinijiniu 2,8 cm ilgio randu sugijusi žaizda, kuri (pagal rando formÄ ) buvo padaryta pjaunančiu ar duriančiai-pjaunančiu daiktu ar įrankiu (galimai peiliu).

Ar žaizda kiauryminė ar pavirÅ¡inė tyrimo metu specialistui nebuvo objektyvių galimybių nustatyti (t.1, b.l. 147,148). Tačiau kaip liudijo įvykio vietoje buvusi S. G., bei iÅ¡ karto į įvykio vietÄ atvykę liudytojai (J. K., B. G.) A. M. Å¡io sužalojimo nematė ir nejautė, tai pastebėjo tik į įvykio vietÄ atvykę policininkai, pastebėję, kad A. M. marÅ¡kinėliai kruvini ir tai pasakę A. M., tada pastarasis ir pastebėjo šį sužalojimÄ . Medikui paklausus ar jis nesužalotas, kaip nurodė S. G., A.

M. netgi pasakęs, kad tai ne jo kraujas. Dėl nurodytos žaizdos A. M., suteikus jam pirmÄ pagalbÄ , nesigydė, tai liudija, kad žaizda buvusi pavirÅ¡inė. Specialisto J.M. Paliulio paaiÅ¡kinimu teismo posėdyje neatmestina galimybė, kad tokį sužalojimÄ galėjo pasidaryti pats A. M. grumtynių metu (tai specialistas nurodęs ir savo pateiktoje iÅ¡vadoje, t.1, b.l. 148). Ä®vertinus Å¡iuos duomenis teismas atmeta A. M. aiÅ¡kinimÄ , kad įvykio metu A. U. sudavęs jam smÅ«gį peiliu, kadangi tai paneigta nurodytais įrodymais.

Nagrinėjamu atveju įvykio metu A. M. neveikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Tai nukentėjusiajam A. U. teko ginti S. G. nuo agresyvių A. M. smurtinių veiksmų, gindamas kitÄ asmenį, kurio sveikatai ir gyvybei grėsė realus pavojus, A. U. vykdė pilietinę pareigÄ . A. M. veikė netiesiogine tyčia, tai yra nesiekė ir nenorėjo padarinių, tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams - sunkiam sveikatos sutrikdymui, atsirasti.Kaltinamojo A. M. veiksmai, kuriais jis sunkiai sutrikdė A. U., vykdančio pilietinę pareigÄ , sveikatÄ , atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 10 p. sudėtį.Dėl bausmėsA.

M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.A. M. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. 2012-06-23 18.59 val., A. M. nustatytas 2.25 % alkoholio. A. M. neteistas, baustas administracine tvarka. Kaltinamasis dirba UAB “(duomenys neskelbtini)” autobuso vairuotoju. Su nukentėjusiuoju susitaikė, atsiprašė jo, aplankė ligoninėje. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. U. bei liudytoja S. G. iki įvykio girtavo su A.

M., kad pastarojo agresyviems veiksmams įtakos turėjo neblaivios S. G. elgesys, kÄ ji pati patvirtino.         Svarstydamas bausmės klausimÄ , teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį - padarytas labai sunkus nusikaltimas, tyčinę kaltės formÄ , į pasekmes - nukentėjusysis pasveiko, rimtesnių pasekmių nejaučia, į A. M. asmenybę - duomenų dėl teistumo nėra, turi galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , kad po nusikalstamos veikos iki Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimo bÅ«tų padaręs kokių nors teisės pažeidimų, duomenų nėra, taip pat atsižvelgiama į nuomonę nukentėjusiojo, kuris jam atleido ir praÅ¡o griežtai nebausti.

Teismas konstatuoja, kad taikyti A. M. Lietuvos Respublikos BK 62 str. nėra teisinio pagrindo. Skirti bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., teismas taip pat neturi pagrindo, nes jokios išimtinės aplinkybės A. M. atžvilgiu nenustatytos. Bausmės dydis (laisvės atėmimas nuo 2 metų iki 12 metų) yra numatytas įstatymo, atsižvelgiant, visų pirma, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Teismų praktika suformuota taip, kad Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. norma būtų taikoma tik išimtinais atvejais, jos taikymas negali prieštarauti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-22/2008, Nr. 2K-381/2008).

Ä®vertinus iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai A. M. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu atitinkančiÄ sankcijos minimaliÄ ribÄ . Be to, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę ir kitas nurodytas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, teismas laiko tikslinga nustatyti bausmės atlikimui Å¡velnesnį režimÄ â€“ t.y. atvirÄ jÄ kolonijÄ (Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-567/2011).Dėl ieÅ¡kiniųValstybinė ligonių kasa prie SAM pateikė 5296,96 Lt civilinį ieÅ¡kinį už A.

U. gydymÄ , ieÅ¡kinio dydį pagrindė pateiktais dokumentais (I t., b.l. 73-80), kuriais patvirtinta, kad A. U. sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. A. M. šį ieÅ¡kinį pripažino. IeÅ¡kinys tenkintinas. Kaltinamasis privalo regreso tvarka atlyginti Å¡iÄ Å¾alÄ deliktinės atsakomybės pagrindu – CK 6.263 str. 1 d., 6.280 str.1 d.Nukentėjusysis A. U. pareiÅ¡kė 550 Lt ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamasis nukentėjusiojo civilinio ieškinio nepripažino, laiko, kad neprivalo jam atlyginti žalos. Nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas pilnai, dėl neturtinės - iš dalies.Nukentėjusysis dėl turtinės žalos dydžio dokumentų nepateikė, nurodė, kad dėl sužalojimo patyrė turtinės žalos, nes teko pirkti vaistus nuo skausmo, bintus, pleistrus. Nuo skausmo vartojo vaistus „Ketanov“ 10 mg. Išgėrė 10 pakuočių, kurios kainavo po 15 Lt, iš viso 150 Lt.

Pleistrams ir bintams iÅ¡leido apie 300 Lt. Ligoninėje dėl patirtų sužalojimų gydėsi 16 dienų, kur teko pirkti pagerintÄ maistÄ , sultis - iÅ¡leido apie 100 litų. Turtinės žalos patyrė už 550 litų, be to, į Å¡iÄ sumÄ neįskaitė kelionių į poliklinikÄ iÅ¡laidų, kurį laikÄ turėjo važinėti dėl žaizdų tvarstymo. Nukentėjusiojo nurodytos iÅ¡laidos yra realios ir pagrįstos. Kaltinamasis nusikalstamais veiksmais tyčia sužalojęs nukentėjusįjį privalo atlyginti jam patirtus nuostolius – CK 6.263 str. 1 d., 6.283 str. 1 d.Neturtinę žalÄ nukentėjusysis vertina 5000 Lt, nurodo, kad dėl sužalojimų patyrė neturtinę žalÄ , nes nuo patirtų sužalojimų jautė skausmÄ , Å¡okÄ , teko gulėti ligoninėje bei gydytis namuose.

IlgÄ laikÄ negalėjo atlikti savarankiÅ¡kų veiksmų - apsirengti, apsiauti batų, buvo suvaržyti kasdieniai veiksmai, darbai, įprastas gyvenimas.            LR CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.           Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis neabejotinai patyrė neturtinę žalÄ , nes dėl patirtų sužalojimų turėjo kęsti fizinį skausmÄ , gydėsi ligoninėje nuo 2012-06-23 iki 2012-07-09, vėliau turėjo kurį laikÄ gydytis ambulatoriÅ¡kai, reikėjo tvarstyti žaizdas.

Dėl patirtų kÅ«no sužalojimų kurį laikÄ negalėjo bÅ«ti savarankiÅ¡kas buityje. Tačiau Å¡iuo metu nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiajam dėl padarytų sužalojimų bÅ«tų kokie nors liekamieji reiÅ¡kiniai ar sumažėjęs darbingumas. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, nukentėjusiojo pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos dydžio turi bÅ«ti adekvatus jam padarytiems sužalojimams ir patirtiems nemaloniems iÅ¡gyvenimams, fiziniam skausmui, kadangi toks ieÅ¡kinys, sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nuostatomis, savo dydžiu negali tapti pasipelnymo Å¡altiniu.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis mažintinas iki 2000 Lt, kas atitiktų sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principus.                      Teismas, vadovadovadamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str.,                                 nusprendė :A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 10 p. ir nuteisti jį laisvės atėmimu dvejiems (2) metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.KardomÄ jÄ priemonę A.

M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendį vykdyti jam įsiteisėjus ir bausmę skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ vienÄ parÄ nuo 2012 m. birželio 23 d. iki 2012 m. birželio 24 d. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: A. M. marÅ¡kinėlius, priduotus saugoti į Vilniaus apskr., VPK Logistikos skyrių, kvito Nr., BBB 042762 (t.1, b.l. 153-154) sunaikinti, du peilius, nuoplovÄ , bei tyrimų pavyzdžius, saugojamus prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.Priteisti iÅ¡ A.

M. Valstybinei ligonių kasai prie SAM 5296, 96 Lt. Priteisti iÅ¡ A. M. A. U. 550 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja                                                                                                                        Angelė IkasalienėNuoraÅ¡as tikras :             Teisėja                                                                                                                        Angelė Ikasalienė