A-662-2630-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662–2630/2012

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00003-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 16.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Telšių apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą atsakovui Telšių apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinei sąjungai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. B. ir V. U. dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Komisariatas, pareiškėjas) skundu (b. l. 2-5) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Telšių apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga, atsakovas) 2011 m. gruodžio 26 d. rašte Nr. 52 (toliau – ir Raštas Nr. 52) išreikštą nesutikimą A. B. ir V. U. patraukti tarnybinėn atsakomybėn.

Nurodė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl Komisariato pareigūnų veiksmų Nr. 86-IS-101 (toliau – ir Išvada) buvo konstatuota, kad Komisariato pareigūnai A. B. ir V. U. (toliau – ir pareigūnai) netinkamai vykdė savo tarnybines pareigas ir savo veiksmais (neveikimu) pažeidė jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytus reikalavimus. Pažymėjo, kad Profesinė sąjunga nedavė sutikimo skirti tarnybines nuobaudas - pastabas savo nariams A. B. ir V. U.. Teigė, kad toks nesutikimas buvo neteisėtas ir nepagrįstas, duotas piktnaudžiaujant savo teisėmis ir akivaizdžiai trukdant Komisariatui vykdyti savo veiklą. Pabrėžė, kad Profesinė sąjunga neteisėtai vertino nusižengimo faktą ir nuobaudos pagrįstumą, kadangi ji turi teisę tik spręsti, ar nuobauda nėra susijusi su asmens naryste profesinėje sąjungoje. Teigė, kad Profesinei sąjungai buvo pateikta pakankamai duomenų apie padarytus pažeidimus tam, kad būtų galima nuspręsti dėl sutikimo davimo.

Atsakovas Profesinė sąjunga atsiliepimu į skundą (b. l. 85-87) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad iš Išvados nebuvo galima spręsti, jog pareigūnai padarė tarnybinį nusižengimą, o kita tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga Profesinei sąjungai nebuvo pateikta. Teigė, kad pareiškėjas Išvadoje įvardijo tik jo nuomone galimai pažeistas teisės normas, tačiau to nepagrindė jokiais faktiniais įrodymais. Pabrėžė, kad jai buvo apribota ir nepagrįstai suvaržyta teisė susipažinti su visa tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga, dėl ko ji negalėjo objektyviai įvertinti, ar jos nariai nebuvo persekiojami dėl narystės profesinėje sąjungoje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime į skundą (b. l. 77-78) nurodė, kad su skundu nesutinka. Teigė, kad Profesinė sąjunga neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą gynė jo profesinius ir darbo interesus santykiuose su darbdaviu. Nurodė, kad buvo norima jam skirti tarnybinę nuobaudą neteisėtai, nes jokių duomenų apie tai, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą Išvadoje nebuvo. Pabrėžė, kad Išvadoje buvo nurodyti tik konkretūs pažeidimai ir pažeistos normos, bet nebuvo išdėstytos tyrimo metu nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, todėl atsakovas negalėjo spręsti, ar tarnybinės nuobaudos nėra susijusios su pareigūnų naryste profesinėje sąjungoje.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 16 d. sprendimu (b. l. 91-94) pareiškėjo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą tenkino ir panaikino Raštą Nr. 52.

Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad profesinės sąjungos, spręsdamos dėl išankstinio sutikimo skirti savo nariui tarnybinę nuobaudą davimo, turi patikrinti tik tai, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, t. y. neturi teisinio pagrindo vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti iš esmės dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės.

Nurodė, kad atsakovas peržengė savo kompetencijos ribas, kadangi savo atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą motyvavo tuo, kad iš tarnybinio patikrinimo išvados visiškai nesimatė, ką ir kada pareigūnai pažeidė, kokius konkrečius pažeidimus padarė, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant tarnybinių patikrinimų atlikimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką, bet nenustatinėjo, ar pareigūnams skirtos tarnybinės nuobaudos buvo susijusios su jų naryste profesinėje sąjungoje.

Pabrėžė, jog nagrinėdamas šią bylą teismas nenustatė faktų, kad pareigūnams tarnybinės nuobaudos buvo skirtos dėl jų narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, tokių įrodymų nepateikė ir atsakovas bei tretieji suinteresuoti asmenys. Teismas sprendė, kad atsakovo argumentas, jog jam buvo suvaržyta teisė susipažinti su visa tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga, buvo formalus ir negalėjo būti laikomas pagrindu atsisakyti duoti sutikimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad, sprendžiant iš bylos medžiagos, atsakovas turėjo galimybę prašyti pareiškėjo leisti susipažinti su visa tyrimo medžiaga, tačiau to neprašė.

III. Atsakovas Telšių apskrities vidaus reikalų darbuotojų profesinė sąjunga apeliaciniu skundu (b. l. 97-101) prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą.

Teigia, kad apribojant Profesinės sąjungos teisę susipažinti su tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga jai atimama galimybė tinkamai atstovauti savo narius. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vykdė savo pareigas, kadangi nesiėmė aktyvių veiksmų nustatant visas bylai svarbias aplinkybes, nesiaiškino, ar teismui skundu bei atsiliepimais proceso šalių pateikti duomenys atitinka faktinę situaciją. Pabrėžia, kad teismas bylos nagrinėjimo metu vertino tik pareiškėjo pateiktas aplinkybes, kurios buvo visiškai nepagrįstos įrodymais. Nurodo, kad nors atsakovas ir turėjo galimybę prašyti susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada, bet iniciatyvą pateikti visą reikiamą medžiagą turėjo reikšti Komisariatas. Teigia, kad tarnybinę nuobaudą norima paskirti be pagrindo, neturint pagrįstų duomenų apie padarytą tarnybinį nusižengimą. Nurodo, jog iš pateiktos tarnybinio patikrinimo išvados nesimatė aplinkybių, dėl kurių buvo tikslinga pradėti tarnybinį patikrinimą. Pabrėžia, kad nėra aišku, kokiais įstatymais vadovaujantis būtų galima taikyti tarnybines nuobaudas, kadangi Išvadoje nurodyti veiksmai buvo atlikti daugiau nei prieš metus. Mano, kad Išvada buvo neobjektyvi, joje nurodyta tik nuomonė, todėl Profesinė sąjunga negalėjo spręsti, kokiu pagrindu skiriama tarnybinė nuobauda. Atkreipia dėmesį į Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-172-355/2009, kurioje nurodyta, kad informacijos, leidžiančios nustatyti asmens padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį bei esmines jo aplinkybes, pateikimas profesinei sąjungai yra pagrindinė sutikimo patraukti profesinės sąjungos narį drausminėn atsakomybėn davimo sąlyga. Pažymi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje Nr. A14-604/2007 nurodytą teiginį, jog profesinė sąjunga, spręsdama, ar nuobauda nėra skiriama dėl su darbinėmis funkcijomis nesusijusių priežasčių, gali vertinti ir faktines aplinkybes, susijusias su tariamo tarnybinio nusižengimo padarymu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 106-108) pareiškėjas Komisariatas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pabrėžia, kad apeliantas, nusprendęs, jog jam trūksta tam tikros informacijos, galėjo kreiptis į Komisariatą su prašymu pateikti tokią informaciją. Atkreipia dėmesį, kad nei teisminio nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde Profesinė sąjunga nenurodė jokių duomenų, kad tarnybinio patikrinimo išvada būtų surašyta netinkamai, kad joje neatsispindėtų visos nustatytos aplinkybės. Pažymi, kad apeliantas nėra pateikęs nei vieno pagrįsto argumento, leidžiančio bent kiek suabejoti, jog siūlomos nuobaudos būtų nepagrįstos ar neteisėtos. Pamini Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. A756-1442/2010, kurioje pasakyta, jog profesinė sąjunga, spręsdama dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą davimo, neturi teisinio pagrindo vertinti tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamas ginčas kilo dėl profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnams, kurie yra Profesinės sąjungos nariai, pagrįstumo bei teisėtumo.

Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir Profesinių sąjungų įstatymas), kuris nustato profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybinės valdžios ir valdymo organais, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus, 21 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad darbuotojams įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo taikymo ypatybės krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatytos šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Taigi bendrasis profesinių sąjungų veiklą reglamentuojantis įstatymas leidžia statutinėje valstybės tarnyboje įstatymu nustatyti profesinių sąjungų veiklos ypatumus.

Vidaus tarnybos sistemos profesinių sąjungų veiklos ypatumai yra nustatyti Vidaus tarnybos statute, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, (toliau – ir Statutas) kuris, lyginant su Profesinių sąjungų įstatymu, tarnybos santykių srityje numato platesnes vidaus tarnybos sistemos pareigūnų – profesinės sąjungos narių – apsaugos garantijų ribas ir jas konkrečiai apibrėžia. Statuto 43 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio 5 dalyje ir šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Taigi ši Statuto norma apibrėžia profesinės sąjungos renkamojo organo diskrecijos ribas sprendžiant statutinės įstaigos vadovo kreipimąsi dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą vidaus tarnybos pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime, be kita ko, yra išaiškinęs, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2-6 dalių nuostatos reguliuoja tų profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialines garantijas. Šios garantijos tokiems profesinės sąjungos nariams yra numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų kaip nors diskriminuojami, tai yra kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose (pavyzdžiui, be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas, atleidžiant iš darbo, perkeliant į kitą, prastesnį darbą ir pan.), taip pat kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės. Statuto 43 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu siekiama analogiškų tikslų – nustatyti garantijas statutiniams pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, kad jie nebūtų diskriminuojami tarnyboje dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apginti savo narius nuo diskriminacijos narystės profesinėje sąjungoje pagrindu, nesant įrodymų, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių tarnautojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1080/2010; 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012). Be to, draudžiama pirmiau aptartą profesinių sąjungų narių garantijų sistemą įgyvendinti tokiu būdu, kuris, priklausomai nuo aplinkybių, suponuotų piktnaudžiavimą teise ir dėl kurio valstybės institucijos vadovybei kiltų kliūčių įgyvendinti tinkamą valstybės institucijos funkcionavimą. Šiuo klausimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra nusprendęs, kad profesinės sąjungos savo veikloje gindamos savo narių teises taip pat turi laikytis sąžiningumo principo ir šią veiklą vykdyti rūpestingai, nepiktnaudžiaujant jai suteiktomis teisėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-418/2009).

Taigi iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl profesinės sąjungos nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą atitinkamam pareigūnui, turi užtikrinti viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 išaiškino, jog teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. Tokiu būdu šiomis aplinkybėmis šioje byloje reikia įvertinti: pirma, ar pareiškėjas įrodė, jog nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus ir, antra, ar atsakovas, priimdamas sprendimą nesutikti paskirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, veikė tinkamai ir savo diskrecijos duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nenaudojo aiškiai klaidingai.

Dėl esminio teisėtų valstybės institucijos interesų pažeidimo

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, nurodė, kad valstybės institucijos interesų esminis pažeidimas yra vertinamoji sąvoka, kuri kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios bylos medžiagą bei faktinę situaciją. Vertinant valstybės institucijos, kaip darbdavio, interesų pažeidimo reikšmingumą gali būti atsižvelgta į institucijos vykdomų funkcijų pobūdį, jų pareigūnų statuso ypatumus, darbdavio interesų pobūdį ir kt. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje administracinėje byloje taip pat pažymėjo, kad drausmės užtikrinimo poreikis institucijų, kurios tvarkomos statutinės drausmės pagrindais, sistemoje gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui iš esmės pažeidžia institucijos interesus.

Pareiškėjas skunde teigia, jog Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas trukdo Komisariatui vykdyti savo veiklą. Vertinant, ar pareiškėjo interesas pažeistas iš esmės, visų pirma, reikia pažymėti, jog tretieji suinteresuoti asmenys A. B. yra Komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus Nusikaltimų nuosavybei tyrimo poskyrio tyrėjas, o V. U. yra Komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus Autotransporto priemonių grobimų tyrimo poskyrio tyrėja, t. y. statutiniai valstybės tarnautojai.

Teismų praktikoje yra suformuota nuosekli pozicija, kad statutinių santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę vidaus reikalų įstaigose, o jų specifika kelia vidaus reikalų įstaigų pareigūnams ir didesnius reikalavimus. Tinkamos drausmės užtikrinimas – vidaus reikalų įstaigų veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonė. Dėl šių aplinkybių vidaus reikalų įstaigos vadovybė, nepriklausomai nuo pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, turi turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę, taip sukeliant pavojų viešajam interesui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-853/2004; 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 ir kt.). Be to, šių pareigūnų darbas atlyginamas iš valstybės biudžeto. Todėl egzistuoja pagrįstas viešasis interesas, jog atsakingų institucijų ir jos pareigūnų, turinčių atitinkamą profesinę ir teisinę kompetenciją, darbas būtų organizuojamas tokiu būdu, kad nebūtų sutrikdytas tinkamas ir efektyvus tarnybos paskirties vykdymas, t. y. pagrindinių funkcijų įgyvendinimas.

Pažymėtina, jog pareiškėjas Komisariatas, siekdamas tinkamai organizuoti darbą, turi turėti galimybę operatyviai ir adekvačiai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinio nusižengimo faktą. Priešingu atveju kiltų rimta grėsmė destabilizuoti vidaus tarnybos veiklą, o tai keltų pavojų viešajam interesui. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos aiškinimu, pateiktu 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, pažymi, jog siekiant užtikrinti veiksmingą institucijų, kurios atsakingos už viešojo intereso apsaugą, veiklą galima pripažinti būtinumą, kad šios institucijos turėtų galimybę vykdyti drausminę procedūrą. Drausmės užtikrinimas institucijų, kurios tvarkomos statutinės drausmės pagrindais, sistemoje iš tikrųjų gali būti vertinamas kaip tinkamo tarnybos funkcijų ir įgaliojimų, kurias ši tarnyba privalo atlikti, įgyvendinimo priemonė, atitinkanti privalomą esminio darbdavio intereso pažeidimo reikalavimą. Atsižvelgusi į paminėtus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas įrodė, jog profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą tretiesiems suinteresuotiems asmenims iš esmės pažeidžia jo interesus.

Dėl tarnybinės nuobaudos sąsajų su profesinės sąjungos veikla

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio administracines bylas (tarnybinius ginčus dėl profesinės sąjungos diskrecijos ribų sprendžiant dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui profesinės sąjungos nariui), yra suformavęs praktiką (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.), kad profesinė sąjunga, spręsdama vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, bei aiškiai išreikšti savo poziciją (sutinka ar nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, 2006 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-748/2006, 2011 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-954/2011 ir kt.). Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 išaiškino, jog tam tikras faktinių aplinkybių vertinimas yra neišvengiamas, tačiau jis turi būti atliekamas tik tokia apimtimi, kad nebūtų peržengiama profesinei sąjungai suteikta diskrecija nuspręsti tik dėl (ne)sutikimo paskirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą. Profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą. Profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais.

Profesinė sąjunga, teigianti, kad jos nariui tarnybinė nuobauda taikoma dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, teismui nurodo aiškias ir konkrečias faktines aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ryšio su profesinės sąjungos veikla, pati valstybės institucija, kaip darbdavys, turi įrodyti, kad tarnybinės nuobaudos neskiria dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012).

Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, jog yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, kadangi ginčo teisinius santykius reguliuojantys įstatymai nėra pasikeitę.

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo Telšių apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinio skundo argumentus, atsižvelgdama į aptartą teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką analogiškose bylose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog atsakovo atsisakymas duoti išankstinį sutikimą Komisariatui skirti pareigūnams tarnybinę nuobaudą nepagrįstas, todėl skundžiamą Profesinės sąjungos Raštą Nr. 52 panaikino pagrįstai ir teisėtai. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas nustačius bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, išanalizavus bylai aktualias teisės normas, atsižvelgus į šioje srityje suformuotą teismų praktiką.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, suteikiančių pagrindą manyti, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas pareigūnams yra susijęs su jų naryste Profesinėje sąjungoje arba jų atstovavimu kitiems vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams. Atsakovas nenurodė jokių argumentų, kurie leistų bent daryti prielaidą apie pareiškėjo ketinimus skirti pareigūnams tarnybines nuobaudas dėl jų veiklos Profesinėje sąjungoje. Be to, pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų apie aktyvią pareigūnų veiklą Profesinėje sąjungoje. Profesinei sąjungai kartu su prašymu duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnams buvo pateikta tarnybinio patikrinimo išvados kopija (b. l. 43-80). Teisėjų kolegijos vertinimu, Išvadoje užfiksuotų duomenų visuma buvo pakankamas pagrindas Profesinei sąjungai apsispręsti dėl sutikimo ar nesutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą pareigūnams. Be to, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog Profesinė sąjunga turėjo galimybę kreiptis į Komisariatą dėl papildomos medžiagos pateikimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, įvertinus Profesinės sąjungos 2011 m. gruodžio 26 d. rašto Nr. 52 (b. l. 6-7) turinį, matyti, jog jame Profesinės sąjungos abejonės dėl pareigūnų patraukimo tarnybinėn atsakomybėn pagrįstumo grindžiamos ne objektyviais įrodymais apie jų persekiojimą dėl jų narystės Profesinėje sąjungoje. Profesinės sąjungos nurodytos aplinkybės dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo, atlikimo, argumentai, jog iš Išvados nesimato, ką pareigūnai yra pažeidę, nesusiję su pareigūnų naryste profesinėje sąjungoje. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo minimos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos nuostatų laikymasis nėra šios administracinės bylos dalykas. Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo tinkamai motyvuotomis išvadomis, kad konkrečiu atveju Profesinė sąjunga viršijo teisės aktų suteiktos diskrecijos ribas.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde pateiktais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Telšių apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė