2021-11-17 Nr. AB-24140-3-61-3-03022-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-720-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03022-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. Š. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. Š. (toliau – ir pareiškėja) padavė skundą teismui, kuriuo prašė panaikinti 2021 m. rugpjūčio 16 d. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir atsakovas, ir VTEK) sprendimą „Dėl V. M. skundo'' Nr. IGN-30 (toliau – ir VTEK sprendimas) ir įpareigoti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisiją (toliau – ir Savivaldybės TEK) iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2021 m. gegužės 7 d. pateiktą skundą „Dėl V. M.”.

Pareiškėja nurodė, kad VTEK sprendimu buvo panaikintas Savivaldybės TEK 2021 m. birželio 8 d. sprendimas T20-8 „Dėl V. M.” (toliau – ir Savivaldybės TEK sprendimas), kuriuo pripažinta, jog 2021 m. gegužės 3 d. raštu Nr. EPA-59 „Dėl darbo grupės išvadų“ D. Š. pateikdamas iškreiptą (nepilną ir netikslią) informaciją Mažeikių rajono savivaldybės meras V. M. (toliau – ir Savivaldybės meras) pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – ir Kodeksas) 4 straipsnio 3 punkte nustatytą valstybės politiko elgesio sąžiningumo principą bei rekomendavo merui savo veiklą atsakant į prašymus ir skundus suderinti su Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmens aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, nustatytais reikalavimais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos D. Š. skundą.

Teismas pažymėjo, kad, iš pareiškėjos skundo reikalavimų matyti, jog pareiškėja nesutinka su sprendimu (galimai su abiem sprendimais – iš skundo neaišku), kuris (kurie) sukelia teisines pasekmes tik tam asmeniui, dėl kurio jis/jie priimti (savivaldybės merui – V. M.). Pareiškėjai šie aktai jokių teisinių pasekmių nesukelia, pareiškėja nėra subjektas, kuriam įstatymas paveda ginti kitų asmenų teises ar viešuosius interesus, kaip tai numatyta ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose ir 55 straipsnyje.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundas (pranešimas) dėl galimo mero padaryto pažeidimo buvo tiriamas Savivaldybės TEK ir VTEK, dėl jo priimti sprendimai, todėl pareiškėja įgyvendino savo teisę pranešti apie galimai daromą pažeidimą.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnyje numatyta teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus, o šios teisės įgyvendinimas detalizuotas Kodekse ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatyme (toliau – ir VTEK įstatymas). Pareiškėja šia teise pasinaudojo, teikdama pranešimą (skundą) Savivaldybės TEK, meras Savivaldybės TEK sprendimą apskundė VTEK. Tačiau šis pareiškėjos pranešimas (skundas) nėra susijęs su kokios nors pareiškėjos subjektyvios teisės ar teisėto intereso gynimu. Savivaldybės TEK ir VTEK pareiškėjai pateikė informaciją apie pranešimo (skundo) išnagrinėjimo rezultatą, tuo ir pasibaigė pareiškėjos reikalavimo teisės ribos.

III. Pareiškėja D. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir priimti nutartį - išnagrinėti D. Š. skundą Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Taip pat pareiškėja prašo patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu.

Pareiškėja nurodo, kad kaip asmuo, pagal kurios prašymą buvo pradėtas Savivaldybės TEK tyrimas, yra suinteresuota teisinga ir pagrįsta bylos baigtimi. Pareiškėjos nuomone, neleidus jai skųsti VTEK sprendimo, bus pažeistos jos teisės efektyviai gintis, o VTEK suteikiama teisė piktnaudžiauti jai suteiktomis teisėmis ir galiomis. VTEK gali naikinti visus savivaldybių etikos komisijų priimtus sprendimus dėl pažeistų procedūrinių dalykų, o VTEK priimtų sprendimų nebus galima apskųsti dėl pažeistų teisių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas atsisakė priimti pareiškėjos D. Š. skundą, konstatavęs, kad pareiškėja neturi subjektinės teisės kreiptis į teismą, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016; 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-639-968/2019). Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004).

ABTĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Ši teisės akto nuostata suponuoja išvadą, kad viešieji interesai yra ginami tik įstatymų nustatytais atvejais ir tik įstatymuose numatytiems subjektams kreipiantis į teismą. Tokia išvada sietina su idėja, jog pareiškėjas, kuris kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, gina ne jam pačiam priklausančią subjektinę teisę, o Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomą interesą, priklausantį visuomenei ar jos daliai. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog viešojo intereso gynimu galbūt daroma intervencija į susiformavusius teisinius santykius bei kitų asmenų subjektines teises, viešojo intereso gynimas pasižymi tam tikra specifika, inter alia (be kita ko) – baigtiniu sąrašu subjektų galinčių kreiptis į teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas. Tuo tarpu nustačius, jog įstatymai nesuteikia pareiškėjui teisės kreiptis į teismą dėl skunde (prašyme) nurodomo viešojo intereso gynimo, teisėjas privalo atsisakyti priimti tokį skundą (prašymą). Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-91/2012; 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-65-492/2017).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti VTEK sprendimą ir įpareigoti Savivaldybės TEK iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjos pranešimas apie galimą Kodekso 4 straipsnio 3 punkte nustatytą valstybės politiko elgesio sąžiningumo principo pažeidimą nėra susijęs su pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų pažeidimu bei konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimo ribos pasibaigia, ties teise reikalauti pateikti informaciją apie pareiškėjos pranešimo (skundo) išnagrinėjimo rezultatą. Todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjos įsitikinimu, ji, kaip skundą dėl politiko veiksmų pateikęs asmuo, yra suinteresuota bylos baigtimi, todėl turi turėti teisę skųsti VTEK sprendimą.

Kaip minėta, teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą (ABTĮ 5 str. 3 d. 1 p.), tačiau pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui nenurodė, kokios pareiškėjos teisės ar įstatymų saugomi interesai skundžiamu VTEK sprendimu yra pažeisti. Pareiškėja nesiekia, kad konkrečiai jos atžvilgiu būtų priimtas individualaus pobūdžio administracinis sprendimas, kuriuo būtų nustatytos jos teisės ar pareigos, o siekia kito asmens atžvilgiu priimto sprendimo panaikinimo ir atitinkamai pripažinimo, t. y. kad Savivaldybės meras pažeidė Kodekso nuostatas.

VTEK įstatymo 24 straipsnis nustato, kad tyrimą savo iniciatyva, pagal VTEK perduotą ar kitų pareiškėjų pateiktą pranešimą atlieka ir institucija ar įstaiga, kurioje skundžiamas asmuo dirba, o kai pranešimas gautas dėl įstaigos vadovo, – šį vadovą į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija. Šio skirsnio nuostatos (įskaitant teisę savivaldybių tarybų etikos komisijų priimtą sprendimą skųsti VTEK vadovaujantis šio įstatymo 241 straipsniu) mutatis mutandis taikomos ir politikų elgesio tyrimams, atliekamiems pagal valstybės politikų elgesio kodeksą.

VTEK įstatymo 27 straipsnis nustato asmens, dėl kurio veiklos atliekamas tyrimas, ir pareiškėjo teises bei pareigas. Asmuo, dėl kurio veiklos atliekamas tyrimas, turi teisę: 1) susipažinti su VTEK tyrimo metu gautais dokumentais ir informacija; 2) pateikti papildomą informaciją, dokumentus ir duoti paaiškinimus; 3) turėti atstovą; 4) turėti vertėją; 5) pareikšti nušalinimą VTEK nariui ar sekretoriato darbuotojui; 6) dalyvauti VTEK posėdyje nagrinėjant jo veiką; 7) pateikti VTEK motyvuotą prašymą atidėti jo veikos nagrinėjimą VTEK posėdyje; 8) gauti dėl jo priimtą VTEK sprendimą; 9) įstatymų nustatyta tvarka apskųsti VTEK priimtą sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas turi teisę: 1) pateikti papildomą informaciją, dokumentus; 2) turėti atstovą; 3) turėti vertėją; 4) gauti informaciją apie pranešimo nagrinėjimo eigą; 5) gauti informaciją apie VTEK posėdžio vietą ir laiką bei dalyvauti VTEK posėdyje nagrinėjant asmens, dėl kurio jis pateikė pranešimą ir VTEK atlieka tyrimą, veiką.

VTEK įstatymo 241 straipsnio 10 dalis nustato, kad asmuo, dėl kurio veikos institucijoje ar įstaigoje priimtas skundžiamas sprendimas, taip pat šį sprendimą priėmusi institucija ar įstaiga turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir šio įstatymo 27 straipsnyje nurodyto asmens, dėl kurio veikos atliekamas tyrimas, teisės ir pareigos.

Minėto teisinio reglamentavimo sisteminė analizė rodo, kad būtent asmuo, kurio atžvilgiu priimamas sprendimas (nagrinėjamu atveju Savivaldybės meras), bei šį sprendimą priėmusi institucija (nagrinėjamu atveju Savivaldybės TEK), turi subjektines teises pateikti skundą teismui, todėl gali skųsti VTEK sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tuo tarpu pareiškėjas, pateikęs informaciją apie galimą pažeidimą (nagrinėjamu atveju pareiškėja D. Š.), gali gauti informaciją apie pranešimo nagrinėjimo eigą, taip pat kitas VTEK įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teises, tačiau VTEK priimto sprendimo neturi teisės skųsti teismui.

Papildomai pažymėtina, kad fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai tik įstatymų nustatytais atvejais (ABTĮ 55 str. 1 d.), tačiau tokio įstatymo, kuris suteiktų pareiškėjai teisę nagrinėjamu atveju kreiptis į teismą su atitinkamu pareiškimu, nėra. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjos skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjo atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys