a037182e-8dfd-4a84-b635-02bc48a20be3 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2YT-7977-994/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03192-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.10.7; 3.2.6.1; 3.4.5.13 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 26 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų S. J. ir S. J. pareiÅ¡kimÄ dėl civilinės bÅ«klės akto pakeitimo (nepilnamečio vaiko vardo pakeitimo), suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, iÅ¡vadÄ teikianti institucija -Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Teismas nustatė:

1. PareiÅ¡kėjai S. J. ir S. J. kreipėsi į teismÄ su patikslintu pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydami:

1) panaikinti 2021 m. sausio 21 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija) Teisinės apsaugos grupės vyresniosios patarėjos A. G. atsisakymÄ â€žDėl atsisakymo tvirtinti vardo pakeitimo iÅ¡vadÄ â€œ patvirtinti Civilinės metrikacijos įstaigos iÅ¡vadÄ byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir leisti pakeisti nepilnamečio vaiko vardÄ iÅ¡ A. J. į A. J.;

2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti nepilnamečio vaiko A. J. vardÄ Ä¯ A. J.; PareiÅ¡kėjai nurodo, kad (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjams gimė dukra A. J.. Nors pareiÅ¡kėjai norėjo registruoti dukters vardÄ â€žA.“ pareiÅ¡kėjos močiutės garbei, bet buvo paaiÅ¡kinta, jog tokio vardo registruoti negalima. Vėliau pareiÅ¡kėjai sužinojo, kad yra vaikų, kurių vardai yra registruoti su dviem „n“ raidėmis, todėl 2020 m. lapkričio mėn. pareiÅ¡kėjai pateikė Vilniaus miesto administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui praÅ¡ymÄ pakeisti vaiko gimimo liudijime įregistruotÄ vardÄ Ä¯ A.

J., tačiau minėtas praÅ¡ymas buvo atmestas. 2021-01-21 Lietuvos Teisingumo ministerijos iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad pareiÅ¡kėjų pageidavimas civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡e pakeisti vardÄ A. ir įraÅ¡yti dukters vardÄ â€žA.“ neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, nes jis užraÅ¡ytas ne lietuvių kalba. Gavęs neigiamÄ Teisingumo ministerijos iÅ¡vadÄ , Vilniaus miesto administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius atsisakė pakeisti vardÄ iÅ¡ A.

į A. J.. PareiÅ¡kėjai nebuvo supažindinti su Civilinės metrikacijos įstaigos iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pareiÅ¡kėjams buvo palanki. PareiÅ¡kėjams pageidavus gauti minėtÄ Civilinės metrikacijos įstaigos iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) jiems buvo perduotas trumpas Civilinės metrikacijos įstaigos atsisakymais ir Lietuvos Teisingumo ministerijos iÅ¡vada. PareiÅ¡kėjas S. J. yra (duomenys neskelbtini), o S. J. yra (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjos S. J. močiutė buvo A.

P., todėl pareiÅ¡kėjai nori, jog vaiko vardas bÅ«tų raÅ¡omas taip pat kaip močiutės vardas. PareiÅ¡kėjai mano, jog jų dukters vardas gimimo liudijimuose turi bÅ«ti pakeistas, kadangi tai pareiÅ¡kėjų dukrÄ diskriminuoja etninės kilmės pagrindu. PareiÅ¡kėjų dukra pagal Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 11 straipsnį, turi teisę naudoti savo vardÄ mažumos kalba. Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 11 straipsniu Å¡alys įsipareigojo pripažinti kiekvieno tautinei mažumai priklausančio asmens teisę savo pavardę ir vardÄ vartoti mažumos kalba bei teisę į tai, kad jie bÅ«tų oficialiai pripažinti pagal Å alių teisinėse sistemose nustatytas sÄ lygas.

PareiÅ¡kėjai mano, jog praÅ¡omas pakeisti vardas yra sudarytas iÅ¡imtinai lotynų abėcėlės pagrindu, yra lengvai suprantamas bei skaitomas. PareiÅ¡kėjų praÅ¡omu įregistruoti vardu A. pagal vieÅ¡us registrų tarnybos duomenis Lietuvoje 2017 m. buvo registruoti 18 vaikų, o A. vardu su viena „N“ 43 vaikai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde yra sudėtinė teisės į privatų ir Å¡eimos gyvenimÄ dalis ir valstybės kiÅ¡imasis į jį, draudžiant originaliÄ asmens vardo ir pavardės raÅ¡ybÄ , gali bÅ«ti atliekamas tik tuomet, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų.

Teisė į žmogaus privatų ir Å¡eimos gyvenimÄ taip pat ginama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio nuostatomis, pagal kurias privatus žmogaus gyvenimas yra neliečiamas, įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavaliÅ¡ko ar neteisėto kiÅ¡imosi į jo asmeninį ir Å¡eiminį gyvenimÄ . Naujausia Vilniaus miesto apylinkės teismo praktika patvirtina, kad asmenų teisė į privatų gyvenimÄ ir teisė pasirinkti vardÄ / pavardę negali bÅ«ti ribojama net ir tais atvejais, kai asmenys nori pasirinkti vardus / pavardes su nelietuviÅ¡kais raÅ¡menimis, pvz. raide „W“, todėl teismas savo naujausiais sprendimais yra įpareigojęs suinteresuotÄ asmenį atitinkamai tokius vardus / pavardes įregistruoti (pvz.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimas Nr. e2YT-3226-807/2017; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-53-727/2016, 2016 m. liepos 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-19864-934/2016).

2. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame praÅ¡o pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. BylÄ nagrinėti praÅ¡o jo atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad Vilniaus miesto CM skyrius 2020 m. gruodžio 9 d. iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) tenkino pareiÅ¡kėjų S. J. ir S. J. 2020 m. lapkričio 23 d. praÅ¡ymÄ pakeisti nepilnamečio vaiko vardÄ iÅ¡ A. į A., vadovaudamasis Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d.

įsakymo Nr. 1R-333 ,,Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“, 11 punktu. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.166 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog kiekvienam vaikui vardÄ suteikia tėvai. CK 3.3 straipsnyje nustatyta, kad spręsdami visus klausimus, susijusius su vaikais, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Kiekvienas vaikas turi neatimamÄ teisę gyventi bei sveikai vystytis ir nuo gimimo turėti vardÄ ir pavardę (CK 3.161 straipsnis).

Pažymi, kad vaiko vardo suteikimas yra individualus tėvų pasirinkimas; Å¡io pasirinkimo ribojimas gali bÅ«ti pateisinamas tik visuomenės gerove. pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme iÅ¡nagrinėta keliolika civilinių bylų dėl įpareigojimo Vilniaus miesto CM skyrių pakeisti vaikui vardÄ , užraÅ¡ant lietuviÅ¡kais raÅ¡menimis, neatsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nurodytas rekomendacijas. Teismas patenkino minėtus pareiÅ¡kimus, nurodydamas, kad tokia situacija, kuomet nepagrįstai suvaržomos ar apsunkinamos asmenų prigimtinės teisės, laikytina tiek asmens privataus ir Å¡eimos gyvenimo neliečiamumo pažeidimu, tiek asmens teisės į vardÄ pažeidimu (Konstitucijos 22 str. 1 d., 38 str. 2 d., CK 2.20 str.).

Atkreipia dėmesį, kad vardas A. yra užrašytas lietuviškais rašmenimis, atitinka vaiko lytį. Vardo pakeitimo byloje nėra pateikta duomenų, kad vardo A. įrašymas pareiškėjų dukrai trukdys identifikuoti asmenį, sukels nepatogumų, ar trukdys visuomenės gerovei dėl ko kiltų praktinių sunkumų.

3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ su pareiÅ¡kimu nesutinka. Nurodo, kad reikia pripažinti, jog Lietuvos Respublikos gyventojų registruose esama tokių asmenvardžių, kaip kad nagrinėjamas Å¡ioje byloje, todėl ir civilinės bÅ«klės aktuose jie pasitaiko. Atsižvelgiant į tai, teismas turėtų įvertinti, kuriam iÅ¡ teisėtų tikslų – valstybinės kalbos apsaugos ar asmens privataus ir Å¡eimos gyvenimo apsaugos – suteikti pirmenybę, įvertinus konkretaus atvejo aplinkybes.

Reikia priminti, kad pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijÄ (byla Burghartz v Suisse (Nr. 16213/90), byla Stjerna v Finland (Nr. 18131/91), byla Guillot v France (Nr. 22500/93)) į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniu ginamų teisių apimtį įeina ir teisė į Å¡eimos vardÄ , kuri esant tam tikroms aplinkybėms gali bÅ«ti pažeista. Vis dėlto, Å¡io teismo praktikoje yra taip pat pripažįstama, kad (byla Mentzen alias Mencena v Latvia (Nr. 71074/01)) asmenvardžių raÅ¡ybos taisyklėmis gali bÅ«ti kiÅ¡amasi į suinteresuotojo asmens privatų ir Å¡eimos gyvenimÄ , tačiau tuo nepažeidžiami Europos žmogaus teisių konvencijos reikalavimai, jei Å¡i praktika numatyta įstatyme ir ja siekiama vieno ar kelių teisėtų tikslų, kaip kad valstybinės kalbos apsauga.

Bet kuriuo atveju, taip pat turėtų bÅ«ti vertinamas ribojimų proporcingumas ir, Å¡iuo atveju, gali bÅ«ti aktuali byla Johansson v. SuomijÄ (Nr. 10163/02), kurioje, be kita ko, vertinta aplinkybė, kad atitinkamas asmenvardis jau egzistuoja Å¡alies gyventojų registruose (civilinės bÅ«klės aktuose). Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu, Teisingumo ministerija laikosi nuomonės, kad jos iÅ¡vada byloje dėl nepilnamečio vaiko vardo pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisiÅ¡kai motyvuota ir pagrįsta, o kitokio sprendimo ji priimti negalėjo.

4. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė byloje iÅ¡vadÄ , kurioje nurodo, kad atsižvelgiant į ne lietuvių tautybės asmens pasirinkimÄ gali bÅ«ti registruojamas jo tautiniam vardynui bÅ«dingas vardas, tačiau vardas turi bÅ«ti užraÅ¡omas lietuvių kalbos raÅ¡menimis pagal tarimÄ (žr. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punktÄ ).

Kitos kilmės vardai gali bÅ«ti ir yra registruojami, keliamas reikalavimas – užraÅ¡yti vardÄ (-us) pagal lietuvių kalbos taisykles. Pagal transkripcijos iÅ¡ kitų kalbų į lietuvių kalbÄ taisykles kitų kalbų dvigubosios priebalsės lietuviÅ¡kai užraÅ¡omos kaip viena, plg.: bendrinius žodžius – antena (lot. antenna), kolona (pran. colonne), vietovardžius – Insbrukas (vok. Innsbruck), Talinas (est. Tallinn), Apeninai (it. Appennini, kalnai), vardus – Ema (ne Emma), Zuzana (ne Susanna), Inokentijus ar Inocentas (lot.

Innocentius, Innocens), taip pat ir A., Hana, Joana ir kt. Užrašymas su dviem priebalsėmis A. yra ne pagal lietuvių, o pagal kitos kalbos taisykles ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, lietuvių kalbos dėsniams ir principams, susiklosčiusiai jų taikymo praktikai. Lietuvių kalbos (kaip ir kitų kalbų) normos nekeičiamos siekiant jas priderinti prie kitų kalbų, kultūrų ar tam tikrų asmenų grupių elgesio modelių. Lietuvos Respublikos gyventojų registre fiksuojamus atvejus, kai vardas pateikiamas nelietuviškai (A.) reikėtų vertinti kaip išimtinius, turint omenyje, kad registre tvarkomi ne tik piliečių, bet ir užsienio valstybių piliečių, asmenų be pilietybės duomenys, registruojami vaikų, gimusių mišriose su ne piliečiais santuokose ir ne Lietuvoje, vardai, juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento.

5. Teismas 2021 m. vasario 23 d. nutartimi, atsižvelgiant į ekstremaliÄ padėtį dėl COVID-19 viruso, bylÄ skyrė nagrinėti teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka 2021 m. kovo 26 d. 9.15 val.; Å¡alims buvo pasiÅ«lyta iki 2021 m. kovo 20 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/praÅ¡ymus (jeigu tokių bÅ«tų). PareiÅ¡kimas tenkintinas.

6. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad A. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra pareiÅ¡kėjų S. J. ir S. J. dukra. Gimimo liudijime (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjų dukros vardas įraÅ¡ytas „A.“. 2020 m. lapkričio 23 d. pareiÅ¡kėjai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, praÅ¡ydami pakeisti jų nepilnamečio vaiko vardÄ A. į A.. Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2020 m. gruodžio 9 d. pateikė iÅ¡vadÄ Dėl vardo pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pasiÅ«lė praÅ¡ymÄ patenkinti. 2021 m. sausio 27 d. pareiÅ¡kėjas buvo informuotas apie 2021 m. sausio 21 d.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsakymÄ â€žDėl atsisakymo tvirtinti vardo pakeitimo iÅ¡vadÄ â€œ. Atsisakyme Teisingumo ministerija nurodė, kad vadovaujantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iÅ¡aiÅ¡kinimais lietuvių kalboje geminatų (dviejų vienodų priebalsių junginio) vengiama. Rusų kalbos vardas A. į lietuvių kalbÄ perraÅ¡omas kaip A. pagal „Pavardžių, vardų ir vietovardžių transkripcijos iÅ¡ rusų kalbos į lietuvių kalbÄ ir iÅ¡ lietuvių kalbos į rusų kalbÄ â€œ instrukcijÄ .

Instrukcijos 25 paragrafe nustatyta, kad rusų kalbos dvigubos priebalsės į lietuvių kalbÄ transkribuojamos viena priebalse. Remiantis Asmens vardo ir pavardės taisyklių 32 punktu, atsisakė patvirtinti Civilinės metrikacijos įstaigos 2020 m. gruodžio 9 d. iÅ¡vadÄ dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir leisti pakeisti nepilnamečio vaiko vardÄ iÅ¡ A. į A.. Asmens vardo ir pavardžių keitimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d.

įsakymu Nr. 1R-333, 32 punkte, be kita ko, nustatyta, kad norint pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardÄ ar pavardę, reikia gauti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos leidimÄ .

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. CK 3.282 straipsnis numato, kad civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai įraÅ¡omi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai raÅ¡omi pagal lietuvių kalbos taisykles. Civilinės bÅ«klės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir iÅ¡taisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras (CK 3.281 straipsnis). Civilinės bÅ«klės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose tvarkÄ , civilinės bÅ«klės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkÅ«rimo ir anuliavimo tvarkÄ reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d.

įsakymu Nr. 1R-334, pakeistu įsakymus Nr. 2020-10-30 Nr. 1R-357 patvirtintos Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės) (Taisyklių 1 punktas). Å ių Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡e nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių raÅ¡ymo dokumentuose tvarkÄ .

8. Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės, patvirtintos Teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-333, numato, kad jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas (vardai) gali būti keičiamas (keičiami), jeigu turimas vardas (vardai) neatitinka geriausių jo interesų (11 punktas). Be to, pasirinktas vardas ir (ar) pavardė, į kurį keičiamas turimas vardas ir (ar) pavardė, turi atitikti pareiškėjo lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, o kai keičiamas nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė – taip pat geriausiems vaiko interesams (4 punktas).

9. Tiek ginčijamo Teisingumo ministerijos sprendimo netvirtinti Civilinės metrikacijos iÅ¡vados priėmimo metu, tiek Å¡iuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡us apie Lietuvos Respublikos piliečius daryti nelietuviÅ¡kais raÅ¡menimis. Taigi, viena vertus, Å¡iuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡us daryti nelietuviÅ¡kais raÅ¡menimis, ne pagal lietuvių kalbos taisykles, kita vertus, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikÅ¡minga Europos Žmogaus teisių teismo ir Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktika sprendžiant tokio pobÅ«džio bylas.

10. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartÄ pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių raÅ¡ybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamÄ privataus ir Å¡eimos gyvenimo sritį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. birželio 2 d. sprendimÄ byloje Znamenskaya prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 77785/01, 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ byloje Johansson prieÅ¡ SuomijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 10163/02). Konvencija per se negarantuoja teisės naudoti savo pasirinktÄ kalbÄ santykiuose su vieÅ¡osiomis institucijomis, tačiau valstybės kalbos politika yra artimai susijusi su Konvencijos ginamomis sritimis, todėl valstybė turi teisę vykdyti savo oficialios kalbos naudojimo politikÄ , jeigu tai nepažeidžia Konvencijos ginamų teisių.

Vardų ir pavardžių naudojimas Europos Tarybos valstybėse narėse yra lemiamas daugybės istorinių, lingvistinių, religinių ir kultÅ«rinių veiksnių, todėl sudėtinga rasti Å¡iuo klausimu vienÄ bendrÄ pozicijÄ visoms valstybėms narėms ir nacionalinėms institucijoms yra pripažįstama plati diskrecija (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ byloje Mentzen prieÅ¡ LatvijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 71074/01, 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimÄ byloje Bulgakov prieÅ¡ UkrainÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 59894/00).

11. Pažymėtina, kad Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iÅ¡ jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiÅ¡kios nuorodos į asmens vardÄ ir pavardę, jie yra ne kÄ mažiau susiję su asmens privačiu ir Å¡eimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai Å¡eimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09).

Jungtinių tautų Vaiko teisių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos nustato, kad valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę iÅ¡saugoti savo identiÅ¡kumÄ , įskaitant pilietybę, Å¡eimos ryÅ¡ius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kiÅ¡imosi. Jei vaikui neteisėtai atimama dalis ar visi jo identiÅ¡kumo elementai, valstybės dalyvės suteikia jam paramÄ ir apsaugÄ , reikalingÄ jo identiÅ¡kumui kuo skubiau atstatyti (Jungtinių tautų Vaiko teisių apsaugos konvencijos 8 straipsnis).

12. Apibendrinant konstatuotina, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde pripažįstamas sudėtine teisės į privatų ir Å¡eimos gyvenimÄ dalimi ir valstybės kiÅ¡imasis į jį, draudžiant originaliÄ asmens vardo ir pavardės raÅ¡ybÄ , gali bÅ«ti toleruojamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų.

13. Teisė į žmogaus privatų ir Å¡eimos gyvenimÄ Ä¯tvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, pagal kurio nuostatas žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavaliÅ¡ko ar neteisėto kiÅ¡imosi į jo asmeninį ir Å¡eimyninį gyvenimÄ .

14. CK 3.166 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad kiekvienam vaikui vardÄ suteikia tėvai. Spręsdami visus klausimus, susijusius su vaikais, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis (CK 3.3 straipsnis). Kiekvienas vaikas turi neatimamÄ teisę gyventi bei sveikai vystytis ir nuo gimimo turėti vardÄ ir pavardę (CK 3.161 straipsnio 1 dalis). Å ios vaiko teisės reglamentuotos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje. Vaiko vardas ir pavardė pabrėžia vaiko individualybę. Teisė turėti vardÄ yra prigimtinė ir turi bÅ«ti saugoma nuo gimimo.

15. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas pakeisti savo vaikui vardÄ A. grindžiamas esminiu motyvu, kad pareiÅ¡kėjos S. J. ((duomenys neskelbtini) tautybės) senelė, dukros A. J. prosenelė ((duomenys neskelbtini) tautybės) buvo vardu A., vardÄ raÅ¡ant su dviem „n“ raidėmis. Anot pareiÅ¡kėjų, kurių tautybės yra (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), turi teisę naudoti vaiko vardÄ mažumos kalba, tokiu bÅ«du užtikrinant teisę turėti vardÄ bÅ«dingÄ tautiniam vardynui.

16. Teismas pažymi, jog 1994 m. lapkričio 10 d. priimtos Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos (įsigaliojo nuo 1998 m. vasario 1 d.), kuriÄ Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 2000 m., 3 straipsnyje numatyta, kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai pasirinkti, ar su juo turi bÅ«ti elgiamasi kaip su tautinei mažumai priklausančiu asmeniu, ar ne, ir dėl tokio savo pasirinkimo arba dėl naudojimosi su tokiu pasirinkimu susijusiomis teisėmis jis neturi atsidurti nepalankioje padėtyje. Konvencijos 11 straipsnis numato, jog tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisę savo pavardę (tėvo vardÄ ) ir vardÄ (vardus) vartoti mažumos kalba bei teisę į tai, kad jie bÅ«tų oficialiai pripažinti pagal Å¡alių teisinėse sistemose nustatytas sÄ lygas.

17. Viena vertus, teismas sutinka su iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos ir suinteresuoto asmens Teisingumo ministerijos pozicija, kad lietuvių kalboje yra vengiama dviejų vienodų priebalsio junginio, o rusų kalbos dvigubosios priebalsės į lietuvių kalbÄ transkribuojamos viena priebalse, remiantis lietuvių kalbos dėsniais, principais ir susiklosčiusia praktika, tačiau nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad vardas A. užraÅ¡ytas lietuviÅ¡kais raÅ¡menimis, atitinka vaiko lytį (aiÅ¡kiai galima suprasti apie moteriÅ¡kÄ lytį). Be to, teismo vertinimu, byloje nėra pateikta duomenų, kad vardo A. įraÅ¡ymas pareiÅ¡kėjų dukrai trukdys identifikuoti asmenį, sukels nepatogumų, ar trukdys visuomenės gerovei, dėl ko kiltų praktinių sunkumų, ir/ar neproporcingai pažeistų valstybines kalbos taisykles, sudarytų grėsmę jos saugumui, prieÅ¡tarautų vieÅ¡ajai tvarkai ir/ar gerai moralei.

18. Dar daugiau, kaip nustatyta iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų duomenų - Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklalapyje http://vardai.vlkk.lt/statistika (http://vardai.vlkk.lt/statistika/) vardų sÄ vado, Lietuvoje A. vardas (per 18 metų) registruotas net 168 asmenims. Nors iÅ¡vadÄ teikianti institucija atkreipė dėmesį į tai, kad registre registruojami ir kitos valstybės pilietybę turėjusių asmenų, taip pat vardai vaikų, gimusių miÅ¡riose su ne Lietuvos piliečiais santuokose ir ne Lietuvoje (vardai pagal Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisykles juos paraidžiui nuraÅ¡ant lotyniÅ¡ko pagrindo raÅ¡menimis iÅ¡ asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos iÅ¡duoto atitinkamo dokumento), tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog minėtas vardas registruotas iÅ¡imtinai institucijos nurodytiems asmenims (t. y. susijusiems su užsienio elementu).

19. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, tarptautinių ir nacionalinių teismų praktikÄ , kad naudojimasis savo vardu ir pavarde pripažįstamas sudėtine teisės į privatų ir Å¡eimos gyvenimÄ dalimi ir valstybės kiÅ¡imasis į jį, gali bÅ«ti toleruojamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, pareiÅ¡kėjų pateiktus įrodymus, suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, kad vaiko vardo pakeitimu yra siekiama tautinės mažumos vardynui bÅ«dingo vardo, artimo giminaičio (prosenelės A.

P.) atminimo iÅ¡saugojimo, teismo vertinimu, yra pagrindas nukrypti nuo Å¡iuo metu galiojančio teisinio reguliavimo, jog vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡e nurodomi, vadovaujantis vardų ir pavardžių raÅ¡ymo dokumentuose tvarka, remiantis lietuvių kalbos taisyklėmis. Todėl pareiÅ¡kėjų S. J. ir S. J. pareiÅ¡kimas tenkintinas, o 2021 m. sausio 21 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsisakymas „Dėl atsisakymo tvirtinti vardo pakeitimo iÅ¡vadÄ â€œ patvirtinti Civilinės metrikacijos įstaigos iÅ¡vadÄ byloje Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas, Civilinės metrikacijos įstaigos iÅ¡vada byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tvirtintina, bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotinas pakeisti nepilnamečio vaiko A.

J. vardÄ Ä¯ A. J..

20. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos aplinkybės ir argumentai neturi esminės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 -260, 270, 516 straipsniais, nusprendžia: pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Panaikinti 2020 m. sausio 21 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsisakymÄ â€žDėl atsisakymo tvirtinti vardo pakeitimo iÅ¡vadÄ â€œ patvirtinti Civilinės metrikacijos įstaigos iÅ¡vadÄ byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Patvirtinti Civilinės metrikacijos įstaigos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus iÅ¡vadÄ byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Ä®pareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti civilinės bÅ«klės aktÄ â€“ A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardÄ , nurodytÄ (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini)), iÅ¡ A. į A. ir iÅ¡duoti naujÄ /pakeistÄ gimimo įraÅ¡Ä patvirtinantį dokumentÄ .

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ sprendimÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis iÅ¡siųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui. Teismo sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Rima Lipeikienė