a030d619-dc6f-4833-98ab-6466747478b2 · Anykščių rajono apylinkės teismas

                                                                                       Civilinė byla Nr. 2-72-913/2015                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-14-3-01314-2014-6                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 128.2; 113.8. (S)                                                                                        ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS                                                          S P R E N D I M A S                               LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                          2015 m. sausio 30 d.          Anykščiai Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Gasparavičienė,sekretoriaujant Erikai Misiūnaitei,dalyvaujant pareiškėjui R.

U.,suinteresuotam asmeniui J. Å .,suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos atstovei Gerdai Vaicekauskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. U. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. U. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis, R. U., po savo motinos K.

U. mirties 1997 m. vasario 13 d., palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ . Nurodė, kad 1997 m. vasario 13 d. mirė jo ir J. Å ., jo sesers, motina K. U.. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad iki mirties jo motina gyveno tėvui priklausančiame name, tėvai buvo iÅ¡situokę, po jos mirties liko tik namų apyvokos daiktai, baldai, bei teisė atkurti nuosavybę į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas 1997 metais dirbo (duomenys neskelbtini), savaitgaliais grįždavo pas tėvus.

Motinai priklausę namų apyvokos daiktai liko ten, kur gyveno motina, t.y. tėvo namuose. 2003 metais jis kreipėsi į Anykščių rajono žemėtvarkos skyrių su praÅ¡ymu atkurti nuosavybės teises į jo motinai K. U. priklausančiÄ Å¾emę. Po motinos mirties pareiÅ¡kėjas į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau pareiÅ¡kėjas mano, kad jis palikimÄ priėmė, pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. Notaras dabar atsisako iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , nes pareiÅ¡kėjas praleido terminÄ kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo po motinos mirties.

Å iuo metu pareiÅ¡kėjas norėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ , todėl su pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog pareiÅ¡kėjas po motinos K. U. mirties priėmė palikimÄ , pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti.Suinteresuotas asmuo J. Å . pareiÅ¡kėjo, savo brolio, pareiÅ¡kimo neginčijo. PaaiÅ¡kino, kad ji bÅ«dama 16 metų iÅ¡vyko gyventi į (duomenys neskelbtini), o brolis liko, todėl jis ir priėmė palikimÄ po motinos mirties.

Visas turtas po mamos mirties liko broliui, jam liko baldai, kiti daiktai. Visi daiktai ir po Å¡iai dienai yra mamos kambaryje. Dar yra likusi žemė, teisė atkurti nuosavybę, kuri nėra sutvarkyta. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos atstovė Gerda Vaicekauskienė nurodė, kad faktÄ ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus priimdamas palikimÄ gali nustatyti tik teismas. Pagal Anykščių rajono žemėtvarkos skyriui K. U. pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į N. K. valdytÄ Å¾emę, jai nuosavybės teisės į Å¡iÄ Å¾emę nėra atkurtos.

Prie atsiliepimo yra pateikti dokumentai, tame tarpe ir R. U. praÅ¡ymas Anykščių rajono žemėtvarkos skyriui, kuriuo jis praÅ¡o į jo motinai K. U. priklausančiÄ Å¾emę, esančiÄ (duomenys neskelbtini., 1,85 ha atkurti nuosavybės teises suteikiant lygiavertį žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Teismui nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , pareiÅ¡kėjas kaip mirusiosios turto paveldėtojas, galėtų užbaigti procedÅ«rÄ atkurti nuosavybės teises į žemę. PareiÅ¡kimas netenkintinas.PareiÅ¡kėjo motina K.

U. mirė 1997 m., todėl pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas dėl palikimo priėmimo, nagrinėtinas remiantis 1964 m. CK nuostatomis, nes pagal 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatÄ 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus Å¡iam kodeksui. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo.

Tiek pagal nagrinėjamam atvejui spręsti taikytinÄ 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, tiek pagal dabar galiojantį CK 5.50 straipsnio 2 dalį, CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai faktiÅ¡kai pradėjo valdyti paveldimÄ turtÄ arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«das sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo bÅ«du – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-381/2011).

Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimÄ Ä¯pėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Å¡iuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas). Praleidus šį terminÄ ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.Kadangi 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje, CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimÄ iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, tai įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .

Kasacinio teismo praktika aiÅ¡kinant Å¡ias Civilinio kodekso normas yra pakankamai gausi ir iÅ¡plėtota. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimÄ , pradėjus faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , reikÅ¡mingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dis. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiÅ¡kų, nuotraukų, Å¡eimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-547/2008).

Bylos medžiaga, pareiÅ¡kėjo, suinteresuotų asmenų, liudytojo J. U. parodymais nustatyta, jog 1997 m. vasario 13 d. mirė pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens J. Å . motina K. U. (8 b.l.). Po jos mirties liko turtas: teisė atkurti nuosavybę į buvusio savininko K. N. (N. J.) žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) bei K. U. asmeniniai daiktai, baldai. Po motinos mirties pareiÅ¡kėjas R. U. neatliko jokių reikÅ¡mingų veiksmų palikimui priimti, kadangi palikėjos palikimÄ sudarė tik nereikÅ¡mingi asmeninio naudojimo daiktai, kurių pareiÅ¡kėjas R.

U. nepasiėmė, nes jie ir dabar yra mirusiosios buvusioje gyvenamojoje vietoje. Tokias aplinkybes nurodė tiek pats pareiÅ¡kėjas, tiek suinteresuotas asmuo J. Å ., tiek liudytojas J. U.. Taigi, kaip teismo yra nurodyta aukščiau, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tokie įpėdinio veiksmai nelaikomi palikimo priėmimu. Teismas taip pat pažymi, jog aplinkybės, reikÅ¡mingos byloje dėl faktinio priėmimo palikimÄ valdyti, yra įpėdinio veiksmai, atlikti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad per šį terminÄ pareiÅ¡kėjas R. U. jokių aktyvių veiksmų, leidžiančių pagrįstai konstatuoti, jog jis priėmė K. U. palikimÄ pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, neatliko. PareiÅ¡kėjas taip pat neiÅ¡reiÅ¡kė savo valios ir neatliko jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti kreipiantis per nustatytÄ terminÄ Ä¯ notarų biurÄ (12 b.l.).Kai palikimÄ sudaro palikėjo turtinės (bei kai kurios neturtinės) teisės ir pareigos, tarp jų ir teisė atkurti nuosavybės teises, ir įpėdinis atlieka veiksmus, nukreiptus į palikėjui priklausančių teisių atkÅ«rimÄ (pvz., paduoda pareiÅ¡kimus atitinkamoms tarnyboms, kreipiasi dėl teisių įforminimo, teikia dokumentus, reikalingus joms įforminti, ar įgyvendina palikėjo ar savo vardu, užveda ir dalyvauja bylose, kuriose priimami sprendimai, turintys reikÅ¡mės palikėjo teisių atkÅ«rimui ar įgyvendinimui, ir pan.), tai jie gali bÅ«ti vertinami kaip faktinis palikimo priėmimas (1964 m.

CK 587 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-586/2007). IÅ¡ į bylÄ pateikto 2003 m. kovo 20 d. pareiÅ¡kėjo R. U. praÅ¡ymo, adresuoto Anykščių rajono žemėtvarkos skyriui su praÅ¡ymu atkurti nuosavybės teises į jo motinai K. U. priklausančiÄ Å¾emę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) (25 b.l.), matyti, jog jis atliko tam tikrus veiksmus, nukreiptus į palikimo priėmimÄ , tačiau Å¡ie veiksmai buvo atlikti tik 2003 metais, t.y. praėjus Å¡eÅ¡iems metams po K.

U. mirties, nors tokius veiksmus įpėdinis turėjo atlikti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminÄ ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus (toks reikalavimas nebuvo reiÅ¡kiamas), įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjas po savo motinos mirties priėmė jos palikimÄ tiek faktiniais veiksmais, tiek faktiniu tokių veiksmų pobÅ«džiu (CPK 185 str., CK 1.5 str. 4 d.), todėl pareiÅ¡kimas netenkintinas.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo, kaip tiesiogiai bylos baigtimi suinteresuoto asmens, kuris inicijavo procesÄ , į valstybės biudžetÄ priteisiama 8,23 EUR iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“).             Teismas, vadovaudamasis CPK 185, 259, 263-265, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kimo netenkinti.Priteisti valstybei iÅ¡ pareiÅ¡kėjo R. U. 8,23 EUR iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ â€žSwedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660).           Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                        Jolanta Gasparavičienė