2020-03-18 Nr. AB-5773-3-61-3-02150-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-498-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02150-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 22.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. V. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus aps. VPK) pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – Vertinimo komisija) 2018 m. balandžio 9 d. išvadą Nr. 10-IL-7041 (toliau – ir Išvada), kuria jo tarnybinė veikla už 2017 įvertinta „patenkinamai“; 2) įpareigoti Vilniaus aps. VPK viršininką priimti sprendimą jo tarnybinę veiklą už 2017 m. vertinti pakartotinai.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis dirba Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-jo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigose. Vilniaus aps. VPK Vertinimo komisijos 2018 m. kovo 2 d. išvadoje Nr. 5-TVV-14607 jo tarnybinė veikla už 2017 m. įvertinta „patenkinamai“. Nesutikdamas su Vertinimo komisijos išvada, kreipėsi į Vilniaus aps. VPK Tarnybinių ginčų komisiją (toliau – Ginčų komisija), kuri jo prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjo nuomone, vertinimas buvo atliktas tendencingai, vadovaujantis nepagrįstais vadovo priekaištais, asmeniškumu, pažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimus.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 1V-645 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 114 ir 115 punktu nuostatomis, su pareiškėju turėjo būti pravestas pokalbis, tačiau jo nebuvo, todėl buvo apribotos jo teisės apsiginti.

4. Pareiškėjas nesutiko su Išvadoje nurodytais teiginiais, jog jis nepakankamai panaudoja turimas žinias, nepakankamai organizuoja ir planuoją veiklą, nedalyvauja mokymuose, ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos veiksmai atliekami paviršutiniškai, yra nepakankamai atsakingas ir pan. Nurodė, kad vadovas jo vertinimą atliko vadovaudamasis asmeniškumais. Pažymėjo, jog beveik visos 2017 m. pavestos užduotys buvo įvykdytos, išskyrus užduotis, kurių neįvykdymo objektyvios priežastys buvo nurodytos veiklos rezultatuose. Pareiškėjas sutiko, kad darbe pasitaiko klaidų, tačiau jos buvo nereikšmingos ir tyrimui įtakos neturėjo. Visais atvejais pareiškėjas stengiasi ir dirba atsakingai, tačiau tarp skyriaus pareigūnų buvo įvertintas prasčiausiai. Pareiškėjo teigimu, vadovas, neįrašęs pasiūlymų kaip tobulinti kvalifikaciją ir bendro pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo, neįvykdė Taisyklių 117 punkto ir Statuto 15,17, ir 18 dalių reikalavimų.

5. Atkreipė dėmesį, kad per tarnybą policijoje nėra turėjęs tarnybinių nuobaudų, yra ne kartą skatintas, todėl tokie veiksmai rodo jo kompetenciją ir lojalumą policijos sistemą.

6. Atsakovas Vilniaus aps. VPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas 2018 m. kovo 27 d. pateiktoje Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 5-TVV-14607 pareiškėjo 2017 m. tarnybinę veiklą įvertino „patenkinamai“ ir Vertinimo komisijai pateikė siūlymą - įpareigoti pareigūną tobulinti kvalifikaciją. Tiesioginis vadovas pareiškėjo 2017 m. tarnybinės veiklos rezultatus įvertindamas „patenkinamai“ išvadoje nurodė, kad pagal pareigūno pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus atkreiptinas dėmesys į pareiškėjo nepakankamą organizuotumą bei veiklos planavimą, į nepakankamus gebėjimus panaudoti turimas žinias ir įgūdžius, kadangi tai kenkia veiklos kokybei. Buvo atliktas ne vienas profilaktinis pokalbis dėl bylų vilkinimo ir veiksmų neatlikimo bei procesinių dokumentų neįforminimo laiku. Dėl minėtų veiksmų buvo gautas prokurorės A. A. reagavimo raštas konkrečiame ikiteisminiame tyrime. Pareiškėjo, kaip vyriausiojo tyrėjo, atliekama kriminalinė žvalgyba tiesioginio vadovo nuomone, yra labai prasto lygio ir kokybės, todėl 2017 m. stiprinant kriminalinę žvalgybą, siekiant atskleisti ir ištirti nusikalstamas veikas, buvo realizuota kitų skyriaus pareigūnų dėka ir pastangomis. Tiesioginis vadovas vertinimo išvadoje nurodė, kad 2017 metais pareiškėjas įvykdė ne visas užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius. Vertinimo komisija 2018 m. balandžio 9 d. posėdyje pritarė pareiškėjo tiesioginio vadovo vertinimui - pareiškėjo veiklą 2017 m. vertinti „patenkinamai“ ir siūlymui - įpareigoti pareigūną tobulinti kvalifikaciją (Statuto 25 str. 17 d. 1 p.).

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjo A. V. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad 2018 m. kovo 2 d. tiesioginis pareiškėjo A. V. vadovas, įvertinęs pareiškėjo užpildytą vertinimo anketą, surašė statutinio pareigūno vyriausiojo tyrėjo A. V. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje aptarė praėjusių metų pareigūno veiklos rezultatus, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir juos įvertino 2 balais, bendras vertinimas išvadoje „patenkinamai“, tiesioginio pareiškėjo vadovo siūlymas išvadoje – įpareigoti pareigūną tobulinti kvalifikaciją. Vilniaus aps. VPK Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisija, sudaryta Vilniaus aps. VPK viršininko 2018 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 10-V-134, 2018 m. balandžio 9 d. posėdyje, atlikusi Vilniaus aps. VPK pareigūnų eilinį tarnybinės veiklos vertinimą, surašė išvadą Nr. 10-IL-7041, kurioje vyriausiojo tyrėjo A. V. tarnybinę veiklą įvertino „patenkinamai“ ir pasiūlė tobulinti kvalifikaciją. A. V., nesutikdamas su Vertinimo komisijos išvada, kreipėsi su prašymu į Ginčų komisiją panaikinti išvados dalį, kuria jo veikla buvo įvertinta „patenkinamai“ ir įpareigoti Vertinimo komisiją pakeisti vertinimą į „gerai“. Ginčų komisija 2018 m. gegužės 24 d. įvykusiame posėdyje nutarė A. V. prašymą atmesti.

10. Pareiškėjas skunde teigė, jog nebuvo laikytasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 „Dėl Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų“ patvirtintų vertinimo taisyklių (toliau – ir Vertinimo taisyklės) 9 punkte nurodytos procedūros – tiesioginio vadovo pokalbio su pareiškėju, skirto aptarti jo veiklos rezultatams, o tai yra pagrindas panaikinti tiesioginio vadovo išvadą. Teismo posėdyje atsakovo atstovė šio fakto negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti. Kadangi pareiškėjo ir atsakovo paaiškinimai neaiškūs, o Vertinimo taisyklės nereikalauja, kad pokalbis tarp tiesioginio vadovo ir valstybės tarnautojo, skirtas aptarti jo tarnybinės veikos rezultatus, būtų kaip nors užfiksuotas, teismo vertinimu, tokį procedūrinį pažeidimą, net jeigu jis nustatomas, nėra pagrindo pripažinti esminiu vertinimo procedūros pažeidimu, kadangi vertinamas pareigūnas turi galimybę savo argumentus išdėstyti vertinimo komisijos posėdyje. Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad tiesioginis pareiškėjo vadovas vertinimo išvadoje A. V. tarnybinę veiklą apibūdino pagal visus tris karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus, nustatytus Vertinimo taisyklių 1 priede, t. y. produktyvumą, kompetenciją ir veiklos kokybę. Su tiesioginio vadovo išvada pareiškėjas atsisakė būti supažindintas. Be to, pareiškėjas dalyvavo vertinimo komisijos posėdyje ir turėjo galimybę pasisakyti, išsakyti motyvuotus nesutikimo su tiesioginio vadovo vertinimo išvadoje nurodytomis aplinkybėmis argumentus, pateikti įrodymus. Todėl, teismo vertinimu, Vertinimo taisyklių 9–11 punktų nuostatos iš esmės pažeistos nebuvo.

11. Pareiškėjas nesutiko su pasiektų rezultatų vykdant užduotis įvertinimu 2 balais. Tiesioginis vadovas tarnybinės veiklos vertinimo 2018 m. kovo 2 d. išvadoje nurodė, kad pareiškėjas tik dalinai įvykdė suformuluotas užduotis. Teismas pažymėjo, kad šis tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pateiktas tiesioginio vadovo vertinimas yra tinkamai pagrįstas faktiniais duomenimis. Pareiškėjo tiesioginis vadovas Vertinimo komisijai pateikė detalų 2017 m. tarnybinės veiklos rezultatų vertinimą, kad dalį užduočių pareiškėjas įvykdė neoperatyviai, nekokybiškai ir ne iš esmės, t. y. ne pagal sutartus vertinimo kriterijus. Teismas, vertindamas konkrečius tiesioginio vadovo pateiktus įrodymus, pritarė išvadai, kad dalis užduočių buvo atliktos nepilnai. Teismo vertinimu, vertinimo procedūros metu pareiškėjo pasiekti rezultatai vykdant užduotis pagrįstai įvertinti 2 balais, reiškiančiais, kad pareiškėjas įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo kriterijus.

12. Teismo vertinimu, iš pareiškėjo paaiškinimų, išdėstytų Vertinimo komisijos posėdyje, matyti, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių faktų, patvirtinančių, kad savo darbą atliko gerai, įvykdė visus suplanuotus uždavinius, dėstė daugiau bendro pobūdžio teiginius. Iš garso įrašo matyti, kad Vertinimo komisijos narių vertinimą lėmė tai, kad jiems pritrūko pagrindimo vertinti pareiškėjo veiklą „gerai“. Byloje nenustatyta, kad Vertinimo komisijos nariai būtų priešiškai ar kitaip neigiamai nusiteikę pareiškėjo atžvilgiu, kas galėjo nulemti ginčijamą vertinimo rezultatą.

13. Įvertinęs teisės aktų nuostatas ir Vertinimo komisijos 2018 m. balandžio 9 d. posėdžio protokolą Nr. 10-IL-7541, posėdžio garso įrašą, pirmosios instancijos teismas jokių procedūrinių trūkumų nenustatė.

14. Išanalizavęs byloje pateiktus duomenis, teismas sprendė, jog A. V. tarnybinės veiklos vertinimas atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų. Vertinimo komisijos išvada vertinti pareiškėjo tarnybos veiklą už 2017 m. „patenkinamai“, priimta išsamiai išanalizavus ir įvertinus pareiškėjo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikantis Taisyklėse pateiktų rekomendacijų, todėl yra teisėta ir pagrįsta, jos panaikinti remiantis pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais ir įpareigoti Vilniaus aps. VPK Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją iš naujo įvertinti jo tarnybinę veiklą už 2017 m. nėra pagrindo.

III. 15. Pareiškėjas A. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

16. Pareiškėjo teigimu, teismas sprendimą priėmė visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neišnagrinėjęs visų bylos aplinkybių, visiškai nevertino pateiktų argumentų ir įrodymų, sprendimui pagrįsti taikė netinkamą teisės aktą, apsiribodamas tik atsakovo pateiktais argumentais.

17. Pareiškėjo vertinimu, teismas turėjo vadovautis išimtinai Taisyklių nuostatomis, o ne Vertinimo taisyklėmis, nes jo, kaip pareigūno, tarnybinė veikla vertinama ir sprendimai priimami pagal Taisyklių nuostatas ir reikalavimus. Teismas galėjo remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl Vertinimo taisyklių nuostatų taikymo, tačiau išnagrinėti ir įvertinti ginčą turėjo pagal Taisyklių nuostatas.

18. Visa pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra turi būti laikoma neteisėta dėl procedūrinio pažeidimo – pokalbio nebuvimo.

19. Pareiškėjas 2017 m. buvo pateikęs paraiškas dalyvauti mokymuose, tačiau nei karto nebuvo į juos nusiųstas. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino atsakovo atstovė, nurodydama, kad nevisi pareigūnai gali būti siunčiami į mokymus, nes nėra tokių galimybių, o tiesioginis vadovas sprendžia, kurį pareigūną siųsti į mokymus.

20. Priešingai nei sprendime nurodė teismas, tiesioginis vadovas, nurodydamas, kad veiklos kokybė 2017 m. vertinama nepatenkinamai, to nepagrindė. Teismas neįvertino aplinkybės, kad buvo gauti ne kelių institucijų raštai, o vienas prokurorės reagavimo raštas konkrečiame tyrime. Be to, teismas neįvertino, kad tiesioginis vadovas visiškai nepagrįstai vertindamas tarnybinės veiklos rezultatus, įvedė naujus, nepagrįstus vertinimo kriterijus, dėl kurių nebuvo sutarta 2017 m. nustatant tarnybinės veiklos 2017 m. užduotis. Negana to, teismas neįvertino aplinkybės, jog pareiškėjas, kaip grupės vyresnysis, buvo įvertintas prasčiau nei jam pavaldūs grupės nariai.

21. Teismas visiškai nevertino aplinkybių, kad vertinimo komisija pažeidė Taisyklių 132 punkto reikalavimus, nes vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 m. nesilaikė imperatyvių pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūros nuostatų. Pareiškėjo įsitikinimu, Vertinimo komisija neįsigilino į visus pateiktus faktus ir argumentus, neatliko jai priskirtų funkcijų, neišnagrinėjo tarnybinės veiklos, kaip nustatyta Taisyklių 133 ir 134 punktuose, todėl priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą. Nors tiesioginis vadovas nusišalinimo nuo vertinimo bei sprendimo priėmimo, jis vis dėlto dalyvavo posėdyje, todėl galėjo paveikti Vertinimo komisiją.

22. Atsakovas Vilniaus aps. VPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

23. Pareigūno vertinimo procedūra yra sudaryta iš atskirų etapų, nėra vienasmenė, būtent taip yra užtikrinamas pareigūno vertinimo objektyvumas. Vertinant pareiškėją taip, kaip siūlė jo tiesioginis vadovas ir atsižvelgiant į objektyvius pareigūno veiklą charakterizuojančius kriterijus pagal Taisyklių 5 priedą, vertinimas turi būti sąžiningas ir teisingas, kad nebūtų demotyvuojami tie policijos pareigūnai, kurie ne tik puikiai vykdo jiems pavestas pareigas ir suformuotas užduotis, bet ir atitinka kitus tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus ir kuriems dėl pareigų atlikimo kokybės per ataskaitinį laikotarpį jokių priekaištų nebuvo pareikšta. Byloje nenustatyta, kad Vertinimo komisijos nariai būtų priešiškai ar kitaip neigiamai nusiteikę pareiškėjo atžvilgiu, kas galėjo nulemti ginčijamą vertinimo rezultatą.

24. Atsakovo nuomone, teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo administracinę bylą bei priėmė pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – Vertinimo komisija) 2018 m. balandžio 9 d. išvados Nr. 10-IL-7041 (toliau – ir Išvada), kuria jo tarnybinė veikla už 2017 įvertinta „patenkinamai“.

26. Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad buvo pažeistos pagrindinės vertinimo procedūros, nes neįvyko tiesioginio vadovo pokalbis su pareiškėju, kuris turėjo būti skirtas aptarti jo veiklos rezultatus. Pareiškėjo teigimu teismas netinkamai bei neteisingai įvertino ir faktines bylos aplinkybes, kiek tai susiję su jo vertinimo rezultatais.

27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad apeliacinio skundo turinys, t. y., apeliaciniu skundu ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės bei padarytos teisinę reikšmę turinčios išvados, apsprendžia bylos, nagrinėjamos apeliacine tvarka, ribas.

28. Administracinių teismų praktikoje tiesioginio vadovo pokalbio su tarnautoju (pareigūnu) nebuvimo aspektu yra konstatuota, kad tokį procedūrinį pažeidimą, net jeigu jis nustatomas, nėra pagrindo pripažinti esminiu vertinimo procedūros pažeidimu, kadangi vertinamas pareigūnas turi galimybę savo argumentus išdėstyti Vertinimo komisijos posėdyje (žr., pvz., 2010 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010, 2011 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje A756-1267/11, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009, 2012 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-265/12).

29. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas teisę išdėstyti žodžiu savo argumentus dėl jo tarnybinės veiklos vertinimo įgyvendino Vertinimo komisijos posėdyje. Tai lemia, kad minėtas pažeidimas, pirmosios instancijos teismo pagrįstai ir teisingai pripažintas neesminiu, dėl ko priešingi šiuo klausimu apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti bei atmetami.

30. Tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendro pobūdžio tarnybinę veiklą pagal nustatytus kriterijus apibūdinantis dokumentas, kuriame neturi būti nurodyti konkretūs valstybės tarnautojo pažeidimai ir netinkamo elgesio faktai, bet Vertinimo komisijai, kuri tikrina vertinimo pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (2012 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-265/2012, 2006 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A248-750/2006, 2008 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-146/2010, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-702/2010, 2009 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-646/2009, 2010 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-488/2010).

31. Pareiškėjo tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo 2018 03 02 išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas tik dalinai įvykdė suformuluotas užduotis užtikrinti, kad ikiteisminiai tyrimai, kurių trukmė virš 9 mėnesių, sudarytų ne daugiau 15 proc. nuo visų Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus atliekamų ikiteisminių tyrimų; tirti ir užkardyti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nusikalstamų veikų tyrimo procese imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrintas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas; stiprinti kriminalinę žvalgybą, siekiant atskleisti ir ištirti nusikalstamas veikas, kadangi dalį užduočių pareiškėjas vykdė neoperatyviai, nekokybiškai ir ne iš esmės, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų tyrimas ir užkardymas nepasiekė 72 proc. rodiklį, rastas menkavertis turtas, pagrobtas didelės vertės turtas neišaiškintuose nusikaltimuose nebuvo surastas, tirtuose telefoniniuose sukčiavimuose pagrobtas turtas nebuvo rastas ir grąžintas, vyriausiojo tyrėjo atliekama kriminalinė žvalgyba labai prasto lygio ir kokybės, KŽTB realizuota kitų skyriaus pareigūnų dėka ir pastangomis.

32. Į bylą pateikti duomenys apie pareiškėjo tarnybos rezultatus ir jų kokybę patvirtina pareiškėjo tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo 2018 03 02 išvadoje nurodytas aplinkybes (b. l. 35). Šiuo atveju pareiškėjas konkrečių duomenų, kurie paneigtų minėtas aplinkybes nepateikė. Savo argumentus dėl šių aplinkybių nepagrįstumo iš esmės grindžia kitokia šių aplinkybių aiškinimo bei vertinimo versija. Įrodymų vertinimo prasme tai lemia, kad atsakovas įrodė pareiškėjo tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo 2018 03 02 išvadoje nurodytas aplinkybes, o pareiškėjas jų nepaneigė, o tuo pačiu neįrodė savo teiginių pagrįstumo.

33. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABGTĮ 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys