a0302cb2-22fc-4eac-ac11-6e01e2724b8e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-62-464/2016 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00254-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.3.; 2.2.2.3.1.8.; 2.2.2.7.; 2.5.10.5.2.171 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 9 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės asociacijos Lietuvos „Žinijos“ draugija ir atsakovo V.

Å . apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-106-565/2015 pagal ieÅ¡kovės asociacijos Lietuvos „Žinijos“ draugija ieÅ¡kinį atsakovui V. Å . dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė asociacija Lietuvos „Žinijos“ draugija 2014-02-03 su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ ir, sumažinusi pradinius ieÅ¡kinio reikalavimus (t. 1, b. l. 2-11, t. 4, b. l. 2-9), prašė priteisti iÅ¡ atsakovo V.

Å . iÅ¡ viso 144 288,92 Lt (41 788,96 Eur) žalai atlyginti, 5 proc. metines procesines palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2004-04-07 su atsakovu sudarė darbo sutartį dėl jo darbo ieÅ¡kovės valdybos pirmininko pareigose. Valdybos pirmininko pareigybiniuose nuostatuose yra nustatyta valdybos pirmininko atsakomybė už visÄ ieÅ¡kovės veiklÄ , pirmininkas taip pat yra materialiai atsakingas už priskirtÄ naudoti inventorių bei įrangÄ . IeÅ¡kovės tarybos 2012-07-12 nutarimu atsakovas buvo atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ .

Po jo atleidimo iÅ¡ darbo buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2004-04-07 iki 2012-07-12 atsakovui iÅ¡ kasos buvo iÅ¡mokėta 123 745,98 Lt įvairioms Å«kio iÅ¡laidoms. Tačiau dokumentais buvo pagrįstas tik 113 832,02 Lt sumos panaudojimas, likusi 9 913,96 Lt suma yra ieÅ¡kovei padaryta žala. Kadangi iÅ¡ atsakovo perduotų dokumentų ieÅ¡kovė nustatė, kad už 38 831,89 Lt sumÄ Ä¯gytos prekės net nebuvo susijusios su ieÅ¡kovės veikla ir jos veikloje nepanaudotos, Å¡iÄ sumÄ taip pat ieÅ¡kovė vertina kaip jai padarytÄ Å¾alÄ .

Žalos ieÅ¡kovė nurodė patyrusi ir dėl atsakovo sudarytų sandorių. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo 2012-01-10 sutartimi atsakovas už mažesnę nei rinkos kainÄ , t. y. už 26 600 Lt, įsigijo ieÅ¡kovei priklausiusį automobilį Honda FR-V, nors internetiniame puslapyje www.emprekis.lt nurodyta, kad tokio automobilio vidutinė rinkos kaina yra 37 860 Lt. Anksčiau žalos padaryta ir deklaravus Å¡io automobilio Honda FR-V neteisingus (nepagrįstai didelius) ridos duomenis, dėl ko buvo skaičiuojamas per didelis suvartotų degalų kiekis, o 2008-2011 metais juo atsakovas naudojosi ir ne darbo tikslais.

Dėl nurodytų veiksmų ieÅ¡kovė patyrė dar 13 507,43 Lt žalos. Taip pat atsakovas 2008-06-05 už 15 700 Lt pardavė ieÅ¡kovei jam su sutuoktine tuo metu priklausiusį garaÅ¾Ä , esantį Ozo g. 6, Vilniuje, o 2011-10-19 šį garaÅ¾Ä iÅ¡ ieÅ¡kovės įsigijo jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise tik už 10 200 Lt. Aplinkybę, kad vos po 3 metų nuo Å¡io garažo pardavimo ieÅ¡kovei jį iÅ¡ ieÅ¡kovės įsigijo už jau ženkliai mažesnę kainÄ , nepaisant tuo metu vykusio spartaus nekilnojamojo turto rinkos augimo, ieÅ¡kovė vertina kaip atsakovo nesÄ Å¾iningus veiksmus, dėl kurių ji negavo 5 500 Lt pajamų.

Be to, ieÅ¡kovė, kuriÄ atstovavo atsakovas, jo sutuoktinė D. Å . ir V. Å ., neturėdami tam ieÅ¡kovės visuotinio narių susirinkimo pritarimo, 2011-09-19 įsteigė VÅ¡Ä® Baltic-Skandinavian I. C.. Vėliau, pasinaudodamas ieÅ¡kovės tarybos 2011-10-28 nutarimu, kurio tikrumÄ ieÅ¡kovė ginčijo ikiteisminio tyrimo metu, atsakovas, pažeisdamas Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , 16 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1 punktÄ , ieÅ¡kovės įstatų 5.12 , 8, 6.3 punktus, neteisėtai perdavė savo įsteigtai VÅ¡Ä® Baltic-Skandinavian I.

C. faktiÅ¡kai visÄ ieÅ¡kovei priklausantį turtÄ , kuris 2011-11-11 turto perdavimo-priėmimo akte Nr.01 buvo įvertintas 60 870 Lt suma. Tokius atsakovo veiksmus taip pat laiko ieÅ¡kovei padaryta žala. IeÅ¡kovė nurodė ir kitus jai žalÄ sukėlusius atsakovo veiksmus. Atsakovas ieÅ¡kovės vardu 2010-02-13 – 2010-02-16 laikotarpiui užsisakė 2 kelionių paketus į Paryžių bei ekskursijas, už Å¡ias paslaugas sumokėjęs 2 294 Lt ieÅ¡kovės lėšų, taip pat kelionei į Paryžių ieÅ¡kovės vardu 2010-01-16 įsigijo Paryžius kelionių vadovÄ už 99 Lt.

IeÅ¡kovės duomenimis, atsakovui 2010-02-13 – 2010-02-16 laikotarpiui nebuvo paskirta komandiruotė į Paryžių, taigi 2 393 Lt suma panaudota atsakovo asmeninėms reikmėms. 2007-10-31 įsakymu dėl komandiruočių Nr.29 atsakovas buvo komandiruotas į 2007-11-05 – 14 dienomis vyksiantį seminarÄ Izraelyje, jam 2007-11-05 buvo iÅ¡mokėti 1 590 Lt dienpinigių. Tačiau Å¡i kelionė neįvyko, todėl atsakovas 1 590 Lt turėjo grÄ Å¾inti į ieÅ¡kovės kasÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2015-03-10 sprendimu (t. 5, b. l. 26-34) ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies:

1) priteisė iÅ¡ atsakovo V. Å . 5 483,57 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metines procesines palÅ«kanas už Å¡iÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2014-02-28) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 233,36 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų;

2) kitų ieškovės asociacijos Lietuvos „Žinijos“ draugija reikalavimų netenkino;

3) priteisė iš ieškovės atsakovui 1 018,06 Eur bylinėjimosi išlaidų;

4) priteisė iš ieškovės 12,16 Eur , o iš atsakovo – 144,02 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei;

5) sumažino Vilniaus apygardos teismo 2014-04-10 nutartimi atsakovui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastÄ iki 5 483,57 Eur. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo reikalavimo taikyti ieÅ¡kinio senatį pagrįstumo, nustatė, kad ieÅ¡kiniu praÅ¡oma atlyginti žala susidarė per laikotarpį nuo 2004-10-21 iki 2012-05-31, o ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė 2014-02-03. Su ieÅ¡kovės teiginiais, jog iki atsakovo atleidimo iÅ¡ pareigų nebuvo galimybės nustatyti neteisėtų jo veiksmų, teismas nesutiko, nurodęs, kad tiek pagal 1999 m., tiek pagal 2009 m. ieÅ¡kovės įstatus valdybos pirmininkas (pirmininkas) organizuoja ieÅ¡kovės veiklÄ ir už jÄ atsako, atstovauja ieÅ¡kovę (1999 m.

įstatų 5.24 p., 2009 m. įstatų 5.17 p.), tačiau įstatuose įtvirtinta ir ieÅ¡kovės valdybos pirmininko (pirmininko) veiklos kontrolė. Kiekvienų finansinių metų pabaigoje ieÅ¡kovės revizorius privalėjo atlikti ieÅ¡kovės finansinės veiklos patikrinimÄ , pateikti iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovės metinės finansinės atskaitomybės, o ieÅ¡kovės taryba turėjo tvirtinti ieÅ¡kovės praėjusių finansinių metų veiklos atskaitÄ , taip pat revizoriaus pateiktÄ ataskaitÄ .

IÅ¡ ieÅ¡kovės 2008 – 2011 m. balansų teismas nustatė, kad nuo 2008 m. ieÅ¡kovė veikė nuostolingai, jos turtas nuolat mažėjo, todėl jau tada buvo pagrindas atlikti neeilinius ieÅ¡kovės veiklos patikrinimus. Apie galimai neteisėtus atsakovo veiksmus, naudojant ieÅ¡kovės pinigines lėšas bei turtÄ , ieÅ¡kovė turėjo ir galėjo sužinoti ne vėliau kaip iki ieÅ¡kovės metinės finansinės atskaitomybės parengimo. 2009 m. ieÅ¡kovės finansinė atskaitomybė buvo parengta 2010-04-30, o ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė pateikė tik 2014-02-03.

Todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ kreiptis į teismÄ dėl žalos, padarytos iki 2009-12-31, atlyginimo. Kadangi 2010 m. ieÅ¡kovo finansinė atskaitomybė buvo parengta 2011-04-29, teismas pripažino, jog ieÅ¡kinio senaties terminas kreiptis į teismÄ dėl žalos, padarytos nuo 2010-01-01, atlyginimo nėra praleistas. Teismas pažymėjo ir tai, jog aplinkybė, kad ieÅ¡kovė galėjo neturėti revizoriaus ar revizorius galėjo tinkamai neatlikti savo pareigų, nėra reikÅ¡minga sprendžiant dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, pagrindo jam atnaujinti nenustatęs (CK 1.131 str. 2 d.).IÅ¡ pirminių finansinės apskaitos dokumentų bei suvestinės apie pinigų iÅ¡mokėjimÄ bei jų panaudojimÄ teismas nustatė, kad Å«kio iÅ¡laidoms apmokėti ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo atsakovui 123 745,98 Lt, o atsakovas pateikė dokumentus pagrindžiančius 113 832,02 Lt panaudojimÄ . 2012-04-30 avanso apyskaita Nr. 8, kurioje patvirtinama, kad atsakovas nėra skolingas ieÅ¡kovei lėšų, teismas nesirėmė, pažymėjęs, kad pinigai iÅ¡ kasos turi bÅ«ti iÅ¡mokami pagal kasos iÅ¡laidų orderius, o priimami - pagal kasos pajamų orderius, įskaitytinai ir nepanaudotų pinigų grÄ Å¾inimas į kasÄ . Avanso apyskaitos, kuriose teismas taip pat nustatė netikslumų, yra tik iÅ¡vestiniai dokumentai.

Todėl atsižvelgęs į tokius nustatytus faktus bei remdamasis ieÅ¡kinio senatimi, ribojančia ieÅ¡kovės teisių gynybÄ Å¡ioje ginčo dalyje visa apimtimi, bei nustatęs, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 atsakovui buvo iÅ¡mokėta 30 316,92 Lt, o atsakovas pateikė dokumentus, pateisinančius 29 767,27 Lt panaudojimÄ , negrÄ Å¾intų lėšų 549,65 Lt (159,19 Eur) dalį iÅ¡ atsakovo priteisė (CK 1.131 str. 1 d.). Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovo pateiktuose dokumentuose, patvirtinančiuose atsakovo patirtas iÅ¡laidas, prekės už 38 831,89 Lt sumÄ nebuvo susijusios su ieÅ¡kovės veikla.

Liudytoja apklausta ieÅ¡kovės buhalterė R. D. patvirtino, kad prekės, kurių vertė mažesnė kaip 1 500 Lt, buvo laikomos trumpalaikiu turtu, todėl tokios prekės nebuvo atskirai pagal prekių pavadinimus apskaitomos ieÅ¡kovės turto sÄ raÅ¡e. Taigi nors Å¡ios prekės ir nėra apskaitytos ieÅ¡kovės dokumentuose, vien tai neįrodo, kad jos tikrai nebuvo susijusios su ieÅ¡kovės veikla ar nebuvo jai reikalingos, juolab liudytoju apklaustas A. T., dirbęs ieÅ¡kovės Å«kio dalies vedėju, vėliau – techniku-vairuotoju, elektromonteriu, budėtoju, patvirtino, kad ieÅ¡kovės panaudos pagrindu naudojamas patalpas nuolat remontuodavo, pirkdavo ir atnaujindavo turimus baldus, ruošėsi įrengti duÅ¡o patalpÄ .

Todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį pripažino nepagrįstu. ReikalavimÄ priteisti 1 590 Lt žalos atlyginimÄ dėl neįvykusios komandiruotės į Izraelį teismas atmetė kaip pareikÅ¡tÄ praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.131 str. 1 d.). Tačiau dėl reikalavimo atlyginti žalÄ , susijusiÄ su 2010 m. vasario 13-16 d. vykusia kelione į Paryžių, teismas pasisakė, kad atsakovas ieÅ¡kovės lėšomis sumokėjo už kelionę į Paryžių, ekskursijas, taip pat įsigijo kelionių vadovÄ , nors tai nebuvo susiję su ieÅ¡kovės veikla.

Šias išlaidas pripažinęs ieškovei padaryta 2 393 Lt žala (CK 2.87 str. 4 d.), teismas ir šiam reikalavimui iš dalies taikė ieškinio senatį, konstatavęs, kad dėl dalies tokios žalos atlyginimo (t. y. 2009-12-30 sumokėtų 1 070 Lt) jau yra suėjęs ieškinio senaties terminas, taigi gali būti priteista tik 1 323 Lt (383,17 Eur) suma. Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, jog 2012-10-10 pirkimo-pardavimo sutartimi nusipirko automobilį Honda FR-V iš ieškovės už rinkos vertę, taip pat nepateikė įrodymų, kad šio automobilio rinkos vertė buvo kitokia, nei pagal www.emprekis.lt skelbiamus duomenis, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pardavus automobilį, yra pagrįstas ir priteisė iš atsakovo 4 895,14 Lt (1 417,73 Eur) žalai atlyginti (11 466,14 Lt – 6 571 Lt PVM, kuris nelaikytinas ieškovės pajamomis).

Taip pat teismas pažymėjo, jog atsakovas, bendrosios jungtinės nuosavybės teise iÅ¡ ieÅ¡kovės įsigijęs garaÅ¾Ä už 10 200 Lt ir mažiau nei po trijų mėnesių jį pardavęs už 20 000 Lt, pažeidė CK 2.87 straipsnio reglamentavimÄ , nes realiai galėjo ieÅ¡kovei priklausantį garaÅ¾Ä parduoti už žymiai didesnę kainÄ , iÅ¡ atsakovo priteisdamas 5 500 Lt (1 592,91 Eur) Å¡iai žalai atlyginti. Teismas sutiko su ieÅ¡kovės pozicija, kad byloje pateikti duomenys patvirtina nuo 2010-01-01 nepagrįstai atsakovo deklaruotÄ 16 460,93 km (33 690 km x 48,86 proc.) automobilio, kuriuo Å¡is naudojosi, ridÄ .

IeÅ¡kovės pateiktoje suvestinėje pagal atsakovo pateiktus duomenis apskaičiuota vidutinė degalų suvartojimo norma 100 km yra 9,19 l, o 1 l degalų kaina su PVM – 3,896 Lt (atsakovas jokių prieÅ¡taravimų ieÅ¡kovės pateiktiems skaičiavimams nepateikė). Taigi, 16 460,93 km nuvažiuoti buvo deklaruotas 1 512,76 l degalų sunaudojimas, kurių kaina – 5 893,21 Lt. Todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisė 5 893,12 Lt (1 706,76 Eur) žalai Å¡ioje ginčo dalyje atlyginti. Be to, iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų degalų pirkimo čekių ir suvestinės teismas nustatė, kad atsakovas degalus pirko poilsio ir Å¡venčių dienomis, kai su automobiliui Honda FR-V buvo vykstama į kitus miestus (KlaipėdÄ , Trakus, KaunÄ ).

Atsakovas nepateikė įrodymų, kad Å¡iuose miestuose poilsio ir Å¡venčių dienomis vyko ieÅ¡kovės organizuoti renginiai. Atsakovas, naudodamas automobilį Honda FR-V ir ne su ieÅ¡kovės veikla susijusioms reikmėms, bet pirkdamas degalus iÅ¡ ieÅ¡kovės lėšų, pažeidė CK 2.87 straipsnį. Kadangi ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ kreiptis į teismÄ dėl žalos, padarytos laikotarpiu iki 2010-01-01, atlyginimo (CK 1.131 str. 1 d.), o laikotarpiu nuo 2010-01-01 ne su ieÅ¡kovės veikla susijusioms reikmėmis buvo nuvažiuota 1 553,60 km ir vidutiniÅ¡kai sunaudota 142,78 l degalų, kurių kaina – 556,27 Lt, teismas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisė 556,27 Lt (161,11 Eur) Å¡iai žalai atlyginti.

IeÅ¡kovės argumentus, jog kad atsakovas, atstovaudamas ieÅ¡kovę, neteisėtai įsteigė VÅ¡Ä® Baltic-Skandinavian I. C. ir neteisėtai neatlygintinai perdavė jai ieÅ¡kovės turtÄ , teismas pripažino nepagrįstais. Tiek Asociacijų įstatymas, tiek 2009 m. ieÅ¡kovės įstatai nustato ieÅ¡kovės teisę steigti kitus juridinius asmenis, tapti kitų juridinių asmenų dalyviais, todėl ieÅ¡kovės turto perdavimas steigiamam juridiniam asmeniui, kurio dalyviu tampa ieÅ¡kovė, kaip įnaÅ¡as į įstatinį kapitalÄ , nėra neatlygintinas turto perdavimas.

Be to, ieÅ¡kovė nepateikė ir įrodymų, kad 2011-11-11 turto perdavimo-priėmimo akte nurodyta 60 870 Lt perduodamo turto vertė atitinka realiÄ Å¡io turto vertę. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad perduotas turtas buvo visiÅ¡kai nusidėvėjęs, o jo vertę perdavimo-priėmimo akte savo nuožiÅ«ra nurodė pats atsakovas, kad Å¡i vertė atitiktų ieÅ¡kovės įnaÅ¡o vertę, didinant VÅ¡Ä® Baltic-Scandinavian International College įstatinį kapitalÄ . III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai IeÅ¡kovė asociacija Lietuvos „Žinijos“ draugija apeliaciniame skunde (t. 5, b. l. 36-47) praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015-03-10 sprendimo dalį, kurioje ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies, priteisiant žalÄ tik nuo 2010-01-01, konstatavus praleistÄ ieÅ¡kinio senatį ir jos neatnaujinus, ir priteisti iÅ¡ atsakovo visÄ Â reikalaujamÄ Å¾alÄ , padarytÄ : 1) atsakovui negrÄ Å¾inus lėšų, skirtų padengti su ieÅ¡kovo veikla susijusias iÅ¡laidas (iÅ¡ viso 9 913,896 Lt arba 2 871,28 Eur);

2) naudojant lėšas kelionėms į Izraelį ir Paryžių (iš viso 3 983 Lt arba 1 153,56 Eur);

3) neteisingai deklaravus automobilio ridos duomenis ir naudojus automobilį ne su ieÅ¡kovo veikla susijusioms reikmėms (iÅ¡ viso 13 507,43 Lt arba 3 912,02 Eur); sprendimÄ dalyje, kurioje reikalavimai dėl 60 870 Lt žalos atlyginimo neteisėtu turto perdavimo buvo atmesti, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , šį reikalavimÄ visiÅ¡kai patenkinant; priteisti ieÅ¡kovei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:IeÅ¡kovė, reikÅ¡dama reikalavimus, nebuvo praleidusi 3 metų sutrumpinto ieÅ¡kinio senaties termino.

IÅ¡ karto po atsakovo atleidimo iÅ¡ užimamų pareigų, t. y. 2012-07-12 ieÅ¡kovė kreipėsi į prokuratÅ«rÄ dėl asmens veikos tyrimo, pateikusi ir civilinį ieÅ¡kinį (2013-10-01 nutarimas pripažinti civiliniu ieÅ¡kove 141 270 Lt sumai). Tik vykdydama 2013-11-14 apylinkės teismo įpareigojimÄ civilinėje byloje Nr. 2-44763-852/2013 pagal atsakovo ieÅ¡kinį dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo ieÅ¡kovė iÅ¡samiai susipažino su ikiteisminio tyrimo įstaigos grÄ Å¾intais finansiniais dokumentais., tik tada nustačiusi, jog V.

Å ., vykdydamas įstaigos vadovo funkcijas, padarė įstaigai žalos. Egzistuoja svarbios priežastys, sudarančios pagrindÄ atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Daugelį atsakovo neteisėtų veiksmų buvo galima pastebėti tik asmeniui, turinčiam buhalterinių žinių, atlikus iÅ¡samų finansinį patikrinimÄ (auditÄ ), sudarius skaičiavimo suvestines ir pan. Dabartinė pirmininkė, turinti buhalterinį iÅ¡silavinimÄ , tik atgavusi visus ikiteisminio tyrimo metu paimtus dokumentus pirminių apskaitos dokumentų pagrindu sudarė skaičiavimo suvestines, kuriose ir iÅ¡aiÅ¡kėjo tikslus žalos dydis.

Pats atsakovas prieš save ieškinio dėl savo veiksmų ištyrimo nekėlė, o taryba, vos sužinojus apie įtartinas atsakovo operacijas, nedelsiant jį atleido iš pareigų ir kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigas. Vien finansinėse ataskaitose esantys duomenys negalėjo suteikti pagrindo manyti, kad atsakovo veiksmuose yra neteisėtumo. Tarybos nariai yra visuomenininkai, filosofijos, meno, atstovai, humanitarai, kuriems neturėtų būti keliami tokie reikalavimai, kaip ekonominių žinių turintiems asmenims.

Be to, ieÅ¡kovė po jos nuskurdinimo atsakovo vadovavimo metu negalėjo iÅ¡ karto atlyginti visų susidariusių įsiskolinimų ir efektyviai ginti savo teisių.Atsakovui, kaip atsakingam už visÄ draugijos veiklÄ , buvo iÅ¡mokėtos 123 745,98 Lt iÅ¡mokos įvairioms Å«kio iÅ¡laidoms, kurių panaudojimÄ atsakovas pateisino tik dalinai (113 832,02 Lt sumai), o kitų gautų piniginių lėšų panaudojimo pateisinančių dokumentų nepateikė, atleidžiant iÅ¡ darbo nepanaudotų 9 913,96 Lt sumos pinigų į kasÄ negrÄ Å¾ino.

Atleidžiant atsakovÄ likutis nepanaudotų ir į kasÄ negrÄ Å¾intų pinigų – 9 913,96 Lt buvo susidaręs už laikotarpį nuo 2011-02-28 iki 2012-05-31, kuomet atsakovui buvo iÅ¡mokėta iÅ¡ viso 10 015 Lt iÅ¡mokų Å«kio reikmėms.Atsakovas, perduodamas draugijos turtÄ VÅ¡Ä® Baltic-Skandinavian I. C., padarė 60 870 Lt žalÄ . Teismas neįvertino aplinkybių, kad pirmininko sprendimui dėl kitų juridinių asmenų steigimo ar tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu yra reikalingas tarybos pritarimas, o posėdžiuose priimti sprendimai laikomi teisėti, jei jame dalyvavo ne mažiau kaip ½ iÅ¡rinktų narių ir už kuriuos balsavo posėdyje dalyvaujančių balsų dauguma atviru balsavimu (įstatų 5.11p.-5.15 p.).

Taigi 2011-08-02 bei 2011-10-28 dokumentuose tam, kad jie bÅ«tų laikomi teisėtais, buvo reikalinga, kad vyktų tarybos posėdžiai, dalyvautų ne mažiau kaip ½ i iÅ¡rinktų narių (t.y. ne mažau 5), o sprendimai bÅ«tų priimami dalyvaujančių balsų dauguma. Bet kuriuo atveju asociacijai yra draudžiama neatlygintinai perduoti asociacijos turtÄ nuosavybėn asociacijos nariui, valdymo ir kolegialių organų nariui, asociacijoje darbo sutarties pagrindu dirbančiam asmeniui ar su jais susijusiam asmeniui, iÅ¡skyrus labdaros ar paramos tikslus. 2011-11-11 turto perdavimo priėmimo akte nurodyta turto vertė yra artima apskaitytai buhalterinei jo vertei ir turi bÅ«ti laikoma jo tikrÄ ja verte.

Atsakovas V. Å . apeliaciniame skunde (t. 5, b. l. 57-59) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-03-10 sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys patenkintas, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas, nustatydamas žalos dydį (4 895,14 Lt arba 1 417,73 Eur) dėl automobilio pardavimo, nepagrįstai rėmėsi ieÅ¡kovės pateiktomis VÅ¡Ä® „Emprekis“ skelbiamomis autotransporto kainomis www.emprekis.lt.

Å iame tinklapyje nurodyta, kad pas juos vidutinės kainos nustatomos įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose, kainos yra orientacinės ir negali bÅ«ti juridinių pretenzijų objektu. IeÅ¡kovė nepateikė patikimų įrodymų rinkos vertei pagrįsti. Kaina, už kuriÄ jam buvo parduotas ginčo automobilis, buvo likusi neiÅ¡pirkta automobilio vertė. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pardavimo kaina buvo akivaizdžiai per maža.IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kokia buvo garažo rinkos vertė jo pardavimo dienai - 2011-10-19.

Teismas be pagrindo tenkino ieÅ¡kovės reikalavimus Å¡ioje dalyje. Atsakovas pateikė garažo rinkos vertės duomenis pirkimo ir pardavimo dienai iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro. Turto pardavimo kaina 2011-10-19 atitiko rinkos vertę. Turtas buvo parduotas greitai, nes asociacijai reikėjo lėšų, ir tai jai buvo naudinga. Teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo žalÄ dėl komandiruočių į Paryžių, nes į minėtas keliones atsakovas vyko darbo reikalais. Tai teisme patvirtino liudytoja L.

L.. Knyga už 99 Lt buvo pirkta draugijai. Atsakovas jos neturi, ji yra likusi draugijoje. Teismas nepagrįstai priteisė 549,65 Lt pagal avanso apyskaitas. Paskutinė avanso apyskaita 2012-05-31 Nr. 10 patvirtina, kad likutis pagal avanso apyskaitas yra 0 Lt, o teismas nepagrįstai ja nesirėmė. Be to, tiek iÅ¡ bylos medžiagos, tiek iÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų neaiÅ¡ku, kuri konkrečiai suma buvo negrÄ Å¾inta, kokia jos data, kada ji iÅ¡duota ir pan. IeÅ¡kovė savo reikalavimÄ grindė teisinės reikÅ¡mės neturinčiais dokumentais - direktorės T.

S. sudaryta pinigų apyvartos suvestine, kuri negali bÅ«ti įrodymu civilinėje byloje.Automobilį atsakovas naudojo iÅ¡imtinai draugijos veiklos tikslais. Draugija mokymus organizuodavo ir vykdydavo ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose ir ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais. Degalų savo reikmėms atsakovas nenaudojo. Deklaruojama rida atitiko atstumus, kur tuo metu vyko mokymai ir reikėjo nuvažiuoti. IeÅ¡kovė nepateikė objektyvių duomenų, kur nurodytais laikotarpiais vyko mokymai ir seminarai bei kitokie renginiai, todėl šį reikalavimÄ teismas tenkino nepagrįstai.

Atsakovas V. Å . atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ (t. 5, b. l. 83-85) praÅ¡o šį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo tokius atsikritimo argumentus:IeÅ¡kovės tarybos 2012-06-22 posėdyje buvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad draugijos finansinė padėtis bloga ir kilo įtarimas, kad su tuo susijęs atsakovas. Atsakovas iÅ¡ darbo buvo atleistas 2012-07-12, o su ieÅ¡kiniu į teismÄ ieÅ¡kovė kreipėsi tik 2014-02-03. Be valdybos pirmininko draugijoje veikė ir kiti valdymo organai - visuotinis narių susirinkimas, taryba, draugijos revizijos komisija, kuri kontroliuoja draugijos suvažiavimų, draugijos tarybos ir valdybos priimtų nutarimų vykdymÄ , inicijuoja Å«kinės - finansinės veiklos patikrinimÄ bei įvertina patikrinimo rezultatus, teikia juos svarstyti tarybai.

Todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senatį. Paskutinė 2012-05-31 avanso apyskaita Nr. 10, pasiraÅ¡yta draugijos buhalterės, patvirtina, kad jam iÅ¡duotų avansų likutis yra nulinis. Tuo tarpu draugijos pirmininkės T. S. sudaryta avanso apyskaita, kuria ieÅ¡kovė rėmėsi reikÅ¡dama šį reikalavimÄ , neturi teisinės reikÅ¡mės ir negali bÅ«ti įrodymu byloje.Draugijos turtas kolegijai buvo perduotas teisėtai. 2011-08-02 posėdyje ieÅ¡kovės taryba pritarė VÅ¡Ä® Baltic-Skandinavian I.

C. steigimui. 2011-10-28 protokolas ir nutarimas yra galiojantys ir teisėti, jų metu taryba pritarė „Žinijos“ Å¡vietimo ir mokymo centro veiklos atskyrimui nuo ieÅ¡kovės veiklos, pavedė atsakovui organizuoti Å¡iÄ veiklÄ VÅ¡Ä® Baltic - Skandinavian I. C. sudėtyje ir pritarė turto perdavimui kaip įnaÅ¡ui į įstatinį kapitalÄ . IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kurie leistų patikimai spręsti apie perduoto VÅ¡Ä® Baltic-Skandinavian I. C. turto 60 870 Lt vertę. 2014-12-23 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ yra nustatyta, kad perdavimo - priėmimo akte nurodyta turto vertė niekuo nepagrįsta, užbalansinėje apskaitoje apskaitoma kaip nulinę likutinę vertę turintis turtas ir faktiÅ¡kai visas perdavimo - priėmimo akte nurodytas turtas likęs ieÅ¡kovės žinioje.

IeÅ¡kovė Lietuvos „Žinijos“ draugija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ Â (t. 5, b. l. 86-94) praÅ¡o šį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:IeÅ¡kovės pateikti duomenys iÅ¡ www.emprekis.lt duoda pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovei priklausęs automobilis galėjo bÅ«ti parduotas brangiau. Duomenų apie tai, kad automobilis buvo įsigytas rinkos kainomis, atsakovas nepateikė. Registrų centro duomenys neatspindi tikrosios ginčo garažo rinkos vertės, kadangi Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto vertė yra nustatoma masiniu vertinimo bÅ«du, taikant lyginamÄ jį metodÄ , t. y. nustatant nė konkretaus turto vertę, o vidutinę panaÅ¡ių objektų turto vertę, neatsižvelgiant į individualias to turto savybes.

Pirkimo pardavimo sutartimi pardavus garaÅ¾Ä dabartinei atsakovo sutuoktinei už 10 200 Lt, o praėjus nepilniems trims mėnesiams, t. y. 2012-01-01, atsakovo sutuoktinė šį turtÄ pardavė UAB „Galani“ už 20 000 Lt.Atsakovo kelionė į Paryžių nėra įforminta nei juridiÅ¡kai, nei buhalteriÅ¡kai – nėra jokių įsakymų komandiruotei, komandiruotės tikslÄ pagrindžiančių dokumentų ir pan., 2010 m. kovo mėnesio darbo užmokesčio žiniaraščiuose, pasiraÅ¡ytuose paties atsakovo, kelionės į Paryžių vykimo dienos taip pat nėra nurodytos kaip komandiruotės, Å¡ios dienos yra pažymėtos sutrumpinimu P (poilsio diena) ir S (Å venčių diena).

Atsakovas ieÅ¡kovės lėšomis sumokėjo už kelionę į Paryžių, ekskursijas, taip pat įsigijo kelionių vadovÄ . Nepagrįstas atsakovo teiginys, jog avanso apyskaitoje nurodytas nulinis likutis patvirtina, kad atsakovas nėra skolingas ieÅ¡kovei. Avanso apyskaita yra iÅ¡vestinis dokumentas, sudaromas pirminių dokumentų pagrindu, kurie buvo pateiki byloje ir dėl kurių pagrįstumo atsakovas jokių prieÅ¡taravimų nėra pareiÅ¡kęs. BÅ«tent pirminiai apskaitos dokumentai patvirtina, kad atsakovas nėra ieÅ¡kovei pateikęs 9 913,96 Lt panaudojimÄ patvirtinančių dokumentų.KiekvienÄ mėnesį atsakovui deklaruojant automobilio spidometro parodymus ir sunaudotÄ degalų kiekį, pastarasis, lyginant su kitais duomenimis (vieÅ¡ais duomenimis - automobilio HONDA FR-V techninių apžiÅ«rų metu užfiksuotais ridos duomenimis bei paties atsakovo pasiraÅ¡ytoje 2012-01-10 Å¡io automobilio pirkimo pardavimo sutartyje nurodyti ridos duomenys), buvo 48,86 proc. aukÅ¡tesnis, o tai reiÅ¡kia, jog atsakovas nepagrįstai deklaravo 48,86 proc. didesnius nuvažiuotų kilometrų kiekius ir, atitinkamai, jam buvo iÅ¡mokėta per didelė suma už tariamai Å¡iam automobiliui darbo reikmėms sunaudotus degalus.

Be to, atsakovas degalus pirko poilsio ir Å¡venčių dienomis. Atsakovas nepateikė duomenų, kad draugija mokymus organizuodavo ne tik Vilniuje ir ne tik darbo dienomis. Atsakovas nepateikė duomenų, kurie paneigtų, kad atsakovas, kuris turėjo bÅ«ti lojalus, veikti iÅ¡imtinai juridinio asmens interesais, rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai, daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus ir elgtis pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ , akivaizdžiai piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, dėl ko ieÅ¡kovė patyrė tiesioginius nuostolių (CK 2.87 str.).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados IeÅ¡kovės apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas.Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ Ä¯vertina atsižvelgdamas į tuos argumentus, kuriuos apeliaciniuose skunduose nurodo apeliantai, ir tik ta ginčo apimtimi, dėl kurios paduotas skundas, jeigu nenustato teisinio pagrindo peržengti skundo ribų (CPK 320 str.). Nagrinėjamoje byloje Å¡alių ginčas apeliacinės instancijos teisme kilo dėl faktinių aplinkybių nustatymo bei jų įvertinimo juridinio asmens (asociacijos) vienasmenio valdymo organo atsakomybės aspektu, taip pat dėl įrodinėjimÄ bei ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo.

Esant pateiktiems abiejų šalių apeliaciniams skundams, apeliacinės instancijos teismas analizuoja ir pasisako dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kuriais nesutinkama su priteistomis iš jo kaip žalos atlyginimas sumomis, taip pat dėl ieškovės apeliaciniu skundu prašomos priteisti žalos atlyginimo sudėtinių dalių, t. y.:

1) dėl žalos, padarytos atsakovui į ieÅ¡kovės kasÄ negrÄ Å¾inus lėšų (2 871,28 Eur) ir nepateisinus jų panaudojimo jokiais dokumentais;

2) dėl komandiruotėms skirtų lėšų panaudojimo (1 153,56 Eur);

3) dėl žalos pardavus automobilį (1 147,73 Eur) ir garaÅ¾Ä (1 655,60 Eur);

4) dėl neteisingai deklaruotų automobilio ridos duomenų ir naudojimosi automobiliu ne su ieškovės veikla susijusioms reikmėms atsiradusios žalos (3 912,02 Eur);

5) dėl neteisėto ieÅ¡kovės turto perleidimo kitam juridiniam asmeniui (17 629,17 Eur). Kadangi apeliaciniuose skunduose nekeliamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nebuvo patenkintas ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti 38 831,89 Lt sumÄ , panaudotÄ perkant prekes ne ieÅ¡kovės reikmės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas bei, atitinkamai, nesuformuoti su Å¡ia teismo sprendimo dalimi susiję Å¡alių reikalavimai, pastaroji pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nėra apeliacinės peržiÅ«ros objektu.

Dėl naujų įrodymų priėmimo Atsakovas, pateikęs apeliacinį skundÄ , 2015-07-14 ir 2015-12-28 pateikė įrodymus, susijusius su atsakovo komandiruotėmis į užsienį, kuriais grindžia savo apeliacinį skundÄ bei atsikirtimus į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie įrodymai priimtini ir įvertintini kartu su kitais bylos duomenimis, kadangi jų turinys yra susijęs su nagrinėjamais Å¡ioje byloje reikalavimais ir iÅ¡ esmės papildo atsakovo dėstomÄ pozicijÄ ginčijamais klausimais (CPK 314 str.).

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo IeÅ¡kinio senaties klausimu, lemsiančiu, ar bus analizuojami visi apeliacinių skundų argumentai, susiję su ieÅ¡kovės teise reikalauti žalos atlyginimo už visÄ be iÅ¡imties jos praÅ¡omÄ laikotarpį, pasisakytina pirmiausia. Pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas, juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo visiÅ¡kai atlyginti juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 str. 7 d.).

Reikalavimui priteisti padarytos žalos atlyginimÄ pareikÅ¡ti nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Spręsti, ar ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas, galima tik nustačius tikslų momentÄ , nuo kurio prasidėjo Å¡io termino eiga. Teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo momentas nustatomas, taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimÄ , kad jo teisė pažeista, tiek kitÄ kriterijų – turėjimÄ sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistÄ teisę, reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, kada rÅ«pestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Kaip byloje nustatyta, atsakovas V. Å . 2004-04-07 darbo sutarties Nr. 1 pagrindu buvo priimtas į ieÅ¡kovės valdybos pirmininko pareigas (t. 1, b. l. 41-42), o laikotarpiu nuo 2009-11-12 iki 2012-09-09 atsakovas ėjo ieÅ¡kovės pirmininko pareigas (Juridinių asmenų registro duomenų bazės informacija, CPK 179 str. 3 d.).

Darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2012-07-12 (t. 1, b. l. 41-42). IeÅ¡kovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo kildinamas iÅ¡ laikotarpiu nuo 2004-10-21 iki 2012-05-31 padarytų atsakovo veiksmų, o ieÅ¡kinys teisme pareikÅ¡tas buvo 2014-02-03. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl ieÅ¡kovės steigimo dokumentuose įtvirtintų ieÅ¡kovės ir jos pirmininko veiklos kontrolės formų bei ieÅ¡kovės veiklos nuostolingumo, dėl ko jau gerokai anksčiau buvo pagrindas atlikti neeilinius ieÅ¡kovės veiklos patikrinimus, taip pat sprendžia, kad apie galimai neteisėtus atsakovo veiksmus, neteisėtai naudojant turtÄ / lėšas, ieÅ¡kovei galėjo bÅ«ti žinoma jau metinės finansinės atskaitomybės parengimo metu, todėl ieÅ¡kovė yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl žalos, padarytos iki 2009-12-31, atlyginimo.

PrieÅ¡ingų iÅ¡vadų neleidžia daryti ir byloje esančių įrodymų visuma. Antai bylos svarstymui pateiktas 2012-06-22 ieÅ¡kovės tarybos posėdžio protokolas patvirtina, kad jau tuo metu atsakovo veikla darbo organizavimas bei metodai ieÅ¡kovės tarybos nariams kėlė nepasitikėjimÄ (t. 4, b. l. 38-41). 2014-06-03 ieÅ¡kovės tarybos posėdžio protokolas (t. 4, b. l. 74-78) taip pat leidžia nustatyti, kad tarybos nariams kėlė abejonių 2007 metais vykusios ieÅ¡kovės pirmininko (atsakovo) iÅ¡vykos į Izraelį, be to, protokole užfiksuotos aplinkybės suponuoja ir tokiÄ iÅ¡vadÄ , jog bylos dėl žalos atlyginimo inicijavimÄ iÅ¡ esmės nulėmė atsakovo ieÅ¡kinio reikalavimai, pareikÅ¡ti ieÅ¡kovei teisme, kurie susiję su neiÅ¡mokėtu jam darbo užmokesčiu, o ne kaip tvirtinama apeliaciniame skunde - ieÅ¡kovės vėlyvas susipažinimas su iÅ¡ ikiteisminio tyrimo įstaigos grÄ Å¾intais finansiniais dokumentais (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai teisės į ieÅ¡kinį įgyvendinimo (t. y. ieÅ¡kinio senaties eigos pradžios) momentÄ siekia sutapatinti su jos kreipimusi dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo (2012-07-12). Visos pirmiau nurodytos aplinkybės galėtų bÅ«ti pripažintos praleisto termino atnaujinimo priežastimi. Taigi, jau 2009 m. ieÅ¡kovei turėjo ir galėjo bÅ«ti žinoma apie jos teisių pažeidimÄ , o ieÅ¡kinį dėl žalos (įrodinėjamos laikotarpiu nuo 2004-10-21 iki 2012-05-31) ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė tik 2014-02-03, praleidusi sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo IeÅ¡kinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytÄ terminÄ užtikrina turimai materialiajai teisei apsaugÄ nuo pažeidimų. Teisinio santykio Å¡alis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieÅ¡kinio senaties terminu, jei kita Å¡alis nepateisinamai ilgÄ laikÄ neprašė pažeistos teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo paÅ¡alinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (apsauginė senaties termino funkcija).

Kita vertus, ieÅ¡kinio senaties termino taikymas ar netaikymas, praleisto senaties termino atkÅ«rimas yra susiję su teisingumo principo įgyvendinimu. Todėl bylÄ nagrinėjantis teismas senaties terminÄ reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į termino eigos pradžiÄ nustatančias (patvirtinančias) aplinkybes, o jeigu terminas praleistas – į praleidimo priežastis, galimybes atnaujinti ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-706/2015,2015-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-684/2015).

Jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.). IeÅ¡kovė, be kita ko, prašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jei teismas laikytų, kad toks terminas yra praleistas. Kaip minėta, Å¡ioje byloje susidarė tokia situacija, kad ieÅ¡kovė siekia žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo, kuris, kaip vienasmenis valdymo organas, ieÅ¡kovės veiklai nepertraukiamai vadovavo pakankamai ilgÄ laikotarpį - nuo 2004-04-07 iki 2012-07-12.

IeÅ¡kovė, gindama savo galimai pažeistas teises, siekia sudėtinės žalos, padarytos skirtingais atsakovo (vadovo) veiksmais / neveikimu, skirtingomis aplinkybėmis ir skirtingais laikotarpiais. Å iuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad juridinio asmens organai ne tik vadovauja juridinio asmens veiklai, bet ir yra atsakingi už juridinio asmens teisių gynimÄ . Juridinio asmens organams sužinojus apie juridinio asmens teisių pažeidimÄ , jiems atsiranda teisė ir pareiga ginti juridinio asmens interesus, taip pat pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme.

Tačiau tokiais atvejais, kai juridinio asmens valdymo organai neatlieka savo pareigų ir nesiima priemonių, kad bÅ«tų ginami juridinio asmens interesai, dar daugiau, kai juridinio asmens teises bei interesus galimai pažeidžia pats valdymo organas, ieÅ¡kinio senaties taikymas vien pagal formaliuosius kriterijus (atitinkamo įstatymo leidėjo nustatyto termino ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti pasibaigimas) neatitiktų teisingumo principo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Å¡ios konkrečios bylos aplinkybių visumÄ ir įvertinusi tai, kad asociacijos vadovas, kuriam tenka pareiga įgyvendinti ir ginti jos teises, ieÅ¡kinio teisme nereiÅ¡kė, o reikalavimas atlyginti žalÄ yra kildinamas bÅ«tent dėl jo paties, kaip asociacijos vadovo, netinkamo pareigų vykdymo, daro iÅ¡vadÄ , kad tokiu atveju prioritetas teiktinas ne civilinių teisinių santykių stabilumui, taikant ieÅ¡kinio senaties institutÄ , tačiau juridinio asmens teisėms ir teisėtiems interesams.

Tokios pozicijos, sprendžiant dėl atsakomybės už juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012, 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013). Vadovaujantis iÅ¡dėstyta argumentacija, o taip pat teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, pažymėtina ir tai, kad 2014-02-03 ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas teismui, įvertinus atsakovo atleidimo iÅ¡ pareigų datÄ (2012-07-12), ikiteisminio tyrimo dėl jo veiklos baudžiamÄ ja tvarka inicijavimÄ , dokumentų, reikalingų Å¡iam tyrimui, pateikimÄ (atidavimÄ ) ikiteisminio tyrimo institucijai bei reikalavimo dėl sudėtinės žalos, padarytos atsakovo tęstiniais veiksmais (neveikimu), priteisimo pareiÅ¡kimÄ , esant pakankamai didelei tokį reikalavimÄ patvirtinančių dokumentų apimčiai, laikytinas gana operatyviu.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo senaties terminÄ praleido dėl svarbios priežasties, todėl pirmosios teismas nepagrįstai atsisakė jį atnaujinti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytų aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju bÅ«tina sudaryti teisines prielaidas ginti galimai pažeistas ieÅ¡kovės teises bei interesus teisme, naudojantis teisminės gynybos priemonės (CK 1.138 str.), todėl praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujina.

Tai, kolegijos vertinimu, atitinka ir teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus, kurie yra visos teisės sistemos pamatas ir pagrindas (CK 1.5 str., 1.137 str.). Dėl juridinio asmens valdymo organo teisinės atsakomybės atsiradimo prielaidų IeÅ¡kovė įrodinėja, kad atsakovas V. Å . savo vadovavimo laikotarpiu netinkamai atliko vienasmenio valdymo organo pareigas, naudojo ieÅ¡kovės turtÄ bei lėšas savo asmeniniams tikslams, ieÅ¡kovės turtÄ perleido ekonomiÅ¡kai nenaudingomis sÄ lygomis, taip pat neteisėtai perleido draugijos turtÄ kitiems juridiniams asmenims.

Pirmiau iÅ¡sprendus ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimÄ atsiranda teisinės prielaidos ginti teisme ieÅ¡kovės teises bei teisėtus interesus, kurie, jos teigimu, buvo pažeisti. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises ir prisiima pareigas bei jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 str. 1 d.). Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organÄ ir dalyvių susirinkimÄ , jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklÄ reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyta kitokia organų struktÅ«ra (CK 2.82 str. 2 d.).

Šiuo atveju aktualaus Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacijoje turi būti visuotinis narių susirinkimas ar kitas organas, 5 dalyje numatyta, jog asociacijoje turi būti valdymo organas (vienasmenis ar (ir) kolegialus). Šios įstatymų nuostatos reiškia tai, jog asociacijoje privalo nuolat būti sudaryti ir veikti du organai: aukščiausias organas – visuotinis akcininkų susirinkimas, ir vienasmenis valdymo organas –vadovas. Nustatyta, kad ieškovė Lietuvos „Žinijos“ draugija (toliau – ir draugija), įregistruota 1996-03-12, jos teisinė forma - asociacija.

Nuo 2004-04-07 atsakovas V. Š. ėjo valdybos pirmininko pareigas, o nuo 2009-11-12 iki 2012-09-19 atsakovas buvo draugijos vadovu – pirmininku (t. 1, b. l. 41-42; taip pat Juridinių asmenų registro duomenys, CPK 179 str. 3 d.). Darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta ieškovės iniciatyva 2012-07-12 (t. 1, b. l. 41-42). Draugijos valdymo organai yra suvažiavimas, taryba ir draugijos pirmininkas (Įstatų 5.1.p.), aukščiausias draugijos valdymo organas yra suvažiavimas (Įstatų 5.2.p.), draugijos pirmininkas – vienasmenis draugijos valdymo organas, kurį penkerių metų laikotarpiui renka taryba (Įstatų 5.16.p.), kuris vadovauja draugijai, sudaro sandorius, rengia ir teikia tvirtinimui finansinių metų veiklos ataskaitas ir kt. (Įstatų 5.17.p.) (t. 1, b. l. 19-39).

Draugijos valdybos pirmininko pareigos ir atsakomybė reglamentuota ir jo pareiginiuose nuostatuose: pirmininkas atlieka visas pareigas, susijusias su įstatuose nustatytais įgaliojimais; suteikia įgaliojimus draugijos darbuotojams; formuoja draugijos veiklos politikÄ , rengia draugijos veiklos programas; dalyvauja draugijos renginiuose; rÅ«pinasi draugijos įvaizdžio kÅ«rimu, atstovauja draugijÄ Å¾iniasklaidoje (nuostatų 5.p.), taip pat pirmininkas įstatymų nustatyta tvarka juridiÅ¡kai atsako už visÄ draugijos veiklÄ ; jis yra materialiai atsakingas už paskirtÄ naudotis inventorių bei įrangÄ (nuostatų 5.6.) (t. 1, b. l. 43).Juridinio asmens valdymo organo nario (vadovo) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK Å¡eÅ¡tosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles.

Civilinei atsakomybei kilti bÅ«tina įstatyme nustatytų sÄ lygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (iÅ¡skyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas iÅ¡imtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 str.). IÅ¡ aptartų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.).

Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), o paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, jau turi atsakovas (CPK 178, 182 str. 4 d.). Apie vadovo veiksmų neteisėtumÄ ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 str.) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo valdymo organo ar jo nario pareigų, valdant juridinį asmenį, atlikimÄ .

Dėl žalos, atsakovui negrÄ Å¾inus lėšų, skirtų padengti su ieÅ¡kovės veikla susijusias iÅ¡laidas Visų pirma, ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 9 913,96 Lt (2 871,28 Eur) sumÄ , kuriÄ , ieÅ¡kovės teigimu, atsakovas paėmė įvairioms Å«kio iÅ¡laidoms apmokėti, tačiau jos panaudojimo pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Ä®rodinėdama šį reikalavimÄ , ieÅ¡kovė teikė dabartinės jos vadovės sudarytÄ suvestinę (t. 1, b. l. 46-52), pinigų iÅ¡mokėjimÄ bei jų panaudojimÄ patvirtinančius finansinius įstaigos dokumentus (t. 1, b. l. 53-300, t. 2, b. l. 2-58), kurių visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės Å«kio iÅ¡laidoms apmokėti ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo atsakovui iÅ¡ viso 123 745,98 Lt, o atsakovas pateikė dokumentus, pagrindžiančius mažesnės - 113 832,02 Lt – sumos panaudojimÄ .

Todėl atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , šį reikalavimÄ pirmosios instancijos teismas tenkino iÅ¡ dalies, priteisdamas 549,65 Lt. Apeliacinės instancijos teisme nusprendus ieÅ¡kovei atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jos apeliacinio skundo argumentai, susiję su iÅ¡laidų padengimo už laikotarpį nuo 2004 m. iki 2012 m. eiliÅ¡kumu, tampa teisiÅ¡kai neaktualÅ«s. Tuo tarpu pagrindinis atsakovo nesutikimo su Å¡ia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi argumentas yra tas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė byloje pateikta paskutine (2012-05-31) avanso apyskaita Nr. 10, patvirtinančia, kad atsakovo skolos likutis yra 0 Lt (t. 1, b. l. 51).

Teisėjų kolegija šį atsakovo apeliacinio skundo argumentÄ atmeta kaip nepagrįstÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę atskirai, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-412-690/2015).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog avanso apyskaitose esama netikslumų, o taip pat bylos nagrinėjimo metu iÅ¡klausęs ir liudytojos, ieÅ¡kovės buhalterės R. D., paaiÅ¡kinamų apie apyskaitų sudarymo tvarkÄ (teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotas 2015-02-27 teismo posėdžio garso įraÅ¡as, CPK 179 str. 3 d.; t. 5, b. l. 17-23), pagrįstai vadovavosi ne avanso apyskaitų, o ieÅ¡kovės pateiktais pirminių buhalterinių dokumentų duomenimis.

IÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju egzistuoja sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, teismui susiformavo byloje esančių įrodymų visumos pagrindu – pagal pirminius buhalterinius duomenis, pinigų iÅ¡mokėjimÄ ir panaudojimÄ patvirtinančius dokumentus, o taip pat pagal jų pagrindu ieÅ¡kovės parengtÄ susistemintÄ piniginių lėšų apyvartÄ (suvestinę). Ä®rodyti prieÅ¡ingÄ aplinkybę, esančiÄ jo atsikirtimo faktiniu pagrindu, pagal įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles (CPK 12 str., 177 str., 178 str.) Å¡iuo atveju turėjo atsakovas, kuris objektyviai motyvuotų argumentų dėl ieÅ¡kovės pinigų iÅ¡mokėjimÄ ir panaudojimÄ patvirtinančių dokumentų bei jų pagrindu sudarytos suvestinės (ne)teisingumo bylos nagrinėjimo metu neteikė.

Pirmosios instancijos teismas sprendime iÅ¡samiai aptarė atsakovo akcentuojamos avanso apyskaitos įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, pasisakė kodėl Å¡i apyskaita neįrodo fakto, jog atsakovas, atleistas iÅ¡ užimamų vadovo pareigų, yra grÄ Å¾inęs draugijai jam perduotas pinigines lėšas. Tai, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, sudarančių jo atsikirtimo į ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl negrÄ Å¾intų lėšų priteisimo, faktinį pagrindÄ , nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės ar atsakovui buvo perkelta pareiga įrodyti tas aplinkybes, kurias turėjo įrodyti ieÅ¡kovė.

Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta ir nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimas sudaro pagrindÄ ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, susijusio su negrÄ Å¾intomis lėšomis, tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ atsakovo 2 871,28 Eur (9 913,96 Lt) sumÄ . Dėl piniginių lėšų panaudojimo komandiruotėmsCK 2.87 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu.

IeÅ¡kovė taip pat kelia atsakovo atsakomybės klausimÄ dėl neteisėto piniginių lėšų panaudojimo, susijusio su atsakovo komandiruotėmis į Izraelį ir Paryžių. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl atsakovui nepagrįstai iÅ¡mokėtų dienpinigių komandiruotei į Izraelį atmetė kaip pareikÅ¡tÄ praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovei atnaujinus praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atsiranda pagrindas įvertinti ir šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ bei spręsti dėl jo pagrįstumo.Bylos duomenys patvirtina, kad 2007-10-31 įsakymu Nr. 29 „Dėl komandiruočių“ atsakovas buvo komandiruotas į 2007 m. lapkričio 5-14 d.

Izraelyje vyksiantį seminarÄ , taip pat atsakovui nurodyta iÅ¡mokėti dienpinigius, o buhalterės padarytas prieraÅ¡as liudija, kad dienpinigių suma 1 590 Lt jam buvo iÅ¡mokėta (t. 3, b. l. 151). IeÅ¡kovė savo teiginius, kad atsakovo komandiruotė į Izraelį galiausiai neįvyko, grindė 2007 m. lapkričio mėnesį pirktų degalų suvestinėmis ir ieÅ¡kovės vardu apmokėtais jų pirkimo čekiais, apyvartos suvestine (t, 1. b. l. 166, t. 3, b. l. 154, 155), patvirtinančia, kad dienomis, kuriomis atsakovas turėjo vykti komandiruotę užsienyje, ieÅ¡kovės vardu buvo perkami degalai.

Be to, 2007-11-23 ieÅ¡kovės kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 163 patvirtina 1 590 Lt ginčo sumos, iÅ¡mokėtos atsakovui, kitÄ paskirtį - Å«kio iÅ¡laidas (t. 1, b. l. 174). Atsakovas, siekdamas įrodyti vykimo į komandiruotę Izraelyje faktÄ , apeliacinės instancijos teismui pateikė Å¡io seminaro programÄ (t. 4, b. l. 145-148) bei turizmo agentÅ«ros „Excursus“ turistinės grupės sÄ raÅ¡Ä , kuriame yra nurodytas ir atsakovas V. Å . bei draugijos pirmininko pavaduotoja L. L. (t. 5, b. l. 96). 2014-12-02 teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V.

D., ėjusi vadybininkų mokymų organizatorės pareigas, patvirtino, kad draugijos darbuotojams buvo rengiamos pažintinės mokomosios komandiruotės (ekskursijos), draugijos darbuotojai, naudodamiesi turizmo agentÅ«ros „Excursus“ siÅ«lomomis nuolaidomis, keliavo, klausėsi paskaitų ir tokiu bÅ«du kėlė savo kvalifikacijÄ . Be to, Å¡i liudytoja patvirtino ir tokiÄ aplinkybę, jog buvo rengiama tokio pat pobÅ«džio iÅ¡vykÄ Ä¯ Izraelį, tačiau aplinkybių dėl jos baigties patvirtinti negalėjo (teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotas teismo posėdžio garso įraÅ¡as, CPK 179 str. 3 d.).

Apie tai, kad ieÅ¡kovės darbuotojai iÅ¡ tiesų buvo komandiruojami į tokio pobÅ«džio turizmo agentÅ«ros „Excursus“ rengiamas iÅ¡vykas, liudija ir pačios ieÅ¡kovės pateikti duomenis dėl draugijos vadybininkės komandiruotės (t. 4, b. l. 31-37). Kita teisme apklausta ieÅ¡kovės darbuotoja - liudytoja L. L. (dirbusi pirmininko pavaduotojos pareigose), patvirtino atsakovo procesiniuose dokumentuose įrodinėjamÄ aplinkybę, jog komandiruotė į Izraelį įvyko, o joje dalyvavo du draugijos atstovai - atsakovas V.

Å . bei pati L. L. (teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotas 2014-12-02 teismo posėdžio garso įraÅ¡as, CPK 179 str. 3 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad Å¡i komandiruotė (iÅ¡skyrus 2007-10-31 įsakymÄ Nr. 29 ir 2007-11-23 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 163) iÅ¡samiai neatsispindėjo buhalteriniuose dokumentuose, nesudaro pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, kad ji apskritai neįvyko, o atsakovas neteisėtai pasisavino komandiruotei skirtus pinigus. Å ias aplinkybes paneigia bylos svarstymui pateiktas turistinės grupės sÄ raÅ¡as, seminaro programa, liudytojų paaiÅ¡kinimai (CPK 177 str., 185 str.).

Pažymėtina, kad atsakovo nevykimo į Å¡iÄ komandiruotę faktÄ ieÅ¡kovė grindė iÅ¡ esmės vienintele aplinkybe, jog komandiruotės laikotarpiu (2007 m. lapkričio mėnesį) ieÅ¡kovės lėšomis buvo perkami degalai. Tačiau kaip 2014-12-02 teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino atsakovas V. Å . bei patvirtino liudytoja V. D., ginčo laikotarpiu (t. y. dar iki draugijai įsigyjant automobilį Honda FR-V) draugijos automobiliais naudojosi ir kiti darbuotojai, draugijoje buvo įdarbintas vairuotojas (teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotas 2014-12-02 teismo posėdžio garso įraÅ¡as, CPK 179 str. 3 d.).

Nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog ieškovės lėšomis tuo metu degalus galėjo pirkti tik vienintelis asmuo - atsakovas. Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo neteisėti veiksmai, susiję su komandiruotės į Izraelį išlaidomis, šiuo atveju nebuvo įrodyti, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 590 Lt netenkintinas.Tarp šalių ginčas kilo ir dėl piniginių lėšų panaudojimo teisėtumo, kuomet 2009-12-30 ir 2010-02-08 mokėjimo nurodymais buvo sumokėta 2 294 Lt už atsakovo užsakytus du kelionės paketus 2010 m. vasario 13-16 d.

į Paryžių ir ekskursijas (t. 3, b. l. 148-149), o taip pat 2010-11-16 ieÅ¡kovės lėšomis įsigyjant Paryžiaus kelionių vadovÄ už 99 Lt (t. 3, b. l. 150). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Å¡iuo atveju atsakovas, ieÅ¡kovės lėšomis sumokėdamas už 2010 m. vasario 13-16 d. vykusiÄ kelionę į Paryžių, ekskursijas ir kelionių vadovÄ , nesusijusius su ieÅ¡kovės veikla, padarė ieÅ¡kovei 2 393 Lt žalÄ , todėl, atnaujinus praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , Å¡i žala ieÅ¡kovei turi bÅ«ti kompensuota pilna apimtimi (CK 2.87 str. 4 d.).

Atsakovas savo teiginių, kad Å¡i jo kelionė dviem asmenims į Paryžių buvo susijusi iÅ¡imtinai su ieÅ¡kovės veikla, nepagrindė (CPK 12 str., 178 str.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tokiÄ aplinkybę, kad atsakovo pozicija Å¡iuo klausimu nebuvo nuosekli. Atsakovas, siekdamas pagrįsti kelionės į Paryžių tikslÄ , pirmiausiai pateikė seminaro programÄ (t. 4, b. l. 143-144), tačiau ieÅ¡kovė pagrįstai atkreipė dėmesį į tokiÄ aplinkybę, kad Å¡i programa yra kur kas anksčiau, 2008 m.

įvykusio seminaro, o dėl 2010 m. vasario mėn. seminaro / komandiruotės ieÅ¡kovės darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje nėra padaryta jokių įrašų (t. 4, b. l. 29-30). Vėliau atsakovas ėmėm įrodinėti, kad už kelionę į Paryžių lėšas ieÅ¡kovei į jos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ sugrÄ Å¾ino. Tuo tikslu apeliacinės instancijos teismui jis 2015-07-14 pateikė ieÅ¡kovės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, jog 2010-02-09 ieÅ¡kovei buvo pervesta 2 437 Lt suma, operacijos turinyje padarant prieraÅ¡Ä â€žV.

Å . - 1 237, paryz.“. Atsakovas 2015-12-28 pateikė dar vienÄ ieÅ¡kovės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , tvirtindamas, kad už Å¡iÄ kelionę sumokėjo atsakovo sutuoktinės D. Å . sÅ«nus, veikdamas per savo įmonę – vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ . IÅ¡ nurodyto dokumento matyti, jog 2009-12-17 į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ pervesta 1 070 Lt suma operacijos turinyje padarant prieraÅ¡Ä â€žkelionė į Paryžių D. S.“. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie mokėjimo pavedimai, atlikti skirtingais laikotarpiais, skirtingų asmenų ir už skirtingus asmenis (pavyzdžiui, ir už D.

S.), įneÅ¡ant pinigines lėšas į ieÅ¡kovės atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ , nepatvirtina fakto, jog Å¡ie įnaÅ¡ai buvo atliekami siekiant padengti (kompensuoti) ieÅ¡kovei bÅ«tent 2010 m. vasario 13-16 d. atsakovo kelionės į Paryžių, kuri, kaip nustatyta, su atsakovo darbo veikla nė nebuvo susijusi, iÅ¡laidas. Byloje nėra duomenų apie tai, koks asmenų ratas 2010 m. vasario mėn. vyko į Paryžiaus ekskursijas ir kokiais bÅ«dais atsakovas finansavo jų keliones, kodėl asmeninę kelionę reikalinga buvo apmokėti iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos ir t. t.

Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismui 2015-07-14 ir 2015-12-28 pateikti ieÅ¡kovės sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai leidžia nustatyti ir tai, kad atsakovo vadovavimo draugijai laikotarpiu vyko nuolatinės banko operacijos tiek pervedant lėšas į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ , tiek ir iÅ¡ jos, įvairioms kelionių agentÅ«roms bei vieÅ¡bučiams (UAB „Novaturas“, UAB „Aviaturas ir partneriai“, UAB „Star Holidays“ ir kt.) už įvairius trečiuosius asmenis. Aptartos faktinės aplinkybės bei CK 2.87 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios juridinių asmenų valdymo organų pareigas, leidžia vertinti, kad atsakovo elgesys, ieÅ¡kovės lėšomis atsiskaitant už savo bei trečiųjų asmenų asmenines keliones (ekskursijas) jo vadovavimo draugijai laikotarpiu, neatitiko bendrovės vadovui keliamų reikalavimų veikti iÅ¡imtinai draugijos interesais, bÅ«ti lojaliam ir nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu, siekiant asmeninės naudos.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 693 Eur (2 393 Lt) iÅ¡laidas už dviejų asmenų kelionę į Paryžių, ekskursijas ir kelionių vadovo įsigijimÄ pagrįstas ir tenkintinas (CK 2.87 str. 4 d.). Dėl sandoriais padarytos žalos atlyginimoByloje keliamas ir atsakovo (vadovo) civilinės atsakomybės dėl žalos, kuri padaryta ieÅ¡kovės (draugijos) vardu sudarius ir įvykdžius du pirkimo–pardavimo sandorius, taikymo klausimas. Vadovas, prieÅ¡ sudarydamas konkretų sandorį, turi maksimaliai atidžiai ir rÅ«pestingai įvertinti visas reikÅ¡mingas tokiam sandoriui sudaryti aplinkybes, apsvarstyti ekonominę sandorio sudarymo naudÄ .

Kita vertus, Å¡iuo konkrečiu atveju sprendžiant dėl atsakovo veiksmų, sudarant ginčo pirkimo–pardavimo sandorius dėl automobilio bei garažo perleidimo, neteisėtumo, kaip vienos civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų, svarbu nustatyti ne tik sandorių nepelningumÄ ar jų nenaudingumÄ ieÅ¡kovei, bet ir tai, ar juos sudarydamas atsakovas nepažeidė įstatymuose nustatytų fiduciarinių pareigų. Antai Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asociacijai leidžiama nuosavybės ar bet kokiomis kitomis teisėmis valdomÄ turtÄ ir lėšas perleisti, užtikrinti juo prievolių įvykdymÄ ar kitaip apriboti savo valdymo, naudojimo ir disponavimo teises į jį tik tuo atveju, kai tuo siekiama įgyvendinti asociacijos įstatuose nustatytus veiklos tikslus (įskaitant ir labdaros, ir paramos tikslus).

Tačiau net ir paminėtais tikslais asociacijai draudžiama parduoti asociacijos turtÄ už akivaizdžiai per maÅ¾Ä kainÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai tokiu bÅ«du yra suteikiama labdara asmeniui, kuris pagal Labdaros ir paramos įstatymÄ yra labdaros gavėjas (Asociacijų įstatymo 16 str. 2 d. 8 p.).Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-06-05 pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas V. Å . bei jo sutuoktinė N. Å . (pardavėjai) perleido jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiÄ negyvenamÄ jÄ patalpÄ - garaÅ¾Ä ieÅ¡kovei (draugijai) nuosavybėn už 15 700 Lt (t. 3, b. l. 156-162).

Vėliau, 2011-10-19 pirkimo pardavimo sutartimi, sudaryta tarp ieÅ¡kovės (pardavėjos) bei D. Å . (ieÅ¡kovo sutuoktinės, pirkėjos), tas pats objektas – garažas buvo perleistas iÅ¡ ieÅ¡kovės nuosavybės D. Å . už trečdaliu mažesnę kainÄ â€“ 10 200 Lt (t. 3, b. l. 163-169). Dar daugiau, nors 2011-10-19 pirkimo-pardavimo sutartimi sulygta jos sudarymo iÅ¡laidas dengti lygiomis dalimis, visas sutarties sudarymo iÅ¡laidas (433 Lt) sumokėjo pati ieÅ¡kovė (t. 3, b. l. 170-171). Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as bei 2012-01-06 pirkimo–pardavimo sutartis liudija, kad D.

Å ., praėjus vos keletui mėnesių, šį turtÄ perleido UAB „Galanis“ už dvigubai didesnę – 20 000 Lt kainÄ (t. 4, b. l. 59, t. 5, b. l. 6-12). Tokioje situacijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad garažo pirkimo-pardavimo sandoriu draugijai buvo padaryta žala (CPK 185 str.). Byloje neįrodyta, kad ginčo objekto (garažo) pardavimas bÅ«tų pagerinęs ieÅ¡kovės finansinę bÅ«klę, sumažinęs jos skolas, leidęs atsiskaityti su ieÅ¡kovės darbuotojais ir pan.

Atsakovas, siekdamas įrodyti garažo sandorio kainos pagrįstumÄ , rėmėsi jo atstovės užsakymu VÄ® Registrų centro pateikta nekilnojamojo daikto vidutinių rinkos verčių pažyma, pagal kuriÄ garažo vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimu bÅ«du 2008-06-05 buvo 15 700 Lt, o 2011-10-19 – 10 200 Lt (t. 4, b. l. 60). Tačiau Å¡i vertės nustatymo pažyma nepatvirtina nei sandorio ekonominio naudingumo ieÅ¡kovei, nei objektyvaus poreikio perleisti turėtÄ turtÄ ( garaÅ¾Ä ) gerokai pigiau, nei buvo įgytas, su atsakovu susijusiam asmeniui – jo sutuoktinei, juolab kad pastaroji taip pat nesiekė įgyto turto naudoti ir praėjus vos keletui mėnesių perleido jį UAB „Galanis“ už dvigubai didesnę pinigų sumÄ .

Byloje atsakovo pažymimas bÅ«tinumas skubiai parduoti šį objektÄ bÅ«tent tokia kaina, nesiėmus jokių priemonių surasti pirkėjÄ už didesnę kainÄ , nebuvo įrodytas. Vadinasi, atsakovas, bÅ«damas atsakingas už kasdienės draugijos veiklos organizavimÄ , nesiėmė jokių veiksmų užtikrinti, kad draugijai priklausantis garažas bÅ«tų parduodamas kuo naudingiau arba bÅ«tų iÅ¡laikytas ieÅ¡kovės nuosavybėje. Taip pat ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo žalos atlyginimÄ dėl draugijos automobilio perleidimo už mažesnę nei rinkos kainÄ .

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-06-12 sudarytos tarp ieškovės ir UAB „Snoro lizingas“ finansinio lizingo sutarties pagrindu ieškovei buvo perduotas valdyti ir naudotis automobilis Honda FR-V, kurio vertė 19 733,43 Eur (be PVM) (t. 3, b. l. 63-70), kuris 2012-01-10 perdavimo nuosavybėn aktu buvo perduotas ieškovės nuosavybėn (t. 3, b. l.

71) ir tos pačios dienos (2012-01-10) pirkimo-pardavimo sutartimi parduotas atsakovui už 26 600 Lt (t. 3, b. l. 75). IeÅ¡kovė savo teiginiams dėl didesnės tokio automobilio rinkos vertės pagrįsti parteikė www.emprekis.lt duomenų bazės informacijÄ , kad tokio automobilio vidutinė kaina rinkoje 2012 m. sausio mėn. siekė 37 860 Lt (t. 3, b. l. 76). Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis bei Å¡io teismo naudota www.emprekis.lt duomenų bazėje nurodyta vidutine rinkos verte. Vertindama apeliacinio skundo teiginių, kad tik panaÅ¡aus automobilio kaina rinkoje negali apspręsti konkretaus automobilio (t. y. to, kurį iÅ¡ draugijos įsigijo atsakovas) vertės, pagrįstumÄ , teisėjų kolegija dar kartÄ atkreipia dėmesį į civiliniame procese galiojantį rungimosi principÄ (CPK 12 str.).

Minėtas principas reiÅ¡kia, kad įrodinėja ne tik ta Å¡alis, kuri teigia, bet ir ta, kuri neigia, o įrodinėjimo pareiga bei pagrindinis vaidmuo Å¡iame procese tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ yra pasisakęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.).

Atsakovas nagrinėjamo ginčo dalyje tik abstrakčiai ir deklaratyviai nesutikdamas su VÅ¡Ä® „Emprekis“ vertinimo pažyma, nei pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių kitokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jo aiÅ¡kinimÄ dėl automobilio pardavimo kainos atitikimo / artimumo rinkos vertei. Å ioje teisėjų kolegijos nutarties dalyje aptartų aplinkybių visuma teikia pagrindÄ ir atsakovo atliktus ginčo sandorių sudarymo bei įvykdymo veiksmus vertinti kaip aiÅ¡kiai netinkamÄ draugijos vadovo pareigų vykdymÄ .

Atsakovas, kaip draugijos vienasmenis valdymo organas, turintis fiduciarinių pareigų draugijai, tame tarpe lojalumo, sÄ Å¾iningumo, įpareigojimo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens (draugijos) interesams, pasinaudojo galimybe įsigyti bei perleisti draugijos turtÄ nepagrįstai nustatytomis kainomis. Atsakovas aiÅ¡kiai suteikė pirmenybę savo asmeniniams interesams, minėtus sandorius sudarė esant interesų konfliktui bei tenkino savo privačius interesus draugijos sÄ skaita (CK 2.87 str. 3 d.).Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje ginčo dalyje ieÅ¡kovė jai padarytos žalos dydį pagrįstai susiejo su draugijai priklausiusio ir perleisto atsakovui (ir kartu su juo susijusiems asmenims) turto vertės bei Å¡io turto pardavimo kainų skirtumais.

Pirmosios instancijos teismas šį klausimÄ iÅ¡sprendė teisingai, nepažeisdamas įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių teisės nuostatų, ir pagrįstai žala, padaryta neteisėtais atsakovo turto pardavimo veiksmais, pripažino už automobilį - 1 417,73 Eur (4 895,14 Lt), už garaÅ¾Ä â€“ 1 655,61 Eur (5 716,50 Lt). Dėl žalos neteisingai deklaravus automobilio ridos duomenis ir naudojus automobilį su ieÅ¡kovo veikla nesusijusioms reikmėms Teisėjų kolegija negali sutikti ir su tokiais atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti kaip žalos atlyginimÄ už suvartotus degalus.

IeÅ¡kovė įrodinėjo, kad atsakovas, apmokėdamas draugijos lėšomis už automobilio degalus, veikė prieÅ¡ingai draugijos interesams, atlikdamas dvejopo pobÅ«džio neteisėtus veiksmus: pirma, atsakovas neteisingai deklaruodavo nuvažiuotų kilometrų kiekius, dėl ko jam nepagrįstai buvo sumokėta daugiau draugijos lėšos už tarimÄ degalų sunaudojimÄ , antra, atsakovas degalus pirkęs ir poilsio bei Å¡venčių dienomis, taigi už asmenines keliones neteisėtai atsiskaitydavo draugijos lėšomis.

Å iam reikalavimui pagrįsti ieÅ¡kovė bylos svarstymui pateikė informacijÄ apie automobilio techninę apžiÅ«rÄ , kurioje užfiksuoti ir ridos duomenys (t. 3, b. l. 70), sunaudotų degalų ataskaitas (t, 3, b. l. 81-127), ieÅ¡kovės parengtÄ suvestinę ir skaičiavimus, leidusios nustatyti atsakovo neteisingai deklaruotų kilometrų kiekį bei neteisėtai nuraÅ¡ytų degalų vertę (t. 3, b. l. 78-80), o taip pat degalų pirkimo čekius, patvirtinančius, jog ieÅ¡kovės lėšomis už degalus buvo atsiskaitoma ir ne darbo dienomis kituose Lietuvos miestuose - Klaipėdoje, Trakuose, Kaune (t. 3, b. l. 128).

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog atsakovui jokių prieÅ¡taravimų, susijusių su automobilio ridos duomenimis bei ieÅ¡kovės pateiktais skaičiavimais, nereiÅ¡kė, ir ieÅ¡kovo suskaičiuotų duomenų teisingumo nekvestionavo. Teigdamas, kad automobilį naudojo iÅ¡imtinai draugijos veiklos tikslais, kad mokymai vykdydavo ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose ir ne tik darbo dienomis, atsakovas jokių objektyvių tokius savo teiginius patvirtinančių duomenų taip pat į bylÄ nepateikė.

Nebuvo paneigtos ir tokios ieškovės nurodomos aplinkybės, jog jei mokymai iš tiesų būtų vykę kituose miestuose (ir ne darbo dienomis), jie būtų laikomi komandiruotėmis, kurios būtų atitinkamai įformintos bei atsispindėjusios ieškovės buhalteriniuose dokumentuose. Teismo sprendimas gali būti pagrįstas tik įrodymais, todėl nėra pagrindo vadovautis atsakovo subjektyviomis prielaidomis (samprotavimais) apie būtinybę ieškovės lėšomis pirkti degalus ne darbo dienomis kituose miestuose.

Kiekvienos šalies pareiga įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ar kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.).

Todėl Å¡iuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovas, neteisingai deklaruodamas automobilio ridos duomenis, jam iÅ¡mokėtus pinigus panaudojo įsigyti didesniam degalų kiekiui, negu jo reikėjo, o taip pat naudodamas automobilį (pirkdamas degalus) su ieÅ¡kovo veikla nesusijusioms reikmėms pažeidė CK 2.87 str. įtvirtintas juridinio asmens valdymo organo pareigas ir padarė ieÅ¡kovei žalÄ . Atnaujintas ieÅ¡kinio senaties terminas sudaro pagrindÄ priteisti 3 912,02 Eur (13 507,48 Lt) žalos atlyginimÄ už visÄ ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ laikotarpį.

Dėl žalos perleidus ieÅ¡kovės turtÄ Pirmosios instancijos teismas nustatė ir bylos duomenys patvirtina tai, kad ieÅ¡kovės taryba 2011-08-02 posėdžio metu pritarė ieÅ¡kovės dalyvavimui steigiant VÅ¡Ä® Baltic-Skandinavian I. C. (toliau – ir Kolegija) (t. 3, b. l. 229, 230). Trys kolegijos steigėjai - ieÅ¡kovė (Lietuvos „Žinijos“ draugija, atstovaujama atsakovo V. Å .,) D. Å . bei V. Å . 2011-09-11 sudarė steigimo sutartį, įsipareigodami kolegijos veiklos vystymui perduoti po 50 Lt (t. 3, b. l. 129-132). 2011-10-05 Kolegija buvo įregistruota juridinių asmenų registre, o jos vadovu paskirtas atsakovas V.

Å . (t. 3, b. l. 133-134). Kolegijos steigėjai 2011-10-27 priėmė sprendimÄ didinti kolegijos įstatinį kapitalÄ iki 150 000 Lt, kiekvienam steigėjui įneÅ¡ant po 50 000 Lt, o ieÅ¡kovei šį įnaÅ¡Ä leidžiant padengti turtu (t. 4, b. l. 191). Jau kitos dienos (2011-10-28) ieÅ¡kovės tarybos nutarimu buvo:

1) pritarta ieškovės švietimo ir mokymo centro veiklos atskyrimui nuo ieškovės veiklos;

2) pavesta atsakovui ieÅ¡kovės Å¡vietimo ir mokymo centro veiklÄ organizuoti Kolegijos sudėtyje nuo 2011-11-02;

3) pritarta ieškovės turto perdavimui Kolegijai ir pavesta atsakovui atlikti visus reikalingus turto perdavimo veiksmus;

4) nutarta sudaryti turto perdavimo komisijÄ (t. 3, b. l. 233, 234). Atsakovo 2011-11-02 potvarkiu buvo nurodyta iÅ¡ ieÅ¡kovės balanso perduoti potvarkyje nurodyta turtÄ (reklaminius stendus, visÄ inventorių, įrangÄ , aparatÅ«rÄ , baldus, metodinę literatÅ«rÄ ir kt., esančius darbo kabinetuose, auditorijose, salėje, rÅ«syje, koridoriuje ir vestibiuliuose ir kt.) Kolegijai (t. 3, b. l. 135). Pastarojo potvarkio pagrindu, 2011-11-11 turto perdavimo-priėmimo aktu, ieÅ¡kovė perdavė Kolegijai turtÄ , kurio vertė nurodyta kaip 60 870 Lt (t. 4, b. l. 168-169).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad atsakovo neteisėti veiksmai, steigiant naujÄ juridinį asmenį – KolegijÄ , nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatinėjami ar nustatyti, juolab kad ieÅ¡kovė tokių reikalavimų nagrinėjamoje byloje nekėlė (CPK 13 str., 265 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į įstatyminį reglamentavimÄ , kad, viena vertus, tiek Asociacijų įstatymas (8 str. 7 d.), tiek ieÅ¡kovės įstatai (Ä®statų 5.12.8.p.) suteikia ieÅ¡kovei teisę steigti kitus juridinius asmenis ir tapti kitų juridinių asmenų dalyve.

Kita vertus, kaip nurodyta, Kolegijos steigimas nėra nuginčytas ar pripažintas negaliojančiu, Kolegija yra veikiantis juridinis asmuo, įregistruotas Juridinių asmenų registre, o reikalavimo pripažinti jos įsteigimÄ neteisėtu, ginčijant atitinkamus ieÅ¡kovės valdymo narių sprendimus (protokolus), civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo pareikÅ¡ta, todėl Å¡i aplinkybė nėra Å¡ios konkrečios bylos nagrinėjimo faktinis pagrindas ir ieÅ¡kinio dalykas. Tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo ieÅ¡kovės turto perdavimo Kolegijai vertinti kaip siekio (tikslo) padidinti draugijos, kaip steigėjos, įnaÅ¡Ä nepiniginiu bÅ«du.

Nors Kolegijos steigėjai 2011-10-27 priėmė sprendimÄ didinti kolegijos įstatinį kapitalÄ , leidžiant ieÅ¡kovei savo dalį (50 000 Lt) padengti turtu, tačiau kitos dienos (2011-10-28) ieÅ¡kovės tarybos posėdyje nebuvo keliamas klausimas dėl ieÅ¡kovės (kaip Kolegijos steigėjos) teisės / pareigos padidinti savo įnaÅ¡Ä Kolegijoje, sumokant jį turtu. Kaip matyti iÅ¡ Å¡io posėdžio eigos, 2011-10-28 ieÅ¡kovės tarybos posėdyje buvo sprendžiami kiti - ieÅ¡kovės Å¡vietimo ir mokymo centro veiklos atskyrimo, tikslingumo Å¡io centro veiklÄ organizuoti Kolegijos sudėtyje bei bÅ«tent su Å¡iomis priežastimis siejamo ieÅ¡kovės turto perdavimo Kolegijai klausimai.

Å iuo atveju bÅ«tina atsižvelgti ir į atsakovo V. Å . - vienasmenio valdymo organo, vadovavimÄ tiek ieÅ¡kovės veiklai jos turto perdavimo laikotarpiu, tiek naujai įsteigtai Kolegijai, kas, atitinkamai, leidžia padaryti iÅ¡vadÄ apie jo veikimÄ Å¡ių dviejų juridinių asmenų interesų konflikto sÄ lygomis. Ir nors Kolegijos steigimo dokumentai teismine tvarka nuginčyti nebuvo, tačiau byloje pateikti ieÅ¡kovės tarybos 2012-06-22 ir 2014-06-03 vykusių posėdžių protokolai leidžia nustatyti buvus ne itin skaidrioms procedÅ«roms, priimant ieÅ¡kovės tarybos sprendimus (t. 4, b. l. 38-41, 74-78).

Dar daugiau, ir pats atsakovas V. Å . 2012-06-22 tarybos posėdžio metu patvirtino, jog tarybos posėdžiai tebuvo formalÅ«s, o klausimai su nariais buvo derinami žodžiu telefonu; protokole užfiksuotos aplinkybės apie tarybos narių (L. T., V. J., S. K.) protokolų pasiraÅ¡ymo aplinkybes; kita tarybos narė (V. D.) tvirtino, jog steigiant KolegijÄ narių paraÅ¡ai buvo renkamai apgaulės bÅ«tų, narių neinformavus apie sprendimų, tame tarpe ir perduoti ieÅ¡kovės turtÄ , turinį. IeÅ¡kovės tarybos 2014-06-03 posėdžio metu atsakovas V.

Å ., aiÅ¡kindamas Kolegijos steigimo aplinkybes, pripažino, jog posėdžio Å¡iuo klausimu suÅ¡aukta nė nebuvo, kadangi tarybos nariai apie tai buvo informuoti privačiuose pokalbiuose. BÅ«tent tokios nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti ieÅ¡kovės tarybos narių valios, steigiant vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ (KolegijÄ ), susiformavimo proceso skaidrumu ir Å¡iai organizacijai perleisto ieÅ¡kovės turto (iÅ¡ esmės jos pačios darbo priemonių) pagal 2011-11-11 sudarytÄ turto perdavimo-priėmimo aktÄ teisėtumu.

Tarp Å¡alių kilo ginčas ir dėl Å¡iame akte nurodytos perduoto turto realios vertės. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų, leidžiančia daryti iÅ¡vadas apie kitokiÄ (mažesnę) nei 2011-11-11 turto perdavimo-priėmimo akte nurodytÄ perduoto turto vertę - 60 870 Lt. Pažymėtina, kad ir Å¡iuo aspektu atsakovo pozicija byloje taip pat nebuvo visiÅ¡kai nuosekli, kas pagrįstai leidžia abejoti jo paaiÅ¡kinimų, kaip įrodinėjimo priemonės, patikimumu. Turto perdavimo-priėmimo 2011-11-11 akte Nr. 01 tarp ieÅ¡kovės perduodamo Kolegijai turto nurodomos ir konferencinės salės kėdės (55 vnt.), įkainotos 5 500 Lt (t. 4, b. l. 168-169).

IeÅ¡kovės bylos svarstymui pateikti pardavimo skelbimai, patalpinti įvairiuose interneto svetainėse (www.manoSkelbimai.lt, www.skelbiu24.lt, www.Atseit.lt, www.baldupramone.lt, www.parduoda.lt, www.pirkparduok.eu), leidžia įsitikinti, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo mėn. buvo patalpinti skelbimai apie pardavinėjamas konferencinės salės kėdes už dar aukÅ¡tesnę, nei akte nurodyta jų kaina (55 vnt. už 145 Lt/vnt. kainÄ ), o skelbimų autoriumi nurodytas Vydutis, kontaktiniai duomenys – vydutis.sereika@gmail.com (t. 3, b. l. 137-147).

Taigi nors formaliai Å¡is turtas esÄ buvo perleistas Kolegijai, deklaruojant tikslÄ padidinti Å¡io juridinio asmens įstatinį kapitalÄ ieÅ¡kovės turtiniu įnaÅ¡u, kontaktiniai duomenys skelbimuose leidžia daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, kad turtÄ atsakovas siekė realizuoti asmeniÅ¡kai jau po darbo sutarties su juo nutraukimo 2012-07-12. Be to, ieÅ¡kovės tarybos 2014-06-03 posėdžio metu (t. 4, b. l. 74-78) atsakovas ir pats pripažino kėdes pasiėmęs kaip užstatÄ dėl jam nesumokėtos dalies darbo užmokesčio, už kurio mokėjimÄ laiku, pažymėtina, jis pats ir buvo atsakingas kaip ieÅ¡kovės vienasmenis valdymo organas.

Atsakovo teiginiai, kad skelbiant apie pardavimÄ tik buvo siekiama apklausos bÅ«du nustatyti tikrÄ jÄ kėdžių vertę, yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡ki ir neįtikinami, prieÅ¡taraujantys ankstesniems atsakovo atsikirtimų į ieÅ¡kinį teiginiams, jog turtas realiai pasiliko pas patį ieÅ¡kovÄ . Toks ieÅ¡kovo elgesys neatitinka teisėtos savo teisių gynimo sampratos bei bÅ«dų (CK 1.138 str.). Todėl labiau tikėtina yra tokia teisėjų kolegijos iÅ¡vada, kad ir kito minėtame priėmimo-perdavimo akte Nr. 01 iÅ¡vardinto ieÅ¡kovės turto atsakovas arba neiÅ¡saugojo jau anksčiau, arba pasiėmė savo žinion siekdamas ateityje įgyvendinti reikalavimo teisę į neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, juolab kad ketinimų realizuoti sprendimÄ dėl Kolegijos įstatinio kapitalo padidinimo ieÅ¡kovės turto sÄ skaita jo realiai atlikti veiksmai neparodo (CPK 185 str.) .

Pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta iÅ¡vada, jog visas turtas liko ieÅ¡kovės žinioje, paremta tik 2014-12-23 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ turiniu (t. 4, b. l. 207-212), yra paneigta paties atsakovo pripažinimu vykdytose su ieÅ¡kove derybose dėl taikos sutarties sudarymo, jam pasiÅ«lius Kolegijai perduotÄ (perraÅ¡ytÄ ) turtÄ ieÅ¡kovei sugrÄ Å¾inti (t. 4, b. l. 77). Å iuo aspektu pirmiau aptartos aplinkybės, susijusios su akivaizdžiais iÅ¡vieÅ¡intais ketinimais parduoti ieÅ¡kovei priklausantį turtÄ , pardavimÄ aktyviai reklamuojant įvairiuose turto pardavimo portaluose, tik patvirtina atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ bei jo veiksmų, disponuojant jam patikėtu ieÅ¡kovės turtu, neteisėtumÄ .

Asociacijų įstatymo 16 straipsnis reglamentuoja, jog asociacijai leidžiama nuosavybės ar bet kokiomis kitomis teisėmis valdomÄ turtÄ ir lėšas perleisti, užtikrinti juo prievolių įvykdymÄ ar kitaip apriboti savo valdymo, naudojimo ir disponavimo teises į jį tik tuo atveju, kai tuo siekiama įgyvendinti asociacijos įstatuose nustatytus veiklos tikslus (įskaitant ir labdaros, ir paramos tikslus, nustatytus įstatuose pagal Labdaros ir paramos įstatymÄ ). To paties straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad bet ir 16 straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais asociacijai draudžiama neatlygintinai perduoti asociacijos turtÄ nuosavybėn asociacijos nariui, valdymo ir kolegialių organų nariui, asociacijoje darbo sutarties pagrindu dirbančiam asmeniui ar su jais susijusiam asmeniui, ar trečiajam asmeniui, iÅ¡skyrus labdaros ar paramos tikslus, nustatytus įstatuose pagal Labdaros ir paramos įstatymÄ .

Teisinis reglamentavimas bei byloje nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su neteisėtu disponavimu ieÅ¡kovei priklausančiu turtu, leidžia spręsti dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, formaliai deklaruojant neatlygintinÄ jo perdavimÄ kitam juridiniam asmeniui tikslu, kurio realiai nebuvo siekiama įgyvendinti, bei suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei padarytÄ Å¡iais veiksmais 60 870 Lt (17 629,17 Eur) žalÄ atsakovas turi atlyginti (CK 2. 87 str. ).Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiÅ¡kai tinkamai identifikavo faktines aplinkybes ir neatsižvelgė į jų teisinę reikÅ¡mę žalos atlyginimo instituto juridinio asmens (asociacijos) vadovui taikymo kontekste, taip pat nevisiÅ¡kai teisingai iÅ¡sprendė praleistos ieÅ¡kinio senaties atnaujinimo klausimÄ , dėl ko iÅ¡ dalies neteisingai nusprendė dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti žalos atlyginimÄ pagrįstumo.

Tokiu atveju skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ dalies pakeistinas, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistÄ sumÄ padidinant iki 28 178,81 Eur (1417,73 Eur + 1655,61 Eur + 2871,28 Eur + 693 Eur + 3912,02 Eur + 17 629,17 Eur) , o kitoje dalyje paliekant teismo sprendimÄ nepakeistÄ (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Teisėjų kolegija, pakeitusi pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ pirmosios instancijos teisme, o taip pat iÅ¡sprendžia bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme klausimÄ (CPK 93 str. 5 d., 98 str. 3 d.).

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 120 Eur žyminio mokesčio (t. 1, b. l.

13) bei 2 845,52 Eur teisinės pagalbos išlaidų (t. (t. 4, b. l. 86-92, 165-167, t. 5, b. l. 13-15), t. y. iš viso 2 965,52 Eur. Atsakovas – 1 201 Eur teisinės pagalbos išlaidų (t. 4, b. l. 97-103). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 41 788,96 Eur, o jos reikalavimas patenkintas iš dalies (28 178,81 Eur sumai), pirmosios instancijos teisme patenkinta 67 proc. ieškovės reikalavimų. Tokiu atveju pirmosios instancijos teisme turėtos šalių bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų / atmestų reikalavimų dalims, t. y. ieškovei iš atsakovo priteistina 1 987 Eur (2 965,52 Eur x 67 proc.), o atsakovui iš ieškovės priteistina 396 Eur (1 201 Eur x 33 proc.).

IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės patenkinus beveik visa apimtimi (patenkinta 98 proc. apeliacinio skundo turtinių reikalavimų, o taip pat praÅ¡ymas dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo), o atsakovo apeliacinį skundÄ atmetus visa apimtimi, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 1 014 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, kurias sudaro 150 Eur sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ dalis bei 864 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų (t. 5, b. l. 106-110).IÅ¡ atsakovo priteistina 156 Eur žyminio mokesčio suma valstybei, nuo kurios mokėjimas buvo atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2015-05-06 nutartimi (t. 5, b. l. 79).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių Vilniaus apygardos teismas 2014-04-10 nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tavo atsakovo turtÄ už 170 682,78 Lt sumÄ (t. 3, b.l. 210-211, 216). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys tenkinamas 28 178,81 Eur sumai, atitinkamai keistinas ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas (CPK 145 str. 2 d.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ Â iÅ¡ dalies pakeisti.IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovo V. Å . ieÅ¡kovei asociacijai Lietuvos „Žinijos“ draugija 28 178,81 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis tÅ«kstančius Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 81 centÄ ) žalai atlyginti, 5 proc. metines procesines palÅ«kanas už Å¡iÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2014 m. vasario 28 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo Å¡ioje dalyje įvykdymo, taip pat 1 987 Eur (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės asociacijos Lietuvos „Žinijos“ draugija atsakovui V.

Å . 396 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.KitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovo V. Å . (asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto areÅ¡tÄ , sumažinus laikinųjų apsaugos priemonių mastÄ iki 28 178,81 Eur, palikti galioti iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Priteisti iÅ¡ atsakovo V. Å . ieÅ¡kovei asociacijai Lietuvos „Žinijos“ draugija 1 014 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturiolika eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iÅ¡ atsakovo V. Å . 156 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. TeisėjaiDanutė GasiÅ«nienė Dalia Kačinskienė Vigintas ViÅ¡inskis