a02f9ff2-b3e9-4386-911c-ffdca6bc2912 · Å iaulių apygardos teismas

CivCivilinė byla Nr. 2-569-210/2013Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00618-2011-7Procesinio sprendimo kategorija 117.1; 117.2; 119.9 (S)                             ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 13 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius, sekretoriaujant Ignei Maslovienei, Romutei Lengvenienei,dalyvaujant: ieškovo atstovams advokatui Jonui Butkui, atstovei T.

D.,atsakovo atstovams advokato padėjėjams Ryčiui Martinkėnui, Eugenijui Kveragai,vertėjai D. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „NS Trading“ ieÅ¡kinį atsakovui Suomijos įmonei „Jomet Oy“ dėl įpareigojimo natÅ«ra įvykdyti sutartinę prievolę, sandorio pripažinimo niekiniu ir žalos atlyginimo. Teismasn u s t a t ė: IeÅ¡kinio esmė, faktai ir reikÅ¡mingos aplinkybės.1. IeÅ¡kovo nurodomos faktinės aplinkybės ir reikalavimo teisiniai argumentai.

IeÅ¡kovas UAB „NS Trading“ kreipėsi į Å iaulių apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas teisminį ginÄÄ nagrinėti Å iaulių apygardos teisme. IeÅ¡kinyje, grįsdamas savo pozicijÄ dėl teismingumo, ieÅ¡kovas rėmėsi Lietuvos Respublikos CPK nuostatomis reglamentuojančiomis teismingumo klausimus ir nurodė, kad CPK 30 str. 9 d. yra įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kiniai dėl sutarčių, kuriuose nurodyta įvykdymo vieta, gali bÅ«ti reiÅ¡kiami pagal sutarties įvykdymo vietÄ .

IeÅ¡kovo nuomone, Å¡ioje byloje bÅ«tent ir yra tokia situacija, kai ieÅ¡kinio reikalavimai kildinami iÅ¡ sutarties, kurios įvykdymo vieta numatyta ieÅ¡kovo UAB „NS Trading“ buveinės vieta, t. y. GabÅ¡ių kaimas, Raseinių rajonas. IeÅ¡kovas teikiamuose procesiniuose dokumentuose ir teismo proceso metu akcentavo esmines, jo manymu, sÄ lygas, suteikiančias jam teisę ginÄÄ nagrinėti pagal ieÅ¡kovo buveinę, t. y. Å iaulių apygardos teisme. Nurodė, kad dar 2008-11-07 Å¡alių pasiraÅ¡ytoje įrengimų pirkimo - pardavimo sutartyje abi pasiraÅ¡iusios sutartį Å¡alys numatė, kad automatinė pakavimo ir paletizavimo linija turi bÅ«ti pristatyta į Lietuvos Respublikos Raseinių rajonÄ ir paleista iki 2009-03-16.

Teigia, kad Å¡i Å¡alių – ieÅ¡kovo ir atsakovo 2008-11-07 sudaryta ir pasiraÅ¡yta įrengimų pirkimo - pardavimo sutartis nėra nutraukta iki Å¡iol, ji nebuvo pakeista novacijos bÅ«du, kaip tai numato CK 6.141 str., tai yra aiÅ¡kiai ir neabejotinai Å¡alims pareiÅ¡kiant valiÄ ir norÄ , kad yra pakeičiamas prievolės dalykas (parduodamas daiktas į gaminamÄ daiktÄ ir pardavimas į pagaminimÄ ). Taigi, ieÅ¡kovo manymu, nors atsakovas - Jomet Oy jau 2009-02-24 iÅ¡siuntė bendrovei „NS Trading“ naujos sutarties Nr. 203342 projektÄ elektroniniu paÅ¡tu, o Å¡iÄ sutartį bendrovės „NS Trading“ vadovė pasirašė 2009-02-26, paliekant joje Jomet Oy įraÅ¡ytÄ tikrovės neatitinkančiÄ datÄ - 2008-11-07, o naujoje sutartyje Nr. 203342 buvo įraÅ¡yta sÄ lyga, kad sutartimi nesureguliuotiems klausimams bus taikomos Orgalime SE 01 elektros ir elektronikos produktų tiekimo bei surinkimo bendrosios sÄ lygos, kurių 72 punkte yra numatyta, kad visi ginčai, kylantys iÅ¡ ar dėl sutarties, turi bÅ«ti iÅ¡sprendžiami pagal Tarptautinių Prekybos RÅ«mų Arbitražo taisykles, Å¡i sutartis negali sukurti jokių teisinių padarinių, nes yra niekinė, taigi ir negaliojanti.IeÅ¡kovas teigia, kad UAB „NS Trading“ niekada nesutiko, kad Å¡alių ginčai gali bÅ«ti sprendžiami arbitraže, nes netgi pati 2009-02-24-26 sutartis Nr. 203342 neturi aiÅ¡kios Å¡alių nuostatos dėl ginčų perdavimo arbitražui.

Å ioje sutartyje nėra arbitražinės iÅ¡lygos. Taip pat nėra arbitražinio susitarimo, Å¡alių pasiraÅ¡yto ar esančio pasikeitimo raÅ¡tuose ar telegramose. Sutarties nuoroda į Orgalime SE 01 nuostatų taikymÄ , ieÅ¡kovo manymu, nereiÅ¡kia arbitražinio susitarimo egzistavimo, kaip tas turi bÅ«ti suprantama pagal 1958 m. Niujorko konvencijos Dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo II straipsnį.IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad nors ieÅ¡kovas dalyvavo ginčo, iÅ¡kelto pagal Suomijos įmonės Jomet Oy nagrinėjime, (kuris, jo manymu, nėra tapatus Å¡iam), Suomijos arbitražo teisme, kuriame 2011-08-03 buvo priimtas Arbitražo sprendimas, tačiau ieÅ¡kovas UAB „NS Trading“ niekada nesutiko ir įgaliojimo tokiam sutikimui pareikÅ¡ti juos atstovaujantiems LMR Attorneys Ltd Suomijos advokatams nesuteikė.

Todėl mano, kad pagrįsta ieÅ¡kovo pozicija teisinį ginÄÄ nagrinėti Å iaulių apygardos teisme. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų esmė. IeÅ¡kovas UAB „NS Trading“ ieÅ¡kiniu praÅ¡o:

1) konstatuoti, kad 2009-02-26 sutartis Nr. 203342, pasirašyta tarp UAB „NS Trading“ ir „Jomet Oy“ yra niekinė;

2) įpareigoti „Jomet Oy“ įvykdyti sutartinę prievolę, numatytÄ 2008-11-07 pardavimo sutartyje, natÅ«ra, UAB „NS Trading“ gamykloje, esančioje GabÅ¡ių kaime, Raseinių rajone, Lietuvos Respublikoje, t. y. sumontuoti ir perduoti ieÅ¡kovui veikiančiÄ automatinę pakavimo ir paletizavimo linijÄ ;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo „Jomet Oy“ 1392168,96 Lt negautos naudos atlyginimÄ ieÅ¡kovui UAB „NS Trading“, kadangi dėl atsakovo laiku neįvykdytos sutartinės prievolės ieÅ¡kovas prarado galimybę pasinaudoti paramos pinigais, kuriuos buvo skyrusi Nacionalinė Mokėjimų agentÅ«ra. Dėl sutarties pripažinimo niekine. IeÅ¡kovas, grįsdamas savo ieÅ¡kinio reikalavimus dėl sutarties Nr. 203342 pripažinimo niekine nurodė, kad 2008-11-07 su atsakovu sudarė pardavimo sutartį dėl automatinės pakavimo ir paletizavimo linijos įsigijimo ir sumontavimo, pagal kuriÄ minėta linija turėjo bÅ«ti pristatyta į Lietuvos Respublikos Raseinių rajonÄ ir 2009-03-16 pradėti veikti .

Pažymėjo, kad Å¡alys susitarė, kad paskutinė pakavimo paletizavimo įrenginio paleidimo diena – 2009-03-31. Kartu nurodė, kad pagal sutarties sÄ lygas atsakovui 2008-11-10 sumokėjo 134400 eurų, o 2009-01-19 sumokėjo dar 134400 eurų. Taigi ieÅ¡kovo teigimu abi sutarties Å¡alys įrengimų pardavimo sutartį, sudarytÄ 2008-11-07, pradėjo vykdyti. IeÅ¡kovas, grįsdamas savo pozicijÄ dėl sutarties Nr. 203342 pobÅ«džio ir pasekmių, bei reikalavimo pripažinti Å¡iÄ sutartį niekine, nurodė, kad 2009-02-24 atsakovas elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siuntė ieÅ¡kovui sutarties Nr. 203342 projektÄ , pagal kurį pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai buvo keičiami į rangos teisinius santykius.

Teigė, kad 2009-02-24 sutartį Nr. 203342, suklaidintas dėl sutarties pobÅ«džio ir pasekmių, pasirašė 2009-02-26, nors joje nurodyta pasiraÅ¡ymo data - 2008-11-07. Taigi, ieÅ¡kovo manymu, sutartis Nr. 203342 yra niekinė, o 2008-11-07 pasiraÅ¡yta Å¡alių įrangos pardavimo sutartis yra galiojanti, nes ji nebuvo pakeista novacijos bÅ«du, kaip tai numato CK 6.141 straipsnis. IeÅ¡kovas, savo ieÅ¡kinio reikalavimuose ir teikdamas savo pozicijÄ per atstovÄ teisme nurodo, kad CK 1.80 str. 1 d. pagrindu ieÅ¡kovo ir atsakovo 2009-02-24-26 sutartis Nr. 203342 yra niekinė, nes prieÅ¡tarauja imperatyviai CK 6.141 str. 2 d. nuostatai, kad „novacija nepreziumuojama, todėl visais atvejais turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir neabejotinai pareikÅ¡ta“.

SiÅ«loma sutartimi Nr. 203342, kuriÄ suklaidintas pasirašė ieÅ¡kovas, pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai buvo keičiami į rangos teisinius santykius, tačiau nuo ieÅ¡kovo Å¡i informacija buvo paslėpta po teisinėmis sÄ vokomis. IeÅ¡kovas nėra profesionalus teisininkas, pasiraÅ¡ant 2009-02-24 „Jomet Oy“ pasiÅ«lytÄ sutartį profesionalus teisininkas ieÅ¡kovui neatstovavo, todėl ieÅ¡kovas buvo suklaidintas dėl sutarties pobÅ«džio ir pasekmių. Minėta, kad imperatyvi CK 6.141 str. 2 d. nuostata, nurodanti, kad „novacija nepreziumuojama, todėl visais atvejais turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir neabejotinai pareikÅ¡ta“ iÅ¡ „Jomet Oy“ pusės buvo pažeista.

Pirkimo-pardavimo santykių pasikeitimas į rangos santykius be jokių abejonių reiÅ¡kia teisinių santykių novacijÄ . Santykių pakeitimÄ siÅ«lanti Å¡alis privalėjo ne daryti formalias nuorodas į rangos teisinius santykius reglamentuojančius norminius aktus, o aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai pareikÅ¡ti, kad 2008-11-07 Lietuvos Respublikoje sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis nustoja galios ir Å¡alių santykius pradeda reguliuoti sutartis Nr. 203342, numatanti, kad Å¡alis sieja rangos teisiniai santykiai.IeÅ¡kovo teigimu, jei atsakovas bÅ«tų pateikęs nurodytÄ informacijÄ , ieÅ¡kovas nebÅ«tų galėjęs pasiraÅ¡yti sutarties Nr. 203342 2009-02-26, nes tokiam teisinių santykių pakeitimui jam bÅ«tų reikėję gauti Lietuvos Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros sutikimÄ , kuriam buvo pateikta paraiÅ¡ka dėl paramos ir Å¡i parama atitinkamomis sÄ lygomis buvo paskirta.UAB „NS Trading“ atstovas sutartį Nr. 203342 pasirašė bÅ«damas suklaidintas, neturėdamas Nacionalinės mokėjimų agentÅ«ros sutikimo keisti teisinių santykių pobÅ«dį su pardavėju ir neiÅ¡reiÅ¡kė valios dėl teisinių santykių novacijos.CK 6.189 str. 2 d. yra nustatyta, kad Å¡alys gali susitarti, jog sutarties nuostatos yra taikomos iki sutarties sudarymo atsiradusiems santykiams.

Sutarties Nr. 203342 iniciatoriumi buvo firma „Jomet Oy“. BÅ«tent atsakovas pasiÅ«lė sutartį pasiraÅ¡yti įraÅ¡ant joje tikrovės neatitinkančiÄ esminę aplinkybę - datÄ - 2008-11-07, kai sutartis buvo pasiraÅ¡yta tik 2009 m. vasario 24 - 26 dienomis. Atsakovo veiksmai gali bÅ«ti kvalifikuojami pagal CK 1.91 str. (sandorio sudarymas apgaulės bÅ«du).Esant Å¡ioms aplinkybėms ir falktams ieÅ¡kovas praÅ¡o 2009-02-24-26 d. Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ sutartį Nr. 203342 pripažinti niekine ir taikyti atitinkamas teisines pasekmes.

Dėl reikalavimo įvykdyti prievolę natÅ«ra. Viena Å¡ių teisinių pasekmių, anot ieÅ¡kovo - įpareigoti „Jomet Oy“ įvykdyti sutartinę prievolę, numatytÄ 2008-11-07 pardavimo sutartyje, natÅ«ra, t. y. UAB „NS Trading“ gamykloje, esančioje GabÅ¡ių kaime, Raseinių rajone, Lietuvos Respublikoje, sumontuoti ir perduoti ieÅ¡kovui veikiančiÄ automatinę pakavimo ir paletizavimo linijÄ pagal Å¡ios sutarties sÄ lygas; Grįsdamas Å¡iÄ ieÅ¡kinio pozicijÄ ieÅ¡kovas atkreipė dėmesį, kad 2009-03-16 automatinė pakavimo ir paletizavimo linija ieÅ¡kovo gamykloje sumontuota ir paleista nebuvo, nes jau 2009-07-01 atsakovas pareiÅ¡kė, jog sustabdo sutarties Nr. 203342 galiojimÄ , iki tol, kol jam bus sumokėta 40 procentų nuo galutinės mokėjimų sumos. 2009-07-02 atsakovas pranešė, kad sutartį sustabdė, remiantis Orgalime 24 ir 47 straipsniais, o 2009-10-03 atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį Nr. 203342.

IeÅ¡kovo vertinimu, atsižvelgiant į prieÅ¡ tai nurodytas aplinkybes, nepriklausomai nuo atsakovo pareiÅ¡kimo sustabdyti ir nutraukti sutarties Nr. 203342 galiojimÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas apskritai laiko niekine, Å¡alių santykius ir Å¡iuo metu reguliuoja 2008-11-07 pardavimo sutartis, pagal kuriÄ atsakovas privalo pateikti veikiančiÄ pakavimo ir paletizavimo linijÄ ieÅ¡kovo gamykloje GabÅ¡ių kaime Raseinių rajone Lietuvos Respublikoje, nepriklausomai nuo 2011-08-03 arbitražo sprendimo, kuris nepaÅ¡alina atsakovo prievolės įvykdyti galiojančiÄ sutartį ir joje suformuluotÄ atsakovui sutartinį įsipareigojimÄ natÅ«ra.IeÅ¡kovas, be kita ko teigia, kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl prievolės įvykdymo natÅ«ra Lietuvoje turi bÅ«ti nagrinėjamas atsižvelgiant į Å¡alių aiÅ¡kų susitarimÄ prievolę įvykdyti Lietuvoje. 2008-10-14 užsakymo patvirtinime, 2008-11-07 pardavimo sutartyje ir net niekinėje 2009-02-24-26 sutartyje Nr. 203342 yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad prekės pristatomos į Raseinius DDP sÄ lygomis pagal Incoterms 2000.

Nurodytos sÄ lygos reiÅ¡kia, kad eksportuotojas (Å¡iuo atveju atsakovas) perduoda prekes ir įsipareigojimus importuotojo nurodytoje jo Å¡alies vietoje. Tai reiÅ¡kia, kad sutarties įvykdymas yra tiesiogiai susijęs su Lietuvos Respublikos teise ir tÄ Ä¯rodo minėta faktinė aplinkybė - sutarties įvykdymas Lietuvoje. Taikant CK 1.37 str. 1 d. ir 5 d. ieÅ¡kovas daro iÅ¡vadÄ , kad reikalavimas dėl prievolės įvykdymo natÅ«ra turi bÅ«ti nagrinėjamas pagal Lietuvos Respublikos teisę.Nesutinka su atsakovo teikiamais argumentais dėl reikalavimų, nagrinėtinų pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį Å iaulių apygardos teisme, ir jau priimto sprendimo Suomijos Arbitražo teisme tapatumo, bei dėl ginčo palikimo nenagrinėtu, kadangi Å¡alys yra sudarę arbitražinį ginčo pagal reguliuojamus sutartinius teisinius santykius nagrinėjimo arbitražo teisme susitarimÄ . 3. Dėl žalos (negautos naudos forma) atlyginimo.

IeÅ¡kovas, argumentuodamas ieÅ¡kinio reikalavimo pozicijÄ dėl žalos atlyginimo priteisimo, nurodė, jog žala bendrovei kilo dėl atsakovo kaltės, ir sutarties neįvykdymo. Nurodė, kad 2008-11-07 UAB „NS Trading“ Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė konkursinę dokumentacijÄ su praÅ¡ymu skirti paramÄ . Nurodyta Lietuvos Respublikos valstybinė institucija įvertino konkurso sÄ lygas ir, atsižvelgiant į tai, kad UAB „NS Trading“ buvo sudariusi daikto, reikalingo „Modernios žuvų perdirbimo įmonės įkÅ«rimo“ projekto įgyvendinimui įsigijimo sutartį, įsipareigojo skirti 60 procentų (1392168,96 Lt) automatinės pakavimo ir paletizavimo linijos įsigijimui.

PraÅ¡ymÄ dėl finansavimo pagal Å¡iÄ sutartį UAB „NS Trading“ galėjo teikti iki 2009-08-31.2009-06-15 UAB „NS Trading“ informavo Nacionalinę mokėjimo agentÅ«rÄ , kad praÅ¡ymo dėl automatinės pakavimo ir paletizavimo linijos finansavimo pateikti negali dėl nepilnai atliktų darbų ir sutarties neįvykdymo.2009-07-29 praÅ¡ymo dėl automatinės pakavimo ir paletizavimo linijos finansavimo terminÄ Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra prailgino iki 2009-12-31. Tačiau ir po to ieÅ¡kovas negalėjo pateikti mokėjimų agentÅ«rai reikalangų dokumentų (dėl atsakovo veiksmų nevykdant sutartį) finansavimui ir paramai gauti, todėl sutartis su Nacionaline mokėjimų agentÅ«ra buvo nutraukta.

Todėl ieÅ¡kovas, dėl atsakovo kaltės neteko dalies finansavimo už įrengimus – t. y. 1392168,96 Lt automatinės pakavimo – paletizavimo linijos įsigijimui, Å i suma, ieÅ¡kovo teigimu, ir sudaro ieÅ¡kovo patirtus nuostolius. IeÅ¡kovas daro prielaidÄ , kad Lietuvos apeliaciniam teismui pripažinus Suomijos arbitražo teismo sprendimo galiojimÄ Lietuvoje, ieÅ¡kovui neabejotinai kils prievolė sumokėti atsakovui arbitražo teismo sprendime nurodytas sumas. IeÅ¡kovo pozicija dėl ginčo tapatumo ir arbitražinio susitarimo Å¡iam teisiniam santykiui nagrinėti galiojimo.IeÅ¡kovas, grįsdamas savo pozicijÄ dėl aukščiau paminėtų aspektų konstatuoja, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys nėra tapatus iÅ¡nagrinėtam arbitražo teisme.

Teigia, kad tarp Å¡ios bylos ir arbitražo teisme iÅ¡nagrinėtos bylos yra tik vienas jungiantis elementas – tai ginčo Å¡alys. Tiek ieÅ¡kinio dalykas, tiek ieÅ¡kinio pagrindas esmingai skiriasi.Nurodo, kad atsakovų minimas 2011-08-03 arbitražo sprendimas yra priimtas pagal Suomijos teisę. Mano, kad Lietuvoje jo atžvilgiu turi bÅ«ti taikomos Suomijos materialinės teisės nuostatos (CK 1.10 str. pagrindu). Suomijos arbitražo įstatymo 40 str. numato teismo teisę arbitražo sprendimÄ pripažinti niekiniu, jei arbitražo sprendimas priimtas byloje, kuri negalėjo bÅ«ti sprendžiama pagal Suomijos teisę, ir jei arbitražo sprendimas yra tiek nekompetentingas, kad negalima suprasti kaip ginčas buvo iÅ¡spręstas.IeÅ¡kovas nurodo, kad Arbitražo sprendimas Suomijoje ieÅ¡kovų nebuvo ginčijamas, todėl reikalavimų pripažinti jį negaliojančiu ieÅ¡kovas teikti negali.

Tačiau pagal Lietuvos teisės doktrinÄ teismas turi teisę ir pareigÄ spręsti dėl niekinių sandorių. Taikant užsienio teisės normas konkretaus arbitražo sprendimo atžvilgiu teismas ex officio gali konstatuoti, kad arbitražo sprendimas yra niekinis.IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad atsakovas be pagrindo teigia, jog Å¡alys buvo pasiraÅ¡iusios susitarimÄ dėl bylos teismingumo arbitražo teismui. Å iuo aspektu vertindamas teisinę situacijÄ , atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas, turėdamas galiojančiÄ pirkimo pardavimo sutartį su ieÅ¡kovu, atliko aktyvius veiksmus, kad Å¡alių santykius reglamentuotų dar ir rangos sutartis, kurioje paslėpta forma buvo įraÅ¡yta arbitražo iÅ¡lyga.

Å alims nesusitarus dėl santykių novacijos iÅ¡ pirkimo pardavimo į rangos, atsakovas privalėjo Lietuvos Respublikos teisme ginčyti pirkimo pardavimo sutartį ir tik po to galėjo kreiptis į arbitraÅ¾Ä . Teigia, kad Å¡is sudėtingas teisinis ginčas kilo ne dėl ieÅ¡kovo kaltės, o dėl atsakovo veiksmų, kuriuos negalima laikyti teisėtais ir sÄ Å¾iningais. IeÅ¡kovo manymu, sprendžiant iÅ¡ esmės Å¡alių ginčas visų pirma buvo teismingas Lietuvos Respublikos teismams ir tik po jų sprendimo dėl sutartinių santykių pobÅ«džio ir konkrečios sutarties, reguliuojančios ginčo Å¡alių santykius, galėjo bÅ«ti pradėta ginčo procedÅ«ra arbitražo teisme.

Atsakovo teisiniai argumentai dėl ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo, faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės Å¡iam teisiniam santykiui. Argumentai dėl ginčo, nagrinėjamo pagal UAB „NS Trading“ ieÅ¡kinį tapatumo su jau iÅ¡nagrinėtu arbitražo teisme.Atsakovas, nesutikdamas su ieÅ¡kovo visais reikalavimais ir kilusio teisinio ginčo sprendimo procesine tvarka, teigia, kad Å¡is teisinis ginčas keliamas nepagrįstai ir negali bÅ«ti nagrinėjamas teisme, nes nagrinėjamas ginčas yra tapatus jau iÅ¡nagrinėtam Suomijos arbitražo teismo procese .Grįsdamas tokiÄ savo pozicijÄ atsakovas ir teikiamuose procesiniuose dokumentuose teismui ir teismo proceso metu nurodo, kad ginčas, kilęs tarp Suomijos įmonės Jomet Oy ir „NS Trading“, jau yra iÅ¡nagrinėtas Tarptautinių prekybos rÅ«mų Tarptautinio arbitražo teisme, vieninteliam arbitrui priėmus 2011-08-03 galutinį ir įsiteisėjusį arbitražo sprendimÄ .

Minimu arbitražo sprendimu vienintelis arbitras, vadovaudamasis šalių pateiktais įrodymais, nagrinėjo ir įvertino visus teisinius klausimus, kurie keliami ir ieškovo pareiškime, t. y., kuri iš dviejų sutarčių reguliuoja šalių santykius, susijusius su automatinės pakavimo ir paletizavimo linijos pardavimu bei įrengimu, nagrinėjo šalims tenkančių sutartinių prievolių vykdymo ir galimos atsakomybės taikymo klausimus, arbitražinio susitarimo aplinkybes ir kita. Taigi, atsakovo manymu, akivaizdu, jog šiuos reikalavimus UAB „NS Trading“ kildina iš tų pačių teisinių santykių, iš kurių kilęs tapatus ginčas jau yra išspręstas Arbitražo sprendimu vienintelio arbitro.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, atsakovas mano, jog arbitražo teismo nagrinėjimo dalykas apėmė abiejų sutarčių taikymo Å¡alių sutartiniams santykiams vertinimÄ . Atsakovas teigia, kad pagal Orgalime SE 01 (Bendrųjų sÄ lygų) 72 str. „visi ginčai kylantys iÅ¡ ar dėl Sutarties turi bÅ«ti iÅ¡sprendžiami“ (pastaba: sÄ voka „iÅ¡sprendžiami“ turėtų bÅ«ti suprantama kaip galutinis iÅ¡sprendimas, kÄ patvirtina dokumento originale naudojama sÄ voka „finally settled“ (angl.)) „pagal Tarptautinių Prekybos RÅ«mų Arbitražo taisykles vieno ar daugiau arbitrų, paskirtų pagal minėtas taisykles.“ Pagal Tarptautinių prekybos rÅ«mų Arbitražo taisyklių, taikytinų arbitražo procesui, kurio metu buvo nagrinėjamas Å¡alių ginčas, 34 str. 6 d., „Kiekvienas sprendimas turi bÅ«ti privalomas ginčo Å¡alims.

Pateikdamos ginÄÄ sprÄ sti arbitražui pagal Taisykles, Å¡alys įsipareigoja vykdyti bet kokį sprendimÄ nedelsiant ir turi bÅ«ti laikoma, kad Å¡alys atsisakė teisės reikalauti bet kokio atgręžtinio reikalavimo, jei toks atsisakymas gali bÅ«ti teisėtas.“ Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad arbitražo sprendimas yra galutinis ir privalomas Å¡alims. Atsakovo pozicija dėl arbitražo sprendimo privalomumo Å¡alims grindžiama ir tuo, kad jo manymu UAB „NS Trading“ nepasinaudojo teise apskÅ«sti šį arbitražo sprendimÄ , kaip tai numatyta teisės aktuose.

Taigi, atsakovo nuomone, arbitražo sprendimas yra įsiteisėjęs ir trijų mėnesių terminas pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ kompetentingam Suomijos teismui specialia tvarka patikrinti arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindų egzistavimÄ jau yra pasibaigęs, nes UAB „NS Trading“ nepasinaudojo teise pateikti tokį praÅ¡ymÄ . Kartu atsakovas teigia, jog vertinant arbitražo sprendimo pripažinimÄ bei vykdymÄ Lietuvos Respublikoje, atsižvelgdamas į baigtinį Niujorko konvencijoje nurodytų pagrindų sÄ raÅ¡Ä Lietuvos apeliacinis teismas gali atsisakyti arbitražo sprendimÄ pripažinti.

Tačiau prieÅ¡ingai nei nurodo UAB „NS Trading“, joks teismas negali iÅ¡ naujo spręsti dėl arbitražo sprendimu nustatytų klausimų t. y. neturi teisės jau iÅ¡spręsto ginčo nagrinėti iÅ¡ esmės iÅ¡ naujo. Tuo tarpu bÅ«tent tokį, ne tik Lietuvos Respublikos teisės normoms bei doktrinai, bet ir tarptautinės teisės principams prieÅ¡taraujantį reikalavimÄ ieÅ¡kinyje reiÅ¡kia UAB „NS Trading“, t. y. pripažinti Sutartį Nr. 203342 niekine (kas iÅ¡ esmės reikÅ¡tų arbitražinio susitarimo ir arbitražo sprendimo pripažinimÄ niekiniais) ir iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ .

Tokiu bÅ«du bÅ«tų formuojama teismų praktika, prieÅ¡taraujanti Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams gerbti ir pripažinti (iÅ¡skyrus esant specialius pagrindus, susijusius su proceso teisės pažeidimais) nacionalinių ir užsienio arbitražų sprendimus pagal 1958 m. Niujorko konvencijÄ . Atsakovo argumentai dėl galiojančio tarp Å¡alių arbitražinio susitarimo privalomumo Å¡alims sprendžiant ginčus, kylančius iÅ¡ sutartinių teisinių santykių. Atsakovas teigia, jog Å¡ios bylos Å¡alys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimÄ aptariamiems ir nagrinėjamiems sutartiniams teisiniams ginčams spręsti.

Grįsdamas tokiÄ pozicijÄ atsakovas teigia, jog UAB „NS Trading“ ieÅ¡kinyje pateikti teiginiai, jog UAB „NS Trading“ nesutiko, kad Å¡alių ginčai gali bÅ«ti sprendžiami arbitraže, o sutarties nuoroda į Orgalime SE 01 nuostatų taikymÄ nereiÅ¡kia arbitražinio susitarimo egzistavimo, yra nepagrįsti ir klaidingi.Atsakovas mano prieÅ¡ingai nei teigia UAB „NS Trading“, savo pozicijÄ motyvuodamas tuo, jog ieÅ¡kovas, klaidingai interpretuoja 1958 m. Niujorko konvencijos nuostatas. Teigia, jog tam, kad bÅ«tų įvertintas arbitražinio susitarimo galiojimas, turi bÅ«ti atsižvelgiama ne į 1958 m.

Niujorko konvencijos II str. nuostatas, bet į konvencijos V str. 1 d.

a) p., kuriame numatyta: „<...> Å¡is susitarimas [arbitražinis susitarimas] negalioja pagal įstatymÄ , kuriam pusės tÄ susitarimÄ subordinavo, o nesant tokio nurodymo - pagal tos Å¡alies, kur buvo padarytas sprendimas, įstatymÄ .“ Tokio aiÅ¡kinimo pagrindimas, anot atsakovo, pripažįstamas ir Konvencijos taikymo doktrinoje, ir yra paremtas pasekmių nuoseklumo principu (angį. consistency in results): tiek arbitražinio susitarimo sudarymo metu, tiek ir vėliau vertinant priimtÄ arbitražo sprendimÄ , arbitražinio susitarimo galiojimas turi bÅ«ti nustatomas pagal tÄ pačiÄ taikytinÄ teisę.

Kaip jau minėta, pagal bendrųjų sÄ lygų Orgalime SE 01 73 str., nutartis turi vadovautis nepriklausomais Rangovo Å¡alies Ä®statymais, t. y. Suomijos įstatymais. Taigi atsakovas iÅ¡ Å¡ių teisės aktų nuostatų daro iÅ¡vadÄ , kad arbitražinio susitarimo galiojimo klausimas turi bÅ«ti vertinamas pagal Suomijos teisę, dėl kurios taikymo sutartiniams santykiams Å¡alys susitarė.Plėtodamas savo argumentus dėl arbitražinio susitarimo galiojimo ir taikymo sprendžiant Å¡alių sutartinius teisinius santykius, atsakovas nurodo, jog pagal Suomijos arbitražo įstatymo 3 str. 3 d., arbitražinis susitarimas „laikomas sudarytu raÅ¡tu, jei, susitarimas, kuris buvo sudarytas (2) punkte (t. y. pateikiamas Å¡alių pasiraÅ¡ytame dokumente arba sudarytas Å¡alims apsikeičiant raÅ¡tais) paminėtu bÅ«du, yra pateikiamas kaip nuoroda į dokumentÄ kuriame yra arbitražinė iÅ¡lyga.“ Atsižvelgiant į Å¡ias nuostatas, Suomijos teisėje aiÅ¡kiai įtvirtinta, kad arbitražinis susitarimas yra galiojantis tuo atveju, kai jis yra įtrauktas į Å¡alių pasiraÅ¡ytos sutarties bendrÄ sias sÄ lygas, kaip yra Å¡iuo konkrečiu atveju - į Orgalime SE 01.Be to, atsakovo manymu, ieÅ¡kinyje pateiktus UAB „NS Trading“ argumentus, susijusius su arbitražinio susitarimo negaliojimu ir arbitražo teismo jurisdikcija, paneigia aktyvus UAB „NS Trading“ dalyvavimas arbitražo byloje, kilus ginčui dėl automatinės pakavimo ir paletizavimo įrangos ir sutarčių galiojimo bei vykdymo, t. y. direktorės V.

K. dalyvavimas asmeniÅ¡kai pagrindiniame posėdyje (žr. Arbitražo sprendimo 37 p., 6 psl.), procesinių ir kitų dokumentų teikimas viso arbitražo proceso metu (Arbitražo sprendimo 17-33 p., 4-6 psl.) ir kitos susijusios aplinkybės – Å¡alių susiraÅ¡inėjimas elektroninėje erdvėje, atsiliepimo ir prieÅ¡ieÅ¡kinio teikimas arbitražo byloje ir kita.Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bet kokie UAB „NS Trading“ argumentai pateikti teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose, jog „atsakovas neatskleidė ieÅ¡kovui, kad tuo pačiu susitariama dėl arbitražo“ yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

Kartu visiÅ¡kai nepagrįstais UAB „NS Trading“ teiginiais atsakovas laiko ir ieÅ¡kovo pozicijÄ , jog UAB „NS Trading“ atstovai Suomijoje samdyti advokatai, neturėjo tinkamų įgaliojimų pasisakyti dėl ginčo tarp Jomet Oy ir UAB „NS Trading“ nagrinėjimo arbitraže ir atstovauti UAB „NS Trading“ arbitražo procese. Mano, kad Å¡iuos teiginius paneigia UAB „NS Trading“ su atstovais sudaryta atstovavimo sutartis, kurioje nurodoma, jog atstovavimas ginče su Jomet Oy gali apimti „atstovavimÄ arbitražo procese pagal Tarptautinių prekybos rÅ«mų Arbitražo teismo taisykles“.

Kartu atsakovas pabrėžia, jog arbitražo proceso metu UAB „NS Trading“ nereiÅ¡kė praÅ¡ymo arbitražo teismui atsisakyti jurisdikcijos nagrinėti ginÄÄ , palikti Jomet ieÅ¡kinį nenagrinėtu ar priimti tarpinį sprendimÄ dėl jurisdikcijos buvimo, nors tokiÄ teisę turėjo pagal Tarptautinių prekybos rÅ«mų Arbitražo taisyklių 6 str. 3 d. ir 4 d. Atsakovas, grįsdamas savo pozicijÄ dėl Å¡ios bylos proceso negalimumo Å iaulių apygardos teisme dėl jo nurodomų dviejų argument grupių, remiasi ir Lietuvos teismų praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, todėl mano, kad Å¡iam Å¡alių ginčui dėl Sutarties Nr. 203342 sudarymo aplinkybių, sutarčių vykdymo, galiojimo, nutraukimo ir kt. privalo bÅ«ti sprendžiami tik arbitražo teisme pagal galiojantį Å¡alių sudarytÄ arbitražinį susitarimÄ .Todėl praÅ¡o arba nutraukti civilinę bylÄ Nr. 2-569-210/2013, kadangi ginčas Å¡ioje byloje yra tapatus ginčui, jau iÅ¡nagrinėtam Tarptautinių prekybos rÅ«mų Tarptautinio arbitražo teisme (2011 m. rugpjūčio 3 d. priimtas galutinis, įsiteisėjęs ir Å¡alims privalomas Arbitražo sprendimas) arba palikti UAB „NS Trading“ ieÅ¡kinį nenagrinėtu, kadangi tarp Å¡alių yra sudarytas galiojantis arbitražinis susitarimas.IeÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.Teismo nustatytos aplinkybės ir argumentai dėl ieÅ¡kinio ir bylos Å¡alių reiÅ¡kiamų kitų procesinio pobÅ«džio reikalavimų. Bylos proceso esmė.

Å iaulių apygardos teismo teisėjas priskirtoje jam civilinėje byloje pagal UAB „NS Trading“ ieÅ¡kinį atsakovui Suomijos įmonei Jomet Oy dėl sutartinės prievolės įvykdymo, sutarties pripažinimo niekine ir negautos naudos priteisimo 2011 m. spalio 28 d. rezoliucija nutarė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui priimti. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso įstatymas, reglamentuodamas Å¡iÄ proceso stadijÄ suteikia teisėjui diskrecijÄ , vadovaujantis įstatymu spręsti ieÅ¡kinio priėmimo ir su tuo susijusius klausimus.

Taigi, nustatęs, kad ieÅ¡kinys atitinka visus jam keliamus formos ir turinio rei­kalavimus, teisėjas imasi spręsti civilinės bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ ir savo sprendimÄ Ä¯formi­na CPK nustatyta tvarka (CPK 137 str. 1 d.). Kaip nurodoma teismų prak­tikoje, ieÅ¡kinio priėmimas reiÅ¡kia civilinės bylos iÅ¡kėlimÄ ir sukelia tam tikrų teisinių padarinių, todėl Å¡i proceso stadija yra labai svarbi, kaip ir jÄ reglamentuojančių proceso teisės normų tinkamas taikymas. Civilinės bylos iÅ¡kėlimu prasideda pasirengimo by­los nagrinėjimui teisme stadija ir CPK nustatytų procesinių terminų eiga.

Be to, CPK 137 str. 1 d. nurodyta, kad ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ teismas iÅ¡sprendžia priimdamas rezoliucijÄ ir bÅ«tent Å¡is procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iÅ¡kėlimu. Teismo vardu ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ nustatyta tvarka, laikyda­masis bylų paskirstymo teismuose taisyklių, vienvaldiÅ¡kai iÅ¡sprendžia teis­mo, kuriame pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, teisėjas. Kartu civilinės bylos iÅ¡kėlimo klausimas iÅ¡imtinai sprendžiamas pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus ir jo teikiamus procesinius dokumentus ir įrodymus, ir tik iÅ¡sprendus šį klausimÄ papraÅ¡oma atsakovo pateikti atsiliepimÄ ir kitus procesinius dokumentus.

Nagrinėjamoje byloje priėmus ieÅ¡kinį atsakovas elgėsi pasyviai, neteikdamas procesinių dokumentų ir nevertindamas ieÅ¡kinio pagrįstumo bei kitų procesinių aspektų, todėl teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymu ir vadovaudamasis CPK nuostatomis 2012 m. sausio 18 d. priėmė sprendimÄ už akių.Vėlesnėse proceso stadijose 2013 m. sausio 29 d. Å iaulių apygardos teismo procesiniu sprendimu, sprendimas už akių buvo panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas. Teismas priimdamas tokį procesinį sprendimÄ konstatavo, kad tokiu bÅ«du, t. y. suteikus atsakovui galimybę teikti savo argumentus dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų teisme, nebus ribojamos atsakovo procesinės galimybės pareikÅ¡ti savo pozicijÄ ir nebus paneigiama jo teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam. Atsakovas teikaimuose procesiniuose dokumentuose ir bylÄ nagrinėjant teisme pareiÅ¡kė dvejopo pobÅ«džio procesinius reikalavimus: nutraukti civilinę bylÄ Nr. 2-569-210/2013, kadangi, jo manymu, ginčas Å¡ioje byloje yra tapatus ginčui, jau iÅ¡nagrinėtam Tarptautinių prekybos rÅ«mų Tarptautinio arbitražo teisme (2011-08-03 priimtas galutinis, įsiteisėjęs ir Å¡alims privalomas arbitražo sprendimas);o jeigu teismas nuspręstų, kad Å¡io ginčo dalykas nėra tapatus ginčui, dėl kurio Tarptautinių prekybos rÅ«mų Tarptautinio arbitražo teismas 2011-08-03 priėmė arbitražo sprendimÄ , palikti UAB „NS Trading“ ieÅ¡kinį nenagrinėtu, kadangi tarp Å¡alių yra sudarytas galiojantis arbitražinis susitarimas.Taigi Å¡ioje byloje atsakovas iÅ¡reiÅ¡kė prieÅ¡ingus ieÅ¡kovo pozicijai argumentus ir dėl bylos teismingumo ir dėl 2011-08-03 arbitražo teismo sprendimo teisinės reikÅ¡mės ir įtakos Å¡ioje byloje keliamiems teisiniams reikalavimams, ir dėl Å¡iam teisiniam ginčui taikytinos teisės. Todėl pirmiausiai iÅ¡spręstini ir iÅ¡nagrinėtini Å¡ie sudėtingi procesiniai klausimai, įvertinant Å¡alių argumentus ir pozicijÄ , nes ieÅ¡kinio priėmimo ir bylos iÅ¡kėlimo metu jie buvo spręsti tik formaliai.

Tačiau kartu tai nereiÅ¡kia, jog teismas grįžta į ieÅ¡kinio priėmimo stadijÄ , nes civilinio proceso įstatymas yra nustatęs kokiu bÅ«du galima iÅ¡spręsti bylos teismingumo ir kitus procesinius klausimus jau bylos nagrinėjimo metu, kai ieÅ¡kinio priėmimo klaisimas yra iÅ¡spręstas. Dėl asmens subjektinės teisės kreiptis į teismÄ prielaidų ir Å¡ios teisės tinkamo įgyvendinimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir Civilinio proceso įstatymas garantuoja kiekvienam asmeniui, kai jo konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę į teisminę gynybÄ .

Tačiau Konstitucijoje suteikta tik galimybė kiekvienam asmeniui Å¡iÄ teisę realizuoti, laikantis tam tikrų taisyklių, kurias nustato proceso įstatymas. Taigi Å¡ios teisės įgyvendinimas priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinio pobÅ«džio aplinkybių. Å ios bylos kontekste Å¡alys skirtingai supranta ir aiÅ¡kina byloje esančias procesinio pobÅ«džio aplinkybes, kurios ieÅ¡kovo manymu sudaro jam pakankamÄ teisinį pagrindÄ ginti savo teises bendrosios kompetencijos teisme pagal ieÅ¡kovo buveinę, t. y.

Å iaulių apygardos teisme, gi atsakovas, nepaneigdamas ieÅ¡kovo konstitucinės teisės kreiptis dėl teisminės gynybos, teigia, kad ieÅ¡kovas neturi teisės jos reikalauti Lietuvos Respublikos teisme. T. y. tarp Å¡alių pirmiausiai kyla ginčas dėl bylos teismingumo. Dėl CPK 137 str. 2 d. 6 p. – t. y. teismo pareigos atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, jeigu Å¡alys yra sudariusios susitarimÄ ginÄÄ spręsti arbitražui ir CPK 296 str. 1 d. 9 p., kuriame nurodyta, kad teismas pareiÅ¡kimÄ paliekÄ nenagrinėtÄ , jeigu iÅ¡kėlus bylÄ paaiÅ¡kėja, kad Å¡alys yra tarpusavyje sudariusios sutartį perduoti tÄ ginÄÄ spręsti arbitražui, arba jeigu bylos nagrinėjimo metu Å¡alys susitaria perduoti ginÄÄ spręsti arbitražui aiÅ¡kinimo ir taikymo Å¡iam teisiniam ginčui.

CPK 137 str. 2 d. 6 p. nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu Å¡alys yra sudariusios susitarimÄ perduoti tÄ ginÄÄ spręsti arbitražui. O CPK 296 str. 1 d. 9 p. nurodoma, kad teismas pareiÅ¡kimÄ palieka nenagrinėtÄ , jeigu iÅ¡kėlus bylÄ paaiÅ¡kėja, kad Å¡alys yra tarpusavyje sudariusios susitarimÄ perduoti ginÄÄ spręsti arbitražui. IeÅ¡kovas teikdamas ieÅ¡kinį Å iaulių apygardos teismui rėmėsi 2008-11-07 tarp Å¡alių pasiraÅ¡yta pardavimo sutartimi, kurioje nenumatyta, jog ginčus, kylančius iÅ¡ Å¡ios sutarties Å¡alys spręs arbitražo teisme.

Todėl ieÅ¡kovas teigė ir teigia, kad nors atsakovas - Jomet Oy jau 2009-02-24 iÅ¡siuntė bendrovei „NS Trading“ naujos sutarties Nr. 203342 projektÄ elektroniniu paÅ¡tu, o Å¡iÄ sutartį UAB „NS Trading“ vadovė pasirašė 2009-02-26, paliekant joje Jomet Oy įraÅ¡ytÄ tikrovės neatitinkančiÄ datÄ - 2008-11-07, o naujoje sutartyje Nr. 203342 buvo įraÅ¡yta sÄ lyga, kad sutartimi nesureguliuotiems klausimams bus taikomos Orgalime SE 01 elektros ir elektronikos produktų tiekimo bei surinkimo bendrosios sÄ lygos, kurių 72 punkte yra numatyta, kad visi ginčai, kylantys iÅ¡ ar dėl sutarties, turi bÅ«ti iÅ¡sprendžiami pagal Tarptautinių Prekybos RÅ«mų Arbitražo taisykles, Å¡i sutartis negali sukurti jokių teisinių padarinių, nes yra niekinė, taigi ir negaliojanti.

Todėl teigė, jog Å¡alių ginčas turi bÅ«ti sprendžiamas Å iaulių apygardos teisme pagal sutarties įvykdymo vietÄ .IeÅ¡kovas kartu teigė, jog UAB „NS Trading“ niekada nesutiko, kad Å¡alių ginčai gali bÅ«ti sprendžiami arbitraže, nes netgi pati 2009-02-24-26 sutartis Nr. 203342 neturi aiÅ¡kios Å¡alių nuostatos dėl ginčų perdavimo arbitražui. Å ioje sutartyje nėra arbitražinės iÅ¡lygos. Taip pat nėra arbitražinio susitarimo, Å¡alių pasiraÅ¡yto ar esančio apsikeitimo raÅ¡tuose ar telegramose.Teismas, priėmęs ieÅ¡kinį ir iÅ¡kėlęs civilinę bylÄ , bei nagrinėdamas jÄ teisme ne tik pagal ieÅ¡kovo teiktus įrodymus, bet įvertinęs ir atsakovo Å¡ioje byloje teiktus duomenis sprendžia, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys Å iaulių apygardos teisme buvo priimtas neįvertinus visų reikÅ¡mingų aplinkybių ir bylos Å¡alių susitarimo teisinį ginÄÄ , kildinamÄ iÅ¡ aptariamų sutarčių nagrinėti arbitražo teisme.

Todėl vadovaujantis CPK 296 str. 1 d. 9 p. ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas paliktinas nenagrinėtu. Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡alys plėtodamos sutartinius teisinius santykius dėl pakavimo paletizavimo įrangos įsigijimo pasirašė dvi sutartis – 2008-11-07 pirkimo pardavimo sutartį ir 2009 m. vasario 24 – 26 d. rangos sutartį Nr. 203342. Pastarojoje yra aiÅ¡ki ir nedviprasmiÅ¡ka nuoroda į ginčų, kylančių iÅ¡ Å¡ios sutarties vykdymo, nagrinėjimÄ pagal Orgalime SE 01 elektros ir elektronikos produktų tiekimo bei surinkimo bendrÄ sias sÄ lygas, t. y., kad visi ginčai, kylantys iÅ¡ ar dėl sutarties, bus iÅ¡sprendžiami pagal Tarptautinių Prekybos RÅ«mų Arbitražo taisykles.

Å ioje situacijoje, nevertinant Sutarties Nr. 203342 galiojimo Å¡alių teisiniams santykiams, kyla pagrįstas klausimas, ar Å¡alys tikrai susitarė dėl arbitražinės iÅ¡lygos, ir ar Å¡is susitarimas yra galiojantis, ir gali bÅ«ti taikomas visiems ir iÅ¡ Å¡ios ir iÅ¡ aukščiau paminėtos 2008 m. lapkričio 7 d. sutarties kylantiems ginčams spręsti.              1958 m. Niujorko konvencijos nuostatos, reglamentuojančios arbitražinio susitarimo galiojimÄ , nurodo, kad sutarties Å¡alių arbitražinis susitarimas negalioja pagal įstatymÄ , kuriam sutarties Å¡alys tÄ susitarimÄ subordinavo.

Tačiau nesant tokio nurodymo – tokio susitarimo galiojimas sprendžiamas pagal tos Å¡alies, kur buvo padarytas toks sprendimas, įstatymÄ . Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad tokio aiÅ¡kinimo pagrindimas, pripažįstamas ir Konvencijos taikymo doktrinoje, ir yra paremtas pasekmių nuoseklumo principu. Tiek arbitražinio susitarimo sudarymo metu, tiek ir vėliau vertinant priimtÄ arbitražo sprendimÄ , arbitražinio susitarimo galiojimas turi bÅ«ti nustatomas pagal tÄ pačiÄ taikytinÄ teisę. Kaip jau minėta, pagal bendrųjų sÄ lygų Orgalime SE 01 73 str., nutartis turi vadovautis nepriklausomais Rangovo Å¡alies Ä®statymais“, t. y.

Suomijos įstatymais. Taigi, arbitražinio susitarimo galiojimo klausimas turi bÅ«ti vertinamas pagal Suomijos teisę, dėl kurios taikymo sutartiniams santykiams Å¡alys susitarė.Pagal Suomijos arbitražo įstatymo 3 str. 3 d., arbitražinis susitarimas „laikomas sudarytu raÅ¡tu, jei, susitarimas, kuris buvo sudarytas (2) punkte (t. y. pateikiamas Å¡alių pasiraÅ¡ytame dokumente arba sudarytas Å¡alims apsikeičiant raÅ¡tais) paminėtu bÅ«du, yra pateikiamas kaip nuoroda į dokumentÄ kuriame yra arbitražinė iÅ¡lyga.“ Atsižvelgiant į Å¡ias nuostatas, Suomijos teisėje aiÅ¡kiai įtvirtinta, kad arbitražinis susitarimas yra galiojantis tuo atveju, kai jis yra įtrauktas į Å¡alių pasiraÅ¡ytos sutarties bendrÄ sias sÄ lygas, kaip yra Å¡iuo konkrečiu atveju - į Orgalime SE 01.Taigi, įvertinus visumÄ Å¡ių teisinių argumentų darytina iÅ¡vada, kad tarp ginčo Å¡alių vykdant sutartis dėl pakavimo paletizavimo įrangos įsigijimo buvo sudaryta arbitražinė iÅ¡lyga, spręsti kylančius teisinius ginčus arbitražo teisme.

TÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovas UAB „NS Trading“ pripažino ir vykdė arbitražinę iÅ¡lygÄ , patvirtina ne tik Å¡alių pasiraÅ¡ytas susitarimas (ne kaip atskiras dokumentas, bet nuoroda sutartyje į Orgalime SE 01), patvirtina ir Suomijos arbitražo byloje esantys dokumentai bei Å¡alių susiraÅ¡inėjimas prieÅ¡ ir vykstant arbitržo procesui. Å tai Arbitražo sprendimo 37 p. nurodyta, kad nagrinėjime žodine tvarka buvo iÅ¡klausyti Å¡ie asmenys ir liudininkai: Ponia V. K.. IÅ¡ to akivaizdu, kad UAB „NS Trading“ tuometė direktorė asmeniÅ¡kai ne tik pasirašė susitarimÄ , bet ir aktyviai asmeniÅ¡kai dalyvavo arbitražo bylos procese, be to, teikė į arbitražo bylÄ procesinius ir kitokius dokumentus, apie tai liudija Arbitražo teismo sprendimo 17-33 p.p..

Pažymėtina, kad nei viename teikiamų dokumentų UAB „NS Trading“ neginčijo ir nekėlė klausimo dėl arbitražinio Å¡alių susitarimo galiojimo. Pažymėtina, kad iÅ¡ atsakovo į Å¡iÄ bylÄ teiktų duomenų galima taip pat daryti iÅ¡vadÄ , kad UAB „NS Trading“ sutiko su arbitražinės iÅ¡lygos galiojimu (t. y. ir Orgalime SE 01 bendrųjų sÄ lygų taikymu Å¡alių sutartiniams santykiams) ir galimybe kreiptis į arbitražo teismÄ kilus ginčui dėl automatinės pakavimo ir paletizavimo įrangos patvirtino.

Tokia iÅ¡vada darytina iÅ¡ UAB „NS Trading“ veiksmų dar prieÅ¡ prasidedant arbitražinės bylos nagrinėjimui.Å tai dar 2009-11-10 elektroniniame laiÅ¡ke, kuriame UAB „NS Trading“, reikÅ¡dama pastabas Jomet Oy dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, pažymėjo, jog „...Å¡is laiÅ¡kas nedaro jokios įtakos pretenzijoms, kurias NS Trading gali pareikÅ¡ti galimoje arbitražo byloje“.TokiÄ iÅ¡vadÄ galima daryti ir iÅ¡ į bylÄ teikto 2010-01-27 elektroninio laiÅ¡ko turinio, kurio kopija adresuota ir UAB „NS Trading“ direktorei V.

K., kuriame aptariama galimybė Å¡alims taikyti „4 variantÄ (ICC byla) ko, atsižvelgiant į susidariusiÄ padėtį, panaÅ¡u, kad nebus iÅ¡vengta. LaiÅ¡ke nurodoma, kad jeigu nebus rastas susitarimas dėl Jomet įrangos grÄ Å¾inimo, NS Trading yra pasirengusi inicijuoti ICC arbitražo procedÅ«rÄ .“ (6 bylos tomas, psl 55-92).Byloje ieÅ¡kovo keliamas klausimas, ar tuomečiai ieÅ¡kovo UAB „NS Trading“ atstovai advokatai turėjo reikiamus įgalinimus veikti savo atstovaujamųjų naudai visa apimtimi, ar buvo nustatytos iÅ¡lygos ir apribojimai dėl arbitražinės iÅ¡lygos galiojimo.Teismas pripažįsta nepagrįstais ieÅ¡kovo UAB „NS Trading“ atstovo teiginius, jog „NS Trading“ atstovai – Suomijos advokatai neturėjo tinkamų įgaliojimų pasisakyti dėl ginčo tarp Jomet Oy ir UAB „NS Trading“ nagrinėjimo arbitraže ir atstovauti UAB „NS Trading“ arbitražo procese.

Å iuos teiginius paneigia UAB „NS Trading“ su atstovais sudaryta atstovavimo sutartis, kurioje nurodoma, jog atstovavimas ginče su Jomet gali apimti „atstovavimÄ arbitražo procese pagal Tarptautinių prekybos rÅ«mų Arbitražo teismo taisykles“ (6 bylos tomas, psl 55-92). Be to, primintina, kad UAB „NS Trading“ tuometė direktorė pati aktyviai dalyvavo arbitražo procese, bei dalyvaudama ir su tokiu procesu sutikdama nereiÅ¡kė praÅ¡ymo arbitražo teismui atsisakyti jurisdikcijos nagrinėti ginÄÄ , palikti Jomet Oy ieÅ¡kinį nenagrinėtu ar priimti tarpinį sprendimÄ dėl jurisdikcijos pakeitimo, nors tokiÄ teisę turėjo pagal Tarptautinių prekybos rÅ«mų Arbitražo taisyklių 6 str. 3 d. ir 4 d.Byloje keliamas klausimas, ar Å¡is arbitražinis Å¡alių susitarimas Sutartyje Nr. 203342 galioja ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nagrinėjamai situacijai, kuri keliama sutarties, Å¡alių pasiraÅ¡ytos 2008-11-07 dėl įrangos pirkimo pardavimo pagrindu.

Ar jis (toks arbitražinis susitarimas) gali bÅ«ti pripažintas niekiniu, kartu sprendžiant ir dėl sutarties, kuria toks susitarimas numatytas galiojimo.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktikÄ sprendžiant tokio pobÅ«džio procesinius klausimus, yra konstatavęs, kad arbitražinis susitarimas gali bÅ«ti laikomas niekiniu ir atitinkamos valstybės teismas gali jo nepripažinti, tačiau toks niekinis arbitražinio susitarimo pobÅ«dis turi bÅ«ti akivaizdus, t. y. teismas ex officio gali nepripažinti arbitražinio susitarimo tik tokiu atveju, kai nėra jokių abejonių dėl atitinkamo susitarimo prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai ar imperatyviajai įstatymo normai, ir tam, kad bÅ«tų padaryta tokia iÅ¡vada, nereikia papildomai aiÅ¡kintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje N. V. K., I. V. K. ir R. W. A. v. K. v. UAB „Luksora“ ir A. L., bylos Nr. 3K-3-353/2012, 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija v. Belgijos įmonė „Hydro Soil Services NV“,bylos Nr. 3K-3-62/2007). Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime ir jo priėmimo metu ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė tokio konkretaus reikalavimo - arbitražinę iÅ¡lygÄ pripažinti negaliojančia, nors nurodė, kad sutartis Nr. 203342 yra niekinė ir prašė tai konstatuoti.

Å ioje sutartyje bÅ«tent ir yra nuoroda į Å¡alių susitarimÄ dėl arbitražinės iÅ¡lygos sprendžiant aptariamus sutartinius teisinius santykius. Taigi pagrįstai kyla klausimas, ar bendrosios kompetencijos teisme galima nagrinėti ir ex officio nepripažinti arbitražinio susitarimo. Primintina, kad tokio reikalavimo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime ieÅ¡kovas nėra suformulavęs.Å iuo atveju teismas sprendžia, kad pagrindo šį susitarimÄ pripažinti niekiniu nėra, nesant tam bÅ«tinos sÄ lygos – akivaizdaus jo prieÅ¡taravimo vieÅ¡Ä jai tvarkai ar imperatyviajai įstatymo nuostatai.

Kartu toks praÅ¡ymas dėl arbitražinės iÅ¡lygos (ne)galiojimo negalėtų bÅ«ti ir nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, nes Å¡alys jau yra sprendę iÅ¡ nagrinėjamų sutarčių kilusį teisinį ginÄÄ remdamiesi nurodyta arbitražine iÅ¡lyga Suomijos arbitražo teisme ir Å¡iÄ iÅ¡lygÄ abi Å¡alys pripažino, vadinasi ex officio pripažinti jÄ niekine pagal ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamÄ ieÅ¡kinį pagrindo nėra. Tačiau tai nereiÅ¡kia, jog tokį reikalavimÄ ieÅ¡kovas negali pareikÅ¡ti arbitražo teismui, kuris yra kompetentingas nagrinėti praÅ¡ymus ir dėl arbitražinės iÅ¡lygos pripažinimo negaliojančia.

Nors pagal formuojamÄ teisminę praktikÄ ir pagal Komercinio arbitražo įstatymo 11 str. 2 d. arbitražinis susitarimas gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu teismo tvarka vienos iÅ¡ Å¡alių reikalavimu bendrais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais arba nustačius, kad pažeisti Å¡io įstatymo 10 ir 12 straipsnių reikalavimai, tačiau prasidėjus arbitražiniam nagrinėjimui arba tuomet, kai Å¡alys jau pasinaudojo arbitražine iÅ¡lyga, arbitražinio susitarimo negaliojimo klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas tik Å¡io įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka.

Komercinio arbitražo įstatymo 19 str. 1 d. nustatyta, kad arbitražinis teismas turi teisę pats priimti sprendimÄ dėl savo kompetencijos nagrinėti ginÄÄ , įskaitant ir tuos atvejus, kai kyla abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo arba jo galiojimo. Å i norma imperatyviai įtvirtina arbitražinio teismo teisę spręsti dėl arbitražinio susitarimo galiojimo ar negaliojimo, įskaitant ir dėl to, ar yra sudarytas arbitražinis susitarimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad Å¡i įstatymo norma turi bÅ«ti suprantama taip, kad arbitražinis susitarimas yra sutartis, kuria Å¡alys susitaria spręsti tarpusavio ginčus ne teismine, o kita jų pasirinkta tvarka, o galiojantis arbitražinis susitarimas reiÅ¡kia, kad Å¡alys atsisako nagrinėti tarpusavio ginčus teisme, Å¡is susitarimas yra Å¡alims privalomas ir jos negali vienaÅ¡aliÅ¡kai jo keisti, taip pat negali jo pažeisti, t. y. kilus ginčui, vietoje arbitražo kreiptis su ieÅ¡kiniu į teismÄ .

Kai yra arbitražinis susitarimas, teismas privalo atsisakyti savo jurisdikcijos, nes Å¡alys turi vykdyti šį susitarimÄ t. y. kilus ginčui kreiptis į atitinkamÄ arbitraÅ¾Ä (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutarti priimtÄ byloje AB „Mažeikių nafta“ v. Liberty Mutual Insurance Europe Limited, AIG UK Limited, SCOR UK Limited, Arch Insurance Company (Europe) Limited, AGE European Group Limited, ir kt., bylos Nr. 3K-3-64/2010, 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija v.

Belgijos įmonė „Hydro Soil Services NV“; Belgijos įmonė „HAECON“, Belgijos įmonė „SECO“ Technical ControlBureau for Construction, Belgijos draudimo kompanija „FORTIS AG“, bylos Nr. 3K-3-62/2007).Tokios pat pozicijos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi ir naujausioje savo formuojamoje praktikoje, kur įtvirtinta kontinentinės teisės valstybėse visuotinai pripažįstama arbitražo teisė spręsti dėl savo kompetencijos, taip pat arbitražinio susitarimo galiojimo klausimus (kompetencijos-kompetencijos doktrina).

Taigi, kompetencijos-kompetencijos doktrina arbitražo teismui suteikia galimybę spręsti dėl savo kompetencijos, o arbitražinės iÅ¡lygos autonomiÅ¡kumas reiÅ¡kia, kad arbitražo teismui pagal savo kompetencijÄ nusprendus, kad sutartis, kurioje įtvirtinta arbitražinė iÅ¡lyga, yra niekinė, arbitražinė iÅ¡lyga yra iÅ¡saugoma, nes dėl pagrindinės sutarties negaliojimo ji automatiÅ¡kai nėra pripažįstama negaliojančia, o arbitražo teismas nepraranda jurisdikcijos (C.byla Nr. 3K-3-431/2013).Teismas primena, kad Komercinio arbitražo įstatymo 12 str. 1 d. nustato jog visi ginčai gali bÅ«ti sprendžiami arbitraže, iÅ¡skyrus Å¡iame straipsnyje nustatytas iÅ¡imtis.

Vadovaujanti nurodyta teisės norma arbitražas negali spręsti ginčų nagrinėtinų administracinių bylų teisena, ir nagrinėti bylų, kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai; arbitražui negali bÅ«ti perduoti ginčai, kylantys iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos; arbitražui negali bÅ«ti perduoti ginčai, kylantys iÅ¡ darbo ir vartojimo sutarčių, iÅ¡skyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas (KAÄ® 12 str. 2 d.); arbitražui negali bÅ«ti perduoti ginčai, jeigu viena iÅ¡ Å¡alių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, iÅ¡skyrus Lietuvos bankÄ jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas iÅ¡ankstinis Å¡ios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas (KAÄ® 12 str. 3 d.).Akivaizdu, kad Å¡iuo atveju tarp Å¡alių kilęs ginčas nepatenka nei į vienÄ iÅ¡imtį, kada arbitražinis susitarimas negali bÅ«ti sudarytas, todėl visi Å¡alių ginčai dėl Sutarties Nr. 203342 sudarymo, vykdymo, galiojimo, nutraukimo ir kt. privalo bÅ«ti sprendžiami tik arbitražo teisme pagal galiojantį Å¡alių sudarytÄ arbitražinį susitarimÄ .

Dėl procesinės bylos baigties. CPK 296 str. 1 d. 9 p. nurodyta, kad teismas pareiÅ¡kimÄ paliekÄ nenagrinėtÄ , jeigu iÅ¡kėlus bylÄ paaiÅ¡kėja, kad Å¡alys yra tarpusavyje sudariusios sutartį perduoti tÄ ginÄÄ spręsti arbitražui, arba jeigu bylos nagrinėjimo metu Å¡alys susitaria perduoti ginÄÄ spręsti arbitražui.Å ios bylos aplinkybės ir jos procesinė padėtis sÄ lygoja CPK 296 str. 1 d. 9 p. taikymÄ , todėl nutartyje iÅ¡analizuotoms sÄ lygoms ir aplinkybėms ieÅ¡kovo UAB „NS Trading“ ieÅ¡kinys atsakovui Suomijos įmonei „Jomet Oy“ dėl įpareigojimo natÅ«ra įvykdyti sutartinę prievolę, sandorio pripažinimo niekiniu ir žalos atlyginimo, paliktinas nenagrinėtu.

Teismo nuomone, tokio procesinio sprendimo (nutarties palikti pareiÅ¡kimÄ nenagrinėtu) priėmimui neprieÅ¡tarauja faktas, kad Å¡ioje byloje jau buvo priimtas Sprendimas už akių, tai yra galutinis teismo procesinis, nes Å¡is sprendimas teismo nutartimi yra panaikintas ir byla nagrinėjama iÅ¡ esmės ir iÅ¡ naujo. Be to, Sprendimas už akių pagal teisės teorijÄ ir praktikÄ nelaikytinas klasikine teisingumo įgyvendinimo forma, nes jam nėra keliamas tikslas nustatyti byloje materialiÄ jÄ tiesÄ . Å is teisės institutas reiÅ¡kia procesinės padėties, kai viena proceso Å¡alis be pateisinamos priežasties nepalaiko savo reikalavimo arba neteikia atsiliepimų (atsikirtimų) iÅ¡eitį ir įvertinimÄ .Kadangi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas paliekamas nenagrinėtu, teismas kitų Å¡alių keliamų procesinio, teisės taikymo ir faktinio pobÅ«džio reikalavimų, t. y. bylos esmės taip pat nenagrinėja. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pagal CPK 87 str. 1 d. 3 p. sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiÅ¡kimu grÄ Å¾inami, kai atsisakoma priimti ieÅ¡kinį, praÅ¡ymÄ ir skundÄ arba kai Å¡ie grÄ Å¾inami be sprendimo, o pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 8 punktÄ â€“ kitais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl ieÅ¡kovo kaltės. Dėl to ieÅ¡kovui UAB „NS Trading“ grÄ Å¾intinas 18200 Lt sumokėtas žyminis mokestis už ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ dėl įpareigojimo natÅ«ra įvykdyti sutartinę prievolę, sandorio pripažinimo niekiniu ir žalos atlyginimo, pagal 2011-10-18 mokėjimo nurodymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16, t. 1).

             Palikus ieÅ¡kinį nenagrinėtu iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos valstybei 98,63 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei 77,20 Lt bÅ«tinų (vertimo) iÅ¡laidų (CPK 88 str. 1 d. 3, 9 p., 93 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies, 9 punktu; 297 ir 298 , 286 straipsniais, teismas n u t a r i a : IeÅ¡kovo UAB „NS Trading“ (įmonės kodas 301694687, buveinė GabÅ¡ių kaimas, Raseinių raj., a. s. (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kinį atsakovui Suomijos įmonei „Jomet Oy“ (įmonės kodas 247.759, buveinė Lammintie 518, PL27 Fin-30101 Forssa, Suomija) dėl įpareigojimo natÅ«ra įvykdyti sutartinę prievolę, sandorio pripažinimo niekiniu ir žalos atlyginimo, palikti nenagrinėtu.Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „NS Trading“ (įmonės kodas 301694687, buveinė GabÅ¡ių kaimas, Raseinių raj., a. s. (duomenys neskelbtini)) 98,63Lt (devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus 63 ct) paÅ¡to iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 77,20 Lt (septyniasdeÅ¡imt septynis litus 20 ct) bÅ«tinų (vertimo) iÅ¡laidų.GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui UAB „NS Trading“ (įmonės kodas 301694687, buveinė GabÅ¡ių kaimas, Raseinių raj., a. s. (duomenys neskelbtini)) 18200 Lt (aÅ¡tuoniolika tÅ«kstančių du Å¡imtus litų) žyminio mokesčio, sumokėto 2011 m. spalio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartį žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo dalyje pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.Å i nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiama paduodant atskirÄ jį skundÄ Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ .                             Teisėjas                                                                      Vytautas Kursevičius