a02e40e2-7ab2-4b8b-8e50-daef704a78de · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-880-634/2013Proceso Nr. 4-69-3-03403-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 41.1.; 79.1 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugpjūčio 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo A. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. nutarimo A. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje ir n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. nutarimu A. Ž. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 50 str., ir nubaustas 500 Lt bauda, už tai, kad jis 2013 m. kovo 4 d. laikotarpyje nuo 17.15 val. iki 18.45 val. (duomenys neskelbtini) esančiame prekybos centre „Maxima“, iÅ¡ daiktų saugojimo spintelės pagrobė J. M. J. maiÅ¡elį su asmeniniais daiktais ir dokumentais, kurių vertė 29 Lt ir tokiais savo veiksmais įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimÄ .A.

Ž. skundžia Kauno apylinkės teismo nutarimÄ , praÅ¡o jį panaikinti kaip nepagrįstÄ . Skunde nurodė, jog teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo R. Č. parodymais, nes jis teisme melavo. Liudytojas gerai pažįsta jį ir jo sugyventinę R. K., nes anksčiau liudytojas jau buvo nepagrįstai apkaltinęs jo sugyventinę vagyste. Jis, siekdamas apginti nekaltÄ sugyventinę, kreipėsi į apsaugos virÅ¡ininkÄ , internete pavieÅ¡ino informacijÄ apie R. Č. Å¡meižtÄ , todėl teisėjos argumentai, kad jų ir liudytojo niekas nesieja, nepagrįsti.

Liudytoja J. M. J., duodama savo parodymus minėjo, jog dėl įvykio yra ir jos kaltė, nes ji nepažiÅ«rėjo, neįsitikino, ar užrakino daiktų saugojimo spintelę, minėjo, jog nuostolio nepatyrė, pretenzijų neturi, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Jis iÅ¡ karto maiÅ¡elio su J. M. J. daiktais apsaugai neatidavė, nes dėl ligos jis turėjo nueiti į tualetÄ , tai ir padarė, o pavogti jos daiktų tikrai neketino. PrieÅ¡ingai nei teigė liudytojas R. Č., su daiktais iÅ¡ prekybos centro į laukÄ jis nebuvo išėjęs. Teisėja netinkamai vertino jo parodymus ir prisipažinimÄ , duotÄ sulaikymo metu, nes neatsižvelgė į tai, jog jis parÄ laiko buvo sulaikytas, jam nebuvo leista pasikeisti higieninio žiedelio, kad rÅ«gÅ¡tys jam nedegintų Å¡ono, jam nedavė valgyti kas keturias valandas, kai jį apklausė, buvo be miego ir iÅ¡vargintas skausmo, tokiu bÅ«du buvo pasinaudota jo bejėgiÅ¡ka padėtimi, be to apklausa vyko be jo advokatės. Savo iÅ¡vadoms pagrįsti teisėja net neiÅ¡sireikalavo vaizdo įraÅ¡o, kuris patvirtintų, jog jis iÅ¡ prekybos centro nebuvo išėjęs, jį R.

Č. sulaikė koridoriuje prie spintelių. Be to teisėja už tÄ patį pažeidimÄ jį nubaudė du kartus, jis jau atliko areÅ¡to bausmę, todėl bauda už tÄ patį pažeidimÄ nebegalėjo bÅ«ti paskirta. Teisėja nesivadovavo įstatymais, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, nesilaikė BPK 20 str. 3, 5 p., reikalavimų bei galiojančios teisminės praktikos, pažeidė Konvencijos Protokolo 4 straipsnį, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl jos nutarimas turi bÅ«ti panaikintas.Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ negautas.A.

Ž. apeliacinis skundas netenkinamas.ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡ Å¡ios teisės normos darytina iÅ¡vada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik dėl byloje surinktų įrodymų visumos, o ne atskirų įrodymų. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. A. Ž. savo kaltę neigia, nurodo, jog neketino vogti J. M. J. daiktų, juos tik pasaugojimui kartu su savo daiktais padėjo į kitÄ spintelę ir užrakino, vėliau ruošėsi juos perduoti saugos tarnybai, su daiktais jis į laukÄ nebuvo išėjęs, o liudytojas R.

Č., tvirtindamas kitaip, meluoja.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai A. Ž. pripažino padarius ATPK 50 str. numatytÄ pažeidimÄ . A. Ž. kaltė visiÅ¡kai įrodyta bylos duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l.2), nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dalyje (b.l.4-5), UAB „Maxima LT“ vyr. apsaugos darbuotojo paaiÅ¡kinimu (b.l.7), įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu (b.l.8-9), liudytojų R.

Č., J. M. J. apklausos protokolais (b.l.10-15), įtariamojo A. Ž. apklausos protokolu (b.l.15), liudytojų J. M. J., R. Č. parodymais, duotais pirmos instancijos teisme (b.l.61-62, 79-81), ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančia vaizdo medžiaga. Apygardos teismas sprendžia, jog Å¡ių įrodymų pakanka priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ . Å ių įrodymų visuma patvirtina, jog A. Ž. 2013-03-04, apie 17.15 val. prekybos centre „Maxima“, iÅ¡ daiktų saugojimo spintelės pagrobė J.

M. J. maiÅ¡elį su asmeniniais daiktais ir dokumentais, kurių vertė 29 Lt. Nors skundo autorius teigia, kad liudytojas R. Č. melavo, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo R. Č. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmos instancijos teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ . Jo parodymai aiÅ¡kÅ«s ir nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams. Tai, jog tarp A. Ž. ir R. Č. prieÅ¡ tai galimai buvo įvykęs konfliktas, dėl ko A.

Ž. kreipėsi į apsaugos virÅ¡ininkÄ dėl Å¡meižto, nesuteikia pagrindo teigti, kad R. Č., duodamas parodymus, melavo ir taip siekia nepagrįstai apkaltinti A. Ž. pažeidimo padarymu. Pažymėtina, kad R. Č. parodymus objektyviai patvirtina prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridėtas vaizdo įraÅ¡as, kuris, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, buvo peržiÅ«rėtas pirmos instancijos teisme nagrinėjant pažeidimo bylÄ (ATP b.l. 80-81). IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o akivaizdu, kad A. Ž. iÅ¡siėmė svetimÄ maiÅ¡elį iÅ¡ saugojimo spintelės ir kartu su savo daiktais įsidėjo į kitÄ spintelę, jÄ užrakino ir nuėjo į parduotuvę.

Grįžęs iÅ¡ prekybos salės, pasiėmė iÅ¡ spintelės abu maiÅ¡elius ir išėjo į laukÄ per kairįjį išėjimÄ (ikiteisminio tyrimo b.l. 18-20, vaizdo įraÅ¡o laikas 1:17:19), vėliau buvo parvestas į patalpas apsaugos darbuotojo per deÅ¡inįjį išėjimÄ (vaizdo įraÅ¡o laikas 1:17:24-1:17:58. VisiÅ¡kai nepagrįsti apelianto argumentai, jog dėl pažeidimo yra ir M. J. J. kaltės, nes ji neužrakino spintelės - J. M. J. jokių prieÅ¡ingų teisei veiksmų neatliko, o A.

Ž., pamatęs paliktus daiktus, turėjo galimybę iÅ¡ karto juos perduoti apsaugos darbuotojams ir tai negali bÅ«ti pateisinama poreikiu nueiti į tualetÄ . Taigi nekyla abejonių, jog A. Ž. tyčia pagrobė svetimus daiktus.Apelianto argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino pavogęs svetimus daiktus tik dėl to, jog tuo metu buvo iÅ¡vargintas skausmo, trÅ«ko miego, jam nedavė maisto kas keturias valandas, neleido pasikeisti higieninio žiedo, o apklausos metu nedalyvavo advokatas, laikytini tik jo gynybine versija siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Byloje nėra įrodymų, jog apklausiant A.

Ž. buvo pažeistos jo teisės. IÅ¡ įtariamojo apklausos protokolo matyti, jog jis pripažino savo kaltę, nuoÅ¡irdžiai galėjosi, protokolÄ perskaitė ir pasirašė. Apklausos metu jokių nusiskundimų, pretenzijų nenurodė, praÅ¡ymo į apklausÄ iÅ¡kviesti advokatÄ neiÅ¡reiÅ¡kė. Nepagrįsti skundo argumentai, kad jam už tÄ patį pažeidimÄ jau buvo pritaikyta atsakomybė - areÅ¡tas, todėl antrÄ kartÄ jis negali bÅ«ti baudžiamas. A. Ž. buvo sulaikytas BPK 140 str. pagrindu, įtariant jį padarius nusikalstamÄ veikÄ , taigi jam buvo taikyta įstatyme numatyta procesinė prievartos priemonė ir tai nelaikytina areÅ¡to bausme.

Juo labiau, kad asmens sulaikymas, negali bÅ«ti traktuojamas kaip atsakomybės pritaikymas pagal ATPK.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, įvertinus byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. Ž. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ATPK 50 str. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ . Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teisingumo ir protingumo principais ir teisine sÄ mone įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , todėl pirmos instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Pažymėtina, jog įrodymų administracinės teisės pažeidimų bylose sÄ voka yra apibÅ«dinta ATPK 256 str., todėl nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas yra taikomas bÅ«tent Å¡is straipsnis, o ne BPK 20 str., todėl teigti, kad buvo pažeistas BPK 20 str., nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, n u t a r i a : A. Ž. skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                        Giedrius Endriukaitis