Legislator Case Law & Legislation
a02bff02-cd34-41ba-88c0-1a5fcd5e378d AI generated

a02bff02-cd34-41ba-88c0-1a5fcd5e378d · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number a02bff02-cd34-41ba-88c0-1a5fcd5e378d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Paciento rizikos veiksniai: vyresnis amžius; jau esantis kognityvinis (pažinimo) sutrikimas, ankstesnis delyro epizodas; gretutinės ligos ar būklės (hipoksemiia. kepenų ar inkstu nepakankamumas; infekcinės ligos; metaboliniai sutrikimai; dehidratacija; nudegimas; AIDS; pooperacinis periodas);

Legislator headnote

AI generated

a02bff02-cd34-41ba-88c0-1a5fcd5e378d · Lietuvos apeliacinis teismas: Dažniausiai galvos smegenų kraujagyslių pažeidimai, sukeliantys (duomenys neskelbtini), yra aterosklerozė, hipertoninė liga, rečiau – obliteruojantis trombangitas. Kaip matyti, (duomenys neskelbtini) sukelia visai kitos, su fiziniu poveikiu į galvos sritį iÅ¡ esmės nesusijusios priežastys, tarp kurių ir Alzheimerio liga, ir kraujagyslių pažeidimai, kuriuos taip pat gali sukelti ir neretai sukelia nuolatinis alkoholio vartojimas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis V. Ž. alkoholį kiekvienÄ dienÄ vartoja daugiau kaip dvideÅ¡imt metų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-14-307/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60033-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.1.2.3, 2.4.6.2.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 23 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės, Viginto Višinskio, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui, gynėjui advokatui Donatui Lengvinui, nuteistajam Ž.

Ž., ekspertams M. J., J. R., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Ž. Ž. gynėjo advokato Donato Lengvino apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ laisvės atėmimo bausme Å¡eÅ¡eriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

IÅ¡ Ž. Ž. Valstybinei ligonių kasai priteista 4 804 Eur (keturi tÅ«kstančiai aÅ¡tuoni Å¡imtai keturi eurai). Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. Ž. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ už tai, kad sužalojo savo artimÄ giminaitį, t. y. 2018 m. gruodžio 20 d. apie 12.30 val., pirties pastate, esančiame Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu ne mažiau kaip keturis kartus smÅ«giavo kumščiu ir spyrė tėvui V.

Ž. į galvÄ , padarydamas kairio antakio ir kairės ausies kauÅ¡elio muÅ¡tines žaizdas, kairės veido pusės poodinę minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvÄ akiduobės, smilkinio ir skruosto srityje, kairio smilkinkaulio ir virÅ¡utinio žandikaulio kairiojo ančio sienelių lūžimus, kraujo iÅ¡siliejimÄ virÅ¡ kietojo smegenų dangalo kairiajame smilkinyje, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ ir abiejų ausų bÅ«gnelių plyÅ¡imus. Taip V. Ž. padarytų galvos sužalojimų visuma sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniame skunde nuteistojo Ž. Ž. gynėjas advokatas Donatas Lengvinas praÅ¡o: 2.1. Apeliaciniame procese atlikti įrodymų tyrimÄ , paskirti teismo psichiatrinę, medicinos ekspertizę, pavedant ekspertams atsakyti į klausimus: 2.1.1. Kokios fizinės ir psichinės sveikatos bÅ«klės iki įvykio, už kurį nuteistas Ž. Ž., buvo nukentėjusysis V. Ž., ir kokiÄ Ä¯takÄ jo sveikatos bÅ«klei galėjo turėti nuolatinis, daugiau kaip 20 metų trunkantis alkoholio vartojimas? 2.1.2.

Kokie veiksniai sÄ lygojo V. Ž. diagnozuotÄ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iÅ¡sivystymÄ , t. y. ar tai tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję, su Ž. Ž. suduotais keturiais smÅ«giais kumščiu į galvÄ nukentėjusiajam V. Ž., ar vis dėlto, tai susiję su paties V. Ž. netinkamu gyvenimo bÅ«du, priklausomybe nuo alkoholio ir (duomenys neskelbtini) nepakankamumu? 2.1.3. Kokios trukmės yra nustatyti sveikatos sutrikimai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t y. ar jie laikino pobÅ«džio ar trunkantys ligÄ laikÄ ? 2.1.4.

Koks sveikatos sutrikdymo mastas padarytas V. Ž. dėl 2018 m. gruodžio 20 d. apie 12.30 val. Ž. Ž. suduotų keturių smÅ«gių į galvÄ ? 2.2. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ nuteistajam Ž. Ž. ir iki bylos nagrinėjimo pabaigos apeliacinės instancijos teisme, paskirti Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę – intensyviÄ priežiÅ«rÄ , namų areÅ¡tÄ , užstatÄ , dokumentų paėmimÄ ar bet kuriÄ kitÄ ar kelias tarpusavyje susijusias kardomÄ sias priemones. 2.3.

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendį ir paskirti nuteistajam Ž. Ž. Å¡velnesnę bausmę nei nustatyta baudžiamojo kodekso sankcijoje. 2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skirdamas itin griežtÄ bausmę pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ nuteistajam Ž. Ž., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pasekmes – nukentėjusiojo V. Ž. sveikatos bÅ«klė yra labai sunki, jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Tačiau apeliantas atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) gali sukelti tiek pirminis smegenų pažeidimas, tiek sisteminės ligos poveikis centrinei nervų sistemai.

Jį gali sukelti vienu metu veikiantys bent keli rizikos veiksniai:

1) Paciento rizikos veiksniai: vyresnis amžius; jau esantis kognityvinis (pažinimo) sutrikimas, ankstesnis delyro epizodas; gretutinės ligos ar būklės (hipoksemiia. kepenų ar inkstu nepakankamumas; infekcinės ligos; metaboliniai sutrikimai; dehidratacija; nudegimas; AIDS; pooperacinis periodas);

2) Medikamentiniai rizikos veiksniai: polifarmakoterapija; priklausomybė nuo alkoholio ar vaistu; specifinės vaistų grupės (benzodiazepinai, anticholinerginiai vaistai, narkotiniai preparatai);

3) Aplinkos veiksniai: hipertermija ar hipotermija; imobilizacija; socialinė izoliacija; nauja (pakitusi) aplinka; stresas. Apeliantas taip pat nurodo, kad (duomenys neskelbtini) gali sukelti daugybė priežasčių: intoksikacija, folio rūgšties, vitamino B12 deficitas, neurosifihs, Parkmsono liga ir kt. Dažniausia (duomenys neskelbtini) priežastis yra Alzheimerio liga, kuri dėl sudėtingos diagnostikos Lietuvoje dar ne visada tiksliai diagnozuojama. Antra, pagal dažnį (duomenys neskelbtini) priežastis – kraujagyslinė demencija.

Dažniausiai galvos smegenų kraujagyslių pažeidimai, sukeliantys (duomenys neskelbtini), yra aterosklerozė, hipertoninė liga, rečiau – obliteruojantis trombangitas. Kaip matyti, (duomenys neskelbtini) sukelia visai kitos, su fiziniu poveikiu į galvos sritį iÅ¡ esmės nesusijusios priežastys, tarp kurių ir Alzheimerio liga, ir kraujagyslių pažeidimai, kuriuos taip pat gali sukelti ir neretai sukelia nuolatinis alkoholio vartojimas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis V. Ž. alkoholį kiekvienÄ dienÄ vartoja daugiau kaip dvideÅ¡imt metų.

Ä®vykio metu, iÅ¡tyrus nukentėjusiojo kraujÄ , jame nustatyta 3,99 promilės etilo alkoholio, t. y. apsinuodijimas alkoholiu. Apelianto vertinimu, dėl Å¡ių priežasčių, siekiant nustatyti realų (duomenys neskelbtini), kaip medicininės diagnozės atsiradimÄ , buvo ir yra bÅ«tina iÅ¡tirti nukentėjusiojo V. Ž. sveikatos bÅ«klę, kepenų ir inkstų funkcijas, kurių veiklai nuolatinis alkoholio vartojimas turi didžiulę neigiamÄ Ä¯takÄ . Juo labiau kad nagrinėjamu atveju nėra aiÅ¡ku ar (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam sukėlė nusikalstami Ž.

Ž. veiksmai, ar Å¡ie sutrikimai jau egzistavo dėl pirmiau nurodytų rizikos veiksnių. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui buvo žinomi duomenys apie V. Ž. netinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ (nuolatinį alkoholio vartojimÄ ) ir dėl to kylančius sveikatos rizikos veiksnius, tačiau Å¡is teismas nesiėmė jokių priemonių nustatyti nukentėjusiajam kilusių sveikatos sutrikimo padarinių kilmės ir priežastinio ryÅ¡io su Ž. Ž. atliktais neteisėtais veiksmais.

Apelianto nuomone, Å¡ioje byloje buvo bÅ«tina skirti teismo psichiatrinę, medicinos ekspertizę siekiant nustatyti, kokie veiksniai sÄ lygojo V. Ž. diagnozuotÄ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iÅ¡sivystymÄ , ar jie tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su Ž. Ž. atliktais neteisėtais veiksmais, ar Å¡ie sveikatos sutrikimai ilgalaikiai ar laikini. Apelianto nuomone, Å¡ių aplinkybių nustatymas turi esminę reikÅ¡mę tiek nusikalstamos veikos kvalifikavimui, tiek ir sprendžiant klausimÄ dėl bausmės parinkimo ir skyrimo baudžiamojon atsakomybėn patrauktam Ž.

Ž.. 2.5. Nesutikdamas su nuteistajam Ž. Ž. paskirta bausme apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl bausmės parinkimo ir skyrimo nuteistajam, tik formaliai vertino bylos faktines aplinkybes, nepakankamai analizavo nuteistojo asmenybę, sureikÅ¡mindamas vien neigiamus jo asmenybės bruožus ir nepagrįstai neatsižvelgdamas į nuteistÄ jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, netyrė paties nukentėjusiojo elgesio, nesigilino į aplinkybes, lėmusias nusikalstamų veiksmų padarymÄ .

Be to, nukentėjusiojo sveikatos bÅ«klę, po patirtų sužalojimų, teismas vertino atsietai nuo sveikatai žalingo pastarojo gyvenimo bÅ«do, kuris iÅ¡ esmės ir galėjo sÄ lygoti dabartinę jo sveikatos bÅ«klę. 2.6. Apeliantas neginčija nuteistojo Ž. Ž. veikos kvalifikacijos pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , tačiau pažymi, kad nuteistojo Ž. Ž. ir nukentėjusiojo V. Ž., iÅ¡skyrus tai, kad pastarasis yra biologinis Ž. Ž. tėvas, realiai nesiejo jokie Å¡eimos ar artimi ryÅ¡iai.

Nukentėjusysis V. Ž. niekada neaugino ir nesirÅ«pino sÅ«numi, nuteistuoju Ž. Ž.. Pastarasis, bÅ«damas dar visai vaikas augo pas giminaičius, o vėliau vaikų globos namuose (internate). Tuo metu V. Ž. piktnaudžiavo alkoholiu ir savo vaikų likimui buvo indiferentiÅ¡kas. Visa tai, neabejotinai turėjo neigiamÄ , traumuojantį poveikį vaiko, nuteistojo Ž. Ž. asmenybės ir psichologinių įgÅ«džių formavimuisi. IÅ¡ Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V.

Ž. buvo neterminuotai apribota tėvo valdžia sūnaus Ž. Ž. atžvilgiu, taigi, nuo to laiko jų nesiejo jokie šeimos ryšiai. Vėliau, Ž. Ž. sulaukus pilnametystės ir pradėjus uždirbti pinigų, tėvas V. Ž. pradėjo bendrauti su sūnumi, siekdamas gauti iš jo pinigų alkoholiui, dėl to kildavo konfliktai. Ž. Ž. ir V. Ž. santykiai buvo įtempti dar ir dėl to, kad nukentėjusysis nemokėjo bendro buto išlaikymui tenkančių išlaidų, nuolat erzindavo sūnų, provokuodavo, tyčiojosi iš jo.

Toks elgesys, augus vaikų globos namuose, Ž. Ž. nebuvo priimtinas, jis kaip asmenybė neturėjo nei tvirtų psichologinių, nei emocinių savybių, sprendžiant tokio pobÅ«džio konfliktus. NežiÅ«rint to, santykiai su nukentėjusiuoju niekada nebuvo artimi, jie kaip Å¡eima nebendravo. Apelianto nuomone, vertinant minėtas aplinkybes ne formaliai, bet realiai, matyti, kad nuteistojo Ž. Ž. nusikalstama veika nebuvo kėsintasi ir nebuvo pažeistos tokios konstitucinės vertybės, kaip artimos giminystės santykiai, Å¡eima ar tėvystė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 24 d. nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).

Šių aplinkybių parinkdamas ir skirdamas bausmę Ž. Ž. pirmosios instancijos teismas nevertino ir į jas neatsižvelgė, nors jos, apelianto vertinimu, neabejotinai turi esminę reikšmę parenkant ir skiriant bausmę nuteistajam. 2.7. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju apygardos teismas parinkdamas ir skirdamas bausmę nuteistajam iš esmės netinkamai taikė bausmės teisingumo ir bausmės individualizavimo principus, nes visiškai netyrė, neanalizavo ir neatsižvelgė į nuteistojo Ž.

Ž. asmenybę, jo socialinius ryÅ¡ius ir neigiamÄ , sunkios vaikystės sÄ lygotÄ gyvenimo patirtį. Apeliantas taip pat pažymi kad Ž. Ž. turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , augina du nepilnamečius vaikus. Jis yra įgijęs vidurinį iÅ¡silavinimÄ , anksčiau dirbo, darbovietėse buvo vertinamas itin teigiamai. Iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo nuteistasis buvo registruotas teritorinėje darbo biržoje. Å iuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutinka priimti jį į darbÄ pagal neterminuotÄ darbo sutartį.

Be to, jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylÄ nagrinėjant teisme, kaltę visiÅ¡kai pripažino, labai gailėjosi dėl to, kÄ padaręs, nurodė, kad daugiau alkoholio nebevartos. Tai reiÅ¡kia, kad Ž. Ž. supranta padaryto nusikaltimo pasekmes, suvokia ir sieks keisti netinkamÄ , iÅ¡ dalies ne nuo jo valios ir pastangų susiklosčiusį gyvenimo bÅ«dÄ . Pirmiau nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja Ž. Ž. asmenybę, įrodo jo socialinius ir Å¡eiminius ryÅ¡ius, įsipareigojimus ir rÅ«pestį Å¡eima, užimtumÄ bei realiÄ galimybę įsidarbinti ir tokiu bÅ«du atlyginti civiliniu ieÅ¡kiniu priteistÄ Å¾alÄ .

Apelianto nuomone, šios aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo Ž. Ž. asmenybę taip pat reikšmingos individualizuojant bausmę, tačiau pirmosios instancijos teismas jų netyrė, nenustatinėjo ir parinkdamas bei skirdamas bausmę nuteistajam į jas neatsižvelgė. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir netyrė aplinkybių, susijusių su nusikalstamos veikos padarymo priežastimis. Iš bylos duomenų matyti, kad konfliktas nusikalstamos veikos padarymo vietoje kilo dėl to, kad nukentėjusysis V.

Ž., jiems su nuteistuoju vartojant alkoholį ir žaidžiant kortomis, pastarÄ jį erzino, rodė nepadorius gestus („špygas“). Apelianto nuomone, bÅ«tent Å¡ie nukentėjusiojo veiksmai iÅ¡provokavo Ž. Ž. nusikalstamÄ elgesį. Å ios aplinkybės neÅ¡alina Ž. Ž. baudžiamosios atsakomybės, tačiau jos turėjo bÅ«ti įvertintos individualizuojant jam bausmę. 2.8. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama nuosprendžio dalimi, kuria Ž. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimÄ , nuspręsta pakeisti į suėmimÄ ir Ž.

Ž. suimti teisiamojo posėdžio salėję. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistajam pakeitus kardomÄ jÄ priemonę į suėmimÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nenurodė:

a) absoliučiai jokių suėmimo skyrimo pagrindų ir motyvų, kuriems esant kilo bÅ«tinybė pakeisti iki tol paskirtas kardomÄ sias priemones;

b) nenurodė faktinių aplinkybių ir motyvų, kuriais remiantis nebuvo skirtos Å¡velnesnės kardomosios priemonės siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Apelianto teigimu, apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmęs teismas pažeidė BPK 122 straipsnio 6 dalį ir BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, dėl to Å¡i nuosprendžio dalis neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi bÅ«ti panaikinta. Juo labiau kad Å¡ioje byloje nėra nė vieno iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose numatytų pagrindų suėmimui skirti.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , prokuroras prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Nuteistojo Ž. Ž. gynėjo advokato Donato Lengvino apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pažymėjo, jog instancinės teismų sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, jog būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus, ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors žemesnės instancijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas.

Å is teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimas teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ suponuoja tai, kad teismas turi teisingai nustatyti tikrÄ sias bylos aplinkybes, teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pažymima, kad aktyvaus teismo modelis reiÅ¡kia, jog teismas, nagrinėdamas bylÄ , neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad bÅ«tų nustatytos visos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos bylos aplinkybės (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, Nr. 2K-7-398/2013).

6. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Ž. Ž. pripažintas kaltu ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ nuteistas už tai, kad 2018 m. gruodžio 20 d. apie 12.30 val., pirties pastate, esančiame Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu ne mažiau kaip keturis kartus smÅ«giavo kumščiu ir spyrė tėvui V. Ž. į galvÄ , o nukentėjusiajam padarytų galvos sužalojimų visuma sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ 7.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta užduotis atlikti V. Ž. bei jo gydymo stacionare medicininių dokumentų tyrimÄ . Šį tyrimÄ atlikęs teismo medicinos ekspertas D. V. pateikė specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje remdamasis V. Ž. apžiÅ«ros ir VšĮ (duomenys neskelbtini) gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis konstatavo, kad V. Ž. nustatyti sužalojimai: kairio antakio ir kairės ausies kauÅ¡elio muÅ¡tinės žaizdos, kairės veido pusės poodinė-minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva akiduobės, smilkinio ir skruosto srityje, kairio smilkinkaulio ir virÅ¡utinio žandikaulio kairiojo ančio sienelių lūžimai, kraujo iÅ¡siliejimas virÅ¡ kietojo smegenų dangalo kairėje smilkininėje srityje, galvos smegenų sumuÅ¡imas ir abiejų ausų bÅ«gnelių plyÅ¡imai; sužalojimai padaryti buka jėga, galimai suduodant kumščiu ir spiriant;

V. Ž. galva sužalota trimis ar keturiais smÅ«giais; mažai tikėtina, kad V. Ž. galėjo susižaloti pats griÅ«damas, atsitrenkdamas į kietÄ pavirÅ¡ių ar bukus aplinkos daiktus, nors ir buvo girtas; V. Ž. padaryta galvos sužalojimų visuma sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ (t. 1, b. l. 77–78).

8. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjas pateikė teismo medicinos konsultacinę specialisto P. P. iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad V. Ž. nustatyti sužalojimai: galvos trauma pasireiÅ¡kusi žaizda kairio antakio srityje ir masyvia poodine kraujosruva kairės akies - skruosto srityje su kairio skruostikaulio, kairio virÅ¡utinio žandikaulio lūžiais, kraujosruva virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo kairėje smilkininėje srityje (nesukėlusi galvos smegenų suspaudimo reiÅ¡kinių); sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ , nes dėl veido kaulų lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 parų laikotarpiui; kompiuterinės tomografijos tyrimas patvirtina, kad V.

Ž. nebuvo galvos smegenų sumušimo, buvo neteisingai interpretuoti medicininiai įrašai ,,subkortikalai/paraventrikuliariai gausūs žemo tankio židiniai“, „kairėje momeninėje skiltyje du hipodensiniai židiniai iki 0,9 cm skersmens“, nes tai leukomaliacijos židiniai, galimai metabolinės kilmės dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo (t. 3, b. l. 34–40).

9. Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje ekspertas D. V. pateikęs specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), jÄ patvirtino, patikslino, jog iÅ¡vados 1 punkte nurodant ,,kairio smilkinkaulio“ buvo padaryta spausdinimo klaida, turėjo bÅ«ti nurodyta ,,kairio skruostikaulio ir virÅ¡utinio žandikaulio lūžimai“. Ekspertas paaiÅ¡kino, kad V. Ž. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris atsirado ne tik dėl galvos smegenų patirto sumuÅ¡imo. BÅ«tina įvertinti, kad nukentėjusysis ilgÄ laikÄ buvo pavojingoje gyvybei bÅ«klėje - cerebrinėje komoje, be to, sužalojimo pasekmės sukėlė didelio laipsnio neįgalumÄ .

Ekspertas paaiÅ¡kino ir tai, kad atlikdamas tyrimÄ neturėjo duomenų apie galutinę diagnozę. V. Ž. buvo gydomas iki sausio 29 d. ir galutinė diagnozė buvo papildyta , t. y. nukentėjusiajam nustatytas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) netiesiogiai rodo tai, kad buvo plyšę abiejų ausų bÅ«gneliai, kraujas abiejų ausų landose, susidariusi epidurinė hematoma, t. y. kraujo iÅ¡siliejimas tarp kietojo smegenų dangalo ir kaulo. Epidurinė hematoma dažniausiai susidaro po kaukolės lūžių, plyÅ¡us vidurinei smegenų dangalo arterijai ar jos aÅ¡akoms.

PeržiÅ«rėjus nukentėjusiajam atliktus kompiuterinės tomografijos tyrimus matosi (duomenys neskelbtini), lūžimo linijos. Taip pat ekspertas paaiÅ¡kino, jog nukentėjusiajam buvo nustatyti (duomenys neskelbtini), jie yra seni, galėjo bÅ«ti po buvusios galvos smegenų traumos, galėjo bÅ«ti ir toksinės metabolinės kilmės dėl alkoholizmo. Tačiau prieÅ¡ įvykį nukentėjusysis buvo darbingas, o po sužalojimo tapo neįgalus. Ekspertas nurodė ir tai, kad specialisto P. P. iÅ¡vadoje visas dėmesys skirtas ankstesniems pakitimams, bet nebuvo atsižvelgta į nukentėjusiojo bÅ«klę, į jo ilgalaikę cerebrinę komÄ .

Be to, nukentėjusįjį keletÄ kartų konsultavo psichiatrai, kurie nenurodė, jog nukentėjusiajam iÅ¡sivystė delirium tremens (baltoji karÅ¡tligė). Medicininiuose dokumentuose nurodoma, kad nustatytas trauminis, miÅ¡rus (duomenys neskelbtini), galimai dėl somatinės ligos. Ekspertas taip pat nurodė, kad dėl intensyvaus gydymo nukentėjusiojo bÅ«klė pagerėjo, tačiau jis vis tiek buvo priklausomas nuo kitų asmenų. Eksperto nuomone, bÅ«tina svarstyti kausimÄ , koks yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp nukentėjusiajam padarytų sužalojimų ir jo mirties, bÅ«tina nustatyti mirties priežastį.

Kadangi jo patirtas sužalojimas buvo sunkus, tikėtina, jog buvo tiesioginis priežastinis ryšys per komplikacijas. Ilgalaikis alkoholio vartojimas turėjo įtakos, bet tai buvo ne pagrindė mirties priežastis, pagrindinei mirties priežasčiai įtakos turėjo patirta trauma. Psichiniai susirgimai nukentėjusiajam išsivystė dėl patirtos traumos (t. 3, b. l. 130–137).

10. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos konsultacinę specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pateikęs specialistas P. P. jÄ patvirtino ir paaiÅ¡kino, jog po pirmos kompiuterinės tomografijos padaryta iÅ¡vada: ,,epidurinė hematoma kairėje, veido kaulo lūžimai kairėje“. Galvos sumuÅ¡imas nėra apraÅ¡ytas. Epidurinė kraujosruva reiÅ¡kia kraujo iÅ¡siliejimÄ virÅ¡ kietojo smegenų dangalo. Tiriamojo galvos nuotraukose matomas labai nedidelis kraujo iÅ¡siliejimas, bet tai nėra smegenų sumuÅ¡imas, tai yra epidurinė kraujosruva ir ji nedidėjo, nespaudė smegenų, todėl jos nereikėjo operuoti, o tai reiÅ¡kia, kad sužalojimas nėra sunkus.

Iš tomografinės nuotraukos matyti, kad plyšo abiejų ausų būgneliai. Nuotraukoje matomas kaukolės pamatas nuo vienos piramidės iki kitos, tačiau nėra matoma didelių sužalojimų. Galvos trauma nebuvo toliau gydoma, todėl nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiojo mirties priežastis susijusi su šia trauma. Specialistas teigė, kad buvo galvos sumušimas, tačiau nebuvo galvos smegenų sumušimo, buvo rasta tik maža kraujo srovelė, tačiau sunku įvardinti epidurinė ar subdurinė.

Ši kraujosruva neturėjo įtakos nukentėjusiojo psichiniams pakitimams. Taip pat specialistas teigė, jog tuo metu nukentėjusysis negavo alkoholio, todėl jam prasidėjo ,, (duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l. 130–137).

11. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi, siekdamas objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes, paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus tarp teismo medicinos specialisto iÅ¡vados bei apeliacinės instancijos teismui pateiktos konsultacinės iÅ¡vados dėl nukentėjusiajam V. Ž. padarytų kÅ«no sužalojimų pobÅ«džio, sveikatos sutrikdymo masto, taip pat esant duomenims, kad nukentėjusiajam V. Ž. papildomai diagnozuotas (duomenys neskelbtini), siekiant nustatyti ryšį tarp nukentėjusiajam V. Ž. padarytų sužalojimų bei veiksnių, sÄ lygojusių V. Ž. diagnozuotų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iÅ¡sivystymÄ ir mirties priežastis, paskyrė komisijinę teismo psichiatrijos - teismo medicinos ekspertizę.

12. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertai J. R. ir V. K. atlikę tyrimÄ pateikė ekspertizės aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pateikta iÅ¡vada: 2018 m. gruodžio 20 d. apie 12.30 val. V. Ž. buvo padaryti Å¡ie sužalojimai - kairio skruosto-smilkinio srities sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs muÅ¡tine žaizda kairio antakio iÅ¡oriniame gale, plačia poodine kraujosruva Å¡ioje srityje, daugybiniai Å¡ios srities veido kaulų lūžiai su pleiÅ¡takaulio lūžiu, nueinančiu į kaukolės vidurinę daubÄ , nežymios epidurinė ir subdurinė hematomos abiejų smilkininių skilčių srityse, ausų sumuÅ¡imai, pasireiÅ¡kę odos nubrozdinimas kairės ausies kauÅ¡elyje bei abiejų ausų bÅ«gnelių plyÅ¡imu, poodinė kraujosruva apatinio žandikaulio deÅ¡inio kampo srityje, kraujosruva pakauÅ¡io deÅ¡inės pusės minkÅ¡tuose audiniuose;

V. Ž. nustatyti galvos sužalojimai padaryti kietais bukiais daiktais, bÅ«dingi smÅ«gių sudavimui rankomis ar kojomis; V. Ž. galvos sužalojimai paaiÅ¡kinami ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais; V. Ž. patirti sužalojimai dėl kaukolės pamato lūžio atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ ; medicininių įrašų apie V. Ž. somatinę (fizinę) sveikatos bÅ«klę iki įvykio 2018 m. gruodžio 20 d. nepateikta, tačiau yra gydytojo psichiatro įraÅ¡as, kad iki įvykio tiriamasis ilgÄ laikÄ piktnaudžiavo alkoholiu;

V. Ž. mirtį sukėlė (duomenys neskelbtini). Tarp 2018 m. gruodžio 20 d. patirtų kūno sužalojimų ir V. Ž. mirties tiesioginio priežastinio ryšio nėra, kadangi po traumos atliktuose kompiuterinės tomografijos tyrimuose vyravo galvos smegenų ne trauminiai, bet lėtiniai degeneraciniai pakitimai, dėl kurių vėliau vystėsi atokesnės komplikacijos ir įvyko mirtis. Trauminiai galvos smegenų pakitimai buvo minimalūs ir nereikšmingi, greitai regresavo; remiantis gydytojų psichiatrų įrašais, V.

Ž. diagnozuoti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo mišrios kilmės, t. y. trauminės ir toksinės-alkoholinės. Tačiau, papildomai gydytojos radiologės konsultuoti galvos kompiuetrinės tomografijos tyrimai patvirtina, kad vyravo lėtiniai degeneraciniai galvos smegenų pakitimai, susidarė tikėtina dėl piktnaudžiavimo alkoholiu; (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turėjo įtakos tolimesnių komplikacijų vystymuisi, dėl kurių ir įvyko mirtis; lėtiniai pakitimai V.

Ž. galvos smegenyse galėjo atsirasti dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo (t. 3, b. l. 176–183).

13. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus ekspertai M. J. ir A. S. atlikę tyrimÄ pateikė teismo psichiatrijos ekspertizės aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame padarė iÅ¡vadÄ , kad V. Ž. nustatyti psichikos sutrikimai - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vertintini kaip sunkus sveikatos sutrikdymas („Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 6.9 punktas); V. Ž. anamnezėje fiksuotas gausus piktnaudžiavimas alkoholiu siekiantis priklausomybės alkoholiui sindromo požymius, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų apie kitokio pobÅ«džio psichikos sutrikimus iki 2018 m. gruodžio 20 d. patirtos galvos traumos;

V. Ž. po 2018 m. gruodžio 20 d. patirtos galvos traumos iÅ¡sivystė sunkus psichikos sutrikimas keliantis grėsmę jo gyvybei - (duomenys neskelbtini), kuris užsitęsė ir įgavo svyruojančiÄ eigÄ bei turėjo tiesioginę įtakÄ iÅ¡sivystyti jo mirtį sukėlusiems somatiniams sutrikimams nustatytiems teismo medicinos ekspertų; V. Ž. nustatytų sunkių psichikos sutrikimų - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sergant kitomis ligomis patogeneze laikytini trauminiai galvos smegenų pažeidimai kurie nebÅ«tinai vizualizuojasi instrumentiniuose tyrimuose (galvos smegenų kompiuterinės tomografijos ir kt.);

V. Ž. nustatyti sunkÅ«s psichikos sutrikimai sietini su trauminiais galvos smegenų pakitimais. (duomenys neskelbtini) dažniausiai yra laikino pobÅ«džio psichikos sutrikimas, tačiau tais atvejais kuomet jį sukelia ir tęsiasi jį sukėlusi somatinė priežastis (tame tarpe ir trauminiai galvos smegenų pokyčiai), jis gali užsitęsti įgaudamas svyruojančiÄ eigÄ . (duomenys neskelbtini) yra lėtinis psichikos sutrikimas, kuriam bÅ«dinga progresuojanti (blogėjanti) eiga (t. 3, b. l. 186–191).

14. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas teismo psichiatrijos ekspertas M. J. patvirtino pateiktÄ iÅ¡vadÄ . Ekspertas paaiÅ¡kino, jog nukentėjusiojo patirti sužalojimai ir mirtis siejami tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu. Darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ ekspertas vertino sutrikimų vystymÄ si tiek laiko, tiek simptomų iÅ¡sivystymo atžvilgiu. Nebuvo pateikta jokių duomenų apie iki patirto smurto buvusius sunkius kognityvinius sutrikimus, tuo tarpu po įvykio V. Ž. iÅ¡ karto pasireiÅ¡kė sunkÅ«s sutrikimai - (duomenys neskelbtini), kuris sukelia somatinius sutrikimus, o užsitęsęs iÅ¡sekina žmogaus funkcijas, todėl, eksperto nuomone, Å¡iuo atveju yra neabejotinas ryÅ¡ys tarp teismo medikų nustatytos mirties priežasties ir tarp simptomų, bÅ«dingų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini).

Å iuo atveju mediciniÅ¡kai viskas susieta tiesioginiu priežastiniu pasekminiu ryÅ¡iu. Ekspertas paaiÅ¡kino medicininio termino ,, (duomenys neskelbtini)“ reikÅ¡mę - (duomenys neskelbtini) gali bÅ«ti įvairų kilmių, tam tikros kilmės yra numatytos klasifikacijoje, tačiau visos kilmės, kurios nėra numatytos, vertinamos kaip ,, (duomenys neskelbtini)“. Darydamas iÅ¡vadÄ , kad buvo nustatyti trauminiai pažeidimai, kurie įtakojo mirtį, ekspertas rėmėsi ne instrumentiniais tyrimais, nes psichiatriniu požiÅ«riu instrumentiniai tyrimai nėra pakankamai jautrÅ«s ir dažnai nekoreliuoja su simptomatika, todėl buvo nustatinėjama kliniÅ¡kai, iÅ¡ klinikinių požymių, sutrikimų, buvo vertinama anamnezė, medicininiuose dokumentuose fiksuoti simptomai.

Psichiatrijoje remiamasi diagnostika. Medicininiuose dokumentuose buvo nurodoma apie sunkius, grubius psichikos sutrikimus, ir vertinant anamnezę, kur užfiksuota, kad Å¡ie sutrikimai atsirado staiga po patirtos traumos, todėl nebuvo kitos priežasties, kaip galimybės jiems iÅ¡sivystyti. Buvo duomenys apie priklausomybę nuo alkoholio, tačiau nebuvo duomenų apie ,,blogÄ kognityvÄ â€œ, o jis atsirado staiga po traumos, todėl vienintelis medicininis paaiÅ¡kinimas, kad psichikos sutrikimai atsirado minėto kognityvo pasėkoje.

SunkÅ«s nukentėjusiojo psichikos sutrikimai atsirado bÅ«tent po patirtos fizinės traumos. Ekspertas paaiÅ¡kino ir tai, kad instrumentiniai tyrimai nerodo pažeidimų, esančių tam tikrame lygmenyje, pvz. tarp nervinių lÄ stelių jungčių. Kompiuterinės tomografijos tyrimai nėra pagrindinis duomenų Å¡altinis darant iÅ¡vadas apie psichikos bÅ«klę, nes tokie tyrimai nėra pakankamai informatyvÅ«s. Ekspertas paaiÅ¡kino, jog medicinine prasme nėra prieÅ¡taravimo tarp teismo medicinos ekspertų teiginio, jog tarp patirtų kÅ«no sužalojimų ir V.

Ž. mirties nėra tiesioginio priežastinio ryÅ¡io, nes teismo psichiatrijos tyrimÄ atlikę ekspertai priežastinį ryšį nustatė per psichikos sutrikimus, nes esant užsitęsusiam (duomenys neskelbtini) bÅ«tent taip vystosi žmogaus iÅ¡sekimas. Ekspertams nebuvo pateikta medicininių dokumentų, kad iki sužalojimo V. Ž. bÅ«tų buvęs sunkaus kognityvinio sutrikimo bÅ«senoje, o jo gyvenimo bÅ«das tai tik patvirtina. Tačiau po patirtos traumos nukentėjusysis nebegalėjo savarankiÅ¡kai gyventi, taip pat ir girtauti.

Jam pasireiÅ¡kė ir vis pasikartodavo psichoziniai sutrikimai – (duomenys neskelbtini) simptomatika, o tai rodo sunkiÄ galvos smegenų bÅ«klę. Å ie sutrikimai po traumos nukentėjusįjį gydant stacionare nebuvo reikÅ¡mingai pagerėję, pakankamo efekto simtomatikai nebuvo pasiekta. Nukentėjusiojo bÅ«klė iÅ¡liko bloga, pasikartodavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei orientacijos sutrikimai, o tai yra sÄ monės sutrikimai. Tokia bÅ«klė pavojinga gyvybei. Dažnai pasitaiko, kad tokia psichikos bÅ«klė iÅ¡sivysto į somatinę bÅ«klę.

Šiuo atveju nukentėjusysis jau patekęs į ligoninę nevalgė ir negėrė, tačiau vienintelė to priežastis – itin bloga psichikos būklė, todėl ir atsiranda tiesioginis priežastinis pasekminis ryšys organizmo žūčiai. Ekspertas taip pat paaiškino, jog alkoholinės abstinencijos (duomenys neskelbtini) tikimybė atmesta, nes (duomenys neskelbtini) būdinga kitokia klinikinė eiga. Jeigu nukentėjusysis iki patirtos traumos būtų sirgęs kognityviniu sutrikimu, kuriuo susirgo po traumos, jis nebūtų sugebėjęs vienas gyventi, juo labiau girtauti.

Somatinės patologijos eiga, kuri vystosi esant (duomenys neskelbtini) būklei, tokia, kad išsenka žmogaus organizmas, organizmo funkcijos, to pasėkoje atsiranda galimybė lengvai prasidėti infekcijai ir tai dažnai būna mirties priežastis. Tokiu atveju išsenka žmogaus gyvybinės funkcijos, blogėja somatinė būklė. Akivaizdu, kad dėl psichikos būklės V. Ž. negalėjo nei maitintis, nei vartoti skysčių, to pasėkoje vystėsi somatiniai sutrikimai ir vystėsi bendras išsekimas, tuomet prasidėjo bakterinė infekcija.

Aplinkybė, jog prieÅ¡ patiriant fizinę traumÄ nukentėjusysis su nuteistuoju žaidė kortomis, rodo, jog jis logiÅ¡kai mÄ stė, ir tai tik patvirtina teismo psichiatrijos ekspertizės akto iÅ¡vadas, nes patyręs traumÄ nukentėjusysis jau nesugebėjo ne tik daryti loginių sprendimų, bet nebesugebėjo savarankiÅ¡kai funkcionuoti. Jis iÅ¡ gydymo įstaigos nebuvo iÅ¡leistas gyventi savarankiÅ¡kai. Nors nukentėjusysis ilgÄ laikÄ piktnaudžiavo alkoholiu, buvo iÅ¡skirta konkreti ir pagrindinė priežastis atsirasti nustatytiems psichikos sutrikimams.

Å iuo atveju ne patys sužalojimai sukėlė mirtį, tačiau jie sukėlė psichikos sutrikimus, kurie lėmė tokiÄ nukentėjusiojo medicininę bÅ«klę dėl kurios įvyko mirtis. Galvos smegenų pakitimai atsirado po patirtos traumos ir dėl to iÅ¡sivystė psichikos sutrikimai. Å iuo atveju esminis faktorius buvo pokyčiai galvos smegenyse, tai aksoniniai, tarpsinapsiniai, mediatoriniai pažeidimai, kurių instrumentiniais tyrimai neįmanoma nustatyti, tačiau jie nustatomi per klinikinius požymius, simptomus.

15. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas J. R. patvirtino pateiktÄ iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kino, jog tarp įvykio metu V. Ž. patirtų sužalojimų ir jo mirties nėra tiesioginio priežastinio ryÅ¡io. Medicininiuose dokumentuose nurodyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Ekspertas nurodė, kad atliekant tyrimÄ buvo papildomai aiÅ¡kinamasi, ar nukentėjusysis buvo patyręs galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , ar yra kaukolės pamato lūžiai ir paaiÅ¡kėjo, kad nukentėjusiojo galvos smegenyse kraujosruvų požymių nėra, yra tik nedideli kraujo iÅ¡siliejimai po ir virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo, o tokie pažeidimai įprastai neįtakoja mirties.

Taip pat tyrimo metu pasitvirtino aplinkybė, jog nukentėjusiajam buvo padarytas (duomenys neskelbtini) ir tai patvirtina, kad nukentėjusiojo patirta galvos trauma atitinka sunkų sveiktos sutrikdymo mÄ stÄ . Vis tik tokie sužalojimai tiesiogiai mirties nesukelia. Tačiau (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turėjo įtakos komplikacijų, dėl kurių įvyko mirtis, vystymuisi. Å iuo atveju galima įžvelgti netiesioginį priežastinį ryšį, nes trauma galėjo paspartinti psichinius sutrikimus, todėl teismo psichiatrijos ir teismo medicinos ekspertų iÅ¡vados iÅ¡ esmės nėra prieÅ¡taringos.

Ekspertas nurodė ir tai, kad neatmeta galimybės, jog nustatyti sužalojimai galėjo sukelti psichinės veiklos sutrikimus, nurodytus teismo psichiatrijos ekspertizės akte. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti suduodant smÅ«gius kumščiu ir spiriant į galvÄ . Nors nukentėjusiojo mirties liudijime nurodyta mirties priežastis – (duomenys neskelbtini), tačiau ji gali bÅ«ti ne visiÅ¡kai tiksli, atliekant ekspertinį tyrimÄ buvo vertinami visi medicininiai dokumentai, todėl pateikta iÅ¡samesnė iÅ¡vada apie mirties priežastį.

Atliekant ekspertinį tyrimÄ paaiÅ¡kėjo ir tai, kad pirminiuose dokumentuose, kuriais rėmėsi ekspertas D. V., nebuvo duomenų apie (duomenys neskelbtini), t. y. tuo metu dar nebuvo duomenų apie galutinę diagnozę. Atlikdami tyrimÄ aiÅ¡kinosi, ar (duomenys neskelbtini) buvo ir tyrimo metu buvo patvirtinta, jog Å¡is lūžis buvo. Ekspertas paaiÅ¡kino, jog egzistuoja netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp nukentėjusiojo patirtos galvos traumos, sukėlusios somatinę bÅ«klę, kuri iÅ¡sivystė į kitus sveikatos sutrikimus, įtakojusius nukentėjusiojo mirtį.

Ekspertas J. R. sutiko su eksperto M. J. paaiÅ¡kinimu, jog nukentėjusiojo patirti sužalojimai sukėlė psichikos sutrikimus, kurie lėmė nukentėjusiojo medicininę bÅ«klę įtakojusiÄ jo mirtį.

16. Å ioje baudžiamojoje byloje nuteistajam Ž. Ž. buvo pateiktas kaltinimas ir skundžiamu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ už tai, kad sužalojo savo artimÄ giminaitį, t. y. 2018 m. gruodžio 20 d. apie 12.30 val., pirties pastate, esančiame Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu ne mažiau kaip keturis kartus smÅ«giavo kumščiu ir spyrė tėvui V. Ž. į galvÄ , padarydamas kairio antakio ir kairės ausies kauÅ¡elio muÅ¡tines žaizdas, kairės veido pusės poodinę minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvÄ akiduobės, smilkinio ir skruosto srityje, kairio smilkinkaulio ir virÅ¡utinio žandikaulio kairiojo ančio sienelių lūžimus, kraujo iÅ¡siliejimÄ virÅ¡ kietojo smegenų dangalo kairiajame smilkinyje, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ ir abiejų ausų bÅ«gnelių plyÅ¡imus.

Taip V. Ž. padarytų galvos sužalojimų visuma sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ 17. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktuose numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstoma:

1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Taigi nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės yra nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai, kitos svarbios aplinkybės.

18. Apeliacinės instancijos teisme atlikus pirmiau aptartų papildomų įrodymų tyrimo veiksmus nustatytos naujos reikÅ¡mingos bylai faktinės aplinkybės, kurios nebuvo žinomos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė – nukentėjusiojo V. Ž. mirties faktas bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) bei Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos iÅ¡vados, ekspertų paaiÅ¡kinimai dėl V. Ž. patirtų sužalojimų pobÅ«džio, Å¡ių sužalojimų ir nukentėjusiojo mirties priežastinio ryÅ¡io, sudaro objektyvų pagrindÄ nustatyti iÅ¡ esmės skirtingam, nei jas nustatė pirmosios instancijos teismas, Ž. Ž. nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių konstatavimui ir tai gali lemti esminį nuteistojo teisinės padėties pabloginimÄ , bei dėl to bÅ«tų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos.

19. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime pažymėjo, jog reikalavimas teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ suponuoja tai, kad teismas turi teisingai nustatyti tikrÄ sias bylos aplinkybes, teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus. Be to, teismas negali bÅ«ti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas siekdamas objektyviai, iÅ¡samiai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesÄ , turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigÅ«nams), inter alia (be kita ko), o atlikdamas proceso veiksmus teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas ir veikti taip, kad nesudarytų prielaidų manyti, jog jis yra Å¡aliÅ¡kas ar priklausomas.

Inkriminuojamos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimai reglamentuojami BPK 255, 256 straipsniuose, iÅ¡dėstytuose BPK XIX skyriuje, apibrėžiančiame bendrÄ sias nagrinėjimo teisme nuostatas. Å ios nuostatos pagal BPK 320 straipsnio 6 dalį taikomos ir nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, tačiau atsižvelgiant į apeliacinio proceso ypatumus, iÅ¡dėstytus BPK XXV skyriuje.

20. BPK 320 straipsnyje, patalpintame BPK XXV skyriuje, numatytos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog pabloginti nuteistojo ar iÅ¡teisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo skundai. Nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali bÅ«ti pabloginta daugiau, negu to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose pripažįstama, kad BPK 256 straipsnyje numatytų procedūrų taikymas galimas ir apeliacinės instancijos teisme. Vis tik jų taikymas šioje proceso stadijoje yra saistomas apeliacinių skundų ribų. Šioje byloje prokuroras ar nukentėjusysis apeliacinio skundo nėra padavę. Nuosprendį apeliacine tvarka apskundė tik nuteistojo gynėjas, prašydamas paskirti nuteistajam Ž. Ž. švelnesnę bausmę nei nustatyta baudžiamojo kodekso sankcijoje. Taigi, taikyti BPK 256 straipsnyje numatytas procedūras apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės, nes tuo būtų pažeistos BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatos.

22. Jau minėta, kad bendrosios kaltinimo keitimo teisme bei nagrinėjimo teisme ribas nustatančios taisyklės nustatytos BPK 256 ir 255 straipsniuose.

23. BPK 255 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime vertindamas BPK 255 straipsnio (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) nuostatas, pasisakė, jog teisme gali bÅ«ti svarstomas kaltinimas pagal faktines aplinkybes iÅ¡ esmės besiskiriantis nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytojo, jeigu apie tokiÄ galimybę nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui iÅ¡ anksto praneÅ¡ta teisiamajame posėdyje. Tai reiÅ¡kia, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ BPK 255 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas nuteisti kaltinamÄ jį pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnį nusikaltimÄ arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų taikomas tik tokiu atveju, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta.

24. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime aiÅ¡kindamas BPK 256 straipsnio 1 dalies nuostatų konstitucingumÄ konstatavo, jog pagal KonstitucijÄ , inter alia (be kita ko) jos 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus, baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui turi bÅ«ti sudarytos galimybės savo iniciatyva pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis. Ä®gyvendindamas Å¡iÄ teisę, teismas privalo praneÅ¡ti kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokiÄ galimybę, užtikrinti teisę žinoti kaltinimÄ , teisę į gynybÄ , kitų konstitucinių tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimÄ .

25. Pažymėtina, kad pagal BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytÄ teisinį reguliavimÄ iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ : nuosprendyje gali bÅ«ti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinės aplinkybės; kaltinamasis gali bÅ«ti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu.

26. BPK 256 straipsnyje reglamentuojamas kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimas teisme. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies nuostatas prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis. Å iame praÅ¡yme turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos Å¡ios iÅ¡ esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Teismas, gavęs tokį praÅ¡ymÄ , taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali bÅ«ti pakeistos iÅ¡ esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneÅ¡a nagrinėjimo teisme dalyviams.

BPK 256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ . Teismas, gavęs tokį praÅ¡ymÄ , taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali bÅ«ti perkvalifikuota, apie Å¡iÄ galimybę nedelsdamas praneÅ¡a nagrinėjimo teisme dalyviams. Pagal teismų praktikÄ , kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gali bÅ«ti keičiami bylÄ nagrinėjant ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu.

Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas gali bÅ«ti keičiami pagal prokuroro ir (ar) nukentėjusiojo praÅ¡ymÄ , kai apie tai yra iÅ¡dėstoma apeliaciniame skunde, atsižvelgiant į BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42-942/2016, Nr. 2K-7-162-303/2019 ir kt.). Kai to nepraÅ¡oma paduotuose apeliaciniuose skunduose, kaltinimo keitimas apeliacinės instancijos teisme neturi pasunkinti kaltinamo asmens teisinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-1073/2018 ir kt.).

27. BPK 326 straipsnio 4 dalies d punkte numatyta, kad iÅ¡nagrinėjęs bylÄ teismo posėdyje dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti teismui, kai iÅ¡tyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma iÅ¡vada, kad veikos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimÄ , ir dėl to bÅ«tų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos.

28. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas formuoti naujo kaltinimo neturi galimybės ir tai trukdo nagrinėti bylÄ bei priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

29. Å ioje byloje teisėjų kolegija iÅ¡tyrusi ir įvertinusi naujai surinktus faktinius duomenis sprendžia, jog apeliacinės instancijos teismo posėdyje naujai paaiÅ¡kėjusios faktinės aplinkybės, kurios iÅ¡ esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų gali lemti esminį nuteistojo padėties pabloginimÄ ir dėl to bÅ«tų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas, o byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

30. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam Ž. Ž. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, todėl spręstinas klausimas dėl Å¡ios kardomosios priemonės tolimesnio taikymo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam Ž. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstinas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstÄ manymÄ , jog asmuo gali padaryti bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumÄ , jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Byloje esantys duomenys leidžia teigti, jog egzistuoja tikimybė, kad bÅ«damas laisvėje nuteistasis Ž. Ž. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Ž. Ž. pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sÄ raÅ¡Ä , padarymo. Ž. Ž. ankščiau ne kartÄ teistas, taip pat ir už smurtinio pobÅ«džio nusikaltimus (t. 1, b. l. 143–151). Tokios aplinkybės rodo, kad Ž. Ž. tinkamų iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų nepadarė, toliau daro panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamas veikas.

Jis ne kartÄ baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 152–156). Be to, bylos duomenimis Ž. Ž., bÅ«damas darbingo amžiaus, oficialiai nedirbo, tik 2018 m. lapkričio 22 d. užsiregistravo Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 157, 158, t. 3, b. l. 23). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aplinkybes, reikÅ¡mingas vertinant naujų nusikalstamų veikų padarymo rizikÄ , konstatuoja, bÅ«damas nesuimtas nuteistasis Ž. Ž. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos duomenų visumÄ , Ž.

Ž. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , pobÅ«dį, sunkumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam taikant Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones BPK 119 straipsnyje įtvirtinti kardomųjų priemonių tikslai Å¡iuo metu nebus pasiekti. Å velnesnės kardomosios priemonės nebus pakankamos priemonės užtikrinti, jog nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Lietuvos apeliacinio teismo miÅ¡ri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčiu, n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendį, kuriuo Ž. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ panaikinti ir bylÄ perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nuteistajam Ž. Ž. suėmimo terminÄ pratęsti trims mėnesiams, jo pradžiÄ skaičiuojat nuo Å¡ios nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2021 m. vasario 23 d. Teisėjai Albinas Bielskis Regina Pocienė Vigintas ViÅ¡inskis