a02bff02-cd34-41ba-88c0-1a5fcd5e378d · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedPaciento rizikos veiksniai: vyresnis amžius; jau esantis kognityvinis (pažinimo) sutrikimas, ankstesnis delyro epizodas; gretutinÄs ligos ar bÅ«klÄs (hipoksemiia. kepenų ar inkstu nepakankamumas; infekcinÄs ligos; metaboliniai sutrikimai; dehidratacija; nudegimas; AIDS; pooperacinis periodas);
Legislator headnote
AI generateda02bff02-cd34-41ba-88c0-1a5fcd5e378d · Lietuvos apeliacinis teismas: Dažniausiai galvos smegenų kraujagyslių pažeidimai, sukeliantys (duomenys neskelbtini), yra aterosklerozÄ, hipertoninÄ liga, reÄiau â obliteruojantis trombangitas. Kaip matyti, (duomenys neskelbtini) sukelia visai kitos, su fiziniu poveikiu į galvos sritį iÅ¡ esmÄs nesusijusios priežastys, tarp kurių ir Alzheimerio liga, ir kraujagyslių pažeidimai, kuriuos taip pat gali sukelti ir neretai sukelia nuolatinis alkoholio vartojimas. Byloje neginÄijamai nustatyta, kad nukentÄjusysis V. Ž. alkoholį kiekvienÄ dienÄ vartoja daugiau kaip dvideÅ¡imt metų.
Full text
?Baudžiamoji byla Nr. 1A-14-307/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60033-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.1.2.3, 2.4.6.2.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 23 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo miÅ¡ri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), Reginos PocienÄs, Viginto ViÅ¡inskio, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Dariui Äaplikui, gynÄjui advokatui Donatui Lengvinui, nuteistajam Ž.
Ž., ekspertams M. J., J. R., teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Ž. Ž. gynÄjo advokato Donato Lengvino apeliacinį skundÄ dÄl KlaipÄdos apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ laisvÄs atÄmimo bausme Å¡eÅ¡eriems metams, bausmÄ atliekant pataisos namuose.
IÅ¡ Ž. Ž. Valstybinei ligonių kasai priteista 4 804 Eur (keturi tÅ«kstanÄiai aÅ¡tuoni Å¡imtai keturi eurai). TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. Bylos esmÄ 1. Ž. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ už tai, kad sužalojo savo artimÄ giminaitį, t. y. 2018 m. gruodžio 20 d. apie 12.30 val., pirties pastate, esanÄiame KlaipÄdos rajone, (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, konflikto metu ne mažiau kaip keturis kartus smÅ«giavo kumÅ¡Äiu ir spyrÄ tÄvui V.
Ž. į galvÄ , padarydamas kairio antakio ir kairÄs ausies kauÅ¡elio muÅ¡tines žaizdas, kairÄs veido pusÄs poodinÄ minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvÄ akiduobÄs, smilkinio ir skruosto srityje, kairio smilkinkaulio ir virÅ¡utinio žandikaulio kairiojo anÄio sienelių lūžimus, kraujo iÅ¡siliejimÄ virÅ¡ kietojo smegenų dangalo kairiajame smilkinyje, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ ir abiejų ausų bÅ«gnelių plyÅ¡imus. Taip V. Ž. padarytų galvos sužalojimų visuma sukÄlÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ .
II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniame skunde nuteistojo Ž. Ž. gynÄjas advokatas Donatas Lengvinas praÅ¡o: 2.1. Apeliaciniame procese atlikti įrodymų tyrimÄ , paskirti teismo psichiatrinÄ, medicinos ekspertizÄ, pavedant ekspertams atsakyti į klausimus: 2.1.1. Kokios fizinÄs ir psichinÄs sveikatos bÅ«klÄs iki įvykio, už kurį nuteistas Ž. Ž., buvo nukentÄjusysis V. Ž., ir kokiÄ Ä¯takÄ jo sveikatos bÅ«klei galÄjo turÄti nuolatinis, daugiau kaip 20 metų trunkantis alkoholio vartojimas? 2.1.2.
Kokie veiksniai sÄ lygojo V. Ž. diagnozuotÄ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iÅ¡sivystymÄ , t. y. ar tai tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijÄ, su Ž. Ž. suduotais keturiais smÅ«giais kumÅ¡Äiu į galvÄ nukentÄjusiajam V. Ž., ar vis dÄlto, tai susijÄ su paties V. Ž. netinkamu gyvenimo bÅ«du, priklausomybe nuo alkoholio ir (duomenys neskelbtini) nepakankamumu? 2.1.3. Kokios trukmÄs yra nustatyti sveikatos sutrikimai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t y. ar jie laikino pobÅ«džio ar trunkantys ligÄ laikÄ ? 2.1.4.
Koks sveikatos sutrikdymo mastas padarytas V. Ž. dÄl 2018 m. gruodžio 20 d. apie 12.30 val. Ž. Ž. suduotų keturių smÅ«gių į galvÄ ? 2.2. Panaikinti KlaipÄdos apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonÄ suÄmimÄ nuteistajam Ž. Ž. ir iki bylos nagrinÄjimo pabaigos apeliacinÄs instancijos teisme, paskirti Å¡velnesnÄ kardomÄ jÄ priemonÄ â intensyviÄ priežiÅ«rÄ , namų areÅ¡tÄ , užstatÄ , dokumentų paÄmimÄ ar bet kuriÄ kitÄ ar kelias tarpusavyje susijusias kardomÄ sias priemones. 2.3.
Pakeisti KlaipÄdos apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendį ir paskirti nuteistajam Ž. Ž. Å¡velnesnÄ bausmÄ nei nustatyta baudžiamojo kodekso sankcijoje. 2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skirdamas itin griežtÄ bausmÄ pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ nuteistajam Ž. Ž., pirmosios instancijos teismas atsižvelgÄ Ä¯ padaryto nusikaltimo pasekmes â nukentÄjusiojo V. Ž. sveikatos bÅ«klÄ yra labai sunki, jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini). TaÄiau apeliantas atkreipia dÄmesį, kad (duomenys neskelbtini) gali sukelti tiek pirminis smegenų pažeidimas, tiek sisteminÄs ligos poveikis centrinei nervų sistemai.
Jį gali sukelti vienu metu veikiantys bent keli rizikos veiksniai:
1) Paciento rizikos veiksniai: vyresnis amžius; jau esantis kognityvinis (pažinimo) sutrikimas, ankstesnis delyro epizodas; gretutinÄs ligos ar bÅ«klÄs (hipoksemiia. kepenų ar inkstu nepakankamumas; infekcinÄs ligos; metaboliniai sutrikimai; dehidratacija; nudegimas; AIDS; pooperacinis periodas);
2) Medikamentiniai rizikos veiksniai: polifarmakoterapija; priklausomybÄ nuo alkoholio ar vaistu; specifinÄs vaistų grupÄs (benzodiazepinai, anticholinerginiai vaistai, narkotiniai preparatai);
3) Aplinkos veiksniai: hipertermija ar hipotermija; imobilizacija; socialinÄ izoliacija; nauja (pakitusi) aplinka; stresas. Apeliantas taip pat nurodo, kad (duomenys neskelbtini) gali sukelti daugybÄ priežasÄių: intoksikacija, folio rÅ«gÅ¡ties, vitamino B12 deficitas, neurosifihs, Parkmsono liga ir kt. Dažniausia (duomenys neskelbtini) priežastis yra Alzheimerio liga, kuri dÄl sudÄtingos diagnostikos Lietuvoje dar ne visada tiksliai diagnozuojama. Antra, pagal dažnį (duomenys neskelbtini) priežastis â kraujagyslinÄ demencija.
Dažniausiai galvos smegenų kraujagyslių pažeidimai, sukeliantys (duomenys neskelbtini), yra aterosklerozÄ, hipertoninÄ liga, reÄiau â obliteruojantis trombangitas. Kaip matyti, (duomenys neskelbtini) sukelia visai kitos, su fiziniu poveikiu į galvos sritį iÅ¡ esmÄs nesusijusios priežastys, tarp kurių ir Alzheimerio liga, ir kraujagyslių pažeidimai, kuriuos taip pat gali sukelti ir neretai sukelia nuolatinis alkoholio vartojimas. Byloje neginÄijamai nustatyta, kad nukentÄjusysis V. Ž. alkoholį kiekvienÄ dienÄ vartoja daugiau kaip dvideÅ¡imt metų.
Ä®vykio metu, iÅ¡tyrus nukentÄjusiojo kraujÄ , jame nustatyta 3,99 promilÄs etilo alkoholio, t. y. apsinuodijimas alkoholiu. Apelianto vertinimu, dÄl Å¡ių priežasÄių, siekiant nustatyti realų (duomenys neskelbtini), kaip medicininÄs diagnozÄs atsiradimÄ , buvo ir yra bÅ«tina iÅ¡tirti nukentÄjusiojo V. Ž. sveikatos bÅ«klÄ, kepenų ir inkstų funkcijas, kurių veiklai nuolatinis alkoholio vartojimas turi didžiulÄ neigiamÄ Ä¯takÄ . Juo labiau kad nagrinÄjamu atveju nÄra aiÅ¡ku ar (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nukentÄjusiajam sukÄlÄ nusikalstami Ž.
Ž. veiksmai, ar Å¡ie sutrikimai jau egzistavo dÄl pirmiau nurodytų rizikos veiksnių. Apeliantas nurodo, kad nagrinÄjamu atveju pirmosios instancijos teismui buvo žinomi duomenys apie V. Ž. netinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ (nuolatinį alkoholio vartojimÄ ) ir dÄl to kylanÄius sveikatos rizikos veiksnius, taÄiau Å¡is teismas nesiÄmÄ jokių priemonių nustatyti nukentÄjusiajam kilusių sveikatos sutrikimo padarinių kilmÄs ir priežastinio ryÅ¡io su Ž. Ž. atliktais neteisÄtais veiksmais.
Apelianto nuomone, Å¡ioje byloje buvo bÅ«tina skirti teismo psichiatrinÄ, medicinos ekspertizÄ siekiant nustatyti, kokie veiksniai sÄ lygojo V. Ž. diagnozuotÄ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iÅ¡sivystymÄ , ar jie tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijÄ su Ž. Ž. atliktais neteisÄtais veiksmais, ar Å¡ie sveikatos sutrikimai ilgalaikiai ar laikini. Apelianto nuomone, Å¡ių aplinkybių nustatymas turi esminÄ reikÅ¡mÄ tiek nusikalstamos veikos kvalifikavimui, tiek ir sprendžiant klausimÄ dÄl bausmÄs parinkimo ir skyrimo baudžiamojon atsakomybÄn patrauktam Ž.
Ž.. 2.5. Nesutikdamas su nuteistajam Ž. Ž. paskirta bausme apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dÄl bausmÄs parinkimo ir skyrimo nuteistajam, tik formaliai vertino bylos faktines aplinkybes, nepakankamai analizavo nuteistojo asmenybÄ, sureikÅ¡mindamas vien neigiamus jo asmenybÄs bruožus ir nepagrįstai neatsižvelgdamas į nuteistÄ jį teigiamai charakterizuojanÄias aplinkybes. Apygardos teismas, skirdamas bausmÄ nuteistajam, netyrÄ paties nukentÄjusiojo elgesio, nesigilino į aplinkybes, lÄmusias nusikalstamų veiksmų padarymÄ .
Be to, nukentÄjusiojo sveikatos bÅ«klÄ, po patirtų sužalojimų, teismas vertino atsietai nuo sveikatai žalingo pastarojo gyvenimo bÅ«do, kuris iÅ¡ esmÄs ir galÄjo sÄ lygoti dabartinÄ jo sveikatos bÅ«klÄ. 2.6. Apeliantas neginÄija nuteistojo Ž. Ž. veikos kvalifikacijos pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , taÄiau pažymi, kad nuteistojo Ž. Ž. ir nukentÄjusiojo V. Ž., iÅ¡skyrus tai, kad pastarasis yra biologinis Ž. Ž. tÄvas, realiai nesiejo jokie Å¡eimos ar artimi ryÅ¡iai.
NukentÄjusysis V. Ž. niekada neaugino ir nesirÅ«pino sÅ«numi, nuteistuoju Ž. Ž.. Pastarasis, bÅ«damas dar visai vaikas augo pas giminaiÄius, o vÄliau vaikų globos namuose (internate). Tuo metu V. Ž. piktnaudžiavo alkoholiu ir savo vaikų likimui buvo indiferentiÅ¡kas. Visa tai, neabejotinai turÄjo neigiamÄ , traumuojantį poveikį vaiko, nuteistojo Ž. Ž. asmenybÄs ir psichologinių įgÅ«džių formavimuisi. IÅ¡ KlaipÄdos rajono apylinkÄs teismo 2006 m. gegužÄs 23 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V.
Ž. buvo neterminuotai apribota tÄvo valdžia sÅ«naus Ž. Ž. atžvilgiu, taigi, nuo to laiko jų nesiejo jokie Å¡eimos ryÅ¡iai. VÄliau, Ž. Ž. sulaukus pilnametystÄs ir pradÄjus uždirbti pinigų, tÄvas V. Ž. pradÄjo bendrauti su sÅ«numi, siekdamas gauti iÅ¡ jo pinigų alkoholiui, dÄl to kildavo konfliktai. Ž. Ž. ir V. Ž. santykiai buvo įtempti dar ir dÄl to, kad nukentÄjusysis nemokÄjo bendro buto iÅ¡laikymui tenkanÄių iÅ¡laidų, nuolat erzindavo sÅ«nų, provokuodavo, tyÄiojosi iÅ¡ jo.
Toks elgesys, augus vaikų globos namuose, Ž. Ž. nebuvo priimtinas, jis kaip asmenybÄ neturÄjo nei tvirtų psichologinių, nei emocinių savybių, sprendžiant tokio pobÅ«džio konfliktus. NežiÅ«rint to, santykiai su nukentÄjusiuoju niekada nebuvo artimi, jie kaip Å¡eima nebendravo. Apelianto nuomone, vertinant minÄtas aplinkybes ne formaliai, bet realiai, matyti, kad nuteistojo Ž. Ž. nusikalstama veika nebuvo kÄsintasi ir nebuvo pažeistos tokios konstitucinÄs vertybÄs, kaip artimos giminystÄs santykiai, Å¡eima ar tÄvystÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 24 d. nutarimÄ âDÄl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijaiâ).
Å ių aplinkybių parinkdamas ir skirdamas bausmÄ Å½. Ž. pirmosios instancijos teismas nevertino ir į jas neatsižvelgÄ, nors jos, apelianto vertinimu, neabejotinai turi esminÄ reikÅ¡mÄ parenkant ir skiriant bausmÄ nuteistajam. 2.7. Apelianto teigimu, nagrinÄjamu atveju apygardos teismas parinkdamas ir skirdamas bausmÄ nuteistajam iÅ¡ esmÄs netinkamai taikÄ bausmÄs teisingumo ir bausmÄs individualizavimo principus, nes visiÅ¡kai netyrÄ, neanalizavo ir neatsižvelgÄ Ä¯ nuteistojo Ž.
Ž. asmenybÄ, jo socialinius ryÅ¡ius ir neigiamÄ , sunkios vaikystÄs sÄ lygotÄ gyvenimo patirtį. Apeliantas taip pat pažymi kad Ž. Ž. turi nuolatinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , augina du nepilnameÄius vaikus. Jis yra įgijÄs vidurinį iÅ¡silavinimÄ , anksÄiau dirbo, darbovietÄse buvo vertinamas itin teigiamai. Iki apkaltinamojo nuosprendžio priÄmimo nuteistasis buvo registruotas teritorinÄje darbo biržoje. Å iuo metu UAB â(duomenys neskelbtini)â sutinka priimti jį į darbÄ pagal neterminuotÄ darbo sutartį.
Be to, jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylÄ nagrinÄjant teisme, kaltÄ visiÅ¡kai pripažino, labai gailÄjosi dÄl to, kÄ padarÄs, nurodÄ, kad daugiau alkoholio nebevartos. Tai reiÅ¡kia, kad Ž. Ž. supranta padaryto nusikaltimo pasekmes, suvokia ir sieks keisti netinkamÄ , iÅ¡ dalies ne nuo jo valios ir pastangų susiklosÄiusį gyvenimo bÅ«dÄ . Pirmiau nurodytos aplinkybÄs teigiamai charakterizuoja Ž. Ž. asmenybÄ, įrodo jo socialinius ir Å¡eiminius ryÅ¡ius, įsipareigojimus ir rÅ«pestį Å¡eima, užimtumÄ bei realiÄ galimybÄ Ä¯sidarbinti ir tokiu bÅ«du atlyginti civiliniu ieÅ¡kiniu priteistÄ Å¾alÄ .
Apelianto nuomone, Å¡ios aplinkybÄs, apibÅ«dinanÄios nuteistojo Ž. Ž. asmenybÄ taip pat reikÅ¡mingos individualizuojant bausmÄ, taÄiau pirmosios instancijos teismas jų netyrÄ, nenustatinÄjo ir parinkdamas bei skirdamas bausmÄ nuteistajam į jas neatsižvelgÄ. Be to, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino ir netyrÄ aplinkybių, susijusių su nusikalstamos veikos padarymo priežastimis. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad konfliktas nusikalstamos veikos padarymo vietoje kilo dÄl to, kad nukentÄjusysis V.
Ž., jiems su nuteistuoju vartojant alkoholį ir žaidžiant kortomis, pastarÄ jį erzino, rodÄ nepadorius gestus (âÅ¡pygasâ). Apelianto nuomone, bÅ«tent Å¡ie nukentÄjusiojo veiksmai iÅ¡provokavo Ž. Ž. nusikalstamÄ elgesį. Å ios aplinkybÄs neÅ¡alina Ž. Ž. baudžiamosios atsakomybÄs, taÄiau jos turÄjo bÅ«ti įvertintos individualizuojant jam bausmÄ. 2.8. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama nuosprendžio dalimi, kuria Ž. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomÄ sias priemones â raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumentų paÄmimÄ , nusprÄsta pakeisti į suÄmimÄ ir Ž.
Ž. suimti teisiamojo posÄdžio salÄjÄ. Apeliantas atkreipia dÄmesį, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistajam pakeitus kardomÄ jÄ priemonÄ Ä¯ suÄmimÄ iki nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos, teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nenurodÄ:
a) absoliuÄiai jokių suÄmimo skyrimo pagrindų ir motyvų, kuriems esant kilo bÅ«tinybÄ pakeisti iki tol paskirtas kardomÄ sias priemones;
b) nenurodÄ faktinių aplinkybių ir motyvų, kuriais remiantis nebuvo skirtos Å¡velnesnÄs kardomosios priemonÄs siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Apelianto teigimu, apkaltinamÄ jį nuosprendį priÄmÄs teismas pažeidÄ BPK 122 straipsnio 6 dalį ir BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, dÄl to Å¡i nuosprendžio dalis neteisÄta ir nepagrįsta, todÄl turi bÅ«ti panaikinta. Juo labiau kad Å¡ioje byloje nÄra nÄ vieno iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 â 3 punktuose numatytų pagrindų suÄmimui skirti.
3. Teismo posÄdžio metu nuteistasis ir jo gynÄjas praÅ¡Ä tenkinti apeliacinį skundÄ , prokuroras praÅ¡Ä nuteistojo gynÄjo apeliacinį skundÄ atmesti. III. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Nuteistojo Ž. Ž. gynÄjo advokato Donato Lengvino apeliacinis skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pažymÄjo, jog instancinÄs teismų sistemos paskirtis â sudaryti prielaidas aukÅ¡tesnÄs instancijos teismuose iÅ¡taisyti galimas žemesnÄs instancijos teismų klaidas, neleisti, jog bÅ«tų įvykdytas neteisingumas, ir Å¡itaip apsaugoti asmens, visuomenÄs teises ir teisÄtus interesus, iÅ¡taisyti bet kurias fakto (t. y. teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisÄs (t. y. teisÄs taikymo) klaidas, kurias dÄl kokių nors priežasÄių galÄjo padaryti žemesnÄs instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors žemesnÄs instancijos teismų nagrinÄtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje bÅ«tų įvykdytas neteisingumas.
Å is teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimas teisingai iÅ¡nagrinÄti bylÄ suponuoja tai, kad teismas turi teisingai nustatyti tikrÄ sias bylos aplinkybes, teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartyse pažymima, kad aktyvaus teismo modelis reiÅ¡kia, jog teismas, nagrinÄdamas bylÄ , neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinÄmis aplinkybÄmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad bÅ«tų nustatytos visos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos bylos aplinkybÄs (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, Nr. 2K-7-398/2013).
6. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Ž. Ž. pripažintas kaltu ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ nuteistas už tai, kad 2018 m. gruodžio 20 d. apie 12.30 val., pirties pastate, esanÄiame KlaipÄdos r., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, konflikto metu ne mažiau kaip keturis kartus smÅ«giavo kumÅ¡Äiu ir spyrÄ tÄvui V. Ž. į galvÄ , o nukentÄjusiajam padarytų galvos sužalojimų visuma sukÄlÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ 7.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta užduotis atlikti V. Ž. bei jo gydymo stacionare medicininių dokumentų tyrimÄ . Šį tyrimÄ atlikÄs teismo medicinos ekspertas D. V. pateikÄ specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje remdamasis V. Ž. apžiÅ«ros ir VšĮ (duomenys neskelbtini) gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis konstatavo, kad V. Ž. nustatyti sužalojimai: kairio antakio ir kairÄs ausies kauÅ¡elio muÅ¡tinÄs žaizdos, kairÄs veido pusÄs poodinÄ-minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva akiduobÄs, smilkinio ir skruosto srityje, kairio smilkinkaulio ir virÅ¡utinio žandikaulio kairiojo anÄio sienelių lūžimai, kraujo iÅ¡siliejimas virÅ¡ kietojo smegenų dangalo kairÄje smilkininÄje srityje, galvos smegenų sumuÅ¡imas ir abiejų ausų bÅ«gnelių plyÅ¡imai; sužalojimai padaryti buka jÄga, galimai suduodant kumÅ¡Äiu ir spiriant;
V. Ž. galva sužalota trimis ar keturiais smÅ«giais; mažai tikÄtina, kad V. Ž. galÄjo susižaloti pats griÅ«damas, atsitrenkdamas į kietÄ pavirÅ¡ių ar bukus aplinkos daiktus, nors ir buvo girtas; V. Ž. padaryta galvos sužalojimų visuma sukÄlÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ (t. 1, b. l. 77â78).
8. BylÄ nagrinÄjant apeliacinÄs instancijos teisme nuteistojo gynÄjas pateikÄ teismo medicinos konsultacinÄ specialisto P. P. iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad V. Ž. nustatyti sužalojimai: galvos trauma pasireiÅ¡kusi žaizda kairio antakio srityje ir masyvia poodine kraujosruva kairÄs akies - skruosto srityje su kairio skruostikaulio, kairio virÅ¡utinio žandikaulio lūžiais, kraujosruva virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo kairÄje smilkininÄje srityje (nesukÄlusi galvos smegenų suspaudimo reiÅ¡kinių); sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ , nes dÄl veido kaulų lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 parų laikotarpiui; kompiuterinÄs tomografijos tyrimas patvirtina, kad V.
Ž. nebuvo galvos smegenų sumuÅ¡imo, buvo neteisingai interpretuoti medicininiai įraÅ¡ai ,,subkortikalai/paraventrikuliariai gausÅ«s žemo tankio židiniaiâ, âkairÄje momeninÄje skiltyje du hipodensiniai židiniai iki 0,9 cm skersmensâ, nes tai leukomaliacijos židiniai, galimai metabolinÄs kilmÄs dÄl ilgalaikio alkoholio vartojimo (t. 3, b. l. 34â40).
9. Apklaustas apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje ekspertas D. V. pateikÄs specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), jÄ patvirtino, patikslino, jog iÅ¡vados 1 punkte nurodant ,,kairio smilkinkaulioâ buvo padaryta spausdinimo klaida, turÄjo bÅ«ti nurodyta ,,kairio skruostikaulio ir virÅ¡utinio žandikaulio lūžimaiâ. Ekspertas paaiÅ¡kino, kad V. Ž. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris atsirado ne tik dÄl galvos smegenų patirto sumuÅ¡imo. BÅ«tina įvertinti, kad nukentÄjusysis ilgÄ laikÄ buvo pavojingoje gyvybei bÅ«klÄje - cerebrinÄje komoje, be to, sužalojimo pasekmÄs sukÄlÄ didelio laipsnio neįgalumÄ .
Ekspertas paaiÅ¡kino ir tai, kad atlikdamas tyrimÄ neturÄjo duomenų apie galutinÄ diagnozÄ. V. Ž. buvo gydomas iki sausio 29 d. ir galutinÄ diagnozÄ buvo papildyta , t. y. nukentÄjusiajam nustatytas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) netiesiogiai rodo tai, kad buvo plyÅ¡Ä abiejų ausų bÅ«gneliai, kraujas abiejų ausų landose, susidariusi epidurinÄ hematoma, t. y. kraujo iÅ¡siliejimas tarp kietojo smegenų dangalo ir kaulo. EpidurinÄ hematoma dažniausiai susidaro po kaukolÄs lūžių, plyÅ¡us vidurinei smegenų dangalo arterijai ar jos aÅ¡akoms.
PeržiÅ«rÄjus nukentÄjusiajam atliktus kompiuterinÄs tomografijos tyrimus matosi (duomenys neskelbtini), lūžimo linijos. Taip pat ekspertas paaiÅ¡kino, jog nukentÄjusiajam buvo nustatyti (duomenys neskelbtini), jie yra seni, galÄjo bÅ«ti po buvusios galvos smegenų traumos, galÄjo bÅ«ti ir toksinÄs metabolinÄs kilmÄs dÄl alkoholizmo. TaÄiau prieÅ¡ įvykį nukentÄjusysis buvo darbingas, o po sužalojimo tapo neįgalus. Ekspertas nurodÄ ir tai, kad specialisto P. P. iÅ¡vadoje visas dÄmesys skirtas ankstesniems pakitimams, bet nebuvo atsižvelgta į nukentÄjusiojo bÅ«klÄ, į jo ilgalaikÄ cerebrinÄ komÄ .
Be to, nukentÄjusįjį keletÄ kartų konsultavo psichiatrai, kurie nenurodÄ, jog nukentÄjusiajam iÅ¡sivystÄ delirium tremens (baltoji karÅ¡tligÄ). Medicininiuose dokumentuose nurodoma, kad nustatytas trauminis, miÅ¡rus (duomenys neskelbtini), galimai dÄl somatinÄs ligos. Ekspertas taip pat nurodÄ, kad dÄl intensyvaus gydymo nukentÄjusiojo bÅ«klÄ pagerÄjo, taÄiau jis vis tiek buvo priklausomas nuo kitų asmenų. Eksperto nuomone, bÅ«tina svarstyti kausimÄ , koks yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp nukentÄjusiajam padarytų sužalojimų ir jo mirties, bÅ«tina nustatyti mirties priežastį.
Kadangi jo patirtas sužalojimas buvo sunkus, tikÄtina, jog buvo tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys per komplikacijas. Ilgalaikis alkoholio vartojimas turÄjo įtakos, bet tai buvo ne pagrindÄ mirties priežastis, pagrindinei mirties priežasÄiai įtakos turÄjo patirta trauma. Psichiniai susirgimai nukentÄjusiajam iÅ¡sivystÄ dÄl patirtos traumos (t. 3, b. l. 130â137).
10. ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje apklaustas teismo medicinos konsultacinÄ specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pateikÄs specialistas P. P. jÄ patvirtino ir paaiÅ¡kino, jog po pirmos kompiuterinÄs tomografijos padaryta iÅ¡vada: ,,epidurinÄ hematoma kairÄje, veido kaulo lūžimai kairÄjeâ. Galvos sumuÅ¡imas nÄra apraÅ¡ytas. EpidurinÄ kraujosruva reiÅ¡kia kraujo iÅ¡siliejimÄ virÅ¡ kietojo smegenų dangalo. Tiriamojo galvos nuotraukose matomas labai nedidelis kraujo iÅ¡siliejimas, bet tai nÄra smegenų sumuÅ¡imas, tai yra epidurinÄ kraujosruva ir ji nedidÄjo, nespaudÄ smegenų, todÄl jos nereikÄjo operuoti, o tai reiÅ¡kia, kad sužalojimas nÄra sunkus.
IÅ¡ tomografinÄs nuotraukos matyti, kad plyÅ¡o abiejų ausų bÅ«gneliai. Nuotraukoje matomas kaukolÄs pamatas nuo vienos piramidÄs iki kitos, taÄiau nÄra matoma didelių sužalojimų. Galvos trauma nebuvo toliau gydoma, todÄl nÄra pagrindo teigti, kad nukentÄjusiojo mirties priežastis susijusi su Å¡ia trauma. Specialistas teigÄ, kad buvo galvos sumuÅ¡imas, taÄiau nebuvo galvos smegenų sumuÅ¡imo, buvo rasta tik maža kraujo srovelÄ, taÄiau sunku įvardinti epidurinÄ ar subdurinÄ.
Å i kraujosruva neturÄjo įtakos nukentÄjusiojo psichiniams pakitimams. Taip pat specialistas teigÄ, jog tuo metu nukentÄjusysis negavo alkoholio, todÄl jam prasidÄjo ,, (duomenys neskelbtini)â (t. 3, b. l. 130â137).
11. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi, siekdamas objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes, paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus tarp teismo medicinos specialisto iÅ¡vados bei apeliacinÄs instancijos teismui pateiktos konsultacinÄs iÅ¡vados dÄl nukentÄjusiajam V. Ž. padarytų kÅ«no sužalojimų pobÅ«džio, sveikatos sutrikdymo masto, taip pat esant duomenims, kad nukentÄjusiajam V. Ž. papildomai diagnozuotas (duomenys neskelbtini), siekiant nustatyti ryšį tarp nukentÄjusiajam V. Ž. padarytų sužalojimų bei veiksnių, sÄ lygojusių V. Ž. diagnozuotų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iÅ¡sivystymÄ ir mirties priežastis, paskyrÄ komisijinÄ teismo psichiatrijos - teismo medicinos ekspertizÄ.
12. ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertai J. R. ir V. K. atlikÄ tyrimÄ pateikÄ ekspertizÄs aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pateikta iÅ¡vada: 2018 m. gruodžio 20 d. apie 12.30 val. V. Ž. buvo padaryti Å¡ie sužalojimai - kairio skruosto-smilkinio srities sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kÄs muÅ¡tine žaizda kairio antakio iÅ¡oriniame gale, plaÄia poodine kraujosruva Å¡ioje srityje, daugybiniai Å¡ios srities veido kaulų lūžiai su pleiÅ¡takaulio lūžiu, nueinanÄiu į kaukolÄs vidurinÄ daubÄ , nežymios epidurinÄ ir subdurinÄ hematomos abiejų smilkininių skilÄių srityse, ausų sumuÅ¡imai, pasireiÅ¡kÄ odos nubrozdinimas kairÄs ausies kauÅ¡elyje bei abiejų ausų bÅ«gnelių plyÅ¡imu, poodinÄ kraujosruva apatinio žandikaulio deÅ¡inio kampo srityje, kraujosruva pakauÅ¡io deÅ¡inÄs pusÄs minkÅ¡tuose audiniuose;
V. Ž. nustatyti galvos sužalojimai padaryti kietais bukiais daiktais, bÅ«dingi smÅ«gių sudavimui rankomis ar kojomis; V. Ž. galvos sužalojimai paaiÅ¡kinami ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais; V. Ž. patirti sužalojimai dÄl kaukolÄs pamato lūžio atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ ; medicininių įrašų apie V. Ž. somatinÄ (fizinÄ) sveikatos bÅ«klÄ iki įvykio 2018 m. gruodžio 20 d. nepateikta, taÄiau yra gydytojo psichiatro įraÅ¡as, kad iki įvykio tiriamasis ilgÄ laikÄ piktnaudžiavo alkoholiu;
V. Ž. mirtį sukÄlÄ (duomenys neskelbtini). Tarp 2018 m. gruodžio 20 d. patirtų kÅ«no sužalojimų ir V. Ž. mirties tiesioginio priežastinio ryÅ¡io nÄra, kadangi po traumos atliktuose kompiuterinÄs tomografijos tyrimuose vyravo galvos smegenų ne trauminiai, bet lÄtiniai degeneraciniai pakitimai, dÄl kurių vÄliau vystÄsi atokesnÄs komplikacijos ir įvyko mirtis. Trauminiai galvos smegenų pakitimai buvo minimalÅ«s ir nereikÅ¡mingi, greitai regresavo; remiantis gydytojų psichiatrų įraÅ¡ais, V.
Ž. diagnozuoti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo miÅ¡rios kilmÄs, t. y. trauminÄs ir toksinÄs-alkoholinÄs. TaÄiau, papildomai gydytojos radiologÄs konsultuoti galvos kompiuetrinÄs tomografijos tyrimai patvirtina, kad vyravo lÄtiniai degeneraciniai galvos smegenų pakitimai, susidarÄ tikÄtina dÄl piktnaudžiavimo alkoholiu; (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turÄjo įtakos tolimesnių komplikacijų vystymuisi, dÄl kurių ir įvyko mirtis; lÄtiniai pakitimai V.
Ž. galvos smegenyse galÄjo atsirasti dÄl ilgalaikio alkoholio vartojimo (t. 3, b. l. 176â183).
13. ValstybinÄs teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus ekspertai M. J. ir A. S. atlikÄ tyrimÄ pateikÄ teismo psichiatrijos ekspertizÄs aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame padarÄ iÅ¡vadÄ , kad V. Ž. nustatyti psichikos sutrikimai - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vertintini kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (âSveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykliųâ 6.9 punktas); V. Ž. anamnezÄje fiksuotas gausus piktnaudžiavimas alkoholiu siekiantis priklausomybÄs alkoholiui sindromo požymius, taÄiau nÄra jokių objektyvių duomenų apie kitokio pobÅ«džio psichikos sutrikimus iki 2018 m. gruodžio 20 d. patirtos galvos traumos;
V. Ž. po 2018 m. gruodžio 20 d. patirtos galvos traumos iÅ¡sivystÄ sunkus psichikos sutrikimas keliantis grÄsmÄ jo gyvybei - (duomenys neskelbtini), kuris užsitÄsÄ ir įgavo svyruojanÄiÄ eigÄ bei turÄjo tiesioginÄ Ä¯takÄ iÅ¡sivystyti jo mirtį sukÄlusiems somatiniams sutrikimams nustatytiems teismo medicinos ekspertų; V. Ž. nustatytų sunkių psichikos sutrikimų - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sergant kitomis ligomis patogeneze laikytini trauminiai galvos smegenų pažeidimai kurie nebÅ«tinai vizualizuojasi instrumentiniuose tyrimuose (galvos smegenų kompiuterinÄs tomografijos ir kt.);
V. Ž. nustatyti sunkÅ«s psichikos sutrikimai sietini su trauminiais galvos smegenų pakitimais. (duomenys neskelbtini) dažniausiai yra laikino pobÅ«džio psichikos sutrikimas, taÄiau tais atvejais kuomet jį sukelia ir tÄsiasi jį sukÄlusi somatinÄ priežastis (tame tarpe ir trauminiai galvos smegenų pokyÄiai), jis gali užsitÄsti įgaudamas svyruojanÄiÄ eigÄ . (duomenys neskelbtini) yra lÄtinis psichikos sutrikimas, kuriam bÅ«dinga progresuojanti (blogÄjanti) eiga (t. 3, b. l. 186â191).
14. ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje apklaustas teismo psichiatrijos ekspertas M. J. patvirtino pateiktÄ iÅ¡vadÄ . Ekspertas paaiÅ¡kino, jog nukentÄjusiojo patirti sužalojimai ir mirtis siejami tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu. Darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ ekspertas vertino sutrikimų vystymÄ si tiek laiko, tiek simptomų iÅ¡sivystymo atžvilgiu. Nebuvo pateikta jokių duomenų apie iki patirto smurto buvusius sunkius kognityvinius sutrikimus, tuo tarpu po įvykio V. Ž. iÅ¡ karto pasireiÅ¡kÄ sunkÅ«s sutrikimai - (duomenys neskelbtini), kuris sukelia somatinius sutrikimus, o užsitÄsÄs iÅ¡sekina žmogaus funkcijas, todÄl, eksperto nuomone, Å¡iuo atveju yra neabejotinas ryÅ¡ys tarp teismo medikų nustatytos mirties priežasties ir tarp simptomų, bÅ«dingų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini).
Å iuo atveju mediciniÅ¡kai viskas susieta tiesioginiu priežastiniu pasekminiu ryÅ¡iu. Ekspertas paaiÅ¡kino medicininio termino ,, (duomenys neskelbtini)â reikÅ¡mÄ - (duomenys neskelbtini) gali bÅ«ti įvairų kilmių, tam tikros kilmÄs yra numatytos klasifikacijoje, taÄiau visos kilmÄs, kurios nÄra numatytos, vertinamos kaip ,, (duomenys neskelbtini)â. Darydamas iÅ¡vadÄ , kad buvo nustatyti trauminiai pažeidimai, kurie įtakojo mirtį, ekspertas rÄmÄsi ne instrumentiniais tyrimais, nes psichiatriniu požiÅ«riu instrumentiniai tyrimai nÄra pakankamai jautrÅ«s ir dažnai nekoreliuoja su simptomatika, todÄl buvo nustatinÄjama kliniÅ¡kai, iÅ¡ klinikinių požymių, sutrikimų, buvo vertinama anamnezÄ, medicininiuose dokumentuose fiksuoti simptomai.
Psichiatrijoje remiamasi diagnostika. Medicininiuose dokumentuose buvo nurodoma apie sunkius, grubius psichikos sutrikimus, ir vertinant anamnezÄ, kur užfiksuota, kad Å¡ie sutrikimai atsirado staiga po patirtos traumos, todÄl nebuvo kitos priežasties, kaip galimybÄs jiems iÅ¡sivystyti. Buvo duomenys apie priklausomybÄ nuo alkoholio, taÄiau nebuvo duomenų apie ,,blogÄ kognityvÄ â, o jis atsirado staiga po traumos, todÄl vienintelis medicininis paaiÅ¡kinimas, kad psichikos sutrikimai atsirado minÄto kognityvo pasÄkoje.
SunkÅ«s nukentÄjusiojo psichikos sutrikimai atsirado bÅ«tent po patirtos fizinÄs traumos. Ekspertas paaiÅ¡kino ir tai, kad instrumentiniai tyrimai nerodo pažeidimų, esanÄių tam tikrame lygmenyje, pvz. tarp nervinių lÄ stelių jungÄių. KompiuterinÄs tomografijos tyrimai nÄra pagrindinis duomenų Å¡altinis darant iÅ¡vadas apie psichikos bÅ«klÄ, nes tokie tyrimai nÄra pakankamai informatyvÅ«s. Ekspertas paaiÅ¡kino, jog medicinine prasme nÄra prieÅ¡taravimo tarp teismo medicinos ekspertų teiginio, jog tarp patirtų kÅ«no sužalojimų ir V.
Ž. mirties nÄra tiesioginio priežastinio ryÅ¡io, nes teismo psichiatrijos tyrimÄ atlikÄ ekspertai priežastinį ryšį nustatÄ per psichikos sutrikimus, nes esant užsitÄsusiam (duomenys neskelbtini) bÅ«tent taip vystosi žmogaus iÅ¡sekimas. Ekspertams nebuvo pateikta medicininių dokumentų, kad iki sužalojimo V. Ž. bÅ«tų buvÄs sunkaus kognityvinio sutrikimo bÅ«senoje, o jo gyvenimo bÅ«das tai tik patvirtina. TaÄiau po patirtos traumos nukentÄjusysis nebegalÄjo savarankiÅ¡kai gyventi, taip pat ir girtauti.
Jam pasireiÅ¡kÄ ir vis pasikartodavo psichoziniai sutrikimai â (duomenys neskelbtini) simptomatika, o tai rodo sunkiÄ galvos smegenų bÅ«klÄ. Å ie sutrikimai po traumos nukentÄjusįjį gydant stacionare nebuvo reikÅ¡mingai pagerÄjÄ, pakankamo efekto simtomatikai nebuvo pasiekta. NukentÄjusiojo bÅ«klÄ iÅ¡liko bloga, pasikartodavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei orientacijos sutrikimai, o tai yra sÄ monÄs sutrikimai. Tokia bÅ«klÄ pavojinga gyvybei. Dažnai pasitaiko, kad tokia psichikos bÅ«klÄ iÅ¡sivysto į somatinÄ bÅ«klÄ.
Å iuo atveju nukentÄjusysis jau patekÄs į ligoninÄ nevalgÄ ir negÄrÄ, taÄiau vienintelÄ to priežastis â itin bloga psichikos bÅ«klÄ, todÄl ir atsiranda tiesioginis priežastinis pasekminis ryÅ¡ys organizmo žūÄiai. Ekspertas taip pat paaiÅ¡kino, jog alkoholinÄs abstinencijos (duomenys neskelbtini) tikimybÄ atmesta, nes (duomenys neskelbtini) bÅ«dinga kitokia klinikinÄ eiga. Jeigu nukentÄjusysis iki patirtos traumos bÅ«tų sirgÄs kognityviniu sutrikimu, kuriuo susirgo po traumos, jis nebÅ«tų sugebÄjÄs vienas gyventi, juo labiau girtauti.
SomatinÄs patologijos eiga, kuri vystosi esant (duomenys neskelbtini) bÅ«klei, tokia, kad iÅ¡senka žmogaus organizmas, organizmo funkcijos, to pasÄkoje atsiranda galimybÄ lengvai prasidÄti infekcijai ir tai dažnai bÅ«na mirties priežastis. Tokiu atveju iÅ¡senka žmogaus gyvybinÄs funkcijos, blogÄja somatinÄ bÅ«klÄ. Akivaizdu, kad dÄl psichikos bÅ«klÄs V. Ž. negalÄjo nei maitintis, nei vartoti skysÄių, to pasÄkoje vystÄsi somatiniai sutrikimai ir vystÄsi bendras iÅ¡sekimas, tuomet prasidÄjo bakterinÄ infekcija.
AplinkybÄ, jog prieÅ¡ patiriant fizinÄ traumÄ nukentÄjusysis su nuteistuoju žaidÄ kortomis, rodo, jog jis logiÅ¡kai mÄ stÄ, ir tai tik patvirtina teismo psichiatrijos ekspertizÄs akto iÅ¡vadas, nes patyrÄs traumÄ nukentÄjusysis jau nesugebÄjo ne tik daryti loginių sprendimų, bet nebesugebÄjo savarankiÅ¡kai funkcionuoti. Jis iÅ¡ gydymo įstaigos nebuvo iÅ¡leistas gyventi savarankiÅ¡kai. Nors nukentÄjusysis ilgÄ laikÄ piktnaudžiavo alkoholiu, buvo iÅ¡skirta konkreti ir pagrindinÄ priežastis atsirasti nustatytiems psichikos sutrikimams.
Å iuo atveju ne patys sužalojimai sukÄlÄ mirtį, taÄiau jie sukÄlÄ psichikos sutrikimus, kurie lÄmÄ tokiÄ nukentÄjusiojo medicininÄ bÅ«klÄ dÄl kurios įvyko mirtis. Galvos smegenų pakitimai atsirado po patirtos traumos ir dÄl to iÅ¡sivystÄ psichikos sutrikimai. Å iuo atveju esminis faktorius buvo pokyÄiai galvos smegenyse, tai aksoniniai, tarpsinapsiniai, mediatoriniai pažeidimai, kurių instrumentiniais tyrimai neįmanoma nustatyti, taÄiau jie nustatomi per klinikinius požymius, simptomus.
15. ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas J. R. patvirtino pateiktÄ iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kino, jog tarp įvykio metu V. Ž. patirtų sužalojimų ir jo mirties nÄra tiesioginio priežastinio ryÅ¡io. Medicininiuose dokumentuose nurodyta diagnozÄ â (duomenys neskelbtini). Ekspertas nurodÄ, kad atliekant tyrimÄ buvo papildomai aiÅ¡kinamasi, ar nukentÄjusysis buvo patyrÄs galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , ar yra kaukolÄs pamato lūžiai ir paaiÅ¡kÄjo, kad nukentÄjusiojo galvos smegenyse kraujosruvų požymių nÄra, yra tik nedideli kraujo iÅ¡siliejimai po ir virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo, o tokie pažeidimai įprastai neįtakoja mirties.
Taip pat tyrimo metu pasitvirtino aplinkybÄ, jog nukentÄjusiajam buvo padarytas (duomenys neskelbtini) ir tai patvirtina, kad nukentÄjusiojo patirta galvos trauma atitinka sunkų sveiktos sutrikdymo mÄ stÄ . Vis tik tokie sužalojimai tiesiogiai mirties nesukelia. TaÄiau (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turÄjo įtakos komplikacijų, dÄl kurių įvyko mirtis, vystymuisi. Å iuo atveju galima įžvelgti netiesioginį priežastinį ryšį, nes trauma galÄjo paspartinti psichinius sutrikimus, todÄl teismo psichiatrijos ir teismo medicinos ekspertų iÅ¡vados iÅ¡ esmÄs nÄra prieÅ¡taringos.
Ekspertas nurodÄ ir tai, kad neatmeta galimybÄs, jog nustatyti sužalojimai galÄjo sukelti psichinÄs veiklos sutrikimus, nurodytus teismo psichiatrijos ekspertizÄs akte. NukentÄjusiajam padaryti sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti suduodant smÅ«gius kumÅ¡Äiu ir spiriant į galvÄ . Nors nukentÄjusiojo mirties liudijime nurodyta mirties priežastis â (duomenys neskelbtini), taÄiau ji gali bÅ«ti ne visiÅ¡kai tiksli, atliekant ekspertinį tyrimÄ buvo vertinami visi medicininiai dokumentai, todÄl pateikta iÅ¡samesnÄ iÅ¡vada apie mirties priežastį.
Atliekant ekspertinį tyrimÄ paaiÅ¡kÄjo ir tai, kad pirminiuose dokumentuose, kuriais rÄmÄsi ekspertas D. V., nebuvo duomenų apie (duomenys neskelbtini), t. y. tuo metu dar nebuvo duomenų apie galutinÄ diagnozÄ. Atlikdami tyrimÄ aiÅ¡kinosi, ar (duomenys neskelbtini) buvo ir tyrimo metu buvo patvirtinta, jog Å¡is lūžis buvo. Ekspertas paaiÅ¡kino, jog egzistuoja netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp nukentÄjusiojo patirtos galvos traumos, sukÄlusios somatinÄ bÅ«klÄ, kuri iÅ¡sivystÄ Ä¯ kitus sveikatos sutrikimus, įtakojusius nukentÄjusiojo mirtį.
Ekspertas J. R. sutiko su eksperto M. J. paaiÅ¡kinimu, jog nukentÄjusiojo patirti sužalojimai sukÄlÄ psichikos sutrikimus, kurie lÄmÄ nukentÄjusiojo medicininÄ bÅ«klÄ Ä¯takojusiÄ jo mirtį.
16. Å ioje baudžiamojoje byloje nuteistajam Ž. Ž. buvo pateiktas kaltinimas ir skundžiamu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ už tai, kad sužalojo savo artimÄ giminaitį, t. y. 2018 m. gruodžio 20 d. apie 12.30 val., pirties pastate, esanÄiame KlaipÄdos rajone, (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, konflikto metu ne mažiau kaip keturis kartus smÅ«giavo kumÅ¡Äiu ir spyrÄ tÄvui V. Ž. į galvÄ , padarydamas kairio antakio ir kairÄs ausies kauÅ¡elio muÅ¡tines žaizdas, kairÄs veido pusÄs poodinÄ minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvÄ akiduobÄs, smilkinio ir skruosto srityje, kairio smilkinkaulio ir virÅ¡utinio žandikaulio kairiojo anÄio sienelių lūžimus, kraujo iÅ¡siliejimÄ virÅ¡ kietojo smegenų dangalo kairiajame smilkinyje, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ ir abiejų ausų bÅ«gnelių plyÅ¡imus.
Taip V. Ž. padarytų galvos sužalojimų visuma sukÄlÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ 17. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktuose numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dÄstoma:
1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybÄs, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kitos svarbios aplinkybÄs; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetÄ kitus įrodymus. Taigi nusikalstamos veikos faktinÄs aplinkybÄs yra nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai, kitos svarbios aplinkybÄs.
18. ApeliacinÄs instancijos teisme atlikus pirmiau aptartų papildomų įrodymų tyrimo veiksmus nustatytos naujos reikÅ¡mingos bylai faktinÄs aplinkybÄs, kurios nebuvo žinomos bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme. Naujai paaiÅ¡kÄjusi aplinkybÄ â nukentÄjusiojo V. Ž. mirties faktas bei ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos ekspertizÄs akte Nr. (duomenys neskelbtini) bei ValstybinÄs teismo psichiatrijos tarnybos teismo psichiatrijos ekspertizÄs akte Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos iÅ¡vados, ekspertų paaiÅ¡kinimai dÄl V. Ž. patirtų sužalojimų pobÅ«džio, Å¡ių sužalojimų ir nukentÄjusiojo mirties priežastinio ryÅ¡io, sudaro objektyvų pagrindÄ nustatyti iÅ¡ esmÄs skirtingam, nei jas nustatÄ pirmosios instancijos teismas, Ž. Ž. nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių konstatavimui ir tai gali lemti esminį nuteistojo teisinÄs padÄties pabloginimÄ , bei dÄl to bÅ«tų peržengtos bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribos.
19. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkriÄio 15 d. nutarime pažymÄjo, jog reikalavimas teisingai iÅ¡nagrinÄti bylÄ suponuoja tai, kad teismas turi teisingai nustatyti tikrÄ sias bylos aplinkybes, teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus. Be to, teismas negali bÅ«ti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebÄtojas ir, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas siekdamas objektyviai, iÅ¡samiai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesÄ , turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigÅ«nams), inter alia (be kita ko), o atlikdamas proceso veiksmus teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas ir veikti taip, kad nesudarytų prielaidų manyti, jog jis yra Å¡aliÅ¡kas ar priklausomas.
Inkriminuojamos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimai reglamentuojami BPK 255, 256 straipsniuose, iÅ¡dÄstytuose BPK XIX skyriuje, apibrÄžianÄiame bendrÄ sias nagrinÄjimo teisme nuostatas. Å ios nuostatos pagal BPK 320 straipsnio 6 dalį taikomos ir nagrinÄjant bylÄ apeliacine tvarka, taÄiau atsižvelgiant į apeliacinio proceso ypatumus, iÅ¡dÄstytus BPK XXV skyriuje.
20. BPK 320 straipsnyje, patalpintame BPK XXV skyriuje, numatytos bylų apeliacinio nagrinÄjimo bendrosios nuostatos. Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dÄl tų asmenų, kurie padavÄ apeliacinius skundus ar dÄl kurių tokie skundai buvo paduoti. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog pabloginti nuteistojo ar iÅ¡teisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padÄtį apeliacinÄs instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dÄl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo skundai. Nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padÄtis negali bÅ«ti pabloginta daugiau, negu to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.
21. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo 2013 m. lapkriÄio 15 d. nutarime bei Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo sprendimuose pripažįstama, kad BPK 256 straipsnyje numatytų procedÅ«rų taikymas galimas ir apeliacinÄs instancijos teisme. Vis tik jų taikymas Å¡ioje proceso stadijoje yra saistomas apeliacinių skundų ribų. Å ioje byloje prokuroras ar nukentÄjusysis apeliacinio skundo nÄra padavÄ. Nuosprendį apeliacine tvarka apskundÄ tik nuteistojo gynÄjas, praÅ¡ydamas paskirti nuteistajam Ž. Ž. Å¡velnesnÄ bausmÄ nei nustatyta baudžiamojo kodekso sankcijoje. Taigi, taikyti BPK 256 straipsnyje numatytas procedÅ«ras apeliacinÄs instancijos teismas neturi galimybÄs, nes tuo bÅ«tų pažeistos BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatos.
22. Jau minÄta, kad bendrosios kaltinimo keitimo teisme bei nagrinÄjimo teisme ribas nustatanÄios taisyklÄs nustatytos BPK 256 ir 255 straipsniuose.
23. BPK 255 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad byla teisme nagrinÄjama tik dÄl tų kaltinamųjų ir tik dÄl tų nusikalstamų veikų, dÄl kurių ji perduota nagrinÄti teisiamajame posÄdyje. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas dÄl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dÄl nusikalstamos veikos, kurios faktinÄs aplinkybÄs iÅ¡ esmÄs skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dÄstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybÄ teisiamajame posÄdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkriÄio 15 d. nutarime vertindamas BPK 255 straipsnio (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) nuostatas, pasisakÄ, jog teisme gali bÅ«ti svarstomas kaltinimas pagal faktines aplinkybes iÅ¡ esmÄs besiskiriantis nuo kaltinamajame akte iÅ¡dÄstytojo, jeigu apie tokiÄ galimybÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui iÅ¡ anksto praneÅ¡ta teisiamajame posÄdyje. Tai reiÅ¡kia, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkriÄio 15 d. nutarime pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ BPK 255 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas nuteisti kaltinamÄ jį pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnį nusikaltimÄ arba dÄl nusikalstamos veikos, kurios faktinÄs aplinkybÄs iÅ¡ esmÄs skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dÄstytųjų taikomas tik tokiu atveju, jeigu apie tokiÄ galimybÄ teisiamajame posÄdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta.
24. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkriÄio 15 d. nutarime aiÅ¡kindamas BPK 256 straipsnio 1 dalies nuostatų konstitucingumÄ konstatavo, jog pagal KonstitucijÄ , inter alia (be kita ko) jos 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinÄs valstybÄs, teisingumo principus, baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinÄjanÄiam teismui turi bÅ«ti sudarytos galimybÄs savo iniciatyva pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iÅ¡ esmÄs skirtingomis. Ä®gyvendindamas Å¡iÄ teisÄ, teismas privalo praneÅ¡ti kaltinamajam ir kitiems nagrinÄjimo teisme dalyviams apie tokiÄ galimybÄ, užtikrinti teisÄ Å¾inoti kaltinimÄ , teisÄ Ä¯ gynybÄ , kitų konstitucinių tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimÄ .
25. PažymÄtina, kad pagal BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytÄ teisinį reguliavimÄ iÅ¡nagrinÄjus baudžiamÄ jÄ bylÄ : nuosprendyje gali bÅ«ti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinÄs aplinkybÄs; kaltinamasis gali bÅ«ti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu.
26. BPK 256 straipsnyje reglamentuojamas kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimas teisme. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies nuostatas prokuroras ir nukentÄjusysis turi teisÄ iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmÄs skirtingomis. Å iame praÅ¡yme turi bÅ«ti iÅ¡dÄstytos Å¡ios iÅ¡ esmÄs skirtingos faktinÄs aplinkybÄs. Teismas, gavÄs tokį praÅ¡ymÄ , taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinÄs aplinkybÄs gali bÅ«ti pakeistos iÅ¡ esmÄs skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneÅ¡a nagrinÄjimo teisme dalyviams.
BPK 256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokuroras ir nukentÄjusysis turi teisÄ iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ . Teismas, gavÄs tokį praÅ¡ymÄ , taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali bÅ«ti perkvalifikuota, apie Å¡iÄ galimybÄ nedelsdamas praneÅ¡a nagrinÄjimo teisme dalyviams. Pagal teismų praktikÄ , kaltinime nurodytos veikos faktinÄs aplinkybÄs ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gali bÅ«ti keiÄiami bylÄ nagrinÄjant ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu.
NagrinÄjant bylÄ apeliacine tvarka kaltinime nurodytos veikos faktinÄs aplinkybÄs ir jos kvalifikavimas gali bÅ«ti keiÄiami pagal prokuroro ir (ar) nukentÄjusiojo praÅ¡ymÄ , kai apie tai yra iÅ¡dÄstoma apeliaciniame skunde, atsižvelgiant į BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42-942/2016, Nr. 2K-7-162-303/2019 ir kt.). Kai to nepraÅ¡oma paduotuose apeliaciniuose skunduose, kaltinimo keitimas apeliacinÄs instancijos teisme neturi pasunkinti kaltinamo asmens teisinÄs padÄties (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-1073/2018 ir kt.).
27. BPK 326 straipsnio 4 dalies d punkte numatyta, kad iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ teismo posÄdyje dÄl apskųsto nuosprendžio apeliacinÄs instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinÄti teismui, kai iÅ¡tyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinÄs instancijos teisme padaroma iÅ¡vada, kad veikos faktinÄs aplinkybÄs iÅ¡ esmÄs skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padÄties pabloginimÄ , ir dÄl to bÅ«tų peržengtos bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribos.
28. NagrinÄjamu atveju apeliacinÄs instancijos teismas formuoti naujo kaltinimo neturi galimybÄs ir tai trukdo nagrinÄti bylÄ bei priimti teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .
29. Å ioje byloje teisÄjų kolegija iÅ¡tyrusi ir įvertinusi naujai surinktus faktinius duomenis sprendžia, jog apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje naujai paaiÅ¡kÄjusios faktinÄs aplinkybÄs, kurios iÅ¡ esmÄs skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų gali lemti esminį nuteistojo padÄties pabloginimÄ ir dÄl to bÅ«tų peržengtos bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribos. TodÄl skundžiamas nuosprendis naikintinas, o byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinÄti pirmosios instancijos teismui.
30. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam Ž. Ž. buvo paskirta kardomoji priemonÄ â suÄmimas, todÄl sprÄstinas klausimas dÄl Å¡ios kardomosios priemonÄs tolimesnio taikymo. TeisÄjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam Ž. Ž. paskirtos kardomosios priemonÄs â suÄmimo terminas pratÄstinas trims mÄnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstÄ manymÄ , jog asmuo gali padaryti bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumÄ , jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lÄšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veiklos, nukentÄjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
Byloje esantys duomenys leidžia teigti, jog egzistuoja tikimybÄ, kad bÅ«damas laisvÄje nuteistasis Ž. Ž. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Ž. Ž. pripažintas kaltu dÄl labai sunkaus nusikaltimo, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sÄ raÅ¡Ä , padarymo. Ž. Ž. ankÅ¡Äiau ne kartÄ teistas, taip pat ir už smurtinio pobÅ«džio nusikaltimus (t. 1, b. l. 143â151). Tokios aplinkybÄs rodo, kad Ž. Ž. tinkamų iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų nepadarÄ, toliau daro panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamas veikas.
Jis ne kartÄ baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 152â156). Be to, bylos duomenimis Ž. Ž., bÅ«damas darbingo amžiaus, oficialiai nedirbo, tik 2018 m. lapkriÄio 22 d. užsiregistravo Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 157, 158, t. 3, b. l. 23). TeisÄjų kolegija, atsižvelgusi į visas aplinkybes, reikÅ¡mingas vertinant naujų nusikalstamų veikų padarymo rizikÄ , konstatuoja, bÅ«damas nesuimtas nuteistasis Ž. Ž. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos duomenų visumÄ , Ž.
Ž. asmenybÄ, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , pobÅ«dį, sunkumÄ , teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam taikant Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones BPK 119 straipsnyje įtvirtinti kardomųjų priemonių tikslai Å¡iuo metu nebus pasiekti. Å velnesnÄs kardomosios priemonÄs nebus pakankamos priemonÄs užtikrinti, jog nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Lietuvos apeliacinio teismo miÅ¡ri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkÄiu, n u t a r i a :
KlaipÄdos apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendį, kuriuo Ž. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ panaikinti ir bylÄ perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinÄti pirmosios instancijos teismui. Nuteistajam Ž. Ž. suÄmimo terminÄ pratÄsti trims mÄnesiams, jo pradžiÄ skaiÄiuojat nuo Å¡ios nutarties priÄmimo dienos, t. y. nuo 2021 m. vasario 23 d. TeisÄjai Albinas Bielskis Regina PocienÄ Vigintas ViÅ¡inskis