a02b6410-2aa3-46da-bf33-c7dc8a4bdae3 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-347-658/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18316-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.2; 2.4.7; 2.4.9 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 23 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui, nuteistajai A.

G. ir jos gynėjui advokatui Gediminui Milevičiui, civilinės ieÅ¡kovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui J. K., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios A. G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažinta kalta, padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas iÅ¡ dalies atidėtas ir nustatyta po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 (vieni) metai, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, pradėjus taikyti likusios neatliktos bausmės dalies vykdymo atidėjimÄ , A. G. paskirtos pareigos: visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos žinios, dirbti arba bÅ«ti registruotai Užimtumo tarnyboje.

Nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį nustatyta atlikti pataisos įstaigoje ir jos pradžiÄ nurodyta skaičiuoti nuo A. G. faktinio sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. Iki bausmės vykdymo pradžios A. G. palikta galioti kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, o nuo nuosprendžio vykdymo pradžios – suėmimas. Civilinio ieÅ¡kovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir jam iÅ¡ A. G. priteista 58 600 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. A. G. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista dėl to, kad ji: 1.1. laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2019 m. gegužės 17 d., pagal 2018 m. gegužės 28 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dirbdama pardavėja-konsultante UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) parduotuvėje, esančioje prekybos ir laisvalaikio centre „(duomenys neskelbtini)“, Kaune, (duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. sausio 27 d. pareiginę instrukcijÄ , patvirtintÄ direktoriaus J.

K. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«dama materialiai atsakinga už pinigines lėšas, gautas pardavus Bendrovės prekes ir paslaugas, veikdama vieninga tyčia, turėdama tikslÄ pasisavinti jai patikėtÄ didelės vertės svetimÄ Bendrovei priklausantį turtÄ â€“ pinigines lėšas, iÅ¡ kasos aparato „(duomenys neskelbtini)“ su fiskaliniu bloku (duomenys neskelbtini), unikalus EKA numeris (duomenys neskelbtini), inkasavo: 2018 m. birželio 7 d. 19.17 val. 300 eurų, 2018 m. birželio 12 d. 12.54 val. 100 eurų, 2018 m. birželio 18 d. 20.06 val. 300 eurų, 2018 m. birželio 23 d. 20.56 val. 300 eurų, 2018 m. birželio 27 d. 18.59 val. 600 eurų, 2018 m. liepos 4 d. 20.08 val. 500 eurų, 2018 m. liepos 10 d. 21.05 val. 200 eurų, 2018 m. liepos 13 d. 20.46 val. 700 eurų, 2018 m. liepos 19 d. 19.31 val. 1000 eurų, 2018 m. liepos 24 d. 19.44 val. 800 eurų, 2018 m. liepos 30 d. 17.10 val. 800 eurų, 2018 m. rugpjūčio 3 d. 19.41 val. 800 eurų, 2018 m. rugpjūčio 7 d. 18.25 val. 800 eurų, 2018 m. rugpjūčio 9 d. 19.17 val. 800 eurų, 2018 m. rugpjūčio 13 d. 19.37 val. 800 eurų, 2018 m. rugpjūčio 18 d. 15.53 val. 1000 eurų, 2018 m. rugpjūčio 22 d. 15.32 val. 1000 eurų, 2018 m. rugpjūčio 28 d. 19.03 val. 950 eurų, 2018 m. rugpjūčio 31 d. 19.05 val. 600 eurų, 2018 m. rugsėjo 6 d. 19.01 val. 700 eurų, 2018 m. rugsėjo 12 d. 15.07 val. 900 eurų, 2018 m. rugsėjo 13 d. 19.52 val. 200 eurų, 2018 m. rugsėjo 17 d. 19.08 val. 1000 eurų, 2018 m. rugsėjo 23 d. 20.32 val. 1000 eurų, 2018 m. rugsėjo 26 d. 14.16 val. 700 eurų, 2018 m. spalio 1 d. 18.27 val. 600 eurų, 2018 m. spalio 5 d. 12.46 val. 600 eurų, 2018 m. spalio 10 d. 19.00 val. 800 eurų, 2018 m. spalio 14 d. 18.16 val. 1000 eurų, 2018 m. spalio 16 d. 17.50 val. 900 eurų, 2018 m. spalio 20 d. 14.25 val. 1000 eurų, 2018 m. spalio 24 d. 16.54 val. 600 eurų, 2018 m. spalio 27 d. 19.28 val. 500 eurų, 2018 m. lapkričio 3 d. 15.13 val. 800 eurų, 2018 m. lapkričio 3 d. 19.56 val. 100 eurų, 2018 m. lapkričio 7 d. 18.08 val. 700 eurų, 2018 m. lapkričio 10 d. 19.38 val. 700 eurų, 2018 m. lapkričio 13 d. 17.50 val. 700 eurų, 2018 m. lapkričio 18 d. 19.54 val. 750 eurų, 2018 m. lapkričio 22 d. 18.38 val. 650 eurų, 2018 m. lapkričio 25 d. 19.13 val. 700 eurų, 2018 m. gruodžio 1 d. 10.06 val. 900 eurų, 2018 m. gruodžio 6 d. 19.45 val. 1250 eurų, 2018 m. gruodžio 11 d. 19.09 val. 700 eurų, 2018 m. gruodžio 14 d. 20.42 val. 1400 eurų, 2018 m. gruodžio 20 d. 21.10 val. 3000 eurų, 2018 m. gruodžio 23 d. 20.59 val. 3600 eurų, 2018 m. gruodžio 26 d. 18.45 val. 850 eurų, 2018 m. gruodžio 28 d. 20.15 val. 800 eurų, 2019 m. sausio 14 d. 20.14 val. 730 eurų, 2019 m. sausio 20 d. 18.18 val. 500 eurų, 2019 m. sausio 24 d. 19.45 val. 1070 eurų, 2019 m. sausio 29 d. 19.50 val. 470 eurų, 2019 m. vasario 2 d. 20.29 val. 500 eurų, 2019 m. vasario 7 d. 20.28 val. 750 eurų, 2019 m. vasario 11 d. 19.58 val. 750 eurų, 2019 m. vasario 16 d. 18.16 val. 500 eurų, 2019 m. vasario 21 d. 19.01 val. 600 eurų, 2019 m. vasario 25 d. 18.25 val. 500 eurų, 2019 m. kovo 3 d. 18.51 val. 650 eurų, 2019 m. kovo 12 d. 18.51 val. 1400 eurų, 2019 m. kovo 17 d. 20.09 val. 650 eurų, 2019 m. kovo 21 d. 19.54 val. 400 eurų, 2019 m. kovo 30 d. 19.29 val. 850 eurų, 2019 m. balandžio 4 d. 20.07 val. 600 eurų, 2019 m. balandžio 9 d. 20.11 val. 600 eurų, 2019 m. balandžio 12 d. 20.28 val. 500 eurų, 2019 m. balandžio 19 d. 19.29 val. 950 eurų, 2019 m. balandžio 23 d. 20.04 val. 330 eurų, 2019 m. balandžio 26 d. 17.06 val. 500 eurų, 2019 m. balandžio 30 d. 16.02 val. 500 eurų, 2019 m. gegužės 2 d. 20.34 val. 600 eurų, 2019 m. gegužės 3 d. 20.30 val. 300 eurų, 2019 m. gegužės 5 d. 20.24 val. 450 eurų, 2019 m. gegužės 10 d. 20.19 val. 550 eurų, 2019 m. gegužės 12 d. 20.29 val. 300 eurų, 2019 m. gegužės 17 d. 20.07 val. 750 eurų, viso inkasavo 57 700 Eur, kuriuos pagal Bendrovės direktoriaus J.

K. žodinį nurodymÄ , naudojantis Bendrovės banko AB Luminor bank AS Lietuvos skyrius „Visa Business Electron“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini) su PIN kodu privalėjo įneÅ¡ti į Bendrovės banko AB Luminor bank AS Lietuvos skyrius sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bankomate, buvusiame tame pačiame prekybos centre, tačiau jų neįnešė; 1.2. tęsdama nusikalstamus veiksmus, A. G. 2019 m. gegužės 18 d. 19.48 val. dirbdama pardavėja-konsultante bendrovės parduotuvėje, esančioje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, Kaune, (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kasos aparato „UNI POS“ su fiskaliniu bloku (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), inkasavo 900 Eur, kuriuos pagal Bendrovės direktoriaus J.

K. žodinį nurodymÄ , naudojantis Bendrovės banko AB Luminor bank AS Lietuvos skyrius „Visa Bisness Electron“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini) su PIN kodu privalėjo įneÅ¡ti į Bendrovės banko AB „Luminor bank AS Lietuvos skyrius sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)”, „(duomenys neskelbtini)“ terminale, buvusiame tame pačiame prekybos centre, tačiau jų neįnešė. Tokiu bÅ«du A. G. laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2019 m. gegužės 18 d. iÅ¡ Bendrovės prekybos vietų, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kasos aparatų inkasavo bendrÄ 58 600 Eur sumÄ , kurių neįnešė į Bendrovės banko sÄ skaitÄ , o panaudojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoms reikmėms.

Taip pasisavino jai patikėtÄ didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas 58 600 Eur, tuo padarydama Bendrovei didelę 58 600 Eur turtinę žalÄ ir padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 2. Apeliaciniame skunde nuteistoji praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jai nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 2.1.

Pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje teisingumÄ Ä¯vykdė selektyviai, pažeidė nuteistosios teisę į gynybÄ , kadangi vadovavosi tik civilinio ieÅ¡kovo, kuris suinteresuotas bylos baigtimi, pateiktais įrodymais, tuo tarpu nuteistosios ir jos gynėjo praÅ¡ymus dėl dokumentų iÅ¡reikalavimo nemotyvuotai atmetė, dėl jų visiÅ¡kai nepasisakė apkaltinamajame nuosprendyje, todėl liko neiÅ¡tirtos reikÅ¡mingos aplinkybės, galinčios lemti iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimÄ .

Be to, nebuvo patikrinta nuteistosios bei jos gynėjo pateikta versija dėl pinigų įneÅ¡imo į D. M. ar kitas Bendrovės atsiskaitomÄ sias banko sÄ skaitas. Dėl Å¡ios priežasties apeliacinės instancijos teisme bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ . 2.2. Nuteistoji savo kaltės dėl jai inkriminuotos veikos – Bendrovės piniginių lėšų pasisavinimo – nepripažino, tvirtino, kad visus inkasuotus pinigus įnešė į banko sÄ skaitÄ , naudodama banko kortelę, ant kurios buvo nurodyti D.

M. (vieno iÅ¡ Bendrovės akcininkų) rekvizitai. Dėl Å¡ios priežasties gynėjas pirmosios instancijos teisme prašė iÅ¡reikalauti minėto asmens vardu registruotų banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2019 m. gegužės 18 d. (imtinai), tačiau teismas Å¡io praÅ¡ymo netenkino, nepaisant to, kad jei Å¡i versija pasitvirtintų, A. G. turėtų bÅ«ti iÅ¡teisinta. 2.3. Gynėjas teisme pateikė praÅ¡ymÄ D. M. apklausti kaip liudytojÄ , kadangi ikiteisminio tyrimo metu jis nebuvo apklaustas, nepaisant to, kad kaltinime nurodoma, jog buvo naudojamasi Å¡io asmens banko kortele, kuri buvo susieta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaita.

Taip pat Å¡is asmuo su nuteistÄ ja dalyvavo susitikime dėl dingusių pinigų. Byloje bÅ«tina nustatyti, ar kitos D. M. vardu registruotos banko kortelės nebuvo naudojamos pinigams įneÅ¡ti, tačiau teismas praÅ¡ymo jį apklausti netenkino. 2.4. Be to, byloje yra tik pačios Bendrovės pateikti atspausdinti jos atsiskaitomosios banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡ai. Tai yra kaltinimas paremtas tik bendrovės pateiktais dokumentais, jų visiÅ¡kai nepatikrinus. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pateiktoje specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, kad Bendrovė tiriamuoju laikotarpiu turėjo net septynias banko sÄ skaitas, tačiau baudžiamosios bylos medžiagoje jų iÅ¡raÅ¡ai nepateikti.

Å iuos iÅ¡raÅ¡us bÅ«tina iÅ¡reikalauti, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar piniginės lėšos tiriamuoju laikotarpiu nuteistosios nebuvo įneÅ¡tos į kitas bendrovės banko sÄ skaitas, kas sudarytų pagrindÄ priimti nuteistajai iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių duomenų neiÅ¡reikalavo. 2.5. Byloje nenustatyta, nors buvo tirta labai iÅ¡samiai, kur nuteistoji panaudojo tariamai pasisavintas pinigines lėšas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta nuteistajai ir jos vaikinui M.

N. butÄ nuomojusi J. S., kuri nurodė, kad tiriamuoju laikotarpiu jie dažnai apie dvi savaites vėluodavo sumokėti už nuomÄ ir komunalinius mokesčius. Tai patvirtina, kad nuteistoji bendrovės pinigų nepasisavino, nes per trumpesnį kaip vienų metų laikotarpį pasisavinus 58 600 Eur ir gaunant darbo užmokestį, ji bÅ«tų galėjusi sumokėti už nuomÄ laiku bei įsigyti kažkÄ brangaus. 2.6. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados dėl asmens kaltumo padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti pagrįstos patikimais įrodymais.

Abejonės dėl nusikalstamos veikos įrodytumo, kai jų negalima paÅ¡alinti, aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas). Teismui netenkinus nuteistosios ir jos gynėjo praÅ¡ymų, A. G. buvo užkirstas kelias įrodyti savo nekaltumÄ bei apribotos jos galimybės gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, tokiu bÅ«du pažeidžiant rungimosi principÄ . 2.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė bendrovės, kaip civilinio ieÅ¡kovo, didelio neatsargumo, nulėmusio reikÅ¡mingÄ Å¾alos padidėjimÄ , klausimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, o kai yra ir žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį, žalos atlyginimas, jei įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas. IÅ¡ kaltinimo turinio matyti, kad piniginės lėšos buvo neįneÅ¡amos laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2019 m. gegužės 18 d., tai yra beveik metus laiko nuo nuteistosios įsidarbinimo bendrovėje.

Direktorius J. K. nurodė, kad banko sÄ skaitos netikrindavo, nes pasitikėdavo darbuotojomis. Taigi Å¡ie veiksmai turėtų bÅ«ti vertinami kaip didelis bendrovės neatsargumas, nulėmęs žalos padidėjimÄ . Bendrovės direktorius, jau pirmojo nuteistosios darbo mėnesio pabaigoje, tai yra 2018 m. birželio mėn. galėjo informuoti buhalterę, kad nemato parduotuvės, esančios prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, įplaukų, o buhalterė, sutikrinusi duomenis su kasos knyga, galėjo konstatuoti, kad lėšos nebuvo įneÅ¡tos į banko sÄ skaitÄ , tačiau dėl didelio bendrovės neatsargumo žala padidėjo net 36,6 karto ir turėtų bÅ«ti tiek pat sumažinta.

Pažymima, kad iÅ¡ Bendrovės pateiktų banko sÄ skaitos iÅ¡rašų matyti, jog iÅ¡ jos nuolat bÅ«davo atliekami pavedimai į kitas bendrovės sÄ skaitas, o tai reiÅ¡kia, kad bendrovės vadovas reguliariai ir dažnai prisijungdavo prie bendrovės banko sÄ skaitos bei atlikdavo mokėjimo pavedimus, todėl neabejotinai turėjo galimybę patikrinti, ar pinigai yra įneÅ¡ami per prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ esantį bankomatÄ , tačiau to nepadarė ir Å¡ios funkcijos nepavedė jokiems kitiems asmenims, tokiu bÅ«du nepaisydamas atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimų.

Atkreipiamas dėmesys, kad civilinis ieškovas yra verslininkas, kuris privalo išmanyti teisės aktų nuostatas, ir jam taikomi didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai. Kita vertus, toks direktoriaus nepastabumas kelia abejonių, ar pinigai iš tiesų nebuvo įnešami. 2.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai rėmėsi Bendrovės darbuotojos M. L. pateiktu rašytiniu paaiškinimu, kad 2018 m. rugpjūčio 18 d. 15.43 val. ir 2018 m. spalio 16 d. 17.50 val. pinigus (viso 1 900 Eur) iš bendrovės kasos inkasavo ir jų neįnešė būtent nuteistoji, o ne kita su ja dirbusi darbuotoja, atitinkamai D.

D. ar K. K.. Minėtame raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodoma, kad realus pinigų išėmimo laikas kvituose turi bÅ«ti valanda vėlesnis, nes nebuvo pakeistas vasaros laikas. Tokiais paaiÅ¡kinimais teismas patikėjo, nepaisant to, kad jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Pinigines lėšas tuo metu galėjo inkasuoti kitos darbuotojos, kurios tÄ neigia, kaltę versdamos nuteistajai, kadangi tai liečia jų atsakomybės klausimÄ . Remiantis in dubio pro reo principu, iÅ¡liekant abejonei, kas tuo metu dirbo ir išėmė iÅ¡ bendrovės kasos pinigus, abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos nuteistosios naudai, todėl teisinio pagrindo iÅ¡ jos priteisti 1 900 Eur atlyginimÄ nėra. 2.9.

Liudytojos K. K. ir J. B. teigė, kad A. G. neva pasisiÅ«lydavo įneÅ¡ti pinigines lėšas į bankomatÄ , kas sustiprino teismo įsitikinimÄ , jog bÅ«tent ji pasisavino bendrovės pinigines lėšas, tačiau bÅ«tina pažymėti tai, kad bÅ«tent tomis dienomis, kai nuteistoji dirbo su minėtomis liudytojomis, ir trÅ«kdavo pinigų. Tokiu bÅ«du gali bÅ«ti paaiÅ¡kinami jų teiginiai, kurie pateikiami kaip gynybinė pozicija, siekiant kaltę dėl piniginių lėšų dingimo (jei pinigai iÅ¡ tiesų dingę) perkelti nuteistajai.

Dėl Å¡ios priežasties jų parodymai turi bÅ«ti vertinami itin apdairiai. 2.10. Pirmosios instancijos teismas nuteistajai paskyrė per griežtÄ bausmę. Analizuodama teisingumo ir proporcingumo principų bei BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatų taikymÄ bausmės skyrimo procese, nuteistoji teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Å¡iuo atveju nėra pagrindų skirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės Å¡velninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, o ne su tuo, kad BK Specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, kad jei pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bÅ«tų galimybė atidėti visos, o ne dalies, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas tÄ bÅ«tų ir padaręs. Taigi pirmosios instancijos teismas vertindamas nuteistÄ jÄ bei jos įvykdytos veikos pavojingumÄ charakterizuojančių duomenų kontekste, taip pat įvertinęs tai, kad žala ypač padidėjo dėl civilinio ieÅ¡kovo didelio neatsargumo, kuris sÄ lygojo sunkaus nusikaltimo padarymÄ , galėjo pasiremti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikta. Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėjas apeliacinį skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti, prokuroras bei civilinio ieÅ¡kovo atstovas prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nuteistosios A. G. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu A. G. buvo pripažinta kalta dėl to, kad ji pasisavino jai patikėtÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtÄ â€“ pinigines lėšas, kurių, išėmusi iÅ¡ kasos, ji neįnešė į banko sÄ skaitÄ . Nuteistoji, nesutikdama su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, apeliaciniame skunde teigia, jog baudžiamojoje byloje nėra surinkta pakankamai jos kaltę patvirtinančių įrodymų, o teismas, priimdamas jai apkaltinamÄ jį nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, neįvertino jÄ teisinančių įrodymų ir nepagrįstai vadovavosi vien kaltinančiais, neapklausęs D.

M. ir neiÅ¡reikalavęs jo paties bei visų bendrovės atsiskaitomųjų banko sÄ skaitų iÅ¡rašų, neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas bylai aktualias aplinkybes, kurios galėtų patvirtinti, kad ji bendrovės piniginių lėšų nepasisavino, o juos naudodamasi bankomato bei „(duomenys neskelbtini)“ terminalo pagalba įnešė į bendrovės banko sÄ skaitÄ . Siekiant iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai įvertinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimÄ , teismo posėdyje apklausė D.

M., iÅ¡reikalavo duomenis apie jo bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomose banko sÄ skaitose vykusias transakcijas kaltinime nurodytu laikotarpiu, taip pat papildomai apklausė pačiÄ nuteistÄ jÄ bei liudytojÄ A. K., tačiau atlikus Å¡iuos procesinius veiksmus gauta informacija nesudaro pagrindo spręsti apie pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ . PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų pakanka nuteistosios kaltei padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ pagrįsti, o jos veiksmuose nustatyti ir įrodyti visi bÅ«tinieji objektyvieji bei subjektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai.

5. Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas asmuo, kuris pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ didelės vertės turtÄ . Nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal 2019 m. gegužės 20 d. ir 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo J. K. pareiÅ¡kimus dėl to, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2019 m. gegužės 17 d. bendrovei priklausančios parduotuvės, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), bei 2019 m. gegužės 18 d. parduotuvės, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), pardavėja-konsultantė A.

G., iÅ¡ kasos išėmusi įvairias bendrovei priklausančias pinigų sumas, iÅ¡ viso, atitinkamai, 60 500 Eur ir 900 Eur, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitÄ jų neįnešė ir galimai pasisavino. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ kaltinimo kaip neįrodytus paÅ¡alinęs du piniginių lėšų neįneÅ¡imo atvejus, tai yra 2018 m. gruodžio 16 d. ir 2019 m. vasario 14 d. Kaune, (duomenys neskelbtini), pripažino A. G. kalta pasisavinus iÅ¡ viso 58 600 Eur (57 700 Eur PPC „(duomenys neskelbtini)“ ir 900 Eur PC „(duomenys neskelbtini)“) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusių lėšų.

Kaip pagrįstai konstatuota pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, atsižvelgiant į BK 190 straipsnio nuostatas, toks turtas, virÅ¡ijantis 250 MGL dydžio sumÄ , pripažintinas didelės vertės turtu ir atitinka BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytÄ Å¡iÄ veikÄ kvalifikuojantį požymį.

6. Nuteistoji A. G. pardavėja-konsultante bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2018 m. gegužės 28 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuo 2018 m. gegužės 29 d. ir darbo funkcijas atliko iki 2019 m. gegužės 21 d., kai buvo laikinai nuÅ¡alinta nuo darbo paaiÅ¡kėjus galimiems jos teisei prieÅ¡ingų veiksmų požymiams. Taigi jos darbo laikotarpis patenka į kaltinime nurodytÄ laikotarpį, per kurį buvo pasisavintos bendrovės lėšos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pardavėjo-konsultanto pareigybės apraÅ¡yme, su kuriuo A.

G. buvo supažindinta pasiraÅ¡ytinai, nurodytÄ Å¡ias pareigas einančio asmens atsakomybės apimtį, sprendė, kad bendrovės turtas A. G. buvo patikėtas. Teisėjų kolegija sutinka su Å¡iomis skundžiamÄ nuosprendį priėmusio teismo iÅ¡vadomis. Kaip matyti iÅ¡ 2014 m. sausio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“) direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos pareiginės instrukcijos, be kitų funkcijų, pardavėjas-konsultantas buvo atsakingas už asmeniÅ¡kai darbo metu „suprekiautas pinigines lėšas, pagal finansinę ataskaitÄ Z, nuimamÄ iÅ¡ kasos“.

Be to, tiek pati nuteistoji, tiek ir kitos bendrovėje pardavėjomis-konsultantėmis dirbusios liudytojos patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų žodžiu joms deleguotÄ pareigÄ kasos aparate per tam tikrÄ laikotarpį susikaupusias pinigines lėšas (500–1000 Eur ir didesnes sumas) įneÅ¡ti į bendrovės atsiskaitomÄ jÄ banko sÄ skaitÄ . Taigi, tiek A. G., tiek ir kitos darbuotojos Å¡iuo laikotarpiu disponavo bendrovės piniginėmis lėšomis, remdamosi vadovų joms iÅ¡reikÅ¡tu žodiniu pavedimu.

Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad A. G. jos darbo laikotarpiu bendrovės piniginės lėšos buvo patikėtos. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra.

7. Apeliaciniame skunde ginčijamos aplinkybės, jog piniginių lėšų A. G. į bendrovės banko sÄ skaitÄ neįnešė, dėstant versijÄ , jog jos galimai atsiskaitomosios sÄ skaitos nepasiekė, kadangi banko kortelė, kuria naudojantis buvo įneÅ¡ami pinigai, buvo susieta su asmenine bendrovės akcininko D. M. banko sÄ skaita arba kitomis nei kaltinime nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitomis. Baudžiamojo proceso metu nuteistoji taip pat teigė, jog lėšos galėjo nepatekti į sÄ skaitÄ ir dėl banko klaidos.

Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Dėl turto pasisavinimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės Kaune, (duomenys neskelbtini) 8. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad nuo pat įdarbinimo pradžios A. G. pagrindinė darbo vieta, kurioje ji vykdė pardavėjos-konsultantės darbo funkcijas, buvo Kaune, (duomenys neskelbtini) esančiame PPC „(duomenys neskelbtini)“, o kitose UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėse ji dirbdavo tik pakeisdama kitas tuo metu negalinčias dirbti darbuotojas.

Daugiausia piniginių lėšų pasisavinimo atvejų nustatyta bÅ«tent minėtoje parduotuvėje PPC „(duomenys neskelbtini)“, tačiau A. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme bei nagrinėjant jos apeliacinį skundÄ tvirtino, kad Å¡ių lėšų ji nepasisavino, o grynųjų pinigų inkasavimÄ , piniginių lėšų įneÅ¡imÄ Ä¯ sÄ skaitÄ atliko tinkamai, naudodamasi bendrovės parduotuvei iÅ¡duota banko kortele bei ant lapelio užraÅ¡ytu jos PIN kodu, o aplinkybės, dėl kurių Å¡ios piniginės lėšos bendrovės sÄ skaitos nepasiekė, jai nėra žinomos.

Vis dėlto, iÅ¡ prie pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pridėto priedo – buhalterinėje sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) atvaizduotos piniginių lėšų apyvartos PPC „(duomenys neskelbtini)“ veikusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės kasoje matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. į bendrovės kasÄ pateko iÅ¡ viso 138 865 Eur įplaukų, o iÅ¡ kasos iÅ¡imta perkeliant į atskaitingo asmens buhalterinę sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) tik 78 365 Eur, taigi kasos likutis laikotarpio pabaigoje turėjo bÅ«ti 60 500 Eur, tačiau, kaip matyti iÅ¡ bendrovės ikiteisminio tyrimo metu pateikto 2019 m. gegužės 21 d.

Akto dėl galimai pasisavintų įmonės lėšų Nr. (duomenys neskelbtini), kasoje (seife) Å¡i pinigų suma nerasta, todėl jie galimai buvo iÅ¡imti iÅ¡ kasos ir pasisavinti. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir byloje esanti specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad atlikus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ kaltinime nurodytam laikotarpiui, paaiÅ¡kėjo, jog iÅ¡ kasos aparato, įrengto (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo inkasuota 66 300 Eur, tačiau į banko sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡ta tik 5 800 Eur, tai yra 60 500 Eur mažiau nei inkasuota.

9. Taip pat specialisto iÅ¡vadoje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdė septynias banko sÄ skaitas, esančias skirtinguose bankuose ar elektroninių pinigų (mokėjimo) įstaigose, tai yra bankuose AB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“ ir elektroninių pinigų (mokėjimo) įstaigose UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau visu kaltinimui aktualiu laikotarpiu bendrovė naudojosi tik trimis banko AB „(duomenys neskelbtini)“ ir viena UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitomis, o kitos banko sÄ skaitos buvo uždarytos (AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitos uždarytos 2018 m. birželio 13 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2018 m. gruodžio 12 d.).

IÅ¡ byloje esančio 2021 m. spalio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raÅ¡to matyti, jog mokėjimo kortelių, iÅ¡duotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko D. M. vardu, kurios bÅ«tų susietos su bendrovės sÄ skaitomis, nėra, o AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelės, kurios buvo iÅ¡duotos bÅ«tent D. M. vardu, tai yra kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), priskirtos tik prie bendrovės atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri ir nurodyta kaltinime.

10. Nei viena iÅ¡ byloje apklaustų liudytojų, kaltinimo laikotarpiu dirbusių pardavėjomis-konsultantėmis, bendrovės vyr. pardavėjos pareigas ėjusi A. K., civilinio ieÅ¡kovo buhalterinę apskaitÄ tvarkiusios bendrovės atstovė ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. K. bei akcininkas D. M. nepatvirtino, kad banko kortelės parduotuvėse buvo keičiamos. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ 2017 m. gegužės 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. K. įsakymo Dėl banko mokėjimo kortelės naudojimo matyti, kad parduotuvei, esančiai Kaune, (duomenys neskelbtini), buvo priskirta viena mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duota D.

M. vardu, o pati nuteistoji tvirtino, jog pinigines lėšas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios PPC „(duomenys neskelbtini)“, Kaune, (duomenys neskelbtini), darbuotojos įnešdavo naudodamos AB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas) banko mokėjimo kortelę, ant kurios buvo D. M. rekvizitai.

11. IÅ¡ bendrovės pateikto buhalterinės sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) („Kasa (duomenys neskelbtini)“) registro matyti, jog ankstesniu nei kaltinime nurodytas laikotarpiu, tai yra nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 2 d., iÅ¡ kasos grynaisiais pinigais iÅ¡imtos piniginės lėšos buvo perkeliamos atskaitingam asmeniui (D. M., kaip asmuo, kurio vardu iÅ¡duota prie sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) priskirta mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuria naudojantis buvo atliekami pinigų įneÅ¡imai į banko sÄ skaitÄ , vertinamas kaip atskaitingas asmuo).

Tuo tarpu nuteistosios A. G. darbo bendrovėje laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2019 m. gegužės 21 d. piniginių lėšų išėmimai iÅ¡ kasos Kaune, (duomenys neskelbtini) esančioje bendrovės parduotuvėje, juos perkeliant į atskaitingo asmens D. M. sÄ skaitÄ , buvo fiksuoti tik keliais atvejais, tai yra 2018 m. birželio 2 d., birželio 8 d., birželio 19 d., birželio 29 d., liepos 7 d. gruodžio 9 d. gruodžio 31 d. ir 2019 m. sausio 10 d. IÅ¡ bendrovės pateiktų darbo grafikų matyti, kad visais atvejais Å¡iomis dienomis, kai piniginės lėšos buvo perduodamos atskaitingam asmeniui, A.

G. darbo funkcijų neatliko, o parduotuvėje dirbo kitos pardavėjos-konsultantės, ir iÅ¡ bendrovės pateikto banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o matyti, jog Å¡ios piniginės lėšos buvo į jÄ Ä¯neÅ¡tos. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡ai už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 20 d. patvirtina, kad visais atvejais, kai bendrovės padalinyje Kaune, (duomenys neskelbtini), PPC „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ kasos buvo iÅ¡imtos piniginės lėšos, kurios buvo įneÅ¡tos į minėtÄ banko sÄ skaitÄ , jos buvo įneÅ¡amos naudojantis bÅ«tent ta kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ 2020 m. kovo 30 d. apžiÅ«ros protokolo (2 t., b. l. 68–72) matyti, kad 2019 m. gegužės 21 d. kalbėdama su J. K., A. G., atsakydama į klausimÄ , ar ji pinigus įneÅ¡davo naudodamasi mokėjimo kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė: „nu, nes ji vienintelė pas mus yra“. J. K. pasitikslino: „aha, į D. M. UAB „(duomenys neskelbtini)?“ ir į tai A. G. atsakė „taip, nes ji vienintelė yra“. Atsižvelgiant į tai, pagrindo teigti, jog piniginės lėšos pateko į kitÄ nei kaltinime nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitÄ , tiek esančiÄ kitoje kredito ar mokėjimo įstaigoje arba banke, tiek ir banke AB „(duomenys neskelbtini)“, nėra.

12. Kaip nepagrįsti atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, kad mokėjimo kortelė, kuri buvo naudojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), galimai buvo susieta ne su bendrovės, o su asmenine D. M. banko sÄ skaita. Nors nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme Å¡ios aplinkybės nebuvo analizuojamos ar vertinamos, tačiau apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimÄ , prokurorui buvo pavesta iÅ¡reikalauti duomenis iÅ¡ bankų bei kitų kredito (mokėjimo) įstaigų apie D.

M. valdomas atsiskaitomÄ sias sÄ skaitas bei piniginių lėšų judėjimÄ jose. Vykdant šį pavedimÄ gauta informacija patvirtina, jog D. M. piniginių lėšų iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ į jo valdomas banko sÄ skaitas, kurios nebÅ«tų susijusios su jam, kaip bendrovės darbuotojui, mokamu darbo užmokesčiu (apie 150 Eur per mėnesį) bei jam, kaip Å¡ios bendrovės akcininkui, mokamais dividendais (650 Eur per mėnesį), negavo. Susipažinus su AB „(duomenys neskelbtini)“ D.

M. valdomos asmeninės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u kaltinimui aktualiu laikotarpiu matyti, kad pinigų įneÅ¡imo į banko sÄ skaitÄ atvejų, kuomet bÅ«tų naudojamasi bankomatais Kauno mieste, nėra. D. M. vardu atidarytų atsiskaitomųjų sÄ skaitų elektroninių pinigų įstaigoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar AB „(duomenys neskelbtini)“ banke taip pat nėra. Å is asmuo naudojasi banko AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomÄ ja sÄ skaita bei kredito įstaigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortelėmis, tačiau duomenų apie piniginių lėšų įneÅ¡imus laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2019 m. gegužės 18 d. naudojant AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo korteles bankomatuose Kauno mieste, negauta, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų įneÅ¡imo paslauga naudojantis mokėjimo kortelėmis apskritai nėra teikiama.

Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme D. M. nurodė, kad ant banko kortelės, kuri buvo susieta su bendrovės banko sÄ skaita, buvo ne tik jo rekvizitai, tačiau nurodytas ir bendrovės pavadinimas. IÅ¡ mokėjimo kortelės, naudotos PC „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, kopijos matyti, kad ant jos prie J. K. rekvizitų taip pat buvo nurodytas bendrovės pavadinimas. Taigi nėra jokio objektyvaus pagrindo sutikti su nuteistosios apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, jog mokėjimo kortelė, kuri buvo naudojama PPC „(duomenys neskelbtini)“ esančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, buvo susieta su asmenine D.

M. banko sÄ skaita ir dėl to piniginės lėšos, jas įneÅ¡ant naudojantis bankomatu, pateko ne į bendrovės, o į jos akcininko asmeninę banko sÄ skaitÄ .

13. Nuteistoji, teigdama, kad grynuosius pinigus įnešė naudodamasi bankomatu, nenurodė, kad atliekant piniginių lėšų įneÅ¡imo operacijas, bankomato ekrane bÅ«tų atsiradę įspėjamieji praneÅ¡imai apie sisteminius trikdžius. Pažymėtina, kad bankomatas yra įrengtas itin aktyviai klientų lankomame prekybos ir pramogų centre. Piniginių lėšų neįneÅ¡imo laikas apima ir Å¡ventinį laikotarpį, kuomet PPC „(duomenys neskelbtini)“ lankymas yra itin intensyvus. Teisėjų kolegija kaip objektyviai nepagrindžiamÄ vertina aplinkybę, jog esant tokiems banko sistemos trikdžiams, dėl kurių piniginės lėšos neįneÅ¡amos į klientų banko sÄ skaitas, kredito įstaigai Å¡i situacija nebÅ«tų tapusi žinoma tokį ilgÄ laikotarpį (beveik vienus metus).

Juolab kad, kaip matyti iÅ¡ civilinio ieÅ¡kovo atstovo J. K., liudytojų D. M. bei E. S. parodymų, jiems siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykių aplinkybes ir 2019 m. gegužės 21 d. nuvykus į PPC „(duomenys neskelbtini)“, kur tuo metu dirbo A. G. ir iÅ¡ kasos aparato nuėmė 350 Eur, Å¡i suma parduotuvėje buvusia banko kortele minėtų liudytojų akivaizdoje į bankomatÄ buvo įneÅ¡ta ir iÅ¡ karto pasiekė bendrovės banko sÄ skaitÄ . Pažymėtina, kad pati nuteistoji nurodė iÅ¡ esmės tik pavienį atvejį, kai bankomatas jai įneÅ¡ant pinigines lėšas neiÅ¡davė Å¡iÄ operacijÄ patvirtinančio kvito, apie kurį pranešė bendrovės atsakingam asmeniui – vyr. pardavėjai A.

K.. Apeliantė tvirtino, kad vėliau ji kvitų neimdavo savo iniciatyva, kitoms darbuotojoms jai nurodžius, kad kvitai, patvirtinantys pinigų įneÅ¡imÄ Ä¯ banko sÄ skaitÄ , nėra bÅ«tini. Å iÄ aplinkybę nuteistoji dėstė nenuosekliai, tuo pačiu teigdama ir tai, jog bankomatas kartais kvitų apskritai neiÅ¡duodavo arba juos iÅ¡duodavo nekokybiÅ¡kus, neįskaitomus. Vis dėlto, nei viena iÅ¡ apklaustų liudytojų, bendrovėje dirbusių pardavėjomis-konsultantėmis, Å¡ios aplinkybės nepatvirtino.

PrieÅ¡ingai, jos paaiÅ¡kino, kad tiek grynųjų pinigų išėmimo iÅ¡ kasos, tiek įneÅ¡imo kvitai buvo iÅ¡imami ir kas tam tikrÄ laikotarpį siunčiami bendrovės administracijai. Å i tvarka nuteistajai, bendrovėje dirbusiai pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ (beveik vienus metus) turėjo bÅ«ti žinoma. Todėl nelogiÅ¡ki jos paaiÅ¡kinimai, jog ji apie tariamus gedimus nebÅ«tų galėjusi praneÅ¡ti bendrovės atsakingiems asmenims.

14. Tuo tarpu liudytoja A. K., dirbanti vyr. pardavėja UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodė, kad darbuotojos E. V. bei M. L. jai yra praneÅ¡usios apie tai, kad parduotuvėje A. G. darbo laikotarpiu trÅ«ko bankomato kvitų, patvirtinančių grynųjų pinigų įneÅ¡imÄ . Å iuos A. K. parodymus patvirtino liudytoja M. L., paaiÅ¡kinusi, kad 2018 m. birželio 12 d. ji pamatė, kad iÅ¡ kasos buvo iÅ¡imta 100 Eur ir tai buvo neįprastai maža suma išėmimui, kuri nebuvo pateisinta pinigų įneÅ¡imo kvitu, bei liudytoja E. V., nurodžiusi, kad kartÄ iÅ¡ ryto atėjusi į darbÄ ji pastebėjo 150 Eur trÅ«kumÄ kasoje, o prieÅ¡ jÄ dirbo A.

G.. Aplinkybės, susijusios su grynųjų pinigų operacijomis parduotuvėje Kaune, (duomenys neskelbtini), sukėlė įtarimų ir kitoms darbuotojoms. Liudytoja D. D. nurodė atvejį, kuomet A. G., išėmusi grynuosius pinigus iÅ¡ kasos ir, kaip teigė, eidama juos įneÅ¡ti į banko sÄ skaitÄ , nepasiėmė nei pinigų įdėjimo kvitų voko, nei banko kortelės. Tačiau liudytojai A. K. apie nurodytas situacijas pakalbėjus su A. G., ji, prieÅ¡ingai nei teisminio nagrinėjimo metu nurodžiusi, kad kvitų dažniausiai neimdavo, teigė, jog kvitai turi bÅ«ti seife kartu su pinigų išėmimo kvitais.

Nepaisant to, liudytoja D. K. nurodė iÅ¡ A. K. girdėjusi, kad parduotuvėje PPC „(duomenys neskelbtini)“ trÅ«kdavo kasos kvitų, o iÅ¡ esmės visos bendrovėje kaltinimo laikotarpiu dirbusios liudytojos nurodė, kad pinigų įneÅ¡imo kvitai bÅ«davo reikalingi. Taigi kvitų neiÅ¡saugojimo aplinkybę nuteistoji dėstė nenuosekliai, kas sudaro pagrindÄ vertinti jos parodymus kaip nepatikimus.

15. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindÄ spręsti, jog piniginės lėšos, kurios laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2018 m. gegužės 17 d. buvo iÅ¡imtos iÅ¡ bendrovės kasos, iÅ¡skyrus kelis aptartus atvejus, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei, kaip teigė nuteistoji, D. M., atsiskaitomųjų sÄ skaitų nepasiekė. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, vien tai, kad byloje nenustatyta, kur ir kaip buvo panaudoti iÅ¡ kasos aparato iÅ¡imti grynieji pinigai, nesudaro pagrindo spręsti, jog A.

G. veiksmuose nėra BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių visumos. Nors informacija apie piniginių lėšų panaudojimÄ jas pasisavinusio asmens reikmėms galėtų bÅ«ti vertinama kaip vienas iÅ¡ įrodymų, patvirtinančių Å¡io asmens kaltę, vis dėlto, tai nėra bÅ«tinasis turto pasisavinimo, kaip nusikalstamos veikos, sudėties požymis. Å iuo atveju bÅ«tina įrodyti tai, kad tam tikras turtas (Å¡iuo atveju piniginės lėšos) buvo kaltininko žinioje arba jam patikėtos, tačiau pastarasis jo neiÅ¡saugojo, tuo užkirsdamas keliÄ savininkui realizuoti savo nuosavybės teisę į šį turtÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu šios aplinkybės šiuo atveju byloje surinktais įrodymais, kurie išsamiai ir visapusiškai išanalizuoti skundžiamame nuosprendyje, yra nustatytos tinkamai.

16. PrieÅ¡ingo vertinimo nepatvirtina ir nuteistosios nurodomos aplinkybės, jog ji kaltinime nurodytomis dienomis, kuomet iÅ¡ kasos buvo iÅ¡imami grynieji pinigai, nedirbo, o bendrovės pateiktas darbo grafikas nėra aktualus, kadangi pardavėjos-konsultantės kiekvieno ataskaitinio laikotarpio metu keisdavosi, vaduodavo viena kitÄ . Pasak nuteistosios, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kuriuos pirmosios instancijos teismui pateikė civilinio ieÅ¡kovo atstovas, yra be parašų, jie skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu pateiktų iÅ¡ankstinių grafikų, todėl negali bÅ«ti vertinami kaip pakankamas įrodymas byloje, kuris patvirtina A.

G. faktiÅ¡kai parduotuvėje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), iÅ¡dirbtÄ laikÄ . Å ie nuteistosios argumentai nepagrįsti. Visų pirma pažymėtina, kad įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos darbo kodeksui (toliau – DK), nuo 2017 m. liepos 1 d. neteko galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimas Nr. 78, kuriuo buvo patvirtinta darbo laiko apskaitos žiniaraščio forma, nustatanti griežtas jo pildymo taisykles, o suminės darbo laiko apskaitos atveju kaltinimui aktualiu laikotarpiu iÅ¡ darbdavio buvo reikalaujama faktiÅ¡kai darbuotojo iÅ¡dirbtÄ darbo laikÄ fiksuoti ne griežtos atskaitomybės, o laisvos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.

DK 115 straipsnyje (redakcija, galiojusi kaltinimui aktualiu laikotarpiu) numatyta, kad jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, o darbo grafikus turi patvirtinti tik administracija, apie nustatytÄ darbo laikÄ prieÅ¡ ataskaitinį laikotarpį supažindindama darbuotojÄ , taip pat numatant galimybę iÅ¡imtiniais, nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, darbo grafikÄ keisti. Taigi iÅ¡ankstiniuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie Å¡iuo atveju buvo pateikti ikiteisminio tyrimo metu, užfiksuotos informacijos neatitikimas galutiniame darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje, pildomame elektroniniu bÅ«du, nurodytiems duomenims, savaime jų neteisingumo nepatvirtina.

Be to, DK 120 straipsnio 5 dalyje reglamentuojama tik darbuotojo teisė, bet ne darbdavio pareiga, darbuotojui susipažinti, juolab, pasiraÅ¡ytinai, su savo darbo laiko apskaita ir reikalauti neatlygintinai gauti darbo laiko apskaitos žiniaraščio iÅ¡raÅ¡Ä . DK 115 straipsnyje reglamentuojama, kad darbo užmokestis darbuotojui mokamas pagal faktiÅ¡kai iÅ¡dirbtÄ laikÄ , o DK 120 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiai gali bÅ«ti pildomi ir saugomi elektroniniu bÅ«du, kas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju ir buvo daroma.

Taigi, darbuotojo paraÅ¡as galutiniame žiniaraÅ¡tyje nėra bÅ«tinas jo teisingumÄ pagrindžiantis elementas. Kaip nurodė liudytojos bendrovėje dirbusios pardavėjos-konsultantės, jos turėjo galimybę matyti elektronine forma koreguojamus darbo grafikus, o prieÅ¡ iÅ¡mokant darbo užmokestį jos turėdavo pasitikrinti, ar juose nurodytas darbo laikas faktiÅ¡kai atitinka jų iÅ¡dirbtÄ laikÄ . Duomenų, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu A. G. bÅ«tų kreipusis dėl netinkamai apskaičiuoto jos darbo užmokesčio, ir, atitinkamai, dėl neteisingai darbo grafikuose nurodyto jos iÅ¡dirbto darbo laiko, nėra.

Todėl kaip nepagrįsti atmestini ir jos nurodyti teiginiai, jog darbo laiko režimo pokyčiai darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose neatsispindi ir jie buvo fiksuojami susiraÅ¡inėjimo programoje „(duomenys neskelbtini)“, o ne minėtuose darbo grafikuose. Å iÄ aplinkybę A. G. nurodė apklausiama teisme. Teisėjų kolegijai teismo posėdyje įpareigojus civilinį ieÅ¡kovÄ pateikti duomenis iÅ¡ Å¡io susiraÅ¡inėjimo, buvo gauta informacija, kad jie nėra iÅ¡likę. Pati A. G., nors ir teigdama prieÅ¡ingai, tokios informacijos savo iniciatyva nepateikė.

Kitos pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustos liudytojos, tai yra D. D., J. D. (buvusi pavarė B.), M. L., G. M., A. K., K. Å . (buvusi pavardė K.), M. E., R. P. ir D. G. patvirtino, kad duomenys, užfiksuoti darbo grafikuose, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, ne tik apie jų pačių, bet ir apie A. G. darbo laikÄ (tuo atveju, kai parduotuvėje jos dirbo su A. G. kartu arba tÄ pačiÄ dienÄ , bet skirtingomis valandomis), yra teisingi.

17. Civilinio ieÅ¡kovo atstovas J. K. nurodė, kad įprastai parduotuvėje dirbdavo viena pardavėja-konsultantė. Pati A. G. patvirtino, jog ji buvo pagrindinė ir ilgiausiai Kaune, (duomenys neskelbtini) parduotuvėje dirbusi darbuotoja, o kitos pardavėjos-konsultantės dirbdavo tiek, kad nebÅ«tų virÅ¡ijamas maksimalus galimas darbo laikas arba kai A. G. negalėdavo bÅ«ti darbo vietoje visÄ arba dalį dienos. Be to, pasitaikydavo atvejų, kai vienu metu parduotuvėje dirbdavo dvi darbuotojos, tačiau taip bÅ«davo tik Å¡ventinėmis (nedarbo) dienomis arba prieÅ¡ Å¡ventes, kai pirkėjų srautas bÅ«davo didesnis.

Minėtų liudytojų parodymai papildomai patvirtina darbo grafikuose užfiksuotas aplinkybes, jog: 2018 m. birželio 12 d. A. G. nuo 15 val. iki 21 val. (darbo laiko pabaigos) pakeitė M. L., 2018 m. rugpjūčio 18 d. nuo 10 iki 15 val. dirbo D. D., o po jos darbÄ pradėjo A. G. (liudytoja D. D. pateikė susiraÅ¡inėjimo su A. G. kopijÄ , iÅ¡ kurios matyti jų pokalbis apie tokį darbo laiko režimÄ ), 2018 m. rugsėjo 26 d. nuo 16 val. iki 21 val. (darbo laiko pabaigos) pakeitė G. M., 2018 m. spalio 5 d.

– nuo 14 val. iki 21 val. (darbo laiko pabaigos) A. G. pakeitė A. K., 2018 m. spalio 20 d. nuo 19 val. iki 21 val., 2018 m. gruodžio 1 d. nuo 14 val. iki 21 val. ir 2019 m. sausio 20 d. nuo 20 iki 21 val. (darbo laiko pabaigos) nuteistÄ jÄ pakeitė K. Å ., 2019 m. vasario 21 d. nuo 19.30 val. iki 21 val. A. G. pakeitė R. P. (Å¡i aplinkybė nustatyta iÅ¡ liudytojos R. P. parodymų bei atsispinti „Z“ ataskaitoje ir kasos aparato kasos operacijų duomenyse), 2019 m. balandžio 26 d. nuo 19 iki 21 val. A. G. pakeitė D.

G.. Be to, 2018 m. gruodžio 11 d. nuo 11 val. iki 19 val. A. G. dirbo bendrai su J. D., 2018 m. gruodžio 14 d. nuo 10 iki 20 val., 2018 m. gruodžio 20 d. nuo 9 iki 21 val. ji dirbo bendrai su M. E., o 2018 m. gruodžio 23 d. nuo 9 iki 21 val. ir 2019 m. vasario 11 d. nuo 13 iki 18 val. ji dirbo bendrai su K. Š., o 2019 m. gegužės 3 d. nuo 10 iki 17 val. ji dirbo bendrai su D. G.. Pagrindo abejoti šių liudytojų parodymuose išdėstytomis aplinkybėmis nėra. Dalį jų taip pat objektyviai patvirtina ir jų pateikti susirašinėjimai su A.

G. dėl viena kitos pavadavimo galimybės. Vien tai, kad tomis dienomis, kai jos pakeisdavo nuteistÄ jÄ ir likdavo dirbti iki parduotuvės darbo laiko pabaigos, „Z“ ataskaitoje ir kasos operacijų žurnale užfiksuoti jų, o ne A. G., paraÅ¡ai, pastarosios kaltės pasisavinus bendrovei priklausančias pinigines lėšas nepaneigia.

18. Kadangi dienos (pamainos) fiskalinė ataskaita (Z) atspindi bendrai per visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) užfiksuotus kasos operacijų duomenis, juos įraÅ¡ant fiskalinėje atmintyje ir grÄ Å¾inant į nulinę reikÅ¡mę, o kasos operacijų žurnale yra perkeliami, be kita ko, Å¡io fiskalinio kvito duomenys, tai Å¡ie finansinės apskaitos dokumentai turi bÅ«ti (ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje PPC „(duomenys neskelbtini)“ buvo pildomi) to darbuotojo, kuris dirbo darbo dienos pabaigoje.

Todėl tai pagrindžia minėtų darbuotojų pasiraÅ¡ymo juose aplinkybę tais atvejais, kai jos parduotuvėje dirbo antroje darbo dienos dalyje, iki parduotuvės darbo laiko pabaigos. Pažymėtina, kad paraÅ¡ai, esantys ataskaitose bei žurnaluose, neatspindi ir nepatvirtina aplinkybės, jog bÅ«tent pasirašęs darbuotojas atliko ir piniginių lėšų išėmimo iÅ¡ kasos veiksmÄ , o tik pateikia informacijÄ apie grynųjų pinigų išėmimo juose nurodytÄ dienÄ faktÄ . Pati grynųjų pinigų išėmimo operacija fiksuojama pinigų išėmimo iÅ¡ kasos kvitais, kuriuose atsispindi ir jų išėmimo laikas, iÅ¡ kurio galima spręsti apie tai, kurio darbuotojo darbo metu Å¡i operacija buvo atlikta.

Tačiau Å¡iuo atveju paraÅ¡ai fiskalinėje ataskaitoje (Z) bei kasos operacijų žurnale, nors ir netiesiogiai, patvirtina minėtų liudytojų nurodytas aplinkybes apie jų darbo laikÄ tomis dienomis, kai jos dirbo bendrai su A. G. arba jÄ pakeitė.

19. Vertinant Å¡iuos, tiek liudytojų, tiek ir fiskalinėje ataskaitoje (Z), kasos operacijų žurnale bei darbo grafikuose užfiksuotus duomenis su bendrovės pateiktuose grynųjų pinigų išėmimo iÅ¡ kasos kvituose nurodytu jų išėmimo laiku, matyti, kad visais tais atvejais, kai A. G. parduotuvėje dirbdavo ne viena, piniginės lėšos iÅ¡ kasos aparato buvo iÅ¡imamos iÅ¡imtinai jos darbo metu, parduotuvėje dar nesant, arba darbÄ jau baigus kitoms pardavėjoms-konsultantėms. Pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos, kaltinimo laikotarpiu dirbusios parduotuvėje, esančioje PPC „(duomenys neskelbtini)“, kategoriÅ¡kai paneigė virÅ¡valandinio darbo, kuris nebuvo fiksuotas darbo grafikuose, galimybę.

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, kad grynųjų pinigų išėmimo kvituose Å¡iÄ operacijÄ atlikusio asmens paraÅ¡as nefiksuojamas, be to, tam tikromis minėtomis dienomis A. G., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, parduotuvėje buvo ne viena, piniginių lėšų išėmimo iÅ¡ kasos aparato laikas, jį gretinant su nuteistosios darbo laiku, sudaro pagrindÄ spręsti, kad bÅ«tent ji turėjo galimybę iÅ¡imti bei išėmė grynuosius pinigus iÅ¡ kasos aparato kaltinime nurodytu laiku, tačiau į bendrovės valdomÄ atsiskaitomÄ jÄ banko sÄ skaitÄ jų neįnešė.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , tačiau nuteistoji apeliaciniame skunde iÅ¡reiÅ¡kė abejones dėl grynųjų pinigų išėmimo laiko, kuris nurodytas kaltinime. Ji teigė, kad jokie objektyvÅ«s duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad kasos aparate, o kartu ir pinigų išėmimo kvituose, užfiksuotas laikas (valandos) dalį laiko buvo neteisingas dėl laiko persukimo. Pasak nuteistosios, liudytoja M. L., teigdama prieÅ¡ingai, galimai pati siekia iÅ¡vengti ar padėti kitiems iÅ¡vengti atsakomybės, kadangi piniginės lėšos galėjo bÅ«ti iÅ¡imamos ne A.

G., o Å¡ios liudytojos ar kitų darbuotojų darbo metu. Pagrindo sutikti su Å¡iais teiginiais nėra. Liudytojos M. L. suinteresuotumas bylos baigtimi nėra nustatytas. PrieÅ¡ingai nei A. G., ji bendrovės parduotuvėje, esančioje PPC „(duomenys neskelbtini)“ dirbo ne visomis dienomis, kuriomis iÅ¡ kasos aparato buvo iÅ¡imti grynieji pinigai, kurie bendrovės atsiskaitomosios banko sÄ skaitos nepasiekė. IÅ¡ darbo laiko apskaitos žiniaraščiose užfiksuotų duomenų, kurių teisingumÄ patvirtino ir pati M.

L., matyti, jog juose užfiksuoti tik pavieniai Å¡ios darbuotojos darbo parduotuvėje Kaune, (duomenys neskelbtini), atvejai, ir tik vienu iÅ¡ jų (2018 m. birželio 12 d.) ji parduotuvėje dirbo tÄ dienÄ , kai iÅ¡ bendrovės kasos aparato buvo iÅ¡imti grynieji pinigai, kurie nebuvo įneÅ¡ti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitÄ . IÅ¡ liudytojos M. L., kuri Å¡iuo metu eina ne pardavėjos-konsultantės, o parduotuvių vadovės pareigas, 2021 m. gegužės 4 d. teismui pateikto paaiÅ¡kinimo dėl laiko persukimo (8 t., b. l.

77) matyti, kad kasos aparate, esančiame parduotuvėje Kaune, (duomenys neskelbtini), užfiksuotas laikas skyrėsi nuo realaus laiko viena valanda, kadangi po visuotinio laiko persukimo kasos aparate laikas nebuvo koreguojamas. Taigi laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2018 m. spalio 27 d. pasukus laikÄ viena valanda į priekį, kasos aparatas ir, atitinkamai, juo atspausdinti fiskaliniai kvitai, rodė viena valanda mažesnį, nei realus, laikÄ . AnalogiÅ¡ka situacija susiklostė ir laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. gegužės 21 d., o laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 3 d. iki 2019 m. kovo 30 d., laikÄ visuotinai pasukus viena valanda į priekį, kasos ataskaitose pateikiamas laikas sutampa su realiu laiku.

Vertinant atsietai tik piniginių lėšų išėmimo iÅ¡ kasos kvituose nurodytÄ Å¡ių operacijų atlikimo laikÄ , Å¡i aplinkybė iÅ¡ tiesų galėtų kelti tam tikrų abejonių. Tačiau įvertinus byloje nustatytų ir aptartų aplinkybių visumÄ , pagrindo sutikti su A. G. argumentais dėl Å¡ių aplinkybių nepagrįstumo, nėra.

21. IÅ¡ fiskalinėse ataskaitose (Z) užfiksuotų duomenų, kurių neginčija ir pati nuteistoji, matyti tam tikras tendencingumas jų atspausdinimo laiko atžvilgiu. Kaip matyti, Å¡iuose fiskaliniuose kvituose jų atspausdinimo laikas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d. buvo artimas 20 val., kai parduotuvės darbo laikas baigiasi 21 val., taigi, netikint minėtame M. L. raÅ¡te nurodytais duomenimis, tai reikÅ¡tų, kad parduotuvė atminties bei registrų nulinimo procedÅ«rÄ atlikdavo likus apie vienai valandai iki darbo laiko pabaigos.

Visuotinai žinoma aplinkybė, kad vasaros laikas atÅ¡aukiamas paskutinį spalio sekmadienį, kuris 2018 m. buvo spalio 28 d. Ir jau iÅ¡ 2018 m. lapkričio 3 d. fiskalinės ataskaitos duomenų matyti, kad joje atspindimas laikas yra artimas bendrovės parduotuvės darbo laiko pabaigai (20.56 val.) bei tokiu iÅ¡lieka iki kovo 30 d. Visuotinai žinoma ir tai, kad vasaros laikas (jį pasukant valandÄ atgal) valstybėje įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, kuriuo 2019 m. buvo kovo 31 d. Ir jau 2019 m. balandžio 4 d. matyti besikartojanti analogiÅ¡ka situacija, kaip ir 2018 m.

įvedus vasaros laikÄ , kai fiskalinėse ataskaitose (Z) fiksuojamas laikas yra artimas 20 val., tai yra viena valanda ankstesnis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ir laikas, kuris užfiksuotas piniginių lėšų išėmimo iÅ¡ kasos kvituose, turi bÅ«ti vertinamas analogiÅ¡kai, atsižvelgiant į vasaros ir žiemos laiko persukimo neatitikimus. Dėl Å¡ios priežasties nuteistosios skundo argumentai, kuriais buvo iÅ¡reiÅ¡kiamos abejonės dėl kaltinime nurodyto piniginių lėšų išėmimo iÅ¡ kasos laiko atmetami kaip nepagrįsti.

22. Kitomis, nei aptartos, kaltinime nurodytomis dienomis nuteistoji bendrovėje dirbo viena. Tai patvirtina tiek jos paraÅ¡ai fiskalinėse ataskaitose (Z) bei kasos operacijų žurnale, tiek ir duomenys apie jos darbo laikÄ , užfiksuoti patikslintuose darbo grafikuose, kurių kopijos buvo pateiktos pirmosios instancijos teismui. Tvirtindama prieÅ¡ingai, nuteistoji nepateikė jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ spręsti, kad Å¡i informacija akivaizdžiai neatitinka objektyvios tikrovės, o nurodytomis dienomis ar dalį iÅ¡ jų ji darbo funkcijų neatliko.

Atsižvelgiant į tai, nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, jog pinigines lėšas iÅ¡ kasos aparato Å¡iomis dienomis išėmė ir į banko sÄ skaitÄ neįnešė ne pati A. G., o kitas asmuo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ dėl apeliantės kaltės laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2019 m. gegužės 17 d. pasisavinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, iÅ¡ viso 57 700 Eur, padarė visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , A.

G. kaltinantiems įrodymams nesuteikdamas prioriteto prieÅ¡ kitus, jÄ teisinančius įrodymus, todėl panaikinti Å¡iÄ nuosprendžio dalį ir priimti A. G. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį remiantis apeliaciniame skunde nuteistosios iÅ¡dėstytais argumentais teisinio bei faktinio pagrindo nėra. Dėl turto pasisavinimo iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės Kaune, (duomenys neskelbtini) 23. Nuteistoji A. G. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažinta kalta ir dėl to, kad ji, eidama bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjos-konsultantės pareigas, 2019 m. gruodžio 18 d. dirbdama bendrovės parduotuvėje, esančioje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kasos aparato išėmė 900 Eur, kurių į bendrovės banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „(duomenys neskelbtini)“, neįnešė ir, tęsdama anksčiau Å¡iame nuosprendyje aptartus veiksmus, taip pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, iÅ¡ viso 900 Eur.

IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kaltinimo laikotarpiu iÅ¡ kasos aparato, įrengto PC „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, buvo iÅ¡imta 61 400 Eur, o į banko sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡ta 60 560 Eur, tai yra 900 Eur mažiau nei iÅ¡imta. IÅ¡ byloje esančios el. paÅ¡tu pateiktos fotonuotraukos (2 t., b. l.

66) matyti, kad mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡duota J. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabar – UAB „(duomenys neskelbtini)“) vardu, o iÅ¡ byloje esančio banko sÄ skaitos, prie kurios buvo priskirta Å¡i kortelė, iÅ¡raÅ¡o matyti, jog ankstesni grynųjų pinigų įneÅ¡imai, susiję su Å¡ia parduotuve, buvo inicijuojami pasitelkiant bÅ«tent Å¡iÄ kortelę. Pirmosios instancijos teisme Å¡ios faktinės veikos aplinkybės buvo nuteistosios ginčijamos, teigiant, jog piniginės lėšos buvo įneÅ¡tos naudojantis „(duomenys neskelbtini)“ terminalu, o pinigų įneÅ¡imÄ patvirtinantį kvitÄ A.

G. paliko parduotuvėje. Nors apeliaciniame skunde Å¡is klausimas nėra keliamas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad praÅ¡oma priimti A. G. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį dėl visų kaltinime nurodytų aplinkybių, bÅ«tina įvertinti ir Å¡io tęstinės veikos epizodo įrodytumÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, atlikusi įrodymų tyrimÄ byloje bei dar kartÄ visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad nuteistosios veiksmai, pasisavinant ir 900 Eur civiliniam ieÅ¡kovui priklausančių piniginių lėšų, yra įrodyti.

24. Nustatyta, kad 2019 m. gegužės 18 d. A. G. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“. Pati nuteistoji Å¡ios aplinkybės neneigia, jÄ patvirtina ir liudytojos G. B. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, jog ji pati minėtoje parduotuvėje dirbo nuo 10 iki 12 val., o A. G. – nuo 12 val. iki 21 val. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir fiskalinėje ataskaitoje (Z) bei kasos operacijų žurnale esantys A. G. paraÅ¡ai artimu piniginių lėšų išėmimo laikotarpiu (pinigai iÅ¡ kasos iÅ¡imti 19.48 val., o fiskalinė ataskaita atspausdinta 20.49 val.).

Taigi darytina iÅ¡vada, kad piniginių lėšų išėmimo iÅ¡ kasos operacija buvo atlikta A. G. darbo metu, tačiau Å¡ios piniginės lėšos atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nepasiekė, kÄ patvirtina byloje esantis AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas Å¡ios sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as. Apeliaciniame skunde kvestionuojamas Å¡io iÅ¡raÅ¡o patikimumas, motyvuojant tuo, kad jis buvo pateiktas civilinio ieÅ¡kovo atstovo, tačiau pagrindo sutikti su tokiais argumentais nėra. Byloje surinkti įrodymai nepagrindžia manymo, jog bendrovės atstovai siekė apkalbėti nuteistÄ jÄ .

PrieÅ¡ingai, direktoriaus J. K. susiraÅ¡inėjimas su A. G. patvirtina, jog jie siekė objektyviai iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes, inicijavo susitikimus su nuteistÄ ja ir siÅ«lė jai bendradarbiauti randant sprendimÄ susiklosčiusioje situacijoje, patys atliko vidinį tyrimÄ bei analizavo finansinės apskaitos duomenis. Be to, apeliacinės instancijos teisme pavedus prokurorui atlikti papildomus proceso veiksmus, bankas AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal gautÄ paklausimÄ , taip pat pateikė kaltinimui aktualaus laikotarpio banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame pateikta informacija sutampa su bendrovės pateiktame iÅ¡raÅ¡e nurodytais duomenimis apie pinigines operacijas, atliktas 2019 m. gegužės 18 d.

IÅ¡ Å¡io iÅ¡raÅ¡o matyti, jog į minėtÄ atsiskaitomÄ jÄ banko sÄ skaitÄ 2019 m. gegužės 18 d. buvo atlikti du pavedimai – grynųjų pinigų įneÅ¡imas kortele, tačiau jie buvo atlikti ne Kaune, bet (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miestuose, o jų sumos (po 500 Eur) nesutampa su kaltinime nurodyta suma.

25. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindÄ spręsti, jog bÅ«tent A. G., turėdama pareigÄ inkasuoti pinigines lėšas, įneÅ¡ant jas į bendrovės atsiskaitomÄ jÄ banko sÄ skaitÄ , Å¡ios pareigos neįvykdė ir pasisavino jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikėtÄ turtÄ â€“ 900 Eur. Jos nurodomų aplinkybių, jog piniginės lėšos buvo įneÅ¡tos naudojantis „(duomenys neskelbtini)“ terminalu, o pinigų įneÅ¡imÄ patvirtinantis kvitas paliktas parduotuvėje, nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai.

Liudytoja G. B., apklausiama pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad ji pinigų įneÅ¡imÄ patvirtinančio kvito parduotuvėje nerado ir apie tai pranešė vyr. pardavėjai A. K.. Bendrovės Å«kinės finansinės veiklos tyrimo specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad piniginės lėšos banko sÄ skaitos nepasiekė. Be to, Å¡i suma nerasta ir bendrovės parduotuvės patalpoje buvusiame seife (kasoje). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai, teisėtai ir pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent A.

G. pasisavino jai patikėtas bendrovės pinigines lėšas – 900 Eur ir Å¡is pinigų pasisavinimas sudaro vienÄ tęstinę nusikalstamÄ veikÄ su laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2019 m. gegužės 17 d. nuteistosios įvykdytais BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį sudarančiais neteisėtais veiksmais. Dėl A. G. paskirtos bausmės 26. Apeliaciniame skunde nuteistoji kelia klausimÄ ir dėl jai paskirtos bausmės netinkamo individualizavimo, teigdama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neapsvarstė galimybės jai taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatų, atidedant visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Pagrindo pritarti Å¡iems apeliacinio skundo argumentams nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas pagrįstai parinko nuteistajai griežčiausiÄ ir tuo pačiu vienintelę BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytÄ bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ , bei paskyrė jai bausmę sankcijos ribose, nepažeisdamas bausmių skyrimo taisyklių, priimdamas sprendimÄ iÅ¡ dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ .

27. BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki deÅ¡imties metų, o remiantis BK 75 straipsnio 3 dalies (redakcija, galiojanti nuo 2020 m liepos 1 d. ir Å¡velninanti nuteistosios teisinę padėtį) nuostatomis, padarius sunkų nusikaltimÄ , už kurį paskirta bausmė nevirÅ¡ija penkerių metų, gali bÅ«ti taikomas tik dalinis bausmės vykdymo atidėjimas. Nuo Å¡ių baudžiamajame įstatyme numatytų ribų taikymo teismas gali nukrypti tik vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi ar 62 straipsnio nuostatomis.

Be to, terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti taikomas tik nustačius pagrindÄ manyti, jog bausmės tikslai, be kita ko ir sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, gali bÅ«ti pasiekiami jam realiai neatliekant laisvės atėmimo bausmės. Susipažinus su skundžiamo nuosprendžio turiniu, pagrindo sutikti, kad pirmosios instancijos teismas neapsvarstė galimybės nuteistajai taikyti minėtas jos teisinę padėtį Å¡velninančias baudžiamojo įstatymo nuostatas, nėra.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nuteistajai gali bÅ«ti pasiekiami tik paskyrus jai terminuoto laisvės atėmimo bausmę bei iÅ¡ dalies atidedant jos vykdymÄ .

28. Remiantis teismų formuojama praktika, svarstant dėl galimybės Å¡velninti baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį, visų pirma turi bÅ«ti įvertinamas BK 62 straipsnyje numatytų sÄ lygų egzistavimas. Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ .

To paties straipsnio 2 dalyje numatytos alternatyvios bausmės Å¡velninimo sÄ lygos, jog teismas gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir nustatomos Å¡ios dalies 1–6 punktuose nurodytos aplinkybės. BK 62 straipsnyje yra įtvirtinti Å¡velnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo pagrindai. Teismas taikyti BK 62 straipsnį gali ne tik konstatavęs visų įstatyme nurodytų bÅ«tinų sÄ lygų visumÄ , bet ir atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315/2013, 2K-145-895/2020).

Kartu pažymėtina, kad BK 62 straipsnyje nustatyta tik bausmės Å¡velninimo galimybė, kuria bylÄ nagrinėjantis teismas gali naudotis tik iÅ¡skirtiniais atvejais. Å is BK straipsnis nesuteikia teisės kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui reikalauti, kad jam bÅ«tų skiriama Å¡velnesnė, negu įstatymo nurodyta, bausmė. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir esant BK 62 straipsnyje nustatytoms sÄ lygoms bylÄ nagrinėjantis teismas gali bausmės neÅ¡velninti, jei nustato, kad, paskyrus Å¡velnesnę bausmę, jos paskirtis nebÅ«tų pasiekta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-382/2010, 2K-297/2013, 2K-145-895/2020).

29. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistoji savo kaltės nepripažino, nusikalstamus veiksmus atliko sistemingai beveik vienus metus tol, kol civilinis ieÅ¡kovas, rengdamas finansinę atskaitomybę už 2018 m., savo iniciatyva nustatė piniginių lėšų trÅ«kumÄ bendrovės atsiskaitomojoje banko sÄ skaitoje. Nuo veikos padarymo praėjus daugiau kaip dviem metams, duomenų, kad nuteistoji siektų atlyginti bendrovei padarytÄ Å¾alÄ , nėra. PrieÅ¡ingai, dar ikiteisminio tyrimo metu civilinio ieÅ¡kovo atstovams inicijuojant diskusijas dėl galimo dalies turtinės žalos atlyginimo, A.

G. jokių veiksmų, kurie padėtų sumažinti jos padarytÄ nuostolį bendrovei, nesiėmė. 2020 m. balandžio 1 d. apžiÅ«ros protokole pateikiama pokalbio, vykusio tarp J. K. ir A. G., stenograma. IÅ¡ Å¡io pokalbio turinio matyti, jog A. G., paklausta, ar atvažiuos į PC „(duomenys neskelbtini)“ esančiÄ bendrovės parduotuvę tam, kad grÄ Å¾intų 900 Eur, kuriuos išėmė iÅ¡ kasos ir neįnešė į banko sÄ skaitÄ , nurodė, kad atvyks maždaug už 1 val. 10 min. (2 t., b. l. 77–79), tačiau vėliau nurodė, kad pasitarė su teisininku ir susitarimo atvykti atsisakė.

Apygardos teismas pagrįstai konstatavo ir tai, jog nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nurodytų BK 59 straipsnyje, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje nėra formaliųjų BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalies taikymo pagrindų.

30. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Taigi BK 54 straipsnio 3 dalyje įstatymų leidėjas teismui suteikia platesnę diskrecijos teisę, atsižvelgiant materialiuosius kaltininkÄ bei jos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ apibÅ«dinančius kriterijus, įvertinti, ar baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta bausmė savo rÅ«Å¡imi bei dydžiu atitiks bendrojo teisingumo principo reikalavimus.

Vis tik teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nurodyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali bÅ«ti paskiriama tik tuo atveju, kai yra iÅ¡imtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo nustatytÄ bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

Taigi Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-209-222/2018). IÅ¡ esmės turi bÅ«ti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali bÅ«ti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iÅ¡ esmės tik vienÄ â€“ nubaudimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018, 2K-209-222/2018).

Teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209-222/2018, 2K-40-648/2020, 2K-213-719/2020).

31. Å iuo atveju, pirmosios instancijos teismas tinkamai, iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai įvertino nuteistÄ jÄ charakterizuojančių duomenų visumÄ . Ji sunkų tyčinį baigtÄ nusikaltimÄ nuosavybei padarė bÅ«dama neteista, tačiau ji 2017 m. vasario 13 d. buvo bausta administracine tvarka už turtinio pobÅ«džio administracinio nusižengimo padarymÄ . Darbovietėse ji charakterizuojama teigiamai, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti jos tęstinio pobÅ«džio vykdoma darbo veikla, kuri sudaro galimybę A.

G. užsitikrinti legalų pragyvenimo Å¡altinį, o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių Å¡ioje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajai nustatė terminuotos laisvės atėmimo dydį, ženkliai mažesnį nei sankcijoje numatytas jos vidurkis, bei, iÅ¡ dalies atidėdamas jos vykdymÄ , nedelsiant atliktinos bausmės dydį nustatė artimÄ minimaliai BK 75 straipsnio 3 dalyje numatytai ribai. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmė nuteistajai individualizuota tinkamai, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepagrindžia pagrindo spręsti, jog ji yra akivaizdžiai per griežta bei neatitinka teisingumo principo reikalavimų, o iÅ¡skirtinių aplinkybių jai Å¡velninti remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis nėra.

32. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ Ä¯vertinama ir tai, kad A. G. padarytas nusikaltimas tęstinis, tai yra ji prieÅ¡ingus teisei veiksmus atliko beveik vienus metus, tol, kol jie buvo nutraukti civilinio ieÅ¡kovo, o jos padaryta turtinė žala kelis kartus virÅ¡ija BK 190 straipsnyje numatytÄ didelės turtinės žalos dydį (250 MGL). Kaip minėta, nuteistoji savo kaltės nepripažino, nėra atlyginusi nei dalies bendrovei padarytos turtinės žalos, nors tokiÄ galimybę vykdydama darbo veiklÄ neabejotinai turėjo. Skundo argumentai, jog veikos padarymÄ sÄ lygojo galimai didelis civilinio ieÅ¡kovo atstovų neatsargumas bei nerÅ«pestingumas, nuteistosios kaltės nemenkina. PrieÅ¡ingai, tokie skundo argumentai sudaro pagrindÄ manyti, jog nuteistoji yra linkusi savo kaltę minimizuoti, perkeldama jÄ nuo jos tyčinių teisei prieÅ¡ingų veiksmų nukentėjusio juridinio asmens darbuotojams.

33. Teisėjų kolegija pažymi, jog baudžiamojo įstatymo 41 straipsnyje reglamentuojama bausmės paskirtis, kurios visumÄ sudaro ne tik prevenciniai, bet ir asmens nubaudimo, resocializacijos tikslai, kurie Å¡iuo atveju vien probacijos metu taikomomis priemonėmis negali bÅ«ti įgyvendinami. Pažymėtina ir tai, jog bendrasis teisingumo principas tinkamai realizuojamas ne tik atsižvelgiant į subjektyvius kaltininko interesus, tačiau ir į objektyviuosius kriterijus, be kita ko, teisėtus nukentėjusiųjų asmenų (ar civilinių ieÅ¡kovų) lÅ«kesčius, jog jiems žalÄ (turtinę ar neturtinę) savo teisei prieÅ¡ingais veiksmais atlikęs asmuo bÅ«tų tinkamai nubaustas.

Å ioje byloje nustatytos aplinkybės, prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistosios apeliaciniame skunde, nesudaro pagrindo spręsti, jog teisingumo principas Å¡iuo atveju bÅ«tų įgyvendintas tik A. G. atidedant visos jai paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Ä®vertinus nurodytus nuteistÄ jÄ bei jos veikos pavojingumÄ charakterizuojančius duomenis, apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės nėra esminės, sudarančios pagrindÄ atidėti visos jai paskirtos bausmės vykdymÄ , todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo nuteistosios skunde nurodytais motyvais, kadangi jai paskirta bausmė nevertintina kaip per griežta ir neatitinkanti jos pačios bei nusikalstamos veikos pavojingumÄ apibÅ«dinančių aplinkybių, todėl ir Å¡i skundo dalis atmetama. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlygintinos turtinės žalos dydžio 34. Apeliaciniame skunde kvestionuojamas ir skundžiamu nuosprendžiu civiliniam ieÅ¡kovui iÅ¡ nuteistosios priteistos atlyginti turtinės žalos dydis, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė bendrovės, kaip civilinio ieÅ¡kovo, didelio neatsargumo, nulėmusio reikÅ¡mingÄ Å¾alos padidėjimÄ (CK 6.282 straipsnio 1 dalis).

35. BPK 44 straipsnio 10 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ . BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

36. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Vis dėlto, nors sprendžiant dėl kaltininko veiksmais padarytos žalos atlyginimo galioja visiÅ¡ko žalos (nuostolių) atlyginimo principas, tačiau iÅ¡ tiesų, pagal CK 6.282 straipsnį civilinio ieÅ¡kovo patirtos žalos, be kita ko, ir turtinės, atlyginimas gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti.

37. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, svarstydamas civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ , atsižvelgė į tai, jog juridiniam asmeniui buvo padaryta turtinė žala nuteistosios tyčiniais nusikalstamais veiksmais, kurie tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su kilusiais padariniais – bendrovės turto netekimu. Civilinio ieÅ¡kovo nerÅ«pestingumo klausimas neanalizuotas. Todėl, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, tai atlieka apeliacinės instancijos teismas. Atsakant į šį klausimÄ yra svarbu iÅ¡analizuoti tiek baudžiamosiose, tiek civilinėse bylose suformuotÄ teismų praktikÄ .

38. Teismų praktikoje (baudžiamosiose bylose) didelio neatsargumo klausimas dažniausiai keliamas bylose dėl neatsargių nusikaltimų. Didelis neatsargumas pripažįstamas kaip paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lėmė žalos atsiradimÄ ar sudarė sÄ lygas jai atsirasti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-788/2016). Tačiau kiekvienu atveju bÅ«tina atskirti paprastÄ neatsargumÄ nuo didelio neatsargumo, todėl svarbios ir civilinėse bylose suformuotos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės. Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiÅ¡kia neprotingu arba iÅ¡skirtiniu rÅ«pestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rÅ«pestingas, kiek akivaizdžiai bÅ«tina esamomis aplinkybėmis.

Paprastas neatsargumas yra tada, kai veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-114/2017, 3K-3-257-248/2020).

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra pagrindo pripažinti, kad civilinio ieÅ¡kovo atstovų elgesys bÅ«tų tiek neprotingas ir iÅ¡skirtinis bei dėl to didinantis žalos atsiradimo galimybę, kad bÅ«tų jį galima pripažinti dideliu nerÅ«pestingumu. Nustatyta, kad civilinis ieÅ¡kovas buvo pareigybės apraÅ¡ymuose numatęs konkretiems darbuotojams, dirbantiems su pinigais, pareigÄ tinkamai su jais elgtis ir numatė atsakomybę už tai. Buvo numatyta procedÅ«ra, kaip gautus pinigus inkasuoti (įneÅ¡ant į bankomatÄ ), buvo iÅ¡duotos tam skirtos banko kortelės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi darbuotojai buvo pasiraÅ¡ytinai supažindinami dėl atsakomybės už tinkamÄ bendrovės jiems patikėtų piniginių lėšų bei kito materialaus turto iÅ¡saugojimÄ bei apskaitÄ tiek, kiek tai susiję su jų atliekamomis darbo funkcijomis.

40. Taigi, nors ir sutiktina, kad bendrovė, kurios parduotuvėse dėl pardavėjų-kasininkų atliekamos darbo specifikos, suminės darbo laiko apskaitos režimo, nebuvo paskirtas vienas už operacijas su grynaisiais pinigais atsakingas darbuotojas, o visÄ ataskaitinį laikotarpį įmonės vadovas asmeniÅ¡kai netikrino įplaukų į banko atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ , tačiau tai savaime nesÄ lygoja bendrovės didelio nerÅ«pestingumo, kuris sudarytų pagrindÄ jos patirtÄ turtinę žalÄ sumažinti, tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės juridiniam asmeniui perkeliant atsakomybę už darbuotojo tyčinius nusikalstamus veiksmus.

Kolegijos vertinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų veiksmai, nors ir neatitiko tam tikro rÅ«pestingumo, kurio tikslas apsisaugoti nuo konkrečios žalos, kuri gali bÅ«ti protingai tikėtina įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, laipsnio, tačiau jie traktuotini kaip paprastas, bet ne didelis neatsargumas, ir nesÄ lygoja bendrovei priteistinos turtinės žalos mažinimo bÅ«tinybės. Be to, pažymėtina, kad prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, žala sistemingai visu kaltinime nurodytu laikotarpiu didėjo ne dėl civilinio ieÅ¡kovo atsakingų asmenų, o vien dėl nuteistosios tyčinių nusikalstamų veiksmų.

41. Apibendrinant spręstina, kad apygardos teismas, priteisdamas turtinės žalos atlyginimÄ ir nustatydamas jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų ir BPK 115 straipsnio nepažeidė. Dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų ginant nuteistÄ jÄ priteisimo 42. IÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacinės instancijos teisme ir teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti baigiamojo teisės akto byloje, buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Pažymoje nurodyta, kad nuteistajai suteiktos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 235,02 Eur.

43. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. AnalogiÅ¡kos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ apeliacinės instancijos teisme.

44. BPK nuostatos reglamentuoja, jog priimant galutinį procesinį sprendimÄ byloje, galima remtis tik tais dokumentais, kurie buvo iÅ¡tirti teismo posėdyje, o proceso dalyviams sudaryta galimybė su jais susipažinti bei iÅ¡reikÅ¡ti nuomonę dėl jų teisinio vertinimo, juolab tais atvejais, kai minėti dokumentai turi įtakos asmens teisinei padėčiai, tokiu bÅ«du užtikrinant rungimosi principo įgyvendinimÄ baudžiamajame procese. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, kurioje nurodytas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydis, neiÅ¡tyrus teismo posėdyje, bet sprendžiant jų priteisimo klausimÄ , nuteistajai bÅ«tų užkirstas kelias pateikti duomenis, sudarančius pagrindÄ spręsti apie jos turtinę padėtį, bei iÅ¡reikÅ¡ti nuomonę dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo.

45. Be to kolegija pažymi, kad Baudžiamojo proceso įstatyme suteikiamomis teisėmis visi proceso dalyviai bei kiti suinteresuoti asmenys turi naudotis tinkamai ir laiku, nepažeisdami kitų asmenų teisių bei teisėtų lÅ«kesčių į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir objektyvų teismo procesÄ . Å iuo atveju, tarnybai pateikus pažymÄ apie valstybės patirtas iÅ¡laidas, ginant A. G. apeliacinės instancijos teisme, jau po teismo posėdžio, kuriame buvo paskelbta apie galutinio procesinio sprendimo paskelbimo datÄ ir laikÄ , negali bÅ«ti sprendžiama, kad tarnyba, kaip valstybės interesus atstovaujanti institucija, Å¡iÄ jai deleguotÄ funkcijÄ Ä¯gyvendino tinkamai ir laiku.

Dėl Å¡ios priežasties klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ nuteistosios, apeliacinės instancijos teismui priimant Å¡iÄ nutartį, nespręstinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistosios A. G. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Albinas Bielskis Nerijus Meilutis Regina Pocienė