Legislator Case Law & Legislation
a02b308d-1236-4e7e-acb6-9a96193da809 AI generated

a02b308d-1236-4e7e-acb6-9a96193da809 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number a02b308d-1236-4e7e-acb6-9a96193da809
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-570-898/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08909-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.4.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Simonai Peršinai, dalyvaujant prokurorui Romualdui Blaževičiui, išteisintajam A.

Legislator headnote

AI generated

a02b308d-1236-4e7e-acb6-9a96193da809 · Vilniaus apygardos teismas: su dar kitu asmeniu iÅ¡ klubo pastato atbėgo po poros minučių, kai iÅ¡vedė E. T. J., o mušė apie 2 minutes – viso muÅ¡tynės vyko maždaug 5 min.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-570-898/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08909-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.4.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Simonai Peršinai, dalyvaujant prokurorui Romualdui Blaževičiui, išteisintajam A.

M., jo gynėjui advokatui Justui Viliui, nukentėjusiajam E. T. J., jo atstovei advokatei Violetai Bazienei, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo E. T. J. atstovės advokatės Violetos Bazienės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. iÅ¡teisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, nesant jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. T. J. civilinis ieÅ¡kinys dėl 3 000 eurų neturtinės žalos priteisimo ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys dėl 61,37 eurų turtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtais. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 1. A. M. buvo kaltinamas tuo, jog 2018 m. vasario 13 d., apie 1.30 val., naktiniame klube „K“, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu, iÅ¡stumdamas E. T. J. iÅ¡ klubo patalpų, papurÅ¡kė jam į veidÄ aÅ¡arinių dujų, po to, pasivijęs E. T.

J., prie klubo Kauno gatvėje sudavė elektroÅ¡oko įrenginiu į kairę rankÄ , spyrė vienÄ kartÄ Ä¯ nugarÄ , nukentėjusiajam parkritus spyrė ne mažiau kaip 8 kartus į įvairias kÅ«no vietas, tokiais savo veiksmais padarydamas E. T. J. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį muÅ¡tine žaizda kaktos kairėje pusėje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, muÅ¡tine žaizda su odos nubrozdinimu kairiame žande, poodinėmis kraujosruvomis kairiame žaste, daugybiniais odos nubrozdinimais kairėje plaÅ¡takoje.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iÅ¡tyrus byloje surinktus įrodymus, iÅ¡liko nepaÅ¡alintos abejonės dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, t. y., nors byloje nustatyta, jog dėl įžūlių nukentėjusiojo veiksmų A. M. turėjo priežastį ant jo pykti, tačiau vien tarp E. T. J. ir A. M. bare kilęs konfliktas negali bÅ«ti pakankamas A. M. kaltės įrodymas. Nei vienas klubo „K“ darbuotojas neparodė matęs, kad po konflikto A. M. bÅ«tų išėjęs į laukÄ , o be nukentėjusiojo ir M.

K., kurių parodymai nelaikytini patikimais, kitų įvykio liudytojų nėra. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad liko nepašalintos abejonės dėl A. M. kaltės, todėl A. M. išteisintas nesant jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai 2. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo E. T. J. atstovė advokatė V. Bazienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir pripažinti A.

M. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje bei skirti A. M. įstatyme numatytÄ bausmę. Taip pat praÅ¡oma priteisti iÅ¡ A. M. 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. 3.1. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje visiÅ¡kai nevertino, kad A. M. turėjo motyvÄ sumuÅ¡ti E. T. J., nes tarp jų kilo konfliktas ir E. T. J. apipylė A. M. alumi. Tai, kad tarp E. T. J. ir A. M. įvyko konfliktas bare „K“, patvirtino tiek pats nukentėjusysis, tiek iÅ¡teisintasis A.

M., tiek ir visi apklausti liudytojai. Palyginus baudžiamojoje byloje užfiksuotus požymius su iÅ¡teisintojo A. M. parodymais, galima patikrinti ar kaltininko parodymuose nurodytas jo poelgio tikslas ir motyvas atitinka realų nusikaltimo padarymo tikslÄ ir motyvÄ . 3.2. Nurodoma, jog skundžiamame teismo nuosprendyje niekaip nepagrįstas teiginys, kad liudytojas M. K. galėjo gerai neįžiÅ«rėti juos užpuolusių asmenų, nes M. K. neva irgi galėjo bÅ«ti paveiktas aÅ¡arinių dujų, kurias panaudojo A.

M.. M. K. teisme teigė, kad atpažįsta A. M. kaip asmenį, sumuÅ¡usį E. T. J. ir, kad A. M. nukentėjusįjį spardė apie porÄ minučių, Å¡aukdamas „aÅ¡ tave užmuÅ¡iu, čia dar ne pabaiga“. Netikėti Å¡iais liudytojo parodymais nėra jokio pagrindo, nes jis vienintelis matė visÄ Ä¯vykių sekÄ , jis iÅ¡ karto iÅ¡kvietė pareigÅ«nus, nurodydamas, jog draugÄ sumušė klubo „K“ apsaugos darbuotojas. Tai, jog M. K. tik paklaustas bendrojo pagalbos centro operatorės pasakė „jo, sumušė apsauginis“, negali bÅ«ti vertinama kaip M.

K. abejonė dėl sumuÅ¡imÄ Ä¯vykdžiusio asmens. Teismas nevertino ir to, jog į įvykio vietÄ atvykusiems medikams nukentėjusysis iÅ¡kart įvardino jį sumuÅ¡usį asmenį – A. M., kÄ patvirtina RVUL slaugytojos praneÅ¡imas. Be to, tiek pareiÅ¡kime policijai, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme E. T. J. nurodė, kad jį sumušė bÅ«tent apsaugos darbuotojas, su kuriuo įvyko konfliktas. Nukentėjusysis nuosekliai tvirtino, kad A. M. sudavė 5-8 smÅ«gius kojomis į galvÄ ir jÄ praskėlė – Å¡iuos parodymus apie smÅ«gių lokalizacijÄ patvirtina ir specialisto iÅ¡vada. 3.3.

Taip pat pažymima, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų D. B., R. Å . ir V. P. parodymais, kad neva A. M., iÅ¡vedęs E. T. J. iÅ¡ klubo, į laukÄ išėjęs nebuvo. Nė vienas iÅ¡ Å¡ių liudytojų nematė, kur konkrečiai buvo A. M., o tik galėjo spėti iÅ¡ jo žodžių, jog jis neva visÄ laikÄ buvo antrame klubo aukÅ¡te. Be to, liudytojų R. Å . ir D. B. parodymai yra prieÅ¡taringi, nes R. Å . teigė, kad po konflikto, kuomet A. M. pripurÅ¡kė aÅ¡arinių dujų, ji su D.

B. atidarė baro langus ir duris, ir stovėjo lauke prie pagrindinio išėjimo Aguonų gatvėje, o D. B. parodė, kad pravėrus langus jis su R. Š. iš klubo patalpų išėjęs nebuvo. Darytina išvada, jog liudytojai A. M. nematė ir patys nebuvo išėję iš klubo. 3.4. Aplinkybė, kad iškviesti policijos pareigūnai atvyko po keliolikos minučių ir A. M. jau buvo persirengęs, niekaip nepaneigia fakto, jog apsaugos darbuotojas buvo išėjęs iš klubo. Liudytojas M. K. teigė, jog A.

M. su dar kitu asmeniu iš klubo pastato atbėgo po poros minučių, kai išvedė E. T. J., o mušė apie 2 minutes – viso muštynės vyko maždaug 5 min.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

5. Teismo posėdyje iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti, prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovė prašė skundÄ tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigiama, kad nukentėjusiojo E. T. J. ir liudytojo M. K. parodymus teismas vertino tendencingai, rėmėsi iÅ¡teisintojo parodymais ir prieÅ¡taringais liudytojų (baro darbuotojų ir kito apsaugos darbuotojo) parodymais bei priėmė nepagrįstÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylÄ apeliacine tvarka daro iÅ¡vadÄ , jog teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo įrodymus bei padarė teisingas iÅ¡vadas dėl A. M. iÅ¡teisinimo.

7. Teisminiame procese įrodymai yra vertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017). Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja kokiais duomenimis gali bÅ«ti įrodinėjamos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, 2K-421/2013).

8. Teismas negali pasirinkti vienų aplinkybių ar motyvų, tuo labiau jei jos yra prieÅ¡taringos, ir jomis grįsti sprendimÄ nekreipdamas dėmesio į kitas aplinkybes ir motyvus. Teismas privalo iÅ¡nagrinėti ir įvertinti visas aplinkybes, nustatyti, kaip klostėsi įvykiai ir padaryti teisingas iÅ¡vadas. IÅ¡teisintojo ar nukentėjusiojo versija nebÅ«tinai yra teisinga, svarbu, ar jÄ patvirtina, ar paneigia kokie nors kiti byloje esantys įrodymai.

9. Vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas tinkamai laikėsi visų įstatyme reglamentuotų reikalavimų. Vertinant parodymus siekiant išsiaiškinti, ar jie yra patikimi, svarbūs du aspektai – parodymų nuoseklumas ir jų atitikimas kitiems byloje esantiems įrodymams. Nuosprendyje detaliai išanalizuoti nukentėjusiojo ir jo draugo liudytojo M. K. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Šiuos parodymus teismas lygino su išteisintojo A. M. ir liudytojų (baro darbuotojų) duotais paaiškinimais.

Apylinkės teismas pažymėjo, jog nukentėjusiojo ir M. K. parodymai yra prieÅ¡taringi, tyrimo metu keitėsi jų nurodomos aplinkybės, todėl jų parodymus teismas laikė nenuosekliais. IÅ¡analizavęs įrodymus pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡teisintojo ir liudytojų R. Å ., D. B., V. P. parodymai yra patikimi, papildo vienas kitÄ ir priimdamas nuosprendį teismas pagrįstai jais vadovavosi. Å ių įrodymų visuma leido teismui daryti iÅ¡vadÄ dėl nusikalstamų veiksmų nebuvimo A.

M. veiksmuose. Skunde nurodytos aplinkybės neleidžia daryti iÅ¡vados, kad teismas netinkamai iÅ¡tyrė įrodymus ir priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį tendencingai bei klaidingai vertino bylos aplinkybes.

10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo pozicija dėl nukentėjusiojo ir liudytojo M. K. parodymų prieÅ¡taringumo ir nenuoseklumo. Å ių asmenų parodymai proceso eigoje ne kartÄ keitėsi. PareiÅ¡kime E. T. J. nurodė, kad alus ant apsaugos darbuotojo A. M. iÅ¡sipylė tuo metu, kai pastarasis jį stumdė, bet vėliau pripažino, jog alų ant apsaugos darbuotojo iÅ¡pylė tyčia, nes norėjo parodyti savo nepasitenkinimÄ . Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis teigė, kad išėjus iÅ¡ klubo jį sumušė du asmenys ir Å¡iuos parodymus pakeitė tik praėjus metams po įvykio, kai nurodė, kad jį nugriuvusį ant žemės mušė tik A.

M., o kitas nepažįstamas asmuo stovėjo Å¡alia. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis tvirtino, kad nugriuvo nuo spyrio į nugarÄ , o apklaustas teisme nurodė, kad buvo pastumtas ir gavo spyrį į kojÄ . Å ie parodymų neatitikimai sudaro pagrindÄ abejoti nukentėjusiojo ir liudytojo M. K. parodymų nuoÅ¡irdumu ir patikimumu. 10.1. Apylinkės teismas pagrįstai abejojo E. T. J. paaiÅ¡kinimais, nes jiems reikÅ¡mingos įtakos turėjo jo bÅ«klė įvykio metu (buvo apipurkÅ¡tas dujomis ir beveik nieko nematė).

Didžioji E. T. J. paaiškinimų dalis galėjo būti sužinota iš įvykyje dalyvavusio M. K., o ne patirta ir suvokta paties nukentėjusiojo. Būtent liudytojas dėl dujų poveikio nieko nematančiam nukentėjusiajam pasakė, kad juos atsiveja apsaugos darbuotojas. Nors nukentėjusysis teigė atpažinęs A. M. iš veido bruožų, šviesių plaukų ir kūno sudėjimo, tačiau jo gebėjimas atpažinti asmenį, dėl ašarinių dujų poveikio ir dar tamsiu paros metu, teismui kelia abejonių.

Å ias abejones patvirtina M. K. ir paties nukentėjusiojo parodymai apie E. T. J. bÅ«senÄ . ApipurkÅ¡tÄ dujomis nukentėjusįjį M. K. vedė už rankos, nes jis nieko nematė; nukentėjusysis plovė veidÄ su sniegu, negalėjo ilgai bÅ«ti atsimerkęs, nežinojo kiek asmenų jį vedė iÅ¡ klubo, siekdamas apsiginti nuo užpuolikų iÅ¡ anksto pakėlė kojÄ . 10.2. M. K. paaiÅ¡kinimų patikimumu teismas taip pat pagrįstai abejojo. Jis vienintelis atpažino A. M. kaip asmenį sumuÅ¡usį jo draugÄ , tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių, jis taip pat galėjo klysti.

Priešingai nei teigiama skunde, teiginys, kad M. K. buvo paveiktas dujų, yra pagrįstas. M. K. duodamas parodymus teisme nurodė, kad konflikto bare metu stovėjo šalia E. T. J., o kai nukentėjusiajam papurškė dujų šiek tiek atsitraukė, bet vis tiek jautė dujų poveikį. R. Š. ir D. B. parodymuose teigiama, kad ašarinių dujų poveikis buvo toks stiprus, kad reikėjo vėdinti visas baro patalpas. Vadinasi, M. K. jausdamas dujų poveikį, esant tamsiam paros metui galėjo suklysti dėl juos užpuolusio asmens tapatybės. Abejonę dėl A.

M. atpažinimo patvirtina skambučio BPC (bendrojo pagalbos centro) apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys, kur į operatoriaus klausimÄ dėl galimybės nurodyti sumuÅ¡usį asmenį M. K. nurodė „aÅ¡ nežinau iÅ¡ tikrųjų, ten kai klube buvome, ten jo apsauginis neįleido, nes galvojo kažkaip, kad narkotikų apsivartojęs“. Operatoriui patikslinus ar sumušė apsaugos darbuotojas, M. K. atsakė teigiamai. Savo iniciatyva liudytojas pokalbio metu apsaugos darbuotojo nenurodė ir tai patvirtino tik konkrečiai užklaustas.

Taip pat teismas tinkamai įvertino aplinkybę, kad M. K. yra nukentėjusiojo draugas ir gali būti suinteresuotas E. T. J. naudai.

11. Vertindamas iÅ¡teisintojo ir liudytojų (baro darbuotojų) parodymus teismas atsižvelgė, jog Å¡ių liudytojų parodymai patvirtinto A. M. versijÄ , jog po nukentėjusiojo iÅ¡vedimo iÅ¡ klubo jis nuėjo persirengti ir iÅ¡ klubo išėjęs nebuvo. Pastebėtina, kad liudytojų R. Å . ir D. B. parodymai iÅ¡siskyrė apimtyje dėl aplinkybių ar po konflikto bare, kai buvo vėdinamos patalpos jie buvo lauke ar viduje prie baro. Liudytojai Å¡iÄ aplinkybę nurodė skirtingai (R. Å . teigė, kad didžiÄ jÄ laiko dalį jie buvo lauke, o D.

B. teigė, kad lauke buvo išėję labai trumpai ir didesnę dalį tvarkėsi prie baro bei vaikščiojo po patalpas, bendravo su kitais darbuotojais), tačiau priešingai nei teigiama skunde, šis parodymų neatitikimas nėra esminis, nes liudytojai patvirtino, kad nei būdami viduje, nei lauke, nematė A. M. išeinančio iš klubo. R. Š. po įvykio bare (kai buvo pripurkšta dujų) matė A. M. lipantį į viršų persirengti, ten jis galėjo užtrukti apie 10-15 minučių. D. B. praėjus 15-20 minučių po įvykių bare matė A.

M. nusileidžiantį laiptais iÅ¡ tarnybinių patalpų. Ypatingai reikÅ¡mingi kito apsaugos darbuotojo V. P. parodymai, kuriuose jis teigia, kad iÅ¡vedus nepageidaujamÄ asmenį iÅ¡ klubo, jie grįžo atgal (M. K. taip pat patvirtino, kad iÅ¡vedus E. T. J. apsaugos darbuotojai grįžo atgal į klubÄ ) ir jis su A. M. apie 5 minutes pasikalbėjo apie įvykį. Tada A. M. užlipo į tarnybines patalpas persirengti, kur užtruko apie 10 minučių ir grįžo į apsaugos postÄ tęsti pamainos. Kadangi liudytojas visÄ laikÄ buvo poste, A.

M. negalėjo iÅ¡eiti nepastebėtas, nes laiptai į antrÄ aukÅ¡tÄ (tarnybines patalpas ir hostelio patalpas) yra prie pat apsaugos darbo vietos. Remiantis Å¡ių liudytojų parodymais paneigta nukentėjusiojo ir M. K. pateikta užpuolimo versija, kad praėjus kelioms minutėms nuo išėjimo iÅ¡ klubo „K“ juos pasivijo A. M. su nepažįstamu asmeniu ir sumušė E. T. J.. Vadovaujantis liudytojų (baro darbuotojų) parodymais darytina iÅ¡vada, kad A. M. po įvykio bare praėjus kelioms minutėms neišėjo iÅ¡ klubo patalpų, o ėjo į antro aukÅ¡to tarnybines patalpas persirengti, todėl negalėjo sumuÅ¡ti E.  T.

J.. Abejoti liudytojų parodymų patikimumu nėra pagrindo, nes jie su A. M. artimiau nebendravo nei jam dirbant apsaugos darbuotoju, nei išėjus iš užimtų pareigų, taigi nėra suinteresuoti bylos baigties rezultatu.

12. Skunde teigiama, kad teismas nevertino aplinkybių, jog į įvykio vietÄ atvykusiems medikams nukentėjusysis iÅ¡kart įvardijo jį sumuÅ¡usį asmenį – A. M.. Atvykusiems medikams tiksliai nurodyti, kad jį sumušė A. M. nukentėjusysis negalėjo, nes nežinojo A. M. asmens duomenų. Jis galėjo tik abstrakčiai įvardinti, kad jį sumušė apsaugos darbuotojas, o tai nei patvirtina, nei paneigia, kad jį sumušė A. M.. Kaip minėta, nukentėjusiojo nurodytos įvykių aplinkybės negali bÅ«ti reikÅ¡mingas A. M. kaltės įrodymas, nes E. T. J. paties įvykio aplinkybių dėl aÅ¡arinių dujų sukeltos bÅ«senos galėjo nesuvokti. PareikÅ¡damas, kad jį sumušė apsaugos darbuotojas pateikė informacijÄ , kuriÄ sužinojo iÅ¡ savo draugo M. K. pasakojimo.

13. Skunde abejojama liudytojų parodymais teigiant, kad liudytojai (baro darbuotojai), kurie matė A. M. užlipantį į viršų tik spėja, kad jis buvo tarnybinėse patalpose, bet konkrečiai jo ten bÅ«nant nematė. Å is prielaida paremtas skundo argumentas nesumenkina liudytojų parodymų reikÅ¡mės. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. M. užlipęs į tarnybines patalpas jose nebuvo ir buvo išėjęs į laukÄ per kitÄ išėjimÄ . PrieÅ¡ingai, byloje yra tokiÄ versijÄ paneigiančių įrodymų.

Baro darbuotojai nurodė, kad kiti išėjimai iÅ¡ klubo tÄ vakarÄ buvo užrakinti, o raktai nuo kitų išėjimo durų buvo bare prie kasos. Liudytojai patvirtino, kad įvykio dienÄ buvo atrakintas tik vienas išėjimas – pagrindinis klubo išėjimas, prie kurio dirbo apsauga, nes taip paprasčiau kontroliuoti žmonių srautus. Aplinkybę, jog A. M. iÅ¡ klubo galėjo iÅ¡eiti per kitÄ išėjimÄ paneigia ir paties M. K. parodymai, kad asmenys, kurie užpuolė E. T. J. atbėgo nuo baro pusės (pagrindinio įėjimo pusės) ir po muÅ¡tynių grįžo link ten.

Kaip minėta, A. M. iÅ¡einančio ar įeinančio pro pagrindinį klubo išėjimÄ niekas nematė, nes po konflikto bare jis nuėjo persirengti.

14. Skunde teigiama, kad aplinkybė, jog atvykus policijai A. M. jau buvo persirengęs, niekaip nepaneigia fakto, jog apsaugos darbuotojas buvo išėjęs iš klubo. Šis skundo argumentas yra taip pat nepagrįstas. Priešingai, pareigūnų atvykimas, tada kai A. M. jau buvo persirengęs niekaip nepatvirtina fakto, kad jis mušė nukentėjusįjį. Jau minėta, kad įvertinus liudytojų parodymus buvo nustatyta, kad A. M. net nebuvo išėjęs iš klubo patalpų, o ėjo persirengti ir negalėjo liudytojo M. K. nurodytu momentu (po kelių minučių nuo išėjimo iš klubo) sumušti nukentėjusiojo.

15. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje visiÅ¡kai nevertino, jog A. M. turėjo motyvÄ sumuÅ¡ti E. T. J., nepatikrino ar kaltininko parodymuose nurodytas jo poelgio tikslas ir motyvas atitinka realų nusikaltimo padarymo tikslÄ ir motyvÄ . Šį skundo argumentÄ teisėjų kolegija laiko taip pat nepagrįstu. Tai, jog iÅ¡teisintasis turėjo motyvÄ sumuÅ¡ti nukentėjusįjį neleidžia daryti iÅ¡vados, jog Å¡iuo motyvu jis pasinaudojo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. M. veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nėra įrodyta, kad jis dalyvavo sumuÅ¡ant E. T. J., todėl nenustačius nusikalstamos veikos požymių, nėra jokio teisinio pagrindo analizuoti Å¡iuos nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės požymių.

16. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas objektyviai ir iÅ¡samiai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir padarė teisingas iÅ¡vadas, pagrįstai nepriėmė sprendimo paremto prielaidomis ir prieÅ¡taravimais, o vadovavosi turimų įrodymų visuma. Teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pirmosios instancijos teismo suinteresuotumo ar įrodymų tyrimo tendencingumo. Kadangi byloje buvo surinkta daugiau A. M. teisinančių įrodymų, nei jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, o kilusių abejonių ir prieÅ¡taravimų iÅ¡tyrus visus įrodymus nebuvo galimybės paÅ¡alinti, asmuo buvo pagrįstai iÅ¡teisintas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nukentėjusiojo E. T. J. atstovės advokatės Violetos Bazienės apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai ArÅ«nas Budrys Jurgita Kolyčienė Ugnius Trumpulis