Legislator Case Law & Legislation
a0277151-d267-4ce4-8052-030cf4a95b2e AI generated

a0277151-d267-4ce4-8052-030cf4a95b2e · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number a0277151-d267-4ce4-8052-030cf4a95b2e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

D., dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų D. P. (D. P.). Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo A. D. pareigos atlyginti ieÅ¡kovei nuostolius dėl to, kad ji trečiajam asmeniui D. P. 2015 m. lapkričio 25 d. atlygino atsakovo nusikalstamais veiksmais padarytus nuostolius, t. y. pervedė trečiajam asmeniui visÄ neteisėtai atsakovo pasisavintÄ pinigų sumÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2.

Legislator headnote

AI generated

a0277151-d267-4ce4-8052-030cf4a95b2e · Lietuvos apeliacinis teismas: IeÅ¡kovė AB SEB bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo A. D. apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o skundÄ atmesti, o Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad iÅ¡mokėtų pinigų gavėjas buvo atsakovas, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu. Gautas lėšas atsakovas panaudojo savo poreikių tenkinimui. Atsakovo kaltė yra konstatuota įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir Å¡ioje byloje nei vienas ieÅ¡kovės darbuotojas nedalyvavo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-151-798/2020 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00902-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.3.1.18.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Agnės TikniÅ«tės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo A. D. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-429-413/2019 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės SEB banko ieÅ¡kinį atsakovui A.

D., dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų D. P. (D. P.). Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo A. D. pareigos atlyginti ieÅ¡kovei nuostolius dėl to, kad ji trečiajam asmeniui D. P. 2015 m. lapkričio 25 d. atlygino atsakovo nusikalstamais veiksmais padarytus nuostolius, t. y. pervedė trečiajam asmeniui visÄ neteisėtai atsakovo pasisavintÄ pinigų sumÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2.

Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankas iš atsakovo A. D. 65 406,39 Eur nuostolių atlyginimo, 5 438,70 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (70 845,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

3. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, A. D. nuteistas dėl kaltinimo apgaule savo naudai įgijus didelės vertės svetimÄ turtÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalis) ir pasisavinus jam patikėtÄ didelės vertės svetimÄ turtÄ (BK 183 straipsnio 2 dalis), atstovaudamas G. P., atkuriant pastarajam nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ Lietuvos Respublikoje. Å is teismo nuosprendis įsiteisėjęs. Atsakovas iÅ¡ trečiojo asmens pasisavino 11 062,01 Eur bei 57 882,20 USD, kas sudaro 54 344,38 Eur, t. y. bendra pasisavintų lėšų suma iÅ¡ viso yra 65 406,39 Eur.

IeÅ¡kovė 2015 m. lapkričio 23 d. priėmė įsakymÄ dėl patirtų nuostolių kompensavimo ir trečiajam asmeniui D. P. atlygino patirtus nuostolius – 2015 m. lapkričio 25 d. iÅ¡mokėjo 11 062,01 Eur bei 57 882,20 USD. Teismas iÅ¡ dalies sutiko su atsakovo argumentais, kad pati ieÅ¡kovė neužtikrino, jog pagal atsakovui iÅ¡duotÄ D. P. įgaliojimÄ jis jokių veiksmų su trečiojo asmens banko sÄ skaitomis atlikti negalėtų, iÅ¡skyrus vienÄ kartÄ per kalendorinius metus atlikti konkrečios sumos – 13 000 Eur pavedimÄ Ä¯ trečiojo asmens sutuoktinės sÄ skaitÄ .

Taigi, teismo vertinimu, materialiosios teisės normos, reglamentuojančios nepagrįstÄ praturtėjimÄ , Å¡iuo atveju netaikytinos, nes nėra visų nepagrįstÄ praturtėjimÄ reglamentuojančių sÄ lygų. Atsakovas trečiojo asmens banko sÄ skaitose esančiomis piniginėmis lėšomis disponavo be jokio teisinio pagrindo, todėl tokiais savo veiksmais atsakovas padarė žalÄ trečiajam asmeniui, kuriÄ atlygino ieÅ¡kovė, pervesdama trečiajam asmeniui visÄ neteisėtai atsakovo pasisavintÄ pinigų sumÄ .

Teismas atsakovo argumentus, kad ieÅ¡kovė žalos atlyginimo gali reikalauti iÅ¡ savo darbuotojų, kurie atliko neteisėtas piniginių lėšų pervedimo operacijas, atmetė kaip nepagrįstus, kadangi ieÅ¡kovė savo darbuotojams už netinkamÄ pareigų atlikimÄ turi teisę taikyti įvairaus pobÅ«džio drausminio poveikio priemones. O be to, regreso teisės nepripažinimas reikÅ¡tų, kad žalos padaręs asmuo apskritai iÅ¡vengtų atsakomybės, nors jo kaltė ir neteisėti veiksmai yra įrodyti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.

Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl palÅ«kanų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 4. Atsakovas A. D. pateikė apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimo, kuriame praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė trečiajam asmeniui atlygino ne atsakovo nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ , o bÅ«tent savo darbuotojų neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ .

Visos ieÅ¡kinyje nurodytos finansinės operacijos buvo atliktos AB SEB bankas darbuotojų. Atsakovas atlikdamas operacijas nurodo, jog veikia įgaliojimo pagrindu. IeÅ¡kovę atstovaujantys asmenys, t. y. banko filialo darbuotojai, kurie inicijuodavo visas ginčo finansines operacijas, turėjo pareigÄ patikrinti, ar asmuo, įgaliojimo pagrindu atstovaujantis banko klientÄ , veikia teisėtai, ar jo atliekama finansinė operacija nevirÅ¡ija įgaliojimų jam suteiktų teisių, galiausiai, ar įgaliojimo terminas nėra suėjęs. Tiek pati ieÅ¡kovė, tiek ir pirmosios instancijos teismas patvirtino, kad AB SEB bankas nepakankamai kontroliavo darbuotojų darbo funkcijų atlikimÄ , nesiėmė tinkamų priemonių, kad bÅ«tų tinkamai apsaugotos banko klientų teisės. Apelianto teigimu, egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp AB SEB bankas darbuotojų neteisėtų veiksmų ir trečiajam asmeniui padarytos žalos.

AnalogiÅ¡kai, netinkamas ieÅ¡kovės darbo procesų organizavimas ir kontrolė leido kilti neteisėtiems veiksmams, todėl egzistuoja ir antrasis priežastinio ryÅ¡io aspektas. Dėl Å¡ios priežasties kilo samdančio darbuotojus asmens civilinė atsakomybė už jo darbuotojų kaltais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ ir ieÅ¡kovė trečiajam asmeniui atlygino patirtus nuostolius bÅ«tent Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio pagrindu, vadinasi, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.280 straipsnio nuostatas.

Dėl viso kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovė turėjo atgręžtinį reikalavimÄ Ä¯ savo darbuotojus, o ne į atsakovÄ . Vien ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė, siekdama iÅ¡saugoti savo gerÄ reputacijÄ , atlygino trečiajam asmeniui nuostolius, nesukelia atsakovui pareigos atlyginti banko darbuotojų veiksmais padarytÄ Å¾alÄ .

5. IeÅ¡kovė AB SEB bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo A. D. apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o skundÄ atmesti, o Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad iÅ¡mokėtų pinigų gavėjas buvo atsakovas, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu. Gautas lėšas atsakovas panaudojo savo poreikių tenkinimui. Atsakovo kaltė yra konstatuota įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir Å¡ioje byloje nei vienas ieÅ¡kovės darbuotojas nedalyvavo.

Pats atsakovas su ieškove darbo santykiais susijęs nebuvo. Šioje byloje yra sprendžiamas atsakovo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas. Dėl apeliacinio skundo netenkinimo 7. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

8. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas iÅ¡ esmės nurodo vienintelį argumentÄ , kad ne jis – atsakovas – o banko darbuotojai turi atlyginti ieÅ¡kovei žalÄ , t. y. kad ieÅ¡kovė žalos atlyginimo turėtų reikalauti iÅ¡ savo darbuotojų, kurie atliko neteisėtas piniginių lėšų pervedimo operacijas. Su Å¡iais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

9. IÅ¡ byloje esančių duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-211/2015, A. D. nuteistas dėl kaltinimo apgaule savo naudai įgijus didelės vertės svetimÄ turtÄ (BK 182 straipsnio 2 dalis) ir pasisavinus jam patikėtÄ didelės vertės svetimÄ turtÄ (BK 183 straipsnio 2 dalis), atstovaudamas G. P., atkuriant pastarajam nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ Lietuvos Respublikoje.

Å is teismo nuosprendis įsiteisėjęs. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovas bei broliai G. ir D. P. 2003 m. susitarė dėl jų interesų atstovavimo atkuriant nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ Lietuvoje. Kaltinamasis A. D., veikdamas pagal nukentėjusiojo G. P., liudytojo D. P. iÅ¡duotus įgaliojimus, G. P. ir jo brolio D. P. vardu atidarė 84 bankines sÄ skaitas, kiekvienam broliui po 42 bankines sÄ skaitas: trečiojo asmens D. P. vardu atsakovas atidarė 5 sÄ skaitas litais, 19 sÄ skaitų eurais ir 18 sÄ skaitų JAV doleriais.

Ä®siteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad A. D. laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 28 d. iki 2010 m. rugpjūčio 16 d. manipuliavo G. P. ir D. P. bankų sÄ skaitomis, perkeldamas indėlius iÅ¡ vienų sÄ skaitų į kitas, nuimdamas grynaisiais, kurių dalį jis pasisavino, likusiÄ dalį įneÅ¡damas į kitas sÄ skaitas, pirkdamas valiutÄ ir pan., sudaręs tokiÄ situacijÄ , atsakovas turėjo galimybę pasisavinti jam patikėtÄ turtÄ â€“ pinigus. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas iÅ¡ viso iÅ¡ trečiojo asmens pasisavino 11 062,01 Eur bei 57 882,20 USD, kas sudaro 54 344,38 Eur, t. y. bendra pasisavintų lėšų suma yra 65 406,39 Eur.

Už pinigų pasisavinimÄ atsakovas buvo nuteistas. Trečiasis asmuo D. P. 2014 m. balandžio 29 d. kreipėsi į ieÅ¡kovę dėl galimai jo banko sÄ skaitoje laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2008 m. neteisėtai atliktų mokėjimo operacijų. Bankas trečiajam asmeniui pateikė banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, po kurių trečiasis asmuo 2015 m. rugsėjo 21 d. ieÅ¡kovei pateikė pretenzijÄ , praÅ¡ydamas atlyginti nuostolius – 11 062,01 Eur ir 57 882,20 USD. Pretenzijoje trečiasis asmuo nurodė, kad jis 2005 m. rugpjūčio 18 d. notarų biure iÅ¡duotu įgaliojimu įgaliojo A.

D. tik vienÄ kartÄ per metus iÅ¡ jo banko sÄ skaitos pervesti jo sutuoktinei konkrečiÄ pinigų sumÄ â€“ 13 000 Eur. Jokių kitų operacijų atlikti atsakovui nepavedė. IeÅ¡kovė, atlikusi tyrimÄ , nustatė, kad banko darbuotojai atliko techninius veiksmus pagal 2005 m. rugpjūčio 18 d. Kauno miesto 21-ojo notarų biuro iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ advokatui A. D.. Å iame įgaliojime nurodyta, kad D. P. įgaliojo A. D. valdyti, tvarkyti D. P. priklausančias pinigines lėšas, esančias sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, atliekant vienÄ kartÄ per kalendorinius metus 13 000 Eur pavedimÄ Ä¯ S. P. banko sÄ skaitÄ , raÅ¡yti jo vardu pareiÅ¡kimus, už jį pasiraÅ¡yti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su Å¡iuo pavedimu.

Įgaliojimas buvo išduotas trims metams.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėjusio teismo nuosprendžio teisinė reikÅ¡mė susijusiai civilinei bylai įtvirtinta CPK 182 straipsnio 3 punkte, kuriame nustatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. AiÅ¡kinant ir taikant Å¡iÄ teisės normÄ teismų praktikoje suformuluotos aktualios nagrinėjamai bylai taisyklės, kad CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtintÄ prejudicinių faktų galiÄ turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalykÄ , taip pat tai, ar jÄ padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis.

Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos; kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai neturi prejudicinės galios civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012; kt.).

11. Taigi nagrinėjamai bylai prejudicinę reikÅ¡mę turi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nuosprendis, kuriuo atsakovas pripažintas kaltu padaręs BK 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas), 183 straipsnio 2 dalyje (didelės vertės svetimo turto pasisavinimas) numatytas nusikalstamas veikas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis, kuria iÅ¡ dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nuosprendis, kuriame nustatyta, kad A. D. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir jis padarė nukentėjusiajam G. P. 112 475,77 eurų dydžio turtinę žalÄ , kitoje dalyje nuosprendis nepakeistas. Å iai civilinei bylai prejudicinę reikÅ¡mę turi teismo nuosprendžiu konstatuoti apelianto nusikalstamos veikos padarymo ir Å¡ios veikos tiesioginių padarinių faktai, kurių iÅ¡ naujo įrodinėti nebereikia (CPK182 straipsnio 3 punktas).

12. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, baudžiamojoje byloje jau yra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryÅ¡ys, žalos dydis nustatytas Å¡ioje civilinėje byloje, kuriÄ atlygino ieÅ¡kovė, todėl, vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Pastebėtina, kad apeliantas, ginčydamas savo pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovei už jį sumokėtÄ Å¾alÄ , visiÅ¡kai neginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos žalos dydžio ir priteistų palÅ«kanų.

13. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å i specialioji deliktinės atsakomybės norma yra bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai iÅ¡raiÅ¡ka deliktų teisėje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga atsakingam asmeniui visiÅ¡kai atlyginti žalÄ , padarytÄ asmeniui ar turtui, o įstatymuose nurodytais atvejais – ir neturtinę žalÄ . Nepripažinus AB SEB bankui regreso teisės į atsakovÄ , susikurtų teisiÅ¡kai ydinga situacija, kuomet bankas, atlyginęs atsakovo neteisėtais nusikalstamais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ trečiajam asmeniui, negautų žalos atlyginimo iÅ¡ kalto asmens, o atsakovas – bÅ«damas visos susidariusios situacijos kaltininku – gautų naudos iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų.

Kokias sankcijas savo darbuotojams už aplaidų pareigų vykdymÄ gali taikyti AB SEB bankas, yra ne Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas ir baudžiamojoje byloje nėra konstatuota ir net nebuvo įrodinėta nei vieno banko darbuotojo kaltė. Atkreipiant dėmesį į atsakovo elgesį, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartyje baudžiamojoje byloje konstatuota, kad nuteistasis, praėjus daugiau nei septyneriems metams nuo nusikalstamų veikų padarymo, nukentėjusiajam nė dalies žalos neatlygino.

Taigi, net ir esant įsiteisėjus teismų nuosprendžiams, atsakovas nesiėmė veiksmų trečiajam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ atlyginti.

14. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas atskirajame skunde iÅ¡ esmės pakartoja jau anksčiau į bylÄ teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo padarytų materialiųjų ar proceso teisės normų taikymo klaidų. Nors apeliacinės instancijos teismo paskirtis tikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiÅ¡kia pakartotinio bylos ar atskiro procesinio klausimo nagrinėjimo. Taigi vien apelianto nesutikimas su tuo, kaip Å¡ias aplinkybes įvertino teismas, nesuponuoja iÅ¡vados, jog teismas netinkamai iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . Apeliantas iÅ¡ esmės siekia, kad byloje bÅ«tų konstatuotos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė bylÄ nagrinėjęs teismas. Tačiau kitokia apelianto nuomonė dėl tam normų taikymo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis.

15. Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime taip pat nurodė, kad pati ieÅ¡kovė neužtikrino, jog pagal turimÄ D. P. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ atsakovas jokių veiksmų su trečiojo asmens banko sÄ skaitomis atlikti negalėtų, iÅ¡skyrus vienÄ kartÄ per kalendorinius metus atlikti konkrečios sumos – 13 000 Eur pavedimÄ Ä¯ trečiojo asmens žmonos sÄ skaitÄ . Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju materialiosios teisės normos, reglamentuojančios nepagrįstÄ praturtėjimÄ , Å¡iuo atveju netaikytinos, nes nėra visų nepagrįstÄ praturtėjimÄ reglamentuojančių sÄ lygų.

Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju taikytinos CK 6.280 straipsnio nuostatos. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl CK 6.280 straipsnio taikymo nagrinėjamam atvejui sutinka.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 16. Apeliantas prašė iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybės naudai, už apeliantui teikiamÄ antrinę garantuojamÄ teisinę pagalbÄ . Apeliacinį skundÄ atmetus, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikus nepakeistÄ , nėra pagrindo tenkinti apelianto praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei priteisimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl bylos procesinės baigties 17. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys teisinės įtakos bylos baigčiai, todėl dėl jų detaliau nepasisakytina. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Marius Bajoras Antanas Rudzinskas Agnė TikniÅ«tė