2019-12-11 Nr. AB-23402-3-62-3-00618-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3136-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00618-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. P. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Jis nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2017 m. liepos 31 d. buvo laikomas Alytaus PN teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sąlygomis. Bausmės atlikimui buvo paskirtas į 6-ąjį lokalinį sektorių, kurio virtuvėje buvo tarakonų, maisto gaminimui skirta viena viryklė 100-ui žmonių, kurios viena pusė neveikė, todėl ne kartą liko alkanas. Šaldytuvai purvini, skleidė nemalonų kvapą, kriauklę ir šiukšlių dėžę buvo apspitusios musės, nes niekas jų netvarkė, grindys ir stalai riebaluoti, purvini. Dušo kabinose nebuvo užuolaidų, persirengimo kambario, todėl būdavo pažeidžiamas jo privatumas, patirdavo patyčias. Iš kanalizacijos sklido nemalonus kvapas. Dėl antisanitarinių sąlygų 6-ame lokaliniame sektoriuje pareiškėjas jautė nepatogumus, diskomfortą, dvasinį bei moralinį pažeminimą, todėl prašė atlyginti neturtinę žalą.

3. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė:

3.1. Alytaus PN yra sudarę sutartį su įmonę, atliekančią dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbus. Sanitariniuose mazguose ir virtuvėlėse švarą palaiko patys nuteistieji. Teisė praustis kūną šaltu vandeniu nėra ribojama, yra sudaryta galimybė praustis visą kūną po šiltu dušu vieną kartą per savaitę. Pareigūnai nuteistųjų dušinėse ir persirengimo kambariuose nestebi, tačiau išgirdę, kad tarp nuteistųjų yra konfliktas, reaguoja į situaciją ir gali užeiti į persirengimo kambarį ar dušinę. Dušinėse yra įrengtos pertvaros, nors nacionaliniai teisės aktai tokios pareigos nenumato.

3.2. Pareiškėjo skundo argumentai yra per daug abstraktūs, nusiskundimai bendro pobūdžio, nekonkretūs, todėl skundas turėtų būti atmestas.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į tinkamas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista.

5. Teismas vertino, kad vien atsakovo atstovo pateikta sutartis dėl kenkėjų naikinimo neįrodo, jog kenkėjai buvo naikinami. Teismas atsakovo atstovo veiksmus vykdant kenkėjų (tarakonų) monitoringą ir naikinimą pripažino nepakankamais ir konstatavo, jog yra pagrindas pripažinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos ir saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 20 punkto pažeidimą.

6. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, kad maisto gaminimui virtuvėje buvo skirta tik viena viryklė 100-ui žmonių, kuri tinkamai neveikė, teismas pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja virtuvių patalpų įrangos. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, jog jis likdavo alkanas, kadangi nuteistieji maitinami pagal sudarytus valgiaraščius nemokamai, o pareiškėjas neginčija, kad maisto gaudavo.

7. Teismas pareiškėjo teiginius, kad šaldytuvai buvo purvini, skleidė blogą kvapą, grindys ir stalai riebaluoti, purvini, kriauklę ir šiukšlių dėžę apspitusios musytės, iš kanalizacijos sklido nemalonus kvapas, vertino kaip itin abstrakčius. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas į Alytaus PN administraciją su skundais nesikreipė, pareiškėjo teiginius atmėtė kaip nepagrįstus.

8. Dėl pareiškėjo nusiskundimo Alytaus PN administracijai neužtikrinus jo privatumo naudojantis dušu, teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas nurodė, jog pertvaros buvo įrengtos, nepaisant to, kad teisės aktuose toks reikalavimas neįtvirtintas. Drabužius prieš einant į dušą nuteistieji gali nusirengti persirengimo kambaryje, tualetuose arba savo miegamajame. Pareiškėjas šių aplinkybių neginčijo, tačiau, jo manymu, dėl nesančių užuolaidų dušinėse nebuvo pakankamai užtikrintas privatumas. Teismas vertino, kad vien užuolaidų dušinėse nebuvimas negali būti vertinamas nepakankamu privatumo naudojantis dušu užtikrinimu ir tuo pačiu negali būti vertinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 straipsnio pažeidimu. Patyčių pareiškėjas nekonkretizavo, duomenų, jog dėl patyčių jis būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją byloje taip pat nustatyta.

9. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtus nepatogumus, susijusius su virtuvėje esančiais parazitais.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodo:

10.1. Pirmosios instancijos teismas skundą išnagrinėjo šališkai, neatsižvelgdamas į visus skundo argumentus. Atliekant bausmę 6-ajame lokaliniame sektoriuje nusipirkus maisto produktų Alytaus PN parduotuvėje nebuvo galimybių maisto pagaminti, nes tinkamai veikė tik viena viryklės pusė, o įstaigoje buvo 100 asmenų. Pirmosios instancijos teismas į šį teiginį neatsižvelgė. Virtuvės patalpos ir jose buvę baldai / įrenginiai (šaldytuvas, kriauklė, stalai, šiukšlių dėžė) nešvarūs, ją tvarkantys asmenys neužtikrino švaros, o pareigūnai jų nekontroliavo ir netikrino, kaip vyksta švarinimas.

10.2. Pažeidimo pripažinimas šiuo atveju nelaikytinas pakankama satisfakcija, todėl pareiškėjui turėtų būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (1 500 Eur).

11. Atsakovo atstovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo atstovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo teiginiai laikytini abstrakčiais ir nepagrįstais. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodo realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto, todėl pripažinimas, jog pareiškėjo teisė buvo pažeista, yra pakankama satisfakcija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėja kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2017 m. liepos 31 d.

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą Alytaus PN administracijai neužtikrinus tinkamo kenkėjų (tarakonų) monitoringo ir naikinimo, o kitus pareiškėjo nusiskundimus atmetė kaip nepagrįstus. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, teigdamas, jog teismas nepagrįstai atmetė jo argumentus.

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus argumentus.

15. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

16. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir motyvais, atmetant kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, susijusius su higienos normų pažeidimais Alytaus PN 6-ojo lokalinio sektoriaus virtuvėje ir dušinėje, nepakankamu inventoriumi virtuvėje, todėl jų papildomai nekartoja.

17. Pažymėtina, kad vertinant higienos sąlygas pataisos namuose analizuojami byloje esantys duomenys, galintys patvirtinanti arba paneigti higienos normų užtikrinimą pareiškėjui ginčo laikotarpiu (dažniausiai visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-193-822/2018, 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Šiuo aspektu svarbu ir tai, kada tokie patikrinimai bei atitinkami aktai surašomi (pareiškėjo buvimo patalpose metu, iki ar po to) ir kokiu pagrindu. Visa tai turi įtakos tokių įrodymų patikimumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1349-525/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017). Šiems duomenims nepatvirtinus pažeidimų, o pareiškėjui savo teiginių dėl patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavus, nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-858/2018, 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-836-662/2017 ir kt.). Tokiais atvejais vertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų būtų skundęsis įkalinimo įstaigos administracijai, kreipęsis dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017).

18. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas būtų teikęs skundus Alytaus PN administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl sugedusios viryklės ar viryklių trūkumų dideliam skaičiui nuteistųjų, netinkamų higienos sąlygų 6-ojo lokalinio sektoriaus virtuvėje ir dušinėje. Byloje taip pat nepateikta informacija, ar Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos ginčo laikotarpiu buvo gavęs nusiskundimų dėl Alytaus PN 6-ojo lokalinio sektoriaus bendrųjų patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams. Pareiškėjas skunde tik nurodė, jog institucijos atlikdavo patikrinimus dėl parazitų virtuvėje, tačiau ar patikrinimai būdavo atliekami dėl kitų jo nurodytų nusiskundimų, nedetalizavo. Šie pareiškėjo argumentai, t. y. dėl tarakonų buvimo virtuvės patalpose, pirmosios instancijos teismo pripažinti jo teisių pažeidimu. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kuris nusprendė, kad pagal bylos duomenis nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, neužtikrinus tinkamo inventoriaus ir higienos normų reikalavimų laikymosi Alytaus PN 6-ojo lokalinio sektoriaus virtuvėje ir dušinėje. Akcentuotina ir tai, kad aplinkybė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl jo paties nurodytų pažeidimų nesikreipė į Alytaus PN administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį Nr. A-964-520/2017).

19. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio ir būdo nustatymas yra teismo prerogatyva, ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-894-520/2018).

20. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį. Pareiškėjo kalinimo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams (tarakonų buvimas virtuvės patalpose) galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas, kaip ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

21. Dėl teismo šališkumo teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla (t. y. teismo atliktų įrodymų vertinimu), tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui tik iš dalies palankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teisėjas byloje buvo šališkas. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

22. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės ir procesinės teisės normas taikė tinkamai, nenukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos analogiškos pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo E. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė