2019-07-17 Nr. AB-14556-3-61-3-02078-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-643-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02078-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 25.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. S., R. V., V. S., R. U., D. R., O. Š., U. E., V. S., R. S., N. B., B. P., D. S., L. M., A. A., D. D., L. D., B. M., J. S., R. P., A. P., S. Č., G. S., R. V., V. B., A. T., A. N., K. S., R. M., A. O. (A. O.), V. Č., I. P., K. Z., V. D., B. P., J. Ž., P. K., R. Ž., R. V., V. G., A. J., Z. G. ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. S., R. V., V. S., R. U., D. R., O. Š., U. E., V. S., R. S., N. B., B. P., D. S., L. M., A. A., D. D., L. D., B. M., J. S., R. P., A. P., S. Č., G. S., R. V., V. B., A. T., A. N., K. S., R. M., A. O., V. Č., I. P., K. Z., V. D., B. P., J. Ž., P. K., R. Ž., R. V., V. G., A. J., Z. G. ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos skundą atsakovams Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, vaikų socializacijos centrui „Širvėna“, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai S. S., R. V., V. S., R. U., D. R., O. Š., U. E., V. S., R. S., N. B., B. P., D. S., L. M., A. A., D. D., L. D., B. M., J. S., R. P., A. P., S. Č., G. S., R. V., V. B., A. T., A. N., K. S., R. M., A. O., V. Č., I. P., K. Z., V. D., B. P., J. Ž., P. K., R. Ž., R. V., V. G., A. J., Z. G. ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. V-341 „Dėl Bendrojo ugdymo mokyklų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija, tinklo pertvarkymo 2017-2020 metų Bendrojo plano patvirtinimo“ 1 priedo „Bendrojo ugdymo mokyklų reorganizavimo, likvidavimo, struktūros pertvarkos, steigimo planas“ dalį, kuria numatyta iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. likviduoti vaikų socializacijos centrą „Širvėna“; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. V-439 „Dėl vaikų socializacijos centro „Širvėna“ veiklos likvidavimo“ (toliau – ir Įsakymas); 3) panaikinti vaikų socializacijos centro „Širvėna“ (toliau – ir Centras) 2017 m. birželio 2, 5, 7, 8 ir 9 d. įsakymus dėl darbo sutarčių nutraukimo su pareiškėjais; 4) įpareigoti Centrą grąžinti pareiškėjus į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną kalendorinę dieną nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, atimant išmokėtų kompensacijų sumas; 5) teismui nusprendus, kad dėl Įsakymo panaikinimo būtina ištirti 2017 m. gegužės 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 372 „Dėl vaikų socializacijos centro „Širvėna” veiklos nutraukimo” teisėtumą, prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

2. Pareiškėjai nurodė, kad jie buvo ar yra Centro darbuotojai. Pareiškėjai manė, kad Švietimo ir mokslo ministerija (toliau – ir Ministerija), tvirtindama Bendrojo ugdymo mokyklų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija, tinklo pertvarkymo 2017-2020 metų bendrąjį planą (toliau – ir bendrasis planas), neįgyvendino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 35.1 (pagal prasmę turėtų būti 35.3 papunktis) ir 35.4 papunkčių sąlygų. Ministerija neatsižvelgė į 2017 m. kovo 15 d. pateiktus Centro tarybos motyvus. Ministerija neatliko Taisyklių 35.4 papunktyje nurodytų veiksmų, nes projektas nebuvo derinamas su Biržų rajono savivaldybe, Centro bendruomene. Bendrojo plano 1 priede numatyti Centro pertvarkos planai, t. y. likviduoti Centrą iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., yra neteisėti ir nepagrįsti.

3. Pareiškėjai nurodė, kad šie planai remiasi bendrojo plano 9 punkte ir 13.3 papunktyje išdėstytais duomenimis, tačiau jie neobjektyvūs. Ministerija nėra atlikusi jokių vaikų socializacijos centrų statybinių ekspertinių vertinimų pasitelkiant kvalifikuotus ekspertus, todėl išvada, kad Centro pastatų būklė yra prasčiausia, nėra pagrįsta. Ministerija neatliko kiekvieno vaikų socializacijos centro pastatų remontui reikalingų kaštų vertinimo. Bendrajame plane numatyta Gruzdžių vaikų socializacijos centrą pertvarkyti įsteigiant du skyrius (Gailių ir Kunionių). Kunionių skyrius būtų steigiamas renovuojant apleistą mokyklą, kurios būklė yra labai bloga, blogesnė nei Centro. Tačiau Ministerija nepateikė jokios analizės, kiek kainuos biudžetui renovuoti Kunionių mokyklą, o kiek Centrą. Bendrojo plano 9 punkte neatliktas Kunionių mokyklos būklės vertinimas, kuris buvo atliktas kitų centrų atžvilgiu. Pareiškėjams nesuprantami bendrajame plane pateikti motyvai, kad investuoti į vaikų socializacijos centrų, išskyrus Gruzdžių vaikų socializacijos centro, pastatų renovaciją neracionalu, nes pastatai per dideli. Pareiškėjai nurodė, kad Centras veiklą vykdo per du pastatus (mokyklą ir bendrabutį), todėl renovacija gali būti vykdoma bet kuriame iš šių pastatų, jie inžinerine prasme nesusieti. Pareiškėjai pažymėjo, kad bendrojo plano 9 ir 13.3 papunkčiuose išdėstyti duomenys yra neobjektyvūs, nepagrįsti, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

4. Pareiškėjai nurodė, kad Ministerija nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. nesiunčia mokinių į Centrą, o nuo 2016 m. gruodžio 22 d. be jokio aiškaus pagrindo sumažino mokinių skaičių nuo 24 iki 12. Todėl dabartinė mokyklų tinklo finansavimo analizė turėjo būti atliekama neatsižvelgiant į pakeitimus mokinių skirstyme. Centras pajėgus prižiūrėti 24 vaikus. Tokiu atveju Centro finansavimas būtų 17,7 tūkst. Eur vienam mokiniui (skaičiuojant nuo 24 mokinių) ir jis būtų mažesnis, nei Vėliučionių vaikų socializacijos centrui skiriamas finansavimas. Bendrojo plano 13.3 papunktyje nepagrįstas kitų vaikų socializacijos centrų finansavimas, neaišku, kaip jis apskaičiuotas, kuriuo laikotarpiu, nevertinant, ar darbuotojų skaičius yra efektyvus, atitinkantis mokinių skaičių. Centras yra ekonomiškai pranašesnis, nei kiti centrai, todėl turėtų būti likviduojamas ne anksčiau, nei kiti centrai. Bendrajame plane neatliktas socialinis, ekonominis vertinimas, kaip nukentės regionas uždarius Centrą ir atleidus darbuotojus, neatliktas žmogiškųjų išteklių vertinimas, ar Kunionyse atsiras specialistų, galinčių kvalifikuotai teikti paslaugas. Pareiškėjai mano, kad bendrajame plane numatyta vaikų socializacijos centrų struktūros pertvarka yra nepagrįsta ir neteisėta, prieštarauja VAĮ 8 straipsnio 1 daliai, viešojo administravimo efektyvumo ir proporcingumo principams, bendrojo plano 14 punkte nurodytiems tikslams.

5. Pareiškėjai teigė, kad vadovaujantis neteisėto ir nepagrįsto bendrojo plano nuostatomis 2017 m. gegužės 24 d. Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 372 „Dėl vaikų socializacijos centro „Širvėna“ veiklos nutraukimo“ (toliau – ir Nutarimas), todėl šis Nutarimas taip pat yra neteisėtas ir nepagrįstas, atitinkamai neteisėtas ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 1 d. įsakymas Nr. V-439 „Dėl vaikų socializacijos centro „Širvėna“ veiklos likvidavimo“ bei šio Įsakymo pagrindu priimti Centro įsakymai dėl darbo sutarčių nutraukimo su pareiškėjais. Darbo kodekso 300 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Atsižvelgiant į tai, siekiant atkurti iki neteisėto bendrojo plano, Vyriausybės nutarimo ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymo panaikinimo buvusią padėtį, pareiškėjai prašė panaikinti įsakymus, kurių pagrindu buvo nutraukti darbo santykiai, ir juos grąžinti į buvusį darbą, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

6. Pareiškėjai prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 372 „Dėl Vaikų socializacijos centro „Širvėna“ veiklos nutraukimo“ teisėtumo ištyrimo.

7. Atsakovas Ministerija (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į skundą su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad bendrojo plano projektą patvirtino nepažeisdama Taisyklių 35.3 ir 35.4 papunkčių. 2017 m. vasario 22 d. Ministerijos atstovai susitiko su Centro bendruomene, dalyvavo 35 Centro darbuotojai, Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkai, buvo išdėstyti Centro likvidavimo motyvai ir priežastys. Bendrojo plano projektas buvo apsvarstytas 2017 m. kovo 3 d. vaikų socializacijos centrų direktorių pasitarime, direktoriai buvo supažindinami su pagrindinėmis bendrojo plano projekto nuostatomis, diskutuota dėl tolesnės vaikų socializacijos centrų perspektyvos, atsakyta į visus iškilusius klausimus ir paprašyta kitame direktorių pasitarime pateikti siūlymus dėl centrų tolesnės veiklos, pasitarime dalyvavo ir Centro direktorė.

Bendrojo plano projektas 2017 m. kovo 7 d. buvo paskelbtas Ministerijos tinklapyje, pateiktas derinti visoms bendrojo ugdymo mokykloms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Ministerija. Bendrojo plano projektą svarstė Centro taryba. Ministerija Centro tarybos sprendimą įvertino ir pateikė motyvuotus paaiškinimus Centro tarybos pirmininkei. Biržų rajono savivaldybės meras 2017 m. kovo 31 d. raštu Nr. SN-527 neišreiškė prieštaravimo dėl Centro likvidavimo, tačiau nurodė, kad jei Centras bus likviduotas, ieškos būdų padėti darbo netekusiems asmenims. 2017 m. kovo 21 d.

Vilniaus vaikų socializacijos centre vyko vaikų socializacijos centrų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Ministerija, direktorių pasitarimas, kurio metu buvo aptarti centrų tinklo pertvarkos klausimai: centrų direktorių pasiūlymai dėl tolesnės centrų veiklos galimybių bei darbuotojų įdarbinimo. Todėl Ministerija tinkamai vykdė pareigą konsultuotis su įvairiomis interesų grupėmis dėl mokyklų tinklo kūrimo ir derinti su savivaldybėmis, kurių teritorijose yra mokyklos. Tinkamai įvykdžius konsultavimo ir derinimo procedūras, bendrasis planas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. gegužės 8 d.

įsakymu Nr. V-341, kuris 2017 m. gegužės 9 d. buvo paskelbtas Ministerijos interneto tinklalapyje. Ministerija kreipėsi į Biržų rajono ir kitas aplinkines savivaldybes, prašydama pagal galimybes padėti spręsti klausimą dėl darbuotojų įdarbinimo.

8. Atsakovas nurodė, kad bendrajame plane numatyta vaiko socializacijos centrų pertvarka grindžiama objektyviais duomenimis: duomenys apie pastatų būklę pateikti iš Švietimo informacinės sistemos, duomenis teikė pats Centras. 2014-2015 metais Ministerijos ir Švietimo aprūpinimo centro atstovai apvažiavo visus veikiančius vaikų socializacijos centrus, apžiūrėjo jų pastatus, bendravo su administracijos atstovais, centrai pildė anketas apie materialinius išteklius, tai paneigia pareiškėjų teiginius, kad nebuvo atlikta vaikų socializacijos centrų lyginamoji analizė pastatų būklės aspektu.

9. Atsakovas pažymėjo, kad teisės aktai neįpareigoja rengiant bendrojo plano projektą atlikti visų mokyklų pastatų detalų statybinį ekspertinį vertinimą. Vaikų socializacijos centrą vaikams parenka Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras pagal švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. V-761 patvirtintą Vaikų socializacijos centro parinkimo tvarkos aprašą, kuris reglamentuoja vaikų socializacijos centro parinkimo kriterijus ir tvarką. Pagal galiojantį Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymą vaikų socializacijos centras tuo pačiu metu yra ir valstybinė bendrojo lavinimo mokykla, ir specialioji auklėjimo įstaiga, vykdanti vaiko vidutinės priežiūros priemonę.

Į vaikų socializacijos centrą vaikai siunčiami Baudžiamajame kodekse ir Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme nustatytais atvejais teismo sprendimu. Ši įstaiga nėra vietos bendruomenės vaikus ugdanti bendroji mokykla, joje resocializuojami atsiųsti vaikai iš visos šalies. Remiantis susiklosčiusia teismų praktika, teisės aktų nuostatomis nėra garantuojama absoliuti asmens teisė reikalauti, kad jo pageidaujama mokymo įstaiga nebūtų reorganizuojama, pertvarkoma, likviduojama ar pertvarkoma jos vidaus struktūra, jeigu toks mokymo įstaigos pertvarkymas nepažeidžia įstatymo garantuotų asmens teisių švietimo srityje.

Vaikų socializacijos centrų tinklo pertvarka vykdoma įvertinus Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2013 m. vasario 3 d. raštu Nr. (S-(50-2942)-1873 „Dėl valstybinio audito ataskaitos“ pateiktas rekomendacijas, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus įstaigos 2015 m. sausio 29 d. ataskaitos Nr. 2014/1-60(30) išvadas ir rekomendacijas, remiantis Kompleksiškai teikiamos pagalbos, specialiojo ugdymo mokyklų / centrų ir vaikų socializacijos centrų veiklos kokybės gerinimo 2015-2017 metų tarpinstituciniu veiksmų planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 22 d.

įsakymu Nr. V-1325, Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo naujosios redakcijos, įsigaliojančios nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., nuostatomis, kad vaiko vidutinės priežiūros priemonė turi būti skiriama tik išimtiniais atvejais, kuo trumpesniam terminui ir atsižvelgiant į vaiko interesus. Vaikų socializacijos centrų tinklo pertvarka vykdoma atsižvelgiant pastaraisiais metais mažėjantį į vaikų socializacijos centrus skiriamų asmenų skaičių, šis skaičius dar mažės, todėl galimas spartesnis vaikų socializacijos centrų tinklo optimizavimas.

10. Atsakovas teigė, kad pagrindinės priežastys, nulėmusios, kad būtent Centras likviduojamas iki 2017 m. rugpjūčio 1 d., yra šios: 1) pagal turimą mokinių skaičių reikėjo optimizuoti vaikų socializacijos centrus berniukams; berniukai, atsižvelgiant į amžių, skiriami į Kauno vaikų socializacijos centrą, Vėliučionių, Gruzdžių vaikų socializacijos centrą ir Centrą; vienodas programas vykdo Kauno vaikų socializacijos centras ir Centras; 2) įvertinta, kad Centras yra valstybės pakraštyje, sunkiai pasiekiamas tėvams ir kitiems teisėtiems vaiko atstovams; 3) įvertinti pasikartojantys teisės aktų pažeidimai Centro administracijos veikloje. Ministerija, vykdydama vaiko socializacijos centrų tinklo pertvarką, vadovavosi viešojo administravimo efektyvumo ir proporcingumo principais. Nevykdant vaikų socializacijos centrų tinklo pertvarkos mažėjant vaikų skaičiui ir išlaikant iš valstybės biudžeto lėšų pustuščius vaikų socializacijos centrus, minėti principai būtų pažeisti, nes valstybės biudžeto ištekliai būtų naudojami neracionaliai ir neefektyviai. Įstaigos likvidavimas leis sutaupyti apie pusę milijono eurų valstybės biudžeto kasmet, šios lėšos bus skiriamos ugdymo kokybei užtikrinti kitose mokyklose ugdomiems vaikams, tai atitinka bendrojo plano tikslą – sudaryti sąlygas aukštesnės kokybės bendrojo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumui ir veiksmingesniam išteklių paskirstymui.

11. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai nepagrindė bendrojo plano neteisėtumo ir nepagrįstumo, todėl prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Nutarimo teisėtumo ištyrimo ir reikalavimas panaikinti Įsakymą yra nepagrįstas.

12. Atsakovas Centras atsiliepime į skundą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra. Atsakovas Centras nurodė, kad įsakymus dėl darbo sutarčių nutraukimo su darbuotojais priėmė ne savo iniciatyva ir sprendimu, vykdė savininko teises įgyvendinančios institucijos sprendimus. Centras neturi pagrindo paneigti pareiškėjų skunde išdėstytus argumentus dėl skundžiamų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymų teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėjo, kad funkcijos, kurias vykdė Centras, tebėra aktualios, reikšmingos ir reikalingos valstybei ir visuomenei. Į Centro infrastruktūrą, žmogiškuosius išteklius investuota daug valstybės lėšų, sukurtos darbo vietos, sukurta gera gyvenamoji aplinka vaikams, galimybės užsiimti ugdomąja veikla. Centras turi galimybes toliau tęsti savo veiklą su visais darbuotojais.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 2 d. sprendimu nutraukė administracinės bylos dalį dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. V-341 „Dėl Bendrojo ugdymo mokyklų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija, tinklo pertvarkymo 2017-2020 metų Bendrojo plano patvirtinimo“ 1 priedo „Bendrojo ugdymo mokyklų reorganizavimo, likvidavimo, struktūros pertvarkos, steigimo planas“ dalies, kuria numatyta iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. likviduoti vaikų socializacijos centrą „Širvėna“, panaikinimo, pareiškėjų skundo likusią dalį atmetė. Taip pat teismas nurodė, kad sprendimui įsiteisėjus, panaikinama reikalavimo užtikrinimo priemonė – draudimas atsakovui ir atsakovui Centrui surašyti Centro likvidavimo aktą bei teikti Juridinių asmenų registrui Centro likvidavimo aktą ir kitus dokumentus, reikalingus Centro išregistravimui iš juridinių asmenų registro.

14. Teismas analizavo pareiškėjų galimybę reikšti savarankišką skundo reikalavimą dėl bendrojo plano dalies panaikinimo ir nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje savivaldybių tarybų patvirtinti bendrojo ugdymo mokyklų tinklo bendrieji planai yra vertinami kaip programinio pobūdžio dokumentai, kuriuose yra formuojamas ir planuojamas tam tikrų veiksmų atlikimas ir kuris yra priimtas mokyklų tinklo kūrimo inicijavimo stadijoje, t. y. šie dokumentai vertinami kaip tarpiniai aktai, priimami mokyklų tinklo kūrimo planavimo ir įgyvendinimo procedūros metu, todėl skundo reikalavimai panaikinti tokius bendruosius planus vertinami kaip nenagrinėtini administracinių teismų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-964-858/2015, paskelbta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 30, 2015, kt.). Teismas vertino, kad nagrinėjamoje byloje skundžiamas švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl bendrojo plano patvirtinimo savo pobūdžiu yra analogiškas dokumentas, kaip ir savivaldybių tarybų tvirtinami bendrojo ugdymo mokyklų tinklo bendrieji planai, tai yra programinis, tarpinis dokumentas, priimtas mokyklų tinklo kūrimo inicijavimo stadijoje, kuris pats savaime nesukėlė ir negalėjo sukelti pareiškėjams jokių teisinių pasekmių. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjų skundo reikalavimas panaikinti šio dokumento dalį, kurioje numatyta iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. likviduoti Centrą, negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, todėl bylos dalis dėl šio pareiškėjų skundo reikalavimo nutrauktina Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

15. Teismas dėl konsultavimosi ir derinimo procedūrų taikymo rengiant bendrąjį planą darė išvadą, kad neturi pagrindo pripažinti, jog rengiant ir priimant bendrąjį planą, buvo pažeistos teisės aktų nuostatos, reikalaujančios konsultuotis ir derinti bendrojo plano projektą su mokyklos bendruomene ir pareiškėjais kaip viena iš mokyklos bendruomenę sudarančių interesų grupių ar jų interesus atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis. Teismas nurodė, kad Centro tolesnės veiklos klausimas buvo svarstomas 2017 m. vasario 22 d. darbuotojų pasitarime, kurio protokolas patvirtina, kad Ministerijos atstovai, dalyvaujant net dviejų profesinių sąjungų atstovams, Centro darbuotojus informavo apie planus likviduoti Centrą, šio planuojamo sprendimo motyvus, išklausė Centro darbuotojų, profesinių sąjungų atstovų nuomonę dėl Centro galimo likvidavimo, numatomų steigti vaikų socializacijos centrų parinkimo, darbuotojų parengimo ir kt., informavo darbuotojus, kad bus tęsiamas plano svarstymas, vyks susitikimas su visų vaikų socializacijos centrų direktoriais. Bendrojo plano projektas buvo apsvarstytas 2017 m. kovo 3 d. vaikų socializacijos centrų direktorių pasitarime, kuriame dalyvavo ir Centro direktorė. Teismas sprendė, kad tokiais veiksmais iš esmės buvo pasiektas konsultavimosi tikslas – Centro darbuotojai informuoti apie numatomą sprendimą, jo motyvus, išsiaiškinta Centro darbuotojų ir jiems atstovaujančių profesinių sąjungų atstovų nuomonė dėl siūlomo sprendimo.

16. Teismas nurodė, kad Ministerija, vadovaudamasi VAĮ 7 straipsniu ir Taisyklių 35.4 papunkčiu, 2017 m. kovo 3 d. išsiuntė bendrojo plano projektą derinti Centro bendruomenei, kartu prašydama projektą bendruomenei paskelbti viešai ir organizuoti plano projekto svarstymą. Bendrojo plano projektas buvo paskelbtas Ministerijos tinklapyje 2017 m. kovo 7 d. Iš Centro tarybos 2017 m. kovo 10 d. posėdžio protokolo Nr. V2-3 matyti, kad Centro bendruomenė susipažino su bendrojo plano projektu ir jį nagrinėjo: Centro direktorės įsakymu buvo sudaryta darbo grupė, kuri apibendrino Centro savivaldos organizacijų nesutikimo dėl bendrojo plano projekto motyvus, o Centro taryba nutarė nepritarti bendrojo plano projektui ir teikti Ministerijai nesutikimo motyvus. Į Centro tarybos nesutikimo su plano projektu motyvus Ministerija atsakė 2017 m. kovo 30 d. raštu Nr. SR-1459. Teismas, susipažinęs su šiuo Ministerijos raštu, pažymėjo, kad jame išsamiai pagrįstas siūlomas sprendimas likviduoti Centrą, motyvuotai ir detaliai atsakyta į visus Centro tarybos išreikštus argumentus. 2017 m. kovo 21 d. Ministerija organizavo vaikų socializacijos centrų direktorių pasitarimą dėl bendrojo plano projekto. Bendrojo plano projektas buvo siunčiamas Biržų rajono savivaldybei derinti, o šios savivaldybės meras 2017 m. kovo 31 d. neprieštaravo šiam plano projektui.

17. Teismas, vertindamas pareiškėjų argumentus dėl bendrajame plane nurodytų duomenų neobjektyvumo ir nepagrįstumo, pažymėjo, kad vienas iš bendrajame plane vertinamų aspektų yra duomenys apie mokyklų pastatus ir sprendimų dėl mokyklų pastatų statybų, atnaujinimo ar pritaikymo mokyklų paskirčiai pagrindimas. Teismas nurodė, kad bendrojo plano 9 punkte pateikta išvada, kad prasčiausia pastatų būklė Centre, nurodyta, jog kapitalinis remontas reikalingas pastatų išorinėms sienoms, pamatams, stogams, sanitariniams mazgams, šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos, elektros sistemoms, investuoti į vaikų socializacijos centrų, išskyrus Gruzdžių vaikų socializacijos centro, pastatų renovaciją neracionalu, nes pastatai per dideli, patalpų, skirtų mokinių ugdymui ir socializacijai, neįmanoma pritaikyti pagal tuo metu galiojusio švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. V-839 „Dėl Vaikų socializacijos centro veiklos modelio aprašo patvirtinimo“ reikalavimus, vien tik pastatų remontui reikėtų virš 6 mln. Eur, neskaičiuojant vidinių erdvių pertvarkos, aprūpinimo nauja įranga, mokymo priemonėmis.

18. Teismas nurodė, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog bendrajame plane informacija apie Centro ir kitų vaikų socializacijos centrų pastatų būklę ir jiems atnaujinti reikalingus statybos darbus remiasi objektyviai surinktais duomenimis, visų pirma, paties Centro (ir kitų centrų) teiktomis ataskaitomis švietimo informacinėje sistemoje, Centro pateikta ataskaita apie reikalingus kapitalinio ir paprasto remonto darbus Centro pastatams. Teismui pateikti duomenys, kad Ministerijos Švietimo aprūpinimo centro, rengiančio ES paramos projektą „Vaikų socializacijos centrų infrastruktūros modernizavimas“, atstovai kartu su Ministerijos atstovais, tarp jų inžinieriais, 2014 – 2015 m. apvažiavo visus veikiančius vaikų socializacijos centrus, apžiūrėjo jų pastatus, bendravo su administracijos atstovais, ir, vadovaudamiesi gautais duomenimis, pagal UAB „Sistela“ bendruosius ekonominius statinių statybos kainų normatyvus, apskaičiavo preliminarias centrų patalpų atnaujinimui reikalingas lėšas. Taigi, teismas darė išvadą, kad bendrajame plane duomenys apie Centro ir kitų centrų būklę bei reikalingas lėšas jų atnaujinimui yra pagrįsti Ministerijos surinkta informacija ir atliktais skaičiavimais. Iš bendrojo plano 9 punkto teismas sprendė, kad išvada, jog investuoti į vaikų socializacijos centrų pastatų renovaciją neracionalu, motyvuota, kadangi nurodyta, jog centrų pastatai yra per dideli (išskyrus Gruzdžių vaikų socializacijos centrą), taip pat nurodyta, kad patalpų, skirtų mokinių ugdymui ir socializacijai, neįmanoma pritaikyti pagal švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. V-839 „Dėl Vaikų socializacijos centro veiklos modelio aprašo patvirtinimo“ reikalavimus.

19. Teismas nepagrįstu laikė pareiškėjų teiginį, kad Ministerija privalėjo atlikti vaikų socializacijos centrų statybinius ekspertinius vertinimus pasitelkiant kvalifikuotus ekspertus ir pastebėjo, kad tokio reikalavimo teisės aktai nenumato, o nagrinėjamu atveju Ministerija rėmėsi Ministerijos Švietimo aprūpinimo centro specialistų atliktais skaičiavimais bei kitais surinktais duomenimis, kurių teisingumo pareiškėjai jokiais įrodymais nepaneigė.

20. Teismas vertino pareiškėjų argumentą, kad bendrojo plano 13.3 papunktyje išdėstyti duomenys neobjektyvūs ir nepagrįsti, nurodant, jog Ministerija nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. nesiunčia mokinių į Centrą, o nuo 2016 m. gruodžio 22 d. be jokio aiškaus pagrindo sumažino mokinių skaičių nuo 24 iki 12, o mokyklų tinklo finansavimo analizė turėjo būti atliekama neatsižvelgiant į pakeitimus mokinių skirstyme. Teismas nustatė, kad didžiausio mokinių skaičiaus sumažinimą Centre nuo 24 iki 12, įformintą švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1150, kuriuo buvo pakeisti Centro nuostatai, lėmė vaikų, skiriamų į vaikų socializacijos centrus, bendras skaičiaus mažėjimas: 2015 metais mokinių skaičius sumažėjo nuo 206 iki 176, 2016 nuo 176 iki 148. 2016 m. rugsėjo 5 d. duomenimis, visuose centruose buvo žymiai mažiau mokinių, nei juose nustatytas maksimalus skaičius, šią dieną Centre buvo 15 mokinių iš 24 maksimalaus mokinių skaičiaus. 2016 m. gruodžio 19 d. duomenimis, Centre buvo 12 mokinių, toks pat skaičius išliko ir 2017 m. sausio 2 d. 2016 m. gruodžio 19 d. ir kituose berniukų vaikų socializacijos centruose mokinių skaičius buvo faktiškai ženkliai mažesnis, nei nuostatuose nustatytas maksimalus skaičius. Teismas pažymėjo, kad švietimo ir mokslo ministras 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymais pakeitė ne tik Centro, bet ir kai kurių kitų centrų nuostatus bei juose nustatė mažesnį maksimalų mokinių skaičių, pavyzdžiui Kauno vaikų socializacijos centre nuo 32 iki 24. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vaikų socializacijos centrą parenka Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras pagal švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. V-761 patvirtintą Vaikų socializacijos centro tvarkos parinkimo tvarkos aprašą, kuriame įtvirtinti centro parinkimo kriterijai ir tvarka.

21. Teismas nurodė, kad aptartos aplinkybės rodo, kad Ministerija sumažino Centre maksimalų mokinių skaičių nuo 24 iki 12 dėl objektyvių priežasčių, t. y. vaikų, skiriamų į socializacijos centrus, skaičiaus mažėjimo tendenciją, faktinį Centre besimokiusių mokinių skaičių ir darė išvada, jog nėra pagrindo pripažinti pagrįstais pareiškėjų skundo argumentus, kad mokyklų tinklo finansavimo analizė bendrajame plane turėjo būti atliekama neatsižvelgiant į pakeitimus mokinių skirstyme, t. y. pagal 24 mokinių skaičių.

22. Teismas, vertindamas pareiškėjų argumentus dėl bendrajame plane numatytos pertvarkos prieštaravimo VAĮ ir plane nurodytiems tikslams, nurodė, kad Ministerija vaikų socializacijos centrų tinklo pertvarką inicijavo atsižvelgusi į Valstybės kontrolės 2013 m. liepos 30 d. raštu Nr. (S-(50-2942)-1873 pateiktas rekomendacijas, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus įstaigos 2015 m. sausio 29 d. ataskaitos Nr. 2014/1-(60(30) išvadas bei įgyvendinant Kompleksiškai teikiamos pagalbos, specialiojo ugdymo mokyklų / centrų ir vaikų socializacijos centrų veiklos kokybės gerinimo 2015-2017 metų tarpinstitucinį veiksmų planą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1325 ir suderintą su kitomis ministerijomis, kuriame numatyta, kad įgyvendinant vaikų socializacijos centrų struktūrinius pokyčius bus mažinamas vaikų skaičius centruose, pasirengta naujo tipo vaikų socializacijos centro steigimui, laipsniškai vykdoma esamų centrų pertvarka, prireikus, steigiami naujo tipo vaikų socializacijos centrai. Teismas sprendė, kad Ministerija pagrįstai inicijavo vaikų socializacijos tinklo pertvarką, kadangi šių centrų veikla buvo nepakankamai efektyvi, šiuose centruose nebuvo užtikrinamas tinkamas vaikų ugdymas, jų resocializacija, centrų pastatai, fizinė aplinka nepritaikyti vaiko resocializacijai. Atsižvelgęs į tai, kad pagal objektyvius duomenis vaikų, skiriamų į vaikų socializacijos centrus skaičius nuolat mažėja, o tiek pagal naujai nustatytą teisinį reglamentavimą, tiek pagal programinius dokumentus yra numatytas siekis toliau mažinti vaikų šiuose centruose skaičių, teismas darė išvadą, kad, esant tokiai situacijai, Ministerija bendrajame plane pagrįstai nusprendė sumažinti centrų skaičių ir iki 2019 m. įsteigti modernius vaikų socializacijos centrus naujai steigiamuose Gruzdžių vaikų socializacijos centro Gailių ir Kunionių skyriuose. Teismas nenustatė pakankamo pagrindo pripažinti, kad bendrajame plane numatyta vaikų socializacijos centrų struktūros pertvarka prieštarauja VAĮ 8 straipsnio 1 daliai, viešojo administravimo efektyvumo ir proporcingumo principams, bendrojo plano 14 punkte nurodytiems tikslams.

23. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė VAĮ, Švietimo įstatymo, Taisyklių ar kitų teisės aktų pažeidimų Ministerijai patvirtinus bendrąjį planą, Ministerija, priimdama sprendimą dėl Centro likvidavimo, neviršijo kompetencijos ir įgyvendino jai priskirtus uždavinius formuoti švietimo teikėjų tinklą. Teismas nustatęs, kad pareiškėjai reikalavimą panaikinti švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. V-439 „Dėl vaikų socializacijos centro „Širvėna“ veiklos likvidavimo“ grindžia jų nurodytais pažeidimais tvirtinant bendrąjį planą ir jame numatant sprendimą likviduoti Centrą, o kitų savarankiškų ginčijamo įsakymo nepagrįstumo ar neteisėtumo pagrindų nenurodė, konstatavo, kad pagrindo tenkinti skundo reikalavimą ir panaikinti ginčijamą Įsakymą nėra, todėl šį skundo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.

24. Teismas nurodė, kad Ministerijai bendrajame plane numačius likviduoti Centrą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 372 „Dėl Vaikų socializacijos centro „Širvėna“ veiklos nutraukimo“ nutarė nutraukti Centro veiklą, tokiu Nutarimu realizuotas bendrajame plane numatytas sprendimas dėl Centro likvidavimo, Nutarimas priimtas pagal Civiliniame kodekse ir Biudžetinių įstaigų įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Ministerija bendrajame plane numačiusi sprendimą likviduoti Centrą nepažeidė teisės aktų nuostatų, o pareiškėjai kitų argumentų, keliančių abejonių dėl Nutarimo teisėtumo, nenurodė, pareiškėjų prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl šio Nutarimo atitikties Konstitucijai ir įstatymams netenkino (ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis).

25. Teismas nurodė, kad pareiškėjai iš Centro buvo atleisti pagal 2002 m. birželio 4 d. įstatymu Nr. IX-926 patvirtinto Darbo kodekso, galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d., 124 straipsnio 2 punktą (darbo sutartis baigiasi, likvidavus darbdavį be teisių perėmėjo) ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą (darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukiama, likvidavus darbdavį, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo). Teismas nustatė, kad pareiškėjai reikalavimus panaikinti Centro 2017 m. birželio 2, 5, 7, 8 ir 9 d. įsakymus dėl darbo sutarčių su jais nutraukimo ir įpareigoti Centrą grąžinti juos į darbą, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, grindžia vien tik tuo, kad, jų nuomone, Įsakymas, t. y. darbdavio likvidavimą nustatantis teisės aktas, yra neteisėtas. Atsižvelgęs į tai, kad Įsakymas pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo, teismas nurodė, kad negalima vertinti, jog Centras darbo sutartis su pareiškėjais nutraukė be teisėto pagrindo ar pažeisdamas įstatymų nustatytą tvarką ir tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimų.

III. 26. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimą dalį, kurioje pareiškėjų skundas buvo atmestas, ir priimti naują sprendimą – tenkinti 2017 m. birželio 20 d. skundo reikalavimus visiškai. Pareiškėjai taip pat prašo netenkinus pirmojo prašymo, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimą administracinėje byloje, kurioje pareiškėjų skundas atmestas, ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

27. Pareiškėjai nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu, jog Ministerija motyvuotai pagrindė vaikų socializacijos tinklo pertvarkymo sprendimus. Pareiškėjai teigia, kad teismas netinkamai atliko įrodymų tyrimą ir vertinimą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštos taisykles vertinant bendrojo plano 9 punkte pateiktą situaciją, kurios pagrindu buvo inicijuotas vaikų socializacijos centrų tinklo pertvarkymas, dėl ko sprendimas šioje dalyje neteisėtas ir nepagrįstas, o švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 1 d. įsakymas Nr. V-439 „Dėl vaikų socializacijos centro „Širvėna“ veiklos likvidavimo“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gegužės 24 d. nutarimas Nr. 372 „Dėl vaikų socializacijos centro „Širvėna: veiklos nutraukimo“ panaikinimo pripažintini negaliojančiais.

28. Pareiškėjai pabrėžia, kad nėra pagrįstos analizės, kiek kainuos biudžeto lėšų Gruzdžių vaikų socializacijos centro, Kunionių skyriaus labai blogos būklės apleistos mokyklos (bendro ploto 2 306,13 kv. m.) renovacija, ir kiek kainuotų Centro, kuris vykdo veiklą per du pastatus: mokyklą, kurios bendras plotas yra 1 011,17 kv. m. ir bendrabutį, kurio plotas 1 479,33 kv. m. renovacija. Pareiškėjai nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių nei vieno iš vaikų socializacijos centrų renovacijos kaštų pagrįstumą, o teismas grindė sprendimą Ministerijos surinkta informacija ir nežinia kieno atliktais, nepasirašytais skaičiavimais. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad 2017 m. liepos 21 d. Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo Aprūpinimo centro rašte išvardijamos asmenų pavardės, kurie „skirtinga sudėtimi apvažiavo visus veikiančius vaikų socializacijos centrus“; iš pateiktų sąmatų lieka neaišku, kokie yra taikomi UAB „Sistela“ bendrieji ekonominiai statinių statybos kainų normatyvų rodikliai, neaiški darbų vertė, kiekiai; skaičiavimai atlikti 2014-2015 m. ir jų teisingumas šios bylos nagrinėjimo metu vertintinas kritiškai. Pareiškėjai nurodo, kad nesant jokių objektyvių duomenų, įrodymų analizės, teismas, vertindamas tik atsakovo atsiliepimo priede Nr. 13 pateiktą informaciją, konstatavo, kad „Taigi, bendrajame plane duomenys apie Centro ir kitų centrų būklę bei reikalingas lėšas jų atnaujinimui yra pagrįsti Ministerijos surinkta informacija ir atliktais skaičiavimais“.

29. Pareiškėjai akcentuoja, kad teismas, nevertino pareiškėjų argumentų, kad teiginio: „Investuoti į VSC, išskyrus Gruzdžių VSC, pastatų renovaciją neracionalu, nes pastatai per dideli“ motyvai yra visiškai nesuprantami ir prasilenkiantys su bet kokiu objektyviu ir nešališku aplinkybių vertinimu, be jokių papildomų atsakovo įrodymų ar motyvų, sutiko su jo pozicija.

30. Pareiškėjai nurodo, kad teismas sprendime netyrė ir nevertino teisės akto turinio ir faktinių aplinkybių, esančių byloje, ryšio, be išlygų ir vertinimo sutiko su Ministerijos pozicija, kad „patalpų, skirtų mokinių ugdymui ir socializacijai, neįmanoma pritaikyti pagal švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. V-839 „Dėl Vaikų socializacijos centro veiklos modelio aprašo patvirtinimo“ reikalavimus. Pareiškėjų vertinimu, teismas nevertino ir nemotyvavo, kodėl neanalizavo pareiškėjų skunde pateiktų įrodymų, kad: „VSC „Širvėna“ pastatai išsaugoti ir prižiūrėti: pakeisti langai ir durys. 2016 metais uždėti šlaitiniai stogai garažams, renovuota valgyklos salė (priedas Nr. 12). Pažymi, jog įgyvendinant Lietuvos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. V-839 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-I 10 redakcija) patvirtinto „Vaikų socializacijos centro modelio aprašo“ nuostatas VSC „Širvėna“ centro teritorija aptverta, tamsiu paros metu apšviesta, teritorija visą parą stebima vaizdo kameromis. (Aprašo 59 punktas).

31. Pareiškėjų teigimu, atsakovas byloje neįgyvendino įrodinėjimo pareigos (lot. onus probandi) (ABTĮ 56 str.), todėl lieka nepagrįstas ir neteisėtas teismo motyvas dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo ginčijamame sprendime nurodant, kad „Pareiškėjai nepaneigė Švietimo aprūpinimo centro specialistų atliktų skaičiavimų“.

32. Pareiškėjai pažymi, kad byloje nėra pagrįsta, kokių reikalavimų neatitinka Centras, netirta ir nemotyvuota, ar bendrojo plano pertvarka yra pagrįsta, vertinant, kodėl Centras su turima iš dalies rekonstruota infrastruktūra negali būti toliau paliekamas, galbūt net priskiriant prie Gruzdžių vaikų socializacijos centro, kaip filialą. Pareiškėjai teigia, kad atsakovas neįrodė, o teismas nepagrįstai sprendime motyvavo, kad Kunionių filialo steigimas yra objektyviai pagrįstas, ekonomiškai efektyviausias ir racionaliausias būdas, užtikrinantis viešojo administravimo efektyvumo principo įgyvendinimą. Pareiškėjų vertinimu, sprendimo motyvų nebuvimas šioje dalyje iš esmės pažeidžia viešą interesą – biudžeto lėšų naudojimą neracionaliais tikslais.

33. Pareiškėjai, remdamiesi atsakovo atsiliepimo priede Nr. 17 pateikta informacija apie mokinių skaičių mažėjimą (berniukų faktinį skaičių vaiko socializacijos centre) nurodo, kad realiai berniukų skaičius nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. buvusio 58, ir 2017 m. gegužės 2 d. buvusio 60 mokinių nemažėjo, tačiau tendencingai Centre šis skaičius buvo mažinamas nuo 15 iki 0. Pareiškėjų vertinimu, atsakovas nepateikė jokių pagrindžiančių duomenų, o teismas sprendime nepagrįstai laikė kaip savaime įrodytą atsakovo aplinkybę, jog dėl objektyvaus mokinių skaičiaus mažėjimo (kuris vyko ilguoju laikotarpiu, tačiau ne analizuojamais 2016–2017 m.) ir dėl Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro motyvuotų ir pagrįstų sprendimų (kurių atsakovas nepateikė į bylą), parenkant vaikų socializacijos centrą, buvo pagrįstai ir motyvuotai nesiųsti mokiniai į Centrą. Pareiškėjų vertinimu, teismas netyrė ir nevertino, kodėl tik Centre 2016 m. gruodžio 19 d. pakeitus nuostatus buvo 50 procentų sumažintas mokinių skaičius, kai tuo tarpu kituose centruose nuostatai dėl maksimalaus mokinių skaičiaus nebuvo keičiami. Pareiškėjų nuomone, teismo sprendime padaryta išvada, jog dėl bendro mokinių skaičiaus visiems vaikų socializacijos centrams mažinamas maksimalus mokinių skaičius, yra neteisėta ir nepagrįsta, o šios išvados pagrindu bendrojo plano 13.3 papunktyje pateikti neobjektyvūs duomenys apie 2017 m. vaikų socializacijos centruose vienam mokiniui metams vidutiniškai skirtas sumas (kurios skaičiuojamos nuo maksimalaus mokinių skaičiaus).

34. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

35. Atsakovas nesutinka su pareiškėjų teiginiu, kad teismas netinkamai atliko įrodymų tyrimą ir vertinimą bei netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštos taisykles, vertinant bendrojo plano 9 punkte pateiktą situaciją, kurios pagrindu buvo inicijuotas vaikų socializacijos tinklų pertvarkymas, dėl ko teismo sprendimas šioje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, o Įsakymas ir Nutarimas pripažintini negaliojančiais. Atsakovas nurodo, kad bendrojo plano 9 punkte pateikti duomenys apie vaikų socializacijos centrų pastatų būklę, numatyta, kad vien tik pastatų remontui reikėtų virš 6 mln. Eur, neskaičiuojant vidinių erdvių pertvarkos, aprūpinimo nauja įranga, mokymo priemonėmis. Atsakovas nurodo teismui pateikęs įrodymus, patvirtinančius, kad bendrajame plane informacija apie vaikų socializacijos centrų pastatų būklę ir jiems atnaujinti reikalingus statybos darbus pagrįsta objektyviai surinktais duomenimis, visų pirma, pačių vaikų socializacijos centrų teiktomis ataskaitomis švietimo informacinėje sistemoje ir Ministerijos Švietimo aprūpinimo centro pateiktais duomenimis. Atsakovas teigia, kad preliminarūs renovacijos kaštai apskaičiuoti vadovaujantis surinktais duomenimis pagal UAB „Sistela“ bendruosius ekonominius statinių statybos kainų normatyvus. Atsakovo vertinimu, duomenys apie centrų pastatų būklę buvo iš kelių šaltinių, sistemiškai išanalizuoti ir pakankami informacijai apie centrų pastatų būklę bendrajame plane konstatuoti.

36. Atsakovas pabrėžia, kad sprendimo dėl Centro veiklos likvidavimo priėmimui duomenys apie pastatų būklę nebuvo esminiai ar lemiantys, nes sprendimo priėmimas buvo grindžiamas kitais argumentais, reikšmingais efektyvaus švietimo tiekėjų tinklo formavimui. Atsakovas nurodo, kad byloje yra duomenys, kodėl būtent Centras likviduojamas iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. (berniukų vaikų socializacijos centrų aiškus perteklius, įstaigos geografinė padėtis, pasikartojantys teisės aktų pažeidimai ir kita).

37. Atsakovas nesutinka su pareiškėjų teiginiu, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims. Atsakovo vertinimu, pareiškėjų išskirtas teismo sprendimo teiginys: „Ministerija rėmėsi Ministerijos Švietimo aprūpinimo centro specialistų atliktais skaičiavimais bei kitais surinktais duomenimis, kurių teisingumo pareiškėjai jokiais įrodymais nepaneigė“ reiškia, kad byloje pareiškėjai nepateikė įrodymų priešingų ar paneigiančių ministerijos pateiktus įrodymus dėl vaikų socializacijos pastatų būklės.

38. Atsakovas pažymi, kad bendrojo plano 13.3 papunktyje pateikti duomenys apie finansavimą 2017 m. vaikų socializacijos centruose, todėl vaikų skaičiaus kitimas teismo sprendime analizuotas ir vertintas tiek, kad pakaktų teismui įsitikinti, kad bendrajame plane pateikti duomenys apie vieno vaiko finansavimą 2017 metais yra objektyvūs ir pagrįsti. Atsakovas nurodo, kad finansavimas 2017 metams vienam mokiniui paskaičiuotas įstaigai patvirtintus 2017 metų biudžeto asignavimus dalinant iš vaikų socializacijos centro nuostatuose įtvirtinto maksimalaus vaikų skaičiaus, todėl mokinių mažėjimas Centre nuo 2017 m. sausio 1 d. jokios įtakos neturi ir nėra reikšmingas bylos nagrinėjimui.

39. Atsakovas nurodo, kad nors pareiškėjai teigia, kad 2016–2017 mokslo metais vaikai neskiriami į Centrą nepagrįstai ir neteisėtai, tačiau šių teiginių nepagrindžia. Atsakovas pateikė Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro informaciją apie vaikų socializacijos centrų parinkimą nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. bei nurodo, kad pagal Vaikų socializacijos centro veiklos modelio aprašo 27 punktą, mokinių skaičius klasėje negali būti didesnis kaip 8 mokiniai, o Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro pateikta informacija įrodo, kad vaikų socializacijos centrų parinkimas buvo vykdomas vadovaujantis Vaikų socializacijos centro tvarkos parinkimo tvarko aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. V-761, nustatytais kriterijais ir tvarka. Atsakovo vertinimu, tai paneigia bet kokius pareiškėjų teiginius dėl neteisėto vaikų neskyrimo į Centrą. Atsakovas nurodo, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. Centre mokėsi 15 mokinių, o 2017 m. sausio 1– 12 d., taigi per minėtą laikotarpį Centre mokinių skaičius sumažėjo 3 mokiniais. Atsakovo vertinimu, toks mažėjimas objektyviai pateisinamas ir pagrįstas.

40. Atsakovas Centras atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

41. Atsakovas Centras nurodo, kad pareiškėjai nepagrįstai teigia, jog nebuvo konsultuotasi ir tinkamai informuota Centro bendruomenė apie numatomus sprendimus dėl Centro likvidavimo. Atsakovas Centras pažymi, kad tik tinkamai įvykdžius konsultavimo ir derinimo procedūras, buvo patvirtintas bendrasis planas, kuris, atsakovo Centro duomenimis, atitinkamai per nustatytą laiką nebuvo skundžiamas.

42. Atsakovas Centras pažymi, kad apie vaikų, skiriamų į vaikų socializacijos centrus, skaičiaus mažėjimą žinojo ir buvo informuotas tinkamai. Tai pagrindžia Centro raštai, kuriais prašoma patvirtinti klasių komplektus 2016-2017 m. m. ir švietimo ir mokslo ministro įsakymai, kuriais patvirtinti klasių komplektai, taip pat kiekvieną pirmadienį elektroniniu paštu teikiama informacija apie vaikų skaičių centruose bei gaunama apibendrinta informacija apie vaikų skaičių iš Ministerijos.

43. Atsakovas Centras nurodo, kad tik nelikus Centre mokinių, buvo nutraukta veikla, o sumažėjus mokinių skaičiui atsirado faktinis ir teisinis pagrindas keisti Centro nuostatus. Atsakovas Centras nurodo, kad Centro likvidavimas buvo būtina ir proporcinga priemonė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 44. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. V-439 „Dėl vaikų socializacijos centro „Širvėna“ veiklos likvidavimo“, Centro 2017 m. birželio 2, 5, 7, 8 ir 9 d. įsakymų dėl darbo sutarčių nutraukimo su pareiškėjais bei įpareigojimo grąžinti pareiškėjus į darbą ir priteisti atitinkamas kompensacijas, teisėtumo ir pagrįstumo.

45. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime konstatavęs, kad nėra pagrindo pripažinti ginčijamus administracinius aktus neteisėtais, pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

46. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje jų skundas buvo atmestas, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingas teisės normas, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nebuvo tiriamas ir vertinamas teisės akto turinio ir faktinių aplinkybių esančių byloje ryšys, kai kurie pareiškėjų skundai argumentai net nebuvo vertinti, todėl teismo sprendimas vertintinas kaip priimtas be motyvų ir neištyrus įrodymų.

47. Vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnį administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, jame taip pat nurodyta, kad teismai nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl ginčijamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, neturi teisinio pagrindo vertinti pareiškėjų argumentų dėl iki ginčijamu sprendimu egzistavusios Centro patalpų būklės, taip pat atsakovo faktinių galimybių atlikti patalpų renovavimo darbus. Todėl pareiškėjų argumentai, kad byloje nėra pagrįsta, kokių reikalavimų neatitinka Centras, netirta ir nemotyvuota, ar bendrojo plano pertvarka yra pagrįsta, kodėl Centras su turima iš dalies rekonstruota infrastruktūra negali būti toliau paliekamas, o biudžeto lėšos naudojamos neracionaliais tikslais, yra nevertintini remiantis ABTĮ 3 straipsniu.

48. Vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą visų pirma būtina įvertinti byloje taikytiną teisinį reguliavimą.

49. Ginčui aktualios redakcijos Švietimo įstatymas (2015 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-1909 redakcija), nustatantis Lietuvos Respublikos švietimo tikslus, švietimo sistemos principus, švietimo sistemos sandaros, švietimo veiklos, švietimo santykių pagrindus, valstybės įsipareigojimus švietimo srityje, be ko, numato, kad: savivaldybės atstovaujamoji institucija (taryba) įgyvendina valstybinę švietimo politiką savivaldybėje, nustato ilgalaikius švietimo plėtros tikslus ir priemones jiems pasiekti; steigia, reorganizuoja ir likviduoja savivaldybės administracijos švietimo padalinius; formuoja ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas teikiančių mokyklų tinklą, sudaro sąlygas vaikų privalomajam švietimui vykdyti. Inicijuoja, kad būtų formuojamas gyventojų poreikius atitinkantis profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo teikėjų tinklas, savarankiškai formuoja neformaliojo švietimo teikėjų tinklą (Švietimo įstatymo 58 str. 1 d. 1–3 p.); savivaldybė privalo turėti optimalų pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programų teikėjų tinklą, užtikrinantį asmenų ugdymąsi ir jų teisę mokytis valstybine kalba, ir pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų tinkle (Švietimo įstatymo 28 str. 6 d.); mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas), vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklas kuriamas vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir mokyklų bendruomenių nutarimais, jeigu šie neprieštarauja nurodytoms taisyklėms. Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės, vadovaudamosi šiomis taisyklėmis, tvirtina ir įgyvendina mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus (Švietimo įstatymo 28 str. 8 d.).

50. Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės, be kita ko, nustatė, jog mokyklų tinklo kūrimo planavimo ir įgyvendinimo procesas susideda iš 3 stadijų: inicijavimo, įgyvendinimo ir įtvirtinimo (Mokyklų tinklo kūrimo taisyklių 34 p.); inicijavimo stadijoje: rengiamas Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas: pagrindžiama planuojama mokyklų tinklo pertvarka, nustatomas jos strateginis tikslas, uždaviniai, prioritetai, pagrindinių rezultatų rodikliai ir numatomas mokyklų tinklo pertvarkos vertinimas;

Mokyklų tinklo pertvarkos bendrajam planui įgyvendinti rengiami jo priedai: Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų planas, Mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo planas ir Mokinių vežiojimo užtikrinimo planas; konsultuojamasi dėl mokyklų tinklo kūrimo, Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas derinamas su įvairiomis interesų grupėmis pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą; Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektai viešai svarstomi, derinami su mokyklų bendruomenėmis ir kitomis interesų grupėmis.

Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektai tobulinami atsižvelgiant į mokyklų bendruomenių nutarimus, jeigu šie neprieštarauja šioms taisyklėms. Kai savivaldybės pavienės bendrojo ugdymo mokyklos bendruomenės sprendimas prieštarauja Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų plano projekte numatytam mokyklos reorganizavimui, likvidavimui ar pertvarkymui, siūlymus pateikia Švietimo ir mokslo ministerija. Savivaldybės taryba, įvertinusi Švietimo ir mokslo ministerijos išvadas ir pasiūlymus, tvirtina savivaldybės Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektus;

Savivaldybės Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektus rengia savivaldybės vykdomoji institucija, tvirtina savivaldybės atstovaujamoji institucija (35–35.5 p.); įgyvendinimo stadijoje savivaldybės priima ir įgyvendina sprendimus dėl konkrečių Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ar jų struktūrinių pertvarkymų pagal Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų planą, Mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo planą ir Mokinių vežiojimo užtikrinimo planus (Taisyklių 36 p.);

įtvirtinimo stadijoje įsteigtoms, reorganizuotoms, pertvarkytoms mokykloms ir mokykloms, kurių struktūra pertvarkoma, teikiama pagalba, skatinanti siekti geros mokinių ugdymosi kokybės ir kurti aukštos kultūros organizaciją; didinamas švietimo sistemos veiksmingumas – investuojamos savivaldybių ir valstybės lėšos į reorganizuotų ir pertvarkytų mokyklų materialinę bazę, jos aprūpinamos naujomis technologijomis, mokymo priemonėmis. Toliau atnaujinamos mokytojų kvalifikacijos, jie įdarbinami. Vykdoma Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano įgyvendinimo stebėsena, prireikus jis tobulinamas (Taisyklių 37 p.); kiekvienoje mokyklų tinklo pertvarkos stadijoje visuomenei teikiama informacija apie vykstančius procesus (Taisyklių 38 p.).

51. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015 išaiškino, jog savivaldybės turi pareigą konsultuotis su mokyklų bendruomenėmis, kitomis interesų grupėmis tik rengiant mokyklų bendrojo plano projektą, o kitose mokyklų tinklo pertvarkos stadijose savivaldybės privalo informuoti visuomenę apie vykstančius procesus.

52. Kaip nustatyta byloje pateiktais įrodymais, šiuo atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Ministerijos atstovai Centro darbuotojus informavo apie planus likviduoti Centrą, šio planuojamo sprendimo motyvus, išklausė Centro darbuotojų, profesinių sąjungų atstovų nuomonę dėl Centro galimo likvidavimo, numatomų steigti vaikų socializacijos centrų parinkimo, darbuotojų parengimo ir kt., informavo darbuotojus, kad bus tęsiamas plano svarstymas, vyks susitikimas su visų vaikų socializacijos centrų direktoriais; bendrojo plano projektas buvo apsvarstytas vaikų socializacijos centrų direktorių pasitarime; Ministerijos atstovai susitiko su Centro bendruomene, susitikime dalyvavo 35 Centro darbuotojai, Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkai; Bendrojo plano projektas 2017 m. kovo 7 d. buvo paskelbtas Ministerijos tinklapyje, pateiktas derinti visoms bendrojo ugdymo mokykloms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Ministerija; taip pat bendrojo plano projektą svarstė Centro taryba; Ministerija Centro tarybos sprendimą įvertino ir pateikė motyvuotus paaiškinimus Centro tarybos pirmininkei; Biržų rajono savivaldybės meras 2017 m. kovo 31 d. raštu Nr. SN-527 neprieštaravo dėl Centro likvidavimo (t. 4, e. b. l. 12–13, 14–18, 19–60, 62–65, 67–70, 71–105).

53. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nurodytais veiksmais iš esmės buvo pasiektas konsultavimosi ir informavimo tikslas, t. y. konsultavimo ir derinimo procedūros buvo įvykdytos tinkamai ir Švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalis bei Taisyklių 35.3–35.4 papunkčiai (įtvirtinantys pareigą konsultuotis su gyventojais ar jų grupėmis, derinti ir viešai svarstyti mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektą su mokyklų bendruomenėmis, įvairiomis interesų grupėmis, savivaldybėmis) nebuvo pažeisti. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingas teisės normas.

54. Iš pareiškėjų apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jie iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes šiam ginčui išnagrinėti.

55. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1023-520/2019).

56. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjų pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Ministerijos Įsakymas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas rėmėsi ir pasisakė tiek dėl pareiškėjų, tiek dėl atsakovo argumentų, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, skundžiamame teismo sprendime buvo pateiktas atsakovų veiksmų vertinimas ir kitų byloje surinktų įrodymų analizė, apibendrinti įrodymai, padarytos atitinkamos išvados dėl byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių.

57. Primintina, kad Ministerija savo sprendimus likviduoti Centrą iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. motyvavo argumentais, kad pagal turimą mokinių skaičių reikėjo optimizuoti vaikų socializacijos centrus berniukams; berniukai, atsižvelgiant į amžių, skiriami į Kauno vaikų socializacijos centrą, Vėliučionių, Gruzdžių vaikų socializacijos centrą ir Centrą; vienodas programas vykdo Kauno vaikų socializacijos centras ir Centras; Centras yra valstybės pakraštyje, sunkiai pasiekiamas tėvams ir kitiems teisėtiems vaiko atstovams; pasikartojantys teisės aktų pažeidimai Centro administracijos veikloje. Ministerija teigė, kad vykdydama vaiko socializacijos centrų tinklo pertvarką, vadovavosi viešojo administravimo efektyvumo ir proporcingumo principais.

58. Pagal Taisyklių 35 punktą rengiant bendrojo plano projektą pagrindžiama planuojama mokyklų tinklo pertvarka, nustatomas jos strateginis tikslas, uždaviniai, prioritetai, pagrindinių rezultatų rodikliai ir numatomas mokyklų tinklo pertvarkos vertinimas.

59. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjų apeliacinio skundo argumentais, kad Ministerija netinkamai ir nemotyvuotai pagrindė vaikų socializacijos tinklo pertvarkymo sprendimus.

60. Kaip matyti iš bendrojo plano 9 punkto, prasčiausia pastatų būklė yra Centre, reikalingas kapitalinis remontas pastatų išorinėms sienoms, pamatams, stogams, sanitariniams mazgams, šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos, elektros sistemoms, investuoti į vaikų socializacijos centrų (išskyrus Gruzdžių vaikų socializacijos centro), pastatų renovaciją neracionalu, nes pastatai per dideli, patalpų, skirtų mokinių ugdymui ir socializacijai, neįmanoma pritaikyti pagal tuo metu galiojusio švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. V-839 „Dėl Vaikų socializacijos centro veiklos modelio aprašo patvirtinimo“ reikalavimus ir vien tik pastatų remontui reikėtų virš 6 mln. Eur (neskaičiuojant vidinių erdvių pertvarkos, aprūpinimo nauja įranga, mokymo priemonėmis).

61. Šias išvadas pagrindžia į bylą pateikti įrodymai (t. y. Centro (ir kitų centrų) teiktos ataskaitos švietimo informacinėje sistemoje (t. 4, e. b. l. 110–115), Centro ataskaita apie reikalingus kapitalinio ir paprasto remonto darbus Centro pastatams (t. 4, e. b. l. 122), Ministerijos Švietimo aprūpinimo centro atstovų kartu su Ministerijos atstovų bei inžinierių lankymasis 2014–2015 m. visuose veikiančiuose vaikų socializacijos centruose ir centrų patalpų atnaujinimui reikalingų lėšų preliminarūs apskaičiavimai (t. 4, b. l. 123-138)), patvirtinantys, jog bendrajame plane nurodyta informacija yra pagrįsta objektyviai surinktais duomenimis, taip pat buvo atliktas kiekvieno vaikų socializacijos centro pastatų remontui reikalingų kaštų vertinimas.

Be to, byloje nustatytais duomenimis, 2016 m. rugsėjo 5 d. visuose centruose buvo žymiai mažiau mokinių, nei juose nustatytas maksimalus skaičius, šią dieną Centre buvo 15 mokinių iš 24 maksimalaus mokinių skaičiaus; 2016 m. gruodžio 19 d. duomenimis Centre buvo 12 mokinių, toks pat skaičius išliko ir 2017 m. sausio 2 d. (t. 4, e. b. l. 222–224). Taip pat įvertinus aplinkybes, kad vaikų socializacijos centrų tinklo pertvarką atsakovas inicijavo atsižvelgęs į Valstybės kontrolės 2013 m. liepos 30 d. raštu Nr. (S-(50-2942)-1873 pateiktas rekomendacijas bei Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus įstaigos 2015 m. sausio 29 d. ataskaitos Nr. 2014/1-(60(30) išvadas (t. 4, e. b. l. 170–200, 210–221), ir atsakovui nurodžius, kad centrų pertvarka buvo vykdoma įgyvendinant Kompleksiškai teikiamos pagalbos, specialiojo ugdymo mokyklų/centrų ir vaikų socializacijos centrų veiklos kokybės gerinimo 2015–2017 metų tarpinstitucinį veiksmų planą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 22 d.

įsakymu Nr. V-1325 ir suderintą su kitomis ministerijomis (kuriame numatyta, kad įgyvendinant vaikų socializacijos centrų struktūrinius pokyčius bus mažinamas vaikų skaičius centruose, pasirengta naujo tipo vaikų socializacijos centro steigimui, laipsniškai vykdoma esamų centrų pertvarka, prireikus, steigiami naujo tipo vaikų socializacijos centrai), priešingai, nei nurodo pareiškėjai, darytina išvada, kad Ministerija tinkamai ir motyvuotai pagrindė ginčijamus vaikų socializacijos tinklo pertvarkymo sprendimus, šių sprendimų priežastis, bendrojo plano 13.3 papunktyje išdėstyti duomenys yra objektyvūs, pagrįsti ir Taisyklių 35 punkto pažeidimų nenustatyta.

62. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo naikinti ginčijamo švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. V-439 „Dėl vaikų socializacijos centro „Širvėna“ veiklos likvidavimo“. Nėra pagrindo tenkinti ir kitų pareiškėjų skunde nurodytų reikalavimų (t. y. Centro 2017 m. birželio 2, 5, 7, 8 ir 9 d. įsakymų ir įpareigojimo grąžinti pareiškėjus į darbą bei vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisimo pareiškėjams), kadangi pareiškėjai šiuos reikalavimus grindė būtent Įsakymo neteisėtumu, o nenurodžius kitų Centro 2017 m. birželio 2, 5, 7, 8 ir 9 d. įsakymų nepagrįstumo priežasčių, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai vertino, jog Centras darbo sutartis su pareiškėjais nutraukė esant teisėtam pagrindui ir nepažeisdamas įstatymų nustatytos tvarkos.

63. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Kadangi aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra nustatyta, apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, materialinės teisės aiškinimu ir taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

64. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

65. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų S. S., R. V., V. S., R. U., D. R., O. Š., U. E., V. S., R. S., N. B., D. S., L. M., A. A., D. D., L. D., B. M., J. S., A. P., S. Č., G. S., V. B., A. N., K. S., R. M., A. O. (A. O.), V. Č., K. Z., V. D., B. P., J. Ž., P. K., R. Ž., R. V. ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Romanas Klišauskas

Arūnas Sutkevičius