a0203181-59eb-44e7-9c4e-dff35d5c973f · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinės bylos Nr. e2A-1905-567/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29074-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.10.5.2; 2.6.20.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A.

S. ir L. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1706-433/2020 pagal ieÅ¡kovų A. S. ir L. S. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Ekskomisarų biuras“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai A. S. ir L. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Ekskomisarų biuras“ 9 000 Eur žalos atlyginimÄ , 560 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2016 m. spalio 26 d. tarp Å¡alių buvo sudaryta saugos sutartis, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo teikti signalizacijos sistemos signalų (praneÅ¡imų) stebėjimo ir reagavimo į signalizacijos sistemos suveikimo signalus paslaugas ieÅ¡kovų namui (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 16 d., apie 14 val. ieÅ¡kovai pastebėjo, kad iÅ¡ namo buvo pavogtas metalinis seifas, kuriame buvo 9 000–10 000 Eur vertės įvairių papuoÅ¡alų ir 9 000 Eur. Pagal Å¡alių sudarytÄ sutartį atsakovas privalėjo reaguoti į signalizacijos sistemos suveikimÄ per 10 minučių, tačiau įvykdytos vagystės atveju atsakovo operatyvinis ekipažas į objektÄ atvyko daugiau kaip per 15 min., vagystės fakto ir atliktos objekto apžiÅ«ros neužfiksavo.

Ikiteisminio tyrimo metu už vagystę atsakingi asmenys nebuvo nustatyti. Kadangi atsakovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, laikytina, kad atsakovas buvo neatsargus, atliko neteisėtus veiksmus, kurie yra tiesiogiai priežastiniu ryÅ¡iu susiję su įvykiu ir ieÅ¡kovams padaryta 9 000 Eur žala (7 000 Eur už parduotÄ automobilį, 2 000 Eur – santaupos). IeÅ¡kovai taip pat patyrė 560 Eur nuostolių, nes po vagystės ieÅ¡kovus teisiniuose santykiuose su atsakovu atstovavo advokatas (CK 6.200 str., 6.248–6.249 str., 6.251–6.252 str., 6.256 str., 6.718 str.).

2. Atsakovas UAB „Ekskomisarų biuras“ prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovų namo signalizacijos sistemos suveikimo signalas atsakovo stebėjimo ir valdymo pulte buvo gautas 2019 m. birželio 16 d. 1 val. 52 min. 17 sek., o atsakovo greitojo reagavimo grupė į objektÄ atvyko 2 val. 7 min 18 sek. ApžiÅ«rėjus objektÄ , jokių iÅ¡orinių objekto ar jo perimetro pažeidimų pastebėta nebuvo, tačiau nustatyta, kad name buvo paliktas nevisiÅ¡kai uždarytas langas vėdinimui.

Telefonu susisiekus su ieÅ¡kovu, atsakovo darbuotojui buvo leista palikti objektÄ . 2019 m. birželio 16 d., apie 14 val., ieÅ¡kovė informavo apie pastebėtÄ vagystę iÅ¡ namo. Atsakovo darbuotojas nuvyko į objektÄ ir nustatė, kad galimos neteisėtos veikos požymiai matomi tik iÅ¡ objekto vidaus, patenkant į objekto antrÄ aukÅ¡tÄ , galimai per stogÄ iÅ¡ objekto iÅ¡orės. Objekto teritorijoje jokių įsilaužimo požymių nenustatyta. Atsakovas nėra atsakingas už ieÅ¡kovams padarytÄ Å¾alÄ , nes atsakovas neturėjo teisės be ieÅ¡kovų sutikimo patekti į objekto vidų, įvykio naktį ieÅ¡kovų namuose nebuvo, atsakingo asmens objekto apžiÅ«rai neatsiuntė, o pagal Å¡alių sudarytos sutarties nuostatas atsakovas neprivalo atlyginti žalos, jeigu, gavus praneÅ¡imÄ apie signalizacijos sistemos suveikimÄ , klientas atsisako atvykti į objektÄ .

Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo atlyginti ieÅ¡kovams tik dėl jo kaltės atsiradusiÄ Å¾alÄ , nevirÅ¡ijančiÄ 3 000 Eur sumos (CPK 178 str.).

3. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, prašė ieÅ¡kinį atmesti atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytų argumentų pagrindu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti atsakovui UAB „Ekskomisarų biuras“ lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovų A. S. ir L. S. 1 754,50 Eur iÅ¡laidų dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti.

5. Teismas nustatė, kad 2016 m. spalio 26 d. tarp Å¡alių buvo sudaryta elektroninės saugos sutartis, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo teikti ieÅ¡kovų gyvenamojo namo signalizacijos sistemos signalų (praneÅ¡imų) stebėjimo ir reagavimo į signalizacijos sistemos suveikimo signalus paslaugas. Å alys sutarė, kad atsakovas privalo sureaguoti į signalizacijos sistemos suveikimo signalÄ per 10 minučių nuo signalizacijos sistemos suveikimo signalo gavimo atsakovo sistemoje. 2019 m. birželio 14 d. 14.20 val.–2019 m. birželio 16 d. 13.45 val. ieÅ¡kovų gyvenamajame name buvo įvykdyta vagystė, turtinė žala 18 960 Eur. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 1-ojo skyriaus prokurorės 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25234-19 dėl vagystės buvo sustabdytas, nenustačius nusikalstamÄ veikÄ padariusių asmenų.

6. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovui neatsirado sutartinė civilinė atsakomybė, nes byloje nenustatytos visos atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygos, t. y. žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė. Teismas pažymėjo, kad kaltė paprastai, taikant civilinę atsakomybę pagal atlygintinas sutartis, nenustatinėjama, nes atsakovas yra verslininkas ir jis atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai jÄ Ä¯vykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta ko kita, tačiau Å¡alys sutartyje aiÅ¡kiai susitarė, jog atsakovo atsakomybė galima tik esant jo kaltei.

7. Teismas nustatė, kad atsakovas, teikdamas paslaugas pagal sutartį, įvykdė visus joje įtvirtintus įsipareigojimus, t. y. nedelsiant po objekto signalizacijos sistemos signalo suveikimo į objektÄ iÅ¡siuntė greito reagavimo grupę, kuri atvyko į objektÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ . Greito reagavimo grupės darbuotojas D. O. operatyviai ir atidžiai apžiÅ«rėjo objektÄ ir jokių iÅ¡orinių objekto ar jo perimetro pažeidimų nepastebėjo. Po objekto apžiÅ«ros stebėjimo ir valdymo pulto operatorė sutartyje nurodytu atsakingo asmens telefonu susisiekė su ieÅ¡kovu, kuris nurodė, kad greito reagavimo grupė gali bÅ«ti paleista. Po ieÅ¡kovo nurodymo gavimo objekto sauga buvo nutraukta ir greito reagavimo grupė iÅ¡ objekto iÅ¡vyko.

8. Teismas nurodė, kad atsakovo apsaugos ekipažas į objektÄ atvyko per 15 min. nuo signalizacijos sistemos suveikimo signalo gavimo momento, todėl nėra priežastinio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovų nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų ir patirtų nuostolių. IeÅ¡kovai neįrodinėjo, kokiÄ Ä¯takÄ nuostolių atsiradimui turėjo atsakovo ekipažo atvykimas į objektÄ per 15 minučių.

9. Teismas pažymėjo, kad pagal Å¡alių sudarytos sutarties nuostatas Å¡alys susitarė, jog gavus signalizacijos sistemos suveikimo signalÄ ir neaptikus pažeidimo ar įsibrovimo požymių, atsakovo darbuotojai vykdo objekto fizinę saugÄ ir laukia atvykstančio kliento atsakingo asmens, kad Å¡is atidarytų patalpas, signalizacijos sistemos suveikimo priežastims nustatyti. Jei, neaptikę akivaizdžių įsilaužimo į stebimÄ objektÄ požymių, su klientu arba jo atsakingais asmenimis sutartyje nurodytais telefonais sutartyje nurodytÄ laikÄ nepavyko susisiekti arba jie atsisakė atvykti į objektÄ , atsakovo darbuotojai turi teisę palikti objektÄ .

IeÅ¡kovui apie suveikusiÄ signalizacijÄ buvo praneÅ¡ta, tačiau ieÅ¡kovas nurodė, kad yra iÅ¡vykęs, į objektÄ neatvyks ir nurodė paleisti greito reagavimo grupę, todėl atsakovo greito reagavimo grupei nebuvo sudaryta galimybė patekti į objekto vidų ir nustatyti signalizacijos suveikimo priežastis. Å alys sutartyje sulygo, kad atsakovas neatsako už ieÅ¡kovų patirtÄ Å¾alÄ , jei gavęs atsakovo praneÅ¡imÄ apie gautÄ signalizacijos sistemos suveikimo signalÄ klientas ar jo atsakingas asmuo atsisakė atvykti į objektÄ arba su jais nepavyko susisiekti sutartyje nustatyta tvarka, arba neatvyko per sutartyje nustatytÄ laikÄ .

10. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai neįrodė atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo fakto. Teismas pažymėjo, kad kai nėra nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai ir priežastinis ryÅ¡is tarp nuostolių bei atsakovo veiksmų, ieÅ¡kovų bei atsakovo argumentai dėl nuostolių atlyginimo dydžio neturi teisinės reikÅ¡mės byloje. Nenustatęs atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumo ir priežastinio ryÅ¡io tarp nuostolių bei atsakovo veiksmų, teismas nusprendė ieÅ¡kinį atmesti (CK 6.246–6.249 str., 6.256 str. 6.716–6.724 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 11. IeÅ¡kovai A. S. ir L. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, t. y. priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Ekskomisarų biuras“ 9 000 Eur žalos atlyginimÄ , 560 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovo apsaugos darbuotojas į objektÄ atvyko tik per 15 minučių nuo signalizacijos suveikimo, nors turėjo atvykti per 10 minučių.

Akivaizdu, kad atsakovas pažeidė sutarties nuostatas. Atsakovo darbuotojas objekto apžiÅ«rÄ naktį atliko per 8 minutes, nors ieÅ¡kovų namas yra 25 arų sklype, o du pastatai yra tarpusavyje nutolę, todėl akivaizdu, kad apžiÅ«ra buvo atlikta formaliai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai. Atsakovo darbuotojas buvo apklaustas tik po 3 savaičių nuo įvykio ir policijai nurodė, kad pagal vidaus taisykles apsaugos darbuotojai neužeina į saugomo objekto teritorijÄ , jei joje yra Å¡uo, t. y. kaip ir nagrinėjamojoje situacijoje, todėl pagrįstai tikėtina, kad atsakovo darbuotojas neatliko iÅ¡samios objekto apžiÅ«ros.

ApžiÅ«ra buvo atlikta jos neužfiksuojant vaizdo kameromis, nes atsakovo darbuotojas į iÅ¡kvietimÄ vyko pakaitiniu automobiliu be vaizdo registratoriaus, o ant darbuotojo buvusi kamera neveikė, nors vaizdo fiksavimas yra nusistovėjusi saugos įmonių praktika ir standartas. Tik po įvykio paaiÅ¡kėjo, kad atsakovas savo sistemoje nebuvo susivedęs saugomų objektų (dviejų pastatų) duomenų, nežinojo konkrečios signalizacijos suveikimo vietos (patalpos), todėl akivaizdu, kad atsakovo darbuotojas negalėjo pilnavertiÅ¡kai patikrinti galimų įsilaužimo požymių.

Vaizdo fiksavimas Å¡alių sutartyje nenumatytas, nors naujose sutartyse atsakovas prisiimÄ pareigÄ fiksuoti reagavimÄ Ä¯ įvykį, t. y. ieÅ¡kovai iÅ¡ esmės yra diskriminuojami. Nurodytos aplinkybės patvirtina didelį atsakovo neatsargumÄ , sutarties sÄ lygų pažeidimÄ , turėjusi įtakos žalos atsiradimui. PanaÅ¡ioje savo faktinėmis aplinkybėmis byloje saugos įmonė už pavėluotÄ reagavimÄ , neatidumÄ , nerÅ«pestingÄ apžiÅ«rÄ , reagavimo procesÄ , patvirtinančių įrodymų neturėjimÄ ) buvo pripažinta atsakinga už atsiradusiÄ Å¾alÄ (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-716-796/2018). 11.2.

Teismas nepagrįstai neiÅ¡reikalavo iÅ¡ atsakovo įvykio dienai galiojusių atsakovo reagavimo taisyklių, kurios tik patvirtintų, jog atsakovas į įvykį sureagavo netinkamai, jo veiksmai neatitiko nusistovėjusios praktikos (reagavimo, apžiÅ«ros fiksavimo ir pan.). Kadangi buvo apribotos ieÅ¡kovų įrodinėjimo galimybes, atsakovo reagavimo taisykles turėtų iÅ¡reikalauti apeliacinės instancijos teismas. 11.3. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais sudarė sÄ lygas žalai atsirasti.

Atsakovas yra verslininkas, teikiantis specifinę turto apsaugos paslaugÄ , todėl akivaizdu, kad jei specialius ir bÅ«tinus reikalavimus atitinkantis atsakovo darbuotojas bÅ«tų tinkamai atlikę savo pareigas, t. y. tinkamai ir laiku sureagavęs, maksimaliai atidžiai atlikęs saugomo objekto apžiÅ«rÄ , tai žala galėjo ir neatsirasti – vagystė galėjo bÅ«ti sutrukdyta, nutraukta, užkardyta, bÅ«tų pastebėti vagys, nes pastebėjus įsibrovimo požymius atsakovo darbuotojas turėjo teisę įeiti į objektÄ , iÅ¡kviesti specialiÄ sias tarnybas ir pan.

Pagal sutarties sÄ lygas atsakovas taip pat turėjo sudaryti komisijÄ vagystės priežastims iÅ¡tirti, tačiau komisija sudaryta nebuvo. Atsakovas trukdė sklandžiam ikiteisminio turimo procesui, nes įvykio naktį objektÄ apžiÅ«rėjęs atsakovo darbuotojas parodymus davė tik po 3 savaičių, atsakovas ikiteisminiu tyrimu visiÅ¡kai nesidomėjo. Atsakovo darbuotojo tarnybinis praneÅ¡imas ikiteisminiam tyrimui net nebuvo pateiktas, o buvo pateiktas tik pirmosios instancijos teisme. Akivaizdu, kad tarp atsakovų veiksmų ir ieÅ¡kovams padarytos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. 11.4.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas už žalÄ neatsako, nes pats ieÅ¡kovas neįvykdė sutarties nuostatų, t. y. iÅ¡ karto po praneÅ¡imo apie suveikusiÄ signalizacijÄ neatvyko apžiÅ«rėti objekto. IeÅ¡kovas neatvyko, nes jam atsakovo dispečerė nurodė, jog apsaugos darbuotojas pastebėjo tik pravertus langus vėdinimui mažajame ir didžiajame namelyje. IeÅ¡kovams nebuvo nurodyta, kad ekipažas atvyko pavėlavęs, signalizacija suveikė miegamajame, kuriame buvo seifas, objekto, perimetro apžiÅ«ra atlikta pavirÅ¡utiniÅ¡kai.

Policija apžiÅ«ros metu nustatė, jog Å¡alia namo buvo numestos kopėčios, iÅ¡trypta žolė, pradarytos užuolaidos. Akivaizdu, kad jei ieÅ¡kovams bÅ«tų suteikta visa reikÅ¡minga informacija, tai ieÅ¡kovas nebÅ«tų davęs sutikimo ekipažui iÅ¡vykti, juolab, ieÅ¡kovas nesakė dispečerei, jog atsisako atvykti. IeÅ¡kovai atsakovo dispečerės iÅ¡ esmės buvo suklaidinti, todėl teismas turėjo ginti jų, kaip silpnosios sutarties Å¡alies, teises. 11.5. Teismas neatskleidė bylos esmės ir nepasisakė dėl visų reikalavimų, nes teismas nevertino visų atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų, nepasisakė dėl 560 Eur nuostolių priteisimo.

Teismas neatsižvelgė, kad ieÅ¡kovams žala atsirado dėl atsakovo didelio neatsargumo, todėl Å¡alių sutartyje nurodytas atsakovo atsakomybės ribojimas (3 000 Eur) netaikytinas, t. y. ieÅ¡kovams turi bÅ«ti atlyginta visa patirta žala. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas yra profesionalus verslininkas, kuris buvo nepakankamai atidus ir rÅ«pestingas, todėl atsakovas yra kaltas už ieÅ¡kovams atsiradusiÄ Å¾alÄ (CK 6.38 str., 6.189 str., 6.196 str., 6.246–6.248 str., 6.251 str., 6.256 str., 6.716 str.;

CPK 329 str.).

12. Atsakovas UAB „Ekskomisarų biuras“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad apeliantai iÅ¡ esmės įrodinėja, jog atsakovas buvo įsipareigojęs iÅ¡saugoti jų turtÄ bet kokia kaina, tačiau iÅ¡ tiesų atsakovas įsipareigojo stebėti signalizacijos suveikimus ir į juos reaguoti. Ginčo atveju atsakovas tinkamai sureagavo į signalizacijos suveikimÄ , tačiau jokių įsibrovimo požymių nenustatė.

IÅ¡orinių įsibrovimo į namÄ požymių nenustatė ir policija. Po objekto apžiÅ«ros ieÅ¡kovui buvo suteikta visa informacija, tačiau ieÅ¡kovas į objektÄ neatvyko, leido ekipažui iÅ¡vykti, nors pagal sutarties nuostatas turėjo teisę praÅ¡yti suteikti papildomÄ objekto apsaugÄ . Pagal sutartį atsakovas neprivalėjo fiksuoti reagavimo vaizdo kameromis, tačiau tinkamÄ paslaugų suteikimÄ patvirtina signalizacijos suveikimų ataskaita, pokalbių įraÅ¡ai, tarnybinis praneÅ¡imas, objekto nuotraukos, GPS ataskaita.

Apeliantai neįrodė, kad už jiems atsiradusiÄ Å¾alÄ yra atsakingas atsakovas. Aplinkybė, kad atsakovo darbuotojas į objektÄ atvyko kiek daugiau nei per 10 minučių nuo signalizacijos suveikimo, nereiÅ¡kia, jog Å¡i aplinkybė turėjo įtakos žalos atsiradimui. Atsakovas bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nais, pateikė jiems visÄ bÅ«tinÄ informacijÄ . Apeliantų nurodyta Klaipėdos apygardos teismo nutartis buvo priimta byloje, kurioje faktinės aplinkybės neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių, nes nurodytoje byloje buvo užfiksuoti akivaizdÅ«s iÅ¡oriniai įsilaužimo požymiai.

Pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos pasisakyti dėl visų civilinės atsakomybės sÄ lygų, nes civilinė atsakomybė yra negalima nesant bent vienos iÅ¡ nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų, t. y. visų sÄ lygų nustatinėti nebÅ«tina. Apeliantai neįrodė žalos dydžio, t. y. kad pinigai iÅ¡ tiesų buvo seife, kad tuo metu apeliantai iÅ¡ tiesų galėjo disponuoti tokia suma, nes automobilis buvo parduotas prieÅ¡ 2,5 mėnesius iki įvykio, pardavimas nedeklaruotas.

Apeliantų nurodyti atsakovo neteisėti veiksmai negali bÅ«ti laikomi dideliu neatsargumu, todėl net ir tuo atveju, jeigu egzistuotų visos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, ieÅ¡kovai iÅ¡ atsakovo neturėtų teisės reikalauti sutartyje numatytos didesnės nei 3 000 Eur žalos atlyginimo.

13. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, pateikė atsiliepimÄ , praÅ¡ydamas atmesti ieÅ¡kovų A. S. ir L. S. apeliacinį skundÄ . Nurodė, kad visi apeliantų argumentai buvo iÅ¡nagrinėti ir teisingai įvertinti pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

12. Byloje kilo ginčas dėl netinkamo 2016 m. spalio 26 d. tarp šalių sudarytos elektroninės saugos sutarties, kuria atsakovas įsipareigojo teikti signalizacijos sistemų signalų (pranešimų) stebėjimo ir reagavimo į signalizacijos sistemos suveikimo signalus paslaugas, vykdymo.

13. Apsaugos sutartis, kuria įsipareigojama saugoti patalpas, kvalifikuojama kaip atlygintinų paslaugų sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2009).

14. Pagal CK 6.716 str. 1 d. atlygintina paslaugų sutartimi viena Å¡alis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos Å¡alies (kliento) užsakymÄ suteikti tam tikras nematerialaus pobÅ«džio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukÅ«rimu (atlikti tam tikrus veiksmus ar vykdyti veiklÄ ), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieÅ¡kovas, siekdamas įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, privalo įrodyti, kad atsakovas netinkamai vykdė jų sudarytÄ apsaugos paslaugų teikimo sutartį ir tai lėmė žalos padarymÄ . Sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės už netinkamÄ atlygintinų paslaugų teikimÄ , turi bÅ«ti įvertinta, ar paslaugų teikėjo veiksmai atitiko sutarties sÄ lygas, taip pat, ar atitinka CK 6.718 str. taisykles, kurios įpareigoja teikėjÄ veikti sÄ Å¾iningai, protingai, kad paslaugų teikimas labiausiai atitiktų kliento interesus, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, laikytis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, neteikti paslaugų, jeigu kliento nurodymai prieÅ¡tarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos ir etikos taisyklėms, standartams, sutarties sÄ lygoms ir pan.

16. Pagal CK 6.718 str. 1 d. paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, privalo veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, turi veikti, laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų. To paties straipsnio 3 d. nurodyta, kad paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sÄ lygas ir kliento nurodymus. Jei kliento nurodymai prieÅ¡tarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos taisyklėms, standartams, profesinės veiklos etikai ar sutarties sÄ lygoms, paslaugų teikėjas turi teisę atsisakyti vykdyti tokius nurodymus ir sutartį nutraukti.

CK 6.718 str. 4 d. nustatyta, kad paslaugų teikėjas turi teisę nukrypti nuo sutarties sÄ lygų ar kliento nurodymų, jeigu pagal konkrečias aplinkybes tai bÅ«tina dėl kliento interesų ar užsakymui įvykdyti ir jeigu vykdytojas negalėjo iÅ¡ anksto kliento atsiklausti. Å iuo atveju vykdytojas privalo praneÅ¡ti klientui apie nukrypimus, kai tik pasidaro galima praneÅ¡ti. To paties straipsnio 5 d. numatyta, kad jeigu sutartis numato paslaugų teikėjo pareigÄ pasiekti tam tikrÄ rezultatÄ , paslaugų teikėjas gali bÅ«ti atleistas nuo atsakomybės už Å¡ios pareigos neįvykdymÄ tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad jos negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

17. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai sutartis sudaryta dėl paslaugų teikimo, jų teikėjo įsipareigojimų ribos turi bÅ«ti apibrėžtos tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu aspektais, t. y. nagrinėjant tokį ginÄÄ bÅ«tina nustatyti, kÄ teikėjas įsipareigojo daryti ir kokius reikalavimus turi atitikti suteikta paslauga. Sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės už netinkamÄ atlygintinų paslaugų teikimÄ , turi bÅ«ti įvertinta, ar paslaugų teikėjo veiksmai atitinka CK 6.717 str. taisykles, kurios įpareigoja teikėjÄ veikti sÄ Å¾iningai, protingai, kad paslaugų teikimas labiausiai atitiktų kliento interesus, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, laikytis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, neteikti paslaugų, jeigu kliento nurodymai prieÅ¡tarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos ir etikos taisyklėms, standartams, sutarties sÄ lygoms ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013).

18. Ä®statymo reglamentuotose atlygintinų paslaugų normose civilinės atsakomybės už netinkamÄ paslaugų teikimo sutarčių vykdymÄ taikymas nenustatytas, todėl taikytinos bendrosios CK 6.245–6.249 str. nuostatos, pagal kurias ieÅ¡kovas turi įrodyti atsakovo visas bÅ«tinas civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, atsakovui civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma.

Ä®rodžius atsakovo neteisėtus veiksmus, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str., 6.256 str. 4 d.), iÅ¡skyrus atvejus, kai į sutartį įtraukta iÅ¡lyga dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Nagrinėjamu atveju elektroninės saugos sutartyje Å¡alys susitarė, kad atsakovo atsakomybė atsiranda tik esant jo kaltei, t. y. Å¡alys pasinaudojo CK 6.256 str. 4 d. nustatyta galimybe nustatyti kitokias civilinės atsakomybės sÄ lygas ir susitarė, kad saugos tarnybos civilinė atsakomybė atsiranda tik esant kaltei.

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas įsipareigojo sureaguoti į signalizacijos sistemos suveikimo signalÄ ieÅ¡kovų objekte (name su Å«kiniu pastatu) per 10 minučių nuo signalizacijos sistemos suveikimo signalo gavimo atsakovo sistemoje. 2019 m. birželio 16 d., 01.52.17 val. atsakovo stebėjimo ir valdymo pulte gautas ieÅ¡kovo objekto signalizacijos sistemos suveikimo signalas. Atsakovo greitojo reagavimo grupė į objektÄ atvyko 2019 m. birželio 16 d., 02.07.18 val. Atsakovo darbuotojas apžiÅ«rėjo objektÄ ir nustatė, kad paliktas nevisiÅ¡kai uždarytas langas vėdinimui.

Apie atsakovo darbuotojo nustatytas aplinkybes ieÅ¡kovas buvo informuotas telefonu 2019 m. birželio 16 d., 02.16.30 val. IeÅ¡kovas nurodė, kad yra iÅ¡vykęs ir leido atsakovo darbuotojui iÅ¡vykti iÅ¡ objekto. 2019 m. birželio 16 d., 02.18.33 val. atsakovo darbuotojas iÅ¡vyko iÅ¡ objekto. 2019 m. birželio 16 d., 13.52.07 val. ieÅ¡kovė informavo atsakovÄ , kad objekte įvykdyta vagystė. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-25234-19 byloje nurodyta, kad 2019 m. birželio 14 d. 14.20 val.–2019 m. birželio 16 d. 13.45 val. ieÅ¡kovų gyvenamajame name buvo įvykdyta vagystė, turtinė žala 18 960 Eur.

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 1-ojo skyriaus prokurorės 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl vagystės buvo sustabdytas, nenustačius nusikalstamÄ veikÄ padariusių asmenų.

20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas nėra atsakingas už žalos atsiradimÄ ieÅ¡kovams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Å¡alių sudarytos sutarties bendrųjų sÄ lygų 4.3.6 p. gavus signalizacijos sistemos suveikimo signalÄ ir neaptikus pažeidimo ar įsibrovimo požymių, atsakovo darbuotojai vykdo objekto fizinę saugÄ ir laukia atvykstančio kliento atsakingo asmens, kad Å¡is atidarytų patalpas, signalizacijos sistemos suveikimo priežastims nustatyti.

Sutarties bendrųjų sÄ lygų 3.2.10 p. nurodytas kliento įsipareigojimas, kad gavus atsakovo praneÅ¡imÄ apie suveikusiÄ signalizacijos sistemÄ , užtikrinti, jog nedelsiant, bet ne vėliau, kaip per 1 valandÄ , atvyktų bent vienas iÅ¡ atsakingų asmenų į objektÄ , su savimi turėdamas asmens dokumentÄ ir biuro darbuotojų reikalavimu jį pateiktų. Kliento atsakingam asmeniui nustatytu laiku neatvykus į objektÄ , atsisakius atvykti ar nepavykus nei vienam iÅ¡ atsakingų asmenų prisiskambinti per 15 minučių, skaičiuojant nuo reagavimo grupės atvykimo prie objekto – atsakovas nutraukia fizinę apsaugÄ ir atÅ¡aukia reagavimo grupę.

Sutarties bendrųjų sÄ lygų 4.3.5 p. nustatyta, kad jei, neaptikę akivaizdžių įsilaužimo į stebimÄ objektÄ požymių, su klientu arba jo atsakingais asmenimis sutartyje nurodytais telefonais per 3.2.10 p. nurodytÄ laikÄ nepavyko susisiekti arba jie atsisakė atvykti į objektÄ , atsakovo darbuotojai palieka objektÄ . Sutarties bendrųjų sÄ lygų 4.3.8 p. nurodyta, kad kliento praÅ¡ymu atsakovas vykdo budėjimÄ prie objekto, jei kliento atsakingi asmenys per numatytÄ laikÄ negali atvykti į objektÄ , tačiau kreipiasi į atsakovÄ su žodiniu praÅ¡ymu budėti prie objekto sutartÄ laikÄ (pasakant slaptažodį) už sutartyje numatytÄ kainÄ .

Bendrųjų sÄ lygų 7.4.1 p. aiÅ¡kiai nurodyta, kad atsakovas neatsako už kliento patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius), jei gavęs atsakovo praneÅ¡imÄ apie signalizacijos sistemos suveikimo signalÄ , klientas ar jo atsakingas asmuo atsisakė atvykti į objektÄ arba su jais nepavyko susisiekti sutartyje nustatyta tvarka, arba neatvyko per sutartyje nustatytÄ laikÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas buvo informuotas apie objekte suveikusiÄ signalizacijÄ ir atsakovo darbuotojo apžiÅ«ros metu pastebėtÄ aplinkybę, t. y. pravertÄ langÄ objekte, tačiau į objektÄ neatvyko, vykdyti budėjimÄ prie objekto atsakovo neprašė, leido atsakovo apsaugos darbuotojui palikti objektÄ .

21. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantų argumentų, kad atsakovo darbuotojo 5 minučių pavėlavimas atvykti į objektÄ nuo signalizacijos suveikimo, taip pat vykimo į objektÄ ir objekto apžiÅ«ros nefiksavimas vaizdo kameromis, turėjo įtakos žalos ieÅ¡kovams atsiradimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tarp Å¡alių sudaryta elektronine saugos sutartimi atsakovas įsipareigojo teikti signalizacijos sistemų signalų (praneÅ¡imų) stebėjimo ir reagavimo į signalizacijos sistemos suveikimo signalus paslaugas, kurių teikimo atsakovas neįsipareigojo fiksuoti vaizdo įraÅ¡ymo įranga, stabdyti įtartinus automobilius ar asmenis, reaguojant į signalizacijos iÅ¡kvietimÄ , t. y. atsakovas nebuvo įsipareigojęs ieÅ¡kovų turtÄ iÅ¡saugoti bet kokia kaina.

Aplinkybė, kad atsakovo naujose elektroninės saugos sutartyse yra numatytas atsakovo įsipareigojimas fiksuoti vaizdÄ (apsaugos automobilio ir apsaugos darbuotojo kameros), reaguojant į signalizacijos suveikimÄ , apžiÅ«rint objektÄ , savaime nereiÅ¡kia, kad ginčo įvykio nefiksavimas vaizdo kameromis galėtų turėti įtakos žalos ieÅ¡kovams atsiradimui, vagystės užkardymui, iÅ¡aiÅ¡kinimui ir pan. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-25234-19 byloje esančiame 2019 m. birželio 16 d.

įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad 20 m atstumu nuo namo deÅ¡inės pusės tvoros aukÅ¡toje, Å¡lapioje žolėje aptiktos medinės pilkos spalvos kopėčios, 5 m atstumu nuo jų – aliuminio kopėčios, 10 m atstumu nuo medinių kopėčių – polietileno dalis, prie namo sklypo deÅ¡inės pusės iÅ¡trypta žolė, avalynės reljefinių pėdsakų nerasta, įėjimo durys į namÄ be matomų pažeidimų, namo pirmame aukÅ¡te bendra tvarka nepažeista, antrame aukÅ¡te virÅ¡ miegamojo įėjimo durų pritvirtintas judesio daviklis buvo uždengtas žalios spalvos rÅ«bu, komodos stalčiai yra praviri ir dauguma daiktų iÅ¡ stalčių yra ant grindų, ant grindų aptikti du avalynės pėdsakų fragmentai, IKI pirkimo čekis, lova nustumta į kitÄ miegamojo pusę, prie lovos aptiktas avalynės pėdsakas, ant lango rėmo ir varčių aptikti pažeidimai.

Vadinasi, akivaizdÅ«s įsilaužimo į namÄ požymiai buvo nustatyti tik namo miegamajame, todėl tai paneigia apeliantų argumentus, kad atsakovo darbuotojas objekto apžiÅ«rÄ atliko netinkamai, nes akivaizdžių įsilaužimo požymių atsakovo darbuotojas negalėjo nustatyti be ieÅ¡kovų dalyvavimo. Pagal sutarties bendrųjų sÄ lygų 4.1 p. nesant akivaizdžių įsilaužimo į objektÄ požymių, atsakovo darbuotojai neturi teisės įeiti į objektÄ , todėl, ieÅ¡kovams nereagavus į atsakovo darbuotojo pateiktÄ informacijÄ apie signalizacijos suveikimÄ ir pastebėtÄ pravertÄ langÄ name, operatyvÅ«s veiksmai, susiję su vagystės užkardymu, iÅ¡aiÅ¡kinimu ir pan., negalėjo bÅ«ti atlikti.

Tarp Å¡alių sudarytos sutarties objektu yra ieÅ¡kovų namas ir Å«kinis pastatas, todėl aplinkybė, kad apžiÅ«ros metu atsakovo darbuotojas nebuvo pastebėjęs kopėčių, kurios gulėjo už 20 m aukÅ¡toje žolėje nuo namo, t. y. pakankamai toli, nereiÅ¡kia, kad atsakovas pažeidė sutarties sÄ lygas. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas buvo tinkamai informuotas tiek apie signalizacijos suveikimÄ , tiek apie pravertÄ langÄ name, todėl laikytina, kad vien iÅ¡ nurodytų aplinkybių ieÅ¡kovams turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl jų turto saugumo, tačiau ieÅ¡kovai savo rizika atsisakė atvykti į objektÄ ir neprašė atsakovo darbuotojo pasilikti objekte iki jų atvykimo.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylai reikÅ¡minga aplinkybė dėl atsakovo atsakomybės yra ta, kad ieÅ¡kovų objekte (namuose), kurio vartai yra nerakinami (taip nurodyta ikiteisminio tyrimo apžiÅ«ros protokole), nebuvo beveik 2 dienas, signalizacija suveikė vienÄ kartÄ po pusantros paros nuo ieÅ¡kovų iÅ¡vykimo, ieÅ¡kovų seife buvo laikomas didelės vertės turtas, todėl atsakovo ieÅ¡kovams pateikta informacija apie suveikusiÄ signalizacijÄ ir pravertÄ langÄ objekte jiems turėjo sukelti pagrįstų abejonių dėl jų turto saugumo, tačiau ieÅ¡kovai į objektÄ neatvyko ir leido objektÄ palikti apsaugos darbuotojui. Darytina iÅ¡vada, kad apeliantų argumentai, jog prie neigiamų padarinių ieÅ¡kovams atsiradimo prisidėjo atsakovo darbuotojų neteisėti veiksmai, yra nepagrįsti, nes bÅ«tent ieÅ¡kovai buvo nerÅ«pestingi ir neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su tinkamu reagavimu į atsakovo pateiktÄ informacijÄ .

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tarp Å¡alių sudaryta elektronine saugos sutartimi atsakovas įsipareigojo teikti signalizacijos sistemų signalų (praneÅ¡imų) stebėjimo ir reagavimo į signalizacijos sistemos suveikimo signalus paslaugas, kurių teikimo atsakovas neįsipareigojo fiksuoti vaizdo įraÅ¡ymo įranga, stabdyti įtartinus automobilius ar asmenis, reaguojant į signalizacijos iÅ¡kvietimÄ , t. y. atsakovas nebuvo įsipareigojęs ieÅ¡kovų turtÄ iÅ¡saugoti bet kokia kaina.

Byloje neįrodyta, kad atsakovo veiksmai (neveikimas) turėjo ar galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui, todėl atitinkamai nėra priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir ieÅ¡kovų nurodomos žalos (nuostolių). Neįrodžius bent vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas ir Å¡i aplinkybė yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, netiriant kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2014), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos pasisakyti apie visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, įskaitant ieÅ¡kovų nurodytos žalos (nuostolių) dydį ir sudėtį (lėšos už automobilį, santaupos, teisinės iÅ¡laidos).

Kadangi atsakovo neteisėti veiksmai, susiję su netinkamu tarp šalių sudarytos sutarties (ne)vykdymu, neįrodyti, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovo (jo darbuotojų) veiksmai neatitiko nusistovėjusios praktikos ir šios profesijos standartų.

24. Apeliantai pateikė praÅ¡ymÄ dėl atsakovo Elektroninės saugos skyriaus Greitojo reagavimo grupės darbo instrukcijos iÅ¡reikalavimo, nurodydami, kad pirmosios instancijos teismas nurodytos instrukcijos neiÅ¡reikalavo nepagrįstai, nors nurodyta instrukcija yra svarbi, sprendžiant klausimÄ dėl atsakovo tinkamo reagavimo į ginčo įvykį.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylÄ nagrinėjantis teismas turi teisę priimti ar iÅ¡reikalauti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (CPK 176–181 str., 183 str., 185 str., 199 str.). Vadinasi, įrodymų teikimas–iÅ¡reikalavimas byloje negali bÅ«ti savitikslis, nes bylai reikÅ¡mės turi tik tokie įrodymai, kurie yra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku ir turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, todėl įrodymų iÅ¡reikalavimas, siekiant iÅ¡tirti Å¡alių santykius visais galimais aspektais, negali bÅ«ti toleruojamas.

Nagrinėjamu atveju Å¡alių teisės ir pareigos, susijusios su tinkamu reagavimu į suveikusiÄ signalizacijÄ objekte, yra įtvirtintos Å¡alių sudarytoje elektroninės saugos sutartyje, kurioje nenurodyta, jog Elektroninės saugos skyriaus Greitojo reagavimo grupės darbo instrukcijos yra sudėtine sutarties dalimi. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovo veiksmai galėjo turėti įtakos žalos ieÅ¡kovams atsiradimui, nes akivaizdÅ«s įsilaužimo į objektÄ požymiai buvo pastebėti tik įvykio dienÄ , t. y.

Å¡viesios paros metu, ieÅ¡kovams grįžus namo. Ä®vykio naktį ieÅ¡kovai buvo informuoti apie suveikusiÄ signalizacijÄ ir pravertÄ langÄ , tačiau ieÅ¡kovai ignoravo Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygas, t. y. į objektÄ neatvyko ir neprašė, kad atsakovo darbuotojas liktų prie objekto iki jų atvykimo. Darytina iÅ¡vada, kad apeliantų nurodytas įrodymas – atsakovo Elektroninės saugos skyriaus Greitojo reagavimo grupės darbo instrukcija – nėra susijęs su bylos dalyku ir negali patvirtinti ar paneigti apeliantų argumentų, susijusių su atsakovo pareigų (ne)vykdymu, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantų argumentus ir praÅ¡ymÄ dėl atsakovo Elektroninės saugos skyriaus Greitojo reagavimo grupės darbo instrukcijos iÅ¡reikalavimo.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai, nes precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2016). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovų nurodyta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-716-796/2018 nėra pagrindo remtis, nes nurodytos bylos ir Å¡ios bylos faktinės aplinkybės nesutampa, t. y. nurodytoje byloje, prieÅ¡ingai nei Å¡ioje, buvo nustatyti akivaizdÅ«s įsilaužimo į objektÄ požymiai.

27. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikÅ¡mingas Å¡iai bylai faktines aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ . Aptartais apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pagrindo nenustatyta, todėl jis paliktinas nepakeistas. Kiti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija jų nevertina (CK 6.245–6.249 str., 6.716 str., 6.718 str.; CPK 178 str., 185 str.).

28. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.

29. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau– Rekomendacijos).

30. Atsakovas advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ sumokėjo 1 016,40 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad praÅ¡oma priteisti suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose 8.11 p. nustatyto dydžio, todėl, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumÄ , apimtį, nemažina priteistinų iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ dydžio, nes jis nevirÅ¡ija nustatytų maksimalių dydžių. IeÅ¡kovai turi atlyginti lygiomis dalimis atsakovui jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

31. IeÅ¡kovams nėra atlyginamos jų patirtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi iÅ¡laidos, nes apeliacinis skundas atmetamas. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, nutaria: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų A. S. ir L. S. po 508,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme atsakovo UAB „Ekskomisarų biuras“ naudai. Teisėjos RÅ«ta Burdulienė Jadvyga Mardosevič Neringa Å vedienė