2025-03-27 Nr. AB-5494-4-16-3-00092-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1739-662/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00092-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant užsieniečiui Y. Y., jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Linai Verikovskienei,

vertėjai Olgai Vostrenkovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio Y. Y. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui Y. Y. paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir URC) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui Y. Y. (toliau – ir Užsienietis), gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. gegužės 28 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. URC Teikime nurodė, kad Užsienietis turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2022 m. gegužės 11 d. iki 2023 m. kovo 4 d., neišvyko iš Lietuvos Respublikos iki leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos, o būtent – buvo Lietuvos Respublikos ir kitų Šengeno valstybių teritorijose nuo 2023 m. birželio 5 d. neteisėtai 465 dienas.

3. Teikime taip pat nurodyta, kad 2024 m. birželio 12 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė sprendimą dėl Užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, įpareigojant jį išvykti į užsienio valstybę iki 2024 m. liepos 12 d. Nurodė, kad Užsienietis sprendimo neįvykdė.

4. URC teigė, kad 2024 m. rugsėjo 11 d. VSAT priėmė sprendimą Nr. 24S206453 dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugsėjo 24 d. Užsienietis pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 2024 m. rugsėjo 24 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S216266 nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, nes asmuo pateikė prašymą suteikti prieglobstį tik siekdamas sutrukdyti priimti ar įvykdyti sprendimą grąžinti ar išsiųsti asmenį į užsienio valstybę.

5. Teikime nurodyta, kad 2024 m. spalio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai, išnagrinėję URC teikimą dėl 2024 m. rugsėjo 1 d. sprendimo persvarstymo, teikimą tenkino ir paliko galioti 2024 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimą, kurį Užsienietis apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi Užsieniečio skundą atmetė.

6. URC pažymėjo, kad 2024 m. lapkričio 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimu užsieniečiui buvo pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė, šį sprendimą jis apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi užsieniečio skundą atmetė.

7. Teikime teigiama, kad 2024 m. gruodžio 3 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S281105 nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į Šengeno informacinę sistemą (SIS) perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pavesti VSAT vykdyti asmens išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis apskundė Migracijos departamento sprendimą Nr. 24S281105 Regionų administraciniam teismui, kuris 2025 m. sausio 2 d. nutartimi priėmė Užsieniečio skundą bei taikė jam reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo byloje laikinai sustabdė Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. 24S281105 2 ir 5 punktų galiojimą, kuriais nuspręsta išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) ir pavedama tai vykdyti VSAT.

8. URC Teikime akcentavo, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančias Lietuvos Respublikoje, bei lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, be to, prieglobsčio prašymą pateikė tik po sprendimo dėl išsiuntimo priėmimo, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teikime daroma išvada, kad egzistuoja sulaikymo pagrindai nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalyje.

II. 9. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai Švenčionyse 2025 m. vasario 28 d. sprendimu tenkino Teikimą – pratęsė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. gegužės 28 d., bet ne ilgiau nei išnyks Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai (Įstatymo 14021 str.).

10. Teismas nustatė, kad:

10.1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2024 m. lapkričio 30 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio teisinės padėties.

10.2. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendimu pakartotinai svarstant Užsieniečio sulaikymo pagrindus, sprendimas paskirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę nepakeistas. Užsieniečiui minėtą sprendimą apskundus apeliacine tvarka, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi skundas netenkintas.

10.3. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimu pratęstas Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės terminas iki 2025 m. vasario 28 d. Užsienietis dėl sprendimo pateikė apeliacinį skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi Užsieniečio skundą atmetė, konstatavęs, kad nustatyti Užsieniečio sulaikymo pagrindai, taip pat, kad „<...> byloje nustatyta, kad, be migracijos teisės reikalavimų pažeidimų (pvz., Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 538 str. 1 d.), Užsienietis 2022–2024 m. atliko ir kitus teisei priešingus veiksmus, be kita ko, susijusius su alkoholio vartojimu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 str. 1 d. (Užsieniečiui pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, galiojimo laikotarpis dar nepasibaigė), ANK 484 str. 1 d.), taip pat necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo jį sulaikiusius policijos pareigūnus (ANK 508 str. 1 d.), ir nėra informacijos apie tai, kad pareiškėjas sumokėjo jam skirtas baudas“.

11. Teismas konstatavo, kad nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo nepasikeitė Užsieniečio teisinė padėtis ir aplinkybės, kurių pagrindu jam paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, dėl jo prašymo nepriimtas galutinis sprendimas ir dėl to negalima teigti, kad prieglobsčio prašymo motyvai galutinai išaiškinti ir papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. Teismas vertino, kad išlikę Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose, esant 5 dalies 9 punkte nurodytoms aplinkybėms.

12. Teismas vertino, kad išlikęs pagrindas manyti, kad siekiami tikslai – netrukdomas galutinio sprendimo dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį priėmimas ir įvykdymas, šiuo metu gali būti pasiekti tik kontroliuojant Užsieniečio judėjimą Lietuvos Respublikoje ir Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė nagrinėjamu atveju yra proporcinga priemonė, kadangi didelė tikimybė, kad, netaikant Užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis neteisėtai išvyks į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio procedūroje, todėl alternatyvios sulaikymui priemonės terminą pratęsė iki 2025 m. gegužės 28 d., bet ne ilgiau nei išnyks Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai.

13. Teismas akcentavo, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje padarė nusikalstamą veiką ir administracinius nusižengimus, juos padarė būdamas neblaivus, todėl didelė tikimybė, kad, turėdamas galimybę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, Užsienietis toliau pažeidinėtų nustatytą tvarką. Teismas, byloje nustatęs, kad švelnesnėmis alternatyviomis sulaikymui priemonėmis negali būti pasiekti įstatyme numatyti tikslai, neturėjo pagrindo skirti Užsieniečiui prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę.

III. 14. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse (pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas teismo pavadinimas – Vilniaus regiono apylinkės teismas – laikytinas rašymo apsirikimu) 2025 m. vasario 28 d. sprendimą ir paskirti Užsieniečiui kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

15. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad sulaikymas grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punktu. Nurodo, kad taikant šį sulaikymo pagrindą, turi būti tenkinamos dvi kumuliatyvios sąlygos, t. y., asmuo pateikia prieglobsčio prašymą sprendžiant jo išsiuntimą, esant rimtam manymui, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir, asmuo jau buvo pasinaudojęs prieglobsčio suteikimo procedūra. Pažymi, kad anksčiau prieglobsčio procedūra Užsienietis pasinaudojęs nebuvo, šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, Migracijos departamento sprendimu atmetus jo pirminį prieglobsčio prašymą, asmuo su skundu kreipėsi į Regionų administracinį teismą dėl nurodyto sprendimo panaikinimo, taigi, antroji šio sulaikymo pagrindo sąlyga nėra tenkinama.

16. Užsienietis taip pat pažymi, kad Įstatymo 4 straipsnio 4 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba VSAT, ir šiame kontekste akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju nei URC teikime, nei pirmosios instancijos teismo sprendime nepateikta duomenų apie VSAT ar policijos pateiktą pažymą/raštą, kad asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai, todėl konstatuoti šios aplinkybės, grindžiant jo pasislėpimo pavojų, nebuvo teisinio pagrindo.

17. Užsieniečio teigimu, įvertinus nustatytų aplinkybių visumą (t. y. jog Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas; jo judėjimo laisvė varžoma jau daugiau nei 6 mėnesius, taikant griežčiausią alternatyvią sulaikymui priemonę; yra nustatyta Užsieniečio tapatybė; nėra duomenų, kad asmuo nebendradarbiautų su pareigūnais ar teismu; nėra duomenų, patvirtinančių, jog Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ir, kad siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis būtų slapstęsis arba išvykęs į kitas valstybes (asmuo atvyko į Lietuvos Respubliką 2022 m. su leidimu laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir joje liko)), siekiant užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą, laikytina, jog nagrinėjamu atveju būtų proporcinga ir tikslinga taikyti Užsieniečiui kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.)

18. Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su teiginiu, kad jis pasinaudojo teise gauti prieglobstį, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pažymėjo, kad anksčiau turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau negalėjo jo pratęsti (pametė pasą). Užsienietis leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo metu dirbo, tačiau darbo užmokesčio negavo. Užsienietis teismo posėdyje taip pat teigė, kad anksčiau nesuprato skirtumo tarp tarptautinės ir laikinosios apsaugos, dėl to netinkamai kreipėsi į institucijas, šiuo metu nori teisėtai likti Lietuvos Respublikoje. Užsienietis gailisi dėl padarytų teisės pažeidimų, norėtų susimokėti baudas, dėl to įsidarbino, toliau pažeidinėti įstatymų neketina. Prašo skirti apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nurodydamas, kad jam reikia pas odontologą, be to, jį varžo uždara patalpa, jis nori pasivaikščioti, pajusti laisvę.

19. Atsakovas URC atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą nurodo, kad su Užsieniečio apeliacinio skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

20. URC, pakartojęs faktines bylos aplinkybes, vertina, kad Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra tikslinga ir proporcinga.

21. URC atkreipia dėmesį, kad Užsienietis, pasibaigus leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nesikreipė į institucijas dėl jo teisinės padėties nustatymo ir neteisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje 465 dienas. Be to, nurodo, kad Užsieniečio atžvilgiu buvo priimtas sprendimas dėl savanoriško grįžimo į kilmės valstybę, kurio jis neįvykdė, pratęsti termino neprašė, o toliau neteisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje. Pažymi, kad nei ilgą laiką neteisėtai gyvendamas bei neteisėtai dirbdamas Lietuvos Respublikoje, vėliau – būdamas apgyvendintas URC, užsienietis nepateikė prieglobsčio prašymo, nors turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūrą. Akcentuoja, kad Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą tik tada, kai jo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, vengdamas išsiuntimo.

22. URC vertinimu, Užsienietis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę bei sutrukdyti teisėsaugos institucijoms įvykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Jo veiksmai akivaizdžiai parodo, kad jis yra linkęs nesilaikyti Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos migracijos įstatymų ir tvarkos. Pakartoja, kad 2022-2024 m. Užsienietis atliko ir kitus teisei priešingus veiksmus, be kita ko, susijusius su alkoholio vartojimu, jam taip pat buvo skirta 2400 Eur dydžio bauda, kurią jis turėjo sumokėti iki 2024 m. lapkričio 18 d., tačiau duomenų apie paskirtos baudos mokėjimą nėra. Užsieniečiui buvo skirtos baudos ir už kitus teisės pažeidimus, tačiau duomenų apie sumokėjimą nėra

23. URC, atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje ir įgijo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau Migracijos departamentas, išnagrinėjęs jo prieglobsčio prašymą, nusprendė nesuteikti jam prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), vertina, kad asmens judėjimo laisvės apribojimo priemonė šiuo atveju yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus – priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Nurodo, kad šiuo atveju skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, neribojant judėjimo laisvės, tai keltų realią rizika nepasiekti minėtų tikslų. Pažymi, kad Užsieniečio skundas dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimu buvo atmestas.

24. URC akcentuoja, kad Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje dar nėra priimtas, byloje nėra duomenų apie jo socialinius, ekonominius ar kitokius ryšius su Lietuvos Respublika, jis linkęs pažeidinėti Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos migracijos įstatymus, jo atžvilgiu negali būti taikoma švelnesnė priemonė, kuri jam suteiktų laisvą judėjimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, kadangi išlieka rimta rizika, kad Užsienietis pasišalins iš apgyvendinimo vietos, nesulaukęs galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje bei sprendimo dėl išsiuntimo įvykdymo.

25. URC atstovė teismo posėdyje nurodė, kad palaiko atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą nurodytus argumentus, juos pakartojo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikinoje apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. gegužės 28 d., bet ne ilgiau nei išnyks Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai (Įstatymo 14021 str.), teisėtumas ir pagrįstumas.

27. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, atsižvelgęs į pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus Lietuvos Respublikoje, vertino, kad Įstatymo nustatyti tikslai (netrukdomas galutinio sprendimo dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį priėmimas ir įvykdymas), gali būti pasiekti tik kontroliuojant Užsieniečio judėjimą Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas konstatatavo, kad netaikant Užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimų, jis (Užsienietis) neteisėtai išvyks į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio procedūroje, todėl alternatyvios sulaikymui priemonės terminą pratęsė.

28. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad yra prieglobsčio prašytojas, jo judėjimo laisvė varžoma jau daugiau nei 6 mėnesius, taikant griežčiausią alternatyvią sulaikymui priemonę, be to, yra nustatyta Užsieniečio tapatybė. Akcentuoja, kad nėra duomenų, kad jis nebendradarbiautų su pareigūnais ar teismu, ar patvirtinančių, jog jis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, ir, kad siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis būtų slapstęsis arba išvykęs į kitas valstybes. Prašo taikyti kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.).

30. Teisėjų kolegija, vertindama, ar yra pagrindas sulaikyti Užsienietį pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas, pažymi, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2022 m. gegužės 11 d. iki 2023 m. kovo 4 d., tačiau neišvyko iš Lietuvos Respublikos iki leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos, Šengeno erdvėje neteisėtai buvo 465 dienas. Be kita ko, Užsienietis neįvykdė savanoriško grįžimo į kilmės valstybę, toliau neteisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje. Prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikė (2024 m. rugsėjo 24 d.) Migracijos departamentui priėmus Sprendimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2024 m. rugsėjo 11 d.). Laikotarpiu nuo 2022 m. iki 2024 m. Užsienietis baustas pagal BK (2811 str. 1 d.) ir ANK (538 str. 1 d., 484 str. 1 d. ir 508 str. 1 d.) nuostatas.

31. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad: 1) Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, dėl jo prašymo nepriimtas galutinis sprendimas; 2) Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį po to, kai buvo priimta sprendimas jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę.

32. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad siekiant tinkamai išnagrinėti Užsieniečio prieglobsčio prašymą yra būtina užtikrinti Užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja sulaikymo pagrindai, nustatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose. Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, tikėtina, kad Užsienietis, netaikant judėjimo laisvės apribojimo, gali neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje ir jį įvykdyti.

33. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; kt.).

34. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės, be kita ko, yra: apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai Užsieniečiui pratęsė alternatyvios sulaikymui priemonės (apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo) taikymo terminą iki 2025 m. gegužės 28 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog netaikant Užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimų (ar taikant švelnesnes alternatyvias sulaikymui priemones), nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai, kadangi yra rizika, jog Užsienietis, turėdamas judėjimo laisvę, gali išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje ir jį įvykdyti.

36. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad URC Užsieniečiui nebūtų užtikrinamos visos būtinosios sąlygos, reikalingos jo poreikiams patenkinti, jo judėjimo laisvė nagrinėjamu atveju nėra absoliučiai apribota tik apgyvendinimo teritorijoje, nes esant objektyviai būtinybei, Užsienietis apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti išleistas už apgyvendinimo teritorijos ribų. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečio teismo posėdžio metu išdėstyti argumentai dėl medicininių vizitų, pasivaikščiojimų, laisvės pojūčio ir pan., atmetami kaip nesudarantys pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimui.

37. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytų motyvų pagrindu, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

(Duomenys neskelbtini) piliečio Y. Y. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis