2017-12-20 Nr. AB-4-3-61-3-01767-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-5303-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01767-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. R. (P. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. R. (P. R.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. R. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. (15/5-2)11U-563(00621) panaikinti jam, (duomenys neskelbtini) piliečiui, išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2018 m. kovo 10 d.

2. Paaiškino, kad skundžiamas sprendimas yra formalus, neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neįsigilinus į esamą faktinę situaciją, todėl turi būti panaikintas. Tiek prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu (2016 m. sausio 28 d.), tiek šio prašymo nagrinėjimo metu, ir net po sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo ir naujo leidimo išdavimo priėmimo (2016 m. vasario 22 d.) bendrovėje „Mercatorica“ (toliau – ir Bendrovė) visą darbo dieną dirbo trys Lietuvos Respublikos piliečiai. Priešingu atveju atsakovas, patikrinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, būtų atsisakęs pakeisti leidimą laikinai gyventi ir išduoti naują leidimą. Bendrovė VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre įregistruota dar 2010 m. rugpjūčio 23 d. Pareiškėjas nuo pat Bendrovės įsteigimo dienos yra vienintelis jos akcininkas, o nuo 2011 m. kovo 14 d. – ir jos vadovas (su pareiškėju sudaryta darbo sutartis, jis gauna nustatytą darbo užmokestį). Aplinkybę, jog pareiškėjas Bendrovę Lietuvos Respublikoje įsteigė tikslu vykdyti realią ūkinę-komercinę veiklą, o ne fiktyviai, patvirtina Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai, iš kurių matyti, jog Bendrovės 2013–2016 m. vykdyta ūkinė-komercinė veikla buvo pelninga, ir tik 2014 m. patyrė 7 503 Lt nuostolį.

3. Pareiškėjui pirmasis leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas 2011 m. vasario 8 d., o toliau atitinkamais laikotarpiais vis būdavo pakeičiamas, išduodant naują leidimą laikinai gyventi. Atsakovas patikrino visus pareiškėjo pateiktus dokumentus ir 2016 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą pakeisti leidimą laikinai gyventi, kas reiškia, jog pareiškėjas tenkino visas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) nustatytas sąlygas. Praėjus daugiau kaip metams, buvo padaryta nepagrįsta išvada, neva pareiškėjas siekė tik formaliai atitikti Įstatymo nustatytas sąlygas gauti leidimą laikinai gyventi.

Atsakovas net nesiaiškino, kokiais pagrindais su Lietuvos Respublikos piliečiais buvo nutrauktos darbo sutartys, ar pareiškėjas bandė ieškoti naujų darbuotojų ir kodėl iki šios dienos tokių darbuotojų nėra suradęs ir įdarbinęs. Iš tiesų Bendrovė verčiasi specifine ūkine-komercine veikla, t. y. didmenine chemijos produktų, kurie naudojami kosmetikos, farmacijos pramonėje, prekyba. Vykdant šią ūkinę-komercinę veiklą reikia išmanyti daugiau kaip 5 000 rūšių įvairiausių cheminių medžiagų, jų mišinių ir komponentų.

Dėl šios priežasties darbuotojams yra keliami reikalavimai ne tik išmanyti chemines medžiagas, bet pageidautina turėti ir išsilavinimą chemijos srityje. Be to, Bendrovės prekybiniai santykiai yra susiję su Azijos šalių rinkomis (Bendrovė iš Pietų Korėjos ir Kinijos perka chemines medžiagas, kurias vėliau perparduoda Rytų ir Vakarų Europoje), todėl darbuotojams yra keliamas reikalavimas gerai išmanyti darbo su Azijos rinkomis specifiką, kultūrą ir, pageidautina, mokėti korėjiečių ir(arba) kinų kalbą. Dėl laiko zonų skirtumų, Bendrovė ir jos darbuotojai taip pat turi derinti savo darbo laiką su savo partnerių iš Pietų Korėjos, Kinijos darbo laiku.

Nuo 2016 m. sausio 28 d. Bendrovėje įdarbinti trys Lietuvos Respublikos piliečiai nepateisino savo gyvenimo aprašymuose deklaruotų aplinkybių, jiems nepavyko susitvarkyti su Bendrovės pavedamomis užduotimis. Darbo sutartys buvo nutrauktos pačių darbuotojų prašymu. Bendrovė ieškojo naujų darbuotojų, tačiau tokių darbuotųjų dėl aukštų ir specifinių reikalavimų iki šiol nepavyko surasti. Vien formali aplinkybė, jog Bendrovėje šiuo metu nedirba visą darbo dieną trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar kiti teisėtai gyvenantys asmenys (bendrovėje šiuo metu dirba pareiškėjas ir dar vienas Lietuvos Respublikos pilietis), negali būti pakankamas pagrindas panaikinti leidimą laikinai gyventi.

Tuo labiau, kad Bendrovė ir pats pareiškėjas visiškai tenkina visus kitus Įstatyme nustatytus reikalavimus. Pareiškėjui netekus leidimo laikinai gyventi, bus apribotos ne tik jo galimybės teisėtai būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet taip pat bus neapibrėžtam terminui apribota jo galimybė eiti Bendrovės direktoriaus pareigas, vadovauti Bendrovės veiklai. Pareiškėjas, kaip Bendrovės dalyvis, bus priverstas ieškoti ir skirti kitą asmenį Bendrovės vadovu. Tai padaryti bus sunku dėl aplinkybių, susijusių su darbuotojams keliamais reikalavimais bei pasitikėjimu.

4. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka, ir prašė jį atmesti.

5. Paaiškino, kad Migracijos departamentui kilo pagrįstų įtarimų, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) informacinėje sistemoje patikrinus duomenis apie Bendrovėje dirbančius asmenis buvo nustatyta, kad trys Lietuvos Respublikos piliečiai buvo įdarbinti 2016 m. sausio 28 d., t. y. tą pačią dieną, kai pareiškėjas kreipėsi dėl leidimo pakeitimo, o priėmus sprendimą pakeisti jam leidimą, visi trys darbuotojai 2016 m. kovo 7 d. buvo atleisti. Šiuo metu Bendrovėje dirba vienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam mokamas 49 Eur dydžio mėnesinis darbo užmokestis, t. y. jis nedirba visą darbo dieną. Šie faktai rodo, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas prašė išduoti leidimą, todėl jis privalėjo kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo išdavimo kitu pagrindu. Šių duomenų Migracijos departamentui visiškai pakako konstatuoti, kad įmonė ar užsienietis neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Laikotarpis, per kurį nebuvo įdarbintas reikalaujamas skaičius darbuotojų, truko 14 mėnesių, todėl ginčijamas sprendimas atitinka teisingumo bei protingumo principus.

6. Leidimas pareiškėjui buvo panaikintas ne dėl to, kad Bendrovė yra fiktyvi, o dėl to, jog pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, o Bendrovė nuo 2016 m. kovo 7 d. neatitinka reikalavimo, kad joje būtų įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, ir jose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Šiuo atveju pagrindo panaikinti leidimą nustatymas apsiriboja juridinio fakto konstatavimu. Užsieniečiai, kurie kreipiasi dėl leidimo išdavimo turi ne tik teises, bet ir pareigas, tarp jų – teikti Migracijos departamentui laiku ir tikrovę atitinkančius duomenis. Leidimo panaikinimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui vykdyti Bendrovės akcininko pareigų. Pareiškėjo atstovas teismui pateikė daugiau duomenų, nei turėjo Migracijos departamentas priimdamas ginčijamą sprendimą, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką sprendimas yra priimamas pagal tuos dokumentus ir informaciją, kurią Migracijos departamentas turėjo iki jį priimant.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2017 m. gegužės 9 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2018 m. kovo 10 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Teismas nustatė, kad 2016 m. sausio 28 d. pareiškėjas, ketindamas ir toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „Mercatorica“ dalyvis, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kartu su šiuo prašymu pareiškėjas pateikė galiojantį kelionės dokumentą, Bendrovės įstatus, balansą, dokumentus apie Bendrovės vykdomą veiklą, trijų įmonės darbuotojų, Lietuvos Respublikos piliečių, darbo sutartis, dokumentus, patvirtinančius turimas pragyvenimo lėšas bei gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje, kitus dokumentus. Pareiškėjo prašymas su visa medžiaga persiųstas į Migracijos departamentą, kurio Imigracijos reikalų skyrius, išnagrinėjęs minėtą prašymą ir dokumentus, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2016 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir išduoti jam naują leidimą laikinai gyventi, galiojantį dvejus metus, o Migracijos valdyba 2016 m. kovo 10 d. išdavė leidimą laikinai gyventi LT7386354, galiojantį iki 2018 m. kovo 10 d.

10. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentui kilus pagrįstų įtarimų dėl Bendrovės veiklos Lietuvos Respublikoje, manant, jog pareiškėjas yra atvykęs kitu, negu deklaruota tikslu, patikrino Bendrovės duomenis VSDFV informacinėje sistemoje ir nustatė, kad trys Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių darbo sutartis pareiškėjas pateikė kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, buvo įdarbinti 2016 m. sausio 28 d., t. y. tą pačią dieną, kai pareiškėjas kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, o jam priėmus sprendimą pakeisti leidimą laikinai gyventi, prieš jam išduodant leidimą laikinai gyventi, jie buvo 2016 m. kovo 7 d. atleisti iš darbo. Šiuo metu Bendrovėje dirba vienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam mokamas 49 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio mėnesinis darbo užmokestis, t. y. jis nedirba visą darbo dieną. Įvertinęs šias aplinkybes, Migracijos departamentas laikė, kad Bendrovė nuo 2016 m. kovo 8 d. neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (Įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) reikalavimo įmonei turėti ne mažiau kaip tris visą darbo laiką dirbančius darbuotojus Lietuvos Respublikos piliečius arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančius užsieniečius. Taigi pareiškėjas, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovės veiklą, jos darbuotojus ir pagrindinį jo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą, siekė atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, o ne užsiimti realia ūkine-komercine veikla Lietuvos Respublikoje. Be to, pareiškėjas neturi ekonominių, socialinių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, taip pat neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento Kontrolės skyrius, įvertinęs surinktą medžiagą, pateiktus dokumentus, surinkęs kitus įrodymus, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi LT7386354, galiojantį iki 2018 m. kovo 10 d.

11. Teismas rėmėsi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 26 straipsnio 1 dalimi, 35 straipsnio 1 dalies 2, 5, 12 ir 14 punktais, 36 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais. Teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas surinko pakankamai duomenų, jog pareiškėjui būtų panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs, jame nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. Pareiškėjo nurodytos priežastys, susijusios su sunkumais susirasti kvalifikuotus darbuotojus, kai jiems mokamas 49 Eur atlyginimas, nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą. Bylos įrodymai patvirtina, kad beveik visą panaikinto leidimo galiojimo laiką Bendrovė neturėjo reikalaujamo skaičiaus visą darbo dieną dirbančių darbuotojų, šis laikotarpis truko ne vieną, o keturiolika mėnesių, todėl, teismo vertinimu, ginčijamas sprendimas atitinka teisingumo bei protingumo principus.

12. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų pagrindais ne dėl to, kad Bendrovė yra fiktyvi, o dėl to, kad pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nes beveik visą leidimo galiojimo laiką Bendrovė neturėjo reikalaujamo skaičiaus visą darbo dieną dirbančių darbuotojų, šis laikotarpis truko 14 mėnesių.

13. Teismas laikė, kad pareiškėjo deklaruoti atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslai yra kitokie, nei oficialiai deklaruoti, pareiškėjas siekė atitikti Įstatyme nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, o ne užsiimti ūkine-komercine veikla Lietuvoje. Byloje surinkta įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Atsakovas ginčo sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl visos abejonės dėl pareiškėjo nurodyto atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo yra pagrįstos. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Taigi atsakovas turėjo teisėtą pagrindą pradėti pareiškėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo procedūrą.

14. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, nustatant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pagrindą, užsieniečio valia nėra esminis elementas. Šiuo atveju pagrindo panaikinti leidimą laikinai gyventi nustatymas apsiriboja juridinio fakto, jog duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ar kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, konstatavimu. Tai, ar asmuo vykdė veiklą, ar norėjo ją vykdyti, yra faktinė aplinkybė, kuri bendrai vertinama visų faktinių aplinkybių kontekste. Pareiškėjo pateikti argumentai neišsklaido pagrįstais pripažintinų atsakovo įtarimų, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo padarytą išvadą. Leidimo panaikinimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui vykdyti Bendrovės akcininko pareigų (pasitelkiant įgaliotus atstovus).

15. Pareiškėjo teismui pateikti papildomi dokumentai, kurių neturėjo bei nevertino Departamentas, priimdamas ginčo sprendimą, nesudaro pagrindo naikinti šį sprendimą, nes sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas pagal tuos dokumentus bei įrodymus, kuriuos atsakovas turėjo iki priimant ginčijamą sprendimą.

16. Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas laikė, kad šis sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nes jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

18. Pažymi, kad tiek prašymo pakeisti jo turimą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo metu, t. y. 2016 m. sausio 28 d., tiek šio prašymo nagrinėjimo metu ir net po sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo ir naujo leidimo išdavimo priėmimo (2016 m. vasario 22 d.), Bendrovėje visą darbo dieną dirbo trys Lietuvos Respublikos piliečiai ir jiems buvo mokamas reikalaujamo dydžio darbo užmokestis. Priešingu atveju atsakovas, patikrinęs visus pareiškėjo pateiktus dokumentus, būtų nustatęs, kad šie duomenys neatitinka tikrovės ar Pareiškėjas neatitinka reikalaujamų sąlygų, ir būtų atsisakęs pakeisti Pareiškėjo turimą leidimą laikinai gyventi ir išduoti naują, nes nebūtų tenkintos Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos sąlygos. Atsakovas, o taip pat ir teismas, būtų galėję konstatuoti, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas pakeisti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų suklastojęs darbo sutartis ir/ar kitus reikalingus dokumentus, siekdamas dirbtinai atitikti Įstatymo nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju nei atsakovas, nei teismas tokių aplinkybių nenustatė, todėl jo skundas turėjo būti patenkintas.

19. Nesutinka su teismo padaryta išvada, jog pareiškėjas siekė atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, o ne užsiimti realia ūkine-komercine veikla Lietuvos Respublikoje. Teismas nepagrįstai atsisakė tirti ir vertinti pareiškėjo pateiktus duomenis, jog Bendrovė 2013– 2016 m. laikotarpiu vykdė (ir šiuo metu vykdo) realią ūkinę-komercinę veiklą, kuri iš esmės visą laiką buvo pelninga, neskaitant 2014 m. (2013 m. gauta 10 255 Lt pelno; 2014 m. gauta 7 503 Lt nuostolio; 2015 m. gauta 2 187 Eur pelno; 2016 m. gauta 2 2071 Eur pelno). Taigi Bendrovė, kurios dalyvis ir vadovas yra pareiškėjas, Lietuvos Respublikoje vykdo realią ūkinę-komercinę veiklą, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti Bendrovės įsteigimo fiktyvumą ar Pareiškėjo siekį tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

20. Pakartoja skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, argumentus dėl sunkumų, ieškant Bendrovės darbuotojų, taip pat negalimumo valdyti Bendrovę nuotoliniu būdu.

21. Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22. Nurodo, kad ginčijamas Migracijos departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o užsieniečių kontrolė vykdyta efektyviai. Be to, ginčijamu sprendimu panaikintas leidimas laikinai gyventi nebuvo pirmasis pareiškėjo leidimas laikinai gyventi, todėl ir teisės aktų nustatyti reikalavimai, susiję su teisėtos veiklos vykdymu, būtinybė juos atitikti, pareiškėjui turėjo būti puikiai žinomi. Pareiškėjas turėjo pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai, nuolatos sekti, ar Bendrovė atitinka teisės aktų reikalavimus, bei, įvykus nenumatytų verslo vykdymo kliūčių, neatidėliotinai imtis aktyvių veiksmų, siekiant užtikrinti, kad tiek jis, tiek Bendrovė atitiktų teisės aktų reikalavimus, nes priešingu atveju jam gali būti panaikintas leidimas laikinai gyventi. Pareiškėjas nesiėmė savalaikių veiksmų, kad Bendrovėje būtų įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, o to rezultatas – ginčijamu sprendimu panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Migracijos departamento 2017 m. gegužės 9 d. sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio (leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai) 1 dalies 2 ir 7 punktais.

24. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte (redakcija, galiojusi 2017 m. gegužės 9 d.) buvo numatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimas inter alia ir, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

25. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte (24 p. minima redakcija, kuria bus remiamasi ir paskesnėse šios baigiamojo akto dalyse) nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimas inter alia ir, jeigu įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 21 ar 22 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

26. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įvardyti pagrindai, kuriais remiantis gali būti atsisakoma išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi, ir, teisėjų kolegijos vertinimu, turėtų būti aiškiai išskirti taikant Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, siekiant patikrinti priimtą sprendimą. Leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nukreipti į atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindus. Vien Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto nurodymas panaikinant užsieniečiui leidimą laikinai gyventi būtų nepakankamas bei nesuderinamas su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimais.

27. Migracijos departamento 2017 m. gegužės 9 d. sprendime (jo turinyje) iš principo tokia identifikacija padaryta – įvardijami Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 (duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi) ir 14 (jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu) punktuose nurodyti pažeidimai, suponavę, kaip du atskiri savarankiški pagrindai, panaikinimą užsieniečiui išduoto leidimo laikinai gyventi.

28. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytos nuostatos nesilaikymas taip pat gali lemti, kaip atskiras savarankiškas pagrindas, panaikinimą užsieniečiui išduoto leidimo laikinai gyventi.

29. Nesant vieno bet kuriame ginčijamame sprendime nurodyto savarankiško pagrindo (jeigu jų yra ne vienas), kuriuo remiantis būtų galima ir turima panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi, privalu tikrinti, ar egzistuoja kitas įstatyminis pagrindas, nurodytas Migracijos departamento sprendime, kaip suponuojantis panaikinimą užsieniečiui išduoto leidimo laikinai gyventi.

30. Esant (nustačius/patvirtinus) vieną iš savarankiškų pagrindų, lemiančių panaikinimą užsieniečiui išduoto leidimo gyventi, kitų atskirų/savarankiškų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų tikrinimas būtų perteklinis, nebent to reikalauja konkrečios bylos aplinkybės.

31. Tikrinamoje administracinėje byloje yra įrodyta, kad tos faktinės aplinkybės, kurios egzistavo siekiant užsieniečiui gauti leidimą gyventi ir buvo privalomos pagal Įstatymą, po Migracijos departamento 2016 m. vasario 22 d. sprendimo pakeisti leidimą laikinai gyventi, išnyko 2016 m. kovo 7 d. (žr. nutarties 3 ir 5 p). Tai reiškia, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti/pakeisti leidimą gyventi, nebeatitiko tikrovės ir toks neatitikimas tęsėsi 14 mėnesių, ko neginčija ir pats pareiškėjas. Jo nurodomos aplinkybės, trukdžiusios įgyvendinti Įstatymo nuostatas subjektyvaus pobūdžio, negalinčios paneigti išvados dėl siekio formaliai atitikti Įstatymo reikalavimus tam, kad būtų gautas/pakeistas leidimas laikinai gyventi.

32. Dėl išdėstytų priežasčių darytina išvada, jog užsieniečio/pareiškėjo pateikti duomenys neatitiko tikrovės, t. y. nuostatos įtvirtintos Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte skaitytinos/taikytinos kartu su Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Tai savarankiškas užsieniečiui išduoto leidimo gyventi panaikinimo pagrindas, kuris pripažintinas įrodytu ir yra tvirtintinas bei buvo visiškai pakankamas Migracijos departamento 2017 m. gegužės 9 d. sprendimui priimti.

33. Kito ir (ar) kitų savarankiškų užsieniečiui išduoto leidimo gyventi panaikinimo pagrindų tikrinimas šioje byloje nebeturi teisinės reikšmės. Pareiškėjas, pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis paneigė savo galimybę pasinaudoti teisine galimybe gauti/pakeisti leidimą laikinai gyventi (taip pat žr. šios nutarties 29 – 30 p).

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pastarojo tenkinti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti kaip teisėtas bei pagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o P. R. (P. R.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius