A-143-71-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-71/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00227-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 10.2; 10.8.2; 37.1; 58 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovams Donatui Seredžiui ir advokatui Gintarui Petukauskui,

atsakovo atstovui Dariui Binkiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Vuorė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Vuorė“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Vuorė“ (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) skundu (1 t., b. l. 1–5), kurį patikslino (1 t., b. l. 22–26), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovas, Muitinės departamentas) 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-435 „Dėl UAB „Vuorė“ skundo“; 2) panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) 2011 m. rugpjūčio 29 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1KM19/42-0614S.

Pareiškėjas nurodė, kad, susipažinus su atsakovo sprendimu bei atsižvelgiant į tai, kad patikrinimas buvo atliktas dėl UAB „Vuorė“ iš Kinijos į Bendrijos muitų teritoriją importuotų prekių įforminimo deklaracijų Nr. 10LTKR1000IM005250 (2010 m. vasario 5 d.), Nr. 10LTKR1000IM0I9AB6 (2010 m. gegužės 21 d.), Nr. 10LTKR1000IM025E53 (2010 m. liepos 23 d.), Nr. 10LTKR1000IM02DED8 (2010 m. rugsėjo 6 d.) ir Nr. 11LTKR1000IM001535 (2011 m. sausio 11 d.) deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo, po kurio buvo surašyta patikrinimo ataskaita Nr. 1KM19/42-0614S, kuria buvo nuspręsta taisyti prekių TARIC duomenis ir papildomus kodus bei įregistruoti įmonei iš viso 69 957,00 Lt mokestinę prievolę, bei į tai, kad atsakovas, išnagrinėjęs patikrinimo ataskaitą Nr. 1KM19/42-0614S, 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 1A-4.13-435 patvirtino patikrinimo ataskaitą, jo nuomone, atsakovo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.

Pažymėjo, jog, atlikdamas mokestinį patikrinimą, naudodamasis savo teise gauti mokestiniam patikrinimui reikalingą informaciją ir dokumentus, atsakovas pasinaudojo savo išskirtine padėtimi. Vadovaudamasis Muitinės įstatymo 35 straipsniu, teigė, kad, tikrinant klasifikavimo teisingumą (šiuo atveju tikrinant, ar importuotojo deklaruota TARIC pozicija nurodyta teisingai), būtina vadovautis Nuostatais. Pažymėjo, jog atsakovas turėjo pateikti įmonės importuotų prekių pavyzdį laboratoriniam patikrinimui. Tačiau atsakovas, atsižvelgdamas į Muitinės laboratorijos pateiktas išvadas dėl UAB „Vuorė“ importuotų varžtų ir antvamzdžių (štucerių), skirtų žemės ūkio technikai, klasifikavimo, 2011 m. liepos 15 d. sprendime Nr. 1A-4.13-267 „Dėl UAB „Vuorė“ skundo“ konstatavo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pagrįstai pakeitė įmonės importuotų tvirtinimo varžtų, kaiščių, veržlių Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – ir KN) kodus į KN 7318 poziciją, guminių žarnų – į KN 4009 poziciją, tačiau nepagrįstai prekę „Termometrą YT-200“ priskyrė KN 9025 90 00 subpozicijai, kuri turi būti priskirta KN 9025 19 80 subpozicijai, taip pat nepagrįstai priskyrė plieninius vamzdelius kuro ir tepalo padavimui KN 8708 99 97 subpozicijai, kurie turi būti klasifikuojami KN 8409 99 00 subpozicijoje, bei oro srauto vamzdelius (manometro vamzdeliai) nepagrįstai priskyrė KN 8708 99 97 subpozicijai, kurie turi būti klasifikuojami KN XV skyriuje.

Atsakovas, nurodydamas, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pagrįstai pakeitė įmonės importuotų tvirtinimo varžtų, kaiščių, veržlių KN kodus į KN 7318 poziciją, nepateikė pagrįstų įrodymų dėl importuotų tvirtinimo detalių techninės charakteristikos. Byloje nesant įrodymų apie importuotų prekių cheminius ir techninius tyrimus, negalima teigti, kad importuotos prekės buvo neteisingai klasifikuotos. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1314/2008.

Teigė, jog šiam ginčui reikšmingų aplinkybių aiškinimas sietinas su įrodinėjimo taisyklių mokestiniame ginče, nustatytų Mokesčių administravimo įstatyme, tinkamu taikymu. Pareiškėjas pabrėžė, kad Muitinės laboratorijos išvados jam nepateiktos susipažinti, t. y. nebuvo leista pasisakyti dėl visų surinktų įrodymų ir informacijos. Neteisėtai apribojus šią teisę, neginčijamai buvo pažeistos jo teisės. Mokesčių administratorius galėjo remtis tik ta informacija, kuri yra naudinga mokesčių administratoriui, o tos informacijos, kuri yra naudinga pareiškėjui, ataskaitoje galėjo nenurodyti.

Atkreipė dėmesį, kad, siekdamas paneigti atsakovo argumentus, jog importuoti įvairūs tvirtinimo varžtai yra priskirtini 7318 pozicijai, kreipėsi į kompetentingą bei nešališką Jungtinės Karalystės Jos Didenybės Mokesčių ir Muitinės instituciją. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai jam perkėlė įrodinėjimo pareigą (Mokesčių administravimo įstatymo 67 str. 1 d.). Pabrėžė, kad, deklaruodamas prekes, veikė sąžiningai, rūpestingai, atidžiai, naudojosi profesionalaus muitinės tarpininko paslaugomis. Dėl šiuo metu Lietuvoje esančios sunkios finansinės padėties apskaičiuota bauda (bendra suma 6 224,00 Lt) yra labai didelė ir jos mokėjimas galbūt sukels ekonominius bei socialinius sunkumus, ir tai gali lemti kitų įmonės įsipareigojimų neįvykdymą.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 57–58) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad 2011 m. gegužės 18 d. raštu Nr. (15.5/17) kreipėsi į Muitinės laboratoriją, jog ji pateiktų savo išvadą dėl pareiškėjo deklaruotų varžtų klasifikavimo, ir ši 2011 m. gegužės 26 d. rašte Nr. 2B-27-223 nurodė, kad pareiškėjo deklaruoti tvirtinimo varžtai, kaiščiai, veržlės priskirtini KN 7318 pozicijai. Remdamasis šia Muitinės laboratorijos išvada bei atsižvelgdamas į ginčo prekių cheminę sudėtį, sprendime nurodė, kad Kauno teritorinė muitinė pagrįstai patikrinimo ataskaita pakeitė importuotų ginčo prekių TARIC kodus ir jas suklasifikavo KN 7318 pozicijoje. Atkreipė dėmesį, kad į Muitinės laboratoriją dėl išvados pateikimo kreipėsi jau po pareiškėjo skundo Muitinės departamentui pateikimo dėl Kauno teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitos, ir Muitinės laboratorijos išvada buvo skirta Muitinės departamentui, atsakant į jo paklausimą. Be to, Muitinės departamento sprendime paminėtas Muitinės laboratorijos raštas, ir pareiškėjas jau po Muitinės departamento sprendimo priėmimo galėjo kreiptis į Muitinės departamentą dėl Muitinės laboratorijos išvados pateikimo, bet šia teise nepasinaudojo. Teigė, jog, vadovaujantis 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau – Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos), 199 straipsnio 1 dalimi, būtent pareiškėjas tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Remdamasis Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis nėra kaltas dėl padaryto mokestinio pažeidimo. Pareiškėjas nurodė neteisingus prekių kodus deklaracijose, neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, valstybės biudžetas negavo priklausančių sumokėti sumų ir atsirado žala biudžetui. Pareiškėjas, vadovaujantis paminėtomis teisės aktų nuostatomis, negali būti atleistas nuo paskirtos 10 proc. dydžio baudos. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, skundžiami muitinės įstaigų sprendimai yra teisėti bei pagrįsti ir jų panaikinti nėra pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 55–56) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad prekės klasifikuojamos vadovaujantis 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priede patvirtintos Kombinuotosios nomenklatūros I skyriuje išdėstytomis Bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis. Pažymėjo, kad atskirai importuojami tvirtinimo varžtai, kaiščiai, veržlės ir panašūs gaminiai iš netauriųjų metalų, nors ir yra išskirtinai naudojami tik žemės ūkio technikos remontui, klasifikavimo požiūriu pagal muitinėje naudojamas nomenklatūras vykdant importo/eksporto procedūras tarifų (importo mokesčių apskaičiavimui) ir netarifinių priemonių ir apribojimų taikymui turi būti klasifikuojami ne kaip mašinų, kurių remontui jos naudojamos, dalys, o yra laikomi kaip atskiros prekės, kurios yra konkrečiai aprašytos Kombinuotosios nomenklatūros 7318 pozicijoje.

Taip pat pažymėjo, kad UAB „Vuorė“ tose pačiose importo deklaracijose, kuriomis buvo importuotos ginčo prekės, pati teisingai deklaravo kitas žemės ūkio technikos dalis, kurios buvo importuojamos atskirai, taip pat išskirtinai skirtos žemės ūkio technikos remontui. Tai yra tokias prekes kaip traktorių siurbliai, el. sistemų krovimo relės, traktorių kuro padavimo sistemų žarnos su jungiamosiomis detalėmis, traktorių hidraulinių sistemų metaliniai sujungimai, traktorių kompresoriai ir pan. teisingai suklasifikavo ir deklaracijose nurodė KN kodus, kur tos prekės yra aprašytos tiksliausiai.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintose Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklėse yra nustatyta, kad sudėtingais prekių klasifikavimo atvejais muitinė prekių mėginius gali persiųsti į Muitinės departamento struktūrinį padalinį, atsakingą už prekių mėginių klasifikavimą, kuris, įvertinęs prekių pobūdį, pats jas suklasifikuoja arba nustatęs, kad tiksliam prekės kodui nustatyti reikalingi laboratoriniai tyrimai, persiunčia juos į Muitinės laboratoriją ištyrimui.

UAB „Vuorė“ teiginiai, kad klasifikuojant tvirtinimo varžtus, kaiščius ir veržles KN 7318 pozicijoje muitinė neatliko jų cheminių ir techninių tyrimų, neatitinka tikrovės, nes UAB „Vuorė“ 2011 m. kovo 14 d. Kauno teritorinei muitinei pateikti paminėtų prekių pavyzdžiai pirmiausia buvo nuvežti į Muitinės departamentą, o Muitinės departamento Tarifų skyrius, įvertinęs prekių pobūdį ir nustatęs, kad prekės turi būti klasifikuojamos KN 7318 pozicijoje, perdavė jas Muitinės laboratorijai plieno sudėties nustatymui.

Muitinės laboratorija, nustačiusi plieno rūšį, iš kurios buvo pagaminti tvirtinimo varžtai, kaiščiai ir veržlės, 2011 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 2B-27-223, adresuotu tyrimo užsakovui – Muitinės departamentui, rekomendavo paminėtų prekių klasifikavimą konkrečiose KN 7318 pozicijos subpozicijose: 7318 15 89 99, 7318 15 89 98, 7318 15 49 99, 7318 15 90 89, 7318 15 90 98, 7318 29 00 90, 7318 16 99 99. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nei viename skunde neginčijo Muitinės laboratorijos rekomendacijų dėl tvirtinimo detalių plieno rūšies, nuo kurios priklauso tolimesnis prekių klasifikavimas KN 7318 pozicijoje, o ginčijo pačios KN 7318 pozicijos taikymą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 14 d. sprendimu (2 t., b. l. 18–26) atmetė pareiškėjo skundą.

Teismas vadovavosi 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas), 20 straipsnio 6 dalimi, 12 straipsnio 5 dalies a punkto ii papunkčiu. Nustatė, jog ginčo esmė yra ta, ar muitinė pagrįstai importuotas prekes priskyrė 7318 KN pozicijai vietoje pareiškėjo deklaruotos pozicijos 8409, 8432, 8708 KN. Pažymėjo, kad 8409 pozicijoje klasifikuojamos dalys, tinkamos vien tik arba daugiausia varikliams, klasifikuojamiems 8407 arba 8408 pozicijoje; 8432 pozicijoje klasifikuojamos žemės ūkio, sodininkystės arba miškų ūkio mašinos, naudojamos dirvai paruošti arba dirbti, volai vejoms arba sporto aikštelėms voluoti. 8708 pozicijoje klasifikuojami autotransporto priemonių, klasifikuojamų 8701–8705 pozicijose, dalys ir reikmenys; 7318 pozicijoje klasifikuojami sraigtai, varžtai, veržlės, medsraigčiai, įsukami kabliai, kniedės, pleištai, kaiščiai, poveržlės ir panašūs gaminiai iš geležies arba iš plieno.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1332 patvirtintų 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių (toliau – Taisyklės) 6 punktu, teismas pažymėjo, jog, viešojo administravimo vykdymo požiūriu, nustatant TARIC nomenklatūros atitinkamą poziciją, muitinė (be Muitinės laboratorijos išvados) gali remtis tik tokių institucijų laboratorinėmis išvadomis, kurios turi specialią teisę (kompetenciją) daryti išvadas dėl tarifinio muito prekių klasifikavimo.

Nustatė, kad Muitinės departamentas 2011 m. gegužės 18 d. raštu Nr. (15.5/17) kreipėsi į Muitinės laboratoriją pateikti išvadą dėl pareiškėjo deklaruotų varžtų klasifikavimo, kuri 2011 m. gegužės 26 d. rašte Nr. 2B-27-223 nurodė, jog, remdamasi pateiktais duomenimis ir pavyzdžiais, nustatė, jog pareiškėjo deklaruoti tvirtinimo varžtai, kaiščiai, veržlės priskirtini KN 7318 pozicijai. Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, nėra pagrindo pareiškėjo argumentų, kad nebuvo atliktas tyrimas, pripažinti pagrįstais. Muitinės laboratorijos duomenys nėra paneigti Taisyklių 6 punkte numatytu analogišku tyrimu, todėl pagrįstai atsakovas priimdamas sprendimą jais vadovavosi.

Tai, kad pareiškėjas kreipėsi, kaip jis nurodė, į Jungtinės Karalystės Mokesčių ir Muitinės instituciją, taip pat nesudaro pagrindo vertinti priešingai nustatytas aplinkybes, nes įrodymų, paneigiančių muitinės pasirinkto ginčo prekių tarifinio klasifikavimo teisingumą, nėra pateikta. Teismas nurodė, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas taisykles įrodinėjimo pareiga (onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-318/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, kuriais būtų paneigtos surinktų duomenų pagrindu atsakovo padarytos išvados. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad nėra nustatyta jo kaltė, teismas atkreipė dėmesį į Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnio 1 dalį. Pažymėjo, jog mokesčių administratoriaus teisės atleisti mokesčių mokėtoją nuo baudų realizavimo pagrindai yra aiškiai apibrėžti Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnyje (1 d.). Nustatė, kad, pareiškėjui deklaracijose nurodžius neteisingus prekių kodus, buvo pritaikytas mažesnis mokesčio tarifas, dėl to valstybės biudžetui nebuvo sumokėtos priklausančios sumos.

Šiuo aspektu pažymėjo, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Vienas svarbiausių mokesčių mokėjimo principų yra jų privalomumas (Mokesčių administravimo įstatymo 8 str., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 9 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, pagrįstai pripažinta, kad nebuvo pagrindo atleisti pareiškėją nuo paskirtos 10 proc. dydžio baudos.

Pažymėjo, jog mokestinės baudos dydžio nustatymą reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnis (1 d.). Šios teisės normos taikymo požiūriu pareiškėjui paskirta artima minimaliai iš galimų baudos dydžių bauda. Teismas pabrėžė, kad ginčijamame Muitinės departamento 2011 m. gruodžio 27 d. sprendime buvo nurodyti duomenys, jog Muitinės departamentas 2011 m. gegužės 18 d. raštu Nr. (15.5/17) kreipėsi į Muitinės laboratoriją, kad pateiktų savo išvadą dėl pareiškėjo deklaruotų varžtų klasifikavimo, bei jog Muitinės laboratorija 2011 m. gegužės 26 d. rašte Nr. 2B-27-223 nurodė, kad pareiškėjo deklaruoti tvirtinimo varžtai, kaiščiai, veržlės priskirtini KN 7318 pozicijai, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad duomenys, kuriais rėmėsi atsakovas priimdamas sprendimą, pareiškėjui nebuvo žinomi.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Muitinės departamentą dėl Muitinės laboratorijos išvados pateikimo. Todėl pareiškėjo argumentus, kad jam nebuvo leista skunde pasisakyti dėl visų surinktų įrodymų ir informacijos, teismas atmetė. Taigi apibendrintų teismo išdėstytų motyvų pagrindu pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 28–34) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Buvo paskirtas žodinis bylos nagrinėjimo procesas, tačiau, neatsižvelgiant į tai bei į tą faktą, kad jo atstovas D. S. pateikė prašymą atidėti teismo posėdį, teismas išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka. Buvo apribota jo atstovo teisė dalyvauti teismo posėdyje ir pažeista jo teisė į gynybą. Atstovas į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, susijusių su jo sveikatos būkle. Užkirsta teisė žodinio proceso tvarka pateikti papildomus, kitų valstybių narių ekspertų bei importuotų prekių gamintojų paaiškinimus. Paskirtame žodinio proceso posėdyje nedalyvavo nė viena iš šalių. Teismas neatskleidė bylos esmės, neišnagrinėjo bylos visapusiškai ir objektyviai, priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą.

2. Muitinės išvados dėl importuotų prekių yra neteisėtos, nes pavyzdžiai pagal išvardytas deklaracijas Muitinės laboratorijai nebuvo pateikti, o vieno tyrimo rezultato pagrindu negalima daryti atitinkamų išvadų ir dėl kitų anksčiau importuotų prekių (Mokesčių administravimo įstatymo 3 str. 5 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-953/2003). Muitinė išvadas grindė ne įrodymais, o prielaidomis, nepateikiant jokių objektyvių įrodymų, laboratorijos išvadų ar tyrimų rezultatų. Muitinės įstaigos neįrodė savo teiginių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-203/2005).

3. Kreipėsi į kompetentingą bei nešališką Jungtinės Karalystės Jos Didenybės Mokesčių ir Muitinės instituciją, siekdamas paneigti atsakovo argumentus. Prašymas buvo užregistruotas ir šiuo metu yra atliekamas tyrimas. Importuotos įvairios tvirtinimo detalės yra išimtinai bei išskirtinai skirtos tik žemės ūkio technikos remontui, tai patvirtina ir byloje pateikta mokslinė Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakulteto išvada. Nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas būtų kreipęsis į Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinį direktoratą dėl įmonės importuotų specialiosios paskirties prekių klasifikavimo bei tinkamo išaiškinimo, ar importuotos tvirtinimo detalės yra priskiriamos prie bendrosios paskirties dalių.

4. Atsakovas nepaaiškino, kokia yra klasifikuotų prekių cheminė sudėtis, bei nepateikė jokių įrodymų apie importuotų prekių charakteristikas. Visiškai neaišku, kokia importuotų prekių sudėtis realiai buvo nustatyta Muitinės laboratorijoje. Neturėjo galimybės ginčyti ar pateikti savo argumentuotą nuomonę dėl Muitinės laboratorijos rekomendacijų, nes jos jam niekada nebuvo pateiktos. Buvo apribotos galimybės susipažinti su Muitinės laboratorijos išvadomis bei pateikti skundą dėl tyrimo protokolo pagrįstumo ir teisėtumo. Šio ginčo metu kartu turi būti vertintinas ir pirminis, t. y. Muitinės laboratorijos aktas, lėmęs galutinio teisės akto priėmimą.

5. Apskaičiuota bauda yra labai didelė ir jos mokėjimas galbūt sukels ekonominius bei socialinius sunkumus, ir tai gali lemti kitų įmonės įsipareigojimų neįvykdymą. Deklaruodamas prekes, veikė sąžiningai, rūpestingai, atidžiai.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 49–51) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Teismas neprivalo kiekvienu atveju atidėti teismo posėdį neatvykus proceso šaliai ir gali bylą nagrinėti proceso šaliai nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 str. 3 d., 80 str. 1 d.). Apelianto kartu su prašymu pateikta medicininė pažyma, surašyta 2010 m. gruodžio 31 d., nėra pagrindas atidėti teismo posėdį. Visus paaiškinimus ir įrodymus apeliantas turėjo galimybę pateikti raštu teismui iki paskirto posėdžio datos. Šalių pateikti įrodymai byloje iki paskirto posėdžio datos leido teismui visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėti administracinę bylą iš esmės, nedalyvaujant posėdyje proceso šalims.

2. Muitinės laboratorijos tyrimo išvada yra įpareigojanti ir ji gali būti ginčijama tik remiantis nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis (Taisyklių 6 p.). Muitinės laboratorijos išvada buvo skirta Muitinės departamentui, atsakant į jo paklausimą. Apeliantas jau po Muitinės departamento sprendimo priėmimo galėjo kreiptis į Muitinės departamentą dėl Muitinės laboratorijos išvados pateikimo, bet šia teise nepasinaudojo.

3. Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnio 1 dalimi, būtent pareiškėjas tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis nėra kaltas dėl padaryto mokestinio pažeidimo. Jis negali būti atleistas nuo paskirtos 10 proc. dydžio baudos (Mokesčių administravimo įstatymo 141 str. 1 d. 1, 3 p.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 52) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas neginčija Muitinės laboratorijos rekomendacijų dėl tvirtinimo detalių plieno rūšies, nuo kurios priklauso tolimesnis prekių klasifikavimas KN 7318 pozicijoje, o ginčija pačios KN 7318 pozicijos taikymą. Klasifikuodama prekes, muitinė atsižvelgė į Muitinės laboratorijos išvadose pateiktą informaciją, o prekes klasifikavo vadovaudamasi galiojančių prekių klasifikavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. Po prekių muitinio įforminimo pateikti prekių pavyzdžiai nelaikytini mėginiais, todėl muitinė ir neprivalėjo informuoti pareiškėjo apie Muitinės laboratorijos tyrimo rezultatus, o nustatyta prekių pavyzdžių klasifikacija buvo pateikta paminėtoje ataskaitoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl pareiškėjo iš Kinijos į Bendrijos muitų teritoriją importuotų prekių (fiksavimo, tvirtinimo varžtų, kaiščių, veržlių) tarifinio klasifikavimo teisingumo, todėl byloje taikytini minėto importo metu (nuo 2010-02-05 iki 2011-01-11) šiuos teisinius santykius reglamentavę Europos Bendrijos bei nacionalinės teisės aktai: Bendrijos muitinės kodeksas (šio kodekso 20 str. 6 d., 12 str. 5 d. a p.), 2010 m. spalio 5 d. Komisijos reglamentas Nr. 861/2010 (kuriame yra pateikti bylai aktualių prekių tarifinio klasifikavimo Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūros pozicijų ir subpozicijų aprašymai), taip pat šių (Europos Bendrijos) teisės aktų taikymą Lietuvoje reglamentuojantys Muitinės įstatymas (jo 35 str.) bei Taisyklės. Kolegija pažymi, kad tarp ginčo šalių iš esmės nėra nesutarimų dėl paminėtų Europos Bendrijos teisės aktų taikymo būtinumo. Ginčo esmė – šalių nesutarimai dėl paminėto tarifinio prekių klasifikavimo teisingumo, t. y. dėl tokių nesutarimų išsprendimo būdo teisėtumo ir patikimumo aspektais. Todėl, sprendžiant šį ginčą, lemiamą reikšmę turi paminėti nurodytų nesutarimų išsprendimo tvarką reglamentuojantys nacionalinės teisės aktai.

Muitinės įstatymo 35 straipsnyje nurodyta, kad prekės klasifikuojamos pagal Tarptautinės suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos konvencijos ir Europos Bendrijos muitų teisės aktų nuostatas; jų klasifikavimo teisingumas tikrinamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka. Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad, kai prekių klasifikavimui ir ekspertizei būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis.

Iš nurodytų teisės normų matyti, kad muitinei kilusios abejonės dėl deklaruotos importuotų prekių TARIC pozicijos teisingumo gali būti pašalintos tik šiose normose nustatytais būdais. Tai leidžia daryti išvadą, kad paminėtos nacionalinės teisės taikymo požiūriu muitinei administruojant šiuos santykius nustatyti įrodinėjimo priemonių leistinumo kriterijai, kurių yra privaloma laikytis. Pažymėtina, kad Taisyklėse nėra nustatyti paminėtų abejonių atsiradimo pagrįstumo kriterijai, todėl šis klausimas teismo spręstinas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Iš Muitinės laboratorijos 2011 m. gegužės 26 d. rašto Nr. 2B-27-223 (išvados) matyti, kad joje nurodytas muitinei rekomenduojamas nomenklatūros kodas (KN 7318) buvo pasirinktas atsižvelgiant į 2010 m. spalio 5 d. Komisijos reglamente Nr. 861/2010 pateiktus prekių aprašymus ir paaiškinimus. Nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde šiuo klausimu pareiškėjo pateikti argumentai nėra pakankami daryti kitokią negu paminėtame Muitinės laboratorijos 2011 m. gegužės 26 d. rašte išvadą. Todėl kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nurodytais įrodymų įvertinimo argumentais, konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai pirmosios instancijos teismo įvertinti teisingai. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė specialių žinių taikymo požiūriu laboratorinio tyrimo lygmenį atitinkančių įrodymų, kurie galėtų paneigti atsakovo nurodytų išvadų dėl prekių klasifikavimo pagrįstumą arba sukelti pagrįstų abejonių dėl šių išvadų pagrįstumo. Kolegija, taip pat sutikdama su pirmosios instancijos argumentais dėl pareiškėjui paskirtos mokestinės baudos pagrįstumo ir jų nekartodama, pritaria teismo išvadai, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo taikyti pareiškėjo atžvilgiu Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio (o tuo pačiu ir 139 str.) nuostatas dėl atleidimo nuo baudos arba jos sumažinimo.

Atsakydama į apelianto argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepatenkino pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, kolegija pažymi, jog tokiam pareiškėjo prašymui tenkinti nebuvo ABTĮ 80 straipsnio numatyto pagrindo. Atsakydama į apelianto argumentus dėl jo vardu veikusio muitinės tarpininko neįtraukimo dalyvauti byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kolegija pažymi, kad pirmiausia pats pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, to nepadarė (teismui paduotame skunde nenurodė jokių trečiųjų suinteresuotų asmenų). Antra vertus, nagrinėjamas mokestinis ginčas kilo tarp muitinės ir pareiškėjo, kuris pagal Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnį yra tinkamas, o tuo pačiu ir pakankamas tokio pobūdžio ginčo santykių dalyvis. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo poreikio ir pagrindo įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu apeliacinės instancijos teismui nurodytą muitinės tarpininką.

Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas