2023-04-19 Nr. AB-8300-3-62-3-02364-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-186-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02364-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Marijampolės pataisos namų teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (Marijampolės pataisos namų teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, jog nuo 2019 metų jis buvo laikomas Marijampolės PN Kybartų sektoriuje netinkamomis sąlygomis, kadangi jam nebuvo suteikti pasivaikščiojimai gryname ore. Minėtu laikotarpiu jis buvo laikomas lengvojoje nuteistųjų grupėje ir jam priklausė 4 valandų pasivaikščiojimo per dieną trukmė. Pareiškėjas minėtu laikotarpiu taip pat dirbo Marijampolės PN katilinėje kūriku pamainomis pagal slenkantį darbo grafiką: dieninėje pamainoje – nuo 8 iki 16 val., vakarinėje – nuo 16 iki 24 val., naktinėje – nuo 24 iki 8 val. Pasivaikščioti pareiškėjas buvo išleidžiamas pagal nedirbančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiką, t. y. nuo 8 iki 12 val. arba nuo 13 iki 17 val. Po naktinės pamainos, kuri baigdavosi 8 val. ryte, pareiškėjas eidavo ilsėtis ir neturėdavo galimybės pasivaikščioti nuo 8 iki 12 val. Jei pareiškėjas dirbo dieninėje pamainoje, pasivaikščioti jis neturėdavo galimybės, nes pasivaikščiojimų laikas baigdavosi 17 val. Jei darbas prasidėdavo nuo 16 val., pareiškėjas į lauką turėdavo išeiti prieš pat darbą, t. y. nuo 13 iki 15.30 val. Į pareiškėjo žodinius skundus pareigūnai nereagavo, problemų nesprendė, pasiūlė nedirbti. Pareiškėjas teigė dėl minėtų Marijampolės PN veiksmų patyręs neigiamus išgyvenimus, dvasinę skriaudą, fizines kančias, nepatogumus, emocinę depresiją, t. y. neturtinę žalą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Marijampolės PN nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 10 d. atliko bausmę 2 būryje, o nuo 2020 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d. – 5 būryje. Pareiškėjas Marijampolės PN Kybartų sektoriuje dirbo kūriku nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. birželio 26 d. ir nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2021 m. spalio 17 d. Pareiškėjas įsidarbino savo noru ir turėjo pakankamai laisvo laiko po darbo valandų, kad galėtų pailsėti. Teisės aktai nereikalauja pataisos įstaigai saugoti ir sisteminti nuteistųjų darbo grafikus. Tai, jog senesniuose pasivaikščiojimo grafikuose nėra išskirti pasivaikščiojimo laikai dirbantiems nuteistiesiems, nereiškia, jog nuteistieji po darbo būdavo užrakinti savo gyvenamosiose patalpose. Neturtinė žala yra ne bet koks sukeltas nepatogumas, o asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į pataisos namų administraciją su skundais dėl galimų teisės aktų pažeidimų dėl neužtikrinto pasivaikščiojimo nesikreipė. Pareiškėjas nepagrindė neturtinės žalos dydžio, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjo E. V. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 90 Eur neturtinei žalai atlyginti

6. Teismas nustatė, kad Marijampolės PN direktoriaus 2019 m. rugsėjo 29 d. ir 2020 m. vasario 24 d. įsakymais patvirtinti Nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikai patvirtina, jog 5 būrio nuteistieji pasivaikščioti buvo vedami pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais, sekmadieniais nuo 8 iki 12 val., antradieniais, ketvirtadieniais, šeštadieniais – nuo 13 iki 17 val.; 2 būrio nuteistieji – pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais, sekmadieniais pasivaikščioti buvo vedami nuo 13 iki 17 val., o antradieniais, ketvirtadieniais, šeštadieniais – nuo 8 iki 12 val. Pagal Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 7/07-357 patvirtintą Nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiką, kuris įsigaliojo nuo 2021 m. gegužės 3 d., dirbantys nuteistieji buvo papildomai vedami pasivaikščioti darbo dienomis nuo 7 iki 19 val. arba nuo 19 iki 21 val., priklausomai nuo būrio, į kurį buvo paskirti.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas Marijampolės PN kūriko pareigose dirbo nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 26 d. (78 išdirbtos dienos) ir nuo 2020 m. spalio 19 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. (137 išdirbtos dienos), iš viso 215 dienų. Pareiškėjas dirbo pamainomis, t. y. dieninėje pamainoje – nuo 8 iki 16 val. (darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymėjimas – 8), naktinėje – nuo 24 iki 8 val. (žiniaraštyje žymėjimas 2, 6), vakarinėje – nuo 16 iki 24 val. (žiniaraštyje žymėjimas 6, 2). Dieninėje pamainoje (nuo 8 iki 16 val.) pareiškėjas dirbo šiomis dienomis: 2019 m. sausio 5, 10, 16, 20, 25, 30 d., 2019 m. vasario 4, 9, 14, 19, 24 d., 2019 m. kovo 1, 6, 11, 16, 21, 26, 31 d., 2019 m. balandžio 1, 6, 11, 16, 21 d., 2020 m. spalio 22, 27 d., 2020 m. lapkričio 1, 6, 11, 16, 21, 26 d., 2020 m. gruodžio 1, 6, 11, 16, 21, 26, 31 d., 2021 m. sausio 5, 10, 15, 20, 25, 30 d., 2021 m. vasario 4, 9, 14, 19, 24 d., 2021 m. kovo 1, 6, 11, 16, 21, 26, 31 d., 2021 m. balandžio 4, 9, 14, 19, 24, 29 d., iš viso 62 dienas.

8. Teismas, įvertinęs pareiškėjo darbo valandas ir pataisos namų direktoriaus patvirtintus nuteistųjų pasivaikščiojimo laikus sprendė, jog minėtomis dienomis pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore, išskyrus atskirus atvejus, kai popietinis pasivaikščiojimo laikas (nuo 13 iki 17 val.) sutapdavo su dienine pamaina ir pareiškėjas galėjo suspėti po darbo pasinaudoti 1 valandos pasivaikščiojimo teise. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas priklausė lengvajai nuteistųjų grupei ir pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 74 straipsnio 5 punktą jam priklausė 4 valandų pasivaikščiojimo trukmė, teismas konstatavo, kad nurodytomis dienomis (iš viso 62 dienos) pasivaikščiojimo teisė pareiškėjui nebuvo užtikrinta.

9. Teismas iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir darbo grafikų nustatė, kad pareiškėjas atskiromis dienomis dirbo nuo 24 iki 8 val. (naktinė pamaina) bei po jos einančią kitą dieną nuo 16 iki 24 val. (vakarinė pamaina). Šiomis dienomis pareiškėjo darbo valandos iš esmės nesutapo su pataisos namų direktoriaus patvirtintais Nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikais, išskyrus atskirus atvejus, kai popietinis būrio pasivaikščiojimo laikas (5 būrio nuteistieji po pietų buvo vedami pasivaikščioti antradieniais, ketvirtadieniais, šeštadieniais, 2 būrio – pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais, sekmadieniais) sutapo su vakarine darbo pamaina (nuo 16 val.), kuomet pasivaikščiojimo trukmė pareiškėjui sutrumpėdavo 1 val., t. y. 2019 m. sausio 13, 18, 23, 28 d., 2019 m. vasario 17, 22, 27 d., 2019 m. kovo 4, 24, 29 d., 2019 m. balandžio 14, 19 d., 2020 m. lapkričio 14, 19, 24 d., 2020 m. gruodžio 19, 24, 29 d., 2021 m. sausio 23, 28 d., 2021 m. vasario 2, 27 d., 2021 m. kovo 4, 9 d., 2021 m. balandžio 17, 22, 27 d., iš viso 27 dienos. Todėl teismas konstatavo, jog ir nurodytomis dienomis, kai būrio popietinis pasivaikščiojimo laikas sutapdavo su vakarine darbo pamaina (iš viso 27 dienos), pasivaikščiojimo teisė pareiškėjui nebuvo užtikrinta taip, kaip numatyta BVK 74 straipsnio 5 punkte, kadangi pasivaikščiojimo trukmė buvo trumpesnė 1 val.

10. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys, t. y. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, patvirtina, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 15 d., 2019 m. gegužės 2, 9, 16, 23, 30 d., 2019 m. birželio 5, 12, 19, 26 d. dirbo po 15 val. per parą, 2021 m. liepos 2, 9, 16, 23, 30 d., 2021 m. rugpjūčio 5, 12, 19, 26, 30 d., 2021 m. rugsėjo 3, 10, 17 d. – 12 val. per parą, iš viso 23 išdirbtos dienos. Iš bylos duomenų nėra galimybės nustatyti, ar pareiškėjo pasivaikščiojimų laikas sutapo su jo darbo valandomis, kadangi atsakovo atstovas nepateikė pareiškėjo darbo grafikų minėtomis dienomis.

11. Teismas 2021 m. spalio 12 d. nutartimi įpareigojo atsakovo atstovą pateikti ginčo laikotarpiui aktualius pareiškėjo darbo grafikus, jog būtų galima nustatyti kada konkrečiai pareiškėjo darbo laikas sutapo su pasivaikščiojimų laiku. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog atskiromis dienomis pareiškėjo darbo laikas galėjo sutapti su pasivaikščiojimų laiku, tačiau konkrečių duomenų apie tai, kokiomis dienomis pareiškėjo darbo valandos sutapo su pasivaikščiojimų laiku, nenurodė, pažymėjo, kad teisės aktai nereikalauja saugoti ir sisteminti darbo grafikų. Atsakovo atstovui nepateikus duomenų apie pareiškėjo darbo valandas, teismas rėmėsi pareiškėjo argumentais ir konstatavo, kad minėtomis dienomis (23 dienos), pasivaikščiojimo teisė pareiškėjui nebuvo užtikrinta taip, kaip numatyta BVK 74 straipsnio 5 punkte.

12. Teismas pažymėjo, kad pagal atsakovo atstovo pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo grafikus, 2021 m. gegužės 3, 10, 17, 24, 31 d. pareiškėjas dirbo po 10 val. per parą nuo 7 val. ryto, o 2021 m. birželio 10, 17, 24, 29 d. – po 12 val. per parą nuo 7 val. ryto. Akivaizdu, kad pareiškėjo darbo laikas sutapo su pataisos namų direktoriaus patvirtintais Nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikais, todėl teismas konstatavo, jog ir nurodytomis dienomis (iš viso 9 d.) 4 val. per dieną pasivaikščiojimo teisė pareiškėjui nebuvo užtikrinta.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nedetalizavo, kada ir kokie konkrečiai pareigūnai elgėsi netinkamai. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus dėl netinkamo pareigūnų elgesio, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentus dėl šių aplinkybių atmetė.

14. Teismas konstatavo, kad Marijampolės PN ginčo laikotarpiu iš viso 121 dieną neužtikrino pareiškėjui 4 valandų per dieną pasivaikščiojimų gryname ore trukmės, todėl pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis.

15. Teismas vertino, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio pareiškėjas nepateikė.

16. Teismas pripažino, kad pareiškėjas dėl konstatuotų pažeidimų galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

17. Teismas, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir ilgą jo trukmę, atsižvelgęs į aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, nenustatęs, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės ar, jog atsakovo atstovas sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, atsižvelgęs į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui priteisė iš atsakovo 90 Eur neturtinės žalos.

III. 18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 18 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteistas 90 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir neturtinės žalos nepriteisti, o likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

19. Marijampolės PN laikosi pozicijos, jog asmenims, kurie neatlieka laisvės atėmimo bausmės ir dirba, taip pat ne visuomet gali savo asmeninio laiko skirti imperatyvioms normoms užtikrinti. Pareiškėjas savo noru pageidavo dirbti ir žmogiška, jog neužtektų laiko per parą visuomet užtikrinti teisę į pasivaikščiojimą. Pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas neišvengiamas, pareiškėjo statusas taip pat svarbi aplinkybė vertinant apribojimo proporcingumą. Marijampolės PN vertinimu, neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją nebuvo padaryta, todėl ir pareiga atlyginti neturtinę žalą nekyla, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Be to, pažeidimo pripažinimas taip pat yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas, todėl neturtinės žalos priteisimas pinigais netikslingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Ginčas byloje kilo dėl 3 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas E. V. kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2019 m. pradžios iki 2021 m. rugsėjo 30 d., atlyginimo.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo 90 Eur, nustatęs neteisėtus Marijampolės PN veiksmus 121 dieną pareiškėjui neužtikrinus teisės 4 valandas pasivaikščioti lauke.

22. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės laikosi pozicijos, išdėstytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teigia, kad neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją neatliko, o pažeidimo pripažinimas būtų tinkamas neturtinės žalos atlyginimo būdas.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

24. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

26. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.271 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Akcentuotina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-602/2022).

27. Pagal BVK 103 straipsnio 1 dalį, nuteistieji šio kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio kodekso 70 straipsnio reikalavimų, t. y. nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis (BVK 103 str. 2 d.). Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą pasivaikščiojimų tvarką (BVK 103 str. 3 d.).

28. Konstatuotina, kad teisė pasivaikščioti gryname ore yra viena iš nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namuose, teisių, kuri privalo būti užtikrinama. Ši teisė gali būti ribojama tik konkrečiais BVK ir Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse numatytais pagrindais, o nuteistojo darbas nėra pagrindas riboti jo teisę į pasivaikščiojimą gryname ore (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1106-602/2020; 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1015-502/2020, 2023 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-139-415/2023 ir kt.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atmestini atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, kad asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas.

29. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju Marijampolės PN, ginčui aktualiu laikotarpiu neužtikrindami pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, t. y. teisės aktuose nustatytos teisės į pasivaikščiojimą gryname ore, neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas dėl to patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Atitinkamai atmestini atsakovo argumentai dėl to, kad Marijampolės PN prieš pareiškėją neteisėtų veiksmų neatliko.

30. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos būdo ir dydžio pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

31. Pasisakydama dėl neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija pažymi, kad administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpis, pobūdis, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-202-552/2018; 2020 m. spalio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1569-438/2020).

32. Atsižvelgus į nustatytų pažeidimų mastą, trukmę (pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė teisės aktuose nustatytą laiką pasivaikščioti gryname ore 121 dieną), į tai, jog byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, jog būtent dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų) būtų pakenkta pareiškėjo sveikatai, taip pat vadovaujantis non reformatio in peius (draudimo bloginti skundą padavusio asmens padėtį) principu, draudžiantį apeliacinės instancijos teismui priimti sprendimą, bloginantį apelianto padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, jei kiti suinteresuoti asmenys nepateikė apeliacinių skundų, konstatuotina, kad nėra pagrindo pakeisti priteisto neturtinės žalos dydžio ar keisti neturtinės žalos atlyginimo būdą taikant pažeidimo pripažinimą.

33. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Marijampolės pataisos namų teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius