2022-06-27 Nr. BB-4397-1-01-1-13746-2021-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3165/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13746-2021-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. birželio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Albino Antanaičio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. P. (V. P.) kasacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 5 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis V. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą jam nutraukti esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos mažareikšmiškumui (BK 37 straipsnis).

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai taikė BK 37 straipsnio nuostatas ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 5 dalių, 255 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus. Tai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Teismų išvados, kad nuteistojo veika negali būti pripažinta mažareikšme, yra klaidingos, prieštarauja BK 11 straipsnio 1 dalies, 37 straipsnio nuostatoms ir suformuotai teismų praktikai. Teismai tinkamai neištyrė ir neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, nepagrįstai rėmėsi vien nukentėjusiosios parodymais ir liudytojos N. K. parodymų dalimi, kuri atitinka kaltinimo turinį, o šios liudytojos kita parodymų dalimi, kuri nepatvirtina nukentėjusios parodymų, nesirėmė ir to nepagrindė, taip pat padarė išvadas dėl aplinkybių, kurioms nustatyti reikia specialių žinių, dėl to neįvertino realaus padarytos veikos pavojingumo laipsnio ir padarė formalias išvadas, kad padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtį.

Teismai klaidingi sprendė dėl veikos pavojingumo, argumentuodami tuo, kad nuteistasis atliko tyčinius veiksmus, nukreiptus į vieną labiausiai įstatymų saugomų vertybių – žmogaus sveikatą ir kad jais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Nukentėjusioji yra brandaus amžiaus, sveika, fiziškai stipri moteris. Jos riešus nuteistasis pasuko iš vidaus į viršų ir išorę, kad sustabdytų jos draskymąsi. Teismai ignoravo nuteistojo parodymus patvirtinančius duomenis, užfiksuotus ikiteisminio tyrimo metu atliktos nuteistojo rankų apžiūros protokole, iš kurių matyti, kad jo rankos delno nugarinis paviršius buvo apdraskytas ir patinęs. Po nukentėjusios pasakymo, kad jai skauda, jos riešus paleido, nenorėdamas sukelti jai fizinį skausmą ar pakenkti jos sveikatai. Teismai nutylėjo liudytojos N. K. parodymus, kad būdama šalia ji negirdėjo, jog nukentėjusioji šauktų ar sakytų, kad jai skauda. Tai patvirtina, kad V. P. nukentėjusiosios nekankino, nenorėjo sutrikdyti jai sveikatą, sukelti fizinį skausmą. Teismai, teigdami, kad fizinį skausmą sutuoktinei nuteistasis sukėlė ją mušdamas, išėjo už jam pareikšto kaltinimo ribų.

Konstatavimas, kad V. P. savo neteisėta veika sukėlė nukentėjusiajai liekamąjį neigiamą psichologinį poveikį, yra nepagrįstas. Tokiai išvadai padaryti reikalingas specialių žinių taikymas gaunant specialisto psichologo išvadą arba psichologijos ekspertizės aktą, tačiau teismai procesinių veiksmų, nustatytų BPK 284, 286 straipsniuose, neatliko, išvadas dėl psichologinio poveikio padarė, remdamiesi vien tik savo situacijos suvokimu, taip pažeisdami BK 20 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią įrodymai yra faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat nepagrįstai konstatuota, kad smurtas prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas pakartotinai, nes 2020 m. balandžio 22 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 2020 m. birželio 26 d. buvo nutrauktas, pripažinus, kad nepadarytas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Tai reiškia, kad smurto artimoje aplinkoje anksčiau nebuvo.

Nepagrįsti teismų teiginiai, kad, sprendžiant prašymą dėl veikos pripažinimo mažareikšme, yra reikšminga nukentėjusios nuomonė ir faktas, kad jiedu nesusitaikė. Nesusitaikymo faktas negali lemti BK 37 straipsnio nuostatų taikymo, nes nukentėjusiojo ir kaltinamojo susitaikymas yra savarankiškas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Neabejodamas nukentėjusiosios parodymų apie sukeltą fizinį skausmą objektyvumu, nuteistasis mano, kad jam inkriminuota veika tik formaliai atitinka nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės ji nedarė žalos įstatymo saugomoms vertybėms (reikšmingos žalos nukentėjusios sveikatai ar jos kūno neliečiamumui) ir nesukėlė pavojaus tokiai žalai atsirasti. Dėl to ji nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, dėl kurio būtų būtina V. P. už šią veiką traukti baudžiamojon atsakomybėn.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio skundo argumentai dėl abiejų instancijų teismų nepagrįstai netaikytų BK 37 straipsnio nuostatų ir padarytų baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 20 straipsnio 1, 5 dalių, 301 straipsnio 1 dalies) reikalavimų pažeidimų, grindžiami nesutikimu su atliktu įrodymu vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis, nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pateikia savą byloje esančių įrodymų vertinimą, jo nuomone, patvirtinantį būtent jo nurodytas įvykio aplinkybes, duodančias pagrindą pripažinti jo padarytą veiką mažareikšme. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl įrodymų ir jų pagrindu nustatytos situacijos vertinimo buvo nurodyti ir apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas į juos atsakė, pateikdamas išsamius motyvus. Nuteistasis skunde nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių galimai padarytą teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, sprendžiant jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 2 dalį klausimą.

Kasaciniame skunde įvardytų BPK straipsnių pažeidimai grindžiami vien subjektyvia kasatoriaus nuomone dėl įrodymų bei aplinkybių vertinimo netinkamumo ir teismo išvadų bei motyvų neteisingumo, o tokie teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais esminius BPK pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. P. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Albinas Antanaitis